- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-02
- Bylos Nr.
- e2-363-647/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02899-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mano būstas Vilnius“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- M. T.
- Kategorijos
- 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. T. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad 2021-07-30 įvykio metu vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) Įvykio metu šis butas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01). Žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis LR Aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa sąmatoms sudaryti. Sudarydama lokalinę sąmatą ieškovė apskaičiavo, kad jos apdrausto turto remonto kaina sudaro 2402,39 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas iš buto Nr. 64, kuris įvykio metu priklausė atsakovui. UAB „Mano būstas Vilnius“ 2022-09-26 pažymoje nurodyta, jog atsakovo buto tualeto patalpoje trūko lanksti žarnelė. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta, todėl ji priteistina. Ieškovė mano, kad remiantis išdėstytu, atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą LR CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdamas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovas elgėsi nerūpestingai; 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovui priklausančio buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, nurodė, kad atsakovo teiginiai dėl jo nekaltumo yra be pagrindo, nes iš kitų butų skundų nebuvo gauta, atsakovo hipotezė, kad butas galėjo būti užlietas per stogą ar namo sienas neparemta jokiais įrodymais, vamzdynų gedimų name tuo metu nebuvo registruota.
Atsiliepimas
Atsakovas M. T. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas pateikė atsiliepimą, o taip pat 2024-05-02 vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi yra įsitikinęs, jog ieškinys yra nepagrįstas, ieškinio reikalavimai yra neteisėti. Pagal ieškovo pateiktus dokumentus, matyti, kad galimai 2021-07-30 įvykio metu vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šis butas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju, t.y. buvo padaryta turtinė žala ir dėl šios žalos kaltinamas (duomenys neskelbtini), buto savininkas (atsakovas. Ieškovas, atsakovo nuomone, savo kaltinimą palaiko tik deklaratyviu teiginiu, kad galimai buto (duomenys neskelbtini), užpylimas įvyko iš viršuje esančio atsakovo buto Nr. 64. Kaip vienintelis atsakovo galimos civilinės atsakomybės įrodymas pateikiamas UAB „Mano būstas Vilnius“ 2022-09-26 raštas Nr. MBV-RS-22-6250 dėl informacijos suteikimo, kuris, atsakovo manymu, yra neinformatyvus ir jo įrodomoji reikšmė abejotina. UAB „Mano būstas Vilnius“ 2022-09-26 raštas nėra tinkamas įrodymas šioje byloje, kadangi UAB „Mano būstas Vilnius“ 2021 metais buvo atsakinga įmonė už senos statybos nerenovuoto pastato (duomenys neskelbtini), priežiūrą. Tinkamai prižiūrėti inžinerines sistemas ir jas naudoti 2021 metais turėjo UAB „Mano būstas Vilnius“, o ne atsakovas. Galima įtarti, kad UAB „Mano būstas Vilnius“ tinkamai neprižiūrėjo administruojamo pastato, vidaus inžinerinės sistemos, neužtikrino jos saugaus eksploatavimo ir nepagrįstai dėl žalos padarymo apkaltino atsakovą – todėl atsakovas, nenustačius jo neteisėtų veiksmų, negali būti atsakingas už žalą, kuri ieškovo atlyginta (duomenys neskelbtini), savininkui. Bylai aktualiu laikotarpiu 2021-07-30 UAB „Mano būstas Vilnius“ buvo žinoma, kad atsakovas atstovai (duomenys neskelbtini), nebūna, bute nesilanko, nes gyvena kitu adresu. Ši įmonė turėjo visus atsakovo kontaktus ir apie galimą buto užliejimą galėjo operatyviai informuoti atsakovą, bet to nedarė. Todėl ne dėl atsakovo kaltės atsakovas nebuvo pakviestas apžiūrėti avarijos padarinių, nebuvo sudaryta galimybė nustatyti galimos avarijos priežastį ir šaltinį. Negalima atmesti galimybės, kad žala (užliejimas) kilo dėl seno vamzdyno nepriežiūros (vamzdis trūko dėl savaiminės korozijos, slėgio svyravimo ar pan.), už kurį buvo atsakingas pastato valdytojas UAB „Mano būstas Vilnius“, arba pavyzdžiui dėl lietaus, kai vanduo galėjo prasiskverbti pro pastato senų neprižiūrėtų blokų sienų siūlęs. Ieškovas byloje pateikė tik deklaratyvų busto administratoriaus raštą be jokių pagrindžiančių įrodymų. Todėl esant rimtų abejonių atsakovas raštu 2023-10-11 kreipėsi į UAB „Mano būstas Vilnius“ dėl papildomos informacijos gavimo ir 2023-10-12 gautas atsakymas, kuriame pridedamas atsakovo reikalaujamas aktas ir 3 fotografijos. Iš UAB „Mano būstas Vilnius“ pateikto akto matyti, kad jis nėra pasirašytas ir nežinia kada sudarytas. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte, be kita ko, spausdintu tekstu nurodyta, kad aktas sudarytas „2021-07-19 15:12:35“. Atsakovas taip pat nebuvo kviečiamas nustatant atstatymo darbų sąnaudas, lokalinė sąmata buvo sudaryta atsakovui nedalyvaujant, su sąmata atsakovas nesupažindintas. Draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę. Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodomus matyti, jog byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, patvirtinančių, jog pavojingas, gadinantis turtą poveikis buvo iš atsakovo įvykio metu valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (pvz. trečiajam asmeniui priklausančio buto, dėl netinkamos pastato administratoriaus pastato priežiūros, ar dėl vandens prasiskverbimo per sienų blokų neprižiūrėtas siūlęs). Taip pat nėra duomenų išvadai, jog užpylimas įvyko dėl viršuje esančio savininko (atsakovo) netinkamo turto valdymo arba naudojimo, t.y. netinkamo įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimo. Taigi, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų fakto, nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant ieškovas turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo asmens.
Trečiojo asmens UAB „Mano būstas Vilnius” atstovė atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko, nurodė, kad trečiasis asmuo objektui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), administravimo ir kitų paslaugų nebeteikia nuo 2023-07-01. 2021 m. liepos 30 dieną anksti ryte, gavo pranešimą iš gyventojų, kad „Vyksta užpylimas nuo 5 aukšto“: Administratoriaus darbuotojai, nuvykę į įvykio vietą nustatė, kad “6 aukšte 64 bute buvo trūkusi WC šlangelė”. Pažymėjo, kad iš 28 buto, administratorius jokių pranešimų nėra gavęs. Pabrėžė, kad atsakovo teiginiai, jog neva „Negalima atmesti galimybės, kad nagrinėjamu atveju žala (užliejimas) kilo dėl seno vamzdyno nepriežiūros (vamzdis trūko dėl savaiminės korozijos, slėgio svyravimo ar pan.), už kurį buvo atsakingas pastato valdytojas UAB „Mano būstas Vilnius“, arba pavyzdžiui dėl lietaus, kai vanduo galėjo prasiskverbti pro pastato senų neprižiūrėtų blokų sienų siūlęs.“ Yra visiškai nepagįsti. Patalpoje trūkusi „šlangutė“ yra absoliuti gyventojo atsakomybė ir namo administratorius nėra atsakingas už jos priežiūrą.: Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str.). Šių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Dėl šios priežasties bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Svarbu pabrėžti, kad namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui.
Liudytojai R. R. ir D. K., apklausti 2024-0502 teismo posėdyje patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, nurodė, kad pagal namo vidaus apgadinimų lokalizacijas, bei apklausus kaimyninių butų gyventojus, nebuvo nustatyta jokių požymių, kad užpylimas būtų vykęs per namo sienas, ar dėl kitomis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2021-07-30 įvykio metu vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) Įvykio metu šis butas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01). Žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis LR Aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa sąmatoms sudaryti. Sudarydama lokalinę sąmatą ieškovė apskaičiavo, kad jos apdrausto turto remonto kaina sudaro 2402,39 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas iš buto Nr. 64, kuris įvykio metu priklausė atsakovui M. T..
Teismas konstatuoja, kad atsakovo M. T. teiginiai dėl ieškinio nepagįstumo yra neparemti jokiais įrodymais, nes iš kitų namo butų gyventojų skundų nebuvo gauta, atsakovo hipotezė, kad butas galėjo būti užlietas per stogą ar namo sienas neparemta jokiais įrodymais, vamzdynų gedimų name tuo metu nebuvo registruota. Teismas pažymi, kad remiantis byloje esančiais dokumentais yra nustatyta, atsakovui priklausančioje patalpoje užliejimo metu buvo trūkusi „šlangutė“, o tai yra išimtinai buto gyventojo atsakomybė. Ieškinio pagrįstumą patvirtina ir trečiojo UAB „Mano būstas Vilnius” išdėstyta pozicija, paremta teismui pateiktais dokumentais, bei liudytojai R. R. ir D. K., (apklausti 2024-0502 teismo posėdyje) kurie patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, nurodė, kad pagal namo vidaus apgadinimų lokalizacijas, bei apklausus kaimyninių butų gyventojus, nebuvo nustatyta jokių požymių, kad užpylimas būtų vykęs per namo sienas, ar dėl kitų atsakovo nurodytų aplinkybių.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovei, išmokėjusiai nukentėjusiam asmeniui 2402,39 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2402,39 Eur dydžio žalą regreso teise, bei 140,32 Eur palūkanų yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovei įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2402,39 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinas 57 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, ir 455,58 Eur už advokato teisines paslaugas, bei trečiojo asmens UAB ‘Mano būstas Vilnius” naudai - 455,58 Eur už advokato teisines paslaugas, bei pašto išlaidos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai .
Priteisti iš atsakovo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB “Lietuvos draudimas“ naudai 2402,39 EUR (du tūkstančius keturis šimtus du eurus 39 ct) žalos atlyginimo, 140,52 EUR (šimtą keturiasdešimt eurų 52 ct) palūkanų, 5 % metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2023-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB “Lietuvos draudimas“ naudai 57 EUR žyminio mokesčio, ir 455,58 EUR už advokato teisines paslaugas.
Priteisti iš atsakovo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB ‘Mano būstas Vilnius” naudai 629,20 EUR už advokato teisines paslaugas
Priteisti iš atsakovo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 23,79 EUR (dvidešimt tris eurus 79 ct) teismo išlaidų susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.