- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-609-372/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- M. T.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-363-647/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. T. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. T. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 2402,39 Eur turtinės žalos atlyginimo, 140,52 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021-07-30 įvykio metu vandeniu buvo aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01). Žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa sąmatoms sudaryti. Sudarydama lokalinę sąmatą ieškovė apskaičiavo, kad jos apdrausto turto remonto kaina sudaro 2402,39 Eur, ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką.
3. Ieškovė nurodė, jog jos apdraustas turtas buvo aplietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu priklausė atsakovui. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Vilnius“ 2022-09-26 pažymoje nurodyta, jog atsakovo buto tualeto patalpoje trūko lanksti žarnelė. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta.
Atsiliepimas
4. A. M. T. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktas 2022-09-26 UAB „Mano Būstas Vilnius“ raštas nėra tinkamas įrodymas. Pažymėjo, jog UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2021 metais buvo atsakinga už pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priežiūrą, galimai UAB „Mano Būstas Vilnius“ tinkamai neprižiūrėjo administruojamo pastato, vidaus inžinerinės sistemos, neužtikrino jos saugaus eksploatavimo, ir nepagrįstai dėl žalos padarymo buvo apkaltintas atsakovas. Be to, UAB „Mano Būstas Vilnius“ buvo žinoma, kad atsakovas bute nesilanko, kadangi gyvena kitu adresu, turėjo visus atsakovo kontaktus ir apie galimą buto užliejimą galėjo operatyviai informuoti, bet to nepadarė. Ne dėl atsakovo kaltės jis nebuvo pakviestas apžiūrėti avarijos padarinių, jam nebuvo sudaryta galimybė nustatyti galimos avarijos priežastį ir šaltinį. Šiuo atveju žala (apliejimas) galėjo kilti dėl seno vamzdyno nepriežiūros arba dėl lietaus.
5. Atsakovas nurodė, kad įrodymai, kuriais remiasi ieškovė, yra neinformatyvūs, prieštaringi ir nepatikimi (nėra aišku, kokia yra atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto sudarymo data, ar tikrai akte užfiksuotas 2021-07-30 būsto apliejimas, aktas nėra pasirašytas). Į atsakovo butą niekas patekęs nebuvo, todėl išvados dėl galimo būsto apliejimo iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto padarytos deklaratyviai. Iš ieškovės pateiktų fotografijų matyti, kad butas buvo užpiltas vandeniu ne vonios kambaryje, o buto kambariuose arčiau langų ir sienų kampų, tai būdinga vandens prasiskverbimui iš išorės pro pastato sienas.
6. Atsakovas nurodė, jog nebuvo kviečiamas dalyvauti nustatant atstatymo darbų sąnaudas, su sąmata atsakovas nebuvo supažindintas. Prievolė atsakovui atlyginti žalą kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Suinteresuoto bylos baigtimi UAB „Mano Būstas Vilnius“ pažyma nėra pakankamas įrodymas avarijos šaltiniui konstatuoti. Ši įmonė nėra ekspertinė įmonė, į bylą nėra pateiktų nuotraukų, eksperto išvadų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar kitų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti avarijos šaltinį. Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, patvirtinančių, jog pavojingas, gadinantis turtą poveikis buvo iš atsakovo įvykio metu valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Taip pat nėra duomenų išvadai, jog apliejimas įvyko dėl viršuje esančio savininko (atsakovo) netinkamo turto valdymo arba naudojimo, t.y. netinkamo įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimo. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
7. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsiliepime prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), administravimo ir kitų paslaugų nebeteikia nuo 2023-07-01. Pažymėjo, jog 2021-07-30 gavo pranešimą iš gyventojų, kad „vyksta užpylimas nuo 5 aukšto“. Administratorės darbuotojai, nuvykę į įvykio vietą, nustatė, kad „6 aukšte (duomenys neskelbtini) bute buvo trūkusi WC šlangutė“. Trečiasis asmuo akcentavo, kad patalpoje trūkusi žarnelė yra absoliuti gyventojo atsakomybė ir namo administratorė nėra atsakinga už jos priežiūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo M. T. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 2402,39 Eur žalos atlyginimo, 140,52 Eur palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2023-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 57,00 Eur žyminio mokesčio ir 455,58 Eur už advokato teisines paslaugas; priteisti iš atsakovo M. T. trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai 629,20 Eur už advokato teisines paslaugas; priteisti iš atsakovo M. T. 23,79 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
9. Teismas nurodė, jog atsakovo teiginiai dėl ieškinio nepagrįstumo yra neparemti jokiais įrodymais.
10. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančioje patalpoje apliejimo metu buvo trūkusi žarnelė, tai yra išimtinai buto gyventojo atsakomybė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovas (apeliantas) M. T. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Ieškovė nepateikė jokių savo reikalavimą patvirtinančių tiesioginių įrodymų, o teismas sprendimą priėmė nemotyvuotai ir nevertindamas įrodymų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įrodymai patvirtina, jog nei ieškovės, nei trečiojo asmens atstovai į atsakovo butą nebuvo patekę ir nėra konstatuotas bei įrodytas bylos esminis faktas, jog „6 aukšte (duomenys neskelbtini) bute buvo trūkusi WC šlangutė“, t.y. nėra įrodyta, kad 3 aukšte esantis butas buvo aplietas iš 6 aukšto. UAB „Mano Būstas Vilnius“ pažyma ir ją pagrindžiantis nepasirašytas aktas nėra pakankami įrodymai avarijos šaltiniui konstatuoti. Teismas nenurodė, kodėl pirmenybę teikė ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimams, jų pateiktiems prieštaringiems įrodymams. Teismas rėmėsi ieškovės darbuotojų liudytojų paaiškinimais dėl buto užliejimo, namo gyventojų paaiškinimų byloje nėra. Teismo išvados padarytos neapklausus kaimyninių butų gyventojų. Teismas sprendimą priėmė pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, t. y. padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.
11.2. Prievolė atlyginti žalą atsakovui kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Teismas neatskleidė visų deliktinės atsakomybės sąlygų, dėl jų nepasisakė. Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta atsakovo neteisėta arba nerūpestinga veika, kaltė ir nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos.
11.3. Byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, patvirtinančių, jog pavojingas, gadinantis turtą poveikis buvo iš atsakovo įvykio metu valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (pvz., trečiajam asmeniui priklausančio buto ketvirtame ar penktame aukšte, dėl netinkamos pastato administratoriaus pastato priežiūros, dėl vandens prasiskverbimo per sienų blokų neprižiūrėtas siūles). Taip pat nėra duomenų išvadai, jog apliejimas 3 aukšte įvyko dėl 6 aukšte esančio savininko (atsakovo) netinkamo turto valdymo arba naudojimo, t.y. netinkamo įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimo. Nenustačius atsakovo neteisėtos ar nerūpestingos veikos fakto, nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant, ieškovė turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo asmens. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus nepakanka duomenų faktui konstatuoti, jog šaltinis, iš kurio skverbėsi vanduo, todėl buvo aplietas 3 aukšte esantis butas, buvo atsakovo 6 aukšto bute.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Faktą, kad apliejimas įvyko iš atsakovui priklausančio buto, patvirtina aplinkybė, jog įvykio dieną UAB „Mano Būstas Vilnius“ darbuotojams apžiūrėjus atsakovui priklausantį butą, buvo nustatytas žalos šaltinis – „(duomenys neskelbtini) bute trūkusi WC patalpos „šlangutė“. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog nebuvo galimybės tinkamai apžiūrėti butą ir nustatyti avarijos priežastį.
12.2. Atmestini atsakovo argumentai dėl nurodytų kitų vandens tekėjimo priežasčių – vamzdyno ar sienų siūlių remonto nebuvo, apliejimai daugiau nesikartojo.
13. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius, kad esą vanduo galėjo prasiskverbti pro pastato neprižiūrėtų blokų sienų siūles, dėl vamzdynų defektų pranešimų registruota nebuvo. Atsakovas neįrodė, kad žala yra susijusi su namo administratorės pareigos nevykdymu, norminiuose aktuose numatytų veiksmų atlikimu (neatlikimu).
13.2. Į bylą pateikti duomenys, kad įvykio priežastis yra būtent atsakovui priklausančioje patalpoje apliejimo metu trūkusi žarnelė, o tai yra išimtinai buto gyventojo atsakomybė. Jei atsakovas būtų buvęs atsakingas bei atidus, kaip buto / patalpos savininkas, įvykio būtų buvę galima išvengti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-07-30 įvykio metu vandeniu buvo aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
16. Iš 2021-08-02 turto sunaikinimo, sugadinimo akto nustatyta, kad 2021-07-30 įvyko vandens prasiskverbimas iš viršutinio aukšto buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), pas kaltininką pakliūti nepavyko, nukentėjo draudėjo buto lubos, sienos, grindys, elektros instaliacija.
17. Įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui 2402,39 Eur dydžio draudimo išmoką.
18. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01). Žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa sąmatoms sudaryti. Sudarydama lokalinę sąmatą (sudarytą pagal 2021 m. balandžio kainas) ieškovė apskaičiavo, kad jos apdrausto turto remonto kaina sudaro 2402,39 Eur.
19. Iš 2022-09-26 UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsakymo AB „Lietuvos draudimas“ nustatyta, kad 2021-07-30 administratorė gavo gyventojų pranešimą, jog vyksta apliejimas, gyventojų teigimu, bėgo per elektros instaliacijas. Nuvykę įgalioti administratorės darbuotojai užfiksavo, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) tualete buvo trūkusi lanksti žarnelė, vandenį gyventojai užsisuko patys. Vienkartinis užpylimas.
20. Iš 2023-10-12 UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsakymo atsakovui nustatyta, jog: 1) UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2021 m. vykdė namo bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas; 2) 2021-07-30 buvo gautas buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojos pranešimas, jog grįžus po atostogų pastebėjo, kad vyko apliejimas, buvo prašoma patikrinti elektrą. Kitų pranešimų iš gyventojų apie apliejimą negauta.
21. Iš 2021-07-30 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto nustatyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo trūkusi lanksti tualeto žarnelė, vandenį gyventojai jau buvo užsisukę patys.
22. Į bylą patektos nuotraukos, kuriose fiksuota padaryta žala, taip pat 2021-07-30 nuotrauka, kurioje fiksuoti tualeto žarnelės defektai.
23. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2021-07-30 įvykio metu priklausė atsakovui M. T..
24. Iš 2024-04-19 „U. H.“, UAB, pažymos apie butų išdėstymą nustatyta, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), yra 108 butai, kiekviename aukšte yra po 12 butų, butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra 3 aukšte.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
25. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės akcentuoja, jog prievolė atlyginti žalą atsakovui kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas visų deliktinės atsakomybės sąlygų neatskleidė, dėl jų nepasisakė. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nėra įrodyta atsakovo neteisėta arba nerūpestinga veika, kaltė ir nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos. Ieškovė nepateikė jokių savo reikalavimą patvirtinančių tiesioginių įrodymų, o teismas sprendimą priėmė nemotyvuotai ir nevertindamas įrodymų, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui, be to, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).
27. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).
28. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021-07-30 įvykio metu vandeniu buvo aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2021-07-30 namo administratorė gavo pranešimą, jog vyksta apliejimas, gyventojų teigimu, bėgo per elektros instaliacijas. Nuvykę įgalioti namo administratorės darbuotojai užfiksavo, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) tualete buvo trūkusi lanksti žarnelė, vandenį gyventojai užsisuko patys. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens atstovė nurodė, jog apžiūrą atlikusius asmenis įvykio dieną į atsakovo butą įleido buto nuomininkai, todėl žalos šaltinis buvo užfiksuotas. 2021-07-30 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo trūkusi lanksti tualeto žarnelė. Į bylą patektos nuotraukos, kuriose fiksuota padaryta žala, taip pat 2021-07-30 nuotrauka, kurioje fiksuoti tualeto žarnelės defektai. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2021-07-30 įvykio metu priklausė atsakovui.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog atsakovui priklausančiame bute trūkus tualeto žarnelei, buvo aplietas ieškovės apdraustas butas ir padaryta žala. Už žalą, padarytą trūkus tualeto žarnelei ir išsiliejus vandeniui bei apliejus ieškovės apdraustą butą, atsakomybė tenka atsakovui, įvykio metu turėjusiam pareigą tinkamai prižiūrėti savo buto įrenginių būklę. Dėl bute esančių įrenginių (vamzdžių, radiatorių ir pan.) tvarkingumo yra atsakingi butų savininkai, o ne daugiabučio namo administratorius, kaip nagrinėjamoje byloje teigė atsakovas. Taigi žala ieškovės apdraustam butui buvo padaryta trūkus atsakovo bute esančiai tualeto žarnelei ir iš jos išsiliejus vandeniui bei apliejus žemiau esantį ieškovės apdraustą butą. Šiuo atveju atsakomybė už kilusią žalą tenka atsakovui, kaip buto savininkui, įvykio metu turėjusiam pareigą tinkamai prižiūrėti savo buto įrenginių būklę, o to nepadarius, vandens žarnelė trūko, tekėjo vanduo, kuris ieškovės apdraustam turtui padarė žalą (priežastinis ryšys). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju žala kilo ne dėl bendrojo naudojimo objekto defekto, trūkusi tualeto žarnelė buvo atsakovui priklausančiame bute, todėl už šio įrenginio būklės netinkamą priežiūrą atsakomybė tenka atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytas abejones, jog vanduo galėjo prasiskverbti pro pastato neprižiūrėtų blokų sienų siūles arba dėl pastato vamzdynų defektų.
31. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų tyrimu ir vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir kt.).
32. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
33. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).
34. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).
35. Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023). Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems. Teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024).
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde atsakovo nurodyti argumentai, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.