Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1852-933/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-06Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-10Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-04-02Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-12-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
e2S-1852-933/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28128-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Irmantas Šulcas (pirm.)
Atsakovas
R. P.
Ieškovas
I. P.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Trečiasis asmuo
"Jarmus", Grigiškių kredito unija, "SB Lizingas", Valstybinė mokesčių inspekcija, "Mokilizingas"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1852-933/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28128-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.12.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1383-981/2020 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo bei atsakovo R. P. priešieškinį ieškovei I. P. dėl santuokos nutraukimo bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Mokilizingas“, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „JARMUS“, kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) „Grigiškių kredito unija“, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme gautas bei priimtas ieškovės I. P. ieškinys atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, reikalavimų išsprendimo. Teisme taip pat buvo gautas ir priimtas atsakovo R. P. priešieškinis I. P. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-19 sprendimu: i) nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ii) po santuokos nutraukimo pakeitė ieškovės I. P. pavardę į „M.“, o atsakovui R. P. paliko pavardę „P.“; iii) patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, šalys susitarė, jog iš atsakovo R. P. priteistina nepilnamečiams vaikams U. P. ir A. P. po 215 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui mokant kas mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui mokamas pinigų sumas I. P. valdant uzufrukto teise. Vilniaus apygardos teismas 2020-04-02 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Ieškovė I. M. (buvusi – P.) kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo pradžios momento, t. y. išaiškinti, nuo kokios konkrečios dienos vaikams atsirado teisė į išlaikymą. Nurodė, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikė nuo ieškinio pateikimo dienos (2018-09-11) iki sprendimo įsiteisėjimo (2020-04-02), todėl pažeistos vaikų teisės turi būti ginamos nuo tokio pažeidimo atsiradimo dienos – 2018-09-11.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-04 nutartimi išaiškino, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-09 sprendimu patvirtintos šalių taikos sutarties 2 punktą iš atsakovo R. P. nepilnamečiams vaikams U. P. ir A. P. priteistas 215 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui skaičiuojamas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2018-09-11. Apylinkės teismas nustatė, kad šalių (ieškovės ir atsakovo) sudarytos taikos sutarties 2 punkte šalys sulygo, jog: ,,iš R. P. priteisti nepilnamečiams vaikams U. P. ir A. P. po 215 eurų išlaikymą kiekvienam Vaikui mokant kas mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui mokamas pinigų sumas I. P. valdo uzufrukto teise“. Apylinkės teismas nurodė, kad šalys taikos sutarties 2 punkte susitarė dėl teikiamo išlaikymo vaikams dydžio, tačiau nesusitarė nuo kokios konkrečiai datos atsakovas moka vaikams išlaikymą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnį, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Turtinės vaiko (-ų) teisės į išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama, todėl išlaikymą atsakovas nepilnamečiams vaikams privalo mokėti nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos – nuo 2018-09-11.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atsakovas R. P. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 nutartį panaikinti ir nekeisti mokėjimo datos, t. y. mokėjimą skaičiuoti nuo 2018-11-09. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

5.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytas vaikams priteisto išlaikymo momentas, t. y. neaišku, nuo kokios konkrečios dienos vaikams priteistas išlaikymas. Atsakovui neteikiant išlaikymo vaikams, ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą vaikams nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-09-11) iki teismo sprendimo priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-18 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui 2018-09-11 iki teismo sprendimo priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 sprendimui įsiteisėjus (įsiteisėjo 2020-04-02) buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antstolis A. N. 2020-07-09 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-20-157-13819 grąžino neįvykdytą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-29891-981/2018 Vilniaus apylinkės teismui.

5.2. Ieškinys buvo pateiktas 2018-09-11, tuo metu šalys gyveno kartu. Teismo proceso metu buvo įrodyta, kad šalys nuo 2018-09-11 iki 2018-11-08 kartu vedė bendrą šeimos ūkį. Tuo metu atsakovas buvo darbingas, dirbo keliose darbovietėse, iš kurių nebuvo išskaitomas išlaikymas vaikams. Nuo 2018-11-08 atsakovas buvo priverstinai iškeldintas iš jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 2018-11-08 atsakovas negalėjo patekti į butą, o ieškovė neleido matytis su vaikais. Visos šeimos santaupos (apie 24 000 Eur) buvo pas ieškovę sąskaitoje, kurią ieškovė naudojo vaikų išlaikymui. Pateiktas bankinio mokėjimo išrašas, kuriame užfiksuota, kad ieškovė perveda savo motinai 4 500 Eur pavedimo paskirtyje nurodydama, jog pinigai pervedami vaikų išlaikymui. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas nemoka vaikų išlaikymui priteistų pinigų, tačiau išlaikymas vaikams buvo mokamas. Taip pat į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 1 750 Eur vaikų išlaikymui. Nuo 2020-04-08 atsakovas atleistas iš darbo ir nuo to laiko visos gaunamos pajamos pervedamos ieškovei.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išaiškinta įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 sprendimo dalis, susijusi su iš atsakovo R. P. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo mokėjimo pradžios momentu. Apylinkės teismas išaiškino, kad iš atsakovo R. P. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pradžios momentas yra ieškinio teismui padavimo momentas, t. y. 2018-09-11. Atsakovas su tokiu išaiškinimu nesutinka ir teigia, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo prievolės pradžios momentas yra 2018-11-09.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

14. Atsakovas R. P. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: i) atsakovo R. P. banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, išrašą nuo 2019-01-01 iki 2020-11-10; ii) išrašą iš banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, kuriame matyti 2019-09-10 atliktas 1 750 Eur pavedimas ieškovei I. P. mokėjimo paskirtyje nurodant, kad piniginės lėšos pervedamos už išlaikymo nepilnamečiams vaikams prievolę.

15. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).

16. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

17. Susipažinus su apeliacinės instancijos teismui teikiamais naujais įrodymais pastebėtina, jog įrodymai nedidelės apimties, teikiami siekiant paneigti skundžiamoje nutartyje pateiktą išaiškinimą. Pridedami nauji įrodymai (išrašai iš banko sąskaitų) gali būti reikšmingi sprendžiant atskirajame skunde keliamus klausimus, todėl sprendžiama, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovė 2018-09-11 pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo (ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo) (dokumento registracijos Nr. CBP-28068). Ieškovės ieškinys priimtas 2018-09-18. Ieškovė ieškinyje, be kitų reikalavimų, prašė: i) priteisti iš atsakovo R. P. nepilnametės dukters U. P. išlaikymą po 2/3 minimalaus mėnesio atlyginimo (toliau – MMA) nuo ieškinio padavimo dienos, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; ii) priteisti iš atsakovo R. P. nepilnamečio sūnaus A. P. išlaikymą po 2/3 MMA nuo ieškinio padavimo dienos, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

19. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui data (momentu), o įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Konkretaus momento nustatymas, nuo kada vienam iš tėvų tenka priteisto išlaikymo prievolė, yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal byloje esančias individualias aplinkybes (žr. ir Vilniaus apygardos teismo 2016-11-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1889-580/2016). Nagrinėjamo ginčo atveju svarbu atkreipti dėmesį į faktines bylos aplinkybes.

20. Nustatyta, kad ieškovė ieškinyje, be nuolatinio išlaikymo, prašė priteisti ir laikiną išlaikymą, kurio pradžios momentą nurodė ieškinio pateikimą teismui (2018-09-11). Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2018-09-18 priėmęs ieškinį teisminiam nagrinėjimui, taip pat 2018-09-18 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo R. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-09-11) iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-18 nutartį skundė atskiruoju skundu, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018-11-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2837-794/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-18 nutartį paliko nepakeistą. Nagrinėjant bylą teisme šalys 2019-10-30 teismo posėdžio metu sudarė taikos sutartį, kuria, be kita ko, išsprendė klausimus, susijusius su iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžiu. Šalių 2019-10-30 sudarytos ir teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties 2 punkte šalys sulygo, jog: „iš R. P. priteisti nepilnamečiams vaikams U. P. ir A. P. po 215 eurų išlaikymą kiekvienam Vaikui mokant kas mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui mokamas pinigų sumas I. P. valdo uzufrukto teise“. Sutiktina, jog taikos sutarties 2 punkte šalys expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nesusitarė dėl konkretaus išlaikymo priteisimo momento. Visgi, iš teismo posėdžio, vykusio 2019-10-30, garso įrašo girdėti, jog šalys tarėsi, kad išlaikymas bus priteisiamas „nuo ieškinio padavimo dienos“ (garso įrašo takelio 00:08:45 min.–00:09:25 min.) (taikos sutarties sudarymo klausimai sprendžiami iki 00:15:40 min.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptariamu atveju, šalims sudarius taikos sutartį, tačiau aiškiai nenurodžius konkretaus momento, nuo kurio atsakovas laikytinas turinčiu išlaikymo prievolę, laikytina, kad išlaikymas priteistas nuo ieškinio padavimo (CK 3.200 straipsnis), t. y., kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nuo 2018-09-11. Pažymėtina, jog ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog paprastai išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (Kauno apygardos teismo 2014-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-290-480/2014). Sudarydamos taikos sutartį šalys buvo laisvos susitarti dėl kitokio išlaikymo priteisimo momento, tačiau to nepadarė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis).

21. Atsakovas R. P. teismui teikė išrašus iš banko sąskaitų, esančių „Swedbank“, AB, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, viena vertus, išrašai iš bankų sąskaitų apima neaktualų ginčui spręsti laikotarpį (išrašai yra nuo 2019-01-01 iki 2020-11-10). Kita vertus, iš pateikto „Swedbank“, AB, išrašo matyti, kad atsakovas gauna darbo užmokestį, kurį išsigrynina, taip pat matyti keli antstolio A. N. atlikti priverstiniai išskaitymai vykdomojoje byloje Nr. 0157/20/01390, tačiau teismui neteikta duomenų kokie konkrečiai išskaitymai atliekami vykdomojoje byloje Nr. 0157/20/01390. 1 750 Eur mokėjimo pavedimas atliktas 2019-09-10 iš kito asmens (E. S.) sąskaitos, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad pinigai pervedami vykdant vaikų išlaikymo prievolę taip pat nesusiję su byloje sprendžiamu klausimu.

22. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismo proceso metu buvo įrodyta, jog šalys nuo 2018-09-11 iki 2018-11-08 kartu vedė bendrą šeimos ūkį. Apeliacinės instancijos teismas aptartam teiginiui nepritaria. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 sprendime tokių nuorodų nėra. Analizuojant bylos duomenis pastebėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-08 nutartimi atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) ir nepilnamečių vaikų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini). Aptartoje 2018-11-08 nutartyje nors ir pažymėta, kad šalys gyvena kartu su abiem vaikais, tačiau nėra nuorodų į tai, kad šalys būtų vedusios bendrą šeimos ūkį. Vien tai, kad atsakovas faktiškai iki 2018-11-09 gyveno su ieškove ir nepilnamečiais vaikais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog išlaikymas priteistas būtent nuo tos datos. Pažymėtina ir tai, jog šio proceso metu nesprendžiamas klausimas dėl atsakovo jau faktiškai vaikų išlaikymui sumokėtų sumų.

23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai teisingam klausimo išsprendimui teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Irmantas Šulcas