- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-2300-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01399-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.2Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.3.4.2.7Proceso atnaujinimas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų
- 3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-09 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovo A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2206-647/2015.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
A. S. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2206-647/2015 ir paskirti bylą nagrinėjimui teismo posėdyje. Nurodė, kad nežinojo apie iškeltą bylą ir nedalyvavo bylos nagrinėjime, atitinkamai negalėjo patekti įrodymų ir paaiškinimų. Ieškovas pateikė teismui žinomai neteisingus duomenis apie statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nesuteikė informacijos, kad žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį statinį atsakovas nupirko 1995-11-07 ir jame gyvena iki šiol. Kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis, ieškovas vadovavosi, teikdamas prašymą nugriauti registruotą statinį, atsakovui nežinoma. Atsakovas, įsigijęs gyvenamąjį namą, kreipėsi dėl leidimo jį rekonstruoti į seniūną ir seniūnas išdavė sutikimą dėl rekonstrukcijos. Rekonstravus namą, UAB „Statkadma“ atliko kadastrinius matavimus ir 2013-07-18 dieną išdavė rekonstruoto statinio kadastrinius planus. Ieškovas teikė neteisingus ir /ar nepilnus duomenis, kurių užteko sprendimo priėmimui, tačiau atsakovui pateikus papildomus įrodymus atsiranda pagrindai papildomai ištirti, ar iš tiesų nėra pagrindų ieškinio atmetimui. Gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena ne tik atsakovas, bet ir du jo mažamečiai vaikai. Ieškovas nepaminėjo mažamečių vaikų interesų nugriovus namą ir nepateikė nuomonės dėl jų gyvenimo sąlygų pabloginimo/pagerinimo nugriovus namą. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nepareiškė šiuo klausimu nuomonės, tačiau ieškovo noras nugriauti namą nebūtinai turi būti realizuotas, nes savininkų, vaikų ir kreditorių interesus įstatymai taip pat saugo. Priimant teismo sprendimą dėl gyvenamojo namo nugriovimo, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti atsakovo kreditoriai arba antstoliai, atstovaujantys kreditorių interesus. Priešingai, nei nurodyta sprendime, (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas gyvenamasis namas, kuris yra areštuotas, ginant kreditorių interesus. Ieškovas, apeidamas visus areštus ir laikinąsias apsaugos priemones, pateikė teismui nepagrįstą ieškinį ir teismui neatskleidė informacijos apie registruotus apribojimus gyvenamajam namui, kurį teismas tenkindamas ieškinį leido nugriauti. VĮ Registrų išrašas patvirtina nurodytas aplinkybes dėl apribojimų gyvenamajam namui. Išrašo 7.1 – 11 punktai patvirtina aplinkybę, kad antstoliai, atstovaudami kreditorių interesus, registravo sutikimus dėl rekonstruoto gyvenamojo namo su padidėjusiu plotu įteisinimo, t. y. įregistravimo.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė A. S. 2016-06-02 prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2206-647/2015 netenkinti. Nurodė, jog A. S., teigdamas prašyme, kad jis sužinojo apie teismo sprendimą, tačiau nepateikia jokių tikslių duomenų apie neįtrauktus į procesą asmenis, nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, kaip priimtas sprendimas paveikė trečiųjų asmenų padėtį. Čia svarbu pažymėti tai, jog 2014-01-28 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140128-00015, 2014-01-28 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140128-00014 atsakovas pasirašė, tai reiškia, jog jam buvo žinoma apie savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros pradėjimą jo atžvilgiu. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog net ir tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai atsakovui nebūtų buvę tinkamai įteikti, atsakovas, remdamasis bendrąja rūpestingumo ir atidumo pareiga, privalėjo domėtis savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros eiga, o teise gauti statybą leidžiantį dokumentą galėjo pasinaudoti nuo savavališkos statybos fakto konstatavimo momento, tačiau to nepadarė. Įprastai teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kai atsakovas yra statytojas, trečiaisiais asmenimis į bylą nėra traukiami statinio naudotojai ar asmenys, kuriuos su statinio savininku sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Statybą reglamentuojantys teisės aktai yra imperatyvaus pobūdžio, todėl teismui konstatavus savavališkos statybos faktą bei priėmus sprendimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tokio sprendimo priėmimui neturi reikšmės aplinkybė, kad savavališkai pastatytas ar rekonstruotas statinys yra įkeistas trečiojo asmens naudai ar areštuotas. 2013-07-24 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31)-FAK-1029 (pateiktas su ieškiniu) buvo konstatuota, kad naujas gyvenamasis namas pastatytas senojo gyvenamojo namo vietoje. Tai patvirtina ir savavališkos statybos akte nurodytas atliktų statybos darbų mastas („buvusio gyvenamojo namo vietoje pastatytas plytų mūro vieno buto gyvenamasis namas“). Minėtus dokumentus atsakovas pasirašė ir su juose nustatytomis aplinkybėmis sutiko, pastabų neteikė. Teismui nagrinėjant bylą buvo žinoma apie registruotą statinį, kuris objektyviai nebeegzistuoja, kadangi vietoje 45,59 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo buvo pastatytas apie 450 kv. m bendro ploto statinys (pagal atsakovo pateiktus 2013-08-05 kadastrinių matavimų duomenis), todėl savavališkos statybos padarinių šalinimas, išardant ir perstatant perstatyto gyvenamojo namo dalis iki registruotų kadastrinių duomenų matmenų reikštų iš esmės naują statybą. Pažymėtina, kad net įsiteisėjus teismo sprendimui nugriauti savavališkai pastatytą statinį, statytojui išlieka galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kaip nurodo atsakovas, jis imasi veiksmų minėtam dokumentui gauti (gavo specialiuosius architektūros reikalavimus, sudarė sutartį su projektavimo įmone), o tai leidžia teigti, kad atsakovas pripažįsta savavališkos statybos faktą, tiesiog statybai įteisinti būtinas papildomas laikas. Darytina išvada, jog 2015-05-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2206-647/2015 buvo priimtas, įvertinus visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei nepažeidžiant materialinės ar proceso teisės normų, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-08-09 nutartimi atsakovo A. S. (A. S.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2206-647/2015 atmetė.Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad priimtas sprendimas pažeidė jų interesus, nenurodė konkrečių teisių ir interesų, kurie buvo pažeisti. Teismo vertinimu, pati savavališka statyba, pažeidžia mažamečių vaikų teises, daro žalą jų interesams, kadangi šiuo atveju naujas statinis buvo pastatytas vietoje buvusio gyvenamojo namo, nesant būtinų leidimų, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas taip pat pažymėjo, jog savavališkai pastatyto statinio naudotojai, taip pat asmenys, su kuriuo atsakovą sieja prievoliniai teisiniai santykiai dažniausiai į bylą trečiaisiais asmenimis nėra traukiami, nes įpareigojus pašalinti savavališkos statybos padarinius tokių asmenų interesai negali būti pažeidžiami.Teismas konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negali būti tenkinamas, nes nenustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia įstatymų saugomas atsakovo kreditorių ar jo vaikų teises ar teisėtus interesus, o prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negali būti tenkinamas, nes nenustatyta aiški, esminė teisės normos taikymo klaida, taip pat jog teismas neprotingai įvertino bylos aplinkybes, ar tai, jog reikšmingos bylos nagrinėjimui aplinkybės teismui nebuvo žinomos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Skundas grindžiamas šiais argumentas: Teismas pažeidė CPK 4 straipsnį., numatantį, kad vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2003, todėl atmetus prašymą ir įgyvendinus priimtą sprendimą nebebus galimybių apginti tiek atsakovo, tiek jo kreditorių teisių į žalos atlyginimą pagal antstoliams pateiktus vykdomuosius raštus, nes nugriovus namą, išieškojimas taps nebeįmanomu. Atsakovas A. S. nebuvo išklausytas civilinėje byloje Nr. e2-2206-647/2015, o teismas pažeidė CPK 130 straipsnio1 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą. Teismas pažeidė imperatyvią procesinę teismo prievolę ištirti galimybę paskirti byloje kuratorių ar dokumentus įteikti per antstolį. Teismas ignoravo teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-181/2014, 3K-3-128-686/2015, taip pat Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1110-467/2016. Atsakovas su prašymu pateikė išrašą iš registrų centro, jog visi kreditoriai sutinka, kad atsakovui priklausantis namas būtų įteisintas. Taigi teismas, neišklausęs nei atsakovo, jo kuratoriaus ir kreditorių, pažeidė suinteresuotų asmenų teises. Teismo išvada, kad namo griovimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems principams. Teismo išvada, kad gyvenamasis namas yra pastatytas vietoje buvusio gyvenamojo namo yra nepagrįsta, kadangi atsakovas įsigytą namą apmūrijo ir padidino namo plotą, taigi namas yra tas pats tik padidėjęs. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas su vaikais gali gyventi name, dėl kurio griovimo sprendime nėra pasisakyta, o bus nugriautas tik rekonstruotas namas, nes nėra dviejų namų, o yra tik vienas rekonstruotas namas. Aplinkybė, kad atsakovas yra ne lietuvis ir absoliučiai nesupranta lietuvių kalbos, negali būti laikoma svarbia aplinkybe, kad jis laiku neįvykdė statybos inspekcijos reikalavimų registruojant namą. Atsakovas suprato, kad reikalingi leidimai ir jis ėmėsi veiksmų namo įteisinimui.
Ieškovas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-09 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Teismas tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir pagrįstai konstatavo, nesant bylos nagrinėjimo atnaujinimo būtinų sąlygų dėl neįtrauktų byloje asmenų, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad priimtas sprendimas pažeidė trečiųjų asmenų interesus, nenurodė konkrečių teisių ir interesų, kurie buvo pažeisti. Sutiktina su teismo vertinimu, kad pati savavališka statyba pažeidžia mažamečių vaikų teises, daro žalą jų interesams, nes naujas statinys buvo pastatytas vietoje buvusio gyvenamojo namo, nesant būtinų leidimų, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovo minimos nutartys civilinėse bylose 3K-3-128-686/2015, 2S-1110-467/2016 negali būti taikomos nagrinėjamoje byloje, nes skiriasi faktinės aplinkybės, jose nėra esminių panašumų. Todėl nėra teisinio pagrindo taikyti nurodytose civilinėse bylose suformuotų teismo išaiškinimų ir taisyklių. Teismas pagrįstai vertino, kad nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir tuo pagrindu, jog padaryta esminė teisės normos taikymo klaida. Teismas pagrįstai sprendė, kad vietoj buvusio gyvenamojo namo yra pastatytas naujas statinys, tai pripažįsta ir atsakovas. Registruotas statinys objektyviai neegzistuoja, savavališkai pastatytas statinys negali būti laikomas registruotu registre, kadangi tai iš esmės kitas statinys. Atkreipia dėmesį, kad 2014-01-28 buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris pasirašytinai buvo įteiktas atsakovui. Todėl atsakovui buvo žinomos savavališkos statybos nepašalinimo pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-08-09 nutartimi nutarė atmesti atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-08-09 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Dėl proceso atnaujinimo
Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, No. 38368/04, judgment of 1 March 2007;Volkov v. Russia, No. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
Dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2206-647/2015, neįtraukęs apelianto kreditorių, kurie pritarė apeliantui priklausančio namo įteisinimui. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantas turi du nepilnamečius vaikus.CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai teismas, nepaisydamas šio draudimo, priimtu byloje sprendimu nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų, gali būti konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), tačiau galimybė instancine tvarka konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų naudojasi apeliacijos teise (CPK 305 str., 320 str. 1 d.). Jeigu sprendimas apeliacine tvarka nebuvo ar negalėjo būti skundžiamas (kaip nagrinėjamu atveju), galimybės instancine tvarka įvertinti, ar teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl nedalyvavusio byloje asmens materialiųjų teisių ar pareigų, nėra. Tokiu atveju iš esmės vienintelė procesinė galimybė asmeniui, nedalyvavusiam byloje, ginti savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą yra proceso atnaujinimo institutas, konkrečiai – CPK 336 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).Prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis (šiuo atveju – pareiškėjas), kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, todėl atskirojo skundo argumentai dėl jo kreditorių neįtraukimo į bylos nagrinėjimą atmetami. Pagal CPK 56 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Šiuo atveju atsakovas nėra savo kreditorių atstovas, todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Apeliantas proceso atnaujinimą taip pat grindžia aplinkybe, jog į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti jo nepilnamečiai vaikai, taip pat Vaiko teisių apsaugos tarnyba nepareiškė nuomonės dėl jų gyvenimo sąlygų pabloginimo. Teismas sprendžia, kad šioje dalyje atsakovas prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo teisę reikšti, nes jis yra nepilnamečių vaikų įstatyminis atstovas. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba įstatymo nustatytais atvejais gali būti įtraukiama į procesą tam, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jai pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu (CPK 49 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo kategorija nereikalauja privalomo Vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimo procese, nes byloje nėra sprendžiami klausimai, dėl kurių vaikų įstatyminis atstovas (atsakovas) nebūtų galėjęs tinkamai vykdyti atstovavimo pareigą. Sprendžiant klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nugriaunant neteisėtai pastatytą statinį, aplinkybė, kad asmuo, kuriam priklauso minėtas statinys, turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo įteisinti tokio statinio statybą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, gyvenamojo namo pastatymas, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir atsakovo bei su juo gyvenančių asmenų palikimas gyventi tokiame name, ne tik prieštarauja mažamečių vaikų teisėms, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai turi įgyvendinti, nepažeisdami įstatymo reikalavimų. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 ir 13 straipsnių nuostatas vaiko tėvai turi užtikrinti vaiko teisę ne į bet kokias, o tinkamas gyvenimo sąlygas ir gyvenamąjį būstą. Vaikų apgyvendinimas statybos techninių reikalavimų neatitinkančiame pastate negali būti laikomas tinkamu vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas ir gyvenamąjį būstą užtikrinimu.
Dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu
Apeliantas atskiruoju skundu prašo bylos nagrinėjimo procesą atnaujinti ir todėl, kad bylą nagrinėjęs teismas esą padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir ši klaida turėjo įtakos, priimant neteisėtą sprendimą. Apeliantas nurodo, kad reikšmingos bylai aplinkybės yra tai, jog ginčo statinys nėra pastatytas vietoje buvusio gyvenamojo namo, o šis gyvenamasis namas yra rekonstruotas, taigi ieškovas ieškiniu pateikė neteisingus duomenis dėl faktinių aplinkybių.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji; klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakę dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos vertinimo kriterijų, pagal kuriuos tokia klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).Atsakovas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad ieškovas ieškinyje teismui nenurodė, jog žemės sklype yra registruotas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šie atsakovo argumentai nėra pagrįsti, kadangi ieškovas kartu su ieškiniu pateikė VĮ Registrų centro išrašą, kuriame nurodytos minėtos aplinkybės, jos teismo buvo įvertintos.Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas iš esmės nei savo prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde nenurodo jokios konkrečios teisės normos, kurią bylą nagrinėjęs teismas pritaikė netinkamai.Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti teisės normų pažeidimų, priimant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-06-25 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2206-647/2015. Kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, aiški teisės normos taikymo klaida galėtų būti aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą aiškios teisės normos taikymo klaidos pagrindu, turi įstatyminę pareigą pagrįsti argumentus ir nurodyti, kokia pirmosios instancijos teismo padaryta esminė klaida nulėmė neva neteisėtą 2015-06-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 (CPK 178 str.).Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog teismas pažeidė CPK 130 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir apeliantas nebuvo išklausytas, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2206-647/2015. Apeliacinės instancijos teismas nevertina šių aplinkybių, kadangi tokių aplinkybių atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė, o atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas, tinkamai įteisinęs savavališką statybą, gali pasinaudoti CPK 595 straipsnuje numatyta teise vykdymo procese sudaryti taikos sutartį su išieškotoju, t. y. Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.