Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, Mortai Ručinskaitei, Ievai Paukštienei, Dianai Kiverytei,

civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) įgaliotam atstovui Jonui Želviui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) ir 222 straipsnio 1 dalyje;

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi pakeista bausme ir paskirta subendrinta 9 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 12 MGL (1 560 Lt) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 MGL (1 040 Lt) bauda;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių, vadovaujantis BK 67, 71 straipsniais, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 9, 10, 11 punktais, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) ir 222 straipsnio 1 dalyje;

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį – 5 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metų laikotarpiui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. Š. pasiųstas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu jam paskirtą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5 649 eurų) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos);

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 200 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., veikdamas kartu su E. Š., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, o E. Š., veikdamas kartu su A. R. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent: A. R., būdamas nesusijęs su UAB (duomenys neskelbtini), į .k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), jokiais darbo santykiais, tačiau būdamas faktiniu šios įmonės vadovu ir realiai valdydamas šią įmonę, siekdamas nuslėpti jo paties organizuotą UAB (duomenys neskelbtini) panaudojimą neteisėtoje veikloje, susijusioje su šios įmonės apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie jos pajamas pateikimu, organizuojant fiktyvius UAB (duomenys neskelbtini) akcijų bei šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių, tame tarpe buhalterinės apskaitos dokumentų, perleidimus, 2014 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniuje, pasiūlė E. Š. už piniginį atlygį tapti formaliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi. E. Š. sutiko už tiksliai nenustatytą dydžio piniginį užmokestį tapti fiktyviu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. R. pateikė E. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtą netikrą dokumentą – 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimą, kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad E. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, nuo 2014 m. balandžio 10 d. paskyrė save UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. E. Š., žinodamas, kad realiai nepirko UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių bei bus tik formaliu UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t.y. kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti netikri (tikrovės neatitinkantys) dokumentai apie UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių perleidimus, bei UAB (duomenys neskelbtini) akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, vykdydamas A. R. nurodymus, pasirašė iš A. R. gautą netikrą dokumentą – 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimą, kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad E. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, nuo 2014 m. balandžio 10 d. paskyrė save UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, taip pat pagamino netikrus dokumentus – į 2014 m. balandžio 10 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, A. R. įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2014 m. balandžio 10 d. E. Š. yra įsigijęs UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, E. Š. pasirašė 2014 m. balandžio 10 d. prašymą registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų.

Tęsiant nusikalstamą veiką, E. Š. kartu su A. R., tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre, 2014 m. balandžio 11 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimą, bei 2014 m. balandžio 10 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V.

Tokiu būdu A. R., veikdamas kartu su E. Š., organizavo netikrų dokumentų – 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimo, 2014 m. balandžio 10 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V pagaminimą ir jų panaudojimą, o E. Š., veikdamas kartu su A. R., pagamino netikrus dokumentus – 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimą, 2014 m. balandžio 10 d. prašymą registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, ir juos panaudojo.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veika, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su E. Š. ir V. Š., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, o E. Š. ir V. Š., veikdami bendrininkų grupėje su A. R., pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, o būtent:

2014 m. gegužės mėnesį, Vilniaus mieste, E. Š. informavo A. R., jog atsisako būti UAB (duomenys neskelbtini) formaliu direktoriumi ir akcininku. A. R. pasiūlė E. Š. surasti kitą žmogų, kuris sutiks tapti formaliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi. E. Š. surado V. Š., kuris sutikto tapti UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi ir apie tai pranešė A. R.. Po ko A. R. pateikė E. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus netikrus dokumentus – 1) 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2014 m. gegužės 5 d. E. Š. už 10000 litų pardavė V. Š. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų; 2) 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimą, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad E. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, nuo 2014 m. gegužės 5 d. paskyrė V. Š. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi; 3) 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2014 m. gegužės 5 d. E. Š. perdavė V. Š. akte išvardintas įvairias šios įmonės materialines vertybes. Tęsiant nusikalstamą veiką, E. Š. ir V. Š. šiuos netikrus dokumentus patvirtino savo parašais, po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, V. Š., žinodamas, kad jis realiai nepirko UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių bei nevykdys su pastarąja jokios veiklos, t.y. bus tik formaliu UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t.y. kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti, bei panaudoti netikri (tikrovę neatitinkantys) dokumentai apie UAB (duomenys neskelbtini) akcijų bei šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių perleidimus, bei UAB (duomenys neskelbtini) akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, vykdydamas A. R. nurodymus, pagamino netikrus dokumentus – į 2014 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmeninio valdymo organo forma JAR-VO-V, A. R. įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2014 m. gegužės 5 d. V. Š. yra įsigijęs UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, V. Š. pasirašė 2014 m. gegužės 9 d. prašymą registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų.

Tęsiant nusikalstamą veiką, V. Š. ir A. R., tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre, 2014 m. gegužės 9 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimą, bei 2014 m. gegužės 9 d. prašymą registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V.

Tokiu būdu A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su E. Š. ir V. Š., organizavo netikrų dokumentų - 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimo, 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto, 2014 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre forma JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko formą JAR-AF ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo formos JAR-VO-V, pagaminimą ir jų panaudojimą, o V. Š. ir E. Š., veikdami bendrininkų grupėje su A. R., pagamino netikrus dokumentus – 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo –priėmimo aktą, 2014 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre forma JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko formą JAR-AF ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo formos JAR-VO-V, ir juos panaudojo.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė veika, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o V. Š. ir E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š. ir K. P., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, o V. Š. ir K. P., veikdami bendrininkų grupėje su A. R., pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, o būtent:

2015 metų spalio mėnesį, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, A. R. pasiūlė K. P. už piniginį atlygį tapti formaliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi. K. P. sutiko už 2000 eurų užmokestį dalyvauti tokiuose fiktyviuose perleidimuose. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. R. pateikė K. P. ir V. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus netikrus dokumentus – 1) 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko V. Š. sprendimą, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad V. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, nuo 2015 m. spalio 30 d. paskyrė K. P. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi; 2) 2015 m. spalio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2015 m. spalio 29 d. K. P. iš V. Š. perėmė akte išvardintas įvairias UAB (duomenys neskelbtini) materialines vertybes, tame tarpe, buhalterinės apskaitos dokumentus; 3) 2015 m. spalio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2015 m. spalio 30 d. UAB G., atstovaujama K. P., iš V. Š. nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. V. Š. pasirašius 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko V. Š. sprendimą, 2015 m. spalio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, 2015 m. spalio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), K. P., žinodamas, kad jo vadovaujama UAB G. realiai nepirks UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir jis pats realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių, tame tarpe, įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų, bei nevykdys su pastarąja jokios veiklos, t.y. bus tik formaliu UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti netikri (tikrovės neatitinkantys) dokumentai apie UAB (duomenys neskelbtini) akcijų bei šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių perleidimus bei UAB (duomenys neskelbtini) akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, pasirašė 2015 m. spalio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą ir 2015 m. spalio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po ko šiuos netikrus dokumentus perdavė A. R.. Tęsiant nusikalstamą veiką, K. P., remiantis minėtais dokumentais pagamino netikrus dokumentus – 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AJ ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, įrašydamas į juos žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2015 m. spalio 30 d. UAB G. yra įsigijusi UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, o K. P. yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, bei pasirašęs 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų, po ko, 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko V. Š. sprendimą, bei 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AJ ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, pateikė registruoti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, esančiam adresu Lvovo g. 25, Vilniuje.

Tokiu būdu A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š. ir K. P., organizavo netikrų dokumentų – 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko V. Š. sprendimo, 2015 m. spalio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto, 2015 m. spalio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AJ ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, pagaminimą ir jų panaudojimą, o V. Š. ir K. P., veikdami bendrininkų grupėje su A. R., pagamino netikrus dokumentus – 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko V. Š. sprendimą, 2015 m. spalio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, 2015 m. spalio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 8 d. prašymą registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AJ ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, ir juos panaudojo.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veika, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o V. Š. ir K. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. R., buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š., apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už 2014 m. kovo mėn. - 2015 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį, bei siekdami išvengti mokesčių įrašė į UAB (duomenys neskelbtini) mėnesines pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie šio juridinio asmens pajamas ir turtą bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn., A. R., nebūdamas susietas su UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), jokiais oficialiais santykiais, tačiau būdamas faktiniu UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir realiai valdydamas UAB (duomenys neskelbtini), organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, bei veikdamas jos vardu, ir V. Š., nuo 2014 m. gegužės 5 d., būdamas formaliu UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir veikdamas šios įmonės vardu pagal A. R. nurodymus, siekdami iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę-finansinę būklę, veiklą, bei tikrąsias pastarosios pajamas, taip pat siekdami sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių dydį, suvokdami, kad dėl jų tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB (duomenys neskelbtini) nesumokės dalį privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindami šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdami išankstine tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, UAB (duomenys neskelbtini) vardu, žinodami, jog UAB (duomenys neskelbtini) vardu iš ES įmonių PVM mokėtojų įsigijo transporto priemones su 0 procentų PVM :

1. 2014 m. kovo 21 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį VOLVO XC 70, VIN (duomenys neskelbtini) už 64912, 64 litų (18800 eurų),

2. 2014 m. kovo 21 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį TOYOTA AVENSIS VIN (duomenys neskelbtini) už 31765, 76 litų (9200 eurų),

3. 2014 m. balandžio 15 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį VW CADDY LIFE, VIN (duomenys neskelbtini) už 13120,64 litų (3800 eurų),

4. 2014 m. balandžio 25 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį LADA NIVA, VIN (duomenys neskelbtini) už 23479,04 litų (6800 eurų),

5. 2014 m. balandžio 25 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)įsigijo automobilį VOLVO XC 60, VIN (duomenys neskelbtini) už 86665,28 litų (25100 eurų),

6. 2014 m. balandžio 25 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį VW GOLF 6, VIN (duomenys neskelbtini) už 25205,44 litų (7300 eurų),

7. 2014 m. gegužės 2 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB C 200, VIN (duomenys neskelbtini) už 27622,4 litų (8000 eurų),

8. 2014 m. gegužės 2 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį AUDI A4, VIN (duomenys neskelbtini) už 27622,4 litų (8000 eurų),

9. 2014 m. gegužės 23 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį DC – SMART, VIN (duomenys neskelbtini) už 35563,84 litų (10300 eurų),

10. 2014 m. gegužės 23 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį TOYOTA HILLUX, VIN (duomenys neskelbtini) už 29694,08 litų (8600 eurų),

11. 2014 m. gegužės 23 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį AUDI A4, VIN (duomenys neskelbtini) už 25896 litų (7500 eurų),

12. 2014 m. birželio 25 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį PORSCHE CAYANE, VIN (duomenys neskelbtini) už 138112 litų (40000 eurų),

13. 2014 m. birželio 29 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį TOYOTA AVENSIS, VIN (duomenys neskelbtini) už 17264 litų (5000 eurų),

14. 2014 m. rugpjūčio 6 d. iš Latvijos įmonės F., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį AUDI Q7, VIN (duomenys neskelbtini) už 41376,53 litų (11983 eurų),

15. 2014 m. balandžio 9 d. iš Vokietijos įmonės „S. G.“, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), pagal skaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį FORD FOCUS COMBI, VIN (duomenys neskelbtini) už 24860,16 litų (7200 eurų),

16. 2014 m. rugsėjo 3 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį AUDI A6, VIN (duomenys neskelbtini) už 56108 litų (16250 eurų),

17. 2014 m. rugsėjo 5 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį BMW 530 GT, VIN (duomenys neskelbtini) už 90806,64 litų (26300 eurų),

18. 2014 m. rugsėjo 7 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį LEXUS 450RX, VIN (duomenys neskelbtini) už 154685,44 litų (44800 eurų),

19. 2014 m. spalio 2 d. iš Vokietijos įmonės A., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB S 500, VIN (duomenys neskelbtini) už 113079,2 litų (32750 eurų),

20. 2014 m. rugsėjo 26 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB 350, VIN (duomenys neskelbtini) už 143891,76 litų (41674 eurų),

21. 2014 m. rugsėjo 8 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) už 60424 litų (17500 eurų),

22. 2014 m. spalio 14 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį VW GOLF 6, VIN (duomenys neskelbtini) už 29348,8 litų (8500 eurų),

23. 2014 m. lapkričio 1 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį RENAULT MEGANE GRAND TOUR, VIN (duomenys neskelbtini) už 12775,36 litų (3700 eurų),

24. 2014 m. lapkričio 2 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB GLK 220, VIN (duomenys neskelbtini) už 54208,96 litų (15700 eurų),

25. 2014 m. balandžio 9 d. iš Vokietijos įmonės I., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį AUDI A6, VIN (duomenys neskelbtini) už 49375,04 litų (14300 eurų),

26. 2014 m. rugsėjo 8 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį BMW X3, VIN (duomenys neskelbtini) už 50065,6 litų 14500 (eurų),

27. 2014 m. spalio 25 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį LADA NIVA, VIN (duomenys neskelbtini) už 24860,16 litų (7200 eurų),

28. 2014 m. spalio 25 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį LADA NIVA, VIN (duomenys neskelbtini) už 24169,6 litų (7000 eurų),

29. 2014 m. lapkričio 6 d. iš Vokietijos įmonės “S. G.”, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį PEUGEOT 4007, VIN (duomenys neskelbtini) už 44886,4 litų (13000 eurų),

30. 2014 m. lapkričio 3 d. iš Latvijos įmonės L., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį BMW 520 TOURING, VIN (duomenys neskelbtini) už 44886,4 litų (13000 eurų),

31. 2014 m. gruodžio 1 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį SMART VIN (duomenys neskelbtini) už 16228,16 litų (4700 eurų),

32. 2015 m. sausio 6 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį RENAULT MEGANE GRAND TOUR, VIN (duomenys neskelbtini) už 7000 eurų,

33. 2014 m. birželio 24 d. iš Vokietijos įmonės B., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį NISSAN MICRA, VIN (duomenys neskelbtini) už 21752,4 litų (6300 eurų),

34. 2015 m. vasario 17 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį SKODA YETI, VIN (duomenys neskelbtini) už 9000 eurų,

35. 2015 m. kovo 11 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB SPRINTER, VIN (duomenys neskelbtini) už 7000 eurų,

36. 2015 m. kovo 14 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, VIN (duomenys neskelbtini) už 40200 eurų,

37. 2015 m. kovo 28 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB GL 350 VIN (duomenys neskelbtini) už 94900 eurų,

38. 2015 m. gegužės 1 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį VW POLO, VIN (duomenys neskelbtini) už 7000 eurų,

39. 2015 m. gegužės 1 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį RENAULT MEGANE, VIN (duomenys neskelbtini) už 4800 eurų,

40. 2015 m. gegužės 14 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį SKODA OCTAVIA, VIN (duomenys neskelbtini) už 8000 eurų,

41. 2015 m. gegužės 16 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį VOLVO V 60, VIN (duomenys neskelbtini) už 12200 eurų,

42. 2015 m. gegužės 22 d. iš Olandijos įmonės N., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį LEXUS GS 450 H, VIN (duomenys neskelbtini) už 14700 eurų,

43. 2015 m. balandžio 28 d. iš Latvijos įmonės P., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį PORSCHE CAYENNE, VIN (duomenys neskelbtini) už 40000 eurų,

44. 2015 m. liepos 10 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį BMW 530, VIN (duomenys neskelbtini) už 13900 eurų,

45. 2015 m. liepos 9 d. iš Vokietijos įmonės K. A., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį PORSCHE PANAMERA, VIN (duomenys neskelbtini) už 48500 eurų,

46. 2015 m. birželio 13 d. iš Italijos įmonės F., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį LEXUS IS 200, VIN (duomenys neskelbtini) už 6000 eurų,

47. 2015 m. liepos 23 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį TOYOTA RAV 4, VIN (duomenys neskelbtini) už 14200 eurų,

48. 2015 m. liepos 27 d. iš Vokietijos įmonės U., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį AUDI A4, (duomenys neskelbtini) už 8000 eurų,

49. 2015 m. liepos 16 d. iš Latvijos įmonės (duomenys neskelbtini), mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį AUDI A6, VIN (duomenys neskelbtini) už 16597 eurus,

50. 2014 m. birželio 14 d. iš Latvijos įmonės N., mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį MB E 350, VIN (duomenys neskelbtini) už 72508,80 litų (21000 eurų),

žinodami, jog transporto priemones, įsigytas Europos Sąjungos šalyse narėse PVM mokėtojose taikant 0 % PVM tarifą (kaip tiekimus Bendrijos viduje), parduodant taikomas standartinis 21 % PVM tarifas, pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus 12 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 4 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“.; - 16 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“ bei 4 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis“; nuostatas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 p. 1 p. (įstatymo 2009 m. gruodžio 3 d. redakcija Nr. XI-518) nuostatą, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklą, <...> įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą“, PVMĮ 12² straipsnį (įstatymo 2004 m. sausio 15 d. redakcija Nr. IX-1960) nuostatas, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje <...>, kai prekes įsigyjantis asmuo yra Lietuvos Respublikoje registruotas PVM mokėtojas, jo PVM mokėtojo kodas buvo nurodytas įsigyjant prekes ir šios prekės išgabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę“, PVMĮ 15 straipsnio 13 dalies (įstatymo 2004 m. sausio 15 d. redakcija Nr. IX-1960) nuostatas, kad „prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, kurias taikant apmokestinamoji vertė nustatoma prekių tiekimo šalies teritorijoje atveju“, t.y. apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas (pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo nuostatas, pardavė šias transporto priemones išrašant dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) vardu taikant 0 procentų PVM tarifą:

1. Automobilį VOLVO XC 70, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 26 d. už 65430,56 litų (18950 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB J.;

2. Automobilį TOYOTA AVENSIS VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 4 d. už 32111,04 litų (9300 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė Latvijos piliečiui A. T.;

3. Automobilį VW CADDY LIFE, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 21 d. už 13120,64 litų (3800 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė Latvijos piliečiui I. S.;

4. Automobilį LADA NIVA, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 26 d. už 23824,32 litų (6900 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.;

5. Automobilį VOLVO XC 60, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 28 d. už 87476,69 litų (25335 eurus) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB P.;

6. Automobilį VW GOLF 6, VIN (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 28 d. už 25550,72 litų (7400 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė I. S.;

7. Automobilį MB C 200, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 6 d. už 28036,74 litų (8120 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. T.;

8. Automobilį AUDI A4, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 7 d. už 28036,74 litų (8120 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. K.;

9. Automobilį DC – SMART, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 27 d. už 36081,68 litų (10450 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė R. K.;

10. Automobilį TOYOTA HILLUX, VIN (duomenys neskelbtini); 2014 m. gegužės 27 d. už 30039,36 litų (8700 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.;

11. Automobilį AUDI A4, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 2 d. už 26413,92 litų ( 7650 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.;

12. Automobilį PORSCHE CAYANE, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 27 d. už 138975,2 litų (40250 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė O. C.;

13. Automobilį TOYOTA AVENSIS, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 30 d. už 17954,56 litų (5200 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė I. Č.;

14. Automobilį AUDI Q7, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 9 d. už 41433,06 litų (12000 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė N. M.;

15. Automobilį FORD FOCUS COMBI, VIN (duomenys neskelbtini) ko 2014 m. rugpjūčio 25 d. už 25274,5 litų (7320 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė S. S.;

16. Automobilį AUDI A6, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 6 d. už 56625,92 litų (16400 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. R.;

17. Automobilį BMW 530 GT, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 10 d. už 91499,2 litų (26500 eurų) ) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė L. M.;

18. Automobilį LEXUS 450RX, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 23 d. už 155548,56 litų (45050 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė L. B.;

19. Automobilį MB S 500, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 6 d. už 114115,04 litų (33050 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė R. R.;

20. Automobilį MB 350, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 7 d. už 145017,6 litų (41674 eurų) ) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. E.;

21. Automobilį MB (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 14 d. už 61287,2 litų (17750 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė R. Š.;

22. Automobilį VW GOLF 6, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 16 d. už 19694,08 litų (5704 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė L. V.;

23. Automobilį RENAULT MEGANE GRAND TOUR, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 4 d. už 12948 litų (3750 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. I.;

24. Automobilį MB GLK 220, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 12 d. už 54554,24 litų (15800 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė M. S.;

25. Automobilį AUDI A6, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 2 d. už 49892,96 litų (14450 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė M. M.;

26. Automobilį BMW X3, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 3 d. už 50583,52 litų (14650 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė L. V.;

27. Automobilį LADA NIVA, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 8 d. už 25032,8 litų (7250 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė O. G.;

28. Automobilį LADA NIVA, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 11 d. už 25514,88 litų (7390 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.;

29. Automobilį PEUGEOT 4007, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 15 d. už 45404,32 litų (13150 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.;

30. Automobilį BMW 520 TOURING, VIN (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 17 d. už 45404,32 litų (13150 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.;

31. Automobilį SMART VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 7 d. už 4750 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė N. S.;

32. Automobilį RENAULT MEGANE GRAND TOUR, VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 8 d. už 7120 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė R. R.;

33. Automobilį NISSAN MICRA, VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 28 d. už 6300 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. Š.;

34. Automobilį SKODA YETI, VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 17 d. už 9100 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė Monikai M. R.;

35. Automobilį MB SPRINTER, VIN(duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 12 d. už 7100 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė I. F.;

36. Automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 19 d. už 40450 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. V.;

37. Automobilį MB GL 350 VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 31 d. už 95900 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. R.;

38. Automobilį VW POLO, VIN(duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 3 d. už 7100 eurų pardavė nenustatytam asmeniui;

39. Automobilį RENAULT MEGANE, VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 15 d. už 4900 eurų pardavė nenustatytam asmeniui;

40. Automobilį SKODA OCTAVIA, VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 15 d. už 8100 eurų pardavė nenustatytam asmeniui;

41. Automobilį VOLVO V 60, VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 20 d. už 12350 eurų pardavė S. G.;

42. Automobilį LEXUS GS 450 H, VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 26 d. už 14850 eurų pardavė V. M.;

43. Automobilį PORSCHE CAYENNE, VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 30 d. už 40500 eurų pardavė E. G. A.;

44. Automobilį BMW 530, VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 14 d. už 14050 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė V. J. G.;

45. Automobilį PORSCHE PANAMERA, VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 15 d. už 49000 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė R. A.;

46. Automobilį LEXUS IS 200, VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 20 d. už 6150 eurų pardavė A. Z.;

47. Automobilį TOYOTA RAV 4, VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 27 d. už 14300 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė E. V.;

48. Automobilį AUDI A4, (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 30 d. už 8100 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.;

49. Automobilį AUDI A6, VIN (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 30 d. už 16700 eurų) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S.,

bei į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukė neteisingus duomenis apie transporto priemonių įsigijimą, nurodydami duomenis, kad minėti naudoti automobiliai įsigyti vadovaujantis Europos Sąjungos PVM įstatymo (XII skyriaus trečiuoju skirsniu arba 106-110 straipsniais) arba Direktyvos 2006/112/EB 326 – 332 straipsniais, reglamentuojančiais naudotų automobilių specialiosios apmokestinimo PVM schemos (maržos) taikymą, nors šios naudotos transporto priemones įsigijo iš Europos Sąjungos įmonių PVM mokėtojų įforminant įsigijimo dokumentais (sąskaitomis faktūromis), kuriuose nurodomas, jog taikomas 0 % PVM tarifas (prekių tiekimas Europos Sąjungos teritorijos viduje) išgabenant prekes iš šalies teritorijos, o sandorio dėl Automobilio MB E 350, VIN (duomenys neskelbtini) pirkimo bei pardavimo neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už 2014 m. kovo mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį.

Tęsiant nusikalstamą sumanymą, A. R. ir V. Š., siekdami UAB (duomenys neskelbtini) vardu išvengti prievolės sumokėti PVM už šiuos parduotus automobilius, bei žinodami jog UAB (duomenys neskelbtini) realiai minėtus automobilius įsigijo su 0 procentų PVM, tyčia, į UAB (duomenys neskelbtini) 2014 kovo mėn., balandžio gegužės mėn., birželio mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2015 sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., gegužės mėn., liepos mėnesių PVM deklaracijų (forma FR0600) 16 laukelius „Sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža“ įrašė neteisingus duomenis apie šių automobilių pardavimą nurodydami pardavimo vertę (maržą) – 6888 eurų sumai ir UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo mėnesio – 2015 m. liepos mėnesio PVM deklaracijose (forma FR0600) 11 laukeliuose „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 699171 eurų bendros sandorių vertės, bei 29 laukeliuose „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ iš viso nedeklaravo 145388 eurų pardavimo PVM: už 2014 m. kovo mėn. 11266 litų ( 3263 eurų); už 2014 m. balandžio mėn. 31281 litų (9060 eurų); už 2014 m. gegužės mėn. 20913 litų (6057 eurų); už 2014 m. birželio mėn. 31490 litų (9120 eurų); už 2014 m. rugpjūčio mėn. 11495 litų (3329 eurų); už 2014 m. rugsėjo mėn. 64976 litų (18818 eurų); už 2014 m. spalio mėn. 60195 litų (17434 eurų); už 2014 m. lapkričio mėn. 11625 litų (3367eurų); už 2014 m. gruodžio mėn. 41348 litų (11975 eurų); už 2015 m. sausio mėn. 3124 eurų; už 2015 m. vasario mėn. 1562 eurų; už 2015 m. kovo mėn. 24662 eurų; už 2015 m. gegužės mėn. 15012 eurų; už 2015 m. liepos mėn. 18605 eurų, po ko šias PVM deklaracijas 2014 m. balandžio 27 d., 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. birželio 25 d., 2014 m. liepos 24 d., 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. lapkričio 4 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gruodžio 28 d., 2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 24 d., 2015 m. kovo 27 d., 2015 m. balandžio 27 d., 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu būdu per EDS sistemą pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu padarydami Lietuvos Respublikos biudžetui 145388 eurų dydžio žalą.

Šiais savo veiksmais A. R. ir V. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. R., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, su jam pareikštais kaltinimais kategoriškai nesutinka. Jis pradės nuo E. Š.. Jis (A. R.), kaip fizinis asmuo, bedirbdamas su automobiliais, turėjo savo servisą, bendravo su tokiu A., pavardės neprisimena, jis 4-5 metus miręs, A. pas jį 2014 m. atvažiavo su mašina ir klausė, ar turi darbo, jo draugui reikia darbo, atsakė, kad nieko neturi. Po kiek laiko atvyko vieni žmonės ir paaiškino, kad jie turi įmone, bet jiems sunku su ja, jiems sunku važinėti iš kitos šalies kiekvieną mėnesį ir jie norėjo perrašyti įmonę. Jis tiems žmonėms sakė, jei bus kam pasiūlyti, pasiūlys, prisiminė tada A., jam paskambino, viską paaiškino, atvažiavo tie žmonės ir A. su E. Š. ir tik tada jie susipažino visi. Taip gavosi, kad jis supažindino ir jie ten savo reikalus šnekėjo, jis ten nelindo, kiek žino, perrašymas buvo, visi pasikeitė telefonais. Kai jie ten susitvarkė, klausė jo, ką galima daryti su ta įmone, ar gali padėti, jis jiems pasakė, kad turi pažįstamą vokietį, gal su juo nori kad suvestų, jie pasakė, kad būtų gerai. Jis paskambino tam vokiečiui, šis sutiko padėti, kai bus Vilniuje, tuo ir baigėsi, jie išvažiavo. Praėjus gal 2- 3 savaitėms, jam paskambino E. Š., sakė, kad pas jį problemos prasidėjo, nebenori jis direktoriumi būti. Jis E. Š. klausė, koks jo reikalas, sakė jam daryti kaip nori, E. Š. pasakė, kad turi kitą žmogų ir tada pasirodė V., paklausė, ar gali su juo pašnekėti, jam irgi darbo reikia. Jam nebuvo skirtumo, vėl susitiko, viską paderino, pasirašė tuos popierius ir už kiek laiko, gal už mėnesio, skambina tas A., sako, kad yra Lietuvoje, bus Vilniuje, kur tie jo pažįstami. Perrašius įmonę, E. Š. dingo ir jis jo nematė, po to su V. nuvažiavo susitikti su tuo vokiečiu, pašnekėjo, prižadėjo šis ten visko daug, rasti mašinų geresnėmis kainomis. V., neturėdamas pinigų, sako, kad gerai, perims tą įmonę, nes jam reikia darbo ir viskas, jie išsiskyrė. Dar V. paprašė nuvažiuoti į VMI, Ulonų g., jis su V. ten nuvažiavo, jis (A. R.) įmonės vardu dar automobilį nupirkti norėjo, nes A. kažkodėl kitaip nepardavinėjo, dėl to paliko tokius dokumentus ir jie su jais nuvažiavo ir parodė jiems, kaip daryti apskaitą, kad nebūtų bėdų. Po to, kai su byla susipažino, jis suprato, kaip dirbo A., nes šis ir pats pirko automobilis iš įmonės, pats parduodavo, išrašydavo dvigubus dokumentus, jiems į Lietuvą maržiniai dokumentai eina, jie čia deklaruoja, o pas save A. parduoda tą pačią mašiną, bet kur Lietuva jau turi apmokėti PVM ir Vokietijoje atgaudavo PVM. Reikėtų išreikalauti dokumentų originalų, nėra jokių originalų, tik porą kopijų, ir iš to spręsti būtų nelogiška, čia parduoda mašiną normaliai, jie teikia dokumentus, o pas save A. teikia visiškai kitus dokumentus ir VMI todėl remiasi Vokietijos atsakymu. Čia nesurinkti dokumentai ir įrodymai, o faktiškai taip gavosi, nes kitaip negalėjo būti, A. Vokietijoje viską apgaulingai darė, o čia normaliai, nes žinojo, kad kitaip nepraeis, todėl jis (A. R.) su pateiktais kaltinimais kategoriškai nesutinku. Būtina atkreipti dėmesį, kad Vokietijos įmonės U. vardu veikia A. S., bet po to išsiaiškino, kad jis ten net direktoriumi nebuvo, būtina atkreipti dėmesį, kad iš šitos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 6 d. įsigijo Lada už 7 000 eurų ir čia A. parduoda, o vėliau už 2 sav. 390 eurų tik 490 eurų savo vardu vėl atgauna tą mašiną, tai gaunasi, kad jis apeina tą PVM ir čia atiduoda dokumentus pagal maržą, o jam už tai Vokietijoje grąžina mokesčius. Čia visa sistema, todėl reikia originalų dokumentų, kas kam ką pardavė, kaip ten buvo.

Vėliau V. jam paskambino ir pas šį prasidėjo tokia pati problema su antstoliais, kaip E. Š., klausė jo, ką daryti, klausė, ar parduoti tą įmonę. Jis V. pasakė, kad turės omenyje ir jei kas, padės. Žinodamas K., kad šis užsiiminėjo įmonėmis, K. jo klausė prie progos, ar žino kokią įmonę, jam reikėjo ten su lenkais kažkokią sutartį sudaryti, ar su ukrainiečiais. Pakalbėjęs su V., jis nuvežė visus dokumentus, jie pasitikrino juos, paskambino ir pasakė, kad gali atvažiuoti su V.. Jie atvažiavo, pasirašė tuos dokumentus, nežino, kiek jų ten buvo maiše, jie pasirašė tvarkingus pardavimus pagal visus įstatymus, jie patys atsispausdino, dar sėdėjo laukdami, kol pasikraus, ir viskas. Paskui jie dar kažkokį prierašą pasidarė dėl buhalterijos, ten jie ją patikrino ir atidavė 150 eurų simboliškai, ką jis V. atidavė. O dėl 2 000 eurų, ten visiškai kita istorija, su kitu K., ten jis susimaišė, už UAB (duomenys neskelbtini) buvo duota 150 eurų simboliškai, jokių sąskaitų jie neatidarinėjo, niekur nevažinėjo, nes jos buvo atidarytos, jokių pinigų jis neįnešinėjo, nes jie jau buvo sąskaitoje „Šiaulių banke“, likutis buvo parėjęs. E. Š. paskambino jam, nes neturėjo V. Š. numerio, pasakė, kad yra kažkokie pinigai ir jie pradėjo aiškintis, kas per pinigai, ir paaiškėjo, kad tai užstatas, kuris buvo duotas, bet neįvykdyta paslauga, o jie jau negalėjo operuoti, nes viskas jau buvo atiduota. Tada atvažiavo pas jį, sako, gal reikia tuos pinigus kažkaip paimti, tada jis nuvažiavo į tą banką ir yra atsakymas iš banko, kad jis gavo naujus prisijungimus, jie net deklaruoti negalėjo nieko. Ir čia tik primena K. P. kaip čia buvo viskas ir kaip ji 2015 m. 10 mėn. buvo perrašyta, daugiau jokių reikalų su ta įmone neturėjo, kol nepradėjo jų kviesti į apklausas. Jis net buvau pamiršęs apie tą įmonę ir tik visoje toje bylos eigoje pradėjo nagrinėti, kaip čia tas A. dirbo, o jis (A. R.) tik galėjo suvesti asmenis. Čia viskas vyko oficialiai, be prievartos, vienas parduoda kitas perka.

Ir A. jam davinėjo mašinas, ėjo pokalbis apie Škoda, jis ėmė tą Škodą, žmogus turėjo atvaryti, jis sutiko, sakė, kad padės tą apžiūrą pravaryti, atvarinėdavo BMW X6 ir palikdavo, jis (A. R.) ją nuvarė į servisą, A. apmoka ir prašo nuvaryti į Klaipėdą, jis nematė priežasties to nepadaryti, jei jam sumoka. Taip jis su A. ir bendravo, po to kitą mašiną atvežė ir vieną kartą, kai į Klaipėdą nuvežė mašiną A. paprašė nuvaryti Rasai, jai atiduoti mašiną ir A. atiduos jam pinigus, vienintelis kartas kai buvo kažkas su pinigais. Tai nesusiję su UAB (duomenys neskelbtini), jis pasakoja santykius su A., tai daro, nes buvo prokuroro išvada, kad jis galimai susijęs, nes bendravo su A., tai čia netiesa, ten buvo vieni dalykai, čia visai kiti.

UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje jo vaidmens nėra, jis tik nuvažiavo į VMI, taip pat sau nusipirko du automobilius iš šios įmonės, jam pardavė UAB (duomenys neskelbtini), o ji nusipirko iš A. įmonės. Jis ėjo kaip fizinis asmuo, su V., kaip daryti apskaitą. Pirminiai dokumentai buvo išrašyti nuo vokiečių, tai jam buvo įdomu, kaip čia mokesčius mokėti, jis turėjo 15 proc. sumokėti perparduodamas. Jis domėjosi tik savo automobiliais, o V. klausė, kaip jam apskaitą daryti, jie ėjo kartu, nes V. pardavė automobilius iš UAB (duomenys neskelbtini). Jie su V. paklausė, ar teisingai vokietis pardavė automobilius ir kaip jam parduoti. Jis matė dėl tų dviejų automobilių vokiečių išrašytas sąskaitas, jose buvo nurodyta, kad galėjo būti naudota maržo sistema. Jis nežino, kur tos sąskaitos dingo, jos buvo perduotos įmonei. Jis gali paaiškinti tik dėl tų dviejų automobilių, kitų nematė ir nežino. Jis nežino, ką darė UAB (duomenys neskelbtini), jis su šios įmonės buhalterine apskaita nesusijęs, jos netvarkė, nežino, kas ten tvarkė, jis ten netarpininkavo, V. jam kelis kartus paskambino su klausimu, tai jis V. paaiškino tai, ką VMI paaiškino. A. veikė (duomenys neskelbtini) vardu, nes jis atstovavo tą įmonę, o UAB (duomenys neskelbtini) vardu veikė direktorius, V. veikė, jis tik supažindino ir jie ten veikė. Kiek žino, jie bendravo internetu.

A. vaidmens su UAB (duomenys neskelbtini) jis nežino, A. jį suvedė su E. Š., po to E. Š. nebegalėjo dirbti, atėjo ir pasakė, kad yra kitas žmogus, jis E. Š. atsakė „koks man reikalas“, o A. nebematė gal 2015 m. gale, jam atrodo. Su automobilių pirkimais A. nesusijęs. Jis matė tik savo automobilių dokumentus, mano, kad A. teikė dvigubus dokumentus, nes koks tada jo interesas. Į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą buvo įtraukti vienokie dokumentai, o į Vokietijos įmonę – kitokie. Jis žino, kad A. tuos dokumentus atsiųsdavo į įmonės el. paštą, nežino, kas juo naudojosi, o kad siuntė į paštą, žino, kad tą įmonę pardavinėjo V. ir jie pabendraudavo. Kiek jis supranta, tas el. paštas persidavinėjo direktoriams.

Jis apie UAB (duomenys neskelbtini) apskritai sužinojo dirbdamas servise, atvažiavęs žmogus pasakė, kad turi įmonę ir paklausė, ar jis turi kam parduoti, internete jis tikrai negalėjo tos įmonės pirkti, gal nebent klausimą ne taip suprato ikiteisminio tyrimo metu.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad apytiksliai nuo 2013 metų pažįsta V. Š., kokiomis aplinkybėmis jie susipažino neatsimena. 2013 m. V. paprašė jam padėti įsigyti bendrovę, kadangi turėjo kažkokių problemų teisme ir jam reikėjo pažymos teismui apie darbo vietą. Jis V. Š. geranoriškai, neatlygintinai sutiko padėti. Jie internete rado parduodamą bendrovę, kurios pavadinimas buvo UAB (duomenys neskelbtini). Kokiomis aplinkybėmis, iš ko, už kiek buvo įsigyta UAB (duomenys neskelbtini) dabar jau neatsimena. Atsimena, kad su V. Š. jo prašymu, kadangi pastarajam buvo sunku susigaudyti, kartu ėjo į VĮ Registrų centrą tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentus, į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl kažkokių dokumentų, blankų pildymo, į banką, kurio pavadinimo neatsimena, dėl UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos atidarymo. Visus prisijungimus ir kodus nuo UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos paėmė V. Š.. V. Š. jam nurodė, kad bendrovė įsigijo su tikslu vykdyti statybos darbus, kokius konkrečiai nenurodė. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė kažkokia bendrovė, pavadinimo ir ofiso vietos neatsimena, kur jis kelis kartus, V. Š. prašymu, teikė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, kokius tiksliai dabar neatsimena. UAB (duomenys neskelbtini) vardu jis niekada nėra teikęs deklaracijų, ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai, SODRAI ar kitoms valstybinėms įstaigoms. Realiai UAB (duomenys neskelbtini) valdė ir bendrovei vadovavo V. Š., o jis tik padėdavo kai V. Š. prašydavo. 2013 m. 2014 m. jis iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo kelis automobilius. Jo keli pažįstami, kurių įvardinti negali, kadangi jų neatsimena, kreipėsi į jį padėti jiems įsigyti atitinkamos markės ir už atitinkamą kainą automobilį. Jis tokiu būdu retkarčiais uždarbiauja. Jis pradėjo domėtis kas parduoda automobilius ir kaip tik tuo metu V. Š. jam nurodė, kad turi kelis automobilius, markių ir modelių neatsimena, kurių atsisakė pirkėjas ir gali jas parduoti. Jis sutiko su V. Š. pasiūlymu, kadangi tiek patys automobiliai, tiek jų kaina tiko jam, todėl ir įsigijo jas iš UAB (duomenys neskelbtini). Kaip buvo įformintas automobilių pirkimo-pardavimas tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) neatsimena, bendrovę atstovavo V. Š., kokiomis aplinkybėmis jis atsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini) neatsimena. Iš kur, už kiek ir kokiomis aplinkybėmis UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo minėtus jo nupirktus automobilius jis tiksliai nežino, mano, kad pagal interneto skelbimus. Daugiau reikalų su UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo. Kokią konkrečiai veiklą vykdė UAB (duomenys neskelbtini) jam nežinoma, kad kažkas buvo vykdoma žinojo iš to, kad retkarčiais V. Š. jo paprašydavo jam padėti susitvarkyti su dokumentais, kažką pateikti buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei.

Jis kelis metus pažįsta K. P., pas juos bendras draugų ratas. Kiek jam žinoma K. P. verčiasi įmonių pirkimu-pardavimu, teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. 2015 m. K. P. ieškojo įsigyti bendrovę ir prašė jo pasidomėti, kad gal kam yra nereikalinga bendrovė. Tuo pat metu V. Š. jam nurodė, kad nori parduoti UAB (duomenys neskelbtini), dėl kokių priežasčių, nepaaiškino. K. P. UAB (duomenys neskelbtini) tiko ir jis suvedė K. P. su V. Š., padėjo įforminti bendrovės pirkimo-pardavimo dokumentus. Kokiomis aplinkybėmis vyko bendrovės pardavimas, už kiek buvo parduotos bendrovės akcijos jis neatsimena. Minėto susitikimo metu V. Š. K. P. maišuose perdavė kažkokius dokumentus, kokius konkrečiai nurodyti negali, galimai tai buvo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita.

Jis niekada nekontroliavo UAB (duomenys neskelbtini), bendrovei realiai vadovavo V. Š.. Apie UAB (duomenys neskelbtini) iš ES šalių įsigytus 49 naudotus lengvuosius automobilius jam nieko nežinoma, su kokiu tikslu bendrovė įsigijo minėtus automobilius ir kam pardavė, jis nežino. Jis niekada UAB (duomenys neskelbtini) vardu neteikė PVM deklaracijų ar kokių kitų ataskaitų VMI, kiek jam žinoma, tai darė V. Š. (8 t., b. l. 43-44).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis A. R. parodė, kad, matyt, tyrėja ne taip užrašė. Taip, V. Š. kreipėsi į jį, kad išrašytų pažymą ir jie per internetą pradėjo ieškoti, kas gali išrašyti tą pažymą, bet tai nebuvo konkrečiai UAB (duomenys neskelbtini). Tuo metu nebuvo vykdoma apklausa apie kažkokias kitas įmonės. Jis nežino, kodėl taip atsakė, jam uždavė klausimą ir kaip suprato, taip jis ir paaiškino. Jis galvoja, kad tyrėja parašė viską ne taip, jis ten beveik neskaitė, advokatas perskaitė ir viskas. Visi kažkur skuba. Į Registrų centrą jis nuėjo su E. Š., nes šis į jį kreipėsi, ir daugiau nieko jis ten nedarė. Kai jie išėjo, jie paprašė jo suvesti su tuo vokiečiu, jis paskambino ir viskas, jie išsiskyrė. Į VMI jis ėjo su V. Š., į banką su juo gal nėjo, jį tik pavežė, nes V. Š. neturėjo automobilio, paskui dar namo nuvežė, nes V. Š. paprašė padėti. Jokių prisijungimų V. Š. jam neatidavė, jam jie nereikalingi, jis nelabai ir moka prisijungti. V. Š. būdavo paskambindavo, norėdavo pasitarti, gal kartą į mėnesį ar į du mėnesius. Būdavo, kad ir 3-4 mėnesius iš jo negirdėdavo. Ką suprasdavo, tą jis patardavo. V. Š. kreipdavosi visokiais klausimais, dažniausiai tai būdavo pinigine prasme, ar gali paskolinti, bet tai buvo asmeniškai, nesusijusiais su įmone klausimais. O kas susiję su įmone, ten V. Š. kažkokių smulkmenų klausdavo. Jie taip bendrai bendraudavo, jis dirbo su automobilių remontu. Jokios pagalbos su UAB (duomenys neskelbtini) V. Š. neprašė, tik kartą į VMI nueiti, ir jam pačiam ten įdomu buvo. Jei V. Š. paprašydavo, jis per pažįstamus ieškodavo automobilių, padėdavo nupirkti. Kaip fizinis asmuo, jis yra 1-2 automobilius į metus nupirkdavęs. Tie du minėti automobiliai iš UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pirmi pirkimo atvejai. Jis dėl jų ėjo į VMI, nes pirko per Lietuvos įmonę ir nežinojo, ar jam reikia mokesčius mokėti, ir tik tada nupirko tuos automobilius. Anksčiau automobilius pirkdavo tik iš fizinių asmenų. Jis neprisimena, kas surado tuos automobilius, gal ir A., šis labai gretai surasdavo, o jis (A. R.) pasiūlydavo savo klientams.

Teisiamajame posėdyje apklausiant liudytoją R. K., kaltinamasis A. R. nurodė, kad vieną automobilį kažkokį buvo mergaitei atgabenęs iš Klaipėdos, buvo A. to praprašęs, bet jis nežino, ar teismo posėdyje dalyvaujantis asmuo yra ji, daug laiko praėjo. Jis jos neatpažįsta. Neprisimena, koks buvo automobilis, jam atrodo, kad „Smart“. Pamena, kad reikėjo vežti kažkur į Šiaurės miestelį.

Kaltinamasis E. Š., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis nepažįsta vieno iš kaltinamųjų, kuri šiuo metu gyvena Anglijoje. Su A. R. susipažino seniai, nepamena kaip, galimai per bendrus pažįstamus, kuo jis užsiima, nežinojo, tik žinojo, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini). V. Š. yra jo posūnis, jo žmonos sūnus, jie kartu kaip ir šeimoje, bet V. Š. kartu su jais negyveno, jis turi vidurinį išsilavinimą, dirba lygtais statybose. Jis (E. Š.) jokių dokumentų nedarė, jam viską padarė A. R., jo vienintelė kaltė yra tai, kad A. R. jam pasiūlė, o jis sutiko. Žino, dėl ko yra kaltinamas, jis pripažįsta, kad padarė tas veikas, bet jis pats dokumentų neklastojo. Pripažįsta tik tai, kad A. R. jo paprašė pabūti akcininku įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) ir jis sutiko. Jis mieste susitiko A. R., jie buvo seniai nesimatę, išgėrė kavos ir A. R. jam pasiūlė tapti akcininku ir vadovu tos įmonės ir jis sutiko. A. R. jam nieko neaiškino, tiesiog pasiūlė ir tiek, o jis A. R. nieko ir neklausė. A. R. jam siūlė kažkokį atlygį, bet jam jo nedavė, o jis ir neprašė. A. R. sakė, kad jam to reikia mėnesiui laiko, paskui jis tą įmonę lyg ketino parduoti. Jį pakišo ir tiek. Jam buvo piniginis motyvas sutikti tapti akcininku, tada nieko blogo negalvojo, tik kad mėnesį laiko pabus už kažkokį atlygį ir viskas. Jis turi 11 klasių išsilavinimą, yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Jis negalvojo, kad čia bus kažkas nusikalstamo. A. R. jam sakė, kad kol kas neranda direktoriaus ir paprašė už atlygį pabūti akcininku ir vadovu mėnesį laiko, atlygis buvo už tai. Kas surašė 2014 m. balandžio 10 d. dokumentą, jis nežino. Jie su A. R. susitikdavo Vilniuje, centre, buvo susitikę tik porą kartų, vieną kartą į Registrų centrą nuėjo, paskui kai perrašė akcijas. Jis sutiko su pasiūlymu, paskui po savaitės A. R. atvežė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir vadovo sutartį, jis (E. Š.) skaitė kas ten parašyta, tapti vadovu ir akcininku. Tai buvo pirkimo-pardavimo sutartis, joje buvo parašyta, kad jis įsigyja 100 proc. akcijų, jis ją pasirašė ir jie tą pačią dieną nuėjo į registrų centrą. Jis pasirašė tame pačiame Registrų centre, atrodo. Ten buvo su A. R. ir po to jie išsiskyrė. Už registraciją reikėjo mokėti, užtai sumokėjo A. R., neatsimena, ar grynais, ar kortele. Jis patvirtina, kad jis (E. Š.) pasirašė tuose dokumentuose ikiteisminio tyrimo metu. Jis niekuo nesidomėjo, nes A. R. sakė, kad per mėnesį laiko niekas nebus vykdoma. Už pasirašymą atlygio neprašė. Jo pasirašymo motyvų nėra, gal tiesiog paslaugą padarė, nors nebuvo skolingas. A. R. žadėjo piniginį atlyginimą, sakė, kad jie paskui susiskaičiuos, bet A. R. jam nieko nedavė, o jis ir neprašė. Per tą mėnesį jie visai nebendravo, A. R. nesikreipė į jį pasirašyti kažkokių dokumentų. Po mėnesio A. R. paskambino, paprašė surasti akcininką, jis pasiūlė posūniui (V. Š.) ir jų bendravimas baigėsi. Jis nesigilino, dėl ko A. R. jo prašė tokių dalykų, suvedė V. Š. su juo ir viskas. Neturi kaip paaiškinti, kodėl V. Š. pasiūlė. Jis jam sakė, kad turi pažįstamą, kuriam reikia pabūti akcininku ir įmonės vadovu, sakė, kad nežino, gal A. R. duos pinigų, gal įdarbins jį, V. Š. pasakė, kad gali pabandyti ir gal jį įdarbins legaliai. Jam (E. Š.) A. R. sakė, kad galės įdarbinti žmogų, konkrečiai žodžių neprisimena, bet buvo kažkoks toks pokalbis. Kur suvedė V. Š. su A. R., nepamena, kažkur Vilniuje. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau. Jis bendravo telefonu su A. R., jam paskambinęs pasakė, kad surado žmogų ir jie susitiko trise, jis supažindino V. Š. su A. R., po to išvažiavo į darbą ir jie liko bendrauti, apie ką tas pokalbis buvo, negali pasakyti. Buvo vėl pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis ir viskas dėl akcijų. Ją jam perdavė A. R., ir po to su juo nebendravo. Tai buvo akcijų pirkimo-pardavimo dokumentai ir įmonės vadovo pareigų atsisakymas. Jis suprato, kad tie dokumentai buvo suklastoti, kad A. R. padarė dokumentus, o jis pasirašė, tai išeina, kad jis irgi suklastojo. Jis tik paskui suprato, kad netapo akcininku ir direktoriumi, kai pasirašinėjo, galvojo, kad viskas normalu, ir į Registrų centrą jie nuėjo. Jis pripažįsta, kad kartu su A. R. suklastojo dokumentus, kurie nurodyti kaltinime. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi dėl to, ką padarė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad apytiksliai nuo 1990 metų pažįsta A. R., kuris, kiek jam žinoma, vykdo prekybą automobiliais. A. R. turėjo jo kontaktus ir retkarčiais su juo susitikdavo pabendrauti. Apytiksliai 2014 metų pradžioje A. R. susisiekė su jo telefonu ir pasakė, kad turi jam vieną pasiūlymą ir reikia susitikti pabendrauti. Neužilgo po jo skambučio jie susitiko Vilniuje, kažkur kavinėje, ir A. R. jam pasakė, kad turi įsigijęs bendrovę, kuriai reikia direktoriaus, bet realiai nieko daryti nereikės tik kai bus reikalas pasirašinėti ant A. R. jam pateiktų dokumentų. A. R. nurodė, kad bendrovės pavadinimas yra UAB (duomenys neskelbtini) ir ji vykdo automobilių prekybą, detalesnių aplinkybių nenurodė. A. R. jam pažadėjo, kad jeigu taps direktoriumi už tai sumokės, kokią sumą neatsimena. Kadangi jam tuo metu reikėjo pinigų, jis sutiko tapti fiktyviu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Neužilgo A. R. atvažiavo pas jį su paruoštais jau dokumentais, kokie konkrečiai tai buvo dokumentai, dabar išvardinti negali, gali tik pasakyti, kad tai buvo dokumentai, kurių pagrindu jis tapo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vieninteliu akcininku. A. R. nurodė, kur jam reikia pasirašyti ir jis pasirašė, po to jie kartu nuvyko į Registrų centrą, kur buvo pateikti jo pasirašyti dokumentai ir tokiu būdu jis tapo bendrovės akcininku ir direktoriumi. Visus dokumentus A. R. paėmė sau. Jokie bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, daiktai, antspaudas, prisijungimai prie bendrovės sąskaitos jam nebuvo perduoti. Kas vadovavo bendrovei ir buvo jos akcininkais iki jo, jam nežinoma, asmens vardu I. S. nepažįsta, su juo niekada nebuvo susitikęs. Kiek atsimena. tada A. R. jam nieko nesumokėjo. Galimai po savaitės A. R. atvažiavo pas jį ir nurodė, kad reikia pasirašyti ant tam tikrų dokumentų, kurių esmė buvo tokia, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduoda kažkam automobilius. Kokius dokumentus tada pasirašė, konkrečiai negali nurodyti, kur reikėjo pasirašyti, jam nurodė A. R.. Kiek dokumentų pasirašė, irgi neatsimena, galimai tada pasirašė dokumentus, kurių pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) pardavė apie 3 automobilius, kam, nurodyti negali, kadangi nesigilino. Realiai jokių automobilių nepardavinėjo, jų realiai nematė, pinigų už jų pardavimą negavo. Minėto susitikimo metu, kai pasirašė visus A. R. jam pateiktus dokumentus, A. R. jam kažkiek sumokėjo, kokią sumą neatsimena, ir paėmęs visus dokumentus išvažiavo. Kadangi minėto susitikimo metu A. R. jam užsiminė, kad neplanuoja mokėti mokesčių už parduotus automobilius, jis suprato, kad ateityje gali turėti problemų su mokesčių inspekcija, kad jo vardu galimai yra daromi neteisėti veiksmai, todėl savaitės bėgyje susisiekė su A. R. telefonu ir pareiškė, kad atsisako būti UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi, kad nenori turėti problemų. Neužilgo vėl susitiko su A. R. ir pastarasis paklausė jo, kad gal jis pažįsta ką nors kas norėtu užsidirbti ir tapti tokiu fiktyviu direktoriumi ir akcininku. Jis žinojo, kad tuo metu jo posūniui V. Š. yra reikalingi pinigai ir jis pažadėjo A. R., kad pasikalbės su V. Š.. Kai išdėstė V. Š. A. R. pasiūlymą, V. Š. sutiko tapti netikru UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi už piniginį atlygį, už kokį, V. Š. pats tarėsi su A. R.. Po to supažindino A. R. su V. Š. ir, kiek jam žinoma, jie jau toliau tvarkė savo reikalus, galimai jis dar pasirašė ant kažkokių dokumentų, kurių pagrindu pardavė V. Š. UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir perdavė bendrovės dokumentaciją. Minėtus dokumentus vėlgi parengė A. R. ir pateikė jam pasirašyti, į jų turinį jis nesigilino, kaip jau minėjo, realiai už bendrovės akcijas nieko nemokėjo ir už jas neva parduodant nieko negavo, toks pirkimas ir pardavimas realiai buvo įformintas ant dokumentų, realiai niekas už akcijas pinigų nemokėjo. Minėtus dokumentus atidavė A. R.. Kas toliau vyko su UAB (duomenys neskelbtini) jam nežinoma, V. Š. apie jo reikalus neklausinėjo. Kiek atsimena, bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku pabuvo nepilną mėnesį nuo 2014 m. balandžio iki gegužės mėn. Kaip buvo tvarkoma UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita, jam nežinoma, visus reikalus, susijusius su bendrovės valdymu, kiek jam žinoma, tvarkė A. R., ar jo vardu buvo teikiamos bendrovės deklaracijos, ataskaitos, nežino, jis asmeniškai nieko nepildė ir neteikė, galimai tai jo vardu darė A. R.. Automobilių iš Vokietijos ar kitų šalių nėra pirkęs nei savo nei bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vardu, bendrovės U. jam nežinoma. Asmens vardu A. S., K. P. nepažįsta (7 t., b. l. 26-27).

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo E. Š. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus ir prašo jais vadovautis. Taip pat patvirtina, kad jam buvo žinoma, kad jis netaps UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi, siekdamas piniginės naudos, jis savo parašu patvirtino eilę UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų ir tokiu būdu pagamino netikrus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, kuriuos atidavė A. R.. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, prašo šį baudžiamąjį procesą užbaigti supaprastinta tvarka (7 t., b. l. 32).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis E. Š. nurodė, kad dabar prisimena, kokius paaiškinimus yra davęs ir juos patvirtina. Tuo metu daugiau prisiminė aplinkybių, nei dabar. Jam A. R. kažką buvo sakęs, kad jis užsiima automobilių prekyba, bet jie daug apie tai nekalbėjo. Turbūt kažkiek pinigų jam A. R. davė, bet sumos pasakyti jis negali. Jo 2018 m. birželio 4 d. teistumas yra už padažymą, dar anksčiau tiksliai neprisimena, bet gali būti, kad rado kitą žmogų, N.. Nėra visi nesąžiningi žmonės, jam tik paskui kilo įtarimas, iš pradžių jis nieko neįtarė. Susitikimo su A. R. metu jam nebuvo atvirai sakoma, kad vykdys nelegalią veiklą, jam tiesiogiai buvo sakoma, kad jis nieko nevykdys, nei deklaracijų, nei kitų dokumentų. Jis sutiko tapti direktoriumi ir dėl finansinių priežasčių, tikėjosi gauti atlygį, kai pasirašinėjo. A. R. jam kažkiek sumokėjo, pagal pagarsintus parodymus, be turbūt tai vienintelis kartas ir buvo. Dabar už jokį atlygį nesutiktų tokios veiklos vykdyti. A. R. jam buvo atvežęs dokumentus, kad keli dokumentai perduodami. Kad A. R. dirba toje įmonėje, jam nebuvo žinoma, bet jis buvo atvežęs dokumentus. Jis neatsimena, kad A. R. būtų minėjęs, kad nemokės jokių mokesčių, apie ūkio vedimo tvarką A. R. jam nieko neminėjo. Gal duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis ir buvo suvokęs, kas buvo vykdoma, ir išdėstė savo nuomonę, bet tiesiogiai A. R. jam to nesakė. Jis paskui pagalvojo, kad gali kilti problemų ir dėl to atsisakė. Konkrečiai suprato tik po viso įvykio, tuo metu jis nelabai iki galo suprato, kad taip gali būti. Iš pradžių nemanė, kad A. R. nemokės mokesčių. Patvirtina, kad jis inicijavo vadovo pareigų atsisakymą, paskambino A. R. ir pasakė. V. Š. jis tiesiog pasiūlė, o jo sutikimas ar nesutikimas buvo po pokalbio su A. R., tai buvo V. Š. sprendimas. Sakydamas apklausoje „fiktyviu“, jis turėjo omenyje tai, kai su A. R. kalbėjo, kad jis (E. Š.) nieko nedarys, bet gaus užtai atlygį0, pokalbis. Neprisimena, kas jį suvedė su A. R. dėl darbo pasiūlymo.

2019 m. spalio 8 d. akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatą buvo suvesti E. Š. ir A. R.. E. Š. nurodė, kad A. R. pažįsta, kokiomis aplinkybėmis susipažino, neatsimena, A. R. nurodė, kad E. Š. nepažįsta.

E. Š. nurodė, kad jis mėnesį laiko buvo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kaip tiksliai A. R. yra susijęs su minėta benrove, jis nežino. UAB (duomenys neskelbtini) vadovavo A. R., jis (E. Š.) bendrovės vardu jokių sprendimų nepriiminėjo.

A. R. atsakydamas nurodė, kad su E. Š. parodymais sutinka dalinai, jis (A. R.) jokių sprendimų bendrovėje nepriiminėjo. Kiek atsimena, kelis kartus kreipėsi į E. Š., žinodamas, kad šis vadovauja bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) ir gali padėti dėl automobilių pirkimo-pardavimo.

E. Š. nurodė, kad jokios automobilių prekybos veiklos UAB (duomenys neskelbtini) vardu neorganizavo, nevykdė, tokių įgaliojimų niekam nesuteikė. Jis pasikartos, apie tai jau yra davęs išsamius parodymus, kad A. R. prašymu jis tapo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), kas ten buvo vykdoma, jis tikrai nežino.

A. R. atsakydamas nurodė, kad su E. Š. parodymais nesutinka, kiek atsimena, jis E. Š. prašė padėti dėl kelių transporto priemonių įsigijimo, daugiau su E. Š. jokių santykių, bendravimų nebuvo.

E. Š. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu deklaracijų neteikė, dėl deklaracijų teikimo niekam įgaliojimų neteikė.

A. R. atsakydamas nurodė, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijų teikimo jam nieko nežinoma, papildomų komentarų neturi.

E. Š. patvirtino, kad jis supažindino V. Š. su A. R., bet kokiomis aplinkybėmis ir kokiam tikslui, jis neatsimena.

A. R. atsakydamas nurodė, kad patvirtina šiuos E. Š. parodymus.

Asmenys vienas kitam klausimų neturėjo (7 t., b. l. 37-39).

Kaltinamasis V. Š., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta iš dalies. Nepripažįsta to, kad jie iš karto susitarę, bendrai veikdami klastojo dokumentus. Pripažįsta, kad kai tikrai žinojo, kad jie suklastoti, jis juos pasirašinėjo, buvo direktorius, dėl to yra kaltas. Pripažįsta tai, kad klastojo dokumentus. E. Š. pažįsta, jis yra jo (V. Š.) patėvis, A. R. pažįsta, nes kartu dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), prieš tai jo nepažinojo. Jie kartu važinėjo ir A. R. jam padėdinėjo ir į VMI, banką, Registrų centrą važiavo. Iš tikrųjų nežino, ar A. R. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Jie susipažino, kai jis (V. Š.) tapo direktoriumi. K. P. yra matęs vieną kartą, juos supažindino A. R., o jie nuvežė, jam visus dokumentus perdavė, perrašė šitą įmonę. Jis pats direktoriumi tapo, nes ieškojo darbo, buvo be pinigų, E. Š. tai žinojo ir jam pasiūlė tapti įmonės direktoriumi. Jam buvo pasakyta, kad jeigu jis nori, jį suves su žmogumi ir jis taps direktoriumi ir gaus algą už tai. Jis sutiko. Anksčiau jis nėra buvęs direktoriumi, jis turi pagrindinį 10 klasių išsilavinimą. Jis nelabai žinojo, ką reiškė būti direktoriumi, jis augo globos namuose ir tokius dalykus girdėjo pirmą kartą, jam tik E. Š. pasakė, kad nieko daryti nereikės, visi mokesčiai bus mokami ir jis gaus algą už tai. Jis nežinojo, ką jie daro, tik žinojo, kad jie tvarko dokumentus, tai galvojo, kad nebus sunku pasirašyti dokumentus. Jam nebuvo nuostabos, kad pasiūlė tokias pareigas, nes pasiūlė patėvis, tai jis nemanė, kad kažkas blogo bus. Susitikimas su A. R. įvyko gal prie Registrų centro, to nelabai prisimena. E. Š. jam sakė, kad jis pats buvo direktoriumi, rodė dokumentus, jis galvojo, kad E. Š. nori jam šitą perleisti, kad jis pats pabandytų, gal pinigų užsidirbs, bet pats E. Š. nesakė, dėl ko perduoda jam. A. R. jam paaiškino, kad įmonė užsiima naudotų automobilių pirkimu ir pardavimu, sakė, kad jam reikės būti direktoriumi ir pasirašinėti dokumentus, važiuoti į banką, mokesčius mokėti ir kad jis gaus kas mėnesį 500 litų algą. Jis tuo metu buvo nedirbantis, gyveno vienas ir jam tokių pinigų užteko. Jam A. R. sakė, kad mokės algą grynais. Jis galvojo, kad direktorius yra akcininkas, o kad tai gali būti atskirai, jis nežinojo. Jis suprato, kad įmonė bus pilnai ant jo, kaip 100 proc. akcininko. Jis galvojo, kad gal taip ir turėjo būti, nes jis turėjo gauti algą. E. Š. su ta įmone nieko nedarė, kad lyg įmonė švari, skolų neturi. Dokumentus jam davė jau paruoštus, jam atrodo, kad jie Registrų centro viduje juos pasirašinėjo, kartu buvo E. Š., nežino, ar reikėjo už dokumentų registraciją mokėti, jei kas mokėjo, tai ne jis, nes jis neturėjo pinigų. Įmonė veiklą vykdė, tai jis suprato, nes A. R. atvažinėjo pas jį, sakė, kad automobiliai pardavinėjami, jis algą gaudavo ir viskas tvarkoje. Jam atveždavo atlyginimą grynais, paskui po 2015 metų eurais, 150 Eur. Dokumentai būdavo sutartys, A. R. jam pasakodavo, kad yra tam tikras automobilis, reikia nupirkti, tada parduoti, reikia tam tikrus mokesčius sumokėti, A. R. jam ten kažką aiškino. Jis apie buhalterinę apskaitą nieko nežino, jis jos nevykdė, A. R. sakė, kad yra buhalteris. Jis yra vieną kartą ėjęs į banką sumokėti. Jis galvojo, kad A. R. tvarko tuos dokumentus, bet nežino, ar jis, ar ne jis. Jis neatsimena, gal ir pats norėjo parduoti akcijas, o gal pasakė, pamena, kad jie buvo VMI ir ten sakė, kad viskas sumokėta, viskas gerai. Su VMI atstovais bendravo vieną kartą, ten važiavo kartu su A. R., jiems paaiškino, kad yra naudotas automobilis ir paaiškino, kad gali mokėti pagal maržą, jis nežinojo, kas ten buvo daroma. VMI jis buvo pristatytas kaip direktoriaus patikėtas asmuo, kažkaip taip. Neatsimena, ar A. R. pasirašinėjo jo vardu. Dokumentų būdavo maišas, ten ir antspaudai būdavo ir viskas, kas gali būti, tie dokumentai būdavo pas A. R., jis jų neturėjo, prie įmonės banko sąskaitų irgi neturėjo prisijungimo. Jis aplinkybes maždaug visas pamena, bet paaiškina, kad absoliučiai nežinojo, kas ten darosi, nežinojo, kad yra slepiami mokesčiai. Jokių deklaracijų jis nežino, PVM irgi nelabai supranta, žinojo, kad galima deklaruoti gyvenamąją vietą. Kai jis tapo akcininku ir direktoriumi, jis nežinojo, kad vadovauja įmonei, galvojo, kad tai darė A. R., bet šiaip jis turėtų vadovauti. Šiuo atveju ne jis vadovavo įmonei. Iš pradžių, kai sutiko būti direktoriumi ir akcininku, jis galvojo, kad jis vadovaus, jam nesakė, kad vežios jam tuos dokumentus, jis galvojo, kad pats juos darys, A. R. jam tik padės, bet ne taip buvo. Paskui jis darė, ką jam sakė, negalvojo, kad už jį važinės ir viską darys, bet jam buvo pasakyta, kad viskas mokama, viskas tvarkoje ir, kiek supranta, A. R. viską mokėjo. A. R. jam sakė, kad viskas yra sumokėta, bet nesakė, kad būtent jis sumokėjo, nežino, kas sumokėjo ir tuo nesidomėjo. Į banką jis vieną kartą įjo pasiimti kortelę, o antrą kartą neprisimena. Kortelę reikėjo pasiimti, kiek prisimena, kad būtų mokėti, pervedinėti pinigus, ar kaip, kad ten pinigų nebus, bet ji reikalinga, taip sakė A. R.. Tą kortelę jis atidavė A. R. ir pats ja nesinaudojo. Prisijungimus prie banko jis ėmė, bet irgi atidavė A. R., pats nesinaudojo. Kai perdavė įmonę K. P., jis neprisimena, kokius dokumentus perdavė, nes jie buvo maiše, maišas buvo gal „Maximos“, o gal juodas, jis tik užčiuopė, kad ten yra štampas ir popierių krūva, nežino kiek, daugiau nei 10, gal ir 100, bet jam atrodo, kad popieriai buvo vienoje krūvoje ir galimai be segtuvo. Nežino, kiek ten buvo tų lapų, prieš tai ne pas jį buvo tie dokumentai, o pas A. R.. Jis iki šiol nežino, kas buvo tikrasis akcininkas ir direktorius, turbūt A. R.. Tuo metu jis galvojo, kad tikrasis įmonės direktorius yra A. R.. Savo elgesį jis vertina labai blogai. Tai, kad vyksta bloga veika, jis nesuprato, nes jam pastoviai sakydavo, kad viskas mokama, viskas tvarkoje, jis sužinojo tik kai jį FNTT iš namų išvežė. Prieš tai jis nieko nežinojo. Kai buvo su A. R. VMI, jis (V. Š.) prisistatė įmonės direktoriumi. Žinojo, kad yra perkami ir parduodami automobiliai, A. R. jam aiškino, kad viskas gerai, kad jie uždirbs 500, 150 bus jo ir tiek. Jeigu iš tikrųjų, jis galvojo, kad A. R. parduoda ir perka automobilius, bet yra dar vokietis kažkoks A., kuris, A. R. sakė, dar daugiau apgaudinėja, tai gal jis čia kažką, jis nežino.

Kaltinamasis V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jis savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2014 metais jo patėvis E. Š. jam pasiūlė įsidarbinti bendrovės vadovu ir už tai gaus atlyginimą. Jis su patėvio pasiūlymu sutiko. Patėvis tada jį supažindino su A. R.. Su A. R. jis sutarė, kad už buvimą direktoriumi, tai yra nieko nereikės daryti tik kartais pasirašyti pateiktus dokumentus, A. R. jam kas mėnesį grynais mokės po 500 litų o vėliau po 150 eurų. Jis su tokiu A. R. pasiūlymu sutiko ir sutartu laiku jis kartu su A. R. ir E. Š. nuvyko į Registrų centrą, kad jo vardu butų perduota bendrovė. Tik Registrų centre jis sužinojo apie UAB (duomenys neskelbtini) ir tai, kad jis bus ne tik bendrovės direktoriumi bet ir šimtaprocentiniu jos akcininku. Taip pat nuvykus į Registrų centrą sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis įsigys iš E. Š.. Iki to pokalbio E. Š. nieko nesakė kad yra bendrovės akcininkas ir kad iš E. Š. jis nusipirks šią bendrovę. 2014 m. gegužės 5 d. Registrų centre A. R. jam padavė pasirašyti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią jis iš E. Š. įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Ar gegužės 5 d. jis pasirašė ir materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą, neprisimena, tačiau tą dieną jam jokios materialinės vertybės: spaudas, telefonas, įstatai, steigimo aktai nebuvo E. Š. perduoti. Minėtą sutartį ir aktą jis pateikė kratos metu. Po šių dokumentų pasirašymo Registrų centre buvo jo vardu perregistruota UAB (duomenys neskelbtini). Apie tai, kuo užsiims bendrovė, jam pasakė A. R., tai yra kad bendrovė vykdys prekyba automobiliais Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Po to su A. R. susitiko tik po kokio mėnesio. A. R. jam atvežė 500 litų ir pasirašymui įgaliojimą pagal kuri jis įgaliojo A. R. tvarkyti bendrovės dokumentus. Po savaitės A. R. atvažiavo ir jam padavė pasirašyti apie 7 sutartis dėl automobilių pirkimo – pardavimo, tačiau jam pateiktos sutartys buvo neužpildytos, jose nebuvo nurodyta, kas pirkėjas ir koks automobilis parduodamas. Jis pateiktas sutartis pasirašė. Maždaug vieną kartą į mėnesį A. R. atvykdavo pas jį, sumokėdavo sutartą atlygi ir paduodavo pasirašyti daug sutarčių. Tarp sutarčių buvo ir tokių kuriuos užpildytos o kitos būdavo neužpildytos. Vienu kartu jam tekdavo pasirašyti ir net 20 sutarčių. 2014 metais vasarą atvyko A. R. ir pasakė kad reikia nuvykti į banką ir atidaryti sąskaitą. Jie kartu nuvyko į „BIG“ prekybos centrą ir ten atidarė „DNB“ banke sąskaitą ir išėmė mokėjimo kortelę. Visus su sąskaitos valdymu susijusius dokumentus ir kortelę pasiėmė A. R.. 2014 m. rugsėjo mėn. A. R. atvyko pas jį ir pasakė kad reikia atidaryti kitą sąskaitą Šiaulių banke, kadangi „DNB“ labai viskas brangu. Jie kartu nuvyko į Žvėryno rajoną ir ten jis, lydimas A. R., atidarė sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Dar kartą į banką vyko už kokios savaitės, kai bankas pagamino kreditinę kortelę. Visus sąskaitos valdymo dokumentus ir kortelę A. R. pasiėmė iš jo. Toliau su A. R. pasimatydavo maždaug kartą per mėnesį, pastarasis jam perduodavo jo atlygi – 500 litų, o jis pasirašydavo pateiktas sutartis. Vieno pokalbio metu A. R. pasakę, kad kitus dokumentus ir sutartis pasirašydavo jo vardu, nes parašas yra nesudėtingas ir A. R. jį išmoko. Kiek, kada ir kokių dokumentų A. R. jo vardu pasirašė, nežino. Per visą laikotarpį kol jis buvo bendrovės direktoriumi, jis jokių automobilių pirkime nedalyvavo ir apie tai nieko nežino, jokių apskaitos dokumentų neturėjo, jokių deklaracijų nepildė. 2015 m. spalio mėn. A. R. atvyko pas jį ir pasakę kad reikia UAB (duomenys neskelbtini) parduoti, nes ją pradėjo tikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija, kad dėl tokių patikrinimų atsiranda nereikalingas galvos skausmas. Taip pat A. R. pasakė, kad prekyba automobiliais labai sumažėjo, todėl labiau apsimoka dirbti su kita bendrove. A. R. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), adreso tikslaus nežino. Jie nuėjo į daugiabutį, kurio pirmame aukšte buvo įrengtas ofisas. Ten jų laukė kažkoks žmogus, kuris ir nupirko iš jo UAB (duomenys neskelbtini). Su minėtu asmeniu jis pasirašė 2015 m. spalio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 29 d. vienintelio akcininko sprendimą ir materialinių vertybių perdavimo aktą. (minėtus dokumentus pateikė kratos metu). Kaip atrodė minėtas asmuo, kuris nupirko bendrovę, neprisimena, prisimena tik kad pastarasis buvo stambaus kūno sudėjimo. Kiek žino, tas asmuo pasirašė kaip UAB G. atstovas K. P.. Bendrovės pardavimo metu jis jokių bendrovės apskaitos dokumentų neturėjo, taip pat nematė jog dokumentus turėtų A. R., todėl pirkėjui nieko neperdavė. Materialinių vertybių perdavimo akte išvardintų buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė. Sekantį karta su A. R. susitiko po kelių dienų, A. R. jam atvežė bendrovės pirkimo ir pardavimo dokumentus, kurių jis neturėjo, ir pasakė kad saugotų juos, nes jei kažkam kažko reikės, kad turėtų ką parodyti. Taip pat nori pabrėžti, jog per tą laikotarpį jis nepildė jokių deklaracijų per EDS sistema VMI ir jų neteikė, jam nėra girdėta tokia EDS sistema ir jis nežino kaip ji veikia ir ką daro. Jam nėra žinomas asmuo A. S. (7 t., b. l. 107-109).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis V. Š., patikslindamas savo ankstesnius parodymus, parodė, jog nors jis ir buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi, šiai įmonei nevadovavo ir jos veiklos (verslo) neorganizavo. Visa tai darė A. R.. Jis tik pastarojo nurodymu pasirašydavo įvairius šios įmonės vardu įformintus dokumentus. Visus pasirašytus dokumentus iškart atiduodavo A. R.. Ar pagal tuos dokumentus toliau buvo tvarkoma UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita, kas, kaip ir kur tai darė, nežino. Jis asmeniškai buhalterinės apskaitos tvarkymo UAB (duomenys neskelbtini) organizavęs nebuvo ir pats apskaitos tvarkyme niekaip nedalyvavo. Ar UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasisamdžiusi kokį buhalterį, nežino. Kiek žino iš A. R. pasakojimų, UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją padėdavo tvarkyti kažkokia jo surasta buhalterė, kurios įvardijęs nebuvo, todėl jos vardo ir pavardės nežino. UAB (duomenys neskelbtini) spaudu niekada nesinaudojo, jo net nematė. Bankuose jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, vardu paimtomis banko mokėjimo kortelėmis, taip pat kodų generatoriumi, jis niekada nesinaudojo. Nei prie įmonės banko sąskaitų, nei prie VMI Elektroninės deklaravimo sistemos jis asmeniškai neprisijungdavo. Ir mokėjimo korteles, ir kodų generatorių iškart po jų gavimo bankuose, kur eidavo kartu su A. R., jis atidavė A. R.. Kaip A. R. jau toliau naudojosi šiais daiktais, nežino, nesidomėjo. Kai UAB (duomenys neskelbtini) A. R. iniciatyva buvo parduota jam nepažįstamam K. P., jis asmeniškai nei UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų, nei įmonės spaudo, nei minėtų banko mokėjimo kortelių ir kodų generatorių minėtam K. P. neperdavė, nes tokių dokumentų ir daiktų niekada neturėjo ir jais nesinaudojo. A. R. buvo kažką perdavęs K. P., tačiau ką būtent, nežino, nežiūrėjo. Už jo parduotas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas K. P. jokių akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų pinigų jam asmeniškai nemokėjo. Kai ankščiau buvo įforminta UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tarp jo ir E. Š., kuomet jis tapo šios įmonės savininku, jis E. Š. už tas akcijas taip pat jokių pinigų nemokėjo. Apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą jam žinoma tik tiek, kiek jam buvo pasakęs A. R. ir kiek jis matė įmonės vardu įformintų dokumentų, o būtent, kiek žinoma, UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo susijusi su automobilių prekyba. Tačiau kaip konkrečiai ta prekyba buvo vykdoma, kiek ir kokių automobilių tiekėjų ir pirkėjų turėjo UAB (duomenys neskelbtini), kas su jais bendravo, kaip ir per ką buvo vykdomi atsiskaitymai tos prekybos metu, nežino. Visa tai organizavo ir tuo užsiiminėjo A. R.. Jis tik periodiškai iš jo žodžių sužinodavo, kad prekyba vyksta ir kad jam, kaip įmonės vadovui, reikia pasirašinėti su ta prekyba susijusius dokumentus. Jis nei prekyboje, nei atsiskaitymuose niekaip nedalyvavo. Kaip sakė, su prekyba susijusius dokumentus matė, nes juos pasirašinėjo, tačiau jų turinio nepamena. Nei su automobilių tiekėjais, nei su automobilių pirkėjais jis nesusitikinėjo, jokių prekybos sąlygų nederino, jokių automobilių asmeniškai iš nieko neperiminėjo ir niekam neperdavinėjo, jokių pinigų už perkamus ir parduodamus automobilius nemokėjo, nei jam kas nors mokėjo. Jam tik porą kartų, A. R. prašymu, kartu teko susitikti su asmeniu vardu A. S.. Tiksliai pasakyti negali, bet kiek dabar prisimena, su A. S. susipažino per A. R.. Susitikimai su minėtu A. S. vyko Vilniuje, prie „Gariūnų“ turgavietės. Kokiomis datomis vyko tie susitikimai, nepamena. Jo dalyvavimas tose susitikimuose apsiribojo tik tuo, kad jis, A. R. prašymu, prie A. S. buvo pasirašęs kažkokius su automobilių pirkimu-pardavimu susijusius dokumentus, tačiau kokius būtent, nurodyti negali, nes jų turinio nepamena. Prisimena, kad per kiekvieną iš minėtų susitikimų A. S. buvo atvežęs po vieną lengvąjį automobilį, tačiau jų modelių ir numerių nepamena. Su pačiu A. S. nei apie jį patį ir jo vykdomą veiklą, nei apie jo atvežtus automobilius, nei bendrai apie automobilių prekybą nesikalbėjo ir jokių klausimų, susijusių su automobilių prekyba, nederino. Apie automobilių prekybą su A. S. kalbėjo kartu su juo buvęs A. R., tačiau konkrečiai jų pokalbių nepamena. Apie A. S. jam žinoma tik iš A. R. žodžių. Suprato, kad jie yra pažįstami, A. S. turi automobilių aikštelę Vokietijoje ir vykdo prekybą automobiliais, ir kad kelis automobilius pastarasis pardavė UAB – ei (duomenys neskelbtini). Daugiau apie A. S. jam nieko nežinoma ir su juo, išskyrus minėtus porą kartų, jam susitikti ir bendrauti neteko. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) savininku ir direktoriumi bei pasirašydamas realiai šiai įmonei vadovavusio A. R. jam pateiktus šios įmonės dokumentus, jis UAB (duomenys neskelbtini) veikla nesidomėjo ir joje niekaip nedalyvavo, nes jam tai buvo neįdomu. Su A. R. buvo sutarę, kad jam tik reikės pasirašinėti dokumentus, ką jis ir darė. Už tokį jo darbą A. R. su jo kas mėnesį atsiskaitydavo, iš pradžių mokėdamas po 500 Lt per mėnesį, vėliau, po 150 Eur per mėnesį. Kadangi tuo metu jokių kitų pajamų neturėjo, buvo patenkintas šiais iš A. R. gaunamais pinigais, dėl to darė tik tą, ką jam nurodydavo A. R. (7 t., b. l. 110-112).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis V. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino pilnai ir parodė, kad patvirtina savo duotus parodymus, duotus ankstesnių apklausų metu ir prašo jais vadovautis. Jis, žinodamas, jog netaps UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi, siekdamas piniginės naudos, savo parašu patvirtino eilę UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų ir tokiu būdu pagamino netikrus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, kuriuos atidavė A. R.. Taip pat pažymėjo, jog jis niekaip negalėjo užsiimti automobilių prekyba, kadangi neturėjo tiek pinigų, kurie buvo būtini automobilių įsigijimui. Dokumentai, susiję su automobiliu įsigijimu ir pardavimu, kuriuos jis pasirašydavo, buvo formalumas, gyvai savo akimis jis dokumentuose atvaizduotų automobilių nematydavo bei negalėjo būti tikras dėl sandorių realumo ir teisėtumo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (7 t., b. l. 124-126).

2019 m. liepos 30 d. akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatą buvo suvesti V. Š. ir A. R.. V. Š. nurodė, kad A. R. pažįsta, juos siejo darbiniai santykiai, A. R. nurodė, kad V. Š. pažįsta, yra teikęs jam darbines konsultacijas.

V. Š. nurodė, kad, kiek jam žinoma, jis buvo paskirtas į bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, buvo bendrovės savininku. Bendrovė vykdė automobilių pirkimo-pardavimo verslą. Bendrovės veiklai realiai vadovavo A. R., jis (V. Š.) tik pasirašinėjo ant jam pateiktų dokumentų. Bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) „vardu“ sprendimus priiminėjo A. R..

A. R. atsakydamas nurodė, kad laikosi tokios pozicijos, kad V. Š. žinojo apie visus bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) priimamus sprendimus ir realiai vadovavo bendrovės veiklai, jos vardu pats priiminėjo sprendimus. Visus bendrovės vardu nupirktų automobilių įsigijimą organizavo V. Š.. Jo (A. R.) vardu iš UAB (duomenys neskelbtini) 4 automobilių įsigijimas buvo derinamas tiesiogiai su V. Š..

V. Š. nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės iki 2015 m. liepos neorganizavo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) vardu 49 naudotų lengvųjų automobilių įsigijimo iš įvairių Europos Sąjungos šalių bei jų pardavimo Lietuvoje ir į kitas šalis. Minėtus veiksmus organizavo A. R. pagal įgaliojimus.

A. R. atsakydamas nurodė, kad visi automobilių, kurie buvo reikalingi pardavimui, užsakymai buvo gaunami iš V. Š., automobilių pristatymą į Lietuvą iš Vokietijos organizuodavo A. S., bet visi užsakymai buvo derinami su V. Š.. V. Š. taip pat bendraudavo su A. S. dėl jį konkrečiai dominančių automobilių.

V. Š. nurodė, kad A. S. pažįsta, gyvai yra su juo bendravęs apie du kartus. Susitikimai vyko dėl automobilių, bet konkrečiai kokiais klausimais, jis neatsimena.

A. R. atsakydamas nurodė, kad jis A. S. pažįsta, jie bendrauja įvairiais klausimais, tame tarpe ir dėl automobilių įsigijimo. A. S. jam siūlė tarpininkavimo paslaugas įsigyjant automobilius iš Vokietijos.

V. Š. nurodė, kad jis elektroniniu būdu per EDS sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. liepos 31 d. neteikė. Kas jas teikė, jis nežino, bet žino, kad deklaracijos buvo teikiamos, taip jam sakė A. R..

A. R. atsakydamas nurodė, kad jis minėtų deklaracijų UAB (duomenys neskelbtini) vardu neteikė, kas jas teikė, jis nežino, dabar jau neatsimena, kaip buvo daroma.

Asmenys vienas kitam klausimų neturėjo (7 t., b. l. 177-179).

Kaltinamasis K. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad atsisako duoti teismui paaiškinimus, prašo jo parodymais laikyti jo paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis supranta, kuo yra kaltinamas ir kaltę pripažįsta pilnai. Jis įvertino kritiškai, kad taip elgtis yra negerai. Net išvažiavo iš Lietuvos, kad daugiau nebūtų pagundų veltis į tokias situacijas, ten vis tiek jo praeitis yra kriminalinė ir tenka su tuo susidurti, todėl, norėdamas visiškai iš to išeiti, išvažiavo iš Lietuvos.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo K. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2015 metų pabaigoje į jį kreipėsi A. R. dėl kelių įmonių įsigijimo iš A. R.. Su A. R. jį supažindino senas pažįstamas, kurio vardo ir pavardės neatsimena, kuris žinojo, kad jis (K. P.) už piniginį atlygį superka iš asmenų problematiškas bendroves, kurios turi skolų, minusinius balansus, turi problemų su mokesčiais. Jis už iš anksto sutartą piniginį atlygį, kuris priklausė nuo bendrovės esamos padėties, ar daug skolų turi, ar sąskaitos yra areštuotos ir panašiai, įsigydavo akcijas, paskirdavo save vadovu. Bendrovių buhalterinių apskaitos dokumentų jam niekada niekas neperduodavo, nors galimai bendrovių buhalterinių apskaitos dokumentų perdavimo aktai buvo surašomi ir jis juose pasirašydavo, nors realiai dokumentų neperimdavo. Su A. R. jis susitikdavo Žvėryno mikrorajone, kebabinėje, kurios pavadinimo neatsimena ir jos tikslaus adreso nežino. A. R. paaiškino jam, kad nori atsikratyti bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), nenurodė, kas su minėta bendrove yra blogai, o jis ir neklausė. Jis sutarė su A. R., kad jis iš A. R. įsigis UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir paskirs save neva tai bendrovės direktoriumi už apie 2 000 Eur atlygį. Taip pat sutarė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijas įsigys jo vadovaujama bendrovė UAB G., jis pat nenorėjo būti UAB (duomenys neskelbtini) ir direktoriumi ir akcininku. Visus bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentus susijusius su bendrovės akcijų pirkimu, bendrovės dokumentų perdavimu paruošė pats A. R., kažkokio advokato padedamas, jo vardo ir pavardės nežino. Minėtus dokumentus pasirašė ir atidavė A. R.. Į Registrų centrą ėjo pats, be A. R., ir ten pateikė visas reikalingas formas dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir akcininko pasikeitimo. Tapęs UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jokios veiklos vykdyti nežadėjo, kokią veiklą iki tol vykdė įmonė, nežinojo, ar bendrovė turėjo skolų, mokestinių įsipareigojimų, jis nežinojo. Tą pačią dieną A. R. jo paprašė bendrovės vardu atidaryti sąskaitą AB „Šiaulių banke“. A. R. paaiškino, kad reikia iš bendrovės sąskaitos padaryti pavedimą į Vokietiją, kad yra kažkokia permoka UAB (duomenys neskelbtini) ir ją reikia grąžinti vokiečiui. Jie kartu su A. R. AB „Šiaulių bankas“ filiale, esančiame prekybos centre Akropolis, Vilniaus m., atidarė naują sąskaitą bendrovei (duomenys neskelbtini), po ko A. R., pasinaudodamas bankomatu, į minėtą sąskaitą grynais pinigais įnešė kažkokią sumą pinigų. Tada jie nuvažiavo į AB „Šiaulių bankas“ filialą, esanti Žvėryno mikrorajone, ir jis nuėjo ir pagal A. R. nurodytus rekvizitus padarė iš bendrovės sąskaitos minėtos sumos pavedimą, pavedimo turinio neatsimena, žino, kad buvo padarytas į Vokietiją. Bankinės kortelės ir prisijungimai prie bendrovės sąskaitos pasiliko pas A. R.. Atsiskaitymas už bendrovės pardavimą su A. R. vyko tokia tvarka, kad 50 procentų sumos, t.y. apie 1000 Eur, A. R. jam grynais pinigais padavė prieš visų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų įforminimą ir iki dokumentų pasirašymo, o likusią 50 procentų dalį, t.y. apie 1 000 Eur, po to, kai jis atliko A. R. nurodytą pavedimą iš bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į Vokietiją. Dar A. R. prašė jo nuvykti į Valstybinę mokesčių inspekciją pasirašyti kažkokius dokumentus, bet jis atsisakė, kadangi buvo sutarę, kad jis tik perrašys ant savęs bendrovę, bet po to jokios veiklos nevykdys ir įmonės veikla, kaip tokia, bus sustabdyta. Tokiu pat būdu A. R. į jį kreipėsi dar dėl kelių bendrovių, kurių pavadinimų jis neatsimena, kurios už piniginį atlygį buvo perrašytos jo vardu, ir jis tapo minėtų bendrovių akcininku ir vadovu, buhalteriniai apskaitos dokumentai jam nebuvo perduoti. Tokiu būdu jis užsidirbdavo, kadangi neturėjo lėšų pragyvenimui, jam buvo reikalingi pinigai, tuo pat metu vyko daug teisminių ginčų. Jis patvirtina, kad žinodamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) akcininku netaps jo valdoma bendrovė UAB G., o jis įmonės direktoriumi, siekdamas piniginės naudos, savo parašu patvirtino eilę UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, tokiu būdu pagamino netikrus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, kuriuos atidavė A. R.. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (8 t., b. l. 5-6, 17-18).

Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pagarsintas 2019 m. rugsėjo 26 d. akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad į akistatą buvo suvesti K. P. ir A. R.. Asmenys nurodė, kad pažįsta vienas kitą, susipažino per bendrus pažįstamus.

K. P. nurodė, kad kadangi jis buvo UAB G. akcininkas ir vadovas, jis įsigijo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir paskyrė save eiti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Pas ką konkrečiai įsigijo akcijas, jis neatsimena, greičiausiai pas tą asmenį, kuris buvo akcininku. Atsiskaitymo už akcijas aplinkybių jis neatsimena. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita jam nebuvo perduota.

A. R. atsakydamas nurodė, kad, kiek jam žinoma, yra apie tai davęs parodymus, kad jis atvežė V., tuometinį UAB (duomenys neskelbtini) direktorių į susitikimą, kurio metu dalyvavo ir K. P.. Minėto susitikimo metu, kiek jam žinoma, įvyko UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perdavimas, buvo perduoti K. kažkokie bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, kokie, jam nežinoma. Minėtus dokumentus perdavė V..

K. P. patvirtino, kad jis atidarė AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) vardu, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) iki jo vadovavimo bendrovei perėmimo buvo skolinga kažkokiam užsieniečiui, už ką, nežino, ir reikėjo jam padaryti pinigų grąžinimą. Sužinojęs apie skolą, jis paskambino A. ir informavo, kad yra skola ir kad reikia atsiskaityti, kad minėtas klausimas būtų uždarytas. Kadangi jis neturėjo buvusio akcininko kontaktų, o A. jam garantavo, kad su minėta bendrove viskas bus gerai, jis skambino šiam. Atvažiavus A., šis pateikė jam reikalingą pinigų sumą, kurią jis įnešė į bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir padarė bankinį pavedimą kažkokiam užsieniečiui. Po minėto pavedimo klausimas dėl skolos buvo uždarytas.

A. R. atsakydamas parodė, kad po UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perdavimo K., su juo susisiekė V. ir informavo, kad bendrovė liko skolinga kažkokiai bendrovei ir reikia su ja atsiskaityti, jis negali atlikti bankinio pavedimo, kadangi jau nėra įmonės vadovas. Tada jis, kadangi turėjo K. kontaktus, susiskambino su juo ir paaiškino, kad reikia padaryti pervedimą iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į kažkokios tai bendrovės sąskaitą, kadangi yra likusi skola iš V. vadovavimo laikotarpio. Tada jie su K. susitiko prie AB „Šiaulių banko“ ir jis minėto susitikimo sutvarkė jau atidarytos banko sąskaitos AB „Šiaulių banke“ perrašymą savo vardu, kadangi jis buvo naujas vadovas ir minėto susitikimo metu iš bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos padarė pavedimą. Jis jokių pinigų į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą neįnešinėjo, parduodant įmonės sąskaitoje buvo likę pinigų, iš kurių ir buvo padarytas pavedimas skolai padengti.

K. P. nurodė, kad, kiek jam žinoma, V. Š. yra buvęs UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, jį matė UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo metu, asmenų E. Š. ir A. S. nepažįsta.

A. R. atsakydamas nurodė, kad su šiuo K. P. atsakymu sutinka. Asmenys vienas kitam klausimų neturėjo (8 t., b. l. 8-10).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis K. P. parodė, kad jis tikrai neprisimena, kas iš tikrųjų įnešė pinigus, jis, ar A. R.. Sukonkretinti nieko negali, neprisimena, kaip ten tas procesas vyko. Jis gavo iš A. R. 2000 Eur. Mano, kad šis sandoris buvo naudingas A. R., dabar išsiaiškino, kad šis viską kontroliavo. Tie asmenys, kurie šnekėjo prieš jį, jie gavo tik finansinę galimybę, kaip ir jis. Jam ta įmonė nebuvo reikalinga, jis neplanavo su ja vykdyti veiklos, mokėti skolų. Pas juos su A. R. ir dabar geri santykiai, jis nežino, kuo šis verčiasi, ar kuo tuo metu vertėsi. Jie yra pažįstami, taip liko nuo tada, kai juos supažindino kažkas iš bendrų pažįstamų, jie nesibara. Kažkas jam sakė, kad A. R. automobiliais užsiiminėjo, tai jis gali pasakyti, kad turi kriminalinę praeitį tokiuose dalykuose, yra teistas už PVM, jie visi savame rate yra, kurie suvokia, ką daro. Jis mano, kad A. R. į jį būtent dėl to ir kreipėsi, bet įmonės situacijos jis nežinojo, VMI tinklalapyje tam momentui nerodė, kad įmonė yra skolinga, jis tai tikrino prieš įsigydamas, bet nujautė, kad kažkas gali būti, nors tuo momentu įmonė įsiskolinimo ir neturėjo. Jis neprisimena, kokie dokumentai jam buvo perduoti. Jis tą įmonę nusipirko iš A. R., buvo paskutinis direktorius toje įmonėje. Nepasakys, ar kiti kaltinamieji jam matyti, nenori klaidinti. Su kažkuo buvo vieną kartą susitikęs. Vieną kartą yra matęs tą asmenį, kuris nurodytas dokumentuose, labai trumpai, to tikrai neužfiksavo. Kažkas buvo su V. Š. ir dokumentais, bet konkrečiai neprisimena. Jis sako, kad A. R. vadovavo įmonei, grįsdamas savo patirtimi. Iš A. R. jis gavo 2000 Eur dalimis, šitą tikrai prisimena, prieš pasirašymą ir po to, už UAB (duomenys neskelbtini).

Liudytojas S. G., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad automobilį Volvo V60 jis rado, jam atrodo, Vokietijoje. Paprašė pažįstamo D. R., kad jam padėtų. Iš asmenų, dalyvaujančių teisiamajame posėdyje, pažįsta tik A. R., jį žino kaip D. R. tėvą, jie vaikystėje gyveno viename name Vilniuje. Kodėl jis kreipėsi į D. R., neprisimena, tik žinojo tuo metu, kad D. R. gali jam padėti, jis gal labiau vokiečių kalbą žino. Galimai kažko dabar neprisimena. Kiek atsimena, siuntė informaciją, kokią turėjo, į VMI, ar kas ten jo prašė. Iš pardavėjų pusės jis su niekuo nebendravo, pirkimo-pardavimo sutartį atvežė D. R., pinigus sumokėjo grynais gal, sumokėjo D. R.. Neprisimena, kas ką pasirašinėjo, prisimena, kad jis (S. G.) pasirašė, tuose dokumentuose buvo nurodyta suma, automobilio modelis, ar ten buvo nurodytas pardavėjas, neprisimena, galimai buvo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2015 m. gegužės 20 d. asmeniniam naudojimui už 12 350 Eur įsigijo juodos spalvos automobilį Volvo V60 Kombi, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Dar 2015 metais nusprendė įsigyti automobilį iš Vokietijos, kadangi vokiečių automobilių rinka yra plati ir jie gali pasiūlyti kokybiškus automobilius. Automobilį rado internetiniame puslapyje www.mobile.de, kuris buvo pardavinėjamas Vokietijoje, kokiame mieste tiksliai neatsimena, kas buvo nurodytas automobilio pardavėjas jis neatsimena, skelbimas buvo įdėtas vokiečių kalba. Skelbime buvo įdėtos automobilio nuotraukos, aprašyti techniniai duomenys. Kadangi automobilis ir jo kaina tiko, nusprendė jį pirkti. Kadangi jis pažįsta D. R., kuris, kiek jam žinoma, verčiasi automobilių pirkimu – pardavimu iš Vokietijos, todėl jis kreipėsi pas jį su prašymu padėti įsigyti jo išsirinktą automobilį Volvo V60 Kombi ir jį atgabenti į Lietuvą. D. R. sutiko patarpininkauti įsigyjant automobilį. Jis asmeniškai į Vokietiją nevažiavo, su automobilio pardavėju nebendravo, visus reikalus susijusius su minėto automobilio pirkimu-pardavimu tvarkė D. R.. Ar buvo sumokėtas avansas, neatsimena, prisimena, kad už automobilį atsiskaitė su D. R. grynais pinigais sumokėdamas jam 12 350 Eur sumą ir plius papildomai kažkiek už tarpininkavimo paslaugas, kiek, nurodyti negali, galimai kelis šimtus eurų. D. R. automobilį atgabeno pats į jo gyvenamo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Atgabentas automobilis buvo su raudonais numeriais, jau užregistruotas Lietuvos Respublikoje. Kas atliko automobilio pirminę registraciją Lietuvoje, jam nežinoma. Po automobilio atgabenimo D. R. jam pateikė pasirašyti 2015 m. gegužės 20 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Į sutarties turinį nesigilino, tik sutikrino automobilio duomenis ir pardavimo kainą. Kadangi viskas buvo surašyta teisingai, sutartį pasirašė. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini) ir kad bendrovę atstovauja direktorius V. Š., bet realiai nei su nurodytos bendrovės atstovais, nei su nurodytu direktoriumi V. Š. jis nebendravo, visus automobilio pirkimo-pardavimo reikalus derino su D. R., kaip jis yra susijęs su minėta bendrove, jam nežinoma. Sutartį jau greičiausiai su V. Š. parašais pasirašyti jam pateikė D. R.. Pasirašytą sutartį ir pinigus, t.y. 12 350 Eur sumą už automobilį atidavė D. R.. Ar buvo išrašytas pinigų priėmimą patvirtinantis dokumentas, jis neatsimena, galimai buvo išrašytas kažkoks kvitas, bet jis tiksliai neatsimena. Dokumentų, susijusių su minėto automobilio įsigijimu, neišsaugojo. Asmens vardu V. Š. nepažįsta. Kiek jam žinoma, A. R. yra D. R. tėvas, su juo asmeniškai yra pažįstamas, bet dėl automobilių įsigijimo su juo nieko nederino, bendravo asmeniniais reikalais (6 t., b. l. 72-73).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas S. G. nurodė, kad pagarsintus parodymus patvirtina. Jam buvo žinoma, kad D. R. užsiima automobilių pirkimu-pardavimu, tai bendraujant išėjo iš kalbos.

Liudytoja R. K., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji automobilio ieškojo pati, žinojo, kad jais prekiauja Italijoje ir Vokietijoje. Ji susisiekė su A., kuris prekiavo automobiliais Vokietijoje, ji su juo susipažino dėl automobilio reikalų. Buvo toks asmuo A., jis atvežė automobilį iki policijos jį registruoti. Iš teismo posėdžio dalyvių ji nieko neatpažįsta, šis A. R. jai visiškai nematytas. A. R. tik atvežė automobilį, ji jo nepažįsta, yra mačiusi, nes jis įvykdė perdavimą, neprisimena, iš kur žino jo pavardę, vardą prisimena. Patvirtina, kad A. R. su ja nuvyko į Regitrą. Ji tikrai neprisimena, iš kur žinojo, kad tai A. R., bet dabar kai mato tą žmogų, tai čia tikrai yra ne jis. Už automobilį buvo sumokėta grynais, buvo kvitas. Jai atrodo, kad kvite buvo nurodytas fizinis asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad prieš pasirašant 2014 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį, maždaug prieš savaitę automobilis „SMART“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas jai į kiemą (duomenys neskelbtini). Automobilį jai nuo Klaipėdos į Vilnių atgabeno A. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pinigai už automobilį buvo perduoti A. R. kelių dienų laikotarpyje nuo automobilio atgabenimo į jos kiemą, o tiksliau sutarties pasirašymo dieną. Praėjus kelioms dienoms po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos A. R. kartu su ja nuvyko į VĮ "Regitra" užregistruoti automobilio. Jos prašymu automobilio „SMART“ atgabenimą ir nupirkimą Vokietijoje suorganizavo A. S., kuris, kiek jai yra žinoma, šiuo metu gyvena Vokietijoje. Apklausos metu jai pateikus 2014 m. gegužės 24 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ji patvirtinto, jog minėta sutartis atitinka tikrovę, sutartis pasirašyta jos parašu ir patvirtina, kad sutartis buvo pasirašyta joje nurodytomis sąlygomis, tačiau sutartyje nurodytas transporto priemonės pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. Š. jai nėra pažįstamas ir pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu toks asmuo nedalyvavo ir nieko prie jos nepasirašinėjo (6 t., b. l. 83-84).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytoja R. K. nurodė, kad duotus parodymus patvirtina. Apklausoje buvo praktikantas ir jis labai daug klausimų jai neuždavė. Ji tikrai ne šitam A. R., dalyvaujančiam teisiamajame posėdyje, sumokėjo pinigus. Šį asmenį mato pirmą kartą. Tikrai neprisimena, iš kur žinojo, kad asmuo, kuriam sumokėjo, buvo būtent A. R.. Ji gyvena (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jie ieškojo automobilio Gariūnuose, buvo panašus modelis, kokio ieškojo, ten buvo kompanija vyrų. Jie apžiūrėjo automobilį, tie vyrai paklausė, kokio automobilio jis ieško, jie pradėjo kalbėti, kad jie turi automobilį Vokietijoje ir jį reikėtų eksportuoti, buvo pervesti pinigai į sąskaitą ir po kažkiek laiko buvo atgabentas automobilis prie Regitros, buvo pirkimo-pardavimo sutartis, priėmimo-perdavimo aktas. Pardavėjas buvo nurodytas UAB (duomenys neskelbtini). Iš teisiamajame posėdyje esančių asmenų jis neatpažįsta nei vieno. Pinigai buvo pervesti į Vokietijos sąskaitą, jis turi su savimi pervedimo orderį.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2015 metais jo motina A. V. gimtadienio proga jam nusprendė padovanoti automobilį. Ta proga jis su motina Gariūnų turgavietėje ieškojo įsigyti automobilio. Ieškojo džipo. Apžiūrint vieną automobilį, prie jų priėjo vyras ir paklausė kokio automobilio ieško. Jam paaiškinus, kokio automobilio nori, vyras nurodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, vardo ir pavardės nenurodė, ir pasiūlė norimą transporto priemonę įsigyti iš Vokietijos, kadangi norimo automobilio modelio vietoje nebuvo. Jis vietoje su kompiuterio pagalba parodė jam tamsiai pilkos spalvos Jeep Grand Cherokee automobilio nuotraukas ir nurodė, kad automobilio kaina būtų 40 200 Eur ir papildomai 250 Eur tarpininkavimo mokestis UAB (duomenys neskelbtini). Minėtas vyras paaiškino, kad automobilio pardavėjas yra vokiška bendrovė ir 40 200 Eur sumą reikės pavedimu pervesti į minėtos bendrovės banko sąskaitą, tuo tarpu 250 Eur suma yra tarpininkavimo mokestis, kuris turi būti sumokėtas UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis jam patiko, po kelių dienų po apsilankymo Gariūnų turgavietėje jo motina 2015 m. kovo 16 d. pasirašė paslaugų sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią bendrovė jo motinai įsipareigojo iš Vokietijos nupirkti ir pristatyti automobilį Jeep Grand Cherokee, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartį, greičiausiai prie prekybos centro ,,Mada“, Vilniaus m., automobilių stovėjimo aikštelėje, jam pateikė tas pats automobilio pardavėjas, kurią jis paėmė ir nuvežė motinai pasirašyti ir po to iš karto gražino pardavėjui. Minėto susitikimo metu automobilio pardavėjas pateikė jam vokiškos bendrovės rekvizitus, kur reikėjo atlikti 40 200 Eur pavedimą už automobilį. Motinai pagal nurodytus rekvizitus atlikus 40 200 Eur pavedimą, automobilis savaitės bėgyje buvo tralu pristatytas prie VĮ Regitros, Vilniaus m. Ten pat vietoje motina pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą ir kasos pajamų orderio kvitą, pagal kurį bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) grynais pinigais sumokėjo 250 Eur sumą už tarpininkavimo paslaugas perkant-parduodant automobilį. Perkant Jeep Grand Cherokee automobilį visų susitikimų metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovavo vienas ir tas pats vyras, kurio vardo ir pavardės nurodyti negali, kaip atrodė, irgi neatsimena, kadangi praėjo daug laiko ir jo išvaizdos neįsiminė. Neatsimena, ar minėto vyro jo motinai teikiami dokumentai, t.y. 2015 m. kovo 16 d. paslaugų sutartis, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktas ir kasos pajamų orderio kvitas, jau buvo su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus parašais, ar minėtas asmuo juos pasirašinėjo vietoje. Kiek atsimena, automobilį VĮ Regitra registravo pats asmeniškai. Po automobilio įsigijimo daugiau jokiu santykių nei su UAB (duomenys neskelbtini), nei su minėtu atstovu neturėjo. Asmens vardu A. R., V. Š. nepažįsta (6 t., b. l. 75-76).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas A. V. parodė, kad asmuo, su kuriuo bendravo, kaip atstovu iš UAB (duomenys neskelbtini), buvo vidutinio amžiaus.

Liudytojas T. A., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad automobilį nusižiūrėjo internete, ieškojo, kas gali jį parvežti, kažkur atrado šitą kontaktą, gal internete, ir sutarė, kad už tam tikrą sumą parveš. Jam sunku pasakyti dėl asmenų, dalyvaujančių teisiamajame posėdyje, jis neatsimena, kaip atrodė žmogus, su kuriuo bendravo dėl automobilio. Automobilio pardavėjas buvo UAB (duomenys neskelbtini), jis jiems pinigus ir pervedė. Automobilis buvo pirktas įmonės vardu, toje įmonėje jis yra vadovas.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo T. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2014 m. pavasari, tikslios datos neprisimena, interneto puslapyje www.mobile.de surado automobilio Volvo XC60D5 AWD Summum (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) skelbimą. Automobilį norėjo pirkti įmonei UAB P.. Puslapyje automobilio kaina buvo nurodyta apie 24 000 — 25 000 Eur. Automobilio pardavėjas buvo vokiečių firmos autoservisas, tikslaus pavadinimo ir rekvizitų neprisimena. Automobilio pardavimo skelbime esančiu telefono numeriu (numerio neprisimena) susisiekė su pardavėju ir išsiaiškino jam rūpimas detales apie automobilio būklę, kainą. Galutinės kainos nesutarė. Tada internete esančiuose skelbimuose pradėjo ieškoti, kas galėtų parvežti minėtą automobilį į Lietuvą iš Vokietijos. Skambino įvairioms firmoms (pavadinimų neprisimena) ir teiravosi apie parvežimą, tačiau pačiam surasti vežėjo nepavyko. Vėliau jam paskambino vyras (telefono Nr. neprisimena), prisistatęs UAB (duomenys neskelbtini) atstovu ir pasiūlė savo paslaugas parvežant minėtą automobilį į Lietuvą iš Vokietijos. Telefonu aptarė automobilio pargabenimo į Lietuvą sąlygas ir kainas, sutarė, kad jie automobilį prieš perkant apžiūrės Vokietijoje ir pargabens į Lietuvą. Sutarė, kad už automobilį reikės sumokėti tada, kai jis bus parvežtas į Lietuvą ir kai jį apžiūrės pats. Jokio užstato ar avanso mokėti nereikėjo. Visas bendravimas vyko telefonu. Automobilio pargabenimu rūpinosi minėta įmonė. Kas tiksliai parvežė minėtą automobilį nežino. Kai automobilį parvežė į Lietuvą, jam paskambino tas pats asmuo, su kuriuo bendravo dėl automobilio parvežimo, tada susitarė susitikti Regitros aikštelėje (Šilutės Pl. 50A, Klaipėda) dėl automobilio apžiūros ir įsigijimo. 2014 m. balandžio 28 d. susitiko sutartoje vietoje su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, jokių šio asmens išskirtinių bruožų neprisimena. Apžiūrėjęs automobilį, nusprendė jį įsigyti (UAB P. vardu). Pirkimo — pardavimo sutartį turėjo jau pasiruošęs pardavėjas, kuria reikėjo jam pasirašyti. Pardavėjo vardo ir pavardės neprisimena, bet kiek atsimena, prisistatė kitu vardu nei kad buvo sutartyje nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. Š.. Už automobilį sumokėta buvo tą pačią dieną bankiniu pavedimu iš UAB P. banko sąskaitos (AB Swedbank). Gavėjas buvo nurodytas UAB (duomenys neskelbtini). Minėtas pardavėjas turėjo jau paruoštą sąskaitą faktūrą, kurią jam pateikė prieš registruojant automobilį. Automobilį pirko už 87 476,69 litus. Į šią kainą buvo įskaitytos visos automobilio parvežimo į Lietuvą išlaidos ir išlaidos už automobilio apžiūrėjimą Vokietijoje. Automobilį Regitroje užregistravo pats. I. S., E. Š., V. Š., A. R. nėra jam pažįstami asmenys. E. Š. vardą ir pavardę žino iš automobilio pirkimo pardavimo sutarties, asmeniškai jo nepažįsta (6 t., b. l. 98-99).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas T. A. parodė, kad paaiškinimai surašyti teisingai. Jis tikrai negali 100 proc. pasakyti, su kuo bendravo sandorio metu. Mano, kad asmuo, su kuriuo bendravo, buvo 30-40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo. Neprisimena, kokiu vardu prisistatė šis asmuo. Su įmonės atstovu bendravo lietuviškai.

Liudytojas A. Č., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad nuo automobilio pirkimo praėjo daug laiko, jis neprisimena sandorio sudarymo aplinkybių, atrodo, mokėjo pavedimu. Neatsimena asmenų, kurie dalyvavo sandoryje ir neatpažįsta asmenų, dalyvaujančių teismo posėdyje.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2014 metais jis ieškojo įsigyti automobilio savo žmonai. Tinkamą automobilį, kiek prisimena, rado Tilžės g. Klaipėdoje esančiame automobilių turguje. Išsirinko automobilį Toyota Avensis (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilį pardavinėjo UAB (duomenys neskelbtini). Minėtai įmonei atstovavo vienas vyras, kurio užimamų pareigų bei vardo ir pavardės neprisimena. Minėtą automobilį apžiūrėjo minėtoje automobilių aikštelėje, pirkti nusprendė iškarto apžiūrėjęs, nes jį tenkino esama automobilio būklė ir kaina. Iš kur buvo parvežtas minėtas automobilis, neprisimena, bet mano, kad automobilis buvo parvežtas iš Italijos. Tokią nuomonę susidarė pagal automobilyje buvusias automobilio priežiūros knygas ir vadovus (buvo italų kalba). Kas ir kokiomis aplinkybėmis parvežė automobilį į Lietuvą, nežino. Automobilio tikslios kainos neprisimena, bet kaina buvo ne mažesnė kaip 5000 Eur. Už automobilį jokio avanso nemokėjo. Kiek prisimena, už automobilį sumokėjo jo tuometinė žmona – I. Č. bankiniu pavedimu. Visus reikiamus rekvizitus bankiniui pavedimui davė minėtas automobilio pardavėjas. Su pardavėju sutarus dėl automobilio įsigijimo sąlygų, jis sutarė vėliau (tikslios datos neprisimena) susitikti prie VĮ „Regitra“ aikštelės Klaipėdoje ir užsipildyti automobilio pirkimo pardavimo sutartį ir automobilį perregistruoti žmonos vardu. Susitikę prie VĮ „Regitra“ aikštelės pasirašė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, kiek prisimena, automobilio pardavėjas turėjo pirkimo-pardavimo sutarties blankus, kuriuos užpildė vietoje, automobilio pirkimo metu. Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė I. Č. ir automobilio pardavėjas (vardo pavardės neprisimena). Ar pildė dar kokius dokumentus, neprisimena. Grynais pinigais, kiek prisimena, nieko pardavėjui nemokėjo. Ar buvo išduoti dar kokie dokumentai, neprisimena. I. S., E. Š., V. Š., A. R. jam nepažįstami asmenys (6 t., b. l. 101-102).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas A. Č. parodė, kad parodymus patvirtina. Negali tvirtinti dėl pirkimo-pardavimo sutarties pildymo. Patvirtina, kad automobilį įgijo Klaipėdoje, jis ten gyvena. Neprisimena, kokia kalba bendravo su įmonės atstovu, to asmens amžių sunku pasakyti. Tai vyko labai seniai, o pats bendravimas truko kelias minutes.

Liudytojas D. R., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad A. R. yra jo tėvas. Jis nežino, kuo A. R. yra kaltinimas. Tėvo santykio su UAB (duomenys neskelbtini) nežino. Jis su tėvu bendrauja, bet jo specialybės nežino, niekad nesidomėjo. Dabar A. R. užsiima automobilių remontais, yra bendrijos pirmininkas. Kažkada dirbo taksi parke, yra buvęs ir policijos pareigūnu, neprisimena, kur jis dirbo būdamas pareigūnu. Jis nežino kuo tėvas užsiėmė išėjęs į pensiją, reikia jo paties klausti. Jie kartais bendrauja, jų santykiai nėra konfliktiški, tik matosi retai. Jam nėra žinoma, kad tėvas užsiiminėjo automobilių pirkimu-pardavimu. Jis (D. R.) nėra vykdęs tokios veiklos, jis pirkdavo sau automobilius, nėra iš to užsidirbęs. Yra parvaręs automobilį iš Klaipėdos draugo S. G. prašymu. S. G. yra jo draugas nuo vaikystės. Jie buvo susitikę, kalbėjo ir S. G. sakė, kad nori pirkti automobilį, o jis (D. R.) turėjo žmogų, kuris iš Vokietijos perka automobilius ir jam nebuvo problemų padėti, davė kontaktą. Jis automobilio pergabenimo iš Vokietijos neorganizavo. Jis žinojo žmogų, kuris tuo užsiima, to žmogaus vardas yra A.. Su A. susipažino Vilniuje, pietavo su tėvu ir A. atvažiavo. A. sakė, kad turi auto prekybos įmonę, ir jei bus poreikis pirkti automobilį iš Vokietijos, jis gali padėti. Į A. jis kreipėsi telefonu. S. G. buvo pats susiradęs tą automobilį per el. tinklalapį, jis tą nuorodą persiuntė A. ir jau tik iš Klaipėdos pats paėmė tą automobilį ir pervarė į Vilnių. Su A. jie susitiko gal prie Regitros, Klaipėdoje. A. jam perdavė visą įmautę dokumentų, jis nesigilino, kokie ten dokumentai. Tiesiog paėmė automobilį ir perdavė S. G. su visais dokumentais. A. negrąžino jokių pasirašytų dokumentų, A. sakė, kad nereikės. Kadangi jam nieko pasirašinėti nereikėjo, jis į tuos dokumentus nelindo, jam nebuvo užduota jokių klausimų iš S. G., todėl nebuvo poreikio gilintis. S. G. atsidėkojo už automobilio atvarymą iš Klaipėdos į Vilnių, davė gal 150-200 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nurodyta, jis to neprisimena, nes nieko nežiūrėjo, jam nebuvo poreikio tai daryti. Daugiau su A. jokių santykių nėra turėjęs. Kada vyko šitas parvarymas, nepasakys, tai buvo labai seniai. Dėl šito įvykio su tėvu nekalbėjo.

Liudytoja L. B., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio neprisimena, kaltinamųjų nepažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. asmeniniam naudojimui įsigijo juodos spalvos transporto priemonę LEXUS RX 450H, kurios identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę ji rado internetiniame skelbime, kuriame buvo patalpintos automobilio nuotraukos, jo aprašymas ir kaina. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra parduodamas Vokietijoje ir kad jo pirkimą-pardavimą tarpininkauja Lietuvoje registruota bendrovė UAB (duomenys neskelbtini). Nurodyto automobilio pardavimo kaina buvo 45 050 Eur. Automobilis jai patiko, todėl nusprendė jį įsigyti. Pagal skelbime nurodytus kontaktus susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini) kaip jai pasirodė atstovu, kuris kalbėjo lietuviškai, tikrai ne vokiškai. Jai buvo nurodyta, kad pinigai, t.y. 45 050 Eur suma, už automobilį turi būti pervesta į vokiškos bendrovės sąskaitą, kokios ji neatsimena, po ko automobilis tralu bus atgabentas į Lietuvą. Po to ji iš savo banko sąskaitos, esančios NORDEA banke, atliko į nurodytos vokiškos bendrovės banko sąskaitą 45 050 Eur pavedimą. Mėnesio bėgyje LEXUS RX 450H atkeliavo į Lietuvą. VĮ Regitroje automobilį pagal jos prašymą užregistravo UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, kas konkrečiai, nurodyti negali, kadangi neatsimena. Kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta 2014 m. rugsėjo 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis tarp jos ir UAB (duomenys neskelbtini), ji neatsimena. Kiek atsimena, gyvai su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais nebendravo, galimai sutartį jau su bendrovės atstovų parašais gavo elektroniniu paštu, konkrečiai neatsimena. Asmens vardu V. Š. ir A. R. ji nepažįsta. Daugiau jokių aplinkybių neatsimena, kadangi praėjo daug laiko (6 t., b. l. 69-70).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytoja L. B. nurodė, kad patvirtina pagarsintus parodymus.

Liudytoja R. R., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamieji jai nėra matyti, giminystės ryšiai nesieja. Ji kažkada buvo apklausta, nelabai turi ką papildyti, jokių aplinkybių tikrai neatsimena.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2014 m. spalio mėn. Gariūnų turgavietėje asmeniniam naudojimui už 33 050 Eur įsigijo juodos spalvos naudotą automobilį Mercedes Benz S500, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Gariūnų lauko aikštelėje, kur buvo daug parduodamų automobilių, apžiūrėjus jai ir jos vyrui V. M. patikusį automobilį ir sutarus su pardavėju dėl jo pirkimo-pardavimo, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilio įsigijimo aplinkybių nelabai atsimena, kadangi praėjo daug laiko. Paties pardavėjo neatsimena, tikrai buvo vyras, jo bruožų neatsimena, apibūdinti negali. Pačią pirkimo-pardavimo sutartį vietoje paruošė pardavėjas ir jai jau su visais parašais, t.y. su pardavėjo ar jo atstovo parašais, pateikė parašui. Ji neatkreipė dėmesio, kad pardavėjas buvo juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), jai buvo nesvarbu, kas yra pardavėjas. Automobilis buvo tvarkingas. Ar automobilis jau buvo užregistruotas Lietuvoje, ji nežino, ar jai reikėjo važiuoti į VĮ Regitrą dėl automobilio perregistravimo, ji neatsimena, galimai važiavo jos vyras. Už automobilį ji atsiskaitė grynais pinigais pardavimo aikštelėje. Ar jai parašui buvo pateikti ir kiti dokumentai, kaip juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašyti kasos pajamų orderiai ar kokie kiti dokumentai, neatsimena. Pagal apklausos metu jai pateiktą 2014 m. spalio 6 d. transporto priemonės-pirkimo pardavimo sutartį gali pasakyti, kad minėtoje sutartyje prie jos vardo ir pavardės yra jos parašas ir patvirtina, kad sutartis buvo pasirašyta joje nurodytomis sąlygomis. Su UAB (duomenys neskelbtini) jokių kitų sandorių neturėjo. Minėtos bendrovės atstovų nepažįsta. Asmuo vardu V. Š., A. R. nepažįstami (6 t., b. l. 78-79).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, R. R. nurodė, kad patvirtina pagarsintus parodymus. Nieko neprisimena, nes tai nebuvo kažkoks neeilinis įvykis. Pinigai buvo sumokėti grynais, gal ir buvo kažkoks tai patvirtinantis dokumentas, to neprisimena.

Liudytojas D. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamųjų jis nepažįsta. Jis yra tik paprastas darbuotojas, gavo įgaliojimą nuvažiuoti užregistruoti automobilį ir viskas, jis jo nei ieškojo, nei nieko. Jis su kolega nuvažiavo, paėmė tą automobilį ir nuvažiavo iki Regitros. Jiems buvo sutarta, vadovai pasakė prie tralo privažiuoti. Pas jį yra du akcininkai, vienas iš jų ir naudojosi tuo automobiliu, visą informaciją gavo iš tų akcininku. R. G. yra UAB A. direktorius, R. P. pagrinde naudojasi tuo automobiliu, jis jį surado, o R. G. derino to automobilio parvežimą. Viskas vyko Klaipėdoje. Šilutės pl. Yra Regitra, gali būti Svajonės g. 8, jis žiūri į žemėlapį, tai ten Mainų g., kažkur netoli ten. Kadangi nurodė Svajonės g., tai taip ir turėjo būti, dabar prisimena, kad ten stovėjo ir laukė tralas. Visi dokumentai buvo paduoti, kurie pristatyti į Regitrą, bet jie turėjo visus dokumentus, sąskaitą-faktūrą. Su visais dokumentais nuvažiavo tiesiai į Regitrą.

Liudytojas D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, kiek jam žinoma, UAB A. darbuotojas ir įmonės akcininkas R. P. internetiniame puslapyje www.mobile.de surado automobilio Volvo XC70, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo skelbimą, tada UAB A. direktorius R. G. nusprendė minėtą automobilį nupirkti UAB A. vardu. Kiek žino, automobilis buvo Vokietijoje. Kas buvo automobilio pardavėjas ir kokia buvo automobilio kaina, nežino. Visus automobilio įsigijimo klausimus sprendė įmonės direktorius R. G.. Kas suorganizavo ir pargabeno automobilį į Lietuvą, nežino. Jis tik turėjo automobilį nuvežti į VĮ Regitra ir jį užregistruoti įmonės vardu. 2014 m. kovo 26 d. jis nuvyko į aikštelę, esančią Svajonės g. 8, Klaipėda. Šiuo adresu jau laukė jam nepažįstamas vyras, kuris jam perdavė minėtą automobilį. Minėtas vyras kartu su automobiliu perdavė 2014 m. kovo 26 d. Transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktą, vokišką automobilio įsigijimo dokumentą ir 2014 m. kovo 26 d. Kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini). Minėtų dokumentų kopijas jis pateikia apklausos metu. Minėtą kasos pajamų orderį ir priėmimo ir perdavimo aktą jis pasirašė vietoje, ar pardavėjas pasirašė vietoje, ar dokumentai jau buvo pasirašyti, jis neprisimena. Už automobilį pinigų nemokėjo, mano, tai buvo padaręs įmonės direktorius R. G.. Jis nuvarė automobilį į VĮ „Regitrą“ kur automobilį užregistravo UAB A. vardu. I. S. žino kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorių iš automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, asmeniškai šio asmens nepažįsta. Ar tai buvo tas pats pardavėjas, iš kurio paėmė automobilį, nežino. E. Š., V. Š., A. R. nepažįsta (6 t., b. l. 92--96).

Liudytojas R. G., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis kaltinamųjų nėra matęs. Jis dirba UAB A., yra įmonės direktorius. Žino, kad automobilis buvo rastas internete, jie nusprendė jį įsigyti, kokios buvo įsigijimo aplinkybės, nebeprisimena, prekę gavo, pretenzijų neturi. Automobilį rado R. P. internete. Kaip buvo surastas automobilis, negali pasakyti. Automobilis buvo pirktas įmonės reikalams. Jis žino, kad įmonė ieškojo Volvo automobilio ir kad juo būtų galima vežti krovinius. Jo įmonė yra Klaipėdoje. Jis neprisimena, iš kur tas automobilis atvyko, jis buvo reise, jūroje, grįžo ir tas automobilis jau buvo. Automobiliu Volvo XS70 jie iki šios dienos važinėja. Už automobilį mokėjo 18 950 Eur, buvo mokėta grynais, yra kasos pajamų orderis. Ant kvito buvo parašyta, kas yra gavėjas, kasininkas I. S., o pirkėjas UAB A., jis mato, kad pasirašęs D. K.. Jis negali pasakyti, kodėl mokėjimas buvo grynais pinigais, gal tais laikais tokios taisyklės buvo. Yra antspaudas UAB (duomenys neskelbtini) ant orderio, pagal tai jie jiems pardavė automobilį. Jų prašė tuos dokumentus pateikti ir jie juos pateikė gal jau praeitais metais. Šie dokumentai buvo pas juos įtraukti į apskaitą.

Liudytojas R. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis dirba UAB A., nei vieno iš kaltinamųjų nepažįsta ir nėra matęs. Automobilis buvo surastas vokiškoje platformoje. Darbovietėje jis tai pasakė, ir paskui automobilis buvo nupirktas, kol jis buvo jūroje, kai grįžo, automobilis jau buvo. Neatsimena, kas buvo atsakingas už visą automobilio pirkimą. Žino, kad turbūt yra kažkokie tarpininkai, kurie perveža, apiformina visas muitines. UAB (duomenys neskelbtini) nežino, sužinojo tik dėl kvietimo į teismą, bet įmonės nėra girdėjęs, asmeniškai nėra bendravęs.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-32) FR0680-527 dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) VMI nepateikė duomenų apie Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę/buhalterę(į) už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 29 d. iki akto surašymo dienos. VMI informacinės bazės SODRA duomenimis D. Z. įdarbinta Bendrovėje (duomenys neskelbtini), I. S. – (duomenys neskelbtini), E. Š. – (duomenys neskelbtini), V. Š. – (duomenys neskelbtini). Bendrovės PVM deklaracijose deklaruota veikla – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (veiklos kodas pagal EVRK – 451100). Faktiškai Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu vykdė lengvųjų automobilių pardavimą.

Bendrovė nepateikė PVM patikrinimui už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2015 m. liepos 31 d. jokių buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, t.y. prekių ir (ar) paslaugų įsigijimo bei tiekimų pirminių dokumentų, buhalterinės apskaitos dokumentų, banko ir kasos dokumentų, sutarčių, didžiosios knygos ir buhalterinės apskaitos registrų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų ir kitų dokumentų. Bendrovės atstovai mokestinio patikrinimo metu į Vilniaus AVMI neatvyko, su mokesčių administratoriumi nebendravo, 2016 m. balandžio 19 d. mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė, patikrinimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų ir buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2015 m. liepos 31 d.

Mokestinis patikrinimas atliktas pagal iš bankų gautus Bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose vykusių piniginių lėšų judėjimo išrašus, pagal VMI informacinių bazių duomenis ir mokesčių mokėtojo byloje esančią informaciją, pagal informaciją, gautą iš Lietuvos juridinių ir fizinių asmenų, pagal informaciją, gautą iš Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Latvijos mokesčių administratorių bei pagal VMI prie FM Kontrolės departamento PVM kontrolės skyriaus Bendrovėje atlikto operatyvaus patikrinimo metu (2015 m. rugsėjo 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-8971) (toliau – 2015-09-30 OP) Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos registrus (išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus, įsigytų prekių pardavimo, taikant specialią PVM apmokestinimo schemą, registravimo žurnalą) už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2015 m. liepos 31 d..

Pagal mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją nustatyta, kad Bendrovė naudotus automobilius įsigyja tik iš ES valstybių narių PVM mokėtojų, automobilių pirkimo PVM sąskaitose faktūrose nėra nuorodų į ES teisės aktus, reglamentuojančius naudotų automobilių specialios apmokestinimo PVM schemos (maržos) taikymą, t.y. pagal trečiųjų šalių pateiktus įsigijimo dokumentus nustatyta, kad buvo vykdomas tiekimas / įsigijimas Bendrijos viduje ir toks įsigijimas yra PVM objektas Lietuvoje pagal PVMĮ 3 straipsnio 2 dalį bei pirkėjas nuo įsigytų automobilių apmokestinamosios vertės turi apskaičiuoti pardavimo PVM, taikant standartinį PVM tarifą ir deklaruoti atitinkamo laikotarpio PVM deklaracijoje. Bendrovė įsigijimus iš ES pateiktose PVM deklaracijose deklaravo tik 2014 m. 04, 05, 06 ir 08 mėn. už 662.536 Lt (191.884 Eur) (1 priedo 13 stulpelio 43 eil.) ir nedeklaravo 2014 m. 09 – 12 mėn. 879.946 Lt (254.850 Eur) bei 2015 m. 01 – 07 mėn. 375.447 Eur įsigijimų iš ES PVM mokėtojų (1 priedo 14 stulpelio 43 ir 73 eil.). Tuo tarpu Bendrovė Lietuvoje automobilius pardavė, taikydama maržos apmokestinimo schemą, bei 2015-09-30 OP metu pateiktame buhalterinės apskaitos registre „Įsigytų prekių pardavimo, taikant specialią PVM apmokestinimo schemą, registravimo žurnalas“ apskaitė ir pateiktose PVM deklaracijose deklaravo: 2014 m. 03 – 12 mėn. 12.241 Lt (3.545 Eur) parduotų automobilių maržos vertę ir 2.554 Lt (740 Eur) pardavimo PVM apskaičiuotą pagal maržos schemą bei 2015 m. 01 – 07 mėn. 3.343 Eur parduotų automobilių maržos vertę ir 698 Eur pardavimo PVM apskaičiuotą pagal maržos schemą (3 priedo 14, 15 stulpelio 40 ir 66 eil.). Kadangi naudotų automobilių tiekėjų – ES PVM mokėtojų išrašytose Bendrovei PVM sąskaitose faktūrose nėra nuorodų į ES valstybės PVM įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, reglamentuojančias naudotų automobilių specialios apmokestinimo PVM schemos (maržos) taikymą, tiekiamiems Bendrovei automobiliams taikė 0% PVM tarifą bei jie deklaravo Bendrovei tiekimus, todėl Bendrovė nepagrįstai taikė maržos schemą iš ES PVM mokėtojų įsigytų automobilių pardavimui Lietuvoje fiziniams ir juridiniams asmenims.

Bendrovė patikrinimui nepateikė dokumentų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad iš ES įsigytų automobilių pardavimo Lietuvoje fiziniams ir juridiniams asmenims sandoriams taikyta specialios apmokestinimo PVM schema (marža) įvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip atvaizduota 2015-09-30 OP metu pateiktuose buhalterinės apskaitos registruose (išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre ir įsigytų prekių pardavimo, taikant specialią PVM apmokestinimo schemą, registravimo žurnale) ir kad 2015-09-30 OP metu pateiktame buhalteriniame registre (išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre) atvaizduotose fizinių ir juridinių asmenų vardu pardavimo PVM sąskaitose faktūrose už 845.996 Eur (2014 m. 03 – 12 mėn. už 1.654.495 Lt (479.175 Eur) ir 2015 m. 01 – 07 mėn. už 366.821 Eur) automobilių pardavimams maržos apmokestinimo schema pritaikyta pagrįstai (3 priedo 69 eil.).

Pagal iš trečių asmenų gautą informaciją patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė nedeklaravo 2014 m. 03 – 12 mėn. 1.367.352 Lt ir 2015 m. 01 – 07 mėn. 303.158 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertės bei 2014 m. 03 – 12 mėn. 284.589 Lt ir 2015 m. 01 – 07 mėn. 62.965 Eur pardavimo PVM sumos (3 priedo 17, 19 stulpelio 41 ir 68 eil.), t.y. Bendrovė į PVM deklaracijas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. įrašė neteisingus duomenis.

Atsižvelgiant į tai, Bendrovė pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) nuostatas:

- 6 straipsnio 2 dalį (2012-04-24 redakcija Nr. XI-1988) – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

- 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkus (2012 m. birželio 29 d. redakcija Nr. XI-2174) ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo;

- 12 straipsnio 1 dalį – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus 12 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 4 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“. Bendrovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų;

- 16 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“ bei 4 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis“;

- 19 straipsnio 1 dalį (2008 m. liepos 3 d. redakcija Nr. X-1679) – „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ bei 5 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui“.

Atsižvelgiant į nustatytus faktus ir aukščiau išvardintus BAĮ nuostatų pažeidimus, iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo (1 t., b. l. 79-189, 2 t., b. l. 1-199, 3 t., b. l. 1-199, 4 t., b. l. 1-115).

2019 m. liepos 13 d. specialistės Laimos Jančiauskienės paaiškinimo protokole nurodyta, jog ji, vykdydama savo VMI prie LR FM Kontrolės departamento I juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausiosios specialistės pareigas, atliko UAB (duomenys neskelbtini), laikotarpio nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2015 m. liepos 31 d., pridėtinės vertės mokestinį patikrinimą bei surašė 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-527. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateiktose PVM deklaracijose laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2015 m. liepos mėn. deklaravo 17 213 Eur pardavimų, iš jų 6 888 Eur sandoriai su specialia PVM schema (marža), 191 884 Eur iš Europos Sąjungos įsigytas prekes ir 845 Eur mokėtiną į biudžetą PVM. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) naudotus automobilius įsigijo tik iš Europos Sąjungos valstybių narių PVM mokėtojų, kurie deklaravo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) daugiau tiekimų nei bendrovė deklaravo įsigijimų, o būtent automobilių pardavimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) deklaravo Vokietijos PVM mokėtojai ,,U.“, ,,S. G.“, „(duomenys neskelbtini)“, ,,A. B.“, ,,K. A.“, Italijos PVM mokėtojas ,,G. F. SRL“, ,,M. B.“, Latvijos PVM mokėtojai SIA I., SIA F,, SIA ,A., SIA P., SIA L., Olandijos PVM mokėtojas ,,N..“ bendrai už 822 181 Eur, t.y. 630 297 Eur daugiau nei bendrovė deklaravimo įsigijimų. Taip pat nustatyta, kad įsigytas 48 transporto priemonių UAB (duomenys neskelbtini) pardavė Lietuvos ir užsienio fiziniams asmenims ne PVM mokėtojams, bei 2 Lietuvos juridiniams asmenims, 2014 metais (31 automobilis) už 479 175 Eur, 2015 metų sausio-liepos mėn. (19 automobilių) už 366 821 Eur, bendrai už 845 996 Eur (patikrinimo akto 11 lapas bei 3 priedo 69 eil.), pritaikydama maržos schemą. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Europos Sąjungos PVM mokėtojų išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nuorodos į Europos Sąjungos PVM įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, reglamentuojančias naudotų automobilių specialiosios apmokestinimo PVM schemos (maržos) taikymą, nėra. Pažymėtina, kad PVM mokėtojas PVM nuo maržos gali skaičiuoti tokiu atveju, kai jis nuolat verčiasi naudotų automobilių tiekimu ir tiekia be PVM Lietuvoje ar Europos Sąjungos teritorijoje įsigytus naudotus automobilius arba automobilius, kuriuos įsigyjant iš Europos Sąjungos valstybės Europos Sąjungos valstybėje automobiliai buvo apmokestinti taikant naudotų automobilių specialią apmokestinimo PVM schema pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 106 straipsnio 1 dalį. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kas yra naudotų automobilių pardavėjas, t. y. išsiaiškinti, ar Europos Sąjungos valstybės pardavėjas taiko naudotų automobilių specialią apmokestinimo PVM schemą ir PVM skaičiuoja nuo maržos ar jos netaiko. Šiuo atveju išrašytoje naudoto automobilio pardavimo PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodomas Europos Sąjungos PVM įstatymas (XII skyriaus trečiasis skirsnis arba 106-110 straipsniai) arba Direktyvos 2006/112/EB 326 – 332 straipsnis, reglamentuojantis naudotų automobilių specialiosios apmokestinimo PVM schemos (maržos) taikymą. Jei išrašytoje sąskaitoje nurodoma, jog taikomas 0 % PVM tarifas prekių tiekimas Europos Sąjungos teritorijos viduje, tai naudotų automobilių pardavimams speciali apmokestinimo PVM schema pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 106 straipsnio 1 dalį, t.y. marža, netaikomas. Kadangi patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovių „U.“, „S. G.“, „(duomenys neskelbtini), ,,A. B.“, ,,K. A.“, ,,G. F. SRL“, ,,M. B.“, SIA I., SIA F., SIA ,A., SIA ,P., SIA L., ,,N..“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nuorodos į Europos Sąjungos PVM įstatymo (XII skyriaus trečiasis skirsnis arba 106-110 straipsniai) arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, reglamentuojančias naudotų automobilių specialiosios apmokestinimo PVM schemos (maržos) taikymą nėra, bendrovė UAB (duomenys neskelbtini), pažeisdama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 106 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai taikė maržos schemą iš Europos Sąjungos PVM mokėtojų įsigytų automobilių pardavimui Lietuvoje fiziniams ir juridiniams asmenims. Mokestinio patikrinimo metu įvertinus gautą informaciją iš trečiųjų šalių bei pateiktose PVM deklaracijose (FR0600) deklaruotus duomenis už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2015 m. liepos 31 d., buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijose už 2014 m. kovo-gruodžio mėn. nedeklaravo 396 013 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertės ir 82 423 Eur pardavimo PVM bei pateiktose PVM deklaracijose už 2015 m. sausio-liepos mėn.. nedeklaravo 303 158 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertės ir 62 965 Eur pardavimo PVM, iš viso už tikrinamąjį laikotarpį nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2015 m. liepos 31 d. bendrovė nedeklaravo 699 171 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertės bei 145 388 Eur pardavimo PVM. Patikrinimo aktu UAB (duomenys neskelbtini) buvo apskaičiuota mokėtina į biudžetą 148 148,84 Eur suma.

Paaiškinimų protokole taip pat yra L. Jančiauskienės pasirašytas rankraštinis įrašas, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad automobilių tiekimas/įsigijimas, vykdomas Bendrijos viduje ir toks įsigijimas yra PVM objektas Lietuvoje pagal PVMĮ 3 straipsnio 2 dalį, bei pirkėjas nuo įsigytų automobilių apmokestinamosios vertės turėjo apskaičiuoti pardavimo PVM, taikant standartinį PVM tarifą, ir deklaruoti atitinkamo laikotarpio PVM deklaracijoje (4 t., b. l. 117-118).

2020 m. rugsėjo 30 d. specialistės L. Jančiauskienės paaiškinimo protokole į klausimą „Kaip teisingai įmonė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pildyti mėnesines PVM deklaracijas (forma FR0600), bei paskaičiuoti mokėtiną PVM mokestį“, L. Jančiauskienė atsakė, jog mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) už mokestinį laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesį nedeklaravo 699 171 eurų sandorių, kuriems turėjo būti taikomas standartinio tarifo PVM mokestis. Ši sandorių suma turėjo būti deklaruota aukščiau minėto laikotarpio PVM deklaracijose (forma FR0600) 11 laukeliuose. Taip pat nuo 699 171 eurų bendros sandorių vertės turėjo paskaičiuoti mokėtiną 145 388 eurų ((699171x21%=146826)-1438) pardavimo PVM, bei jį deklaruoti atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijų (forma FR0600) 29 laukeliuose „Standartinio tarifo pardavimo PVM“. Įmonė už tiriamąjį laikotarpį PVM deklaracijų (forma FR0600) 16 laukelius „Sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža“ įrašė neteisingus duomenis apie šių automobilių pardavimą nurodydami pardavimo vertę (maržą) – 6888 eurų sumai ir 29 laukelius nuo maržos paskaičiuotą standartinio tarifo PVM mokestį – 1438 eurų, kadangi buvo nustatyta, kad marža buvo pritaikyta nepagrįstai (4 t., b. l. 119-121).

Specialistė Laima Jančiauskienė, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas buvo įtrauktas į planą ir buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad įmonė prekiauja automobiliais ir skaičiuoja maržą, o faktiškai visi pirkimai yra paprasti ir niekur nebuvo nurodyta, kad tai buvo maržinė prekė. PVM mokėtojas maržą gali skaičiuoti tuo atveju, kai nuolat verčiasi automobilių pirkimu, kuriuos įsigyjant iš Europos, jie apmokestinti naudojant naudotų automobilių specialią PVM schemą, o pagal PVM įstatymo 300 straipsnio 6 dalį, sąskaitose-faktūrose turi būti nurodyta, kad automobilis yra maržinis, yra specialios direktyvos, kad prekei yra pritaikyta marža. Jeigu taikoma marža, faktūroje turi būti nuoroda į PVM įstatymo arba direktyvą, kur taikomos maržos PVM schemos. Įmonė buvo nerandama, patikrinimui buvo pateiktos tik sąskaitos-faktūros, operatyvaus patikrinimo metu tie dokumentai buvo paimti iš įmonės, operatyvininkai matė dokumentų originalus. Patikrinimo metu buvo užklausiamos šalys ir jos pateikė tikrąsias sąskaitas-faktūras. Patikrinimo metu nebuvo pateikta jokių dokumentų. Operatyviam patikrinimui įmonė pateikė maržos skaičiavimus ir to patikrinimo metu jiems buvo pasiūlyta patikslinti PVM mokėjimo dokumentus, tas nebuvo patikslinta, todėl buvo inicijuotas patikrinimas. Buvo tikrinta darant priešpriešines užklausas, iš visur renkama informacija. Pirminius dokumentus ji gavo iš Vokietijos įmonių, buvo užklausta. Kopijas siuntė jiems, ji dokumente tvirtino, kad kopijos kopija yra tikrai, pas ją lieka tikrosios kopijos. Vokietijos įmonė pateikė ir Registrų išrašus, jie jų prašė ir šie pateikė viską, ką galėjo. Patikrinimo akte yra išvardinta, kokie dokumentai buvo prašomi ir kokie gauti. Buvo lyginami dokumentai siekiant nustatyti, ar negalėjo būti Vokietijai teikiami vienokie dokumentai, o Lietuvoje kitokie, tai jie ir tiekėjo, ir pirkėjo duomenis tikrino ir nekilo jokios abejonės dėl dokumentų. Ji tikrai nežino, ar asmenys buvo konsultacijoje dėl PVM mokėjimo, pas ją jie tikrai nebuvo. Operatyviame patikrinime jiems buvo viskas pasiūlyta, ar jie konsultavosi kažkur toliau, ji nežino. VMI būtent pasiūlė jiems patikslinti dokumentus ir jie to nepadarė. Ji patvirtina akte nurodytus duomenis ir dydžius. Čia buvo labai didelis darbas, daug informacijos, akte viskas smulkiai išaiškinta.

Iš Latvijos įmonės buvo gauti dokumentai, kad buvo parduotas automobilis UAB (duomenys neskelbtini), pateikta sąskaita-faktūra, o UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijoje nebuvo šito pardavimo, nes faktūroje nurodyta būtent ši įmonė. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nepateikė jokių dokumentų, jiems visais įmanomais būdais buvo siunčiami prašymai patikslinti dokumentus, bet įmonė to nepadarė, todėl šis aktas yra pagrįstas trečiųjų šalių duomenimis ir operatyvaus patikrinimo registre, šio konkretaus automobilio tame registre nebuvo, o tas pardavimas iš Latvijos įmonės deklaruotas tarptautinėje sistemoje, tai ir yra vertinama. Ji nežino, ar Latvijos įmonė galėjo turėti mokestinės naudos deklaravus tokį pardavimą, ji pardavė tą automobilį su 0 tarifu Lietuvai. Su Vokietijos įmone ji bendravo per Vokietijos mokesčių inspekciją. Visur buvo įvežimai į Lietuvą automobiliai, ji nesusidūrė su aplinkybe, kad vokietis pardavė ir paskui nusipirko su 0 PVM. Kam buvo parduotas automobilis, jie toliau nenagrinėja, fiksavo tik pirkimą. Ji neturi duomenų, kad mokestine prasme šie sandoriai buvo naudingi Vokietijos įmonei. Ji konkrečiai operatyvaus patikrinimo nedarė, patikrinimo pažyma buvo įteikta, bet kam įteikta, ji negali pasakyti, ar per „mano VMI“, ar paštu tai įmonei, ir jai buvo pasiūlyta patikslinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos 2018 m. kovo 26 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.63-32) FR0682-89 nuspręsta patvirtinti 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-527 dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir papildomai apskaičiuotą mokesčio sumą, delspinigius ir skirtą baudą, iš viso 270 017,35 Eur, iš jų: 148 148,84 Eur PVM, 47 794,09 Eur PVM delspinigių ir 74 074,42 Eur PVM baudą (4 t., b. l. 123-125).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens duomenų matyti, be kita ko, ir tai, kad įmonės vadovais (direktoriais) nurodyti: K. P. nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.; V. Š. nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d.; E. Š. nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. (4 t., b. l. 154-160).

Iš SODROS duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Š. įmonėje buvo įdarbintas nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. spalio 30 d., E. Š. buvo įdarbintas nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. (4 t., b. l. 161).

Byloje pateikti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas deklaracijas kartu su įmonės pateiktomis PVM deklaracijomis (4 t., b. l. 1-31, 171-195).

2018 m. kovo 7 d. raštu dėl informacijos pateikimo VĮ „Registrų centras“ pateikė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijas iš Juridinių asmenų registro (5 t., b. l. 2-51). Tarp pateiktų dokumentų kopijų, be kita ko, yra:

Kopija 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimo, kuriame nurodyta, kad E. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir nusprendžia nuo 2014 m. balandžio 10 d. paskirti save UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Dokumente ties užrašu „UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas E. Š.“ yra parašas (5 t., b. l. 49);

Kopija 2014 m. balandžio 10 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 (prašyme nurodyta, kad jį užpildė E. Š. ir šalia vardo pavardės yra parašas) (5 t., b. l. 20-23) su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, kurioje nurodyta, kad E. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenis valdymo organas, paskirtas 2014 m. balandžio 10 d. (5 t., b. l. 24), bei UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF, kurioje nurodyta, kad E. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, visų akcijų įgijimo data 2014 m. balandžio 10 d. (5 t., b. l. 25);

Kopija 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimo, kuriame nurodyta, kad E. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir nusprendžia nuo 2014 m. gegužės 5 d. atleisti save iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, bei skirti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. Š.. Dokumente ties užrašu „UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas E. Š. yra parašas (5 t., b. l. 50);

Kopija 2014 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 (prašyme nurodyta, kad jį užpildė V. Š. ir šalia vardo pavardės yra parašas) (5 t., b. l. 27-30) su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, kurioje nurodyta, kad V. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenis valdymo organas, paskirtas 2014 m. gegužės 5 d., dokumentas pasirašytas (5 t., b. l. 31), bei UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF, kurioje nurodyta, kad V. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, visų akcijų įgijimo data 2014 m. gegužės 5 d., dokumentas pasirašytas (5 t., b. l. 32);

Kopija 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko V. Š. sprendimo, kuriame nurodyta, kad V. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir nusprendžia nuo 2015 m. spalio 30 d. atleisti save iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, bei skirti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi K. P. nuo 2015 m. spalio 30 d. Dokumente ties užrašu UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas V. Š. yra parašas (5 t., b. l. 51);

Kopija 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 (prašyme nurodyta, kad jį užpildė K. P. ir šalia vardo pavardės yra parašas) (5 t., b. l. 34-37) su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AJ, kurioje nurodyta, kad UAB G. yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, visų akcijų įgijimo data 2015 m. spalio 30 d. (5 t., b. l. 38), bei UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, kurioje nurodyta, kad K. P. yra UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenis valdymo organas, paskirtas 2015 m. spalio 30 d.) (5 t., b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 155 straipsnio nuostatomis, buvo gauti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini), A. R. ir V. Š.turimas sąskaitas bankuose, sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d., informacija (dokumentų kopijos), susijusios su sąskaitų atidarymu ir valdymu (banko sąskaitos atidarymo sutarties kopijos, asmenų sąrašai, kurie turi teisę valdyti banko sąskaitą, jeigu buvo leista valdyti šias sąskaitas internetu – internetinės bankininkystės sutarties kopija su priedais, duomenys apie vykusius prisijungimus elektroniniu būdu prie banko sąskaitų su prisijungimų IP adresais, prisijungimo data ir laiku: V. Š.ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų AB „Luminor Bank“ (5 t., b. l. 54-56, 58-71); A. R. sąskaitų AB „Swedbank“ (5 t., b. l. 72-74, 76-81); V. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų AB „Šiaulių bankas“ (5 t., b. l. 82-84, 86-119); V. Š. sąskaitų AB „SEB Bank“ (5 t., b. l. 120-122, 124-128); A. R. sąskaitų UAB „Paysera“ (5 t., b. l. 129-130, 132-136).

2019 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos iš bankų gautos CD laikmenos su informacija apie UAB (duomenys neskelbtini) valdomas banko sąskaitas AB „Luminor bank“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat A. R. valdomas banko sąskaitas AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Apžiūrėjus 2019 m. balandžio 4 d. AB „Swedbank“ pateiktus, laikotarpio nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2019 m. kovo 11 d., prisijungimo IP adresus prie A. R. valdomų banko sąskaitų, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2015 m. birželio 9 d. prisijungimai elektroniniu būdu prie minėtų banko sąskaitų vyko su IP adresu (duomenys neskelbtini), su minėtu IP adresu buvo pasijungta 151 kartą. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. prisijungimai elektroniniu būdu prie minėtų banko sąskaitų vyko su IP adresu (duomenys neskelbtini), su minėtu adresu buvo pasijungta 86 kartus.

Apžiūrėjus 2019 m. kovo 29 d. AS „Luminor Bank“ pateiktus laikotarpio nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2018 m. vasario 12 d. prisijungimo IP adresus prie juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) valdomų banko sąskaitų, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. prisijungimai elektroniniu būdu prie minėtų banko sąskaitų V. Š. priskirtu prisijungimo ID Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo su IP adresu (duomenys neskelbtini), su minėtu IP adresu buvo pasijungta 18 kartų.

Apžiūrėjus 2019 m. kovo 20 d. AB „Šiaulių bankas“ pateiktus, laikotarpio nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. prisijungimo IP adresus prie juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) valdomų banko sąskaitų, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. birželio 9 d. prisijungimai elektroniniu būdu prie minėtų banko sąskaitų V. Š. priskirtu prisijungimo ID Nr. (duomenys neskelbtini) vyko su IP adresu (duomenys neskelbtini), su minėtu IP adresu buvo pasijungta 28 kartus. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. prisijungimai elektroniniu būdu su V. Š. prisijungimais prie minėtų banko sąskaitų vyko su IP adresu (duomenys neskelbtini), su minėtu adresu buvo pasijungta 11 kartų (5 t., b. l. 137-158).

2019 m. spalio 14 d. raštu UAB „Intit“ pateikė informaciją, kad UAB „Init“ A. R. ar V. Š. paslaugų neteikė. N. R. su UAB „Init“ sudarė kompleksinės (Interneto ir televizijos) paslaugos sutartį, interneto paslaugos buvo teikiamos adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 12 d. (sutartis rašto datai dar nebuvo nutraukta), o televizijos paslaugos buvo teikiamos tuo pačiu adresu laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. ( 5 t., b. l. 161).

FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdyba 2020 m. vasario 21 d. raštu kreipėsi į UAB „Init“ prašydama pateikti visą turimą informaciją apie UAB „Init“ teikiamų internetinių paslaugų vartotojus, kurie naudojosi IP adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), duomenis, t. y. kokio asmens vardu buvo registruotas ir kas naudojosi IP adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2015 m. birželio 9 d. bei kokio asmens vardu buvo registruotas ir kas naudojosi IP adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. (5 t., b. l. 167). Į minėtą raštą UAB „Init“ 2020 m. vasario 24 d. raštu atsakė, kad nurodytų IP adresų priklausomybės nustatyti negali, nes duomenys senesni nei 6 mėnesiai (5 t., b. l. 168).

2018 m. gegužės 3 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą V. Š. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 129-132) rasti ir paimti šie dokumentai:

2015 m. spalio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB G., atstovaujama K. P., iš V. Š. už 1000 litų nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Dokumente prie V. Š. vardo ir pavardės yra parašas, taip pat yra rankraštinis įrašas „K. P.“ ir prie jo taip pat yra parašas bei UAB G. antspaudas (6 t., b. l. 133-134);

2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko V. Š. sprendimas atleisti iš bendrovės direktoriaus pareigų V. Š. ir paskirti bendrovės direktoriumi K. P. (6 t., b. l. 135);

2015 m. spalio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad buvo sudaryta ir įsigaliojo UAB (duomenys neskelbtini) 100% akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pardavėjo atstovas V. Š. perdavė, o V. Š., Vilnius, priėmė žemiau išvardintas UAB (duomenys neskelbtini) materialines vertybes: 1) bendrovės antspaudą; 2) bendrovės steigimo aktą; 3) bendrovės įstatus; 4) bendrovės telefono Nr. (duomenys neskelbtini); 5) bendrovės el. paštą 6) (rankraštinis įrašas) buhalterinės apskaitos dokumentai. Patvirtindamos išdėstytą aukščiau, šalys pasirašė šį materialinių vertybių perdavimo-pirkimo aktą aukščiau nurodytą dieną. Dokumente pardavėju nurodytas V. Š., prie vardo ir pavardės yra parašas, pirkėju nurodytas K. P. (rankraštinis įrašas), prie pavardės yra parašas bei UAB G. antspaudas (6 t., b. l. 136);

2014 m. rugsėjo 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelės išdavimo ir sąskaitos tvarkymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 137);

2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad buvo sudaryta ir įsigaliojo UAB (duomenys neskelbtini) 100 % akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pardavėjo atstovas E. Š. perdavė, o V. Š. priėmė žemiau išvardintas UAB (duomenys neskelbtini) materialines vertybes: 1) bendrovės antspaudą; 2) bendrovės steigimo aktą; 3) bendrovės įstatus; 4) bendrovės telefono Nr. (duomenys neskelbtini); 5) bendrovės el. paštą (duomenys neskelbtini). Patvirtindamos išdėstytą aukščiau, šalys pasirašė šį materialinių vertybių perdavimo-pirkimo aktą aukščiau nurodytą dieną. Dokumente pardavėju nurodytas E. Š., prie vardo ir pavardės yra parašas, pirkėju nurodytas V. Š., prie vardo ir pavardės yra parašas (6 t., b. l. 138);

2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. Š. iš E. Š. už 10000 litų nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Dokumente prie E. Š. vardo ir pavardės yra parašas, prie V. Š. vardo ir pavardės taip pat yra parašas (6 t., b. l. 139-140);

2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF (6 t., b. l. 141-142).

VĮ Registrų centras Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė Juridinių asmenų registre esančių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų originalus, be kita ko, ir:

2014 m. balandžio 10 d. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre forma JAR-1, kuriame nurodyta, kad jį užpildė E. Š., yra ranka padėtas parašas (VĮ Registrų centro b. l. 24-27);

UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JARV-VO-V, nurodytas E. Š., ranka įrašyta gimimo data (duomenys neskelbtini) ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentą, pavadinimas – Lietuvos Respublikos (VĮ Registrų centro b. l. 28);

UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF, nurodytas E. Š., ranka įrašyta gimimo data (duomenys neskelbtini) ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentą, pavadinimas – Lietuvos Respublika, taip pat ranka įrašytas telefonas, el. paštas, pašto adresas atrašinėjimui, filialo apvadinimas (VĮ Registrų centro b. l. 29-30);

2014 m. balandžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimas, kuriame nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas E. Š., ranka padėtas parašas (VĮ Registrų centro b. l. 31);

2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko E. Š. sprendimas, kuriame nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas E. Š., ranka padėtas parašas (VĮ Registrų centro b. l. 42);

2014 m. gegužės 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) prašymas registruoti juridinių asmenų registre formą JAR-1, kuriame ranka užpildyti kai kurie duomenys, taip pat ranka įrašyta V. Š. ir padėtas parašas (VĮ Registrų centro b. l. 35-38);

UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, kurioje ranka padėtas parašas (VĮ Registrų centro b. l. 39);

UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF, kurioje ranka padėtas parašas (VĮ Registrų centro b. l. 40-41).

2015 m. gruodžio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) prašymas registruoti juridinių asmenų registre formą JAR-1, kuriame yra duomenys, kad prašymą užpildė K. P., šalia yra parašas (VĮ Registrų centro b. l. 45-48).

Teisiamojo posėdžio metu pastarieji dokumentai buvo parodyti kaltinamiesiems E. Š., V. Š. bei A. R. ir jų paklausta, ar rankraštiniai įrašai šiuose dokumentuose buvo padaryti jų ranka ir ar dokumentuose esantys parašai padėti jų. Kaltinamieji E. Š. ir V. Š. nebuvo įsitikinę, kad atitinkamuose neva jų užpildytuose dokumentuose rankraštiniai įrašai bei parašai buvo jų.

Kaltinamasis A. R. savo ruožtu nurodė, kad šiuos įrašus ir parašus darė ne jis. Nurodė, kad jis buvo Registrų centre su jais (V. Š. ir E. Š.), kai jie įmonę perrašinėjo vienas kitam. A. R. teigė, kad dokumentuose esantys parašai daryti V. Š. ir E. Š., kas užpildė rankraštinius įrašus – nežino, galėjo ir jis, bet neatsimena. Jie dar važiavo į įmonę, kad jiems užpildytų dokumentus, jie prašė, nes patys nemokėjo, tačiau neatsimena, kokia įmonė pildė. Blankus gavo iš Registrų centro, o kas juos pildė – neatsimena. Blankus užpildyti jiems padėjo mergina, jie nežinojo, kaip teisingai rašyti, ji ten kažką rašė. Jis neatsimena, ar jis galėjo įrašyti kokius duomenis, mano, kad nieko nerašė.

Apklausiamas dėl minėtų dokumentų užpildymo aplinkybių, kaltinamasis A. R. nurodė, kad Registrų centre jis buvo du kartus, su V. Š. ir su E. Š., neatsimena, ar būtent su abiem kartu, bet atsimena, kad su kažkuriais iš jų buvo du kartus Registrų centre. Galimai vieną kartą su E. Š., o kitą kartą su V. Š.. E. Š. pirma atvedė V. Š., juos supažindino ir pasakė, kad jis (E. Š.) negalės būti direktoriumi, o direktoriumi bus V. Š., ir paklausė jo (A. R.), ar galės taip dokumentus padaryti. Su E. Š. Registrų centre buvo 2014 metais, E. Š. prašė jo, kad nueitų kartu į Registrų centrą ir jam padėtų užregistruoti tą įmonę. Su juo atvažiavo asmuo, vardu A., kuris jau yra miręs, jie sakė, kad jiems reikalinga ta įmonė, kaip jis suprato, tiek E. Š., tiek tam A.. Nežino, ką jie norėjo daryti su ta įmone, bet jis jiems sakė, kad turi pažįstamą vokietį, su kuriuo galės suvesti, taip ir padarė, bet su E. Š. nesuvedė, nes jis tik gal kokį mėnesį buvo direktorius, po to atėjęs E. Š. pasakė, kad vietoj jo bus V. Š.. Jam (A. R.) nebuvo skirtumo, su kuo suvedinėti. Už šias paslaugas niekas jam nesiskaitė. Jis juos suvedė, jie pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo dokumentus, E. Š. tada pasirašė tą sutartį ir paprašė kartu su juo nueiti į Registrų centrą padėti įforminti. Tada jie po poros valandų išvažiavo, nes, kaip jis suprato, jiems neišėjo kažko suforminti. Vėliau jie atvažiavo su akcijų pirkimo protokolais, t.y. tokia forma įstatymų nustatyta tvarka, kuri reiškia akcijų pirkimą-pardavimą. Jie pasirašė akcininkų perleidimą, akcininkų sprendimą, kiek atsimena. Jis ten tiesiog stovėjo ir padavinėjo formas, kai jo paprašė. Jis tiesiog draugiškai padėjo. Tų dokumentų buvo 3-4 lapai gal, pasirašę juos pridavė merginai prie langelio. Akcijų pardavimą pasirašė abi šalys, viskas buvo oficialiai perduota, niekas nieko neklastojo. Jis nežino, kur yra tie dokumentai, kuriuos pasirašė abi šalys, nes niekada jų neturėjo. Visus dokumentus turėjo turėti V. Š.. Toliau jis tos įmonės veiksmų nesekė, jis paprasčiausiai suvedė V. Š. su pažįstamu vokiečiu ir kartais jam (V. Š.) padėdavo nuvažiuoti, kur reikia, ir padėjo su prisijungimais, nes V. Š. jų neturėjo. Jam padėti negaila. Jis bendravo ir su vokiečiu, ir su E. Š., bendrauti neuždrausta. Materialinės naudos jokios negavo.

Apklaustas dėl minėtų dokumentų užpildymo aplinkybių, kaltinamasis E. Š. nurodė, kad Registrų centre buvo vieną kartą, su A. R., V. Š. kartu nebuvo. Ten būdamas kažką pasirašinėjo, užregistravo įmonę savo vardu. Dokumentuose rašysena yra ne jo, bet jis tada Registrų centre kažką užsirašinėjo. Balandžio 14 dienos prašymą pasirašė jis, rankraštinis įrašas taip pat padarytas jo. Kitame dokumente parašas panašus į jo, bet rašysena tikrai ne jo. Prašyme registruoti juridinių asmenų registre rankraštiniai įrašai yra ne jo ranka, o parašas panašus į jo. Kituose dokumentuose JARGV ir JARAF rankraštiniai įrašai yra ne jo. Balandžio 4 d. vienintelio akcininko sprendime parašas yra ne jo.

Apklaustas dėl minėtų dokumentų užpildymo aplinkybių, kaltinamasis K. P. nurodė, kad 2014 metais nepažinojo nei vieno iš kitų kaltinamųjų. 2015 m. gruodžio 8 d. Registrų centre jeigu yra jo pasirašytas prašymas, tai parašas tikrai bus jo, jis atsimena, kad darė šitą dalyką. Vizualiai lyg ir jo ranka rašyta. Akcininko sprendimas, kuriuo jis buvo paskirtas direktoriumi, buvo parašytas jo, nes tikrai toks dalykas buvo.

Kadangi teisiamojo posėdžio metu kilo abejonių, kieno iš tikrųjų yra pasirašyti minėti dokumentai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo paskirta rašysenos ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus Vilniuje ekspertams. Ekspertams pavesta atsakyti į klausimus: Ar 2014-04-10 vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendime (VĮ Registrų centro bylos 31 lapas), 2014-04-10 prašyme registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 (VĮ Registrų centro bylos 24-27 lapas), su priedais - UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF (VĮ Registrų centro bylos 29-30 lapas), ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V(VĮ Registrų centro bylos 28 lapas), rankraštinius įrašus parašė ir E. Š. vardu pasirašė E. Š., V. Š., A. R. ar kitas asmuo? Ar 2014-05-05 vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendime(VĮ Registrų centro bylos 42 lapas), 2014-05-05 UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte, 2014-05-09 prašyme registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 (VĮ Registrų centro bylos 35-38 lapas), su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF(VĮ Registrų centro bylos 40-411 lapas), ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmeninio valdymo organo forma JAR-VO-V(VĮ Registrų centro bylos 39 lapas), rankraštinius įrašus parašė ir E. Š. bei V. Š. vardu pasirašė E. Š., V. Š., A. R. ar kitas asmuo? (10 t., b. l. 187-188).

2021 m. gruodžio 7 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad paimti kaltinamojo E. Š. lyginamieji eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai (11 t., b. l. 1-18).

2021 m. gruodžio 6 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad paimti kaltinamojo V. Š. lyginamieji eksperimentiniai rašybos pavyzdžiai (11 t., b. l. 19-37).

2021 m. lapkričio 29 d. – 2021 m. gruodžio 3 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad paimti kaltinamojo A. R. lyginamieji eksperimentiniai rašybos pavyzdžiai (11 t., b. l. 38-56).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gruodžio 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-2626(21) pateiktos išvados, kad:

UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 10 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1), formose „Vienasmenis valdymo organas“ (JAR-VO-V) ir „Akcininkas“ (JAR-AF), 2014 m. balandžio 14 d. juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime visus rankraštinius įrašus (išskyrus datą) parašė A. R.;

UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 10 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1), 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio akcininko sprendime E. Š. vardu pasirašė pats E. Š.;

UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 9 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1), 2014 m. gegužės 13 d. juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime visus rankraštinius įrašus (išskyrus įrašus „520“, „Direktorius“, „Sprendimas“ ir „2014 05 09“) parašė parašė A. R.;

UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 9 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) rankraštinius įrašus „Direktorius“, „Sprendimas“ ir „2014 05 09“ parašė V. Š..

Nustatyti, ar 2014 m. gegužės 9 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) rankraštinį įrašą „520“ parašė E. Š., V. Š., A. R. ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje;

UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 5 d. materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte, skiltyje „Pirkėjas“ ir 2014 m. gegužės 9 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) V. Š. vardu; 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio akcininko sprendime E. Š. vardu; 2014 m. gegužės 5 d. formose „Vienasmenis valdymo organas“ (JAR-VO-V) ir „Akcininkas“ (JAR-AF), 2014 m. gegužės 13 d. juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime pasirašė V. Š.;

UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 5 d. materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte, skiltyje „Pardavėjas“, E. Š. vardu pasirašė pats E. Š. (11 t., b. l. 61-65).

Po minėto ekspertizės akto gavimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tadeuš Osipovič teismui pateikė 2022 m. sausio 24 d. prašymą pakeisti kaltinimą teisme BPK 256 straipsnyje numatyta tvarka, kuriuo prašė epizode dėl netikrų dokumentų – 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimo, 2014 m. balandžio 10 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V pagaminimo ir jų panaudojimo, kuriame kaltinimai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pareikšti A. R. ir E. Š., bei epizode dėl netikrų dokumentų – 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimo, 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto, 2014 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre forma JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko formą JAR-AF ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo formos JAR-VO-V, pagaminimo ir jų panaudojimo, kuriame kaltinimai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pareikšti A. R., E. Š. ir V. Š., nagrinėti teisme kaltinimą, patikslintą atitinkamomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Po kaltinimo pakeitimo teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. Š. parodė, kad jis susipažino su prokuroro prašymu dėl kaltinimo patikslinimo. Jis pripažįsta, kad pasirašinėjo, tačiau nežinodamas, kad daro nusikaltimą, nesuvokė, kad tai nusikaltimas. Kai jį apklausinėjo, viską paaiškino, daugiau neturi, ką paaiškinti. Jam paaiškino, kad jis gaus algą, dirbs oficialiai, kad bus mokami mokesčiai ir jokių nusikaltimų nebus. Jis taip ir suprato. Jei būtų žinojęs, kad bus kitaip, nebūtų pasirašinėjęs. Jam atrodo vieną kartą buvo VMI. Pasirašinėdamas dokumentus suprato, kad dirbs oficialiai. Dokumentai, kuriuos pasirašinėjo, susiję su darbu. Darbo vietos jis neturėjo. Įmoėns telefonas buvo, bet jis juo nesinaudojo. Buhalterių nepažinojo ir nieko nederino. Sutartyje nurodyta 10 000 Eur, tačiau jis už akcijas nemokėjo jokių pinigų. Jis pats ieškojo darbo ir neturėjo kaip mokėti.

Po kaltinimo pakeitimo teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. Š. parodė, kad jis susipažino su naujais prokuroro kaltinimais, neturės paaiškinimų. Jis viską yra pasakęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Jis žinojo, kad jis yra įmonės direktorius, atsakingas už įmonės veiklą, taip pat ir finansinę. Tačiau finansinių operacijų jis neatlikinėjo ir nesudarinėjo jokių sutarčių. Nevykdė jokios veiklos, veiklą vykdė A. R.. Jis (E. Š.) buvo formalus direktorius, o faktinis direktorius buvo A. R.. Jis (E. Š.) tos įmonės nei pirko, nei pardavė. Visas savo pozicijas perdavė V. Š..

Po kaltinimo pakeitimo teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. R. parodė, kad, jų vertinimu dėl ekspertizės išvadų, ten nebuvo jokių dokumentų padirbimų ar nusikaltimo. Jei prokuroras sako, kad tai nusikaltimas, tai jis (A. R.) to nesuprato ir dabar nesupranta. Ten yra oficialus kabinetas, į kurį užeini, jeigu nenori pats rašyti ir užpildyti formas. Padėti žmogui nėra nusikaltimas. Jis (E. Š.) jo asmeniškai to paprašė, jis, sėdėdamas prie E. Š., užpildė formas, kad tame kabinete nereiktų nei jam, nei E. Š. mokėti pinigų. Tuo metu, kai perleido įmonę E. Š., kurią jis pasiūlė, kaip minėjo pirminiuose parodymuose, E. Š. ieškojo darbo, sakė, kad jam reikalinga įmonė ir darbas. Jis (A. R.) kalbėjo ne su E. Š. asmeniškai, o su A.. Jis pasakė, kad pažįsta vokietį, kuris dirba su automobiliais, turėdamas omenyje A. S., suvedė juos. E. Š. gal nepamena, bet jis pasirašė tuos dokumentus ant kapoto prie „Regitros“. Jis nežino, kiek E. Š. sumokėjo, dar pasirašė įgaliojimus. Kiek pamena, daugiausia vadovavo A., nepamena, kam atidavė dokumentus. Jie išsiskyrė ir paliko krūvą dokumentų. Jie paprašė jo kartu nueiti į Registrų centrą padėti tuos dokumentus paduoti. Jis (A. R.) atsakė, kad negali, nes prie langelio turi eiti įmonės direktorius. Jie pradėjo aiškintis, kaip ten viską reikia daryti. Ten yra kabinetai, į kuriuos galima užeiti, paduoti dokumentus perleidimo. Įmonė buvo atiduoti už tai, kad jie perrašė du automobilius, kuriuos buvo nupirkę. Įmonės vardu perpardavė tuos automobilius. Jis neskaitė dokumentų, žino, kad buvo pora automobilių ir davė pinigų. Jis (A. R.) tada sutiko ir jie užėjo į Registrų centrą. Ten išsiaiškino, kokius dokumentus reikia pildyti, kad perleistų įmonę. Nuėjo į tą kabinetą, kur jiems pasakė, kiek kainuoja. Jie pagalvojo, kad kam čia reikia mokėti, jeigu jie gali užpildyti patys. Formas paėmė iš darbuotojų, nes jų neturėjo. Jis (A. R.) ten kažką rašė, bet nepamena, ką tiksliai. Įstatymiškai jis nieko nenusižengė, nes viską pasirašė prie E. Š., kuris pasirašė, kaip direktorius. E. Š. direktoriumi buvo mėnesį. Kiek žino, E. Š. ataskaitų nepridavinėjo ir nieko nedarė. Jis bendravo su A., kuris jam pasakojo, ką veikia E. Š.. Jam paskambino ir pasakė, kad pas E. Š. yra problemos su antstoliais, klausė jo, kaip daryti, nes įmonę atims antstoliai. Jis (A. R.) atsakė, kad darytų, ką nori, nes jam skirtumo nėra. Kadangi E. Š. yra 100 proc. įmonės savininkas, jam užblokuoja įmonę. Jam (A. R.) nėra jokio skirtumo, kas direktorius. E. Š. po kiek laiko atvedė V. Š.. Jie atėjo dviese, be A.. Prašė jo (A. R.) susitikti, kad padėtų perrašyti įmonę. Jis sutiko ir jie susitiko prie „Ibrahim“, pastatė automobilį prie savivaldybės ir nuėjo į Registrų centrą. Prie jo jie pasirašė perdavimo dokumentus, kad E. Š. perleidžia V. Š. įmonę. Viskas buvo daroma teisėtai, taip visos kompanijos perduoda. Jis (A. R.) stebėjo, kaip viskas įvyko. Dar pažadėjo jiems suvesti juos su vokiečiu. Sakydamas „jiems“ turi omenyje V. Š., E. Š. ir A., kuris mirė jau seniai. Jis nuėjo su jais ir jie perrašė visus reikiamus dokumentus. Visas formas pildė V. Š.. Jis (A. R.) sutinka dėl visko, kas parašyta ekspertizėje. Jis nuėjo į tą kabinetą ir užpildė formas. V. Š. pasirašė, kaip įmonės direktorius, pridavė prie langelio ir užregistravo ant savęs. Praėjus kažkiek laiko V. Š. tapo vadovu ir jis (A. R.) paaiškino V. Š., kad reikės dirbti su vokiečiais. Po kiek laiko tas vokietis atvažiavo į Lietuvą ir jam paskambino, paprašė supažindinti su direktoriumi. Jis su V. Š. nuvažiavo į Gariūnus. Tuo metu jis jau buvo juos suvedęs, jie pabendravo ir išsiskyrė. Vokietis išvažiavo su V. Š.. V. Š. jo (A. R.) prašė kelis kartus nueiti į VMI išsiaiškinti. Jis sutiko V. Š. palydėti, nes šis pirmą kartą buvo direktoriumi. Tada V. Š. sakė, kad reikia persirašyti sąskaitą. Jis V. Š. nuvežė prie „BIG“, pasikeitė korteles, užpildė banke viską, kad jis (V. Š.) yra įmonės vadovas, atsakingas asmuo. Tada jie pradėjo bendrauti per kompiuterį. A. turėjo savo klientus, realiai A. buvo reikalinga įmonė, o jis (A. R.) juos suvedė kaip tarpininkus. Jis negalvojo, kad kažką blogai daro. Visos tos pinigų sumos pagal mokesčių inspekcijos susitarimą, kurios buvo už 49 automobilius, deklaruoti duomenys pagal maržą atitinka, jokios apgavystės nėra. Pirminiuose dokumentuose, kuriuos išrašinėjo A., kiek jis (A. R. supranta), iš viso nebuvo parašyta jokia direktyva, nes tais laikais VMI ne visada prašė rašyti direktyvas. Išrašinėjo, kad parduodamas automobilis už tiek, ir daugiau nieko, apačioje tik būdavo sąskaitos numeris. Vokietis sako, kodėl pas mus tokia tvarka, o pas juos kitaip. Jis vokiečiui sakė, kad tai yra tam, kad nepridaryti klaidų, ir viskas čia gerai. Jie bendravo telefonu įmonės vardu. Dėl visų pardavimų nei jis, nei V. Š. nebuvo Vokietijoje. Nežino, nei kaip tie automobiliai papuolė, nei kas juos pirko. Jis mano, kad reikia iš atstovo A. išreikalauti, kad pateiktų originalus dokumentų, kaip tie automobiliai atsirado Lietuvoje, apklausti juos. Tie žmonės, kurie buvo apklausti teisme, nei jo (A. R.), nei V. Š. nepažįsta, net nematė. Kyla klausimai, iš ko tie automobiliai buvo apmokėti, kur dokumentai, iš kur atsirado tie automobiliai ir kaip jas atvežė. Nėra jokių įrodymų, todėl jie užduoda klausimus, kad nėra apklaustas pirminis vadovas.

Dėl 2014 m. balandžio 10 d. netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Todėl tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal teismo praktiką laikoma normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, o taip pat pažeidžiami teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-175-303/2015). Nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnyje, dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, pagal savo pobūdį ir reikšmę esančią teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis – kaltė – turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą ar suklastojo tikrą dokumentą ir (ar) jį panaudojo, bei nori taip veikti.

Pažymėtina, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik ant popieriaus, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą, realizavimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas). Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas.

Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikaltimu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (2014 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr.2K-458/2014).

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji A. R. bei E. Š. veikė bendrai, derino savo veiksmus. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinių bylų Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008 nutartys). Kaltinamasis A. R. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tuo metu, kai jis dirbo servise, kažkokie žmonės, kuriems buvo sunku atvažinėti į Lietuvą norėjo perrašyti įmonę, kaip vėliau sužinojo UAB (duomenys neskelbtini), jis apie tai pasakė asmeniui vardu A., kurio pavardės nežino ir kuris yra prieš 4-5 metus miręs, kuris atvažiavo kartu su E. Š. ir tik tada jie susipažino visi, jie ten visi savo reikalus apšnekėjo, jis nelindo, kiek žino, perrašymas buvo, visi pasikeitė telefonais. Jis jiems sakė, kad turi pažįstamą vokietį, kuris sutiko padėti, kai bus Vilniuje. Praėjus gal 2- 3 savaitėms, jam paskambino E. Š., sakė, kad pas jį problemos prasidėjo, nebenori jis direktoriumi būti. E. Š. pasakė, kad turi kitą žmogų ir tada pasirodė V.. Perrašius įmonę, E. Š. dingo ir jis jo nematė, po to su V. nuvažiavo susitikti su tuo vokiečiu, pašnekėjo, prižadėjo šis ten visko daug, rasti mašinų geresnėmis kainomis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. R. davė visiškai kitokius parodymus, teigė, kad 2013 m. V. paprašė jo padėti jam įsigyti bendrovę, kadangi turėjo kažkokių problemų teisme ir jam reikėjo pažymos teismui apie darbo vietą. Jis V. Š. geranoriškai, neatlygintinai sutiko padėti. Jie internete rado parduodamą bendrovę, kurios pavadinimas buvo UAB (duomenys neskelbtini). Kokiomis aplinkybėmis, iš ko, už kiek buvo įsigyta UAB (duomenys neskelbtini) dabar jau neatsimena. Teisme pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus A. R. parodymus, jis teigė, kad tyrėja ne taip suprato ir neteisingai užrašė, jis apklausos protokolą pasirašė neskaitęs. Teisme nurodė, jog su E. Š. buvo nuėjęs į Registrų centrą, nes šis į jį kreipėsi, ir daugiau nieko jis ten nedarė. Kai jie išėjo, E. Š. paprašė jo suvesti su tuo vokiečiu, jis paskambino ir viskas, jie išsiskyrė. Teismui kilus abejonių dėl Registrų centrui pateiktų dokumentų užpildymo bei pasirašymo, atnaujinus įrodymų tyrimą, išreikalavus iš Registrų centro dokumentų originalus ir juos parodžius kaltianamiesiems, A. R. nurodė, kad šiuos įrašus ir parašus darė ne jis. Jis neatsimena, ar jis galėjo įrašyti kokius duomenis, mano, kad nieko nerašė. Nurodė, kad jis buvo Registrų centre su jais (V. Š. ir E. Š.), kai jie įmonę perrašinėjo vienas kitam.

Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai laikytini iš esmės nepagrįsta gynybine versija, kurią paneigia kitų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Teismas pažymi, kad bylos įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog būtent A. R., turėdamas tikslą sumažinti bendrovės, kurios vardu ketino vykdyti veiklą, mokėtinus į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčius, paruošė gana sudėtingą mechanizmą, kuris buvo įgyvendintas taip, kad pats A. R. jame iš esmės nefigūruotų. Pirmiausiai A. R., įsigijęs UAB (duomenys neskelbtini), pasiūlė E. Š. už piniginį atlygį tapti formaliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi. A. R. dalyvavimo faktą tariamai teisėtai veikiančios įmonės veikloje jam vadovaujant bei klastojant dokumentus pirmiausia patvirtina byloje esantys įmonės įsigijimo, jos registravimo dokumentai: 2014 m. balandžio 10 d. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre forma JAR-1 (VĮ Registrų centro b. l. 24-27), UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JARV-VO-V (VĮ Registrų centro b. l. 28); UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF (VĮ Registrų centro b. l. 29-30), dalyje kurių rankraštinius įrašus padarė ne kas kitas, o A. R.. Būtent tai nustatyta 2021 m. gruodžio 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-2626(21) (11 t., b. l. 61-65). Bylos teisminio nagrinėjimo metu E. Š. pripažino savo kaltę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teisme paaiškino, jog turi 11 klasių išsilavinimą, yra dirbęs (duomenys neskelbtini). 2014 metų pradžioje A. R., kurį jis pažinojo nuo maždaug 1990 metų, jam paskambino ir pasiūlė susitikti. Susitikimo metu A. R. už atlygį, kokį konkrečiai neatsimena, jam pasiūlė mėnesiui pabūti akcininku ir direktoriumi įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). A. R. pasakė, kad jis (E. Š.) nieko nedarys, bet gaus už tai atlygį. E. Š. teisme nurodė, jog jis suprato, kad A. R. realiai vykdė kažkokią veiklą. Po savaitės A. R. atvežė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo parašyta, kad jis įsigyja 100 proc. akcijų, ir vadovo sutartį. Jis pats jokių dokumentų nedarė, jam viską padarė A. R.. Į Registrų centrą ėjo kartu su A. R., kiek pamena, ten ir pasirašė dokumentus, už registraciją sumokėjo A. R., neatsimena, ar grynais, ar kortele, jis tik paskui suprato, kad netapo akcininku ir direktoriumi, kai pasirašinėjo, galvojo, kad viskas normalu, finansinių operacijų jis neatlikinėjo ir nesudarinėjo jokių sutarčių, nevykdė jokios veiklos, veiklą vykdė A. R., o jis (E. Š.) buvo formalus direktorius, o faktinis direktorius buvo A. R., nes E. Š. tos įmonės nei pirko, nei pardavė. Jis pripažįsta, kad kartu su A. R. suklastojo dokumentus, kurie nurodyti kaltinime. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi dėl to, ką padarė.Teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, kad A. R. kreipėsi į E. Š. kad šis už atlygį taptų formaliu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. A. R. E. Š. pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens kompiuterine technika parengtą tikrovės neatitinkantį dokumentą, t.y. 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimą, kuriame melagingai nurodyta tai, kad E. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, nuo 2014 m. balandžio 10 d. paskyrė save UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Pagal teismo nustatytas aplinkybes E. Š. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų realiai nepirko, pinigų niekam už akcijas nemokėjo. Taigi, E. Š. netapo tikruoju UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, jis negalėjo ne tik paskirti savęs bendrovės direktoriumi, bet ir atleisti Latvijos pilietį I. S. iš šių pareigų. Po to 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimas ir prašymas registruoti UAB (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimus buvo pateikti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriuje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad anksčiau nurodyti dokumentai buvo suklastoti, nes juose yra užfiksuoti fiktyvūs sandoriai (juridiniai faktai) dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo, jų sutartos pardavimo kainos sumokėjimo, naujo direktoriaus paskyrimo, t. y. neatitiko tikrosios sandorių dalyvių valios. Visi nusikalstami veiksmai buvo inicijuoti A. R.. Tikrovę neatitinkančių duomenų išviešinimas VĮ Registrų centre sudarė sąlygas klaidinti trečiuosius asmenis dėl tikrosios UAB (duomenys neskelbtini) valdymo padėties ir sukelti neigiamas pasekmes civilinėje apyvartoje. Nagrinėjamu atveju iš byloje ištirtų įrodymų visumos matyti, kad A. R. bei E. Š. bendrininkavimas pasireiškė ne tik konkliudentiniais veiksmais, kuomet A. R. pasiūlius už atlygį tapti UAB (duomenys neskelbtini) nominaliu akcininku bei formaliu direktoriumi, E. Š. sutiko, tačiau ir konkrečiais veiksmais – A. R. E. Š. pateikė pasirašyti jau pagamintą 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimą, abu kartu kaltinamieji vyko į Registrų centrą, kur E. Š. buvo įkalbėtas užpildyti ir pasirašyti JAR-I formoje, A. R. sumokėjo už UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų įregistravimą. Tokiais bendrais A. R. bei E. Š. veiksmais buvo realizuoti nusikaltimo (netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo) sudėties požymiai, A. R. veikė kaip organizatorius.

Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Išvardyti organizatoriaus požymiai yra alternatyvūs.

Teismas laiko nustatytu, kad A. R., veikdamas kartu su E. Š., organizavo netikrų dokumentų – 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimo, 2014 m. balandžio 10 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V pagaminimą ir jų panaudojimą, o E. Š., veikdamas kartu su A. R., pagamino netikrus dokumentus – 2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimą, 2014 m. balandžio 10 d. prašymą registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, ir juos panaudojo. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo A. R. veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o E. Š. – kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo

Nors kaltinamasis A. R. neigia šios nusikalstamos veikos įvykdymą, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visumą, konstatuoja, kad surinkta pakankamai duomenų, įrodančių šios veikos padarymo faktą.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji A. R. su E. Š. ir V. Š. veikė bendrai, derino savo veiksmus, tai yra A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su E. Š. ir V. Š., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, o E. Š. ir V. Š., veikdami bendrininkų grupėje su A. R., pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus.

Kaltinamasis A. R. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad praėjus gal 2- 3 savaitėms, jam paskambino E. Š., sakė, kad pas jį problemos prasidėjo, nebenori jis direktoriumi būti. E. Š. pasakė, kad turi kitą žmogų ir tada pasirodė V., paklausė, ar gali su juo pašnekėti, jam irgi darbo reikia. Jie susitiko, viską paderino, pasirašė tuos popierius. neatsimena. Kaip jau buvo minėta apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis A. R. davė skitingus paaiškinimus nei teisme, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja netaip jį suprato. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. teigė, kad 2013 m. V. paprašė jam padėti įsigyti bendrovę, kadangi turėjo kažkokių problemų teisme ir jam reikėjo pažymos teismui apie darbo vietą. Jis V. Š. geranoriškai, neatlygintinai sutiko padėti. Jie internete rado parduodamą bendrovę, kurios pavadinimas buvo UAB (duomenys neskelbtini). Kokiomis aplinkybėmis, iš ko, už kiek buvo įsigyta UAB (duomenys neskelbtini) dabar jau neatsimena. Atsimena, kad su V. Š. jo prašymu, kadangi pastarajam buvo sunku susigaudyti, kartu ėjo į VĮ Registrų centrą tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentus, į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl kažkokių dokumentų, blankų pildymo, į banką, kurio pavadinimo neatsimena, dėl UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos atidarymo. Visus prisijungimus ir kodus nuo UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos paėmė V. Š.. V. Š. jam nurodė, kad bendrovė įsigijo su tikslu vykdyti statybos darbus, kokius konkrečiai nenurodė. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė kažkokia bendrovė, pavadinimo ir ofiso vietos neatsimena, kur jis kelis kartus, V. Š. prašymu, teikė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, kokius tiksliai dabar neatsimena. UAB (duomenys neskelbtini) vardu jis niekada nėra teikęs deklaracijų, ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai, SODRAI ar kitoms valstybinėms įstaigoms. Realiai UAB (duomenys neskelbtini) valdė ir bendrovei vadovavo V. Š., o jis tik padėdavo kai V. Š. prašydavo.

V. Š., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, teigė, kad nepripažįsta to, kad jie iš karto susitarę, bendrai veikdami klastojo dokumentus. Pripažįsta, kad tikrai žinojo, kad jie suklastoti, jis juos pasirašinėjo, buvo direktorius, dėl to yra kaltas. Pripažįsta tai, kad klastojo dokumentus, paaiškino, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi tapo, nes ieškojo darbo, buvo be pinigų, E. Š. tai žinojo ir jam pasiūlė tapti įmonės direktoriumi. Jam buvo pasakyta, kad jeigu jis nori, jį suves su žmogumi ir jis taps direktoriumi ir gaus algą už tai. Jis sutiko. Anksčiau jis nėra buvęs direktoriumi, jis turi pagrindinį 10 klasių išsilavinimą. Jis nelabai žinojo, ką reiškė būti direktoriumi, jis augo globos namuose ir tokius dalykus girdėjo pirmą kartą, jam tik E. Š. pasakė, kad nieko daryti nereikės, visi mokesčiai bus mokami ir jis gaus algą už tai. Jis nežinojo, ką jie daro, tik žinojo, kad jie tvarko dokumentus, tai galvojo, kad nebus sunku pasirašyti dokumentus. A. R. jam paaiškino, kad įmonė užsiima naudotų automobilių pirkimu ir pardavimu, sakė, kad jam reikės būti direktoriumi ir pasirašinėti dokumentus, važiuoti į banką, mokesčius mokėti ir kad jis gaus kas mėnesį 500 litų algą. Jis tuo metu buvo nedirbantis, gyveno vienas ir jam tokių pinigų užteko. Jam A. R. sakė, kad mokės algą grynais. Jis galvojo, kad direktorius yra akcininkas, o kad tai gali būti atskirai, jis nežinojo. Jis suprato, kad įmonė bus pilnai ant jo, kaip 100 proc. akcininko. Jis galvojo, kad gal taip ir turėjo būti, nes jis turėjo gauti algą. E. Š. su ta įmone nieko nedarė, kad lyg įmonė švari, skolų neturi. Dokumentus jam davė jau paruoštus, jam atrodo, kad jie Registrų centro viduje juos pasirašinėjo, kartu buvo E. Š., nežino, ar reikėjo už dokumentų registraciją mokėti, jei kas mokėjo, tai ne jis, nes jis neturėjo pinigų.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu, kaip jau buvo minėta, E. Š. pripažino savo kaltę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir dalyje dėl šių kaltinimų paaiškino, kad po mėnesio A. R. paskambino, paprašė surasti akcininką, jis pasiūlė posūniui V. Š. ir jų bendravimas baigėsi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. Š. teigė, kad A. R. jam užsiminė, kad neplanuoja mokėti mokesčių už parduotus automobilius, ir jis, supratęs, kad ateityje gali turėti problemų su mokesčių inspekcija, kad jo vardu galimai yra daromi neteisėti veiksmai, susisiekė su A. R. telefonu ir pareiškė, kad atsisako būti UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi, kad nenori turėti problemų. Teisme duodamas paaiškinimus E. Š. iš dalies pakeitė parodymus, sakydamas, kad A. R. inicijavo tolimesnį UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimą, teigė, kad jis nesigilino, dėl ko A. R. jo prašė tokių dalykų, suvedė V. Š. su juo ir viskas. Jis pasirašė ant kažkokių dokumentų, kurių pagrindu pardavė V. Š. UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Minėtus dokumentus vėlgi parengė A. R. ir pateikė jam pasirašyti, į jų turinį jis nesigilino, kaip jau minėjo, realiai už bendrovės akcijas nieko nemokėjo ir už jas neva parduodant nieko negavo, toks pirkimas ir pardavimas realiai buvo įformintas ant dokumentų, realiai niekas už akcijas pinigų nemokėjo. Pagarsinus teisme duotus E. Š. paaiškinimus, jis juo patvirtino ir paaiškino, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis galimai buvo suvokęs, kas buvo vykdoma, ir išdėstė savo nuomonę, tačiau teigė, kad tiesiogiai A. R. jam to nesakė. Konkrečiai suprato tik po viso įvykio, tuo metu jis nelabai iki galo suprato, kad taip gali būti. Iš pradžių nemanė, kad A. R. nemokės mokesčių. Patvirtina, kad jis inicijavo vadovo pareigų atsisakymą, paskambino A. R. ir pasakė. V. Š. jis tiesiog pasiūlė, o jo sutikimas ar nesutikimas buvo po pokalbio su A. R., tai buvo V. Š. sprendimas. Sakydamas apklausoje „fiktyviu“, jis turėjo omenyje tai, kai su A. R. kalbėjo, kad jis (E. Š.) nieko nedarys, bet gaus užtai atlygį. Jis supranta, kad A. R. realiai vykdė kažkokią veiklą.

A. R. dalyvavimo faktą tariamai teisėtai veikiančios įmonės veikloje jam vadovaujant bei klastojant dokumentus pirmiausia patvirtina byloje esantys įmonės pardavimo, jos duomenų keitimo bei registravimo dokumentai: 2014 m. gegužės 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) prašymas registruoti juridinių asmenų registre formą JAR-1 (VĮ Registrų centro b. l. 35-38), dalyje kurių rankraštinius įrašus padarė ne kas kitas, o A. R.. V. Š. veiksmų nusikalstamą pobūdį patvirtina 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V (VĮ Registrų centro b. l. 39), 2014 m. gegužės 5 d.UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF (VĮ Registrų centro b. l. 40-41), dalyje, kuriuose parašai yra atlikti V. Š. ranka. Būtent tai nustatyta 2021 m. gruodžio 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-2626(21) (11 t., b. l. 61-65). 2018 m. gegužės 3 d. kratos V. Š. gyvenamojoje vietoje metu (6 t., b. l. 129-132) rasti ir paimti šie dokumentai, kurių tarpe: 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad buvo sudaryta ir įsigaliojo UAB (duomenys neskelbtini) 100 % akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pardavėjo atstovas E. Š. perdavė, o V. Š. priėmė žemiau išvardintas UAB (duomenys neskelbtini) materialines vertybes: 1) bendrovės antspaudą; 2) bendrovės steigimo aktą; 3) bendrovės įstatus; 4) bendrovės telefono Nr. (duomenys neskelbtini); 5) bendrovės el. paštą (duomenys neskelbtini). Patvirtindamos išdėstytą aukščiau, šalys pasirašė šį materialinių vertybių perdavimo-pirkimo aktą aukščiau nurodytą dieną. Dokumente pardavėju nurodytas E. Š., prie vardo ir pavardės yra parašas, pirkėju nurodytas V. Š., prie vardo ir pavardės yra parašas (6 t., b. l. 138);2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. Š. iš E. Š. už 10000 litų nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Dokumente prie E. Š. vardo ir pavardės yra parašas, prie V. Š. vardo ir pavardės taip pat yra parašas (6 t., b. l. 139-140); 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF (6 t., b. l. 141-142). 2021 m. gruodžio 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-2626(21) nustatyta ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 9 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) rankraštinius įrašus „Direktorius“, „Sprendimas“ ir „2014 05 09“ parašė V. Š., UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 5 d. materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte, skiltyje „Pirkėjas“ ir 2014 m. gegužės 9 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) V. Š. vardu; 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio akcininko sprendime E. Š. vardu; 2014 m. gegužės 5 d. formose „Vienasmenis valdymo organas“ (JAR-VO-V) ir „Akcininkas“ (JAR-AF), 2014 m. gegužės 13 d. juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime pasirašė V. Š.. UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 5 d. materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte, skiltyje „Pirkėjas“ ir 2014 m. gegužės 9 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) V. Š. vardu; 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio akcininko sprendime E. Š. vardu; 2014 m. gegužės 5 d. formose „Vienasmenis valdymo organas“ (JAR-VO-V) ir „Akcininkas“ (JAR-AF), 2014 m. gegužės 13 d. juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime pasirašė V. Š..

Teismas laiko nustatytu, kad A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su E. Š. ir V. Š., organizavo netikrų dokumentų – 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 5 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimo, 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto, 2014 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre forma JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko formą JAR-AF ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo formos JAR-VO-V, pagaminimą ir jų panaudojimą, o V. Š. ir E. Š., veikdami bendrininkų grupėje su A. R., pagamino netikrus dokumentus – 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą, 2014 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre forma JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko formą JAR-AF ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo formos JAR-VO-V, ir juos panaudojo.

Pažymėtina, kad užpildyti dokumentai neatitiko objektyvios tiesos, jie suforminti E. Š. bei V. Š. vardu, nors šie objektyviai, įvertinus jų gyvenimišką patirtį, išsilavinimą, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, neįsigijo UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, nemokėjo pinigų, neturėjo nei žinių, nei gebėjimų būti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriais, jie buvo susiję su šia bendrove tik tiek, kad jie fiktyviai įvardinti įmonės direktoriais, tikrovę neatitinkančių duomenų išviešinimas VĮ Registrų centre sudarė sąlygas klaidinti trečiuosius asmenis dėl tikrosios UAB (duomenys neskelbtini) valdymo padėties ir sukelti neigiamas pasekmes civilinėje apyvartoje. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo A. R. veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o E. Š. ir V. Š.– kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo

Nors kaltinamasis A. R. neigia šios nusikalstamos veikos įvykdymą, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visumą, konstatuoja, kad surinkta pakankamai duomenų, įrodančių šios veikos padarymo faktą.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji A. R. V. Š. ir K. P. veikė bendrai, derino savo veiksmus, tai yra A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š. ir K. P., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, o V. Š. ir K. P., veikdami bendrininkų grupėje su A. R., pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus.

Kaltinamasis A. R. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir dalyje dėl šių kaltinimų parodė, kad V. Š. kreipėsi į jį su klausimu, ką daryti su įmone, nes pas jį prasidėjo problemos su antstoliais, kaip ir E. Š.. A. R., žinodamas K. P. ir tai, kuo jis užsiima, tai yra, kad šis užsiiminėjo įmonėmis ir jam buvo sakęs kad ieško įmonės, pasiūlė UAB (duomenys neskelbtini). Jis suvedė K. P. su V. Š., padėjo įforminti bendrovės pirkimo-pardavimo dokumentus. V. Š. K. P. maišuose perdavė kažkokius dokumentus.

Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai laikytini iš esmės nepagrįsta gynybine versija, kurią paneigia kitų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma.Kaip minėta kaltinamasis V. Š. apklausiamas teisme kaltę dėl dokumentų klastojimo pripažino, dalyje dėl minėtų kaltinimų parodė, kad K. P. jis yra matęs vieną kartą, juos supažindino A. R., jie nuvežė, jam visus dokumentus perdavė, perrašė UAB (duomenys neskelbtini). Kai perdavė įmonę K. P., jis neprisimena, kokius dokumentus perdavė, nes jie buvo maiše, maišas buvo gal „Maximos“, o gal juodas, jis tik užčiuopė, kad ten yra štampas ir popierių krūva, nežino kiek, daugiau nei 10, gal ir 100, bet jam atrodo, kad popieriai buvo vienoje krūvoje ir galimai be segtuvo. Nežino, kiek ten buvo tų lapų, prieš tai ne pas jį buvo tie dokumentai, o pas A. R.. Jis iki šiol nežino, kas buvo tikrasis akcininkas ir direktorius, turbūt A. R.. Tuo metu jis galvojo, kad tikrasis įmonės direktorius yra A. R.. Savo elgesį jis vertina labai blogai. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. davė išsamesnius paaiškinimus, kuriuos teisme pagarsinus jis patvirtino, tai yra ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2015 m. spalio mėn. A. R. atvyko pas jį ir pasakė, kad reikia UAB (duomenys neskelbtini) parduoti, nes ją pradėjo tikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija, kad dėl tokių patikrinimų atsiranda nereikalingas galvos skausmas. Taip pat A. R. pasakė, kad prekyba automobiliais labai sumažėjo, todėl labiau apsimoka dirbti su kita bendrove. A. R. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), adreso tikslaus nežino. Jie nuėjo į daugiabutį, kurio pirmame aukšte buvo įrengtas ofisas. Ten jų laukė kažkoks žmogus, kuris ir nupirko iš jo UAB (duomenys neskelbtini). Su minėtu asmeniu jis pasirašė 2015 m. spalio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 29 d. vienintelio akcininko sprendimą ir materialinių vertybių perdavimo aktą (minėtus dokumentus pateikė kratos metu). Tas asmuo pasirašė kaip UAB G. atstovas K. P.. Sekantį kartą su A. R. susitiko po kelių dienų, A. R. jam atvežė bendrovės pirkimo ir pardavimo dokumentus, kurių jis neturėjo, ir pasakė kad saugotų juos, nes jei kažkam kažko reikės, kad turėtų ką parodyti.

Apklausiamas teisme kaltinamsis K. P. atsisakė duoti teismui paaiškinimus, nurodydamas, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad jis supranta, kuo yra kaltinamas ir kaltę pripažįsta pilnai. Teisme buvo pagarsinti K. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai apie tai, kad 2015 metų pabaigoje į jį kreipėsi A. R. dėl kelių įmonių įsigijimo iš A. R.. K. P. tuo metu už piniginį atlygį supirkdavo problemines mokestine prasme bendroves, kurios turi skolų, minusinius balansus, turi problemų su mokesčiais. Su A. R. jis susitikdavo Žvėryno mikrorajone, kebabinėje, kurios pavadinimo neatsimena ir jos tikslaus adreso nežino. A. R. paaiškino jam, kad nori atsikratyti bendrovės UAB (duomenys neskelbtini). Jis sutarė su A. R., kad jis iš A. R. įsigis UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir paskirs save neva tai bendrovės direktoriumi už apie 2 000 Eur atlygį. Taip pat sutarė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijas įsigys jo vadovaujama bendrovė UAB G., jis pat nenorėjo būti UAB (duomenys neskelbtini) ir direktoriumi ir akcininku. Visus bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentus susijusius su bendrovės akcijų pirkimu, bendrovės dokumentų perdavimu paruošė pats A. R., kažkokio advokato padedamas, jo vardo ir pavardės nežino. Minėtus dokumentus pasirašė ir atidavė A. R.. Į Registrų centrą ėjo pats, be A. R., ir ten pateikė visas reikalingas formas dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir akcininko pasikeitimo. Tapęs UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jokios veiklos vykdyti nežadėjo, kokią veiklą iki tol vykdė įmonė, nežinojo, ar bendrovė turėjo skolų, mokestinių įsipareigojimų, jis nežinojo. Atsiskaitymas už bendrovės pardavimą su A. R. vyko tokia tvarka, kad 50 procentų sumos, t.y. apie 1000 Eur, A. R. jam grynais pinigais padavė prieš visų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų įforminimą ir iki dokumentų pasirašymo, o likusią 50 procentų dalį, t.y. apie 1 000 Eur, po to, kai jis atliko A. R. nurodytą pavedimą iš bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į Vokietiją. Jis patvirtina, kad žinodamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) akcininku netaps jo valdoma bendrovė UAB G., o jis įmonės direktoriumi, siekdamas piniginės naudos, savo parašu patvirtino eilę UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, tokiu būdu pagamino netikrus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, kuriuos atidavė A. R.. Savo paaiškinimus K. P. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 26 d. suvestas akistaton su A. R. (8 t., b. l. 8-10).

Objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius, tai yra šios nusikalstamo veikos dalyką patvitrtina byloje esantys įmonės įsigijimo, jos registravimo dokumentai: 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko V. Š. sprendimas (VĮ Registrų centro b. l. 52), 2018 m. gegužės 3 d. kratos metu V. Š. pateikti dokumentai: 2015 m. spalio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktas (6 t., b. l. 136), 2015 m. spalio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 135), 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre forma JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AJ ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V (VĮ Registrų centro b. l. 45-50).

Be kaltinamųjų E. Š., V. Š. bei K. P. prisipažinimo dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei teismui duotų paaiškinimų, jų ir A. R. kaltė pasitvirtino šiais duomenimis:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktu Nr. (21.60-32) FR0680-527 dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, kuriame nurodyta ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) VMI nepateikė duomenų apie Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę/buhalterę(į) už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 29 d. iki akto surašymo dienos. VMI informacinės bazės SODRA duomenimis įdarbintas Bendrovėje E. Š. – nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. gegužės 5 d., V. Š. – nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. spalio 30 d.. Bendrovės PVM deklaracijose deklaruota veikla – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (veiklos kodas pagal EVRK – 451100). Faktiškai Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu vykdė lengvųjų automobilių pardavimą.

UAB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens duomenimis apie tai, kad įmonės vadovais (direktoriais) nurodyti: K. P. nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.; V. Š. nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d.; E. Š. nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. (4 t., b. l. 154-160).

SODROS duomenimis apie UAB (duomenys neskelbtini) apie tai, kad V. Š. įmonėje buvo įdarbintas nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. spalio 30 d., E. Š. buvo įdarbintas nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. (4 t., b. l. 161).

Vadovaujantis BPK 97 straipsniu 2018 m. kovo 7 d. VĮ „Registrų centras“ (5 t., b. l. 2-51) pateiktais dokumentais:

2014 m. balandžio 10 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. Š. sprendimas (kopija), kuriame nurodyta, kad E. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir nusprendžia nuo 2014 m. balandžio 10 d. paskirti save UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Dokumente ties užrašu „UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas E. Š.“ yra parašas (5 t., b. l. 49);

2014 m. balandžio 10 d. prašymas registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre forma JAR-1 (kopija) (prašyme nurodyta, kad jį užpildė E. Š. ir šalia vardo pavardės yra parašas) (5 t., b. l. 20-23) su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V (kopija), kurioje nurodyta, kad E. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenis valdymo organas, paskirtas 2014 m. balandžio 10 d. (5 t., b. l. 24), bei UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AF (kopija), kurioje nurodyta, kad E. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, visų akcijų įgijimo data 2014 m. balandžio 10 d. (5 t., b. l. 25);

Teismas laiko nustatytu, kad A. R., veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š. ir K. P., organizavo netikrų dokumentų 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko V. Š. sprendimo, 2015 m. spalio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto, 2015 m. spalio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 8 d. prašymo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AJ ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, pagaminimą ir jų panaudojimą, o V. Š. ir K. P., veikdami bendrininkų grupėje su A. R., pagamino netikrus dokumentus – 2015 m. spalio 29 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko V. Š. sprendimą, 2015 m. spalio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 8 d. prašymą registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB (duomenys neskelbtini) akcininko forma JAR-AJ ir UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, ir juos panaudojo.

Teismui nekyla abejonių, kad užpildyti dokumentai neatitiko objektyvios tiesos, nes V. Š., įvertinus jo gyvenimišką patirtį, išsilavinimą, vadovavimo patirties neturėjimą, suvokė ir žinojo, kad jis faktiškai bus tik formalus bendrovės vadovas ir nevykdys jokios ūkinės finansinės veiklos, o tik pasirašinės pateikiamus A. R. dokumentus, žinojo ir tai, kad jis faktiškai neįgijo UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, nes nei perkant už jas mokėjo pinigus, nei parduodant gavo pinigų, todėl akivaizdu, kad V. Š. ir K. P. buvo susiję su šia bendrove tik tiek, kad jie fiktyviai įvardinti įmonės direktoriais, tikrovę neatitinkančių duomenų išviešinimas VĮ Registrų centre sudarė sąlygas klaidinti trečiuosius asmenis dėl tikrosios UAB (duomenys neskelbtini) valdymo padėties ir sukelti neigiamas pasekmes civilinėje apyvartoje. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo A. R. veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o V. Š. ir K. P. – kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalis) ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalis)

BK 220 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, su 2004 m. liepos 5 d. įstatymų Nr. IX-2314, 2011 m. birželio 21 d. įstatymų Nr. XI-1472, pakeitimais). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika baudžiamosiose bylose vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą mokesčių administratoriui yra gana nuosekli: paprastai tokios veikos yra kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnį, taip pat priklausomai nuo bylos aplinkybių ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-185-942/2016, 2K-270-942/2015, 2K-180/2014, 2K-16/2014, 2K-99/2013, 2K-646/2012, 2K-213/2012, 2K-511/2011 ir kt.) ar kitus straipsnius (BK 300, 182 straipsnį ir t. t.). BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo suvokia, kad jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. Įmonės vadovas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kaip vykdytojas atsako tuo atveju, kai jis tai padaro per asmenį, nesuprantantį jos į deklaracijas įrašo ir atitinkamoms institucijoms pateikia klaidingus duomenis.

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės – iš jų ir deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų kitų dokumentų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą – pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali būti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą, bei juridinis asmuo. Pagal teismų praktiką galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-202-303/2020).

Šioje byloje būtina aptarti, kodėl baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiamas faktinis vadovas, nors jis įstaigos dokumentuose neminimas ir nėra registruotas registrų centre kaip įstaigos vadovas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas). De facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktą). Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra de facto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2017). Apgaulingo apskaitos tvarkymo dalykas yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. Apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Tokie dokumentai yra sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, mokėjimo pavedimai, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-303/2017).

Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta ūkinių operacijų fiksavimo tvarka ir momentas – pabrėžiama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Šios įstatymo nuostatos ir jų reikšmė aiškinant BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius parodo, kad šis nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrą veiklą ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga šiuos įvykius ar esamą padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – neįtraukiant į ją tam tikrų faktų, kaip tikrus nurodant faktus, kurių iš tiesų nebuvo, arba pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

Šioje baudžiamojoje byloje yra nagrinėjami nusikaltimai, kuriuos gali padaryti specialiųjų požymių turintys subjektai: apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą gali tas, kas privalo organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą ar ją tvarkyti, o neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą pateikti gali tas, kas privalo pildyti ir valstybės įgaliotai institucijai pateikti deklaraciją. Tokios pareigos kyla iš teisės aktų arba užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu ir dažniausiai jos yra priskiriamos bendrovės vadovui (direktoriui). Iš bylos duomenų matyti, kad A. R. sąmoningai pasirinko tokį verslo modelį, pagal kurį oficialiai paskirtas direktorius jokių sprendimų nepriima, o visus finansinius reikalus tvarko jis pats, nors ir neturi jokio statuso bendrovėje.

Pirmiau aptartas kaltinamojo A. R. dalyvavimas įgyjant UAB (duomenys neskelbtini) ir netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo organizavimas buvo tik parengiamieji veiksmai, siekiant pagrindinio tikslo – išvengti mokesčių organizuojant apgaulingą šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. A. R. pozicija, kad jis tik tarpininkavo perkant –parduodant UAB (duomenys neskelbtini), kad jis tik padėjo V. Š. dėl klausimų susijusių su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pats nėra susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) vykdyta veikla, neatitinka bylos duomenų. Kaltinamieji E. Š., V. Š., K. P. tvirtina, kad nei vienas iš jų nevykdė UAB (duomenys neskelbtini) vardu ūkinės finansinės veiklos. E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme išsamiai ir nuosekliai papasakojo apie jo susitarimą su A. R., jis paaiškino, kad A. R. jam pasakė, kad turi įsigijęs įmonę, kuriai reikalingas direktorius, bet realiai nieko daryti nereikės, tik, kai bus reikalas pasirašinėti ant A. R. jam pateikiamų dokumentų. E. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad A. R. jam buvo užsiminęs, kad bendrovė nemokės mokesčių, būtent todėl jis išsigandęs, kad gali turėti problemų atsisakė toliau būti direktoriumi. Teisme E. Š. nors ir teigė, kad patvirtina ikliteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau šioje dalyje ėmė tvirtinti, kad tiesiogiai apie tai, kad įmonė nemokės mokesčių, A. R. jam nebuvo sakęs, nurodė, kad apklausos metu galimai jis pats taip suprato. Teisme E. Š. kategoriškai tvirtino, kad jis inicijavo vadovo pareigų atsisakymą. Dokumentus, kuriuos E. Š. pasirašė, susijusius su tariamu UAB (duomenys neskelbtini) akcijų jam pardavimu, jam pateikė paruoštus A. R.. Kartu vyko į Registrų centrą, kur už dokumentų registravimą mokėjo A. R.. Visus dokumentus A. R. paėmė sau. Jokie bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, daiktai, antspaudas, prisijungimai prie bendrovės sąskaitos E. Š. nebuvo perduoti. E. Š. būti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi pasiūlė savo įsūniui V. Š., kuris neturėjo darbo, suprasdamas, kad už tai jam A. R. mokės pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 8 d. su A. R. atliktos akistatos metu E. Š. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovavo A. R., jis (E. Š.) bendrovės vardu jokių sprendimų nepriiminėjo, jokios automobilių prekybos veiklos UAB (duomenys neskelbtini) vardu neorganizavo, nevykdė, tokių įgaliojimų niekam nesuteikė (7 t., b. l. 37-39).

Kaltinamasis V. Š., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu davė išsamius paaiškinimus apie tai, kad A. R. jam paaiškino, kad įmonė užsiima naudotų automobilių pirkimu ir pardavimu, sakė, kad jam reikės būti direktoriumi ir pasirašinėti dokumentus, važiuoti į banką, mokesčius mokėti ir kad jis gaus kas mėnesį 500 litų algą. A. R. atvažinėjo pas jį, sakė, kad automobiliai pardavinėjami, jis algą gaudavo ir viskas tvarkoje. Jam A. R. atveždavo atlyginimą grynais, paskui po 2015 metų eurais, 150 Eur. Dokumentai būdavo sutartys, A. R. jam pasakodavo, kad yra tam tikras automobilis, reikia nupirkti, tada parduoti, reikia tam tikrus mokesčius sumokėti, A. R. jam ten kažką aiškino. Jis apie buhalterinę apskaitą nieko nežino, jis jos nevykdė, A. R. sakė, kad yra buhalteris. Jis yra vieną kartą ėjęs į banką sumokėti. Jis galvojo, kad A. R. tvarko tuos dokumentus, bet nežino, ar jis, ar ne jis. Su VMI atstovais bendravo vieną kartą, ten važiavo kartu su A. R., jiems paaiškino, kad yra naudotas automobilis ir paaiškino, kad gali mokėti pagal maržą, jis nežinojo, kas ten buvo daroma. VMI jis buvo pristatytas kaip direktoriaus patikėtas asmuo, kažkaip taip. Dokumentų būdavo maišas, ten ir antspaudai būdavo ir viskas, kas gali būti, tie dokumentai būdavo pas A. R., jis jų neturėjo, prie įmonės banko sąskaitų irgi neturėjo prisijungimo. Jis aplinkybes maždaug visas pamena, bet paaiškina, kad absoliučiai nežinojo, kas ten darosi, nežinojo, kad yra slepiami mokesčiai. Jokių deklaracijų jis nežino, PVM irgi nelabai supranta, žinojo, kad galima deklaruoti gyvenamąją vietą. Kai jis tapo akcininku ir direktoriumi, jis nežinojo, kad vadovauja įmonei, galvojo, kad tai darė A. R., bet šiaip jis turėtų vadovauti. Jis darė, ką jam sakė, negalvojo, kad už jį važinės ir viską darys, bet jam buvo pasakyta, kad viskas mokama, viskas tvarkoje ir, kiek supranta, A. R. viską mokėjo. A. R. jam sakė, kad viskas yra sumokėta, bet nesakė, kad būtent jis sumokėjo, nežino, kas sumokėjo ir tuo nesidomėjo. Į banką jis vieną kartą ėjo pasiimti kortelę, o antrą kartą neprisimena. Kortelę reikėjo pasiimti, kiek prisimena, kad būtų mokėti, pervedinėti pinigus, ar kaip, kad ten pinigų nebus, bet ji reikalinga, taip sakė A. R.. Tą kortelę jis atidavė A. R. ir pats ja nesinaudojo. Prisijungimus prie banko jis ėmė, bet irgi atidavė A. R., pats nesinaudojo. Kai perdavė įmonę K. P., jis neprisimena, kokius dokumentus perdavė, nes jie buvo maiše, maišas buvo gal „Maximos“, o gal juodas, jis tik užčiuopė, kad ten yra štampas ir popierių krūva, nežino kiek, daugiau nei 10, gal ir 100, bet jam atrodo, kad popieriai buvo vienoje krūvoje ir galimai be segtuvo. Nežino, kiek ten buvo tų lapų, prieš tai ne pas jį buvo tie dokumentai, o pas A. R.. Jis iki šiol nežino, kas buvo tikrasis akcininkas ir direktorius, turbūt A. R.. Tuo metu jis galvojo, kad tikrasis įmonės direktorius yra A. R.. Savo elgesį jis vertina labai blogai. Tai, kad vyksta bloga veika, jis nesuprato, nes jam pastoviai sakydavo, kad viskas mokama, viskas tvarkoje, jis sužinojo tik kai jį FNTT iš namų išvežė. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 30 d. su A. R. atliktos akistatos metu V. Š. patvirtino, kad Bendrovės veiklai realiai vadovavo A. R., jis (V. Š.) tik pasirašinėjo ant jam pateiktų dokumentų. Bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) „vardu“ sprendimus priiminėjo A. R., jis (V. Š.) elektroniniu būdu per EDS sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. liepos 31 d. neteikė. Kas jas teikė, jis nežino, bet žino, kad deklaracijos buvo teikiamos, taip jam sakė A. R. (7 t., b. l. 177-179).

Kaltinamasis K. P. paaiškino, kad A. R. kreipėsi į jį, žinodamas, kad jis supirkinėja įmones, paaiškino jam, kad nori atsikratyti bendrovės UAB (duomenys neskelbtini). Sutarė su A. R., kad jis iš A. R. įsigis UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir paskirs save neva tai bendrovės direktoriumi už 2 000 Eur atlygį. Taip pat sutarė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijas įsigys jo vadovaujama bendrovė UAB G., jis pats nenorėjo būti UAB (duomenys neskelbtini) ir direktoriumi ir akcininku. Visus bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentus susijusius su bendrovės akcijų pirkimu, bendrovės dokumentų perdavimu paruošė pats A. R., kažkokio advokato padedamas, jo vardo ir pavardės nežino. Tapęs UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jokios veiklos vykdyti nežadėjo. Tą pačią dieną A. R. jo paprašė bendrovės vardu atidaryti sąskaitą AB „Šiaulių banke“. A. R. paaiškino, kad reikia iš bendrovės sąskaitos padaryti pavedimą į Vokietiją, kad yra kažkokia permoka UAB (duomenys neskelbtini) ir ją reikia grąžinti vokiečiui. Jie kartu su A. R. AB „Šiaulių bankas“ filiale, esančiame prekybos centre Akropolis, Vilniaus m., atidarė naują sąskaitą bendrovei (duomenys neskelbtini), po ko A. R., pasinaudodamas bankomatu, į minėtą sąskaitą grynais pinigais įnešė kažkokią sumą pinigų. Tada jie nuvažiavo į AB „Šiaulių bankas“ filialą, esanti Žvėryno mikrorajone, ir jis nuėjo ir pagal A. R. nurodytus rekvizitus padarė iš bendrovės sąskaitos minėtos sumos pavedimą, pavedimo turinio neatsimena, žino, kad buvo padarytas į Vokietiją. Bankinės kortelės ir prisijungimai prie bendrovės sąskaitos pasiliko pas A. R.. Atsiskaitymas už bendrovės pardavimą su A. R. vyko tokia tvarka, kad 50 procentų sumos, t.y. apie 1000 Eur, A. R. jam grynais pinigais padavė prieš visų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų įforminimą ir iki dokumentų pasirašymo, o likusią 50 procentų dalį, t. y. apie 1 000 Eur, po to, kai jis atliko A. R. nurodytą pavedimą iš bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į Vokietiją. Dar A. R. prašė jo nuvykti į Valstybinę mokesčių inspekciją pasirašyti kažkokius dokumentus, bet jis atsisakė, kadangi buvo sutarę, kad jis tik perrašys ant savęs bendrovę, bet po to jokios veiklos nevykdys ir įmonės veikla, kaip tokia, bus sustabdyta.

Visi šie aptarti paaiškinimai patvirtina, jog A. R. faktiškai vykdė veiklą UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Tai, kad būtent A. R. valdė UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas patvirtina byloje esantys duomenys apie tai, kad bylai aktualiu laiku ir prie A. R. asmeninės banko sąskaitos ir prie UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų buvo jungiamasi iš tų pačių IP adresų. A. R., susipažinęs su bylos duomenimis, teisme paaiškino, jog gali būti, kad su V. Š. jungėsi prie UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų dėl trijų automobilų pirkimo-pardavimo, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia bylos duomenys:

Apžiūrėjus 2019 m. balandžio 4 d. AB „Swedbank“ pateiktus, laikotarpio nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2019 m. kovo 11 d., prisijungimo IP adresus prie A. R. valdomų banko sąskaitų, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2015 m. birželio 9 d. prisijungimai elektroniniu būdu prie minėtų banko sąskaitų vyko su IP adresu (duomenys neskelbtini), su minėtu IP adresu buvo pasijungta 151 kartą. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. prisijungimai elektroniniu būdu prie minėtų banko sąskaitų vyko su IP adresu (duomenys neskelbtini), su minėtu adresu buvo pasijungta 86 kartus.

Apžiūrėjus 2019 m. kovo 29 d. AS „Luminor Bank“ pateiktus laikotarpio nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2018 m. vasario 12 d. prisijungimo IP adresus prie juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) valdomų banko sąskaitų, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. prisijungimai elektroniniu būdu prie minėtų banko sąskaitų V. Š. priskirtu prisijungimo ID Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo su IP adresu (duomenys neskelbtini), su minėtu IP adresu buvo pasijungta 18 kartų.

Apžiūrėjus 2019 m. kovo 20 d. AB „Šiaulių bankas“ pateiktus, laikotarpio nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. prisijungimo IP adresus prie juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) valdomų banko sąskaitų, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. birželio 9 d. prisijungimai elektroniniu būdu prie minėtų banko sąskaitų V. Š. priskirtu prisijungimo ID Nr. (duomenys neskelbtini) vyko su IP adresu (duomenys neskelbtini), su minėtu IP adresu buvo pasijungta 28 kartus. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. prisijungimai elektroniniu būdu su V. Š. prisijungimais prie minėtų banko sąskaitų vyko su IP adresu (duomenys neskelbtini), su minėtu adresu buvo pasijungta 11 kartų (5 t., b. l. 137-158).

Šie duomenys patvirtina, jog V. Š. atidavė visus prisijungimus prie UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų A. R. ir A. R. ne tris kartus, kaip paaiškino teisme, bet nuolat jungėsi prie UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų. Teismui nekyla abejonių, jog A. R. buvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, organizavo ir vykdė veiklą, disponavo bendrovės turtu, priiminėjo sprendimus.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-32) FR0680-527 dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos objektyviai nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) naudotus automobilius įsigyja tik iš ES valstybių narių PVM mokėtojų, automobilių pirkimo PVM sąskaitose faktūrose nėra nuorodų į ES teisės aktus, reglamentuojančius naudotų automobilių specialios apmokestinimo PVM schemos (maržos) taikymą, t.y. pagal trečiųjų šalių pateiktus įsigijimo dokumentus nustatyta, kad buvo vykdomas tiekimas/įsigijimas Bendrijos viduje ir toks įsigijimas yra PVM objektas Lietuvoje pagal PVMĮ 3 straipsnio 2 dalį bei pirkėjas nuo įsigytų automobilių apmokestinamosios vertės turi apskaičiuoti pardavimo PVM, taikant standartinį PVM tarifą ir deklaruoti atitinkamo laikotarpio PVM deklaracijoje.

Bendrovė įsigijimus iš ES pateiktose PVM deklaracijose deklaravo tik 2014 m. 04, 05, 06 ir 08 mėn. už 662.536 Lt (191.884 Eur) (1 priedo 13 stulpelio 43 eil.) ir nedeklaravo 2014 m. 09 – 12 mėn. 879.946 Lt (254.850 Eur) bei 2015 m. 01 – 07 mėn. 375.447 Eur įsigijimų iš ES PVM mokėtojų (1 priedo 14 stulpelio 43 ir 73 eil.). Tuo tarpu Bendrovė Lietuvoje automobilius pardavė, taikydama maržos apmokestinimo schemą, bei 2015-09-30 OP metu pateiktame buhalterinės apskaitos registre „Įsigytų prekių pardavimo, taikant specialią PVM apmokestinimo schemą, registravimo žurnalas“ apskaitė ir pateiktose PVM deklaracijose deklaravo: 2014 m. 03 – 12 mėn. 12.241 Lt (3.545 Eur) parduotų automobilių maržos vertę ir 2.554 Lt (740 Eur) pardavimo PVM apskaičiuotą pagal maržos schemą bei 2015 m. 01 – 07 mėn. 3.343 Eur parduotų automobilių maržos vertę ir 698 Eur pardavimo PVM apskaičiuotą pagal maržos schemą (3 priedo 14, 15 stulpelio 40 ir 66 eil.). Kadangi naudotų automobilių tiekėjų – ES PVM mokėtojų išrašytose Bendrovei PVM sąskaitose faktūrose nėra nuorodų į ES valstybės PVM įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, reglamentuojančias naudotų automobilių specialios apmokestinimo PVM schemos (maržos) taikymą, tiekiamiems Bendrovei automobiliams taikė 0% PVM tarifą bei jie deklaravo Bendrovei tiekimus, todėl Bendrovė nepagrįstai taikė maržos schemą iš ES PVM mokėtojų įsigytų automobilių pardavimui Lietuvoje fiziniams ir juridiniams asmenims.

Pagal iš trečių asmenų gautą informaciją patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė nedeklaravo 2014 m. 03 – 12 mėn. 1.367.352 Lt ir 2015 m. 01 – 07 mėn. 303.158 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertės bei 2014 m. 03 – 12 mėn. 284.589 Lt ir 2015 m. 01 – 07 mėn. 62.965 Eur pardavimo PVM sumos (3 priedo 17, 19 stulpelio 41 ir 68 eil.), t.y. Bendrovė į PVM deklaracijas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. įrašė neteisingus duomenis.

Atsižvelgiant į tai, UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) nuostatas:

- 6 straipsnio 2 dalį (2012-04-24 redakcija Nr. XI-1988) – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

- 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkus (2012 m. birželio 29 d. redakcija Nr. XI-2174) ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo;

- 12 straipsnio 1 dalį – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus 12 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 4 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“. Bendrovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų;

- 16 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“ bei 4 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis“;

- 19 straipsnio 1 dalį (2008 m. liepos 3 d. redakcija Nr. X-1679) – „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ bei 5 dalį (2012 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. XI-1988) – „jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui“.

Atsižvelgiant į nustatytus faktus ir aukščiau išvardintus BAĮ nuostatų pažeidimus, iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo (1 t., b. l. 79-189, 2 t., b. l. 1-199, 3 t., b. l. 1-199, 4 t., b. l. 1-115).

2019 m. liepos 13 d. specialistė Laima Jančiauskienė paaiškino, jog Mokestinio patikrinimo metu įvertinus gautą informaciją iš trečiųjų šalių bei pateiktose PVM deklaracijose (FR0600) deklaruotus duomenis už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2015 m. liepos 31 d., buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijose už 2014 m. kovo-gruodžio mėn. nedeklaravo 396 013 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertės ir 82 423 Eur pardavimo PVM bei pateiktose PVM deklaracijose už 2015 m. sausio-liepos mėn. nedeklaravo 303 158 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertės ir 62 965 Eur pardavimo PVM, iš viso už tikrinamąjį laikotarpį nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2015 m. liepos 31 d. bendrovė nedeklaravo 699 171 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertės bei 145 388 Eur pardavimo PVM. Patikrinimo aktu UAB (duomenys neskelbtini) buvo apskaičiuota mokėtina į biudžetą 148 148,84 Eur suma. Specialistė paaiškino, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovių „U.“, „S. G.“, (duomenys neskelbtini), ,,A. B.“, ,,K. A.“, ,,G. F. SRL“, ,,M. B.“, SIA I., SIA F., SIA A., SIA P., SIA L., ,,N..“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nuorodos į Europos Sąjungos PVM įstatymo (XII skyriaus trečiasis skirsnis arba 106-110 straipsniai) arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, reglamentuojančias naudotų automobilių specialiosios apmokestinimo PVM schemos (maržos) taikymą nėra, bendrovė UAB (duomenys neskelbtini), pažeisdama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 106 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai taikė maržos schemą iš Europos Sąjungos PVM mokėtojų įsigytų automobilių pardavimui Lietuvoje fiziniams ir juridiniams asmenims. Nurodė, kad automobilių tiekimas/įsigijimas, vykdomas Bendrijos viduje ir toks įsigijimas yra PVM objektas Lietuvoje pagal PVMĮ 3 straipsnio 2 dalį, bei pirkėjas nuo įsigytų automobilių apmokestinamosios vertės turėjo apskaičiuoti pardavimo PVM, taikant standartinį PVM tarifą, ir deklaruoti atitinkamo laikotarpio PVM deklaracijoje.

Specialistė Laima Jančiauskienė, buvo apklausiama teisiamojo posėdžio metu, patvirtino duotas išvadas, paaiškino, jog ji neturi duomenų, kad mokestine prasme šie sandoriai buvo naudingi ar galėjo būti naudingi Vokietijos įmonei. Nurodė, kad buvo tikrinta darant priešpriešines užklausas, iš visur renkama informacija. Vokietijos įmonė pateikė ir Registrų išrašus, jie jų prašė ir šie pateikė viską, ką galėjo. Patikrinimo akte yra išvardinta, kokie dokumentai buvo prašomi ir kokie gauti. Buvo lyginami dokumentai siekiant nustatyti, ar negalėjo būti Vokietijai teikiami vienokie dokumentai, o Lietuvoje kitokie, tai jie ir tiekėjo, ir pirkėjo duomenis tikrino ir nekilo jokios abejonės dėl dokumentų tikrumo.

Šioje byloje A. R. yra kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š., apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už 2014 m. kovo mėn. - 2015 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį, bei siekdami išvengti mokesčių įrašė į UAB (duomenys neskelbtini) mėnesines pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie šio juridinio asmens pajamas ir turtą bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nustatytas išdėstytas faktines baudžiamosios bylos aplinkybes vertinant nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, teisinio reglamentavimo kontekste, akivaizdu, jog objektyvieji šių nusikalstamų veikų sudėties požymiai ir nagrinėjamu atveju nustatyti objektyviai ir neginčytinai, tačiau teismo vertinimu kaltinimas dėl bendrininkavimo nepasitvirtino.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pripažinus, jog formaliai juridinio asmens vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytą žalą taikoma tais pačiais pagrindais kaip ir de jure (pagal teisę) vadovui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-427/2013, e3K-3-324-915/2017; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017). Formalus juridinio asmens vadovo statusas tam tikrais atvejais gali tapti pagrindu taikyti tokiam asmeniui civilinę atsakomybę už juridinio asmens neįvykdytą prievolę ar trečiajam asmeniui padarytą žalą, net jeigu šiuos padarinius realiai sukėlė kiti asmenys. Tačiau juridinio asmens vadovo baudžiamoji atsakomybė, ypač už kitų asmenų padarytus veiksmus, negali būti grindžiama vien tik jo pareigomis ir jam formaliai priskirta kompetencija. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiškia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad V. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) de jure vadovu, vykdė funkcijas, kurias paprastai vykdo vadovas, priešingai byloje nustatyta, jog A. R. buvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, organizavo ir vykdė veiklą, disponavo bendrovės turtu, priiminėjo sprendimus, byloje nėra duomenų, kad A. R. su V. Š. veikė išvien, todėl, teismo vertinimu, V. Š., įvertinus jo gyvenimišką patirtį, išsilavinimą, gebėjimus, duotus paaiškinimus apie tai, kad jis tik vykdė visus A. R. paliepimus, o pats neturėjo absoliučiai jokių teisių ir jokių savarankiškų sprendimų nepriiminėjo, nesuvokė ir negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo, todėl V. Š. išteisintinas, nesant jo veiksmuose nei tyčinės, nei neatsargios kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Juridinio asmens vadovo baudžiamoji atsakomybė, ypač už kitų asmenų padarytus veiksmus, negali būti grindžiama vien tik jo pareigomis ir jam formaliai priskirta kompetencija. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiškia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019).

Nors A. R. nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis realiai organizavo UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ir valdė bendrovę, t. y. buvo faktinis jos vadovas. Būtent A. R., kaip faktinis bendrovės vadovas, buvo atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą bei už tai, kad valstybės institucijoms būtų pateiktos deklaracijos ir jose būtų įrašyti duomenys, teisingai atspindintys bendrovės finansinę būklę. Jis privalėjo užtikrinti pateikiamose deklaracijose ir ataskaitose nurodomų bendrovės finansinių duomenų teisingumą bei tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi nagrinėjamu atveju A. R., kaip asmuo atsakingas už juridinio asmens veiklą, laikytinas objektyvių BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių vykdytoju, ir jis atitinka BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjekto požymius.

Konstatuotina, kad išteisinant V. Š. dėl nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, A. R. iš to paties kaltinimo šalinama ta dalis, kurioje jam inkriminuojamas nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje su V. Š..

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas apysunkis ir keturi nesunkūs nusikaltimai, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, baigti. Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertintina ir tai, kad kaltinamojo A. R. nusikalstamų veikų padaryme buvo organizatorius (BK 24 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. R. – anksčiau neteistas (8 t., b. l. 34-35), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas 2 kartus už greičio viršijimą, baudos sumokėtos (8 t., b. l. 36-37), nedirbantis (8 t., b. l. 31). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. R. už BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus sankcijose numatytas bausmes – baudas, jų dydžius nustatant artimus baudų, atitinkamai skirtinų už apysunkio ir nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalis), vidurkiams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad A. R. nusikaltimus padarė iki BK 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcijos įsigaliojimo, kuriame numatytas baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, minimumas – 50 MGL, bei baudos, skirtinos už apysunkį nusikaltimą, minimumas – 100 MGL, nustatant baudos bausmės dydį jam taikytina BK 2011 m. balandžio 21 d., įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, pagal kurią minimalus baudos dydis už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą nebuvo numatytas, už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo numatytas maksimalus 500 MGL baudos dydis, o už apysunkio nusikaltimo padarymą – 1000 MGL maksimalus baudos dydis.

Bausmės, paskirtos už BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimą, ir ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintina su bausmėmis, paskirtomis už BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir A. R. paskirtina galutinė subendrinta baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam A. R. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2018 m. gegužės 3 d., nuo 10.40 val. iki 14.12 val. (1 diena) (8 t., b. l. 72-74), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudos.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Š., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, baigti. Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. Š. – teistas keturis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (7 t., b. l. 57-62), daug kartų baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (7 t., b. l. 65-100), nedirbantis (7 t., b. l. 54). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. Š. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus sankcijose numatytas bausmes – baudas, jų dydžius nustatant mažesnius už baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalis), vidurkį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad V. Š. nusikaltimus padarė iki BK 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcijos įsigaliojimo, kuriame numatytas baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, minimumas – 50 MGL, nustatant baudos bausmės dydį jam taikytina BK 2011 m. balandžio 21 d., įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, pagal kurią minimalus baudos dydis už nesunkų nusikaltimą nebuvo numatytas, o už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo numatytas maksimalus 500 MGL baudos dydis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir V. Š. paskirtina galutinė subendrinta baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam V. Š. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2018 m. gegužės 3 d., nuo 08.20 val. iki 11.32 val. (1 diena) (7 t., b. l. 130-134, 139), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudos.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. Š., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, baigti. Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. Š. – teistas tris kartus, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (6 t., b. l. 180-183), daug kartų baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (7 t., b. l. 1-22), nedirbantis (6 t., b. l. 176). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. Š. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus sankcijose numatytas bausmes – baudas, jų dydžius nustatant mažesnius už baudos skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalis), vidurkį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad E. Š. nusikaltimus padarė iki BK 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcijos įsigaliojimo, kuriame numatytas baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, minimumas – 50 MGL, nustatant baudos bausmės dydį jam taikytina BK 2011 m. balandžio 21 d., įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, pagal kurią minimalus baudos dydis už nesunkų nusikaltimą nebuvo numatytas, o už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo numatytas maksimalus 500 MGL baudos dydis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir E. Š. paskirtina galutinė subendrinta baudos bausmė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. P., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį K. P. – teistas tris kartus, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (7 t., b. l. 152-156), daug kartų baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (7 t., b. l. 157-187), vykdantis individualią veiklą (7 t., b. l. 149). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. P. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalis), vidurkį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad K. P. nusikaltimą padarė iki BK 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcijos įsigaliojimo, kuriame numatytas baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, minimumas – 50 MGL, nustatant baudos bausmės dydį jam taikytina BK 2011 m. balandžio 21 d., įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, pagal kurią minimalus baudos dydis už nesunkų nusikaltimą nebuvo numatytas, o už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo numatytas maksimalus 500 MGL baudos dydis.

Nustatant baudos dydžius kaltinamiesiems, atsižvelgtina ir į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtintas naujas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis (50 eurų). Kadangi kaltinamieji visas jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, šis kaltinamųjų padėtį sunkinantis teisės aktas atgal netaikomas, ir kaltinamiesiems skirtinų baudų dydis skaičiuotinas taikant iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusį bazinių bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur.

Kaltinamojo V. Š. gynėja teismo posėdžio metu prašė jam išdėstyti baudą per maksimalų terminą – 5 metams, kad galėtų ir baudą sumokėti, ir šeimą išlaikyti. Atsižvelgiant į šį prašymą bei į tai, kad V. Š. skirtina piniginė bausmė yra pakankamai didelė, o kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, darytina išvada, kad jam paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą 2 mėnesių terminą būtų didelė finansinė našta, todėl nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 24 mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (8 t., b. l. 70-71) – panaikintina šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajam V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., b. l. 141-142) – panaikintina šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajam E. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (7 t., b. l. 33-34) – panaikintina šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje VMI pareiškė civilinį ieškinį dėl 145 388 Eur turtinės žalos atlyginimo VMI naudai. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad A. R. ir V. Š. bendrais veiksmais įvykdyta nusikalstama veika išvengė prievolės sumokėti PVM už parduotus automobilius, kai į UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio bei 2015 m. sausio, vasario, kovo, gegužės, liepos mėnesių PVM deklaracijų (forma FR0600) 16 laukelius „Sandorių, kuriems taikoma spec. Apmokestinimo schema, marža“ įrašė neteisingus duomenis apie automobilių pardavimą, bei pardavimo vertę (maržą) – 6888 Eur sumai ir laikotarpiu nuo 2014 m. kovo iki 2015 m. liepos mėnesio deklaracijų (Forma FR0600) 11 laukeliuose „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 699 171 Eur bendros sandorių vertės, o 29 laukeliuose „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 699 171 Eur bendros sandorių vertės, o 29 laukeliuose „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ iš viso nedeklaravo 145 388 Eur pardavimo PVM. Šiuos duomenis jie pateikė PVM deklaracijose VMI, tokiu būdu padarydami Lietuvos Respublikos biudžetui 145 388 Eur dydžio žalą. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, civilinio ieškinio pateikimo dienai (2020 m. spalio 2 d.) 145 388 Eur turtinė žala valstybes biudžetui nėra atlyginta. Pagal viešai skelbiamus Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 6 d. iškelta bankroto byla, 2019 m. kovo 18 d. priimta nutartis likviduoti įmonę, 2019 m. liepos 3 d. priimta nutartis dėl bendrovės veiklos pabaigos, o 2019 m. rugsėjo 9 d. bendrovė išregistruota. VMI kreditorinis reikalavimas bankroto byloje dėl bendrovei apskaičiuotų mokestinių prievolių nebuvo tenkintas. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini), kaip tiesiogiai už mokestines prievoles atsakingo subjekto, nėra, ir mokesčių administratorius neturi galimybės Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka išieškoti UAB (duomenys neskelbtini) papildomai apskaičiuotų mokėtinų mokesčių, tokiu būdu atsiranda teisinis pagrindas turtinę žalą priteisti iš neteisėtus veiksmus jos vardu atlikusių vizinių asmenų, t.y. atsakovų A. R. ir V. Š.. A. R. ir V. Š. veiksmai, tokie kaip UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų neapskaitymas buhalterinėje apskaitoje, UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų su neteisingais duomenimis pateikimas mokesčių administratoriui, buvo nesąžiningi valstybės atžvilgiu ir sąlygojo UAB (duomenys neskelbtini) negalėjimą įvykdyti mokestinę prievolės valstybei, todėl A. R. ir V. Š. nesąžiningą veikimą bei UAB (duomenys neskelbtini) negalėjimą įvykdyti mokestinę prievolę valstybei sieja priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo priimant apkaltinamąjį nuosprendį priteisti solidariai valstybės naudai 145 388 Eur iš A. R. ir V. Š. (8 t., b. l. 178-181).

LAT Išplėstinė teisėjų kolegija byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 išaiškino, jog civilinio ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje galėtų būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba jos labai menkos išieškoti žalą iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytą žalą galimas esant šiai sąlygai – darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Šiuo atveju juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens (2019 m. balandžio 4 d. LAT nutartis Nr. 2K-80-1073/2019).

Nagrinėjamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5182-580/2018 UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, 2019 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pripažinta civilinėje byloje Nr.eB2-1614-580/2019 UAB (duomenys neskelbtini) pabaiga, todėl, teismas sprendžia, jog VMI prie FM civilinis ieškinys priteistinas iš UAB (duomenys neskelbtini) faktinio vadovo A. R..

Baudžiamojoje byloje įrodyta, kad A. R., būdamas faktiniu UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir realiai valdydamas UAB (duomenys neskelbtini), organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių UAB (duomenys neskelbtini) neapskaičiavo ir nedeklaravo 145 388 Eur pardavimo PVM, tokiu būdu padarydamas Lietuvos Respublikos biudžetui 145 388 Eur dydžio žalą Šie duomenys nustatyti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-32) FR0680-527, todėl tokia suma ir yra priteistina.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2021 m. rugpjūčio 31 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl E. Š. teiktos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 527,94 Eur išlaidų. Taip pat gauta VGTPT 2022 m. sausio 31 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl K. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 526,84 Eur išlaidų. Taip pat gauta VGTPT 2022 m. vasario 23 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl V. Š. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 671,50 Eur išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų E. Š., K. P. ir V. Š. gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais pagrindais, kadangi buvo kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų. Kaltinamojo E. Š. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Pavelas Ravluševičius. Kaltinamojo V. Š. gynėja teisme buvo paskirta advokatė Zita Malova. Kaltinamojo K. P. gynėja teisme buvo paskirta advokatė Danutė Kisinienė.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamųjų turtines padėtis, pažymėtina, kad: kaltinamasis E. Š. yra nedirbantis, teismas neturi duomenų apie jokias jo gaunamas pajamas, taip pat jis yra daug kartų baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų baudų. Kaltinamasis V. Š. taip pat yra nedirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų nuobaudų. Kaltinamasis K. P. vykdo individualią veiklą, tačiau teismas neturi duomenų apie jo gaunamas pajamas, jis taipogi yra daug kartų baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų nuobaudų. Be to, šiuo nuosprendžiu visiems kaltinamiesiems yra paskirtos gana didelės baudos bausmės. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų E. Š., V. Š. ir K. P. turtinės padėtys šiuo metu yra sunkios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jų šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų E. Š., V. Š. ir K. P. nepriteistinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – VĮ „Registrų centras“ 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. S-126054(4.21Mr) (10 t., b. l. 167) pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) bylos originalas, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VĮ „Registrų centras“.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (2014 m. balandžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų klastojimas), ir skirti jam 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų klastojimas), ir skirti jam 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų klastojimas), ir skirti jam 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir skirti jam 250 MGL (9415 Eur) dydžio baudą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 400 MGL (15 064 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrinta 400 MGL (15 064 Eur) dydžio baudą. Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirti A. R. galutinę subendrintą 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam A. R. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2018 m. gegužės 3 d., nuo 10.40 val. iki 14.12 val. (1 dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikyti, kad jis nubaustas galutine 498 MGL (18 754,68 Eur) dydžio bauda.

Kaltinamajam A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų klastojimas), ir skirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų klastojimas), ir skirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. Š. paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirti V. Š. galutinę subendrintą 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam V. Š. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2018 m. gegužės 3 d., nuo 08.20 val. iki 11.32 val. (1 dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikyti, kad jis nubaustas galutine 148 MGL (5 573,68 Eur) dydžio bauda.

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymu, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajam V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2014 m. balandžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų klastojimas), ir skirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų klastojimas), ir skirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, E. Š. paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirti E. Š. galutinę subendrintą 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamajam E. Š. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų klastojimas), ir skirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį dėl 145 388 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai 145 388 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų E. Š., V. Š. ir K. P..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – VĮ „Registrų centras“ 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. S-126054(4.21Mr) pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) bylos originalą, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VĮ „Registrų centras“.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad bauda per 2 mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą (kaltinamajam V. Š. – per 24 mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.