Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BAB banko ,,Snoras“ ieškinį atsakovams BUAB ,,Remada“, UAB ,,Grižlita LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – T. A., UAB „Vakas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2012 m. vasario 7 d. Akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp RUAB ,,Remada“ ir UAB ,,Grižlita LT“, bei 2013 m. sausio 7 d. Akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp RUAB ,,Remada“ ir UAB ,,Grižlita LT“, taip pat prašė taikyti restituciją, įpareigojant UAB ,,Grižlita LT“ grąžinti perleistus statinius RUAB ,,Remada“, o RUAB ,,Remada“ – grąžinti įsigytų akcijų kainą, bei priteisti solidariai ieškovo naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, jog 2012 m. vasario 7 d. Akcijų pasirašymo sutarties atžvilgiu BAB bankas ,,Snoras“ praleido senaties terminą, ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (1 t., b. l. 1-17).

2014 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-398-861/2014 ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančiomis 2012 m. vasario 7 d. ir 2013 m. sausio 7 d. atsakovų RUAB „Remada“ ir UAB „Grižlita LT“ sudarytas Akcijų pasirašymo sutartis nuo jų sudarymo momento bei taikė restituciją ir įpareigojo UAB „Grižlita LT“ grąžinti RUAB „Remada“ 2012 m. vasario 7 d. ir 2013 m. sausio 7 d. Akcijų pasirašymo sutartimis perleistus statinius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), o RUAB „Remada“ įpareigojo grąžinti UAB „Grižlita LT“ įsigytų akcijų kainą (3 t., b. l. 119-130).

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-296-661/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą (3 t., b. l. 167-177).

Suinteresuotas asmuo UAB „Vakas“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, panaikinti 2014 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, nes sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (5 t., b. l. 1-8).

2016 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nutarė pareiškėjo UAB „Vakas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti (5 t., b. l. 107-113).

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi atnaujino procesą šioje civilinėje byloje ir įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu UAB „Vakas“, nurodydamas, jog aplinkybė, kad UAB „Grižlita LT” teismo sprendimo pagrindu neteko nuosavybės teise valdytų ginčo statinių ir jai nebus realiai grąžintos piniginės lėšos už perleistas akcijas, būtų turėjusi įtakos UAB „Vakas“ ir kitiems asmenims, priimant sprendimą dėl bendrovės akcijų įsigijimo, todėl neįtraukus UAB „Vakas“ į civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, buvo pažeisti įstatymo saugomi pareiškėjo interesai ir teisės, t. y. teisė būti išklausytam, o tai galėjo turėti įtakos ir jo materialiųjų interesų pažeidimui (5 t., b. l. 152-158).

Pažymėtina, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio, priešieškinio dalyką ar pagrindą vertinama atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141, 143 straipsnių nuostatas.

Nagrinėjamu atveju procesas buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kad sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (UAB „Vakas“) teisių ar pareigų. Šis proceso atnaujinimo pagrindas nustatytas dėl to, kad teisė būti išklausytam yra vienas iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas pakartojamas tam, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą, proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad būtų peržiūrėtas jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas (nutartis), nes toks asmuo neturi galimybės ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema – byloje nedalyvaujančiam asmeniui įstatymo nesuteikta apeliacijos teisės, toks asmuo taip pat negali inicijuoti kasacinio proceso (CPK 305, 338, 342 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-257/2002; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2004, 2008 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-295/2008).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, peržiūrėdamas išnagrinėtą civilinę bylą, turi pareigą aiškintis aplinkybes, ar priimtas teismo sprendimas pažeidė būtent trečiojo asmens UAB „Vakas“ teises ar teisėtus interesus.

Trečiasis asmuo UAB „Vakas“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog byloje buvo kilęs ginčas dėl akcijų pasirašymo sutarčių, kurių pagrindu įsigytos naujai išleistos akcijos buvo apmokėtos turtiniu įnašu – nekilnojamuoju turtu, bei dėl vėlesnių tų pačių akcijų perleidimo už piniginį atlygį byloje nedalyvavusiems asmenims. Teigia, jog panaikinus akcijų pasirašymo sutartis bei pritaikius restituciją, buvo pažeistos trečiojo asmens UAB „Vakas“, įgijusio akcijas už piniginį atlygį, materialinės teisės bei interesai, kadangi, pritaikius restituciją ir įpareigojus grąžinti nekilnojamąjį turtą, įsigytos akcijos tapo bevertės. Taigi, teismas nepagrįstai neįtraukė UAB „Vakas“ į bylos nagrinėjimą, nors įsiteisėjusiu sprendimu nusprendė dėl šių asmenų materialiųjų teisių ir teisėtų interesų, kadangi iš esmės visą UAB „Grižlita LT“ akcijų vertę sudarė jos nuosavybės teise turėtas nekilnojamasis turtas, todėl teismo sprendimu grąžinus BUAB „Remada“ ginčo statinius, pastaroji bendrovė praturtėjo dvigubai: už pareiškėjui perleistas akcijas gavo pinigines lėšas bei restitucijos pagrindu faktiškai atgavo ginčo statinius, o piniginės lėšos, priteistos UAB „Grižlita LT“ naudai iš BUAB „Remada“ restitucijos pagrindu, bendrovei realiai grąžintos nebus, nes UAB „Grižlita LT“ turės stoti į BUAB „Remada“ kreditorių eilę su trečios eilės reikalavimu. Nurodo, jog UAB „Vakas“, įsigydamas UAB „Grižlita LT“ akcijas, tikėjosi vystyti nekilnojamojo turto verslą bei už įsigytas akcijas sumokėjo pinigines lėšas, liko su beverčiu turtu, t. y. investavo pinigines lėšas, kurios nei jiems, nei UAB „Grižlita LT“ nebus grąžintos. Tuo tarpu UAB „Grižlita LT“ akcijos, bendrovei netekus pagrindinio turto – ginčo statinių, liko bevertės. Taigi, ši aplinkybė būtų turėjusi įtakos priimant sprendimą dėl bendrovės akcijų įsigijimo, todėl pareiškėjas prieina prie išvados, jog teismo sprendimu buvo akivaizdžiai pasisakyta dėl jo teisių iš esmės pabloginant jo padėtį (5 t., b. l. 1-8). Pažymėjo, jog dėl teismo sprendimu taikytos restitucijos būdo UAB „Grižlita LT“ padėtis nepagrįstai bei nesąžiningai pablogėjo taip pažeidžiant esmines restitucijos taikymo taisykles, grįstas šalių grąžinimu į iki pažeidimo buvusią padėtį. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais pareiškėjo atžvilgiu, kadangi pareiškėjas toje civilinėje byloje nedalyvavo, todėl ieškovo teiginiai apie egzistuojančius prejudicinius faktus yra nepagrįsti (5 t., b. l. 72-78). Trečiasis asmuo taip pat teigė, jog nagrinėjant bylą nei pirmojoje, nei apeliacinėje instancijoje, šalys nekėlė klausimo dėl restitucijos taikymo būdo ar restitucijos netaikymo, dėl ko teismas dėl jo nepasisakė. Pažymėjo, jog tam tikrais atvejais galima restitucijos netaikyti, jei ji negrąžintų asmenų į prieš tai buvusią padėtį arba tai prieštarautų teisės principams. Priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį, atsakovas UAB „Remada“ jau buvo bankrutuojantis, todėl jau tuomet buvo akivaizdu, kad pasirinktas restitucijos būdas yra netinkamas. Todėl, trečiojo asmens manymu, net ir pripažinus akcijų pirkimo sandorius negaliojančiais, restitucija neturėjo būti taikyta (5 t., b. l. 124-129, 144-146).

Ieškovas BAB bankas ,,Snoras“ išsakė poziciją, jog teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl būtent materialiųjų UAB „Vakas“ teisių ir pareigų, kadangi byloje nebuvo sprendžiama nei dėl sutarties, kuria UAB „Vakas“ įsigijo UAB „Grižlita LT“ akcijas, teisėtumo ir/ar teisinės galios, nei jokių kitų UAB „Vakas“ suteikiamų turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų pasikeitimo. Pažymėjo, jog bendrovė yra privatus juridinis asmuo, kurio turtas atskiras nuo akcininkų turto, todėl bendrovės akcininkai turi tik tokias teises, kokias jiems suteikia akcijos. Be to, UAB „Vakas“ nenurodė, dėl kokių materialinių teisinių pagrindų turėtų būti priimtas kitoks sprendimas, pakartojant ginčo procesą (5 t., b. l. 46-52).

Atsakovas BUAB ,,Remada“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Nemokumo sprendimai“, nurodė, jog sutinka su UAB „Vakas“ argumentais, kad priimtu teismo sprendimu galėjo būti pažeistos į bylą neįtraukto asmens UAB „Vakas“ teisės ir teisėti interesai, tačiau, įvertinus proceso atnaujinimo instituto, kaip ekstraordinarinio bei išimtinės proceso stadijos tikslus, mano, jog UAB „Vakas“ neįrodė pagrindo abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu, t. y. šio atsakovo manymu, UAB „Vakas“ nepagrindė, kad jį įtraukus į bylą, galėjo būti priimti kitokie teismų sprendimai (5 t., b. l. 57-58).

Atsakovas UAB ,,Grižlita LT“ savo procesiniuose dokumentuose sutiko su trečiojo asmens UAB „Vakas“ pozicija dėl neįtrauktų asmenų teisių bei interesų pažeidimo, t. y. jog aplinkybės, kad bendrovė neteko nuosavybės teise valdytų ginčo statinių bei jai nebus grąžintos piniginės lėšos už perleistas akcijas, būtų turėjusios įtakos asmenims priimant sprendimą dėl bendrovės akcijų įsigijimo. Taip pat, palaikydamas UAB „Vakas“ poziciją dėl nepagrįsto restitucijos taikymo šioje civilinėje byloje, teigia, jog priimtu teismo sprendimu nebuvo pasiektas restitucijos tikslas, kas sąlygojo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų pažeidimą (5 t., b. l. 80, 99-101). Šis atsakovas taip pat nurodė, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išimtiniais atvejais, netgi pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, restitucija gali būti netaikoma, o būtent tokios aplinkybės yra šioje civilinėje byloje, kurioje nebuvo vertinamos restitucijos taikymo būdo bei apimties tikslingumas bei teisėtumas, o būtent taikyta abipusė restitucija ir pažeidė UAB „Vakas“ teises bei teisėtus interesus (5 t., b. l. 136-139).

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, jog teismo sprendimu panaikinti sandoriai pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas, t. y. CK 6.394 straipsnį, taip pat Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, todėl restitucija buvo pritaikyta teisingai. Nesutiko su trečiojo asmens UAB „Vakas“ pozicija, kad BUAB „Remada“ nepagrįstai praturtėjo, kadangi iškėlus įmonei bankroto bylą nėra aišku, ar bus patenkintas UAB „Grižlita LT“ reikalavimas gauti ginčo statinių vertę. Be to, kitokios restitucijos taikyti šioje byloje nebuvo galima, nes panaikinus sandorį ab initio restitucija turi būti dvišalė, priešingu atveju viena iš sandorio šalių gautų tai, ko ir tikėjosi iš neteisėto sandorio, t. y. ginčo statinius. Ieškovo atstovė teigia, kad trečiasis asmuo UAB „Vakas“ renkasi netinkamą savo teisių gynimo būdą, ir pažymėjo, jog atnaujinus bylą ir išreikalavus papildomus įrodymus paaiškėjo, kad UAB „Vakas“ nebuvo UAB „Grižlita LT“ akcininku bylos nagrinėjimo metu, todėl teismų priimtais sprendimai nebuvo pažeistos UAB „Vakas“ teisės ir teisėti interesai, nebuvo pasisakyta dėl jo teisių, taigi, teismų sprendimai neturėtų būti pakeisti. UAB „Vakas“ nepateikė jokių argumentų, dėl ko teismų sprendimai yra nepagrįsti, bei teisiškai nepagrindė nurodomo galimo restitucijos pakeitimo būdo. Atkreipė dėmesį, jog UAB „Vakas“, teigdamas, kaip turėtų būti taikoma restitucija, vadovaujasi teismų praktika viešųjų pirkimų bylose, kai paslaugos asmenims jau buvo suteiktos, o šiuo atveju ratio decidendi visiškai nesutampa. Prašė palikti teismų sprendimus nepakeistus (6 t., b. l. 70-71).

Teismo posėdžio metu atsakovo BUAB „Remada“ atstovė nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka, ir teigė, kad šioje stadijoje nėra pagrindo keisti teismų priimtų sprendimų. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo UAB „Vakas“ nepagrindė, kad šioje civilinėje byloje galėjo būti priimti kitokie teismų sprendimai, o prašydamas priimti naują sprendimą byloje ir ieškinį atmesti, nenurodė argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo. Dėl restitucijos taikymo teigė, jog UAB „Vakas“ taip pat nepagrindė, kodėl turėtų būti taikomas būtent jo nurodomas restitucijos būdas. Prašė atmesti UAB „Vakas“ reikalavimus ir palikti teismų sprendimus nepakeistus (6 t., b. l. 70-71).

Atsakovas BUAB „Grižlita LT“, tretieji asmenys UAB „Vakas“ bei T. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai (6 t., b. l. 12-14, 17-18, 21a, 21b, 24), šių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 246, 247 straipsniais, nagrinėja byla atsakovui BUAB „Grižlita LT“ ir tretiesiems asmenims UAB „Vakas“ bei T. A. nedalyvaujant. Teismas pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „Vakas“, pagal kurio prašymą buvo atnaujintas procesas šioje civilinėje byloje, neatvyko į tris teismo posėdžius (2016-07-11 d., 2016-09-14 d., 2016-10-10 d.) ir nesiekė realizuoti savo procesinės teisės būti betarpiškai išklausytam, todėl teismas daro išvadą, jog trečiojo asmens 2016-10-20 d. prašymas atidėti teismo posėdį dėl to, kad 2016-10-19 d. trečiasis asmuo sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, yra nepagrįstas, prieštaraujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis), todėl atmestinas.

Trečiojo asmens UAB „Vakas“ prašymas dėl teismo sprendimo pakeitimo atmestinas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atnaujinus bylos procesą, ieškovas savo atsikirtimams pagrįsti į bylą pateikė VĮ „Registrų centras“ išrašą apie juridinį asmenį UAB „Grižlita LT“ (5 t., b. l. 197-199). Atsakovas UAB „Grižlita LT“ pateikė 2015 m. liepos 3 d. ir 2015 m. liepos 21 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu UAB „Vakas“ įsigijo UAB „Grižlita LT“ akcijas (6 t., b. l. 28-33), bei UAB „Grižlita LT“ akcininkų registravimo žurnalo išrašo kopiją (6 t., b. l. 34-35).

Minėta, jog pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Vakas“ iš esmės neginčija priimtų teismo sprendimų pagrįstumo dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau kvestionuoja teismų taikytos restitucijos pagrįstumą. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, jog teismui panaikinus akcijų pasirašymo sutartis bei pritaikius restituciją, buvo pažeistos į bylą neįtrauktų asmenų, įgijusių akcijas už piniginį atlygį, materialinės teisės bei interesai, kadangi, pritaikius restituciją ir įpareigojus grąžinti nekilnojamąjį turtą, įsigytos akcijos tapo bevertės. Be to, dėl teismų sprendimais taikytos restitucijos, vienos iš šalių, t. y. atsakovo BUAB „Remada“, padėtis nepagrįstai pagerėjo, kitos šalies, t. y. UAB „Grižlita LT“ – nepagrįstai bei nesąžiningai pablogėjo.

Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įsigijusios šalie išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (CK 1.138 straipsnio 2 dalis). Restitucijos taikymas seka iš reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, todėl tenkinus reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, yra sprendžiamas klausimas dėl restitucijos taikymo.

Nagrinėjamu atveju teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu pripažino negaliojančiomis 2012 m. vasario 7 d. ir 2013 m. sausio 7 d. atsakovų RUAB „Remada“ ir UAB „Grižlita LT“ sudarytas Akcijų pasirašymo sutartis CK 6.66 ir CK 1.80 straipsnių pagrindais, taigi, sudaryti sandoriai yra niekiniai ir negalioja, o teismo taikyta restitucija yra šių sandorių negaliojimo pasekmė. Teismas išimtinais atvejais gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, tačiau šioje civilinėje byloje, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti išimties iš bendros restitucijos taikymo taisyklės, nes priešingu atveju nebūtų pasiektas rezultatas, kurio buvo siekiama ginčijant imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančius, t. y. niekinius sandorius. Pažymėtina, jog panaikinus sandorį ab initio restitucija turi būti dvišalė, priešingu atveju viena iš sandorio šalių gautų tai, ko ir tikėjosi iš neteisėto sandorio.

Taigi, teismas sprendžia, jog įvertinus teismo pritaikytos restitucijos būdą, jos apimties tikslingumą bei teisėtumą, šioje civilinėje byloje restitucijos tikslas buvo pasiektas, teismas nenustatė aplinkybių, kad restitucijos taikymas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams ar viešajam interesui. Atkreiptinas dėmesys, jog trečiasis asmuo UAB „Vakas“, nesutikdamas su byloje taikyta restitucija, vadovaujasi teismų praktika viešųjų pirkimų bylose. Šiuo atveju ginčas kyla iš privatinių teisinių santykių, bylų ratio decidendi nesutampa, todėl teismas kritiškai vertina trečiojo asmens UAB „Vakas“ nurodytą teismų praktiką, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą dėl tinkamo restitucijos taikymo būdo pasirinkimo.

Be to, iš byloje esančiu įrodymų nustatyta, jog UAB „Vakas“ nuosavybės teisę į UAB „Grižlita LT“ akcijas įgijo 2015 m. liepos 3 d. (5 t., b. l. 197-199), apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, buvo priimta 2015 m. sausio 29 d. (3 t., b. l. 167-177), taigi, nėra pagrindo teigti, jog priimti teismų sprendimai pažeidė trečiojo asmens UAB „Vakas“ teises ir teisėtus interesus. Sutiktina su ieškovo atstovės argumentais, kad aplinkybė, jog atsakovui BUAB „Remada“ iškelta bankroto byla, nereiškia, jog šis atsakovas nepagrįstai praturtėjo, kadangi iškėlus įmonei bankroto bylą pradedamos taikyti Įmonių bankroto įstatymo normos. Šioje stadijoje nėra aišku, ar bus patenkintas UAB „Grižlita LT“ reikalavimas gauti ginčo statinių vertę BUAB „Remada“ bankroto byloje, todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti, jog restitucijos taikymas lėmė nepagrįstą BUAB „Remada“ praturtėjimą ir kad teismo pritaikytos restitucijos būdas turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas praturtėjimas BUAB „Remada“ bankroto bylos kontekste. Tai, kad UAB „Grižlita LT“ turės stoti į BUAB „Remada“ kreditorių eilę su trečios eilės reikalavimu BUAB „Remada“ bankroto byloje, negali būti vertinama kaip trečiojo asmens UAB „Vakas“ materialiųjų teisių pažeidimu, nes, kaip jau buvo minėta, įmonei iškėlus bankroto bylą, kreditorinių reikalavimų patenkinimas (kreditorių eiliškumas) reglamentuojamas Įmonių bankroto įstatymo normų. Taigi, įstatymo sureguliuota situacija negali būti laikoma trečiojo asmens UAB „Vakas“ teisių pažeidimu, o trečiasis asmuo UAB „Vakas“ negali turėti prioritetinių teisių kitų BUAB „Remada“ kreditorių atžvilgiu. Be to, teismo vertinimu, vien UAB „Vakas“ nurodoma aplinkybė, jog jis liko su beverčiu turtu, taip pat nesudaro pagrindo teismui konstatuoti UAB „Vakas“ materialiųjų teisių pažeidimo, kadangi trečiasis asmuo, įvertinus tai, kad akcijas įsigijo po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo nagrinėjamoje civilinėje byloje, veikdamas kaip verslininkas, prisiima su tokia veikla susijusią riziką.

Dėl nustatytų aplinkybių ir vadovaujantis aukščiau paminėtais pagrindais trečiojo asmens UAB „Vakas“ prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-398-861/2014 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, netenkintinas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ieškovas BAB bankas ,,Snoras“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šį prašymą pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, prašo iš trečiojo asmens UAB „Vakas“ jam priteisti iš viso 3 522,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą: 2 352,10 Eur už susipažinimą su visa išnagrinėtos bylos medžiaga, UAB „Vakas“ pateiktais procesiniais dokumentais, 1 200,00 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui, atstovavimą trijų teismo posėdžių metu (6 t., b. l. 54-58).

Spręsdamas dėl ieškovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovo atstovės galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad už susipažinimą su visa bylos medžiaga patirta 2 352,10 Eur, už atstovavimą teismo posėdžiuose – 1 200,00 Eur. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė šiuos procesinius dokumentus – prašymą dėl įrodymų prijungimo ir išreikalavimo (5 t., b. l. 193-196) ir prašymą pašalinti UAB „Vakas“ iš bylos (6 t., b. l. 50-51). Pagal Rekomendacijų 7, 8.16, 8.19 punktų nuostatas maksimalus atlygis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Šioje byloje ieškovas atstovavimo išlaidas patyrė 2016 m. III ketvirtį. Už praėjusio, t. y. 2016 m. I ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 748,00 Eur. Vadinasi, maksimalus atlygis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 299,20 Eur, už vieną konsultacijų, pasirengimo teismo posėdžiui ar atstovavimo jame valandą – 74,80 Eur.

Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla atnaujinus procesą nėra labai didelės apimties ar sudėtingumo, joje nekeliami nauji teisės klausimai, byla buvo išnagrinėta iš esmės vieno teismo posėdžio metu. Be to, ieškovo atstovė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenurodo, kiek laiko sąnaudų patyrė susipažindama su bylos medžiaga bei pasiruošdama teismo posėdžiams, taip pat rengdama teismui minėtus prašymus. Darytina išvada, kad pagrįsta ir protinga atlygintinų išlaidų suma nustatytina orientuojantis į pagal Rekomendacijas nustatytų maksimalių dydžius bei vertinant pateiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, ieškovo atstovės darbo ir laiko sąnaudas jiems parengti.

Vertinant pagal pirmiau nurodytus kriterijus ieškovo išlaidų už susipažinimo su visa bylos medžiaga sumą - 2 352,10 Eur, ji pripažintina nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju byla nėra labai didelės apimties, nesudėtinga, atnaujinus procesą byloje, ji nagrinėta tik tose ribose, kurias apibrėžė proceso atnaujinimo pagrindai, be to, ieškovo atstovė nenurodo laiko sąnaudų, patirtų susipažįstant su šios civilinės bylos medžiaga, todėl teismas vertina ieškovo atstovės laiko sąnaudas 2,5 valandomis ir ieškovui iš trečiojo asmens UAB „Vakas“ priteistina 187,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma už susipažinimą su bylos medžiaga (74,80 Eur * 2,5), kuri pripažintina protingo dydžio ir pagrįsta.

Vertinant pagal pirmiau nurodytus kriterijus ieškovo išlaidų už pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose sumą – 1 200,00 Eur, ji taip pat pripažintina nepagrįsta. Teismas sprendžia, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovės laiko sąnaudos už susipažinimą su bylos medžiaga jau įvertintos 2,5 valandomis, ieškovo atstovės laiko sąnaudos rengiantis trims teismo posėdžiams vertintinos po pusę valandos, t. y. 1,5 val. Pažymėtina, kad 2016 m. liepos 11 d. teismo posėdis truko 13 min. (5 t., b. l. 184), todėl atstovavimo jame laikas, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, neskaičiuotinas; 2016 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdis truko 32 min. (6 t., b. l. 10), todėl atlygis skaičiuotinas kaip už 1 val. (Rekomendacijų 9 punktas); 2016 m. spalio 20 d. teismo posėdis truko 51 min. todėl atlygis skaičiuotinas kaip už 1 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Taigi, ieškovas turi teisę į atlygį už tris su puse atstovavimo jam teisme valandas. Minėta, pagal Rekomendacijas maksimalus atlygis už vieną advokato atstovavimo teisme valandą – 74,80 Eur, todėl ieškovui iš trečiojo asmens UAB „Vakas“ priteistina 261,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma už pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose (74,80 Eur * 3,5), kuri pripažintina protingo dydžio ir pagrįsta.

Ieškovas atskirai nenurodo, kiek patyrė išlaidų už procesinių dokumentų teismui paregimą, todėl teismas, įvertinęs tai, kad maksimalus atlygis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai yra 299,20 Eur, taip pat atsižvelgdamas į pateiktų dokumentų turinį, jiems parengti reikalingų laiko sąnaudų, sprendžia, jog ieškovo išlaidų šiems procesiniams dokumentams parengti pagrįsta ir protingo dydžio suma pripažintina 149,60 Eur (299,20 Eur * 0,5).

Apibendrinant išdėstytus argumentus ir atmestus trečiojo asmens UAB „Vakas“ prašymą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui BAB bankui ,,Snoras“ iš trečiojo asmens UAB „Vakas“ priteistina iš viso 598,40 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (187,00 Eur + 261,80 Eur + 149,60 Eur).

Šioje civilinėje byloje teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi buvo pritaikytos ir 2015 m. spalio 21 d. papildytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuoti statiniai, kurių savininkas yra BUAB „Remada“ (5 t., b. l. 17-19, 24). Teismui atmetus trečiojo asmens UAB „Vakas“ prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

trečiojo asmens UAB „Vakas“ prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo atmesti.

Priteisti ieškovui BAB bankui ,,Snoras“, į. k. 112025973, iš trečiojo asmens UAB „Vakas“, į. k. 302864224, 598,40 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2015 m. spalio 20 d. teismo nutartimi, papildyta 2015 m. spalio 21 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – BUAB „Remada“, į. k. 123841369, buveinės adresas Jankiškių g. 39, Vilnius, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Nemokumo sprendimai“, nuosavybės teise priklausančių statinių areštą, ir patvirtintą nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.