Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo B. N. (B. N.) ieškinį atsakovei V. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, valstybės institucijos teikiančios išvadas byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovės V. N. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo B. N. (B. N.) kaltės bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „SEB bankas“, AB „DNB bankas“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas B. N. prašė: 1) nutraukti santuoką su atsakove V. N., įregistruotą 2005-06-18, dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti ikisantuokines pavardes; 3) nepriteisti išlaikymo atsakovei; 4) nustatyti ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; 5) priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui: a) 134 Eur (268 Eur x 50 proc. / 100) sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę; b) 150 Eur (300 Eur x 50 proc. / 100) dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukra sulauks pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę; 6) nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 7) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos pateikti ieškovui ataskaitas apie už praėjusį mėnesį nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų panaudojimą ir ataskaitas pagrindžiančius dokumentus, pradedant nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki kol vaikai sulauks pilnametystės; 8) dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovui ir atsakovei priteisti po ½ dalį turto vertės; 9) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: a) nekilnojamojo turto kompleksą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) su 31423 / 8146900 dalimis žemės sklypo (toliau – Kotedžas), kurio vertė – 116 000 Eur; b) ieškinyje išvardintus kilnojamuosius daiktus, esančius Kotedže, kurių vertė – 5 380 Eur; c) keleivinį automobilį „VW Passat“, kurio vertė – 5 730 Eur; d) skolinius įsipareigojimus, teises ir pareigas pagal 2012-10-16 kredito sutartį Nr. 15A1218211842-74 su AB „SEB bankas“ (2014-10-15 bendras negrąžintas kredito likutis sudarė 69 109,73 Eur); 10) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: a) automobilį „Citroen Xantia“, kurio vertė – 680 Eur; b) kilnojamuosius daiktus, esančius Kotedže, kurių vertė – 380 Eur; 11) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 8 683,88 Eur kompensaciją už atsakovės asmeninių lėšų panaudojimą ieškovo ir atsakovės santuokoje įgyto turto įsigijimui; 12) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 28 470,14 Eur (29 530,135 Eur – 1 060 Eur) kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią mažesnę dalintino santuokinio turto dalį; 13) teismui netenkinus ieškinio reikalavimų dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ½ dalį ieškovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės pagal 2012-10-16 kredito sutartį Nr. 15A1218211842-74 su AB „SEB bankas“ įvykdymą už atsakovę, laikotarpį skaičiuojant nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-27), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas 2015-11-12 sudaro 1 833,68 Eur (ieškovo sumokėtos kredito ir palūkanų įmokos 3 701,25 Eur sumai – ½ dalis atsakovės sumokėtos 67,78 Eur sumos, kas sudaro 33,89 Eur) / ½ dalis) sumą.

Nurodė, kad atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas. Atsakovė didžiausią dėmesį skyrė pinigams ir savo asmeninių poreikių tenkinimui, o ieškovas šeimai bei darbui. Atsakovė, turėdama finansininkės išsilavinimą, nesusirado tinkamo darbo, negrąžindavo pinigų už buto nuomą, darbo užmokestį išleisdavo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovė netinkamai prižiūrėjo vaikus, sūnui leido iki vėlyvo vakaro žaisti kompiuteriu, nesirūpino mokslais.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su mama (atsakove).

Ieškovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 1 820,42 Eur / mėn., 2015 m. vasario mėnesį ieškovas gavo vienkartinę premiją, kuri kartu su darbo užmokesčiu sudarė 3 170,30 Eur. Pagal 2012-10-16 kreditavimo sutartį su AB „SEB bankas“ ieškovas grąžina kredito dalį, kuri vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 196,50 Eur. Atsakovės darbo užmokestis atskaičius mokesčius per mėnesį vidutiniškai sudaro 376,51 Eur. Prašė priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 134 Eur sūnaus ir po 150 Eur dukros išlaikymui.

Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 60 254,52 Eur grynųjų pinigų, gautų už iki santuokos sudarymo įgyto turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su 5 / 574 dalimi žemės sklypo (toliau – Butas) pardavimą (81 754,52 Eur pardavimo kaina. AB „DNB bankas“ grąžintas kredito likutis – 21 500 Eur). Iki santuokos sudarymo ieškovas 2003-07-03 sutarties Nr. F-1-12 pagrindu įsigijo Butą už 32 118,86 Eur (110 900 Lt), iš kurių 1 605,94 Eur sumokėjo iš asmeninių lėšų, o 30 507,12 Eur sumokėjo iš AB „DNB bankas“ 2004-04-29 kredito sutarties pagrindu ieškovui suteikto kredito. Buto įsigijimui nebuvo naudotos santuokinės ar atsakovės piniginės lėšos. Po santuokos sudarymo iki 2014-10-27 (santuokos nutraukimo bylos iškėlimas) ieškovas bankui grąžino 6 132,48 Eur. Todėl Butas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kredito grąžinimo įmokos panaudotos šeimos interesais, todėl nekompensuotinos atsakovei. Atsakovė neįrodė, jog santuokos metu Butas iš esmės pagerintas bendromis lėšomis. Atsakovės nurodyti neva jos atlikti pagerinimai už asmenines piniginės lėšas 2 512,98 Eur, lyginant su Buto kaina, nėra esminiai.

Šalys turi skolinių įsipareigojimų pagal 2012-10-16 kredito sutartį su AB „SEB bankas“, 2014-10-15 kredito likutis sudarė 69 109,73 Eur. Bendras turto balansas 128 170 Eur (turto vertė) - 69 109,73 Eur (įsipareigojimai) – 59 060,27 Eur (dalintino turto vertė).

Nurodė, kad atsakovė neturi finansinių galimybių mokėti kreditą, Kotedžas yra nedalus natūra, gyventi kartu nėra galimybės, todėl Kotedžas ir įsipareigojimai bankui priteistini ieškovui, o likęs santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis.

Ieškovui tenka turto už 58 000,27 Eur, atsakovei už 1 060 Eur. Iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 28 470,14 Eur kompensacija.

Atsakovės motina padovanojo 17 367,76 Eur Kotedžo įsigijimui. Atsakovės asmeninių lėšų praradimas sudaro 8 683,88 Eur.

Atsakovė priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 3) iš ieškovo nepilnamečių vaikų naudai priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur / mėn., nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno iš jų pilnametystės; 4) iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai priteisti po 687,12 Eur išlaikymo įsiskolinimo; 5) nepilnamečiams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę; 6) pripažinti, kad Butas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; 7) priteisti iš atsakovo 39 204,28 Eur kompensaciją už parduotą Butą; 8) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1 256,49 Eur kompensaciją už baldus likusius Bute; 9) padalinti Kotedžą, atsakovei priteisiant 4/5, o ieškovui 1/5 dalis Kotedžo; 10) priteisti automobilį „Citroen“ ieškovui asmeninės nuosavybės teise; 11) priteisti automobilį „VW Passat“ atsakovei asmeninės nuosavybės teise; 12) visas prievoles pagal 2012-10-16 kredito sutartį su AB „SEB bankas“ atsakovę ir ieškovą įpareigoti vykdyti solidariai; 13) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti iki santuokos turėtą pavardę.

Paaiškino, jog problemos šeimoje prasidėjo 2012 m. rudenį, kai pradėjo gyventi Kotedže. Nuo 2013 m. rudens vyras pradėjo atsakovę su vaikais varyti iš bendro būsto. 2014 m. spalio mėn. pabaigoje atsakovė buvo priversta kreiptis į policiją, o atsakovas 2014-10-24 persikėlė į Butą. Dėl santuokos iširimo atsakovė nekalta, nes ieškovas savo poreikius iškeldavo į pirmą vietą ir, jei nuomonės nesutapdavo, įsižeisdavo, nekalbėdavo porą savaičių. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas nuo 2012 m. artimai bendravo su kita moterimi ir tai buvo skyrybų priežastis.

Gyvendami santuokoje įgijo 2 automobilius ir Kotedžą. Kreditą už Butą mokėjo iš bendrų šeimos lėšų. Ieškovas 2015-01-12 pardavė Butą už 81 754,52 Eur, iš kurių 21 500 Eur panaudota paskolai bankui padengti. Ieškovas už Butą 2004 m. sumokėjo 1 448,10 Eur pradinę įmoką asmeninėmis lėšomis. Už Butą gauta suma, atėmus paskolą ir pradinę įmoką, dalintina tarp šalių. Kadangi su atsakove gyventi lieka du nepilnamečiai vaikai, iš ieškovo atsakovei priteistina 2/3 dalys dalintinos sumos. Iš ieškovo priteistina atsakovės naudai 39 204,28 Eur (58 806,42 Eur x 2 / 3). Atsakovei priteistina kompensacija už Bute buvusius nekilnojamuosius daiktus 1 256,49 Eur. Kotedžas dalintinas atsakovei priteisiant 3/5 dalis turto, kadangi 1/5 dalis turto buvo nupirkta už dovanotus pinigus, o likusios 2/5 dalis priteisiamos ieškovui.

Ieškovo gaunamos pajamos leidžia vaikams teikti didesnį, nei būtinus jų poreikius patenkinantį išlaikymą, todėl iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistinas po 300 Eur išlaikymas, mokant jį kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.

Nuo 2014-09-01 vaikų tėvas vaikų išlaikymui skyrė 231,70 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas nuo 2014-09-01 iki 2014-12-30 lygus 687,13 Eur vienam vaikui ((3,5 mėn. x 463,39 Eur = 1 621,87 Eur; 1 621,87 Eur – 247,63 Eur = 1 374,25 Eur; 1 374,25 Eur / 2 = 687,13 Eur).

Ieškovas prašė priešieškinį atmesti. Teigė, kad kreditas Butui paimtas 2004-04-22, o santuoka sudaryta 2005-06-18. Butas įsigytas asmeniškai už ieškovo lėšas ir jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovė nutyli, kad abi kredito sumos dengiamos iš ieškovo darbo užmokesčio. Nepriklausomai nuo to, kada tarp šalių bus nutraukta santuoka, kreditą bankui gali dengti tik vyras, nes atsakovės darbo užmokestis nėra toks, kad bankas sutiktų atsakovei perkelti įsipareigojimą pagal kredito sutartį.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „SEB bankas“ neprieštaravo, jog prievolės kylančios iš kredito sutarties būtų vykdomos solidariai. Ieškovo pajamos yra pakankamos tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl neprieštaravo, kad įkeistas turtas atitektų ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „DNB bankas“ neprieštaravo, kad įsipareigojimai po santuokos nutraukimo liktų asmeninė ieškovo prievole.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą 2005-06-18, dėl abiejų šalių kaltės; 2) nustatė ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina (atsakove); 3) priteisė iš ieškovo kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 200 Eur išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į vaiko motinos (atsakovės) nurodytą sąskaitą; 4) nustatė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (atsakovė); 5) nustatė ieškovui bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6) dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: a) Kotedžą; b) kilnojamuosius daiktus, esančius Kotedže, kurių vertė 5 380 Eur; c) keleivinį automobilį „VW Passat“; d) teises ir pareigas kylančias iš 2012-10-16 kredito sutarties, sudarytos su AB „SEB bankas“; 7) dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė kilnojamuosius daiktus, esančius Kotedže, kurių vertė – 380 Eur; 8) priteisė iš ieškovo 8 683,88 Eur kompensaciją už atsakovės asmeninių lėšų panaudojimą santuokoje įgyto turto įsigijimui; 9) priteisė 28 810,13 Eur kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę dalintino santuokinio turto dalį; 10) priteisė išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 223,73 Eur; 11) priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 2 274,95 Eur bankui sumokėtų įmokų; 12) po santuokos nutraukimo paliko ikisantuokines pavardes.

Nustatė, kad šalys santuoką sudarė 2005-06-18, santuokoje gimė du vaikai, šalys kartu negyvena nuo 2014-11-01. Laikė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo vertinimu, šalių tarpusavio nesutarimai, pagarbos stoka, nebandymas ieškoti kompromisų, skirtingas požiūris į darbą, vaikų auklėjimą ir priežiūrą, sąlygojo santuokos iširimą.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo ginčo nekilo.

Teismas nustatė, kad vaikai neturi specialių poreikių, ieškovo mėnesinės pajamos sudaro 1 850 Eur, atsakovės 450 Eur. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-29 atsakovės bei vaikų poreikiams išleista apie 4 212,93 Eur, vidutiniškai per mėnesį 351,08 Eur. Šalims gyvenant skyrium, atsakovės ir vaikų poreikių tenkinimui išleista 1 458,60 Eur, vidutiniškai per mėnesį 317,09 Eur. Nepilnamečių vaikų išlaikymui teismas priteisė po 200 Eur iki vaikų pilnametystės.

Teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti vaikų išlaikymą už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2014-11-01, kadangi tuo metu šalys su vaikais gyveno kartu. Nuo 2014-11-01 iki 2014-12-30 ieškovas vaikų išlaikymui sumokėjo 71,72 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 223,73 Eur.

Teismas nustatė, kad Butas įgytas 2004-04-15 pagal ieškovo ir AB „DNB bankas“ 2004-04-29 kredito sutartį, todėl laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe. Tai, kad kreditas buvo gražinamas iš bendrų šeimos lėšų, nerodo, jog Butas priklausė bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas nesutiko, jog atsakovė iš esmės pagerino turtą. Buto įsigijimui paimtas 31 590,02 Eur kreditas, skola sudarė 21 377,37 Eur, o po santuokos sudarymo įmokėta 6 132,48 Eur. Po santuokos sudarymo šalys bei vaikai gyveno Bute, todėl turtas buvo naudojamas bendriems poreikiams tenkinti. Ieškovas neįrodė, kad kreditas grąžintas tik iš asmeninių lėšų, nes santuokos metu gautas darbo užmokestis nelaikytinas asmenine nuosavybe. Atsakovei iš ieškovo priteisė ½ dalį sumokėtų įmokų nuo 2005-06-19 iki 2012-10-10, 2 274,95 Eur (6 132,48 Eur / 124 (mėn.) = 49,45 x 92 = 4 549,90 / 2 = 2 274,95).

Teismas atmetė ir atsakovės reikalavimą priteisti 1 256,49 Eur kompensaciją už Bute paliktus baldus, kadangi Nebaigtos statybos darbų 2004-04-15 perdavimo–priėmimo aktas, sąmata, 2004-08-24 rangos sutartis (virtuvės baldų), neįrodo, jog atsakovė iš savo asmeninių lėšų apmokėjo darbus. 2004-12-08 šaldytuvo išperkamosios nuomos sutartis neįrodo, jog jis buvo naudojamas šeimos reikmėms, išperkamosios nuomos sutartyje nuomininko adresas nurodytas Laisvės pr. 53B-18, Vilnius (atsakovės motinos butas).

Tarp šalių ir AB „SEB bankas“ sudaryta 2012-10-16 kredito sutartis, kurios pagrindu šalims suteikta 72 585,80 Eur paskola Kotedžo įsigijimui ir remontui, 2014-10-15 kredito likutis sudarė 69 109,73 Eur.

Teismas nustatė, kad atsakovė asmeninio turto neturi. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 60 254,52 Eur suma, gauta už Buto pardavimą (81 754,52 Eur pardavimo kaina – AB „DNB bankui“ grąžintas kredito likutis 21 500 Eur). Asmeninės 60 254,52 Eur lėšos į dalintino turto balansą neįtrauktos. Kotedžas įvertintas 116 000 Eur. Santuokos metu ieškovas įgijo kilnojamųjų daiktų, esančių Kotedže už 5 760 Eur sumą. Santuokos metu įgytos dvi transporto priemonės: keleivinis automobilis „VW Passat“, kurio vertė 5 730 Eur ir keleivinis automobilis „Citroen Xantia“, kurio vertė 680 Eur. Pastarasis automobilis išregistruotas iš transporto priemonių registro bei priimtas sunaikinti, todėl neįtrauktinas į dalintino turto balansą. Viso dalintino turto atėmus skolinius įsipareigojimus suma yra 58 380,27 Eur.

Teismas Kotedžą, kartu su skoliniais įsipareigojimais, kylančiais iš 2012-10-16 kredito sutarties su AB „SEB bankas“, priteisė ieškovui, atsakovei išmokant kompensaciją. Taikydamas tokį turto padalinimo būdą teismas vertino tai, kad atsakovės mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 450 Eur, bankui mokėtinos mėnesinės įmokos suma sudaro apie 196,50 Eur. Šalys konfliktuoja, nuo 2014-11-01 gyvena skyrium, todėl turto padalinimas atsakovės prašomu būdu sudarytų prielaidas nuolat kilti konfliktams.

Atsakovė prašė jai priteisti 4/5 dalis Kotedžo, tačiau neįrodinėjo, jog galimas turto padalinimas natūra. Įvertinus patalpų gyvenamąjį plotą (83 m²), jų išdėstymą, teismas negalėjo daryti išvados, jog turto atidalinimas yra techniškai įmanomas. Įvertinus tai, kad transporto priemone naudojasi ieškovas, teismas priteisė ieškovo asmeninėn nuosavybėn automobilį „VW Passat“ (ieškovui priteisė turto už 127 110 Eur, skolinių įsipareigojimų už 69 109,73 Eur, dalintino turto atėmus skolinius įsipareigojimus yra už 58 000,27 Eur). Santuokoje įgyto turto vertė sudaro 58 380,27 Eur, o ½ dalis turto vertės sudaro 29 190,13 Eur. Padalinus santuokoje įgytą turtą natūra ieškovui tenka turto už 58 000,27 Eur, atsakovei už 380 Eur, todėl jai priteistina 28 810,13 Eur (29 190,13 Eur – 380 Eur) piniginė kompensacija.

Teismas nustatė, kad atsakovės motina padovanojo atsakovei 17 367,76 Eur sumą, kurią atsakovė panaudojo Kotedžo įsigijimu, todėl jai iš ieškovo priteista 8 683,88 Eur kompensacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą dalyje dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos priteisimo bei dėl kompensacijos už padovanotą turtą priteisimo ir šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą, ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį, t. y.: 1) priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų naudai kiekvienam po 367,22 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 2) nustatyti, jog 200 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės yra priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui 2015-12-01; 3) pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe Butą ir iš ieškovo priteisti atsakovei 34 554,87 Eur kompensaciją už parduotą Butą bei 9 708,64 Eur kompensaciją už sumokėtas kredito įmokas bankui; 4) priteisti iš ieškovo 17 367,76 Eur kompensaciją už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų investavimą į bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą – Kotedžą. Taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo.

Atsakovė nurodė, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis priteisiamas ne nuo teismo sprendimo priėmimo momento, tačiau nuo kreipimosi į teismą dienos. Šalys kartu negyvena nuo 2014-11-01. Ieškovas vaikų išlaikymui iš viso skyrė 131,78 Eur (455 Lt) išlaikymą, t. y. kiekvienam vaikui po 65,89 Eur (227,5 Lt). Teismo priteistas išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui po 223,73 Eur yra neaiškus, nes nežinoma kokį mėnesinį išlaikymo dydį taikė teismas. Formulėje nurodomi eurai, o atimami 247,63 Lt ir gaunama suma eurais. Teismas priteisė 200 Eur išlaikymą, todėl išlaikymo įsiskolinimas sudarytų 334,11 Eur už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2014-12-31 kiekvienam vaikui.

Teismas nepasisakė dėl išlaikymo nepriemokų bylos nagrinėjimo metu, teismas 2014-12-30 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš ieškovo priteisė po 173,77 Eur (600 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, kol byloje bus priimtas sprendimas. Teismo sprendimu nustačius 200 Eur išlaikymą, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki sprendimo priėmimo yra susidaręs 367,22 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui.

Visi esminiai Buto pagerinimai buvo atlikti santuokos metu bendromis lėšomis ir darbu. Šalys Bute apsigyveno iki santuokos, gyveno jame ir santuokos metu, augino vaikus. Pirko naujos statybos Butą, įsirenginėjo kartu, pirko baldus, buitinę techniką ir pan. Butas nuo 2005-06-19 iki 2012-10-10 laikytinas šeimos turtu. Po santuokos sudarymo šalys bei vaikai gyveno Bute.

Neaišku kodėl teismas sprendė, jog minėto buto įrengimas ir esminiai pagerinimai buvo atlikti ieškovo. Liudytojai L. K. ir A. A. nurodė, jog matė abu sutuoktinius remontuojant butą. Nesvarbu, kuris iš sutuoktinių apmokėdavo už atliktus darbus ar pirko bute esančius baldus, buitinę techniką ir pan., kadangi apmokėta iš bendrų lėšų. Butas iki pardavimo ieškovui priklausė beveik 10 metų, iš kurių 7 metus šalys jame gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Butas buvo pirktas už 32 118,86 Eur, o parduotas už 81 754,52 Eur. Atsakovei turi būti išmokėta pusė likusios sumos po atsiskaitymo su banku, gautos už buto pardavimą, t. y. 69 109,73 Eur / 2 = 34 554,87 Eur.

Teismas nustatė, jog Buto įsigijimui paimtas 31 590,02 Eur kreditas, skola sudarė 21 377,37 Eur, laikotarpiu nuo 2005-06-19 įmokėtų kredito įmokų suma 6 132,48 Eur. Butas parduotas 2015-01-12. 2012-10-10 įsigytame Kotedže sutuoktiniai pradėjo gyventi nuo 2012 m. rudens. Teismas atsakovei priteisė ½ dalį sumokėtų įmokų 2 274,95 Eur. Tačiau neaišku, kodėl paskaičiuota 6 132,48 Eur suma, o kompensacija sudaro 2 274,95 Eur. Nors šalys santuokos metu bute gyveno nuo 2005-06-19 iki 2012-10-10, iki 2014-11-01 paskola bankui buvo mokama iš bendrų sutuoktinių lėšų. Laikotarpiu nuo 2005-06-19 iki 2012-09-22 grąžinta kredito suma su palūkanomis bankui sudarė 15 087,29 Eur, kadangi neaišku, kokias įmokas ieškovas mokėjo nuo 2012-09-22 iki 2014-10-31, nustatytinas mokamų įmokų bankui vidurkis, kuris yra 165,13 Eur.

Teismas nepagrįstai pripažino atsakovei motinos padovanotus 17 367,76 Eur bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, atitinkamai nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo ir nustatant sutuoktinių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Teismas sprendė, jog ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 90 proc., o atsakovės 10 proc. Su tokia proporcija atsakovė nesutinka. Teigė, kad tenkinti ieškovo reikalavimai sudaro 75 proc. visų reikalavimų. Atsakovės tenkinti reikalavimai sudaro 25 proc. visų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turėtų dengti tik 75 proc. Ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Papildomai teigė, kad išlaidos advokato pagalbai turėjo būti mažinamos, nes byla nesudėtinga.

Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka bei prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą bei 2016 m. kovo 17 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Pažymėjo, kad atsakovė pripažino, jog ieškovas vaikų išlaikymui skyrė 247,63 Eur (855 Lt) sumą. Atsakovė apeliacinio skundo 5 psl. nurodė išlaikymo įsiskolinimą 334,11 Eur sumai, tačiau apeliacinio skundo reikalavimų 4 punktu prašo teismo priteisti iš 367,22 Eur sumą.

Pirmosios instancijos teismas 2014-12-30 nutartimi priteisė iš ieškovo kiekvieno vaiko laikinam išlaikymui po 173,77 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas sudaro 57,92 proc. vaikų visų poreikių tenkinimui skirtinų piniginių lėšų. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais ieškovas privalėjo kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti po 173,77 Eur. Apskaičiuodamas vaikų išlaikymo įsiskolinimą už 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius teismas pagrįstai taikė abiejų vaikų išlaikymo dydį 347,54 Eur sumai, kas vienam vaikui sudaro po 173,77 Eur sumą.

Kuomet šalys gyveno skyrium, atsakovės ir vaikų poreikių tenkinimui išleista suma vidutiniškai per mėnesį sudarė po 317,09 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo teikto laikino išlaikymo vaikams dydžio užteko ne tik vaikų poreikių, bet ir pačios atsakovės poreikių tenkinimui, ir atsakovei kiekvieną mėnesį likdavo dar po 30,45 Eur sumą (347,54 Eur - 317,09 Eur), kas per visą bylos nagrinėjimą sudarė 456,75 Eur (15 mėn. x 30,45 Eur) sumą. Už 2014 m. gruodžio mėnesį yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas, dėl ko priteisus išlaikymą nuo 2014-12-01 ieškovas būtų priverstas du kartus skirti vaikų išlaikymui už 2014 m. gruodį. Nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2014-10-27, atsakovė su vaikais gyvena Kotedže, o ieškovas gyvena skyrium ir moka Kotedžo kredito įmokas bankui, kas sudaro 1 833,68 Eur (ieškovo sumokėtos kredito ir palūkanų įmokos 3 701,25 Eur). Pirmosios instancijos teismas 1 833,68 Eur sumos priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai klausimo nesprendė dėl to, jog Butas priteistas ieškovui ir ieškovas galės juo naudotis. Atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo priverstas mokėti už save ir atsakovę kredito įmokas ir papildomai nuomotis butą. 2014 m. lapkričio, gruodžio ir 2015 m. sausio mėnesiais ieškovas vaikų išlaikymui skyrė 1 422,21 Eur, kas kiekvienam vaikui per mėnesį sudarė po 237,04 Eur, t. y. ieškovas vaikų išlaikymui skyrė daugiau nei pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymo vaikui.

Buto įsigijimui nenaudotos nei santuokinės, nei atsakovės piniginės lėšos. AB „DNB bankas“ 2015-06-08 pažyma patvirtina, jog nuo 2005-06-18 (santuokos sudarymo) iki 2014-10-27, ieškovas grąžino 6 132,48 Eur. Atsakovė, jog Butas buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis. Atsakovės nurodyti neva atlikti pagerinimai už jos asmenines piniginės lėšas 2 512,98 Eur, lyginant su Buto kaina, nėra esminiai. Atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovo jos naudai 34 554,87 Eur kompensaciją už parduotą Butą, tačiau papildomai prašo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai ir ½ dalį sumokėtų šio buto kredito įmokų bankui, t. y. atsakovė reikalauja už tą patį turtą priteisti iš ieškovo jos naudai piniginę kompensaciją du kartus. Atsakovės paskaičiavimai už laikotarpį nuo 2005-06-19 iki 2014-11-01 ieškovo sumokėtų kredito įmokų 19 215,54 Eur sumai yra atmestini.

Sutuoktinis turi teisę tik į kompensaciją, kai vieno sutuoktinio asmeninės lėšos buvo panaudotos turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigijimui, dėl ko šio turto vertė padidėjo. Kompensacijos dydis nustatomas paskaičiuojant realų sutuoktinio praradimą dėl asmeninių lėšų panaudojimo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, balanso vertės padidėjimui. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės asmeninių lėšų praradimas sudaro 8 683,88 Eur (17 367,76 Eur / ieškovui tenkanti ½ dalis dalintino turto), t. y. tiek kiek ieškovui tenkanti turto dalis tapo didesnė dėl atsakovės panaudotų asmeninių lėšų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas vyksta dėl dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo, t. y. dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos priteisimo, dėl kompensacijos už padovanotą turtą priteisimo bei dėl papildomu sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl išlaikymo priteisimo momento ir išlaikymo įsiskolinimo

Apeliantė teigė, jog išlaikymas nepilnamečiams vaikams turėjo būti priteistas nuo 2015-12-01, t. y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 200 Eur.

Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Taigi CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Konkretaus momento nustatymas, nuo kada vienam iš tėvų tenka priteisto išlaikymo prievolė, yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal byloje esančias individualias aplinkybes.

Skundžiamame sprendime nustatyta, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2014-11-01, t. y. ieškovas nuo 2014-11-01 pradėjo gyventi skyrium nuo atsakovės su nepilnamečiais vaikais. Šios aplinkybės apeliantė neskundžia (neginčijo ir pirmosios instancijos teisme). Taigi laikytina, jog išlaikymo pareiga ieškovui (nepilnamečių vaikų tėvui) atsirado ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o nuo 2014-11-01.

Atsakovė 2014-12-29 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-09-01 iki 2014-12-30, tačiau skaičiavo, jog vaikai nebuvo išlaikomi 3,5 mėn., nors atsakovės nurodytas laikotarpis sudaro 4 mėn. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo 2014-11-01, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Išlaikymo įsiskolinimas priteistas už 2 mėnesius nuo 2014-11-01 iki 2014-12-30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 173,77 Eur per mėnesį. Priimdamas 2016 m. vasario 25 d. sprendimą teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmės nepasisakė. Tarp išlaikymo dydžio, kuris buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir išlaikymo dydžio, nustatyto skundžiamu sprendimu, yra skirtumas 26,23 Eur kiekvienam vaikui.

CK 3.65 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokia nuostata lemia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutartimi taikytas laikinas išlaikymas yra taikomas iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo priėmimo. Nuo teismo sprendimo priėmimo taikomas 200 Eur išlaikymo dydis.

Apeliantė nesutinka su priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžiu ir prašo priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą padidinti, priteisiant kiekvienam vaikui po 367,22 Eur.

Pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiavo už du mėnesius ir į vaikams šiuo laikotarpiu suteiktą išlaikymą įskaičiavo atsakovės priešieškinyje pripažintas sumas: 2014-11-03 – 165 Lt, 2014-11-16 – 90 Lt, 2014-12-07 – 100 Lt, dar 100 Lt, viso 455 bei maisto pirkimas bendrai 400 Lt sumai. Viso ieškovas teikė išlaikymo už 855 Lt arba 247,63 Eur. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 223,73 Eur, nurodytą sumą apskaičiavo pagal formulę 347,54x2=695,09-247,63=447,46/2). Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2014-12-30 pirmosios instancijos teismas laikė, jog per mėnesį ieškovas abiem nepilnamečiams vaikams turėjo teikti 347,54 Eur išlaikymą. Tokia suma atitinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-30 nutartyje pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną 173,77 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį (abiem vaikams per mėnesį – 347,54 Eur (173,77 Eur x 2 vaikai = 347,54 Eur / mėn.). Taigi 347,54 Eur yra priteistinas išlaikymo dydis abiem vaikams per mėnesį už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2014-12-30. Už du mėnesius tai sudaro 695,09 Eur sumą (347,54 Eur / per mėn. už abu vaikus x 2 mėn. = 695,08 Eur). Toliau pirmosios instancijos teismas iš 695,08 Eur sumos atėmė 247,63 Lt. Skundžiamame sprendime buvo padaryta akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, kadangi vietoje valiutos eurais, teismas nurodė valiutą litais. Tiek iš ieškinio, tiek iš priešieškinio matyti, jog byloje nebuvo kilęs ginčas dėl to, kad ieškovas už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2014-12-30 vaikų išlaikymui skyrė 247,63 Eur (855 Lt) sumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš 695,08 Eur sumos už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2014-12-30 (už du mėnesius) atėmė ieškovo teiktą išlaikymą ir gavo 447,46 Eur sumą (695,08 Eur bendrai abiem vaikams už 2 mėnesius – 247,63 Eur (855 Lt) ieškovo teiktas išlaikymas = 447,46 Eur skola). Kadangi 447,46 Eur išlaikymo įsiskolinimas buvo bendras, todėl pirmosios instancijos teismas 447,46 Eur sumą dalino iš 2 (šeimoje buvo du vaikai) ir pagrįstai gavo 223,73 Eur išlaikymo įsiskolinimą vienam vaikui už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2014-12-30 (447,46 Eur išlaikymo įsiskolinimas bendrai / 2 (du vaikai) = 223,73 Eur išlaikymo įsiskolinimas vienam vaikui). Dėl aukščiau nurodytų motyvų nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo formulė, taikyta apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą, buvo ydinga.

Apeliantė, be kita ko, teigė, kad teismas netinkamai parinko išlaikymo įsiskolinimo dydį, t. y. išlaikymo įsiskolinimą turėjo skaičiuoti nuo 200 Eur sumos, kuri buvo priteista teismo sprendimu. Jau minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-30 nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – po 173,77 Eur laikino išlaikymo dydį kiekvienam vaikui. Šios nutarties šalys neskundė. Tai patvirtina, jog šalims tiko nustatytas 173,77 Eur dydžio laikinas išlaikymas. Atsakovė neįrodė aplinkybės, jog iki 2014-12-30 turėjo būti priteistas didesnis išlaikymo dydis. Pažymėtina, jog nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, iki teismo sprendimo 2016-02-25 priėmimo, keitėsi ne tik valiuta, bet ir minimalus atlyginimo dydis, be kita ko, ir pačios atsakovės pajamos. Pirmosios instancijos teismo taikyta suma atitiko būtent 2014 m. pabaigos, 2015 m. pradžios laikotarpio realijas, o išnagrinėjus bylą iš esmės bei pakitus aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė po 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Taigi atmestini apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, netinkamai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo dydį.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais dėl 367,22 Eur išlaikymo nepriemokos, susidariusios už laikotarpį nuo 2014-12-30 iki 2016-02-25, kuris, anot atsakovės, susidarė dėl to, kad 2016-02-25 teismas priteisė po 200 Eur išlaikymą, o 2014-12-30 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pritaikytas 173,77 Eur dydžio laikinas išlaikymas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutartimi po 173,77 Eur laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui priteistas iki byloje bus priimtas sprendimas. Atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutarties neskundė, taip pat bylos nagrinėjimo metu neteikė prašymų dėl laikino išlaikymo priteisimo padidinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-25 sprendimu buvo priteistas išlaikymas išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir finansinius, kurie, kaip jau minėta, nuo 2014-12-30 (nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių) kito.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl Buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Butas pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe. Apeliaciniame skunde teigiama, kad visi esminiai Buto pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu (Butas buvo įrengiamas bendrai, buvo perkami baldai, buitinė technika ir pan.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog Butas ieškovo buvo įgytas dar iki santuokos. Byloje ginčas kilo dėl to, jog atsakovė teigia, kad Butas, gyvenant santuokoje, buvo pagerintas iš esmės, todėl turi būti pripažintas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog tiek šalys, tiek pirmosios instancijos teismas nurodo analogišką teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-12-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015 nurodytą kasacinę praktiką) bei įrodinėtinas aplinkybes, pripažįstant vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise turimą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau ginčijasi dėl pirmosios instancijos teismo atlikto aplinkybių vertinimo – apeliantė teigia, jog byloje esantys duomenys įrodo esminį turto pagerinimo faktą, tuo tarpu ieškovas teigia, jog įrodymai įvertinti tinkamai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas Butą įsigijo 2004-04-15 pagal kredito sutartį Nr. 1318-04 IV (kredito suma 31 590,02 Eur), Butas ieškovui perduotas neįrengtas, kaina 32 118,86 Eur (110 900,00 Lt), VĮ Registrų centro išraše nurodomas baigtumas 91 proc. (El. b. t. 1, b. l. 108-119; t. 2, b. l. 36)). Ieškovas 2015-01-12 Butą pardavė už 81 754,52 Eur sumą (El. b. t. 3, b. l. 33-43). Skirtumas tarp Buto įsigijimo ir pardavimo sudaro 49 635,66 Eur (81 754,52 Eur – 32 118,86 Eur = 49 635,66 Eur).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrąją dalinę nuosavybę gali sukurti ir ketinantys susituokti asmenys, kurie iki santuokos kartu negyvena bei netvarko bendro ūkio, tačiau susitaria įsigyti būsimam bendram gyvenimui reikalingą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-424/2009). Toks būsimų sutuoktinių susitarimas ir jo įgyvendinimas kasacinio teismo praktikoje vertinamas kaip jungtinė veikla, kurios tikslas – bendrosios dalinės nuosavybės įgijimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. S. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-331/2012).

Bylos aplinkybės patvirtina, jog Butas įsigytas ieškovo sprendimu, apmokėtas jo gautos paskolos lėšomis, atsakovė V. N. neįrodinėjo, jog ji dalyvavo įsigyjant Butą, jo ieškojo, priėmė sprendimus dėl Buto įrengimo, panaudojo savo asmenines lėšas, Todėl nėra pagrindo teigti, jog šalys Butą įgijo bendrai.

Butas buvo įgytas panaudojant kredito lėšas ir sutuoktiniai kartu mokėjo kredito įmokas. Byloje naujai pateiktoje AB „DNB bankas“ 2016-11-07 pažymoje nurodyta, jog nuo santuokos sudarymo momento (2005-06-08) iki 2014-11-01 pagal 2004-04-29 kreditavimo sutartį Nr. 1318-04/V buvo sumokėta 9 209,53 Eur kredito, 9 594,75 Eur palūkanų ir 6,18 Eur delspinigių. Viso buvo sumokėta 18 810,46 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuokoje vieno sutuoktinio gautas darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl pripažintina, jog pusę kredito įmokų atliko atsakovė.

CK 3.90 straipsnio 1dalyje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad jis iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, jog esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, taip pat turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006).

Kredito mokėjimas pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalyje vardinamas aplinkybes, su kuriomis siejamas turto pagerinimas, nėra aplinkybė, kuri gali sukelti nuosavybės teisės į turtą tarnsformavimosi, todėl prisidėdama prie kredito įmokų mokėjimo atsakovė nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą neįgijo.

Esminio Buto pagerinimo teisės aktų nustatytais būdais atsakovė taip pat neįrodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo. Atsakovė neįrodė, jog jos asmeninis indėlis sąlygojo Buto vertės padidėjimą 49 635,66 Eur. Atsakovė į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, jog Bute 2008 m. spalio mėn. buvo atliktas remontas už 2 056,30 Eur (7 100 Lt) sumą (2 500 Lt avansas + 4 600 Lt = 7 100 Lt) (El. b. t. 2, b. l. 37-38). Iš pateikto dokumento matyti, jog Bute buvo dažomos sienos, keičiami tapetai, demontuojami ir sumontuojami radiatoriai, įrengiamos pakabinamos lubos). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, 2 056,30 Eur vertės remontas nesudaro pagrindo teigti, jog Butas buvo iš esmės pagerintas, nes išleista pinigų suma yra nedidelė, sienų dažymas yra nusidėvintis dalykas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog buitinės technikos įsigijimas (šaldytuvas, virtuvės įranga) (El. b. t. 2, b. l. 39-48), kuri buvo pirkta 2005 m., taip pat neleidžia teigti, jog dėl to Butas buvo iš esmės pagerintas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išanalizavo apeliantės AB „SEB bankas“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2006-06-01 iki 2015-04-23 (El. b. t. 4, b. l. 4-124), tačiau jame esanti informacija nepatvirtina, jog apeliantė būtų esmingai investavusi į Butą. Pateiktame banko išraše vyrauja smulkios išlaidos, kurios dažniausiai buvo patirtos maisto prekių parduotuvėse, degalinėje, kavinėse, žaislų ir knygų parduotuvėse, teikiant įvairias paslaugas, išlaidos vaistams, vaikų gerovei (įmokos už būrelius). Iš išrašų matyti, jog 2006-03-28 buvo išleista 153,21 Eur suma SBA „Idėjos namams-2“ bei 2006-05-17 buvo išleista 347,26 Eur suma SBA „Idėjos namams-2“ (El. b. t. 4, b. l. 6-7). Tačiau viena vertus, apeliantė neįrodinėjo kas konkrečiai už šias pinigų sumas buvo nupirkta, kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau paminėtos sumos, išleistos SBA „Idėjos namams-2“, taip pat nesudarytų prielaidų spręsti, jog Butas SBA „Idėjos namams-2“ pirkiniais buvo pagerintas iš esmės.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu ir pritaria, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, jog Butas buvo pagerintas iš esmės būtent dėl atsakovės asmeninio indėlio (CPK 178 straipsnis). Vien ta aplinkybė, jog apeliantė ilgą laiką (daugiau kaip 7 metus) gyveno Bute ir Butui buvo taikomas šeimos turto teisinis režimas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo teigti, kad Bute buvo atlikti tokie pagerinimai, kurie iš esmės sąlygojo Buto vertės padidėjimą. Ta aplinkybė, jog Bute ilgą laiką gyveno visa šeima, leidžia manyti, jog Butas buvo intensyviai eksploatuojamas, dėl ko nusidėvėjo (2015-01-12 buvo fiksuotas 8 procentų Buto nusidėvėjimas (El. b. t. 3, b. l. 34)). Taigi atmestini apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino Buto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl atsakovei priteistinos kompensacijos už įmokėtas Buto kredito įmokas

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei kompensaciją už Butą, sprendė, kad apeliantei kompensacija už kredito įmokas, skirtas Butui, turi būti priteista už laikotarpį nuo 2005-06-18 iki 2012-10-10. Teismas laikė, jog atsakovė su vaikais nuo 2012-10-10 nebegyveno Bute ir dėl šios priežasties Butui nebuvo taikomas šeimos turto teisinis režimas, todėl atsakovei už sumokėtas Buto kredito įmokas už laikotarpį nuo 2012-10-10 iki 2014-10-27 (pradinis ieškinys buvo pateiktas 2014-10-27, tačiau teismui nustačius trūkumus, galutinis patikslintas ieškinys teisme buvo gautas 2014-12-04, o priimtas 2014-12-05) nepriklauso. Nagrinėjamu atveju apeliantė kvestionuoja aukščiau nurodytą skundžiamo sprendimo dalį teigdama, jog laikotarpis, už kurį buvo mokamos Buto kredito įmokos, kurios turi būti pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo būti ilgesnis – iki 2014-11-01, nes būtent iki šios datos kredito įmokos buvo mokamos iš bendrų sutuoktinių lėšų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais sutinka.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys santuoką sudarė 2005-06-18. Bylos duomenimis, atsakovas dirbo tiek prieš santuoką, tiek santuokos metu, tiek po ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui pateikimo dienos. Byloje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-12-17 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą iš kurio matyti, jog atsakovė nuo 2004 m. iki 2014 m. spalio mėnesio pabaigos dirbo įvairiose darbovietėse, buvo motinystės atostogose (El. b. t. 2, b. l. 115-121). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė dirba UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“. Taigi iki ieškovo ieškinio pateikimo teismui dienos tiek ieškovas, tiek ir apeliantė (nors ir su pertrūkiais) dirbo, gavo darbines pajamas. Abiem sutuoktiniams nuo santuokos sudarymo momento priklausė po pusę sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio iki ieškinio teismui pateikimo dienos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nei CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nei kitos Civilinio kodekso normos nenumato išimčių, jog kredito įmokos, sumokėtos už turtą, kuris nėra laikytinas šeimos turtu CK 3.84 straipsnio prasme, negali būti dalinamos nutraukiant santuoką. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kredito įmokas, sumokėtas už Butą, už laikotarpį šalims būnant santuokoje, t. y. nuo 2005-06-18 (santuokos sudarymo momentas) iki 2014-11-01.

Byloje esančioje AB „DNB bankas“ 2015-06-08 pažymoje Nr. 710-5/2646 nurodyta, jog kredito įmokos už Butą laikotarpiu nuo 2005-06-19 iki 2014-10-27 (imtinai) sudarė 6 132,48 Eur. Byloje naujai pateiktoje AB „DNB bankas“ 2016-11-07 pažymoje nurodyta, jog nuo santuokos sudarymo momento (2005-06-08) iki 2014-11-01 pagal 2004-04-29 kreditavimo sutartį Nr. 1318-04/V buvo sumokėta 9 209,53 Eur kredito, 9 594,75 Eur palūkanų ir 6,18 Eur delspinigių. Viso buvo sumokėta 18 810,46 Eur. Su naujai pateikta pažyma pateiktos mokėjimų išklotinės, kurios patvirtina pažymos duomenis. Skaičiuodamas kompensacijos už kredito įmokas dydį teismas vadovaujasi naujai pateikta banko pažyma.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo priteista 2 274,95 Eur bankui sumokėtų įmokų suma, keistinas, nurodant, kad atsakovei priteistina 9 405,23 Eur bankui sumokėtų įmokų suma už Butą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensaciją skaičiavo iki Kotedžo įsigijimo, kadangi iki šalims pradėjus gyventi skyrium, jų turto režimas nesikeitė ir įmokos bankui buvo mokamaos iš bendrų abiejų sutuoktinių lėšų.

Dėl kompensacijos už atsakovei dovanotą turtą

Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje buvo priteista 8 683,88 Eur kompensacija už atsakovei dovanotas pinigines lėšas, skundžia dviem pagrindais – pirmuoju argumentu apeliantė teigė, jog teismas nepagrįstai pripažino apeliantei dovanotas pinigines lėšas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o antruoju – net jei dovanotos lėšos ir buvo teisėtai pripažintos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, šalys Kotedžą įsigijo 2012-10-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o Kotedžo pirkimui panaudojo 2012-10-16 kredito sutartimi su AB „SEB bankas“ įgytas 72 585,80 Eur lėšas (El. b. t. 1, b. l. 52, 97-106). Atsižvelgiant į tai, jog Kotedžas įgytas po šalių santuokos, preziumuotina, jog Kotedžui taikytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės režimas ir lygių turto dalių principas (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovės motina R. V. 2012-10-01 dovanojimo sutartimi atsakovei padovanojo 17 367,76 Eur (59 967,40 Lt) sumą Kotedžo įsigijimui (El. b. t. 1, b. l. 15, t. 4, b. l. 69). Iš dovanojimo sutarties turinio matyti, jog atsakovės motina išreiškė valią 17 367,76 Eur lėšas apeliantei dovanoti asmeninės nuosavybės teise, tačiau minėtoms lėšoms nustatė tikslinę paskirtį – Kotedžo įsigijimui. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad apeliantei dovanotos 17 367,76 Eur lėšos priklauso asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CK 3.97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi savo nuožiūra. Taigi apeliantė dovanotomis lėšomis, atsižvelgiant į dovanojimo sutartyje numatytas sąlygas, turėjo teisę disponuoti savo nuožiūra. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliantei dovanotų 17 367,76 Eur lėšų panaudojimą pagal atsakovės pateiktų atsiskaitomosios sąskaitos išrašus, nustatė, jog apeliantė bankiniais mokėjimo pavedimais UAB „Markeris“ sumokėjo 17 377,20 Eur sumą: 2012-10-09 atliko 2 896,20 Eur avansinį mokėjimą, o 2012-10-12 – 14 481,00 Eur (2 896,20 Eur + 14 481,00 Eur = 17 377,20 Eur (60 000 Lt)), mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansinis mokėjimas už butą adresu Šaltalankių g. 6-2“ bei „pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį Šaltalankių g. 6-2“ (El. b. t. 4, b. l. 69). Iš aukščiau aptartų duomenų teisėjų kolegija sprendžia, jog Kotedžo įsigijimui, kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė, atsakovė laisva valia panaudojo 17 367,76 Eur asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas atsakovei dovanotų 17 367,76 Eur lėšų nepripažino jos asmenine nuosavybe.

Įstatymas sutuoktiniui, kuris panaudojo savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris buvo panaudotas turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigijimui, numato teisę gauti kompensaciją iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, CK 3.118 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Pirmosios instancijos teismas kompensaciją apskaičiavo vadovaudamasis realiu apeliantės asmeninių lėšų praradimu, t. y. kompensavo tiek, kiek ieškovui tenkanti turto dalis tapo didesnė atsakovės panaudotų lėšų sąskaita. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu kompensavimo apskaičiavimu sutinka ir papildomai pažymi, jog atsakovė investuodama į turtą (Kotedžą) asmenines 17 367,76 Eur lėšas, kurį sutuoktiniai pirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir pati įgijo didesnę turto (Kotedžo) dalį (į kurią buvo atsižvelgta dalijant bendrą sutuoktinių turtą), negu būtų įgijusi, jeigu dovanotų lėšų nebūtų panaudojusi Kotedžo įsigijimui ir abu su sutuoktiniu Kotedžo įgijimui būtų panaudoję tik lėšas, gautas iš kredito įstaigos pagal paskolos sutartį. Taigi apeliantė, panaudodama 17 367,76 Eur dovanotų lėšų sumą Kotedžo įsigijimui, taip pat įgijo didesnę Kotedžo dalį 8 683,88 Eur apimtyje (17 367,76 Eur / 2 = 8 683,88 Eur). Tai reiškia, jog ieškovo turto (Kotedžo) dalis, kuriai buvo panaudotos atsakovės dovanotos lėšos, padidėjo 8 683,88 Eur apimtimi ir ši suma yra laikytina apeliantės asmeninių lėšų, skirtų turtui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įsigyti, praradimu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo atsakovei priteistinos kompensacijos dydį už apeliantės asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų panaudojimą įsigyti turtui (Kotedžui), esančiam bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybe.

Priteisiant kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas apeliantė prašė nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisti visą 17 367,76 Eur sumą. Tačiau sutiktina su ieškovo atsiliepime nurodytu teiginiu, jog nukrypus nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo atsakovė nepagrįstai praturtėtų, kadangi apskaičiuojant atsakovei piniginę kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę turto dalį, buvo atsižvelgta į atsakovės dėl asmeninių lėšų investicijos į Kotedžą padidėjusią bendrą turto dalį (kompensacija už natūra tenkančias turto dalis sutuoktiniams buvo skaičiuojama nuo 116 000 Eur Kotedžo vertės, atėmus 69 109,73 Eur įsipareigojimą kredito įstaigai). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog sutuoktinis, manydamas, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso daugiau turto, gali rinktis vieną iš savo turtinių teisių gynimo būdų ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių padarinių: bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimo, t. y. turto pripažinimo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis), kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ar didesnės turto dalies gavimo (CK 3.117, 3.123 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-12-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Apeliantei priteisus kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas Kotedžo įsigijimui, apeliantei jau yra atlyginta už jos turtinį praradimą, sąlygotą panaudotų asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovės teiginius dėl to, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti visą 17 367,76 Eur sumą, gautą dovanojimo sutarties pagrindu.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-17 papildomo sprendimo

Apeliantė taip pat nesutinka ir su papildomu sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teigė, kad teismas neteisingai nustatė atmestų ir patenkintų reikalavimų proporcijas, kadangi realiai buvo patenkinti 75 proc. ieškovo reikalavimų (ne 90 proc.), ir 25 proc. atsakovės reikalavimų (ne 10 proc.). Teigė, jog ginčas nebuvo sudėtingas, todėl ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. papildomu sprendimu ieškovo B. N. naudai iš atsakovės priteisė 2 874 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo B. N. valstybei priteisė 60,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės pagalbos teikimu.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patekintų reikalavimų daliai. Ieškovas ieškiniu ir atsakovė priešieškiniu pareiškė po 12 reikalavimų, kurie buvo susiję su santuokos nutraukimo pasekmėmis. Dalis ieškinio ir priešieškinio reikalavimų buvo neturtiniai (dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl ataskaitų teikimo, dėl įpareigojimo mokėti prievoles solidariai), dalis – turtiniai, ieškovas pareiškė ir alternatyvų reikalavimą.

Kadangi byloje buvo keliami įvairaus pobūdžio reikalavimai, pareikštas ieškinys bei priešieškinis, tai nėra tikslių taisyklių, kaip paskaičiuoti ieškinio tenkinimo proporciją. Nei ieškinys, nei priešieškinis nebuvo tenkinti visiškai, taip pat kai kurie šalių reikalavimai buvo tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pasirinktas ieškinyje nurodytas nuosavybės padalinimo būdas, tai ir sudarė didesnį ieškovo reikalavimų tenkinimo procentą. Įvertinus priešieškinio reikalavimų tenkinimo mastą, matyti, jog dalis reikalavimų – dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo, pavardės pakeitimo, buvo tenkinti visiškai arba iš dalies.

Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog turėjo būti nustatytas didesnis jos priešieškinio tenkinimo procentas, kuris vertintinas kaip 25 proc. tenkintų reikalavimų dalis.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino ypač dideles ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Išlaidų advokato pagalbai dydžio pagrįstumas vertinamas pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Nuo 2015-03-20 galioja nauja Rekomendacijų redakcija, kurioje numatyta didesni išlaidų advokato pagalbai atlyginimo dydžiai. Nagrinėjamoje byloje kai kurie procesiniai veiksmai buvo atlikti iki naujos Rekomendacijų redakcijos įsigaliojimo, todėl vertinant išlaidų dydį turi būti atsižvelgiama ir į ankstesnės redakcijos teisės aktą. Pagrindiniai ieškovo teikti procesiniai dokumentai ieškinys ir atsiliepimas į priešieškinį buvo pateikti galiojant senai Rekomendacijų redakcijai, pagal kurią buvo numatyta, jog už tokio procesinio dokumento sudarymą atlygintina suma sudaro iki 3 minimalių mėnesinių algų (8.2 punktas). 2014-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 972 ieškinio bei atsiliepimo į ieškinį pateikimo laikotarpiu buvo nustatyta 300 Eur minimali mėnesinė alga. Vėlesni, po 2015-03-20 pateikti procesiniai dokumentai – ieškinio patikslinimai, įvairūs prašymai ir pareiškimai vertintini pagal naujos Rekomendacijų redakcijos įkainius. Skaičiuojant 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) pagal Rekomendacijų 8.16 punktą. Atkreiptinas dėmesys, jog Rekomendacijoje pateikiami maksimalūs rekomenduojami dydžiai. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu ir kita.

Išnagrinėta civilinė byla, nepaisant didelio reikalavimų skaičiaus negali būti vertinama kaip sudėtinga byla. Iš esmės sudėtingesniu teisiniu klausimu šioje byloje buvo tik Buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe klausimas, dėl kitų esminių santuokos nutraukimo byloje spręstinų klausimų, susijusių su nepilnamečių vaikų padėtimi po santuokos nutraukimo, ginčo nebuvo, išskyrus tam tikrą nesutarimą dėl išlaikymo dydžio. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas bylinėjasi su sutuoktine, su kuria lieka gyventi abu jo vaikai, ir kuri neturi pakankamai didelių pajamų, o taip pat ir lieka be gyvenamojo ploto. Atsakovei bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti 1 300 Eur sumą. Bendros ieškovo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 1461,80 Eur.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju padidino apeliantei priteistinų sumokėto už Butą kredito įmokų sumą nuo 2 274,95 Eur iki 9 405,23 Eur dydžio sumos. Tuo laikoma, kad atsakovės patenkintų reikalavimų dalis padidėjo 10 proc. ir viso sudaro 35 proc. (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, papildomas sprendimas keistinas sumažinant iš atsakovės ieškovo naudai priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 1 023 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Ieškovas teismui pateikė dokumentus, pagrindžiančius 544,50 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (El. b. t. 6, b. l. 188). Atsižvelgiant į tai, jog vienas atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas (priteisti 9 708,64 Eur) buvo patenkintas iš dalies (nuo 2 274,95 Eur iki 9 405,23 Eur padidinta priteistina suma už Buto kredito įmokas), teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei pareikštų atsakovės turtinių ir neturtinių reikalavimų santykį, protinga nustatyti ne proporcijas, o ieškovo turėtas 544,50 Eur išlaidas sumažinti iki 300 Eur sumos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-31 nutartimi buvo nustatyta, jog už apeliacinį skundą atsakovė turi mokėti 1 140 Eur žyminį mokestį nuo 61 530,40 Eur. Atsakovė sumokėjo 41 Eur, o likusi 1 100 Eur suma atidėta (El. b. t. 6, b. l. 152-153). Nustatyta, jog apeliaciniu skundu ginčijama suma, už kurią turi būti mokamas žyminis mokestis, sudaro 50 672,44 Eur. Šią sumą sudaro 34 554,87 Eur kompensacija už Butą, 7 433,69 Eur (9 708,64 Eur – 2 274,95 Eur) kredito įmokų kompensacija bei 8 683,88 Eur (17 367,76 Eur – 8 683,88 Eur) kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą. Žyminis mokestis elektroninėje byloje sudaro 977 Eur. Atsakovė yra sumokėjusi 41 Eur, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 936 Eur.

Atsakovė pirmosios instancijos teismui buvo padavusi prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dėl blogos turtinės padėties, nurodė, jog gauna 450,41 Eur pajamas per mėnesį. Įvertinusi tai, kad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis viršija du atsakovės darbo užmokesčius, atsakovė išlaiko du nepilnamečius vaikus, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), sumažinant žyminio mokesčio sumą iki 300 Eur. Atsižvelgiant į teismo atliktus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perskaičiavimus bei ieškovo išlaidų sumažinimą, ši kompensacija nepriteisiama.

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės V. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo B. N. atsakovės V. N. naudai priteista 2 274,95 Eur bankui sumokėtų kredito įmokų, nurodant, kad iš ieškovo B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 9 405,23 Eur (devyni tūkstančiai keturi šimtai penki eurai dvidešimt trys euro centai) sumokėtų kredito įmokų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, sumažinant iš atsakovės V. N. B. N. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1 023 Eur (tūkstantis dvidešimt trys eurai).

Priteisti iš atsakovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 259 Eur (du šimtai penkiasdešimt devyni eurai) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.