- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-2837-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28128-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- I. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mokilizingas“, Likviduojama UAB „Jarmus“, Grigiškių
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys byloje – UAB „Mokilizingas“, Likviduojama UAB „Jarmus“, Grigiškių kredito unija, UAB „SB Lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. P., kuriuo prašo: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 110, nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą turtą; 3) pripažinti prievolę UAB „Mokilizingas“ pagal 2017 m. gegužės 22 d. Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KMU71222UMPA asmenine ieškovės prievole; 4) pripažinti prievoles likviduojamai UAB „Jarmus“ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. teismo įsakymą (civilinės bylos Nr. L2-22162-790/2009), Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą (administracinės bylos Nr. A2.6.-63- 119/2016), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutarimą (administracinės bylos Nr. A2.6.-2619-203/2010) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 nutartį, Grigiškių kredito unijai ir UAB „SB Lizingas“ asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kurių vykdymas po santuokos nutraukimo priskirtinas jam asmeniškai; 5) nustatyti nepilnamečių vaikų U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; 6) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymą po 2/3 MMA nuo ieškinio padavimo dienos, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 7) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymą po 2/3 MMA nuo ieškinio padavimo dienos, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 8) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai susidariusį bendrą išlaikymo įsiskolinimą 13 440 EUR sumai, šių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 8) nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; 9) po santuokos nutraukimo pakeisti ieškovės pavardę į „Misiūnaitė“, o atsakovui palikti pavardę „Pitkauskas“; 10) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 200 EUR kiekvienam vaikui iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovės I. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Teismas priteisė iš atsakovo R. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. P. ir A. P. po 200 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo priėmimo ir paskyrė ieškovę I. P. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Teismas, vertindamas prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį, atsižvelgė į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų išlaikymo priteisimo bylose – Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 400 EUR, ieškovės prašomą nepilnamečiams vaikams priteisti išlaikymo dydį, vaikų amžių (mergaitei – 14 metų, berniukui – 3 metai), specialius vaikų poreikius (A. P. yra nustatytas sunkios formos atopinis dermatitas, alergija maisto produktams), SODROS duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovo, kuris verčiasi individualia veikla, dirba UAB „BELL DISTRIBUTION“ bei UAB „Geras valymas“, pajamos, atskaičius mokesčius, – 1 277 EUR. Teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 200 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis iki sprendimo byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atskirajame skunde apeliantas R. P. prašo Vilniaus miesto teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį pakeisti ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą po 85 Eurų kiekvienam vaikui. Apeliantas taip pat prašo iki šio atskirojo skundo išnagrinėjimo sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties vykdymą ir iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Yra pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu, kadangi tiek ieškovė, tiek apeliantas, tiek ir šalių nepilnamečiai vaikai gyvena tame pačiame bute, veda bendrą ūkį, o už komunalines paslaugas, maistą, vaikų drabužius moka atsakovas. Apelianto teigimu, ieškovė klaidina teismą nurodydama kitą savo gyvenamąją vietą, nors nuolat kartu su vaikais ir atsakovu gyvena (duomenys neskelbtini).
5.2. Teismas, vertindamas prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį, neobjektyviai atsižvelgė į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų išlaikymo priteisimo bylose, ieškovės prašomą nepilnamečiams vaikams priteisti išlaikymo dydį, vaikų amžių, specialius vaikų poreikius. Be to, atsakovas realiai dirba vienoje darbovietėje – UAB „Švarus pasaulis“ ir jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus. Teismų informacinės sistemos LITEKO VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas neturi savo vardu įregistruotų transporto priemonių. Apeliantas sutinka, kad VĮ „Registrų centro” Nekilnojamojo turto registre jo vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – ginčo objektu esantis butas ((duomenys neskelbtini)), tačiau tai nesuponuoja teismo pareigos padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, o priešingai – yra realus pagrindas išlaidoms atsirasti. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 23450 EUR, ieškovė, slėpdama atsakovo asmeninius pinigus, juos perveda savo motinai D. M.. Atsakovo teigimu, skundžiama teismo nutartis yra priimta vadovaujantis ieškovės nepagrįstais teiginiais, todėl turi būti pakeista, kad būtų užtikrinti tiek nepilnamečių vaikų interesai, tiek ir objektyviai bei protingai įvertinti atsakovo finansiniai pajėgumai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė I. P. teismo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
6.1. Atsakovas nenurodo, kokie konkretūs dokumentai ir ką įrodo, todėl neįmanoma įvertinti, kokiomis sumomis ir už ką mokėdamas prisideda atsakovas prie vaikų išlaikymo. Be to, atsakovo pateikti kasos kvitai yra neįskaitomi ir negali būti laikomi tinkamais įrodymais, nes juose nėra jokios informacijos, kad kvituose nurodytas prekes ar paslaugas, susijusias su vaikų išlaikymu, būti pirkęs ir už jas mokėjęs atsakovas. Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovas pateikė ir susirašinėjimo su ieškove fragmentus, tačiau atskirajame skunde nenurodė, kokias aplinkybes šiais įrodymais įrodinėja. Iš pateiktų žinučių neįmanoma suprasti, kada jos buvo rašytos, jose nėra nurodyta jokių sumų, sietinų su atsakovo patirtomis išlaidomis vaikų išlaikymui.
6.2. Atsakovas nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo vertintus oficialius Sodros duomenis apie atsakovo pajamas, aiškindamas, kad jis dirba tik UAB „Švarus pasaulis“ ir jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus. Ieškovės teigimu, apelianto aiškinimai dėl gaunamo atlyginimo prieštarauja oficialiems Sodros duomenimis. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovas ypač atsižvelgiant į tai, kad jo pajamų reikia nepilnamečių vaikų išlaikymui, o CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra asmeninė ir besąlyginė.
6.3. Atsakovas atskirajame skunde aiškindamas apie savo mažas pajamas ir turimą turtą, iškelia savo asmeninius interesus aukščiau nepilnamečių vaikų interesų. Toks požiūris neatitinka rūpestingo ir sąžiningo tėvo pareigų vykdymo. Be to, nesant realaus ir reguliaraus atsakovo prisidėjimo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, ieškovei tenka esminė vaikų išlaikymo kaštų dalis, mokant už Ajaus vaikų darželio lankymą, Ugnės dailės studijas, stovyklas, maistą, aprangą ir pan.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo Grigiškių kredito unija teismo prašo atsakovo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (taip pat atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš apelianto išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams po 200 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – mokėjimo nurodymą, atsiskaitymo čekius, kvitus, susirašinėjimo žinutes su ieškove. Minėtais įrodymais apeliantas įrodinėja, kad teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, užtikrina jų poreikius.
13. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas nepranešus apie tai atsakovui, bei į tai, kad pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus jo duomenys yra reikšmingi teisingam bylos nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus. Kadangi nagrinėjama byla yra elektroninė, šalys turi prieigą prie elektroninės bylos kortelės, be to atsakovo nauji įrodymai siųsti kartu atskiruoju skundu, teigtina, kad šalys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei pateikti savo nuomonę dėl naujai pateiktų įrodymų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas jų taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
16. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Sprendžiant klausimą tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.
17. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti laikiną išlaikymą, nes atsakovas vaikus išlaiko, t. y. už komunalines paslaugas, maistą, vaikų drabužius moka atsakovas. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui taip pat teikia įrodymus, kuriais remiantis jis siekia įrodyti, kad vykdo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip neįtakojančius pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaikų tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaikų tėvai tenkina savanoriškai ir pan. Tuo tarpu atsakovo argumentai, kad jis teikia vaikams išlaikymą gera valia bei pateikti įrodymai, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai, t. y. atsiskaitymo čekiai perkant maisto produktus neleidžia identifikuoti, kam minėti maisto produktai panaudoti. Kiti pridėti įrodymai – čekiai už mokyklines prekes, knygas, drabužius, avalynę, bei susirašinėjimo su ieškove fragmentai įrodo tik tai, kad atsakovas prisideda prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas teikia nuolatinį išlaikymą ir jis yra pakankamas būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti.
19. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta ir atskirojo skundo argumentą, kad šiuo metu apelianto finansinės galimybės leidžia jam teikti tik 85,00 EUR dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, kadangi atsakovas realiai dirba vienoje darbovietėje UAB „Švarus pasaulis“ ir jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus.
20. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudaro vieną minimalią mėnesio algą per mėnesį iš abiejų tėvų, todėl įvertinus ieškovės prašytą ir teismo iš atsakovo priteistą laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį - po 200 EUR kiekvienam vaikui, konstatuotina, kad tokia suma yra pagrįsta minimaliais ir būtiniausiais vaikų poreikiais. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tėvo, privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios pajamos ar sunki turtinė padėtis, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes priešingu atveju būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų (atsakovo) pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovas, būdamas tėvu, savo vaikų atžvilgiu turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik dėl tėvo subjektyvaus nenoro ar negalėjimo dirbti ir/ar daugiau uždirbti. Taigi aplinkybė, kad apeliantas realiai dirba vienoje darbovietėje UAB „Švarus pasaulis“ ir jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus nepaneigia apelianto, kaip tėvo, pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, juolab, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog apelianto amžius, sveikatos būklė ar kitos aplinkybės riboja jo galimybes dirbti, užsidirbti ir gauti papildomas pajamas. Pažymėtina, kad CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Vadinasi, sunki turtinė atsakovo padėtis, neatleidžia jo nuo imperatyvios pareigos teikti vaikams išlaikymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog apelianto aiškinimai dėl gaunamo atlyginimo prieštarauja oficialiems Sodros duomenimis, kadangi nagrinėjamu atveju iš bylos ir iš teismui prieinamų duomenų bazių gautos informacijos matyti, kad atsakovo, kuris verčiasi individualia veikla ir dirba UAB „BELL DISTRIBUTION“ bei UAB „Geras valymas“, pajamos, atskaičius mokesčius yra 1 277 EUR. Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo vertintus oficialius Sodros duomenis apie atsakovo pajamas, jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Taigi, įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas šioje proceso stadijoje (kai sprendžiamas tik priteistino išlaikymo dydžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu klausimas) neįrodė aplinkybės, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti teismo priteisto laikino išlaikymo dydžio tam tikrą laikotarpį (iki teismo sprendimo priėmimo). Kitaip tariant, atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės bent minimaliai užtikrinti vaikų poreikius, todėl šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo panaikinti laikinai priteistą išlaikymą ar jį sumažinti.
22. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių vaikų amžių (mergaitei – 14 metų, berniukui – 3 metai) ir specialius vaikų poreikius (A. P. yra nustatytas sunkios formos atopinis dermatitas, alergija maisto produktams), jų poreikiai nėra maži, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Taigi laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams (iš esmės nesprendžiant ginčo) priteisiant po 200 EUR (pusę MMA) yra protingo dydžio ir yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų 3 ir 14 metų amžiaus vaikų minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
24. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose ir pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną po 200 EUR dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų turtiniai ir neturtiniai interesai. Dėl nurodytų motyvų atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.