- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-1110-467/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16865-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Vakas“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Grižlita LT“
- Ieškovas
- BAB banko „Snoras“
- Atsakovas
- BUAB „Remada“, UAB „Grižlita LT“
- Trečiasis asmuo
- T. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Vakas“ ir suinteresuoto asmens UAB „Grižlita LT“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo BAB banko „Snoras“ ieškinį atsakovams BUAB „Remada“ ir UAB „Grižlita LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – T. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BAB banko ,,Snoras“ ieškinį atsakovams RUAB ,,Remada“ ir UAB ,,Grižlita LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo - T. A. ir 2014 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino – 2012 m. vasario 7 d. ir 2013 m. sausio 7 d. atsakovų RUAB „Remada“ ir UAB „Grižlita LT“ sudarytas akcijų pasirašymo sutartis pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikė restituciją – UAB „Grižlita LT“ įpareigojo grąžinti RUAB „Remada“ akcijų pasirašymo sutartimis perleistus statinius, o RUAB „Remada“ - grąžinti UAB „Grižlita LT“ įsigytų akcijų kainą, priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2015 m. spalio 15 d. pareiškėjas UAB „Vakas“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, jog byloje buvo kilęs ginčas dėl akcijų pasirašymo sutarčių, kurių pagrindu įsigytos naujai išleistos akcijos buvo apmokėtos turtiniu įnašu – nekilnojamuoju turtu, bei dėl vėlesnių tų pačių akcijų perleidimo už piniginį atlygį byloje nedalyvavusiems asmenims, tarp jų ir pareiškėjui. Teigia, jog, panaikinus akcijų pasirašymo sutartis bei pritaikius restituciją, buvo pažeistos į bylą neįtrauktų asmenų, įgijusių akcijas už piniginį atlygį, materialinės teisės bei interesai, kadangi, pritaikius restituciją ir įpareigojus grąžinti nekilnojamąjį turtą, įsigytos akcijos tapo bevertės. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai neįtraukė UAB „Vakas“, A. G. bei V. R. į bylos nagrinėjimą, nes įsiteisėjusiu sprendimu nusprendė dėl šių asmenų materialiųjų teisių ir teisėtų interesų, kadangi iš esmės visą UAB „Grižlita LT“ akcijų vertę sudarė jos nuosavybės teise turėtas nekilnojamasis turtas, todėl, teismo sprendimu grąžinus BUAB „Remada“ ginčo statinius, pastaroji bendrovė praturtėjo dvigubai: už pareiškėjui perleistas akcijas gavo pinigines lėšas bei restitucijos pagrindu faktiškai atgavo ginčo statinius. Piniginės lėšos, priteistos UAB „Grižlita LT“ naudai iš BUAB „Remada“ restitucijos pagrindu, bendrovei realiai grąžintos nebus, nes UAB „Grižlita LT“ turės stoti į BUAB „Remada“ kreditorių eilę su trečios eilės reikalavimu. Ši aplinkybė būtų turėjusi įtakos minėtiems asmenims, priimant sprendimą dėl bendrovės akcijų įsigijimo, todėl teismo sprendimu buvo akivaizdžiai pasisakyta dėl UAB „Vakas“, A. G. bei V. R. teisių, iš esmės pabloginant jų padėtį, kas sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Apie įsiteisėjusį teismo sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2015 m. rugpjūčio 3 d. vykusiame UAB „Grižlita LT“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ir būtent nuo šios dienos yra skaičiuojamas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (ieškovas) BAB bankas ,,Snoras“ atsiliepime su prašymu nesutiko. Nurodė, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus nustatytą terminą, nes, tvirtinant įmonės finansinių ataskaitų rinkinį, teismo sprendimas jau buvo priimtas ir įsiteisėjęs, o teismo sprendimu taikyta restitucija turėjo šiuose dokumentuose atsispindėti ir akcininkai apie tai turėjo sužinoti. Be to teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl materialiųjų UAB „Vakas“ teisių ir pareigų, kadangi byloje nebuvo sprendžiama nei dėl sutarties, kuria UAB „Vakas“ įsigijo UAB „Grižlita LT“ akcijas, teisėtumo ir/ar teisinės galios, nei jokių kitų pareiškėjui suteikiamų turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų pasikeitimo. Bendrovė yra privatus juridinis asmuo, kurio turtas atskirtas nuo akcininkų turto, todėl bendrovės akcininkai turi tik tokias teises, kokias jiems suteikia akcijos. Be to pareiškėjas nenurodė, dėl kokių materialinių teisinių pagrindų turėtų būti priimtas kitoks sprendimas, pakartojant ginčo procesą. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, jau buvo nagrinėtos apeliacinėje instancijoje, taigi Vilniaus apygardos teismo nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl UAB „Vakas“ materialiųjų teisių ir pareigų.
Suinteresuotas asmuo (atsakovas) BUAB ,,Remada“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Nemokumo sprendimai“, atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškėjo argumentais, kad priimtu teismo sprendimu galėjo būti pažeistos į bylą neįtrauktų asmenų, t.y. pareiškėjo UAB „Vakas“ bei A. G. ir V. R. teisės ir teisėti interesai, sutinka, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo netiesiogiai pasisakyta dėl pastarųjų asmenų materialinių teisių, susijusių su įgytomis UAB „Grižlita LT“ akcijomis, tačiau, įvertinus proceso atnaujinimo instituto, kaip ekstraordinarinio bei išimtinio proceso stadijos tikslus, mano, jog pareiškėjas neįrodė, kad prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu, t.y., pareiškėjas nepagrindė, kad, įtraukus į bylą nurodomus asmenis, galėjo būti priimti kitokie teismų sprendimai.
Trečiasis asmuo T. A. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su UAB „Vakas“ pateiktu prašymu sutinka, kadangi mano, jog jis yra pagrįstas ir tenkintinas.
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Grižlita LT“ atsiliepimuose sutiko su pareiškėjo pozicija dėl neįtrauktų asmenų teisių bei interesų pažeidimo, t.y., jog aplinkybės, kad bendrovė neteko nuosavybės teise valdytų ginčo statinių bei jai nebus grąžintos piniginės lėšos už perleistas akcijas, būtų turėjusios įtakos asmenims, priimant sprendimą dėl bendrovės akcijų įsigijimo. Taip pat, palaikydamas pareiškėjo poziciją dėl nepagrįsto restitucijos taikymo šioje civilinėje byloje, teigia, jog priimtu teismo sprendimu nebuvo pasiektas restitucijos tikslas, kas sąlygojo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų pažeidimą, todėl, atnaujinus procesą byloje ir bylą pakartotinai išnagrinėjus teisme, egzistuotų pagrindas priimti naują sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Vakas“ rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog, tik atnaujinus procesą byloje, pareiškėjas turėtų teisę teikti savo poziciją dėl priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o aplinkybė, jog UAB „Grižlita LT“ teismo sprendimo pagrindu neteko nuosavybės teise valdytų ginčo statinių ir jai nebus realiai grąžintos piniginės lėšos už perleistas akcijas, būtų turėjusi įtakos minėtiems asmenims priimant sprendimą dėl bendrovės akcijų įsigijimo. Dėl teismo sprendimu taikytos restitucijos būdo UAB „Grižlita LT“ padėtis nepagrįstai bei nesąžiningai pablogėjo, taip pažeidžiant esmines restitucijos taikymo taisykles, grįstas šalių grąžinimu į iki pažeidimo buvusią padėtį. Todėl, pareiškėjo manymu, jis pagrindė savo materialinių teisių pažeidimą, kuris sąlygojo neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais pareiškėjo atžvilgiu, kadangi pareiškėjas toje civilinėje byloje nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Vakas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas sprendė, jog prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas nėra praleistas, kadangi pareiškėjas pateikė pakankamus įrodymus apie tai, jog apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2015 m. rugpjūčio 3 d. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Tačiau teismas sprendė, jog pareiškėjo argumentas, kad piniginės lėšos, priteistos UAB „Grižlita LT“ naudai iš BUAB „Remada“ restitucijos pagrindu, bendrovei realiai grąžintos nebuvo ir, pareiškėjo teigimu, niekada nebus, nes UAB „Grižlita LT“ turės stoti į BUAB „Remada“ kreditorių eilę su trečios eilės reikalavimu BUAB „Remada“ bankroto byloje, negali būti vertinama kaip pareiškėjo materialiųjų teisių pažeidimas, nes, esant įmonei iškeltai bankroto bylai, kreditorinių reikalavimų patenkinimas (kreditorių eiliškumas) reglamentuojamas Įmonių bankroto įstatymo normų. Todėl įstatymo sureguliuota situacija negali būti laikoma pareiškėjo teisių pažeidimu, o pareiškėjas negali turėti prioritetinių teisių kitų BUAB „Remada“ kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog, teismo sprendimu grąžinus BUAB „Remada“ ginčo statinius bei negrąžinus piniginių lėšų UAB „Grižlita LT“, pastaroji bendrovė praturtėjo dvigubai, neturi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms, o pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog UAB „Vakas“, A. G. ir V. R., kurie įsigydami UAB „Grižlita LT“ akcijas tikėjosi vystyti nekilnojamojo turto verslą bei už įsigytas akcijas sumokėjo pinigines lėšas, liko su beverčiu turtu, taip pat nesudaro pagrindo teismui konstatuoti pareiškėjo materialiųjų teisių pažeidimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme bei atnaujinti proceso, kadangi pareiškėjas, veikdamas kaip verslininkas ir vystydamas investicinius projektus, prisiima su tokia veikla susijusią riziką. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nagrinėjamoje civilinėje byloje sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais CK 6.66 ir CK 1.80 straipsnių pagrindu, t.y. teismas konstatavo, jog atsakovai, sudarydami ginčo sandorius, pažeidė ieškovo teises atgauti jam priklausančią skolą bei pažeidė imperatyvias Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normas, todėl buvo pritaikyta restitucija CK 6.145 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė pagrįstų argumentų, jog galėjo ir turėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas, pakartojant visą teisminį procesą. Byloje taikytos restitucijos būdo tikslingumas ir teisingumas patvirtintas įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, todėl nėra pagrindo teigti, jog byloje turėjo būti taikomas kitoks restitucijos būdas ar kad ji negalėjo būti taikoma, o pareiškėjo nurodoma susidariusi situacija dėl atsakovų nelygiavertės padėties, kaip pasirinktos restitucijos pasekmės, nulemta ne neteisingo teismo sprendimo, o vieno iš atsakovų (BUAB „Remada“) bankroto proceso, todėl nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja protingų ir pagrįstų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija ir atmetė suinteresuoto asmens BAB banko ,,Snoras“ argumentą, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės yra prejudicinis faktas pareiškėjo atžvilgiu, kadangi pareiškėjas nedalyvavo šiame teisminiame procese, todėl jo atžvilgiu nustatytos aplinkybės nelaikomos prejudiciniais faktais, tačiau šio argumento atmetimas nepaneigia teismo anksčiau padarytų išvadų dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą nepagrįstumo.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Vakas“ prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog, pripažinus sandorį niekiniu ir pritaikius restituciją, pasekmės turėtų tekti ginčo šalims vienodai, tuo tarpu dabar susiklosčiusi situacija negrąžino šalių į iki pažeidimo buvusią padėtį. Pareiškėjas nurodė aplinkybes, kuriomis remiantis, priimtu sprendimu buvo pažeistos jo materialinės teisės – pritaikius restituciją viena iš sandorio šalių atsidūrė blogesnėje padėtyje nei kita, dėl ko nukentėjo ir pareiškėjo interesai. Nors teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, jog restitucijos būdo tikslingumas buvo patikrintas įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, iš tiesų, nagrinėjant bylą nei pirmojoje, nei apeliacinėje instancijoje, šalys nekėlė klausimo dėl restitucijos taikymo būdo ar restitucijos netaikymo, dėl ko teismas dėl jo nepasisakė. Teismas nutartyje nieko nepasisakė dėl pareiškėjo pozicijos, jog tam tikrais atvejais galima restitucijos netaikyti, jei ji negrąžintų asmenų į prieš tai buvusią padėtį arba tai prieštarautų teisės principams. Priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį, atsakovas UAB „Remada“ jau buvo bankrutuojantis, todėl jau tuomet buvo akivaizdu, kad pasirinktas restitucijos būdas yra netinkamas. Todėl, net ir pripažinus akcijų pirkimo sandorius negaliojančiais, restitucija neturėjo būti taikyta. Šiuo atveju jos taikymas pažeidė į procesą neįtrauktų asmenų interesus.
Suinteresuotas asmuo UAB „Grižlita LT“ atskiruoju skundu su priimta nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti, o klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje. Nurodo, jog pareiškėjo teisių pažeidimas atsirado ne dėl esamo teisinio reglamentavimo, tačiau būtent dėl teismų priimtų sprendimų, kuriais buvo netinkamai taikytos materialinės teisės normos, t.y., taikant abipusę restituciją tada, kai ji realiai nebuvo įmanoma. Nesutiktina ir su teismo pozicija, jog restitucijos teisingumas ir teisėtumas jau buvo įvertintas nagrinėjant bylą iš esmės, kadangi teismas šių klausimų nenagrinėjo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo pasiektas restitucijos tikslas – šalys nebuvo grąžintos į prieš tai buvusią situaciją ir taip nepagrįstai pažeistos vienos iš šalių teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo BUAB „Remada“ atsiliepime su pateiktu UAB „Vakas“ atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog materialiosios pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, kadangi, pritaikius restituciją, priteistų sumų grąžinimas reglamentuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teismas neturėjo pareigos atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą.
Pareiškėjas UAB „Vakas“ atsiliepime su UAB „Grižlita LT“ atskiruoju skundu sutinka, ir prašo jį patenkinti. Atsiliepime nurodo iš esmės savo atskirajam skundui analogiškus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirieji skundai iš esmės yra pagrįsti ir sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti bei procesui atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; kt.).
Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Taigi teismas, nagrinėdamas aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą.
CPK 370 straipsnio 3 dalis nustato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo UAB „Vakas“ prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, kadangi pareiškėjas pateikė įrodymus apie 2015-08-03 įvykusį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio turinys pagrindžia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojimo momentą. Šios aplinkybės apeliantai neskundžia (atvirkščiai, laiko ją pagrįsta), todėl daryti kitokią išvadą apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi jokio pagrįsto pagrindo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjas neįrodė kitos CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos - kad pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Apeliantai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir apeliacinės instancijos teismas apeliantų pozicijai iš esmės pritaria.
Pareiškėjas UAB „Vakas“ nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovo BAB banko „Snoras“ ieškinį atsakovams BUAB „Remada“ ir UAB „Grižlita LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – T. A., grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t.y., kad sprendimu šioje byloje teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo taisykles, konstatavo, kad nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014). Tačiau kasacinis teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015, kurioje panašiai kaip ir šiuo metu nagrinėjamu atveju, buvo keliamas klausimas dėl to, kad procesinis teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta taikos sutartis ir kuriame nėra tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar pareigų, vis dėlto sukuria pareiškėjui teisių ar pareigų ta prasme, jog taikos sutarties patvirtinimas, perleidžiant areštuotą turtą kito asmens nuosavybėn turi tiesioginės įtakos asmens, kurio naudai buvo nustatytas areštas, teisei nukreipti reikalavimo patenkinimą į jo naudai areštuotą turtą ir jos apimčiai, konstatavo, kad taikos sutarties šalys, tvirtindamos taikos sutartį teisme, neinformavusios kreditorių dėl taikos sutarties sudarymo, atėmė galimybę kreditoriams išsakyti savo nuomonę teisme, pateikti argumentus dėl taikos sutarties sudarymo negalimumo, dėl šio susitarimo įtakos jų teisėms. Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, jog, patvirtindamas taikos sutartį, teismas nusprendė dėl pareiškėjo (kreditoriaus, kurio naudai buvo areštuotas ginčo turtas) teisių ir pareigų, nes šis kreditorius, kaip ir kiti kreditoriai pagal vykdomuosius raštus, turėjo turtinį interesą į perleistus žemės sklypus, tačiau perleidus žemės sklypus pagal taikos sutartį kasatoriui, jų turtiniai interesai liko be apsaugos. Remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, kasacinis teismas, be kita ko, šioje byloje pripažino, kad teismai pagrįstai atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismo šiuo metu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl akcijų pasirašymo sutarčių, kurių pagrindu įsigytos naujai išleistos akcijos buvo apmokėtos turtiniu įnašu – nekilnojamuoju turtu, bei dėl vėlesnio tų pačių akcijų perleidimo už piniginį atlygį byloje nedalyvavusiems asmenims, tarp jų ir pareiškėjui. Teismui panaikinus akcijų pasirašymo sutartis bei pritaikius restituciją, buvo pažeistos į bylą neįtrauktų asmenų, įgijusių akcijas už piniginį atlygį, materialinės teisės bei interesai, kadangi, pritaikius restituciją ir įpareigojus grąžinti nekilnojamąjį turtą, įsigytos akcijos tapo bevertės. Be to dėl teismų sprendimais taikytos restitucijos, vienos iš šalių padėtis nepagrįstai pagerėjo, kitos šalies – nepagrįstai bei nesąžiningai pablogėjo (CK 6.145 str. 2 d.). Todėl pareiškėjas tvirtina, kad, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą pakartotinai, egzistuotų pagrindas panaikinti priimtus teismų sprendimus bent jau restitucijos dalyje.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog piniginės lėšos, priteistos UAB „Grižlita LT“ naudai iš BUAB „Remada“ restitucijos pagrindu, bendrovei realiai grąžintos nebuvo ir, pareiškėjo teigimu, niekada nebus, nes UAB „Grižlita LT“ turės stoti į BUAB „Remada“ kreditorių eilę su trečios eilės reikalavimu BUAB „Remada“ bankroto byloje, negali būti vertinama kaip pareiškėjo materialiųjų teisių pažeidimas, nes, esant įmonei iškeltai bankroto bylai, kreditorinių reikalavimų patenkinimas (kreditorių eiliškumas) reglamentuojamas Įmonių bankroto įstatymo normų. Be to teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog, teismo sprendimu grąžinus BUAB „Remada“ ginčo statinius bei negrąžinus piniginių lėšų UAB „Grižlita LT“, pastaroji bendrovė praturtėjo dvigubai, neturi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms, o pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog UAB „Vakas“, A. G. ir V. R., kurie įsigydami UAB „Grižlita LT“ akcijas tikėjosi vystyti nekilnojamojo turto verslą bei už įsigytas akcijas sumokėjo pinigines lėšas, liko su beverčiu turtu, taip pat nesudaro pagrindo teismui konstatuoti pareiškėjo materialiųjų teisių pažeidimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme bei atnaujinti proceso, kadangi pareiškėjas, veikdamas kaip verslininkas ir vystydamas investicinius projektus, prisiima su tokia veikla susijusią riziką. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.
Jau minėta, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011; 2015-03-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015) procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu turėtų būti atnaujintas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisės būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs (pvz. 2007-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3159/2007; 2008-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2008; kt), kad nusprendimas dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nusttaymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB “Vakas” prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kuo pasireiškė jo materialiųjų teisių ir interesų pažeidimas, o būtent: teismo sprendimu pritaikius restituciją ir įpareigojus atsakovą UAB “Grižlita LT” ginčo statinius grąžinti atsakovui BUAB “Remada”, o atsakovą BUAB “Remada” įpareigojus grąžinti atsakovui UAB “Grižlita LT” įsigytų akcijų kainą, pastarosios bendrovės akcijos tapo bevertės, o BUAB “Remada” praturtėjo dvigubai – jai liko už pareiškėjui ir kitiems tretiesiems asmenims perleistas akcijas gautos piniginės lėšos bei restitucijos pagrindu jai faktiškai grįžo ginčo statiniai. Piniginės lėšos, priteistos UAB „Grižlita LT“ naudai iš BUAB „Remada“ restitucijos pagrindu, bendrovei realiai grąžintos nebuvo ir, tikėtina, nebus, nes UAB „Grižlita LT“ turės stoti į BUAB „Remada“ kreditorių eilę su trečios eilės reikalavimu BUAB „Remada“ bankroto byloje. Taigi aplinkybė, kad UAB “Grižlita LT” teismo sprendimo pagrindu neteko nuosavybės teise valdytų ginčo statinių ir jai nebus realiai grąžintos piniginės lėšos už perleistas akcijas, akivaizdu, būtų turėjusi įtakos pareiškėjui ir kitiems asmenims, priimant sprendimą dėl bendrovės akcijų įsigijimo. Pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes įvertino vien formaliai, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, remdamasis aktualia kasacinio teismo praktika ir joje pateiktais išaiškinimais, priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju neįtraukus pareiškėjo į civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, buvo pažeisti įstatymo saugomi pareiškėjo interesai ir teisės, visų pirma, teisė būti išklausytam, o tai galėjo turėti įtakos ir jo materialiųjų interesų pažeidimui. Dėl to apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir procesas civilinėje byloje byloje pagal ieškovo BAB banko „Snoras“ ieškinį atsakovams BUAB „Remada“ ir UAB „Grižlita LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, įtraukiant į atnaujintos bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu UAB „Vakas“.
Atnaujinus procesą, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės teismo posėdyje (CPK 370 str. 3 ir 4 d.).
Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai yra susiję su jau atnaujintos bylos nagrinėjimu iš esmės ir klausimo dėl restitucijos taikymu išsprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo BAB banko „Snoras“ ieškinį atsakovams BUAB „Remada“ ir UAB „Grižlita LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – T. A., įtraukiant į šią bylą trečiuoju asmeniu UAB “Vakas”.