- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2S-47-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28128-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1383-981/2019,
Aprašomoji dalis
nust at ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. P. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovą R. P. gyventi skyrium; 2) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų U. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; 3) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis bendru ir jos asmeniniu turtu; 4) uždrausti atsakovui matytis su nepilnamečiais vaikais be ieškovės sutikimo ar bylą nagrinėjančio teismo leidimo.
2. Prašyme nurodoma, kad 2018 m. spalio 15 d. vakare, grįžusi iš darbo į namus (duomenys neskelbtini), rado pavogtus visus savo asmeninius daiktus – viršutinius ir apatinius rūbus, batus, kosmetiką, kvepalus, įvairias priemones už bendrą 5 500 Eur sumą ir pateikė teismui nurodomą aplinkybę pagrindžiančias nuotraukas. Raktus nuo buto turi ir atsakovas, todėl tik jis ir galėjo tai padaryti. Ieškovė pateikė pareiškimą policijai dėl tokių atsakovo veiksmų, kuriame yra nurodyti pavogti ieškovės asmeniniai daiktai. Ieškovė nurodo, kad atsakovas ir anksčiau iš namų yra išnešęs daug bendrų šeimos daiktų, įskaitant vaikų daiktus, ir juos pardavinėjęs interneto skelbimų portaluose. Be to, atsakovas 2016 m. buvo išvaręs ieškovę su vaikais iš namų ir neleido naudotis bendru turtu, tai patvirtina į bylą pateikta Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 7 d. išvada. Taip pat atsakovas 2018 m. liepos 2 d. galimai neblaivus vaikų akivaizdoje nešė iš namų bendrus šeimos daiktus, prie vaikų keikėsi necenzūriniais žodžiais, juos išgąsdino, apie ką liudija pateiktas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK 2018 m. liepos 26 d. nutarimas. Ieškovė teigia, kad tokie atsakovo veiksmai nėra vienkartiniai, jie yra periodiškai pasikartojantys, atsakovui neadekvačiai reaguojant į santykius su ieškove ir vykstančius teisminius procesus. Tai patvirtina į bylą pateiktas atsakovo pokalbio su dukra garso įrašas.
3. Ieškovė tvirtina, kad atsakovo elgesys yra neprognozuojamas, darantis neigiamą įtaką ir keliantis pavojų tiek nepilnamečiams vaikams, tiek ieškovei. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas turi psichikos sutrikimų, gydėsi Vilniaus psichiatrijos. Jo elgesys bauginantis, dėl ko ieškovė nuolat jaučia didelę baimę ir nerimą dėl savo ir savo vaikų sveikatos ir gyvybės. Atsakovas persekioja ir šantažuoja ieškovę, ne kartą prieš ją naudojo smurtą, santykius lydi atsakovo grasinimai nužudyti ar kitaip susidoroti. Dėl tokios jo psichinės būklės ir nuolat reiškiamos agresijos ieškovė bijo, kad jo ketinimai gali būti realizuoti tiek prieš ją, tiek prieš vaikus. Atsakovo elgesys rodo neadekvatų ir šeimai pavojų keliantį atsakovo elgesį. Atsakovas tokius veiksmus atlieka galimai apsvaigęs. Ieškovė negali įtikinti atsakovo paisyti bent jau vaikų interesų ir savo veiksmais nedaryti jiems žalos, nes atsakovas į visus ieškovės raginimus atsako, jog daro ką nori, todėl šiuo atveju būtinas teismo įsikišimas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas R. P. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodo, kad 2018 m. spalio 5 d. Nr. 1TSD-392 buities tyrimo akte klaidingai nurodama, kad atsakovas faktiškai negyvena šeimos bute. Per visą skyrybų procesą ieškovė ne kartą bandė atsakovą apšmeižti, piktybiškai kompromitavo, kviesdavo nepagristai policiją ir melavo, kad atsakovas naudoja smurtą artimoje aplinkoje. Tokie melagingi policijos iškvietimai ir pareiškimai per tris metus buvo šešis kartus, tačiau visi melagingi kaltinimai buvo atmesti ir bylos buvo nutrauktos, o policijos pateiktos išvados patvirtina, kad ieškovės kaltinimai buvo nepagrįsti jokiais įrodymais, kad atsakovas būtų apsvaigęs nuo alkoholio ir naudotų smurtą prieš ieškovę ir vaikus. Atsakovo teigimu, toks ieškovės elgesys patvirtina jos tikslą iškeldinti atsakovą iš jam priklausančio buto (duomenys neskelbtini). Atsakovas tvirtina, jog niekada nesiveldavo į ieškovės provokuojamas konfliktines situacijas. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas negyvena jam priklausančiame bute. Atsakovas nurodo galintis pateikti filmuotą ir fotografuotą medžiagą, kurioje akivaizdžiai matosi, kad jis gyvena šiame bute, tvarko buitį, leidžia laiką su vaikais. Teigia, jog Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje buvo pasiremta tik ieškovės paaiškinimais, Tarnybos apsilankymas buvo iš anksto suplanuotas. Atsakovas nurodo, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai su atsakovu telefonu susisiekė 2018 m. spalio 5 d., nes ieškovė nurodė, kad atsakovas negyvena bute ir nesirūpina vaikais. Atsakovas tvirtina, jog niekada neatsisakė būti su vaikais, nuvežti ar parvežti iš darželio, įdomiai praleisti laisvalaikį ir skirti jiems dėmesį. Dukra, būdama su mama, kardinaliai pasikeičia, ieškovė nuteikinėja vaikus prieš atsakovą.
6. Atsakovas atsiliepime išsamiai aptaria konfliktines situacijas su ieškove bei nurodo, jog ne kartą prašė ieškovės susitarti dėl vaikų priežiūros, rūpinimosi, laiko pasiskirstymo, tačiau nesulaukdavo ieškovės pritarimo. Šioje situacijoje būtinas teismo įsikišimas. Pažymi, jog ieškovė dažnai teigia, kad nori gyventi sau, būti laisva ir nenori apsikrauti vaikų priežiūra vakarais bei savaitgaliais, prašydama atsakovo pabūti su vaikais. Ne kartą yra nieko nepranešusi, dingusi iš namų. Toks atsakovės dingimas iš namų trukdavo 1–2 dienas. Atsakovas noriai prižiūri vaikus ir visada su jais pasilieka, tačiau atsakovė rodo netinkamą pavyzdį savo paauglei dukrai. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas yra neprognozuojamas, darantis neigiamą įtaką ir keliantis pavojų nepilnamečiams vaikams ir ieškovei yra visiškai nepagrįsti ir melagingi. Teiginiai, kad atsakovas turi psichikos sutrikimų ir gydėsi Vilniaus psichiatrijos ligoninėje neatitinka tikrovės. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažyma patvirtina, kad jam buvo atliekami tyrimai, o jų rezultatai patvirtina, jog jis yra visiškai sveikas, stabilus ir adekvatus.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė teismui išvadą, kurioje konstatavo, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su motina, neprieštarautų vaikų interesams. Dėl kitų ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių Tarnyba nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų nurodyti aplinkybes bei pateikti teismui įrodymus, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog atsakovas netinkamai elgiasi šeimoje, kad gyvenimas su atsakovu iš esmės pažeidžia vaikų interesus, daro jiems psichologinę žalą. Tarnyba pažymėjo, jog 2018 m. spalio 12 d. yra pateikusi teismui išvadą dėl nepilnametės U. P. ir nepilnamečio A. P. Nr. (8.1.27E) 1SD-2021 ir ieškovės bei atsakovo buities tyrimo aktus. Tarnybos darbuotoja bendravo su šalių dukra U. P.. Vaiko nuomonė pateikta buities tyrimo akte Nr. TSD-392.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą R. P. gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) I. P. ir nepilnamečių vaikų U. P. ir A. P., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovą R. P. netrukdyti ieškovei I. P. naudotis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kitą ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį teismas atmetė.
9. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), negyvena. Teismas atsakovo į bylą pateiktus šeiminį gyvenimą patvirtinančius įrodymus nelaikė informatyviais. Nesant vienos iš būtinųjų sąlygų, teismas ieškovės prašymo nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove netenkino.
10. Pasisakydamas dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, teismas nurodė, kad tiesioginių ieškovės argumentus, kuriais ji grindžia būtinybę įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Tačiau ieškovės su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas 47 minučių atsakovo pokalbio su šalių dukra garso įrašas patvirtina, kad šio pokalbio metu atsakovo elgesys su dukra kelia tiesioginę grėsmę jos psichinei ir fizinei sveikatai, kuriame teismas įžvelgia psichinę prievartą prieš vaiką, akivaizdų vaiko terorizavimą. Iš pokalbio turinio girdėti, kad atsakovas, vartodamas necenzūrinius žodžius ir grasinimus ieškovės sveikatai ir gyvybei, baugina dukrą dėl mamos (ieškovės) ir jos pačios ir brolio ateities, grasina susidorojimu ir persekiojimu. Pažymėtina, kad šiame pokalbyje yra patvirtinamos ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei šalių dukters pokalbyje su Tarnybos atstove nurodytos aplinkybės, kad tėvas (atsakovas) savo elgesiu – įžeidinėjimais, grasinimais verčia ją jaustis nesaugiai. Tarp sutuoktinių kylančius konfliktus šalys perkelia valstybės institucijoms (policijai, vaiko teisių apsaugos institucijai), į tarpusavio ginčus įtraukdami vaikus, kurie priversti matyti konfliktuojančius, vienas kitą įžeidinėjančius ir vienas prieš kitą smurtaujančius tėvus, dalyvauti tėvams sprendžiant tarpusavio santykius ir patys būti įžeidinėjami, žeminami ir bauginami. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametė šalių dukra nuolatos dalyvauja tėvų konfliktuose ir tai neabejotinai turėjo neigiamos įtakos psichiniam ir fiziniam vystymuisi.
11. Teismas konstatavo, kad dėl šalių konfliktų vaikams namų aplinka neužtikrina emocinio saugumo, kadangi vaikai yra priversti stebėti susiklosčiusią situaciją, kuri sukelia jiems daug neigiamų ir sveikatai kenksmingų išgyvenimų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai, į kuriuos įtraukiami šalių nepilnamečiai vaikai, teismas vertino, jog yra pagrindas taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Teismas nurodė, kad tėvai privalo vaikams užtikrinti tokią aplinką, kurioje jie jaustųsi saugūs, būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nebūtų pažeidžiami vaiko interesai, todėl atsižvelgdamas į tai, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, teismas, įvertinęs šalių vaikų amžių, ir siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, darė išvadą, jog yra pagrindas nustatyti atsakovo gyvenimą skyrium nuo nepilnamečių vaikų ir sutuoktinės (ieškovės), gyvenančių (duomenys neskelbtini).
12. Teismas, pasisakydamas dėl kitų ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad negalima nepagrįstai varžyti ar apskritai paneigti asmens teisės bendrauti su savo vaiku (-ais), taip pat vaiko teisės bendrauti su tėvais. Teismas nurodė, kad byloje nėra būtinybės visiškai apriboti atsakovo teisę bendrauti su vaikais pagrindžiančių neginčijamų įrodymų.
13. Teismas nurodęs, kad butas byloje tarp šalių nepadalintas, taip pat atsižvelgęs į tai, jog yra nustatytas atsakovo gyvenimas skyrium nuo nepilnamečių vaikų ir sutuoktinės (ieškovės), taip pat atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, darė išvadą, kad ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis bendru šalių turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas. Teismas ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis jos asmeniniu turtu netenkino ieškovei neįvardijus, kokiu asmeniniu turtu jai naudotis trukdo atsakovas ir konkrečiai nenurodžius, koks tai yra turtas.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Apeliantas (atsakovas) atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 34390-981/2018 (naujas bylos numeris – e2-1383-981/2019) dalyje, kurio pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. R. P. įpareigotas gyventi skyriumi nuo I. P. ir nepilnamečių vaikų – U. P. ir A. P., taip pat įpareigotas netrukdyti I. P. naudotis bendruoju jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini).
15. Atskirajame skunde teigiama, kad per visą skyrybų procesą ieškovė ne kartą bandė atsakovą apšmeižti – per tris metus šešis kartus kvietė policiją ir rašė pareiškimus, nors visi jos kaltinimai buvo nepagrįsti ir melagingi. Iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2018 m. lapkričio 14 d. pažymos matyti, kad atsakovas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar / ir gydymo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
16. Šalių santykiai yra labai įtemti. Ieškovė jau buvo pradėjusi skyrybų procesą, tačiau atsakovas ją įkalbėjo bandyti išsaugoti šeimą, dėl ko skyrybų byla buvo nutraukta. Mano, kad pati ieškovė paslėpė savo rūbus bei bandė įtikinti teismą, jog tai padarė atsakovas, nes jis turi buto raktus. Toks ieškovės elgesys, kaip ir ankstesni kreipimaisi į policiją, yra iš anksto suplanuotas, norint tyčia įtikinti teismą, kad atsakovas yra blogas vyras ir blogas vaikų tėvas.
17. Atsakovas nebuvo gydytas, o buvo tik tirtas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad atsakovas neturi jokių psichikos sutrikimų. Iš byloje esančių susirašinėjimų su ieškove ir dukra matyti, kad atsakovas yra rūpestingas ir adekvatus tėvas. Atsakovas kartais ir panaudoja netinkamas priemones auklėjimui, tačiau tai daro norėdamas tik gero. Atsakovui rūpi vaikai, jis daug laiko praleidžia su mažamečiu sūnumi. Pykčių yra kiekvienoje šeimoje. Teigia, jog yra įtarimas dėl ieškovės piktnaudžiavimo silpnesniąja šalimi. Pažymėjo, kad ieškovei buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau dėl šalių susitaikymo baudžiamoji byla ieškovei buvo nutraukta. Tai parodo, kad ieškovė nėra silpnesnioji šalis. Būtent ieškovė gali padaryti žalą šeimai, o ne atsakovas.
18. Nesutinka su teismo argumentais, jog į bylą pateiktas garso įrašas patvirtina, kad atsakovas savo elgesiu dukrą įžeidinėja, grasina ir verčia ją jaustis nesaugiai. Teigia, jog ieškovė specialiai nuteikinėja dukrą prieš atsakovą. Mano, jog jis buvo specialiai išprovokuotas, kadangi dukrai buvo žinomas konfliktas, įvykęs tarp ieškovės ir atsakovo ryte, dukra kalbėjo atsakovui nesuprantamus dalykus. Atsakovas visą pokalbį šneka ramiai, tačiau kartais pavartoja aštresnius žodžius, tačiau vedamas pokalbis iš esmės pozityvus, nukreiptas į savo nepilnamečio vaiko auklėjimą. Iš garso įrašo girdėti, kad dukra pradėjo verkti ir išbėgo į kitą kambarį, o atsakovas, susirūpinęs dėl jos, norėjo užeiti į kambarį ir ją paguosti. Iš garso įrašo toliau girdima, kad jau neverkianti dukra pašaipiai jam kartoja, kad jis eitų iš čia.
19. Ieškovė dažnai negrįžta namo, palikdama nepilnamečius vaikus vienus, todėl tokiais savo veiksmais daro neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams. Ieškovė vaikų teisių tarnybai teikė melagingą informaciją, jog nepilnamečiai vaikai bijo atsakovo ir nenori su juo leisti laiko, nors iš bylos duomenų matyti, kad pati ieškovė rašo atsakovui, jog vaikai jo pasiilgo. Nurodo, kad atsakovas perka maistą, moka komunalinius mokesčius, bei tenkina nepilnamečių vaikų papildomus poreikius, dėl to teismo išvada, įpareigojanti atsakovą gyventi skyriumi nuo nepilnamečių vaikų ir ieškovės, yra neproporcinga siekiamam tikslui. Jeigu teismas būtų labiau įsigilinęs į minėtas aplinkybes, teismas nebūtų padaręs analogiškos išvados, jog yra pagrindas nustatyti atsakovo gyvenimą skyriumi nuo nepilnamečių vaikų ir ieškovės.
20. Ieškovės melagingi teiginiai, kad atsakovas pasiimdavo jų bendrą sutuoktinių turtą, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas neargumentuoja, kodėl atsakovas yra įpareigotas netrukdyti naudotis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtu, kadangi atsakovas niekada ir netrukdė juo naudotis.
Atsiliepimas
21. Ieškovė I. P. atsiliepime į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
22. Atsiliepime nurodė, kad visi ieškovės rašyti pareiškimai policijai dėl atsakovo pasitvirtino, tai yra užfiksuota į bylą pateiktuose nutarimuose, o tai, kad ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, siūlant ieškovei spręsti klausimus civiline tvarka, nepaneigia nutarimuose užfiksuotų aplinkybių. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų ir rašytiniais įrodymais patvirtintų aplinkybių, kad atsakovas ir anksčiau yra išnešęs daug bendrų šeimos daiktų, įskaitant vaikų daiktus, iš namų ir juos pardavinėjęs interneto skelbimų portaluose, be to, atsakovas 2016 m. buvo išvaręs ieškovę su vaikais iš namų ir neleido naudotis bendru turtu. Taip pat atsakovas nepaneigė 2018 m. liepos 26 d. nutarime užfiksuotų aplinkybių, kad 2018 m. liepos 2 d. vaikų akivaizdoje nešė iš namų bendrus šeimos daiktus (televizorių, muzikinį centrą, mikrobangų krosnelę), prie vaikų keikėsi necenzūriniais žodžiais, juos išgąsdino. Atsakovo prielaidos, kad neva ne jis 2018 m. spalio 15 d išnešė ieškovės daiktus iš buto, o pati ieškovė juos paslėpė, yra niekuo nepagrįstos, nes tik atsakovas kerštaudamas ieškovei galėjo paimti jos daiktus. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių ir dokumentų, tokie atsakovo veiksmai prieš ieškovę ir vaikus nėra vienkartiniai, jie yra periodiškai pasikartojantys, atsakovui neadekvačiai reaguojant į santykius su ieškove ir vykstančius teisminius procesus.
Šalies argumentai
23. Atsakovo į bylą pateikta Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo pažyma nepaneigia paties atsakovo pripažinto ir 2017 m. gegužės 3 d. pažyma patvirtinto fakto, kad atsakovas dėl psichikos sutrikimų du kartus buvo tirtas Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Atsakovo neadekvatų ir pavojų šeimai keliantį elgesį iliustruoja aukščiau nurodytos aplinkybės, jo šiukštus bendravimas su ieškove ir nepilnamečiais vaikais bei paties atsakovo pripažinimas, kad jis kartais nevaldo savo emocijų. Iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2018 m. spalio 12 d. išvados matyti, kad atsakovo santykiai su vaikais yra komplikuoti, jis įžeidinėja dukrą U., grasina išsiųsti ją į globos namus, filmuoja ją, versdamas ją jaustis nesaugiai ir nemaloniai. Išvadoje yra nurodyta, kad ir sūnus A. taip pat nenori būti su tėčiu. Ieškovei keista, kad atsakovui atrodo, jog dukros išgyvenimai dėl šeimos ir bendravimo su tėvu yra nenuoširdūs, o apsimestiniai. Dukra U. yra (duomenys neskelbtini) ir pati turi savo nuomonę bei gali vertinti santykius su tėvais. Iš pokalbio įrašo girdėti, kad atsakovas savo iniciatyva aiškina dukrai apie santykius su mama ir ketinimą jai kaip įmanoma labiau pakenkti, neprovokuojamas grasina išsiųsti vaikus į globos namus, todėl dukros reakcija – verkimas, išbėgimas į kitą kambarį ir užsirakinimas – yra natūrali reakcija į tėvo grasinimus pakenkti jai ir kitiems šeimos nariais. Tokie atsakovo grasinimai šeimos narių atžvilgiu, išsakyti dukrai, nuolatinis dukros filmavimas siekiant ją sugėdinti, negali būti laikomi tinkama auklėjimo priemone. Priešingai, nei nurodo atsakovas, jis neprisideda prie vaikų išlaikymo, jokių įrodymų, kad perka maistą į namus, moka už komunalines paslaugas bei tenkina papildomus nepilnamečių vaikų poreikius, nepateikė. Atsakovas nemoka teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo vaikams ir šiuo metu yra įsiskolinęs.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
24. Atskirasis skundas netenkintinas.
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
26. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi dalyje, kuria ieškovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apelianto atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad: byloje pateiktas garso įrašas buvo padarytas specialiai su tikslu jį išprovokuoti, prieš tai ieškovei nuteikus dukrą prieš atsakovą; atsakovas, priešingai nei ieškovė, rūpinasi vaikais; pati ieškovė paslėpė savo rūbus; teismas neargumentuoja, kodėl atsakovas įpareigotas netrukdyti naudotis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtu.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
27. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2018 m. lapkričio 14 d. medicinos pažymą. Minėtu įrodymu apeliantas įrodinėja, kad atsakovas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar / ir gydymo. Ieškovė teismui atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat pateikė antstolio A. N. 2018 m. lapkričio 14 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, iš kurio matyti, jog apeliantas ieškovei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nagrinėjamoje byloje yra iš viso yra skolingas 1 200 Eur išlaikymo išmokų.
28. CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
29. Atsižvelgdamas į tai, kad pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus jo duomenys yra reikšmingi teisingam bylos nagrinėjimui, taip pat į tai, kad šalių pateikti dokumentai buvo išduoti po skundžiamos nutarties priėmimo dienos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 str. nustatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus. Kadangi nagrinėjama byla yra elektroninė, šalys turi prieigą prie elektroninės bylos kortelės, be to atsakovo nauji įrodymai siųsti kartu atskiruoju skundu, o ieškovės – kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, teigtina, kad šalys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei pateikti savo nuomonę dėl naujai pateiktų įrodymų.
Dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium
30. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
31. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose išdėstytas CK 3.65 str. 2 d., kurias gali taikyti teismas CPK 144 str. pagrindu. Viena iš tokių priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl ko jo lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, kad toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
32. Nagrinėjamu atveju apeliantas buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų teismui nustačius, kad šalių konfliktų vaikams namų aplinka neužtikrina emocinio saugumo, kadangi vaikai yra priversti stebėti susiklosčiusią situaciją, kuri sukelia jiems daug neigiamų ir sveikatai kenksmingų išgyvenimų. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis byloje esančiu 47 minučių atsakovo pokalbio su šalių dukra garso įrašu, taip pat Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikta išvada ir buities tyrimo aktu Nr. TSD-392.
33. Kaip pagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantis 47 minučių atsakovo pokalbio su šalių dukra garso įrašas patvirtina, kad šio pokalbio metu atsakovo elgesys su dukra kelia tiesioginę grėsmę jos psichinei ir fizinei sveikatai. Iš pokalbio turinio girdėti, jog atsakovas, vartodamas necenzūrinius žodžius ir grasinimus ieškovės sveikatai ir gyvybei, baugina dukrą dėl mamos (ieškovės) ir jos pačios ir brolio ateities (pvz. darys viską, kad vaikai būtų išsiųsti į globos namus), grasina susidorojimu ir persekiojimu, taip pat savo iniciatyva aiškina nepilnametei dukrai apie santykius su ieškove ir savo ketinimus, iš esmės neleisdamas dukrai dėl to pasisakyti ar prieštarauti, bei nurodydamas, jis visą laiką įrašinėja nepilnametę dukrą ir pateiks teismui detalizuotą jos pasisakymų / veiksmų aprašymą. Nors atsakovas atskirajame skunde teigia, jog buvo išprovokuotas taip kalbėti, ieškovei nuteikus dukrą prieš jį, taip pat jog nepilnametei dukrai buvo žinoma apie ryte įvykusį konfliktą, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuotų išvadų, jog atsakovo elgesys su dukra kelia tiesioginę grėsmę jos psichinei ir fizinei sveikatai ir atsakovas savo elgesiu – įžeidinėjimais, grasinimais, verčia nepilnametę dukrą jaustis nesaugiau. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, tokie atsakovo grasinimai šeimos narių atžvilgiu, išsakyti dukrai, nuolatinis dukros filmavimas siekiant ją sugėdinti, negali būti laikomi tinkama auklėjimo priemone, kadangi atsakovas turi pareigą dorai auklėti vaikus, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, o ne įžeidinėti ir persekioti juos bei grasinti atiduoti į globos namus.
34. Aplinkybę, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir įtemti patvirtina ir pats atsakovas atskirajame skunde. Nors tėvai turi paisyti vaikų interesų ir siekti užtikrinti jų teises į saugią aplinką, sudarančią galimybes jiems visapusiškai vystytis, šalių konfliktus neabejotinai mato jų nepilnamečiai vaikai. Dėl to šalių nepilnamečiai vaikai gali patirti psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, kurie gali daryti neigiamą įtaką jų psichologinei būsenai ir raidai.
35. Apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis neturi psichikos sutrikimų, nėra priklausomas nuo alkoholio, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar / ir gydymo, nėra teisiškai reikšmingos, nes pirmosios instancijos teismo išvados apie būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra grindžiamos atitinkamomis aplinkybėmis.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
37. Dėl apelianto argumentų, jog teismo išvada, įpareigojanti atsakovą gyventi skyrium nuo nepilnamečių vaikų ir ieškovės, yra neproporcinga siekiamam tikslui, pasisakytina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacine tvarka vertinama nutartis šių tikslų įgyvendinimą užtikrina. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas, prioritetiniais pripažįstant nepilnamečių vaikų interesus ir užkertant kelią tolimesniam galimam jų teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui. Pirmosios instancijos teismas, gindamas vaikų interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje, tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nepažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų.
38. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai įpareigojo apeliantą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų.
Dėl atsakovo įpareigojimo netrukdyti naudotis butu
39. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog ieškovė pati galimai paslėpė savo rūbus, siekiant iš anksto įtikinti teismą, kad atsakovas yra blogas vyras ir vaikų tėvas. Ieškovės melagingi teiginiai, kad atsakovas pasiimdavo jų bendrą sutuoktinių turtą yra nepagrįstas ir neįrodytas. Be to, teismas neargumentuoja, kodėl atsakovas yra įpareigotas netrukdyti naudotis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtu.
40. Teismas, taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms CK 3.65 str. 2 d. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 str. 2 d. 3 p.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus ir ji taikoma, jei yra nustatomos aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
41. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje motyvavo, kodėl įpareigojo atsakovą netrukdyti naudotis butu. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo atsakovą netrukdyti naudotis ieškovei naudotis bendru šalių turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK 2018 m. liepos 26 d. nutarimu (ROIK:18088673696) ir atsakovo pokalbio su dukra garso įrašu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti ieškovei ir kartu su ja gyvenantiems nepilnamečiams vaikams galimybę netrukdomai naudotis butu ir jame esančiais daiktais, taip pat ginant vaikų interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje.
42. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde nepaneigė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK 2018 m. liepos 26 d. nutarime (ROIK:18088673696) konstatuotų aplinkybių, jog jis iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto išnešė tam tikrus daiktus. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pokalbio su dukra metu aiškiai nurodė, kad išmes ieškovės daiktus.
43. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, pagrįstai įpareigojo apeliantą netrukdyti ieškovei naudotis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu.
44. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
45. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,
nutaria:
apelianto (atsakovo) R. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.