Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-933-934/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-02
Bylos Nr.: e2A-933-934/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28128-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Žilvinas Terebeiza (pirm.), Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė
Atsakovas: R. P.
Ieškovas: I. P.
Trečiasis asmuo: UAB „Mokilizingas“, "SB Lizingas", Grigiškių kredito unija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Jarmus, Mokilizingas
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-933-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28128-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 3.2.8.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį ir atsakovo R. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys byloje – UAB „Mokilizingas“, likviduojama UAB „Jarmus“, Grigiškių kredito unija, UAB „SB Lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. P. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. P. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė: 1) šalių santuoką, įregistruotą 2004-01-16 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo R. P. kaltės; 2) santuokoje įgytą turtą dalinti taip: a) nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2/649 dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dalinamas 2/3 dalį asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei, 1/3 dalį asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovui; b) transporto priemonė – lengvasis automobilis Hyundai i30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės nuosavybe; c) pripažinti prievolę UAB „Mokilizingas“ pagal 2017-12-22 Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KMU71222UMPA asmenine ieškovės prievole, kurios vykdymas po santuokos nutraukimo priskirtinas jai asmeniškai; d) pripažinti prievoles likviduojamai UAB „Jarmus“ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-22 teismo įsakymą (civilinės bylos Nr. L2-22162-790/2009), Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutarimą (administracinės bylos Nr. A2.6.-63-119/2016), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-04-21 nutarimą (administracinės bylos Nr. A2.6.-2619-203/2010) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-17 nutartį, Grigiškių kredito unijai ir UAB „SB Lizingas“ asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kurių vykdymas po santuokos nutraukimo priskirtinas jam padavimo dienos, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, asmeniškai; 3) nustatyti nepilnametės dukters U. P., gimusios 2004-06-30, ir nepilnamečio sūnaus A. P., gimusio 2014-12-19, nuolatinę gyvenamąją vietą su jų motina; 4) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters U. P. išlaikymą po 2/3 MMA nuo ieškinio indeksuojant išlaikymo dydį Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. P. išlaikymą po 2/3 MMA nuo ieškinio padavimo dienos, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečių sūnaus A. P. ir nepilnametės dukters U. P. naudai susidariusį bendrą išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 36 mėnesius – 13 440,00 Eur sumai, šių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 7) nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. P. ir U. P.: a) R. P. bendraus su nepilnamečiais vaikais kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 21.00 val., vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną; b) R. P. bendraus su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitę nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą; c) R. P. nepertraukiamai bendraus su nepilnamečiais vaikais eilinių atostogų metu – pasirinktinai dvi liepos mėnesio savaites ir dvi rugpjūčio mėnesio savaites. Apie planuojamas atostogas su vaikais tėvas informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios elektroniniu paštu ar trumpąja SMS žinute; d) Švenčių metu tėvai su vaikais bendraus tokia tvarka: 1) poriniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) su vaikais švenčia I. P., o neporiniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. - Sausio 1 d.) su vaikais švenčia R. P., vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną nuo 09.30 val. ir grąžinant juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę švenčių dieną iki 21.00 val.; 2) pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną, nuo 9.30 val. iki 20.00 val. su vaikais švenčia R. P., vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą nurodytu laiku tą pačią dieną; 3) pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną, su vaikais švenčia I. P.; e) R. P. turi teisę švęsti vaikų neporinius gimtadienius, tą pačią dieną vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos 9.30 val. ir grąžinant jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val., jeigu gimtadienis bus nedarbo dieną. Jeigu gimtadienis bus darbo dieną, R. P. turi teisę švęsti vaiko neporinį gimtadienį tik laisvu nuo ugdymo užsiėmimų metu. R. P. ir I. P. įsipareigoja nesudaryti kliūčių abiems tėvams pasveikinti vaikus kiekvienais metais, kuriais jie neturi pirmenybės švęsti jų gimimo dieną; f) R. P. su nepilnamečiais vaikais netrukdomai matytis ir bendrauti gali ir kitu šalių iš anksto suderintu laiku.; 8) po santuokos nutraukimo pakeisti ieškovės pavardę į M., o atsakovui palikti pavardę P.; 9) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 144-155).

2. Ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo neatsakingo alkoholio vartojimo, agresijos, neištikimybės, nesirūpinimo šeima ir jos gerovės užtikrinimu, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, jog atsakovas turi psichikos sutrikimų, bandė žudytis, palikęs atsisveikinimo laišką, gydėsi Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2015-08-11 iki 2015-08-12 ir nuo 2015-11-24 iki 2015-11-25, viso to priežastys – besaikis alkoholio vartojimas. Išgėręs ir būdamas apsvaigęs, atsakovas neadekvačiai reaguoja į bet kokius gyvenimiškus poelgius, nuolatos priekaištauja, reguliuoja kaip kas turi būti daroma, vairuoja automobilį apsvaigęs, kelia pavojų ne tik sau, tačiau ir vaikams. Atsakovo elgesys psichiškai nestabilus, bauginantis, dėl ko atsakovė nuolat jaučia didelę baimę ir nerimą dėl savo ir savo vaikų sveikatos ir gyvybės. Atsakovas persekioja ir šantažuoja ieškovę, ne kartą prieš ją buvo naudojamas smurtas, santykius lydi atsakovo grasinimai nužudyti ar kitaip susidoroti. Jis be nuolatinio psichologinio smurto (grasinimų), nevengia ir fizinio smurto. Be to, atsakovas su ieškove daug kartų elgėsi amoraliai, santuokoje buvo neištikimas su kitomis moterimis. Santuoka realiai šiuo metu jau nebeegzistuoja, atkurti artimų ryšių ir išsaugoti šeimą nėra realių galimybių. Ieškinyje pažymima, kad atsakovas jau ilgą laiką neprisideda ir prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nurodė, kad 2018-07-02 atsakovas nešė iš namų bendrus šeimos daiktus – televizorių, muzikinį centrą, mikrobangų krosnelę, konfliktavo ir vartojo necenzūrinius žodžius vaikų akivaizdoje, dėl ko buvo iškviesta policija. Dar anksčiau (2016-10-17) atsakovas tiesiog išvijo ieškovę su nepilnamečiais vaikais iš buto, kuris ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl ieškovė su vaikais tam tikra laiką buvo priversta gyventi savo brolio bute.

3. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ieškovė nurodo, kad su atsakovu santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: trijų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 63 800,00 Eur ir nurodytam butui proporcingai tenkančią žemės sklypo 2/649 dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 534,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ir yra būtina užtikrinti vaikų interesus, aplinkos pastovumą ir patogumą, ieškovė prašo 2/3 buto ir jam tenkančio žemės sklypo dalį priteisti jai, ir atitinkamai 1/3 dalį atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.123 straipsnio 1 dalis). Bute kartu su ieškove gyvens ir du nepilnamečiai vaikai. Ieškovei su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso lengvasis automobilis Hyundai i30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 000,00 Eur. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei reikalingas automobilis, išlaikant kartu gyvenančius du nepilnamečius vaikus, o iš atsakovo yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, ieškovė prašo teismo po santuokos nutraukimo palikti šį automobilį ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Ieškovės vertinimu, objektyviai padalinti turtą laikantis kitokios negu ieškinyje nurodytos tvarkos, t.y. vienam iš sutuoktinių priteisiant visą turtą natūra ir įpareigojant išmokėti kitam sutuoktiniui jo turto dalį atitinkančią piniginę kompensaciją, nėra finansinių galimybių. Be to, butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra vienintelis šeimos būstas, kuriame gyvena ir nepilnamečiai vaikai. Piniginės kompensacijos išmokėjimas būtų priimtinas tik tuo atveju, jeigu tokią kompensaciją už visą ieškovei tenkančio turto dalį įsipareigotų išmokėti atsakovas.

4. Dėl įsipareigojimų kreditoriams ieškovė nurodo, jog su UAB „Mokilizingas“ 2017-12-22 yra sudariusi Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KMU71222UMPA dėl fotoaparato Nikon Nikon D750 body įsigijimo. Nurodyta prievolė kreditoriui UAB „Mokilizingas“ po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine ieškovės prievole. Civilinės bylos Nr. e2-121-989/2017 nagrinėjimo metu ieškovei tapo žinoma, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. teismo įsakymu (civilinės bylos Nr. L2-22162-790/2009) iš skolininko R. P. kreditoriaus UAB „Jarmus“ naudai priteista 76,00 Lt skolos, 5 procentų palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 13,00 Lt žyminio mokesčio, taip pat, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutarimu (administracinės bylos Nr. A2.6.-63- 119/2016) pažeidėjui R. P. buvo paskirta 880,00 Eur bauda, 2010-04-21 nutarimu (administracinės bylos Nr. A2.6.-2619-203/2010) – 1000,00 Lt administracinė nuobauda, o 2017-02-22 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 18ANN-87378927-17 – 65,00 Eur bauda (sumažinta iki 50 Eur 2017-05-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi). Nurodytos bylos nagrinėjimo metu taip pat tapo žinoma, kad atsakovo kreditoriai yra ir Grigiškių kredito unija, Lazdynų kasa, (duomenys neskelbtini), 04001 Vilnius, bei UAB „SB Lizingas“, (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytos prievolės, iš atsakovo asmeniškai priteistos ar pagal jo asmenines sutartis su kreditoriais atsiradusios skolos, paskirtos baudos už administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgiant į jų pobūdį yra laikytinos išimtinai asmeninėmis atsakovo prievolėmis, todėl nutraukiant santuoką turi būti tokiomis pripažintos.

5. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ieškovė nurodo, jog dėl atsakovo agresyvaus elgesio, nestabilios psichinės būklės ir piktnaudžiavimo alkoholiu, nepilnamečių vaikų interesus šiuo atveju geriausiai užtikrintų nuolatinės jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, kuri su vaikais praleidžia kiekvieną dieną, kartu pramogauja, besąlygiškai rūpinasi jais. Ieškovė nurodo, jog yra dirbanti ir gebanti savimi ir vaikais pasirūpinti moteris, tvarkinga ir atsakinga mama, jos turimos gyvenimo sąlygos atitinka nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, todėl įvertinus atsakovo gyvenimo būdą, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

6. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė nurodo, kad sūnui A. P. yra nustatytas sunkios formos atopinis dermatitas, jis yra alergiškas maisto produktams. Su jo liga susijusiems poreikiams patenkinti papildomai reikia pirkti specifinius maisto produktus, specialius medicininius preparatus jo odos priežiūrai, lankytis medicinos įstaigose ir tai sudaro papildomas išlaidas, kurios kas mėnesį siekia iki 120,00 Eur. Dukra U. P. yra aktyvi ir žingeidi paauglė, sportuoja, lanko dailės būrelį, papildomus užsiėmimus, kurie yra mokami, todėl išlaidos jos lavinimui ir ugdymui per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 120,00 Eur sumą. Atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, ieškovė teismo prašo iš atsakovo periodinėmis išmokomis priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 2/3 MMA per mėnesį kiekvienam. Šiuo metu tai sudarytų 266,67 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikia nei dabar, nei teikė anksčiau, todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius.

Atsiliepimas

7. Atsakovas R. P. 2019-01-24 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (4 t., b. l. 51-65) bei priešieškinį, kuriuo prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) santuokoje įgytas prievoles ir turtą padalinti taip: a) atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti 88,83 procentus buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 2/649 žemės sklypo dalį esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3) už ieškovei nuosavybės teise priklausančią dalį – 11,164 procentus buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 2/649 žemės sklypo dalį esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo 12 793,00 Eur kompensaciją ieškovės naudai, o jai nuosavybės teise skirtiną dalį – 11,164 procentus buto bei 2/649 žemės sklypo dalį, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei 2/649 žemės sklypo dalį perduoti atsakovo nuosavybėn; 4) atsakovui palikti nuosavybės teise valdyti automobilį Hyundai i30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisti kompensaciją – 1 000,00 Eur; 5) UAB „Mokilizingas“ 2017-12-22 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) Nr. KMU71222UMPA, prievolę pripažinti ieškovės asmenine prievole; 6) UAB „Jarmus“, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutarimą (administracinėje byloje Nr. A2.6.-633-119/2016), 2010-04-21 nutarimą (administracinėje byloje Nr. A2.6.-2619-203/2010), 2017-02-22 nutarimą (administracinėje nusižengimo byloje Nr. 18ANN-87378927-17), Grigiškių kredito unijos, Lazdynų kasos bei UAB „SB Lizingas“ prievoles po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis; 7) nustatyti U. P., gimusios 2004 m. birželio 30 d, ir A. P., gimusio 2014 m. gruodžio 19 d., nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; 8) iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti ½ dydžio MMA išlaikymą kiekvienam vaikui mokant kas mėnesį; 9) nustatyti šalių bendravimo tvarką su vaikais toliau nurodytomis sąlygomis: a) atsakovas bendraus su vaikais kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 21.00 val., vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną; b) atsakovas bendraus su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitę nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą; c) atsakovas nepertraukiamai bendraus su vaikais eilinių atostogų metu, pasirinktinai dvi liepos mėnesio savaites ir dvi rugpjūčio mėnesio savaites. Apie planuojamas atostogas su vaikais atsakovas turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios; d) poriniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) su vaikais švenčia ieškovė, o neporiniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) su vaikais švenčia atsakovas, paimant juos iš jų gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną ir grąžinant juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną; e) pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną su vaikais švenčia ieškovas, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą susitartu laiku; f) pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną su vaikais švenčia ieškovė; g) atsakovas gali švęsti vaikų neporinius gimtadienius, tą pačia dieną vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą ta pačią dieną susitartu laiku. Šalys įsipareigoja nesudaryti kliūčių abiem tėvams pasveikinti vaikus kiekvienais metais, kuriais jie neturi pirmenybės švęsti jų gimimo dieną; h) atsakovas su vaikais gali netrukdomai matytis ir bendrauti neatsižvelgiant į aukščiau aptartas sąlygas iš anksto susitarus su ieškove; 10) paskirti byloje nekilnojamojo turto teismo ekspertizę buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2/649 žemės sklypo dalies esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti; 11) priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas (5 t., b. l. 51-65).

8. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė aplinkiniams skleidžia itin jautrią ir melagingą informaciją apie atsakovą, teigdama, kad jis turi psichikos sutrikimų, teigia, kad atsakovas bandė žudytis palikęs atsisveikinimo raštelį. Ieškovė visiems teigia, kad atsakovo elgesys yra psichiškai nestabilus, bauginantis, dėl to ieškovė nuolat jaučia didelę baimę ir nerimą dėl savo ir vaikų sveikatos ir gyvybės. Dėl visų ieškovės melagysčių atsakovas išgyvena stiprias neigiamas emocijas ir dvasinį nuovargį. Atsakovas tvirtina, kad visi ieškovės išsakomi neigiami teiginiai neturi realios vertės, kadangi nei vienas iš jų nėra patvirtintas įrodymais. Per tris metus ieškovė ne vieną kartą kvietė policiją, rašė pareiškimus, teigdama, kad atsakovas yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, teigė, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę ir nepilnamečius jų vaikus. Visi ieškovės kaltinimai buvo nepagrįsti ir melagingi, ieškovės nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Visos pradėtos administracinio nusižengimo bylos prieš atsakovą buvo nutrauktos ir tai įrodo, jog ieškovė piktybiškai norėjo padaryti žalos atsakovui, nuteikti prieš jį aplinkinius. Atsakovo vertinimu, santuoka iširo dėl ieškovės elgesio, darnių ir šiltų santykių tarp šalių atkurti jau nebeįmanoma. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nebuvo jam lojali, kadangi 2018 m. gegužės mėnesį su kitu vyru buvo išvykusi į poilsinę kelionę į Graikiją. Tarp šalių jau kuris laikas nėra tikrų šeimyninių santykių, jokių bendrų interesų, nebeliko savitarpio pagalbos bei rūpinimosi bendra šeimos gerove. Santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės.

9. Dėl įgyto turto ir prievolių kreditoriams padalinimo atsakovas nurodo, kad jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklauso lengvasis automobilis Hyundai i30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 000,00 Eur. Remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, po santuokos nutraukimo šis automobilis turi būti paliktas atsakovui asmeninėn nuosavybėn, kadangi automobilis buvo pirktas iš jo lėšų. Paaiškina, kad ieškovė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. KMU71222UMPA 2017-12-22 įsigijo fotoaparatą Nikon D750 body, kurio vertė 1 230,00 Eur. Fotoaparatu naudojasi ieškovė, moką už jį vartojimo kredito įmokas, todėl atsakovas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo fotoaparatas atitektų ieškovei asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas pažymi, kad buvę ir esami aukščiau nurodyti jo įsipareigojimai kreditoriams UAB „Jarmus“, Grigiškių kredito unija, Lazdynų kasa bei UAB „SB Lizingas“ yra tik jo asmeninė prievolė.

Atsiliepimas

10. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 2/649 žemės sklypo dalį esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), padalijimu. Nurodė, kad: 1) 2005-09-15 atsakovo tėvai M. P. ir R. P. žemės sklypo dovanojimo sutartimi atsakovui padovanojo žemės ūkio (sodų) paskirties 0.0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), SB „Riešė“ 141 skl., žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo numeris (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas šalių įkainotas 6 168,00 Lt arba 1 786,38 Eur; 2) 2007-04-13 M. P. žemės sklypo dovanojimo sutartimi atsakovui padovanojo 5,0000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas šalių įkainotas 40 000 Lt arba 11 584,80 Eur; 3) 2007-04-13 M. P. žemės sklypo dovanojimo sutartimi atsakovui padovanojo 2 4651 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). Tuo metu žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 18 707,00 Lt arba 5417,92 Eur; 4) M. P. atsakovui padovanojo 2 4585 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 6 811,00 Lt arba 1 972,60 Eur; 5) 2007-04-13 M. P. žemės sklypo dovanojimo sutartimi atsakovui padovanojo 23 5900 ha žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 77 470,00 Lt arba 22 436,86 Eur. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, visas šis turtas atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas nurodo, kad: 1) 2008-01-31 Kredito sutartimi Nr. 0350818090323-38 AB SEB bankas šalims suteikė 115 846,93 Eur kreditą, žemės sklypo pirkimui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo statybai; 2) 2008-01-31 V. Š ir V. Š. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovui 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas šalių įkainotas 84 000,00 Lt arba 24 328,08 Eur. Nurodytas nekilnojamasis turtas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas nurodė, kad: 1) 2012-07-04 nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 12-07-04/1 jis pardavė UAB „Bangenės miškas“ medieną stačiu mišku, esančią atsakovo valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), valdos plotas 23,59 ha, iš jų miško žemės plotas 7 ha už 65 000 Lt arba 18 825,30 Eur. Iš šios sutarties gautos pajamos yra asmeninė atsakovo nuosavybė; 2) 2013-11-07 atsakovas pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė K. M. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 23 5900 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) už 180 000,00 Lt arba 52 131,60 Eur, 150 000,00 Lt arba 43 443 Eur buvo pervesti AB SEB bankui už kreditorinį įsipareigojimą. Iš šios sutarties gautos pajamos yra asmeninė atsakovo nuosavybė; 2) 2013-12-23 atsakovas pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė K. M. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). Bendra žemės sklypų kaina yra 40 000,00 Lt arba 11 584,80 Eur. Iš šios sutarties gautos pajamos yra asmeninė atsakovo nuosavybė; 3) 2015-10-23 šalys pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė A. M. žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat pardavė žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Bendra žemės sklypų ir pastato – vienbučio gyvenamojo namo kaina buvo 148 000,00 Eur. Kadangi šiuo sandoriu parduota dalis asmeninės ieškovo nuosavybės, tai 50 000,00 Eur yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Taip pat 16.8 punkte nurodoma, kad kredito grąžinimui buvo panaudotos asmeninės ieškovo lėšos – 150 000,00 Lt arba 43 443,00 Eur, todėl šiame punkte aptariamas turtas yra įsigytas didele dalimi už asmenines atsakovo lėšas. Bendros pajamos iš šio turto pardavimo buvo 148 000,00 Eur, tačiau bankui grąžinus likusio bendro kredito dalį (pagal kreditavimo sutartį Nr. 0350818090323-38 – 27694,68 Eur) ir atmetus atsakovo asmenines lėšas, kurios buvo panaudotos turto įsigijimui, bendrosios jungtinės nuosavybės teise gautos pajamos 26 862,32 Eur. Atitinkamai atsakovui priklausančios pajamos iš šio turto pardavimo sudaro 106 874,16 Eur, o atsakovės – 13 431,16 Eur. 2016-05-17 UAB „Būsto projektai“ pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė šalims butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei 2/649 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis už 79 000,00 Eur, kurio rinkos vertė šiuo metu yra apie 125 000,00 Eur. Todėl ieškovui nuosavybės teise priklauso 50 000,00 Eur nuo 2015-10-23 pirkimo pardavimo sutarties, taip pat jam nuosavybės teise priklauso už kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui sumokėti 150 000,00 Lt arba 43 443 Eur. Apibendrinant ieškovui priklauso 43 443,00 Eur + 50 000,00 Eur = 93 443,00 Eur. Iš parduoto namo pajamų buvo iš viso gauta 148 000,00 Eur, tačiau atmetus bendrus įsipareigojimus bankui – 27 694,68 Eur, reali pajamų suma yra 120 305,32 Eur. Kadangi iš parduoto žemės sklypo šalys gavo 120 305,32 Eur, iš šios sumos atėmus ieškovui priklausančia asmeninę nuosavybę, t. y. 93 443,00 Eur ir padalinus iš dviejų, ieškovei priklauso 13 431,16 Eur. Atsakovas nurodo, jog jam priklauso 88,83 procentai, o ieškovei atitinkamai 11,164 procentai buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2/649 žemės sklypo dalies esančios adresu (duomenys neskelbtini).

11. Dėl vaikų gyvenamosios vietos atsakovas nurodė, jog dėl vaikų, kurie šiuo metu gyvena su ieškove, gerovės sutinka, kad vaikai gyventų su ieškove, kadangi vaikai yra nepilnamečiai, todėl būtų geriausia, kad kol kas jie liktų su atsakove. Atsakovas nurodo, jog bandys su vaikais atkurti ryšį, kurį sugriovė ieškovė. Atsakovas nurodė, jog sutinka su ieškovės 2018-09-10 ieškinyje prašoma nustatyti atsakovo bendravimo tvarka su vaikais. Dėl vaikų išlaikymo atsakovas nurodo, jog nesutinka su ieškovės prašomu vaikų išlaikymo dydžiu 266,67 Eur per mėnesį kiekvienam. Atsakovas nurodė, jog būtina atsižvelgti į jo turtinę padėtį ir vaikų poreikius. Atsakovas pažymėjo, jog nuo 2018-08-21 dirba projektų vadovu UAB „Geras valymas“, kito darbo neturi. 2018-08-20 darbo sutartyje nurodoma, kad atsakovui mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas yra 555,00 Eur kas mėnesį, todėl dėl finansinės padėties bei susiklosčiusios situacijos sutinka vaikams mokėti vieno minimalaus mėnesinio dydžio išlaikymą kas mėnesį kiekvienam.

Atsiliepimas

12. Ieškovė I. P. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinio netenkinti (6 t., b. l. 103-110). Nurodė, kad priešieškinyje pateikti deklaratyvūs ir tikrovės neatitinkantys teiginiai yra tik subjektyvūs atsakovo samprotavimai, kurie patvirtina, kad būtent atsakovo neadekvatus ir neatsakingas elgesys yra santuokos nutraukimo priežastis. Jo elgesys psichiškai nestabilus, bauginantis, dėl ko ieškovė visiškai pagrįstai nuolat jaučia didelę baimę ir nerimą dėl savo ir savo vaikų sveikatos ir gyvybės. Atsakovo bandymą žudytis, palikus atsisveikinimo raštelį, patvirtina viešai skelbta informacija. Atkreipė dėmesį į tai, kad ir vykstant santuokos nutraukimo procesui atsakovo elgesys iš esmės nesikeičia, jis savo interesams teikia pirmenybę prieš šeimos ir vaikų interesus, visaip bando kenkti ieškovei: vengia mokėti 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartimi nustatytą laikiną išlaikymą vaikams, su vaikais beveik nebendrauja, išnešė iš namų ieškovės asmeninius daiktus, pasiėmė ir negrąžina bendrai priklausantį automobilį Hyundai i30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors jis reikalingas ieškovei vežti vaikus į darželį ir mokyklą. Todėl šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, neatsakingo alkoholio vartojimo, agresijos, neištikimybės, nesirūpinimo šeima ir jos gerovės užtikrinimu. Pats atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, jog iš sandorių gautos piniginės lėšos buvo panaudotos kredito, paimto bendro turto sukūrimui, padengimui, kitų bendrų šeimos poreikių tenkinimui, o tai patvirtina, jog atsakovas aiškiai suprato piniginių lėšų panaudojimo tikslus ir savo veiksmais išreiškė valią šias lėšas panaudoti sukuriant bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Tiek namo statybai, tiek buto įsigijimui ir jo apdailai buvo naudojamos tiek atsakovo pajamos iš dovanoto turto pardavimo, tiek ieškovės pajamos iš darbo Norvegijoje bendru sutarimu neskirstant šių pajamų į asmenines ir bendrosios jungtinės nuosavybės, t. y. šalys aiškiai išreiškė valią sukurti bendrą šeimos turtą, būtent taip jis yra nurodytas notaro patvirtintose pirkimo-pardavimo sutartyse bei įregistruotas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis būdamas darbingas, gauna tik minimalų mėnesinį atlyginimą, nesudaro pagrindo priteisti tik minimalų išlaikymą.

13. Trečiasis asmuo Grigiškių kredito unija pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad 2015-07-14 į jį kreipėsi atsakovas R. P. su prašymu 6 500,00 Eur vartojimo paskolai gauti, nurodydamas paskirtyje, kad paskola bus naudojama refinansavimui, t. y. turimiems pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti (4 t., b. l. 52). 2015-07-20 buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 15-00065, paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo pateiktas D. M. laidavimas visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui. Šiuo metu įsipareigojimai Grigiškių kredito unijai vykdomi laiku. Trečiasis asmuo prašo ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra, nepažeidžiant byloje dalyvaujančių šalių teisių, bylą prašo nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant

14. Trečiasis asmuo UAB „Mokilizingas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko, kad I. P. prievolės pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KMU71222UMPA būtų pripažintos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

15. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė teismo sprendimą priimti įvertinus pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

16. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą (2 t., b. l. 62-68). Išvadoje nurodė, kad ieškovė su nepilnamete dukra U. P. ir nepilnamečiu sūnumi A. P. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos ugdymui ir poilsiui. Tarnybos darbuotoja su nepilnamete U. bendravo individualiai, motinai pokalbyje nedalyvaujant. Mergaitė pasakojo, kad jos santykiai su mama artimi, jeigu reikia, mergaitė kreipiasi pagalbos į mamą, ja ir broliu daugiausia rūpinasi mama, ji perka rūbus, maistą, vaistus, kosmetiką, perka pratybas, duoda kišenpinigių, dalyvauja tėvų susirinkimuose. Mergaitei patinka mokykla, kurioje ji mokosi, todėl nenorėtų keisti gyvenamosios vietos. Mergaitė nurodė, jog su tėvu sutaria įvairiai. Kartais jis būna draugiškas, kartais rėkia, įžeidinėja, grasina išsiųsti ją į globos namus, filmuoja ją, jeigu ji nesusitvarkiusi, versdamas ją jaustis nesaugiai ir nemaloniai. Ji su tėvu labai mažai praleidžia laiko. Brolį tėvas kartais pasiima 2 – 3 dienoms. Visas šventes švenčia su mama ir jos artimaisiais, o tėvas daugiausiai laiko praleidžia su kita šeima. Mergaitė teigė, kad brolis labai prisirišęs prie mamos, nenori su tėčiu būti. U. išsakė norą gyventi su mama. Nepilnametis A. lanko lopšelį-darželį alergiškiems vaikams „Aitvaras“. Berniukas turi atopinį dermatitą, jam reikalingi vaistai, specialus maistas, nuolatinės gydytojų konsultacijos. Tarnybos darbuotojos lankymosi metu A. miegojo. Tarnybos vertinimu, motina tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina jų teises ir interesus augti saugioje, vaikų poreikius atitinkančioje aplinkoje, nepilnametės U. ir nepilnamečio A. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus. Atsižvelgiant į vaikų interesus nepilnamečiams iš tėvo priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaikų poreikių patenkinimo lygį, ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja vaikų interesams.

Atsiliepimas

17. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

18. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-19 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė ieškovės I. P. ir atsakovo R. P. santuoką, įregistruotą 2004-01-16 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 110, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo pakeitė ieškovės I. P. pavardę į „M.“, o atsakovui R. P. paliko pavardę „P.“; 3) patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis: a) nustatyti U. P. ir A. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina I. P.; b) Iš R. P. priteisė nepilnamečiams vaikams U. P. ir A. P. po 215,00 Eur išlaikymą kiekvienam Vaikui mokant kas mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui mokamas pinigų sumas I. P. valdo uzufrukto teise; c) R. P. bendraus su nepilnamečiais Vaikais kas antrą savaitę nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą; d) R. P. nepertraukiamai bendraus su Vaikais eilinių atostogų metu dvi pirmas pilnas liepos mėnesio savaites ir dvi pirmas pilnas rugpjūčio mėnesio savaites; e) poriniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) su Vaikais švenčia I. P., o neporiniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) su vaikais švenčia R. P., paimant juos iš jų gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną ir grąžinant juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną; f) pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną, su Vaikais švenčia R. P., Vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą susitartu laiku; g) pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, su vaikais švenčia I. P.; h) R. P. gali švęsti vaikų neporinius gimtadienius, tą pačia dieną vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną susitartu laiku. R. P. ir I. P. įsipareigoja nesudaryti kliūčių abiem tėvams pasveikinti Vaikus kiekvienais metais, kuriais jie neturi pirmenybės švęsti jų gimimo dieną; i) Bendravimo tvarkos 4, 5, 6, ir 8 punktuose numatytais atvejais R. P. vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima 10:00 valandą ir grąžina į gyvenamąją vietą 20:00 valandą; j) Apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką šalys viena kitą informuoja prieš 3 dienas; k) R. P. su vaikais gali netrukdomai matytis ir bendrauti neatsižvelgiant į aukščiau aptartas sąlygas iš anksto susitarus su I. P.; 4) nutraukė civilinės bylos Nr. e2-1383-981/2019 dalį pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui R. P. ir atsakovo R. P. priešieškinį I. P.dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo; 5) paskyrė I. P. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 6) priteisti ieškovei I. P. asmeninės nuosavybės teise: a) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); b) 2/649 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 7) priteisė iš ieškovės I. P. atsakovui R. P. 56 250,00 Eur kompensaciją ir jos mokėjimą atidėjo 12 (dvylikai) mėnesių; 8) nustatė, kad santuokos metu I. P. įgyta prievolė kreditoriui UAB „Mokilizingas“ yra ieškovės prievolė iki visiško prievolės įvykdymo; 9) nustatė, kad santuokos metu R. P. įgytos prievolės kreditoriams - likviduojamai UAB „Jarmus“, Grigiškių kredito unijai, UAB „SB Lizingas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, yra asmeninė atsakovo prievolė iki visiško prievolės įvykdymo; 10) priteisė iš atsakovo R. P. ieškovei I. P., 89,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; 11) priteisė iš ieškovės I. P. į valstybės biudžetą 442,22 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; 12) priteisė iš atsakovo R. P. į valstybės biudžetą 19,22 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; 13) sprendimui įsiteisėjus, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-18, 2018-11-08, 2019-08-13 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones (8 t., b. l. 114-135).

20. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

20.1. Byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, nėra. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi sutuoktiniai nebuvo ir nėra vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai ir nesugebėjo sukurti šeiminių santykių, todėl abu pažeidė rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 384 straipsnio 6 dalis);

20.2. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, kad atsakovas 2008-01-31 Kredito sutartyje Nr. 0350818090323-38 šalių jungtinės nuosavybės teise prisiimtą finansinį įsipareigojimą AB SEB bankui užtikrino savo asmeniniu turtu, įgytu dovanojimo sutarties pagrindu, tokiu būdu aiškiai išreikšdamas savo valią iš asmeninio turto gautų lėšų apmokėti AB SEB bankui paskolą, šalių bendrai paimtą bendram šeimos turtui sukurti, aukščiau nurodytas iš dovanoto turto pardavimo gautas lėšas investavo ne tik į kuriamą šeimos turtą, bet naudojo ir šeimos bei asmeniniams poreikiams tenkinti, atsakovo iš turto pardavimo gautos lėšos buvo ne vienintelis šalių piniginių lėšų šaltinis (šalių darbo užmokesti Norvegijoje), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), sprendė, jog šalys aiškiai išreiškė valią bendromis ir asmeninėmis lėšomis sukurti bendrą šeimos turtą, todėl iš 2015-10-23 pirkimo-pardavimo sutarties gautos pajamos laikytinos bendrąją jungtine nuosavybe, o už jas įsigytas ginčo butas ir žemės sklypas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir dalintinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis;

20.3. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad teismo 2018-11-08 nutartimi, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) ir nepilnamečių vaikų, bei tai, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ginčo turtas natūra priteistinas ieškovei, o atsakovui priteistina ½ ginčo turto vertės – 57 250,00 Eur kompensacija, nustatyta 2019-06-25 teismo ekspertizės akto Nr. 19-06-28 pagrindu, kurio šalys neginčijo;

20.4. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos netinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą;

Žemesnės instancijos teismas

20.5. Šalių sudaryta Taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama. Taikos sutarties sąlygomis šalys iš esmės išsprendė tarp jų kilusį ginčą, todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Atsakovas R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; netenkinus nurodyto prašymo, prašo nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje; 2004-01-16 įregistruotą santuoką tarp ieškovo R. P. ir atsakovės I. P. nutraukti dėl atsakovės I. P. kaltės; nustatyti U. P. ir A. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu R. P.; iš atsakovės I. P. U. P. ir A. P. priteisti po 215,00 Eur išlaikymą kiekvienam, mokant kas mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti atsakovės I. P. ir ieškovo R. P. bendravimo tvarką su U. P. ir A. P. toliau nurodytomis sąlygomis: 1) atsakovė I. P. bendraus su U. P. ir A. P. kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį, nuo 17.00 val. iki 21.00 val., vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną; 2) atsakovė I. P. bendraus su U. P. ir A. P. kas antrą savaitę nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.; vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą; 3) atsakovė I. P. nepertraukiamai bendraus su U. P. ir A. P. eilinių atostogų metu, pasirinktinai dvi liepos mėnesio savaites ir dvi rugpjūčio mėnesio savaites. Apie planuojamas atostogas su vaikais atsakovė I. P. privalės informuoti ieškovą R. P. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios; 4) poriniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) su U. P. ir A. P. švenčia Atsakovė I. P., o neporiniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus (gruodžio 31 d – sausio 1 d.) su U. P. ir A. P. švenčia ieškovas R. P., paimant juos iš jų gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną ir grąžinant juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną; 5) pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną, su U.P. ir A. P. švenčia ieškovas R. P.; 6) pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, su U. P. ir A. P., švenčia atsakovė I. P., vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą susitartu laiku; 7) atsakovė I. P. gali švęsti U. P. ir A. P.neporinius gimtadienius, tą pačią dieną vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną susitartu laiku; 8) ieškovas R. Pitkauskas ir Atsakovė I. P. įsipareigoja nesudaryti kliūčių abiem tėvams pasveikinti Vaikus kiekvienais metais, kuriais jie neturi pirmenybės švęsti jų gimimo dieną; 9) atsakovė I. P. su U. P.ir A. P. gali netrukdomai matytis ir bendrauti neatsižvelgiant į aukščiau aptartas sąlygas iš anksto susitarus su ieškovu R. P.; Butą (duomenys neskelbtini), bei 2/649 žemės sklypo dalį esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) priteisti nuosavybės teise valdyti ieškovui R. P., o atsakovei I. P., išmokėti 13 790,00 Eur kompensaciją; priteisti iš atsakovės I. P. ieškovo R. P. naudai bylinėjimosi išlaidas, dokumentai pagrindžiantys teisines išlaidas bus pateikti bylos nagrinėjimo metu (9 t., b. l. 1-16).

22. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

22.1. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, jog per visą pirmosios instancijos proceso nagrinėjimo eigą atsakovė nurodydavo savo dukrai U. P. sakyti melagingą informaciją apie ieškovą su tikslu teismui padaryti įspūdį, jog dėl santuokos iširimo kaltas yra tik ieškovas. Kadangi nebuvo žinoma, jog atsakovė nuteikinėja U. prieš ieškovą, byloje nebuvo ginčo dėl U. P. ir A. P. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kadangi buvo manytina, kad vaikai patys nenori bendrauti su ieškovu. Po 2019-11-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo U. P. pranešė ieškovui, kad ji gyvens kartu su ieškovu, kadangi atsakovė negali užtikrinti tinkamų sąlygų pragyvenimui. U. nurodė ieškovui, kad atsakovė negamina valgyti, savaitgaliais susitinka su draugais ir šeimos bute vartoja alkoholį vietoje to, kad rūpintųsi U. P. ir A. P. ir spręstu šeimos gerovės klausimus. Atsakovė neduoda nei pietų į mokyklą, nei dienpinigių, už kurios galėtų nusipirkti pavalgyti, taip pat nurodė, kad valgio namie nebūna ir dažnai tenka badauti. Visus aukščiau išsakytus teiginius patvirtina prie priedų pridedamas U. P. rašytas raštas;

22.2. Paaiškėjus papildomoms aplinkybėms, ieškovas nesutinka su 2019-11-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalimi, kur kalbama apie santuokos nutraukimą dėl sutuoktinių abiejų kaltės. Atsakovė nerūpestingu elgesiu ieškovo ir bendros šeimos gerovės atžvilgiu, rodė visišką nepagarbą savo sutuoktiniui, nebuvo lojali, todėl galima daryti išvadą, kad būtent dėl atsakovės veiksmų nutrūko tikri šeimyniniai santykiai bei bendri interesai. Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės, atsakovei būnant nelojaliai ir negerbiant ieškovo kaip sutuoktinio, būtent dėl šių priežasčių santuoka privalo būti nutrauktina dėl atsakovės kaltės;

22.3. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti vaikais bei net nesistengia jais rūpintis, gyvenamoji vaikų vieta privalo būti nustatyta su ieškovu. Nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei viena minimali mėnesinė alga. Šio apeliacinio skundo pateikimo dieną minimali mėnesinė alga yra 430,00 Eur, todėl atsakovė kiekvieno vaiko išlaikymui turi skirti ne mažiau nei pusę šios sumos – 215,00 Eur;

22.4. Butas kartu su žemės sklypu didele dalimi yra įsigytas už asmenines ieškovo lėšas. Bendros pajamos iš šio turto pardavimo buvo 148 000,00, tačiau bankui grąžinus likusio bendro kredito dalį (pagal kreditavimo sutartį Nr. 0350818090323-38 – 27 694,68 Eur) ir atmetus ieškovo asmenines lėšas, kurios buvo panaudotos turto įsigijimui, žinoma, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise gautos pajamos 26 862,32 Eur. Atitinkamai kiekvienam iš sutuoktinių priklausančios pajamos iš šio turto pardavimo sudaro 106 874,16 Eur ieškovui ir atsakovei 13 431,16 Eur.

22.5. 2016-05-17 UAB „Būsto projektai“ pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ieškovui ir atsakovei butą bei 2/649 žemės sklypo dalis už 79 000, 00 Eur, kurio rinkos vertė šiuo metu yra apie 125 000, 00 Eur. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 50 000,00 Eur nuo 2015-10-23 pirkimo pardavimo sutarties, taip pat jam nuosavybės teise priklauso už kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui sumokėti 150 000,00 Lt. Apibendrinant ieškovui priklauso 43 443,00 Eur + 50 000,00 Eur = 93 4443,00 Eur. Atmetus bendrus įsipareigojimus bankui - 27,694.68 Eur reali pajamų suma yra 120 305,32 Eur. Kadangi iš parduoto žemės sklypo ieškovas ir atsakovė gavo 120 305,32 Eur, iš šios sumos atėmus ieškovui priklausančią asmeninę nuosavybę ir padalinus iš dviejų, gauname, jog atsakovei priklauso 13 431,16 Eur.

Atsiliepimas

23. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi; priteisti ieškovei iš atsakovo ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; netenkinti atsakovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir nagrinėti ją rašytinio proceso tvarka; prijungti teikiamus naujus įrodymus (bylos lapai nenurodomi, nes pateikto atsiliepimo nepavyko skaitmenizuoti, 9 t., b. l. 137).

24. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

24.1. Nėra pagrindo naikinti sprendimo ir nustatyti, kad santuoka iširo išimtinai tik dėl ieškovės kaltės. Atsakovo pozicija dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo yra nenuosekli. Be to, atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad priimant sprendimą dėl kaltės vertinimo buvo iš esmės pažeistos materialinės ar procesinės teisės normos;

24.2. Sprendimas dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos atsakovui nustatymo buvo priimtas teismui šioje ginčo dalyje patvirtinus ieškovės ir atsakovo sudarytą 2019-10-30 taikos sutartį. Pagrindo naikinti šioje dalyje priimtą sprendimą dėl taikos sutarties patvirtinimo ar jį keisti nėra ir tokio pagrindo atsakovas neįrodė. Atsakovo noras pasibylinėti, prašant grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui, yra visiškai nesuderinamas nei su proceso koncentruotumu, nei su proceso šaliai numatyta pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, nei su imperatyvia pareiga gerbti ir vykdyti sudarytus sandorius. Atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad kažkuris iš tų kriterijų buvo iš esmės pažeistas ir dėl to taikos sutartis iš viso negalėjo būti patvirtinta, ar kad Sprendimas patvirtinti taikos sutartį iš esmės pažeidė CPK 329 ar 330 straipsnių reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai);

24.3. Apeliacine tvarka negali būti reiškiami nauji reikalavimai nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, kai pirmosios instancijos teisme atsakovas šioje dalyje ieškovės ieškinį nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove pripažino ir pats reikalavimo nereiškė. Kad paneigtų visiškai deklaratyvius apeliacinio skundo teiginius, kad ieškovė neperka ir nedaro valgyti, vaikais nesirūpina ir tik girtauja su drauge, ieškovė teikia papildomus įrodymus, kad ji nuolat rūpinasi vaikais, aktyviai dalyvauja jų ugdyme ir jokių nusiskundimų iš vaikų dėl ieškovės elgesio ugdymo įstaigos nėra išgirdę;

24.4. Atsakovas niekada nesirūpino vaikais nuolat, nedalyvavo jų auklėjime. Jis neturi jokių įgūdžių rūpintis dviem vaikais nuolat ir pats. Atsakovas negali patenkinti vaikų materialinių poreikių.

24.5. Nėra pagrindų naikinti ar keisti sprendimo dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Šalys turtą įgijo jungtinės nuosavybės teise ir šis turtas priklauso ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis. Ginčydamas CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytą sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisės prezumpciją, atsakovas privalo pateikti leistinus rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau tokių įrodymų nėra. Turtas buvo įgytas šalims gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, iš šeimos poreikiams naudotų pajamų, iš abiejų šalių Norvegijoje uždirbtų lėšų bei iš santuokos metu parduoto kito jungtinės nuosavybės teisėmis turėto nebaigto statyti namo ir žemės sklypo pardavimo lėšų;

24.6. Ieškovės darbo užmokesčio stabilios pajamos yra didesnės nei atsakovo ir galimybės išmokėti kompensaciją pinigais pagal ieškovės pajamas yra geresnės nei atsakovo. Atsakovas pats geruoju nevykdo net ir savo įsipareigojimų vaikams. Išlaikymas vaikams iš atsakovo išieškomas priverstinai. Atsakovo elgesys ir prievolių vykdymo vengimas rodo, kad kompensacijos ieškovei Atsakovas taip pat nemokės, o ieškovė turi užtikrinti vaikams saugią gyvenamąją aplinką nedelsdama;

24.7. Ieškovės manymu, nėra jokių pagrindų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka: nėra jokių ypatingų aplinkybių, kurios dar turi būti nustatytos apeliacinėje instancijoje. Bylos medžiagos apimtis yra labai didelė, atsakovo apeliacinis skundas be naujų pateiktų priedų sudaro 16 lapų. Visi argumentai ir įrodymai, kurie reikšmingi bylai, jau turėjo ir galėjo būti nurodyti pirmos instancijos teisme bei suformuluoti apeliaciniame skunde. Pagrindo nagrinėti bylą žodžiu, tam kad betarpiškai būtų apklausta nepilnametė šalių dukra, nėra. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, su vaiku bendravo Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris yra pateikęs savo išvadą byloje. Atsakovas net ir pats nepagrindė, kodėl dukra turi būti apklausta žodžiu apeliacinės instancijos teisme, kai pirmos instancijos teisme net nekilo klausimo nei dėl jos apklausos, nei buvo pareikšta reikalavimų dėl jos gyvenamosios vietos (CPK 12, 178 str.);

24.8. Atsakovas su apeliaciniu skundu teikia turto pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sandorius, SEB banko išrašus, turto vertinimo išvadą. Jis pats patvirtina, kad šiuos dokumentus teikė pirmosios instancijos teismui. Kokiu tikslu jie teikiami pakartotinai, kai buvo teikti pirmos instancijos teismui ir teismo priimti, motyvų atsakovas nenurodo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinti ieškovės I. P. ieškinys ir atsakovo R. P. priešieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Byloje nustatyta, kad I. P. ir R. P. 2004-01-16 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. 110 (1 t., b. l. 59). Šalys turi du nepilnamečius vaikus – U. P., gimusią 2004-06-30, ir sūnų A. P., gimusį 2014-12-19 (1 t., b. l. 60, 64). Santuokos metu šalys įsigijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/649 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29-31). Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, šalių įgyto turto padalijimo ir padalijimo būdo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos patvirtinimo bei išlaikymo priteisimo.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-19 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 2/649 žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), įpareigodamas sumokėti atsakovui R. P. 56 250,00 Eur kompensaciją; nustatė, kad santuokos metu I. P. įgyta prievolė kreditoriui UAB „Mokilizingas“ yra ieškovės prievolė iki visiško prievolės įvykdymo; nustatė, kad santuokos metu R. P. įgytos prievolės kreditoriams - likviduojamai UAB „Jarmus“, Grigiškių kredito unijai, UAB „SB Lizingas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, yra asmeninė atsakovo prievolė iki visiško prievolės įvykdymo. Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, nėra, todėl pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas sprendė, jog šalys aiškiai išreiškė valią bendromis ir asmeninėmis lėšomis sukurti bendrą šeimos turtą, todėl ginčo butas ir žemės sklypas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir dalintinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, ginčo turtas natūra priteistinas ieškovei, o atsakovui priteistina ½ ginčo turto vertės.

29. Atsakovas R. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 sprendimo, kuriuo prašė sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o netenkinus nurodyto prašymo, prašė nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje. Apeliacinės instancijos teismo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės I. P. kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, priteisiant iš ieškovės išlaikymą, nustatyti bendravimo su vaikais tvarką bei ginčo turtą priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, ieškovei išmokant 13 790,00 Eur kompensaciją.

Apeliacinis skundas atmestinas

Dėl prašymo priimti naujus įrodymus

30. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).

32. Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo dovanojimo sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis, banko išrašus, turto vertinimo ataskaitą, tačiau iš esmės nepateikė jokių argumentų, kodėl pakartotinai teikia įrodymus, kuriuos jau yra pateikęs pirmosios instancijos teisme (4 t., b. l. 62-156), todėl atsisakytina juos priimti, išskyrus raštą, kuris apelianto teigimu, surašytas mergaitės. Nors apeliantas nenurodė svarbių aplinkybių, kodėl prie apeliacinio skundo pridėtas raštas negalėjo būti pateiktas anksčiau, ar kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų atsisakęs jį priimti, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi ginčo pobūdį bei siekiant nepažeisti vaikų interesų, sprendžia, kad apelianto pateiktas rašytinis įrodymas turi būti prijungtas prie bylos ir vertinamas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. P. prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus, patvirtinančius, jog ji visapusiškai rūpinasi nepilnamečiais vaikais (bylos lapai nenurodomi, nes pateiktų dokumentų nepavyko skaitmenizuoti). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog poreikis pateikti ieškovės teikiamus įrodymus, iš esmės atsirado tik atsakovui R. P. pateikus apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, buvo nurodomos aplinkybės, jog ieškovė netinkamai rūpinasi kartu su ja augančiais nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nutaria prijungti prie bylos ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus įrodymus.

Dėl prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka

34. 2020-01-31 atsakovas R. P. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kuriame nurodė, kad civilinė byla nėra lengvai išsprendžiama ir negali būti tinkamai bei išsamiai išanalizuota rašytinio proceso tvarka (9 t., b. l. 142-143). Pažymėjo, jog atsakovui ir jo atstovui turi būti sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos esmės ir pagrindinių aplinkybių.

35. 2020-03-09 ieškovė I. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, kuriame nurodė, kad su prašymu nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nesutinka (9 t., b. l. 147-149). Pažymėjo, jog nėra jokių pagrindų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, t. y. nėra jokių aplinkybių, kurios dar turi būti nustatytos apeliacinėje instancijoje. Nėra pagrindo žodinio proceso metu apklausti šalių dukters, nes dukra jau buvo išklausyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu ir pakartotinė apklausa galėtų ją traumuoti. Be to, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka užvilkins bylos nagrinėjimą.

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

37. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė pakankamai išsamų apeliacinį skundą ir turėjo visas galimybes savo argumentus bei paaiškinimus pateikti procesiniuose dokumentuose. Be to, pateikė raštą, kuriame apelianto teigimu, pateikta mergaitės nuomonė dėl tarpusavio bendravimo su tėvais, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo priimtas ir bus vertinamas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Be to, su nepilnamete dukra bendravo Vaiko teisių apsaugos skyrius, kurio išvada yra pateikta byloje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju remiantis apelianto argumentais nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, o ir teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog raštinis bylos nagrinėjimas neatitiktų vaikų interesų (CPK 185 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

39. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Skunde nurodė, jog po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, jog atsakovė nurodydavo savo dukrai U. P.sakyti melagingą informaciją apie ieškovą su tikslu teismui padaryti įspūdį, jog dėl santuokos iširimo kaltas yra tik ieškovas.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio proceso tikslas – pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuo atveju nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicija, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, t. y. iš esmės nenurodė, kokias teisės taikymo ar aiškinimo klaidas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, padarė pirmosios instancijos teismas. Nesutikimas iš esmės grindžiamas apelianto teigimu naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, jog ieškovė vertusi šalių dukrą meluoti teismui apie atsakovą. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija pasisakys nustatytos vaikų gyvenamosios ir bendravimo tvarkos kontekste, tačiau vien aptariama aplinkybė bei subjektyvus situacijos vertinimas, savaime nėra pagrindas daryti išvadai, kad teismas iš esmės neteisingai nustatė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

42. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, įvertino ir pasisakė dėl ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, kuomet nagrinėjo atsakovo priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių santykių krizė prasidėjo dar 2015 metais, kuomet šeimą ištiko finansiniai sunkumai, atsakovas prarado darbą, turėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtino atsakovo sveikatos sutrikimus, tačiau ieškovė neįrodė, jog juos lėmė besaikis alkoholio vartojimas, nes atsakovas galėjo patirti stresą ir dėl patiriamų finansinių sunkumų bei pašlijusių šeiminių santykių. Be to, byloje nėra duomenų, jog matydama, kad atsakovas galimai turi sveikatos problemų, elgiasi neadekvačiai, ieškovė ėmėsi visų protingų priemonių, kad atsakovui būtų suteikta tinkama medikų pagalba, o santuoka išsaugota. Tuo tarpu atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės, kuria grindė ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, fakto (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, remiantis apelianto nurodytais argumentais, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai.

43. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde apelianto nurodytos aplinkybės, jog ieškovė vertė šalių dukrą meluoti apie atsakovą, nepašalina pačio atsakovo atsakomybės dėl nutrūkusios santuokos, todėl papildomų argumentų dėl ieškovės kaltės pateikimas apeliaciniame skunde negali būti pagrindu išvadai, jog santuoka nutrūko išimtinai tik dėl ieškovės kaltės.

44. Apeliaciniame skunde atsakovas pažymėjo, jog jam tapo žinoma, kad ieškovė nesirūpina nepilnamečiais vaikais, t. y. negamina vaikams valgyti, savaitgaliais susitinka su draugais ir šeimos bute vartoja alkoholį, neduoda dukrai nei pietų į mokyklą, nei dienpinigių, už kurios galėtų nusipirkti pavalgyti, vaikai badauja. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų gyvenamąja vieta bei priteistu išlaikymu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

45. Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

46. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamu sprendimu taip pat patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovė ir atsakovas susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo bei tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas taikos sutartį patvirtino įvertinęs, kad taikos sutartis atitinka šalių valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, nepažeidžia nė vieno iš šalių, nepilnamečių vaikų interesų.

47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad kažkuris iš aukščiau nurodytų kriterijų buvo pažeistas ir dėl to taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, ar kad sprendimas patvirtinti taikos sutartį iš esmės pažeidė CPK 329 ar 330 straipsnių reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai).

48. Apeliaciniu skundu nesutikdamas su taikos sutartimi patvirtintu susitarimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo bei tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, apeliantas iš esmės remiasi kartu su apeliaciniu skundu pateiktu nepilnametės dukters, kaip teigia apeliantas, surašytu raštu (9 t., b. l. 17-18). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien rašte nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatyta kitokia bendravimo su vaikais tvarka, ar vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su apeliantu bei gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimas labiausia atitiktų vaikų interesus. Pažymėtina tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas iš esmės neginčijo aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, taip pat neginčijo aplinkybių dėl vaikų išreikštos pozicijos nustatant gyvenamąją vietą su ieškove. Nors apeliantas pateikė raštą, kuriame, jo teigimu, nurodyta mergaitės pozicija, tačiau nenurodė jokių rašto surašymo aplinkybių (datos, kas dalyvavo rašant, kas uždavinėjo klausimus ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis vien apelianto pateiktu raštu nėra pagrindo daryti objektyvios išvados dėl faktų buvimo ar jų nebuvimo, o vien dėl surašyto rašto kvietimas į teismo posėdį nepilnametį vaiką, kuomet jis jau yra išsakęs savo nuomonę dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams, sukeltų neproporcingus nepatogumus vaikui, juo labiau, kad apelianto 2020-01-31 prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog būtų suteikta galimybė apeliantui ir jo atstovui teismo posėdyje žodžiu išdėstyti poziciją dėl esminių bylos aplinkybių.

49. Kita vertus, pažymėtina tai, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Nagrinėjamu atveju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, kuri buvo parengta po pokalbio su šalių nepilnamete dukra, nurodoma, jog Vaiko teisių apsaugos specialistams mergaitė pasakojo, kad jos santykiai su mama artimi, jeigu reikia, mergaitė kreipiasi pagalbos į mamą, ja ir broliu daugiausia rūpinasi mama, ji perka rūbus, maistą, vaistus, kosmetiką, perka pratybas, duoda kišenpinigių, dalyvauja tėvų susirinkimuose (1 t., b. l. 14-15). Kad ieškovė rūpinasi nepilnamečiais vaikais ir jų ugdymu, patvirtina kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai – mokėjimai už sūnaus būrelį Robotikos akademijoje, banko sąskaitų išrašai ir čekiai, kad ieškovė pirko maistą parduotuvėse, drabužius ir žaislus nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškovė taip pat pateikė Vilniaus lopšelio-darželio „Aitvaras“ 2020-01-14 raštą „Dėl A. P.“ Nr. SD-10, kuriame nurodoma, kad į grupę vaikas atvedamas tvarkingas, švarus, sveikas, pamaitintas. Rašte nurodyta, kad mama visada dalyvauja susirinkimuose, renginiuose, šventėse, teiraujasi apie vaiko elgesį darželyje, vaiko pasiekimus ugdyme, konsultuojasi iškilus problemoms, sąžiningai moka mokesčius, pristato reikiamas pažymas. Vilniaus Pilaitės gimnazijos rašte nurodoma, kad ieškovė bendrauja ir bendradarbiauja su nepilnametės dukters U. auklėtoja, informuoja apie moksleivės neatvykimus (9 t., b. l. 138). Rašte pažymėta, kad mergaitė turi reikiamas priemones, drabužius ir avalynę, atitinkančius amžių ir sezoną, į mokyklą visuomet ateina tvarkinga. Šių byloje nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, jog nepilnamečio vaiko nuomonė buvo tinkamai išklausyta bei paneigia apelianto argumentus dėl mamos nesirūpinimo dukra, taip pat tai, kad nustatyta vaikų gyvenamoji vieta bei bendravimo tvarka labiausiai atitinka vaikų interesus. Remiantis apelianto abstrakčiais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti priešingos išvados.

50. Vadovaujantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020).

51. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teismuose įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme byla peržiūrima pagal apeliacinio skundo ribas, tačiau neperžengiant bylos nagrinėjimo apimties, buvusios pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013-05-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

52. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, taip pat priteisti iš ieškovės I. P. nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kadangi ieškovė nesistengia jais rūpintis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėti apeliacinio skundo reikalavimai negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliantas jų nereiškė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas neprieštaravo, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tokią savo poziciją palaikė ir pareikšdamas priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove (5 t., b. l. 51-65). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako ir dėl šio apelianto skundo argumento. Pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams apeliantas skundu neginčija, todėl nėra pagrindo vertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo šioje dalyje. Kita vertus, kaip jau minėta, teisėjų kolegija, remiantis apelianto abstrakčiais samprotavimais, neturi pagrindo daryti išvados, jog vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymas, neatitiktų vaikų interesų.

53. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Apeliantas prašė nustatyti, jog jam priklauso 88,83 procentai santuokoje įgyto turto, o ieškovei – 11,16 procentų, taip pat priteisti santuokoje įgytą turtą atsakovui, o atsakovą įpareigoti išmokėti ieškovei 12 793,00 Eur kompensaciją. Apeliaciniame skunde tokį turto padalijimą apeliantas iš esmės grindžia tuo, kad jis įnešė 88,83 procentus asmeninių lėšų į šio turto įgijimą.

54. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; 2018-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

55. CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

56. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalinant šalims santuokos metus įgytą turtą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nustatyta, jog atsakovui 2012-07-04 UAB „Bangenės miškas“ parduodant jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį mišką (4 t., b. l. 97-99), jis aiškiai išreiškė valią, jog pirkėjas sutartą kainą sumokėtų trimis mokėjimais, iš kurių vienas turėjo būti pervestas į ieškovės sąskaitą (5 000,00 Lt). Minėta aplinkybė patvirtina, jog dalis atsakovo iš miško pardavimo gautų pinigų turėjo būti panaudoti būtent šeimos poreikiams tenkinti. 2013-11-07 atsakovas pardavė 2007-04-13 jam padovanotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 109-115), už kurį gautos lėšos buvo panaudotos dalies šalių paimto kredito padengimui. 2013-12-23 pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už sklypų pardavimą gautas asmenines lėšas atsakovas panaudojo namo statybai ir šeimos bei asmeniniams poreikiams tenkinti (6 t., b. l. 6-96).

57. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas aiškiai išreiškė siekį sukurti būtent bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Byloje nėra duomenų, jog pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovas planavo gautas lėšas panaudoti savo tik asmeninių poreikių tenkinimui, todėl piniginės lėšos, atsakovo gautos realizavus jam dovanotą nekilnojamąjį turtą, nedaro įtakos ginčo turto teisiniam režimui, nepaneigia įstatyme įtvirtintos santuokoje įgyto turto priklausymo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei prezumpcijos.

58. Svarbu pažymėti ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, jeigu sutuoktinis fiziškai ir neprisideda prie konkretaus turto sukūrimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas, pavyzdžiui, prižiūri vaikus, iš jo uždarbio šeima pragyvena, laikytina, jog jis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisideda savo darbu; nustatant kiekvieno iš sutuoktinių turto, priklausančio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, dalis sutuoktinių turto dalys laikomos lygiomis ne tik tais atvejais, kai lėšomis jį įsigyjant prisidėjo abu sutuoktiniai, bet ir tais, kai vienas sutuoktinis tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo ir augino vaikus, ar dėl kitokių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1081/2003; 2012-12-27 nutartis, priimta civilinė byloje Nr. 3K-3-325/2012, kt.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė rūpinosi vaikų ir namų ūkio priežiūra, todėl ilgą laiką nedirbo, be to, ji buvo išvykusi dirbti į Norvegiją kartu su atsakovu. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė taip pat prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo.

59. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnyje. Šalys prašė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą padalinti tokiu būdu, kad vienam iš sutuoktinių tektų ginčo turtas, o kitam būtų išmokama kompensacija. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo priteisti ginčo turtą jam, o ieškovei išmokėti kompensaciją. Tokią savo poziciją jis iš esmės grindžia tuo, kad didesne dalimi savo lėšų prisidėjo prie šio turto įsigijimo.

60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

61. Pirmosios instancijos teismas ginčo turtą priteisė ieškovei I. P., įpareigodamas ją sumokėti atsakovui 57 250,00 Eur kompensaciją. Tokią savo poziciją Vilniaus miesto apylinkės teismas grindė tuo, kad su ieškove yra nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, todėl jie turi teisę gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, o gyvenimas ginčo bute geriausiai užtikrins vaikų teises ir teisėtus interesus. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog sutuoktinių santykiai yra konfliktiški ir 201-11-08 nutartimi, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) ir nepilnamečių vaikų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės nenurodė jokių įtikinamų argumentų, kodėl šalių turtas negalėjo būti priteistas ieškovei Ilmai Pitkauskienei, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis (CPK 176 straipsnis). Dėl apelianto argumentų, jog jis didesne dalimi asmeninių lėšų prisidėjo prie sutuoktinių turto įsigijimo, teisėjų kolegija pasisakė nutarties 58-60 punktuose, todėl motyvų nekartoja.

62. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tiek vienos šalies, tiek kitos šalies argumentus, įrodymus, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl procesinės bylos baigties

63. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį iš dalies, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių tarpusavio pareigas, santuokoje įgyto turto padalijimą ir santuokos nutraukimą, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

65. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

66. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

67. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Ieškovė I. P. nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi teiktų procesinių dokumentų apimtį ir turinį (atsiliepimas į apeliacinį skundą – 15 lapų, atsiliepimas į prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka – 3 lapai), konstatuoja, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo R. P. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėVisvaldas KazakiūnasŽilvinas Terebeiza