Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-290-480/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-04
Bylos Nr.: 2A-290-480/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01413-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė (pran.)
Atsakovas: A. G.
Ieškovas: A. G.

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-290-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01413-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3;77.4.2;78.2.1;121.18;121.21; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-559/2013 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. G., išvadą byloje teikiančios institucijos – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos akto įrašo apskaitymo panaikinimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė panaikinti bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) tarp A. G. ir A. G. (U.) Kėdainių šv. Juozapo bažnyčioje, apskaitytos (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo d-to CMS akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovei palikti pavardę G., o A. G. pavardę G.; nustatyti nepilnametės dukters V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą gyventi kartu su motina A. G.; priteisti iš atsakovo dukters V. G. išlaikymui po 400 Lt, mokant juos kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo santuokos nutraukimo dienos iki dukters pilnametystės; išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkymą pavesti ieškovei. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Kėdainių šv. Juozapo bažnyčioje ir ši santuoka įstatymo nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) buvo apskaityta Kėdainių r. sav. administracijos Bendrojo d-to CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenant su atsakovu iki santuokos sudarymo 2008-08-23 susilaukė dukters V. G.. Atsakovas nuo santuokos sudarymo pradžios piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, niekur nedirba, nesirūpina bendrais šeimos reikalais, neteikia gera valia dukters išlaikymui materialinės paramos. Šeima faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. jo nesirūpinimo bendrais šeimos reikalais, narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo. Ieškovė 2012-06-01 su dukra apsigyveno pas savo mamą L. U. jai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2012-06-04 jai būnant darbe, atsakovas atvyko kartu su savo tėvu V. G. ir prievarta pasiėmė dukrą bei išvežė ją pas save į Kėdainius. Atsakovas jai trukdė su dukra bendrauti viešoje ir saugioje aplinkoje. Ji prašo nepilnametės V. G. gyvenamąją vietą nustatyti gyventi kartu su motina A. G.. Nurodė, kad dukters maistui kas mėnesį vidutiniškai išleidžia po 400 Lt, drabužių, avalynės, žaislų įsigijimui - 300,00 Lt, kitoms būtinoms prekėms, laisvalaikio praleidimui, mokesčiams už darželį – 200 Lt. Iš viso dukters išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 800,00 Lt, kurių pusę dukters išlaikymui prašė priteisti iš atsakovo. Gyvenant santuokoje bendro nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Smulkus kilnojamasis turtas tarp šalių pasidalintas pradėjus gyventi skyrium ir dėl jo pasidalinimo tarp jų ginčo nėra. Gyvenant santuokoje šeima kreditorinių įsipareigojimų neturėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai:

panaikino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo d-to CMS (duomenys neskelbtini) santuokos metrikų akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos A. G. ir A. U. (G.) santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, pripažįstant, kad santuokiniai ryšiai tarp šalių nutrūko dėl abipusės kaltės;

po santuokos akto įrašo panaikinimo vyrui paliko pavardę „G.“, moteriai paliko santuokinę pavardę „G.“;

nustatė nepilnametės V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove A. G.;

nustatė atsakovo A. G. bendravimo su nepilnamete dukra V. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Tėvas A. G. kas antrą savaitės penktadienį pasiima dukrą V. G. nuo 8 val. iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo Jonavoje, ir dukrą grąžina tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. 30 min. tuo pačiu adresu.

2. Tėvas A. G. kiekvieną savaitę vieną iš šių dienų: pirmadienį, antradienį, arba trečiadienį, pasiima dukrą bendravimui nuo 16 val. 30 min. iki 19 val., apie tai konkrečią dukros pasiėmimo dieną A. G. privalo pranešti A. G. ne mažiau kaip prieš dieną.

3. Tėvas A. G. poriniais metais Šv. Velykų, Šv. Kalėdų šventines dienas praleidžia kartu su dukra. Poriniais metais tėvas pasiima dukrą vienai dienai Tėvo dienos, A. G. gimtadienio, V. G. gimtadienio progomis, pasiimdamas dukrą nuo 12 val. ir grąžina iki sekančios dienos 12 val. pirmame punkte nurodytu adresu.

4. Tėvas A. G. atostogų metu vieną savaitę žiemos, vieną savaitę rudens, dvi savaites vasaros laikotarpiu praleidžia su dukra V. G., apie tai A. G. pranešdamas ne mažiau kaip prieš savaitę.

5. A. G. atostogų metu vasaros laikotarpiu A. G. bendrauja su dukra aukščiau esančiuose punktuose nurodyta tvarka. Jei A. G. savo vasaros atostogų metu yra kartu su dukra išvykusi ir negali laikytis aukščiau paminėtos tvarkos, ji apie tai praneša A. G. ne mažiau kaip prieš savaitę.

6. Tėvas A. G. gali kalbėtis su dukra telefonu kiekvieną dieną iki 19 val., skambindamas A. G. nurodytais telefono numeriais;

priteisė iš atsakovo A. G. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 400,00 Lt (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki V. G. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise V. G. įstatyminiam atstovui – motinai A. G.;

priteisė iš atsakovo A. G. nepilnametei dukrai V. G., gim. (duomenys neskelbtini), 3067,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise V. G. įstatyminiam atstovui – motinai A. G.;

priteisė iš atsakovo 2020 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai ir 144 Lt žyminio mokesčio, 119,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir kito sutuoktinio kaltės

Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų teismo posėdžio metu bei atsakovo nurodytų aplinkybių teismas nustatė, kad šeima faktiškai iširo ir išsaugoti jos neįmanoma, sutuoktiniai jau daugiau kaip vienerius metus gyvena atskirai, ieškovė gyvena Jonavoje, o atsakovas – Kėdainiuose. Teismas nurodė, kad šalys neveda bendro ūkio, jų šeimyniniai ryšiai, išskyrus bendravimą su nepilnamečiu vaiku, yra nutrūkę. Atsakovo iniciatyva teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartimi (I t. b. l. 158) sutuoktiniams buvo nustatytas terminas susitaikyti, tačiau jiems nesusitaikius ir kilus ginčams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, susitaikymo terminas buvo sutrumpintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltės dėl santuokos iširimo, kritiškai vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo nurodytas aplinkybes dėl kiekvieno iš jų kaltės, nepadoraus elgesio, piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, nes nė viena iš šalių nepateikė teismui pakankamų šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Nurodė, kad ieškovės pateiktas antstolės R. M. 2012-06-29 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (I t. b. l. 102-104), kuriame užfiksuotas atsakovo SMS žinučių, adresuotų ieškovei turinys, taip pat Vaiko teisių apsaugos institucijos raštai bei šalių pareiškimai ir paaiškinimai (I t. b. l. 82, 85, 92, 161-164; II t. b. l. 22, 23, 83, 84), VPK ikiteisminio tyrimo medžiaga (II t. b. l. 17 ir pridėti bylos Nr. 20-61-AT-865 dokumentai) patvirtina, kad abi šalys nevykdo pareigos būti viena kitam lojaliais, vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialai. Tarp šalių nebeliko tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos, jie jau nebegali tarpusavio konfliktų išspręsti be valstybės institucijų (VTAS ir policijos) tarpininkavimo. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinių skirtingo požiūrio į šeimą, šeimyninį gyvenimą, santuokinių pareigų vykdymą, taip pat dėl jų nepagarbos vienas kitam. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, jos pateiktos tariamai atsakovo pokalbio (žinučių) išklotinės šaltinis nežinomas, turinio autoriai nėra aiškūs. Be to, jos paaiškinimams prieštarauja kitų liudytojų M. K. ir J. G. parodymai. Nesant byloje kitų įrodymų dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, teismas padarė išvadą, kad dėl šeimos iširimo yra kaltos abi šalys, todėl panaikino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo d-to CMS santuokos metrikų akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos šalių santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Panaikinęs akto įrašą, ieškovės prašymu, o atsakovui nepasisakius šiuo klausimu, teismas ieškovei paliko pavardę – G., atsakovui – G.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad abiejų tėvų darbo pobūdis, jų turtinė padėtis, gyvenimo ir būties sąlygos bei pastangos užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą ir jo vystymąsi, tenkinti jo poreikius, yra panašios. Abiems tėvams vaikas rūpi, atsakovas su vaiku bendrauja ir siekia, kad vaiko ryšiai su tėvu ir ateityje nenutrūktų.

Teismas nurodė, kad siekiant objektyviai nustatyti V. G. psichologinę būseną bei jos norus, teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi (II t. b. l. 165) buvo paskirta mažamečio vaiko psichologinė apklausa ir tyrimas VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centre, į kurį kreipėsi abu tėvai su V. G.. Specialistai išvadoje nurodė, kad V. G. emocinis ryšys su abejais tėvais geras ir stiprus. Mergaitė teigia, kad mamą ir tėtį labai stipriai myli. Tačiau mergaitė per maža turėti aiškią ir stabilią nuomonę dėl jos gyvenimo su vienu ar kitu tėvu, nes ji yra stipriai įtakojama. Tyrimo metu nebuvo nustatytas neigiamas ryšys nei su vienu iš tėvų (nebuvo stebimos baimės, atmetimo reakcijos ir pan.), todėl vienpusiškai atsakyti į šį klausimą psichologai negalėjo. Teismas nurodė, kad sutuoktiniai per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nei vienas nebandė rasti kompromiso tiek vaiko gyvenamosios vietos, tiek bendravimo su vaiku klausimais, o kiekvienas įrodinėjo, kad yra teisus jis, ir neteisus kitas iš tėvų. Ieškovė, vengdama bet kokio kontakto su atsakovu, neatsižvelgdama į vaiko interesus, neatsakinėjo į atsakovo ir VTAS specialistų telefono skambučius, vengė atvykti į VTAS susitarti su atsakovu dėl tolesnio jo bendravimo su vaiku tvarkos, ką teismas vertino kaip piktnaudžiavimą motinos valdžia, naudojant ją priešingai vaiko interesams. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas savo tėvo valdžią taip pat siekė panaudoti priešingai tiek vaiko, tiek ieškovės interesams, nes bylos duomenimis nustatė, kad iš jo pusės ne kartą buvo daromas psichologinis poveikis mažamečiui vaikui, mylinčiam abu tėvus, siekiant mergaitę nuteikti prieš jos motiną ir močiutę. Teismas sutiko su psichologinės ekspertizės išvada, kad mergaitė yra per maža, t. y. dar nėra pilnai socialiai subrendusi, išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, nes jos nuomonė yra įtakojama abiejų tėvų, ypač tėvo.

Įvertinęs byloje surinktų duomenų visetą, teismas nustatė, kad buitinės sąlygos vaikui gyventi yra tiek pas tėvą, tiek pas motiną, nei vienam iš tėvų netaikytos poveikio priemonės dėl netinkamo tėvo (motinos) valdžios vykdymo, nėra nustatyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina ar su tėvu prieštarautų vaiko interesams, todėl teismas padarė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su bet kuriuo iš tėvų iš esmės atitiktų vaiko interesus. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas draudimas, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties (tolerancija lyties aspektu), teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų jo interesams. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visetą, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu vaiko interesus geriau atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina A. G., kuri turi galimybę gyventi kartu su savo dukra, ja tinkamai rūpintis ir auklėti, užtikrinti reikiamas vaiko raidos ir gyvenimo sąlygas, ir nėra jokių svarbių priežasčių bei pagrindų jos reikalavimo šioje dalyje netenkinti (CK 3.174 str.). Nors šalys šioje byloje nereiškia reikalavimo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tačiau teismas, atsižvelgdamas į šalių santykius, į tai, kad šiuo metu esminiai ginčai tarp šalių vyksta dėl tėvo, gyvenančio skyrium, bendravimo su vaiku tvarkos, teismas savo iniciatyva nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra V. G. tvarką (CPK 376 str. 3 d.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2012-06-12 dirba UAB „Rivona“ (II t., b. l. 67), jo vidutinis darbo užmokestis apie 3351 Lt (neatskaičius mokesčių). Darbe atsakovas charakterizuojamas teigiamai (II t. b. l. 19). Kartu atsakovas mokosi Kėdainių profesinio rengimo centre Transporto ir verslo (dieniniame) skyriuje (II t. b. l. 18). Ieškovė nuo 2012-03-26 iki 2012-10-01 dirbo UADBB „Draudimo pasaulis“, o nuo 2012-12-28 ir šiuo metu dirba UAB „Vildauga“ (II t. b. l. 68). Jos pajamos: minimalus darbo užmokestis 1000 Lt (neatskaičius mokesčių), 279,25 Lt netekto darbingumo pensija (II t. b. l. 66, 69). Nei ieškovė, nei atsakovas registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (I t. b. l. 9-12), abu gyvena savo tėvų namuose. Vertindamas ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas laikė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, nors atsakovo pajamos šiuo metu yra didesnės negu ieškovės. Teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti išlaidų minimaliems vaiko poreikiams paskaičiavimai (I t. b. l. 118-125) realiai neatitinka šalių turtinės padėties, ir atsižvelgdamas į šalių gaunamas pajamas padarė išvadą, kad vaiko minimalūs poreikiai negali būti didesni už vieno iš tėvų, šiuo atveju motinos, gaunamą vidutinį darbo užmokestį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinyje nurodytų vaiko poreikių dydis iš esmės atitiko tiek šalių, tiek nepilnamečio vaiko interesus, jo pakanka užtikrinti būtinus vaiko poreikius, todėl iš atsakovo priteisė materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt nuo sprendimo teisme priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Teismas taip pat nurodė, kad 2012 m. birželio 20 d. nutartimi Nr. 2-1768-559/2012 iš atsakovo buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai V. G., mokant kas mėnesį po 200 Lt periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo sprendimu nustatė materialinį išlaikymo dydį – 400,00 Lt, teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą (priteisto išlaikymo dydžio ir laikino išlaikymo dydžio skirtumą) dukrai V. G., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012-06-20 iki 2013-09-30, t. y. už 15 kalendorinių mėnesių ir 10 dienų po 200 Lt/mėn., iš viso 3067,00 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas sprendė, kad ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2020 Lt bylinėjimosi išlaidų (800 Lt už advokato pagalbą, dalyvaujant nagrinėjant bylą, 200 Lt už ieškinio surašymą, 142 Lt sumokėtas žyminis mokestis, 800 Lt už išvadą VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centrui, ieškovės turėtos išlaidos gaunant pažymas iš VĮ „Regitra“ 56 Lt ir iš VĮ Registrų centras 22 Lt), taip pat iš atsakovo priteistina valstybei – 144 Lt nesumokėto žyminio mokesčio bei 119,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 93 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti: nustatyti nepilnametės V. G. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakovu A. G.; priteisti iš A. G. materialinį išlaikymą V. G., kas mėnesį mokant po 400,00 Lt, bet ne mažiau kaip 1 MGL, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, - periodinėmis išmokomis nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos iki V. G. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise A. G.; nustatytą A. G. ir ieškovės A. G. bendravimo su nepilnamete dukra V. G. tvarką pakeisti, nurodant, kad tas tėvas (motina), pas kurį dukrą negyvena, privalo dukrą iš antrojo tėvo (teismo šiuo sprendimu nustatyta tvarka) pasiimti, o tėvas (motina), pas kurį dukra gyvena - nustatyta tvarka perduoti tėvui (motinai), pas kurį dukra negyvena; priteisti iš ieškovės A. G. atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atitinkamas sprendimo dalis panaikinant; panaikinti sprendimo dalį dėl 3067,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo.

Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimo dalis dėl dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina. Teismas netinkamai, šališkai įvertino įrodymus, nepilnai ištyrė svarbias bylai aplinkybes ir tai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir su juo susijusių reikalavimų

Teismas, jokių svarių argumentų skundžiamame sprendime nenurodė, ir nepagrįstai dukters gyvenamąją vietą nustatė su motina, apelianto vertinimu, tik todėl, kad dukra su motina kartu gyvena šiuo metu. Apeliantas nurodo, kad ieškovė pati dukters nuo pat gimimo praktiškai neaugino. Dukrai gimus, šalys gyveno pas atsakovo tėvus, ieškovė mokėsi Kėdainių kolegijoje iki 2011 m. vasaros (dukra gimė (duomenys neskelbtini)), neturėjo nei pajamų, nei gyvenamosios vietos. Ieškovės motinai anūkė parūpo tik jau užauginta – kai sulaukė beveik 4 metų amžiaus. Nei L. U., nei ieškovės teta A. T. iki 2011 m. vasaros Kėdainiuose nėra buvusios, jų parodymai apie kokią tai paramą, rūbų siuntas ir pan. – tendencingi ir melagingi, nes bylos baigtimi akivaizdžiai suinteresuotos. Šiuos duomenis teismas įvertino šališkai, pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas. Ieškovė su dukra iš Kėdainių pabėgo, nesant jokio konflikto ir būtinumo. Po to dukrą apeliantas buvo pasiėmęs sergančią, išgydė ir, siekdamas susitaikyti, atidavė ją motinai bei, gavęs ieškinį, neprieštaravo, kad iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, dukra nebūtų traumuojama ir pagyventų su motina, sutiko mokėti išlaikymą po 200 Lt iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Teismas šias aplinkybes įvertino šališkai ir neteisingai.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad ieškovė nuo pat ieškinio pateikimo momento visais būdais piktybiškai kliudo apeliantui matytis su dukra, tuo pačiu darydama jai nepataisomą žalą. Ieškovė pripažino, kad 2012 m. vasarą internetiniame tinklapyje „sex.pazintys.lt” patalpintose pornografinėse nuotraukose yra ji, tačiau neigė, kad ji yra ir tame pačiame tinklapyje toje pačioje vietoje nufilmuotoje bei patalpintoje vaizdo medžiagoje, nors tai yra akivaizdu. Tačiau teismui toks ieškovės amoralus elgesys ir vaiko palikimas keliems mėnesiams, buvo priimtinas.

Be to, apeliantas nurodo, kad ieškovė gyvena Jonavoje, darbovietė - Kauno mieste, darbas - iki 22 valandos neskaitant kelionės, - esant tokiai padėčiai dukra didžiąją laiko dalį atskirta tiek nuo tėvo, tiek nuo motinos. Ieškovė yra nesąžininga. Teismas ją du kartus įspėjo už priesaikos sulaužymą duodant parodymus: kai A. G. teismui melavo, kad ir toliau dirba draudimo bendrovėje, esą, klientus draudžianti telefonu, ir apie jos vėlesnėje darbovietėje užimamas pareigas bei darbo laiką. Nežiūrint to, teismas sprendime šių aplinkybių neįvertino. Teismas sprendime pripažino, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nesilaiko susitarimo dėl bendravimo su vaiku, kad dėl to kildavo nevienkartiniai konfliktai, kad VTAS įtakos nepakako, kad bendravimo tvarka atsakovo prašymu buvo keista tiek 2012-08-07, tiek 2013-07-19 (II t., b. l. 20, III t., b. l. 18). Taigi, apelianto nuomone, esant skundžiamu sprendimu nustatytai bendravimo tvarkai, dukters gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, šalių konfliktinė padėtis tik sustiprėtų būtent dėl atitinkamo ieškovės elgesio, kurio ji neketina keisti, o vaikui daroma žala būtų akivaizdi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vadovavosi ir ieškovės iniciatyva užsakytais dviem psichologų K. U. ir D. R. vertinimais, tačiau, apelianto nuomone, šie vertinimai yra akivaizdžiai tendencingi dėl šališkumo ir nekompetencijos. Į specialistų (ekspertų) sąrašus nei K. U., nei D. R. neįtrauktos, dėl melagingos išvados davimo neįspėtos, teisme neapklaustos. Analizuodamas apelianto pateiktą UAB „Baltijos psichikos sveikatos centras“ psichologės A. B. atsakymą, teismas vadovavosi prielaidomis. Objektyvia teismas pripažino VšĮ psichologijos konsultavimo centro išvadą, tačiau teismo šališkumą, apelianto vertinimu, parodo pateikti specialistams klausimai. Be to, teismas neįvertino pačios ieškovės pateiktos LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2013-04-02 pažymos „Dėl A. G. skundo tyrimo“ Nr. (6.6-2012-383)-PER-60, kuri ieškovei akivaizdžiai nepalanki.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad dukra iki 4 metų gyveno su atsakovu ir jo tėvais, lankė darželį, turėjo ir tebeturi savo draugų ratą, jai įprastas bei priimtinas gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Laikinas dukters paėmimas ir apgyvendinimas ieškovės motinos bute nuo gimimo susiformavusių sąlygų bei aplinkybių negali nei atstoti, nei pakeisti.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju, žinant ieškovės priešišką nuostatą jo atžvilgiu, dukters interesai bus pažeisti - kliūtys matytis su dukra bus sudaromos nuolat. Be to, teismui įpareigojus vien tik apeliantą (savo lėšomis, savo transportu) pasiimti dukrą ir ją pristatyti motinai į Jonavą, buvo pažeisti lygiateisiškumo bei proporcingumo reikalavimai, taip pat principas, kad su vaiku gyvenantis tėvas (motina) turi užtikrinti maksimalias galimybės kartu negyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku ir jį auklėti, t. y., apelianto nuomone, ieškovė turėjo būti įpareigota arba atvežti dukrą pas apeliantą nustatytomis dienomis ir valandomis, arba pasiimti ją iš apelianto.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo 3067 Lt išlaikymo įsiskolinimą remdamasis CK 3.200 straipsnio nuostatomis. Ieškovė tokio prašymo ieškinyje nepateikė ir jis nebuvo nagrinėjamas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į apelianto turtinę padėtį, į tai, kad jis mokosi, kitas bylos aplinkybes, nutarė išieškoti po 200 Lt į mėnesį. Šio sprendimo nei apeliantas, nei ieškovė neskundė, - abu su nurodyta suma sutiko. Pagal CK 3.200 straipsnio prasmę, išlaikymo įsiskolinimas už praėjusį laikotarpį yra savarankiškas reikalavimas, jis įrodinėjamas, ir šio straipsnio pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių priteisimo tvarka nustatytas išlaikymo dydis neturėtų būti didinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė 144 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybei, nors priešieškinio jis nepateikė, mokesčio sumokėjimas nebuvo atidėtas. Be to, ieškovė prašė įrašą panaikinti (nutraukti santuoką) dėl apelianto kaltės. Teismas nustatė abiejų sutuoktinių kaltę, todėl ieškinys turėjo būti patenkintas iš dalies, o ne visiškai, ir į tai turėjo būti atsižvelgta paskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Apeliantas nurodo netiesą, kad ieškovė dukters nuo pat gimimo praktiškai neaugino. Ieškovė nurodo, kad duktė gimė Jonavoje, visą kraitelį supirko ji su savo mama. Ieškovės ir dukros gyvenamoji vieta visą laiką deklaruota buvo ieškovės mamos bute. Su dukra čia gyveno pirmuosius tris mėnesius. Tuo laikotarpiu apeliantas su mama J. G. jas aplankė tik keletą kartų. Apeliantas nesutiko keisti savo gyvenamos vietos, todėl, vertinant šeimą, ji savo apsisprendimu su 3 mėnesių dukra persikėlė gyventi į apelianto tėvų butą. Dukros auginimui nutraukė studijas, išėjo akademinių atostogų. Dukrą natūraliai maitino 7 mėnesius, tiek dieną, tiek naktį būdavo šalia. Po metų nusprendė tęsti mokslus. Paskaitų metu dukrą prižiūrėdavo anyta J. G.. Laisvu laiku padėdavo ieškovės mama. J. G. dirbdavo sezoninius darbus, pagrinde būdavo registruota darbo biržoje ir gaudavo išmokas. Jau tuo metu anyta prašydavo mažametę dukrą ją vadinti mama, nuteikinėdavo prieš ieškovę. Pradėjus dukrai lankyti vaikų darželį Kėdainiuose, dėl piniginių lėšų stygiaus negalėjo apmokėti visos dienos darželyje, dukrą nuvesdavo po pusryčių ir pasiimdavo iki vakarienės. Kelis mėnesius dukrą vedžiojo į vaikų muzikos mokyklą „Yamaha". Tęsti pamokėlių negalėjo dėl šeimoje trūkstamų lėšų.

Apelianto skunde nurodyti argumentai jos mamos atžvilgiu neatitinka tikrovės. Ieškovė nurodo, kad juos mama rėmė finansiškai, lankydavosi G. namuose. Ieškovė su atsakovu neturėjo savo biudžeto. Pinigais disponavo J. G., kuri ir spręsdavo ką jiems pirkti, kaip rengti, maitinti vaiką. Apeliantas net nesvarstė galimybės kur nors pastoviai įsidarbinti. Kelis mėnesius yra dirbęs užsienyje, pinigus atidavė savo mamai. Pradėjus gyventi G. namuose ieškovė sužinojo, kad atsakovas piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis, rūko „žolę“, nevengia alkoholio. Konfliktai dėl to buvo dažni. Apeliantas ieškovę įžeidinėdavo, yra smurtavęs. Po konflikto su atsakovu dėl pinigų 2012-05-30, ieškovė nusprendė išeiti su dukra iš Giedraičių namų. Po išvykimo praėjus dviem dienoms, dukrą apeliantas atėmė kieme ir išsivežė atgal į Kėdainius. Matytis su ja leido tiktai jo tėvų namuose. Pas ieškovę dukra grįžo tik dalyvaujant Kėdainių VTAS darbuotojai. Tą pačią dieną Kėdainių VTAS buvo nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka. Tačiau apeliantas pasiimdavo dukrą ir savavališkai negrąžindavo laiku. Apelianto iniciatyva bendravimo su dukra tvarka buvo keista keletą kartų, paskutinė bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta 2013-07-19. Todėl, ieškovės nuomone, akivaizdu, jog ji niekada nevengė bendradarbiauti su Jonavos VTAS, tris kartus, apeliantui pageidaujant, sutiko keisti bendravimo tvarką, ir visada sudarydavo sąlygas tėvui bendrauti su dukra nustatyta tvarka. Ieškovė mano, kad ji pati tinkamai vykdo motinos pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, rūpinasi dukros emocine ir materialine gerove. Dukra antrus metus šoka „Versmės“ šokių kolektyve, dalyvauja konkursuose, koncertuose.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė nurodo, kad bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku yra nustatyta atsižvelgus į vaiko interesus, sudarant sąlygas tėvui maksimaliai bendrauti su dukra, todėl ji neturėtų būti keičiama. Ji niekada nesudarinėjo kliūčių dukrai matytis su tėvu. Apeliantas nesutinka pats atvykti pasiimti dukros, pageidauja, kad ją jam pristatytų ieškovė. Tačiau pats apeliantas V. pasiimdavo retai. Dažniausiai atvykdavo jo mama, tačiau ji nevairuoja, dažnai dukrą atveždavo traukiniu. Nesuprantamas apelianto taupymas savo lėšų ir transporto, kadangi nepilnametės V. grąžinimu ir paėmimu daugiau susirūpinusi jo mama, įpareigojant ieškovę atvežti dukrą į G. namus ar pasiimti iš jų. Pats apeliantas tame bute net nebuvo deklaravęs savo gyvenamos vietos.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė nurodo, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Kadangi ji ieškinyje prašė išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo dienos, todėl ji turi teisę jį gauti nuo 2012-06-20, o galutinis išlaikymo dydis buvo nustatytas tik priėmus teismo sprendimą. Ieškovė nurodo, kad ieškinyje ji negalėjo kelti tokio reikalavimo, kadangi nežinojo, po kiek bus priteistas išlaikymas ir kiek laiko tęsis bylos nagrinėjimas. Be to, nagrinėdamas šeimos bylas teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų pareikšta (CPK 376 str. 3 d.), todėl mano, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat yra teisėtas ir neturėtų būti keičiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė pareiškė teisme ieškinį dėl santuokos akto įrašo apskaitymo panaikinimo, dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jai priteisimo, teismas visus šiuos reikalavimus patenkino, todėl, ieškovės nuomone, teisingai iš atsakovo priteisė ir jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo valstybei ir 144 Lt žyminį mokestį, nes sprendimu savo iniciatyva nustatė vaiko bendravimo tvarką su atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Tuo pat metu pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. O. U., bylos Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007).

Byloje sprendžiamas buvusių sutuoktinių ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių svarbių argumentų ir nepagrįstai dukters gyvenamąją vietą nustatė su motina tik todėl, kad dukra kartu su motina gyvena šiuo metu. Tačiau tokius apelianto vertinimus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013).

Remiantis įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos ir nuosekliai išplėtotos esminės taisyklės bei kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turi nagrinėti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų bylas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

Apeliaciniame skunde, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove (motina), nurodoma, jog ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, o pirmosios instancijos teismas bylos duomenis vertino šališkai, pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, tyrė ir vertino įrodymus, patvirtinančius kiekvieno tėvų gyvenimo sąlygas ir finansines galimybes patenkinti būtinuosius vaiko poreikius; sprendė, kurio iš tėvų gyvenamojoje aplinkoje labiausiai bus užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, ir priėjo prie išvados, jog abiejų tėvų darbo pobūdis, jų turtinė padėtis ir būties sąlygos bei pastangos užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą ir jo vystymąsi, tenkinti jo poreikius, yra panašios; mergaitė yra per maža, t. y. dar nėra pilnai socialiai subrendusi, išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, nes jos nuomonė yra įtakojama abiejų tėvų, ypač tėvo, o jos interesai šiuo metu bus geriau užtikrinami motinos (ieškovės) aplinkoje.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, teismo sprendimas priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma (CPK 185 s). Tai, kad apeliantas tuos pačius įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Įvertinęs tai, jog nuotraukos, kuriose yra užfiksuotas apsinuoginusios ieškovės atvaizdas, ir kurios buvo darytos dar prieš dukters gimimą bei buvo skirtos atsakovui, o ne viešam platinimui ir neįmanoma nustatyti, kokiu būdu jos pateko į internetą; nenustatęs, kad videoįrašuose yra pavaizduota ieškovė, o videoįrašų šaltinis nėra žinomas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovės nepadoraus gyvenimo būdo, kuris galėtų daryti neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko vystymuisi. Byloje nėra duomenų ir teisėjų kolegija nenustatė, kad šiuo metu ieškovės elgesys gali turėti žalingą poveikį šalių dukters vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi.

Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo atskirai aptartos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2013 m. balandžio 2 d. pažymos Nr. (6.6.-2012-383)-PR-60 „Dėl A. G. skundo tyrimo“ išvados, nereiškia, kad šie rašytiniai įrodymai nebuvo vertinami, atsižvelgiant į įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).

Teismo posėdžio protokoluose užfiksuota informacija rodo (II t., b. l.50 a. p., 87, 152, 154 a. p.), kad galimybės kreiptis į psichologus buvo aptartos teismo proceso metu. Pažymėtina, kad ir jau minėtoje pažymoje Vaiko teisių apsaugos kontrolierius siūlė tėvams kreiptis pagalbos į psichologus tam, kad tėvai dėl vaiko interesų rastų bendrą sprendimą. Bylos duomenimis, į specialistus psichologus dėl vaiko emocinio ryšio su tėvais nustatymo kreipėsi tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Siekiant objektyviai nustatyti V. G. psichologinę būseną bei jos norus, teismo 2013-05-02 nutartimi buvo paskirta mažamečio vaiko psichologinė apklausa ir tyrimas VšĮ Psichologinės ir parmos ir konsultavimo centre, į kurį kreipėsi abu tėvai su V. G.. Tyrimo metu nebuvo nustatytas neigiamas mergaitės ryšys nei su vienu iš tėvų (nebuvo stebimos baimės, atmetimo reakcijos ir pan.), todėl vienpusiškai atsakyti į klausimą su kuriuo iš tėvų mergaitė nori gyventi psichologai negalėjo, siūlė remtis ne vaiko nuomone, o kitais - objektyviais kriterijais bei rekomendavo prioritetine vieta V. gyventi laikyti tą pusę, kuri sugebėtų nenuteikinėti mergaitės bei užtikrintų ir teigiamai palaikytų jos bendravimą su kitu iš tėvų. Būtent šia išvada teismas ir vadovavosi skundžiame sprendime. Vien tai, kad apeliantas nesuformulavo psichologams teiktinų klausimų, nors tokią teisę turėjo, o teismas pateikė iš esmės ieškovės suformuluotus klausimus, nėra pagrindas išvadai, jog teismas buvo šališkas, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Pažymėti, jog bylos duomenimis nepaneigtos skundžiamame sprendime konstatuotos aplinkybės, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo motinos (vaiko močiutės) pirko vaikui drabužėlius, maistą, vedė į darželį, rūpinosi vaiko laisvalaikiu; J. G. prižiūrėjo vaiką ir juo rūpinosi, kai ieškovė mokėsi kolegijoje; L. U. rūpinasi vaiku ir šiuo metu, suteikia ieškovei su dukra gyvenamąjį būstą, perka maistą, drabužius, veda vaiką į darželį ir pan., nevertinos kaip turinčios didesnę reikšmę nei kitos aplinkybės, sprendžiant dėl šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo ieškovės gyvenamojoje aplinkoje ir, kad pati ieškovė negali užtikrinti vaiko fizinio ir socialinio saugumo. Apelianto argumentai, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vakarais nebūna namie, nesirūpina dukra, nepagrįsti byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų išsamia analize ir tinkamu, visapusišku įvertinimu.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos apeliacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisėtumui, yra išvestiniai iš argumentų, kurie nagrinėti šioje byloje, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Atsižvelgdama į aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, ginčo klausimais išdėstytus teisinius argumentus ir byloje teismo nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog šiuo metu vaiko interesus labiausiai atitinka jo gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas, tinkamai aiškino ir taikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias materialiosios bei proceso teisės normas, šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Apeliantas taip pat nesutinka ir su teismo nustatyta jo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, nurodydamas, kad ieškovė jam darys kliūtis matytis su dukra, nes jis iš anksto žino jos būdą. Be to, sprendime pažeistas objektyvumo bei nešališkumo principas, kadangi jis pats turi pasiimti iš gyvenamosios vietos ir pristatyti dukrą atgal. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija sutikti negali.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai - sunkiausia - užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007).

CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Atsižvelgdamas į apelianto ir ieškovės konfliktiškus santykius bei jų esminius ginčus dėl tėvo, gyvenančio skyrium, bendravimo su vaiku tvarkos, bei pasinaudodamas CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise, nors šalys ir nereiškė reikalavimo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra V. G. tvarką. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo iniciatyva nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, įvertinus abipusiu šalių susitarimu, tarpininkaujant VTAS specialistams, 2013-07-19 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų ir apeliantas šios tvarkos iš esmės neginčija. Vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, apelianto argumentai apie žinomą ieškovės būdą ir menamas kliūtis matytis su dukra, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė darytų dukrai neigiamą įtaką ar kad ji nevykdys teismo sprendimo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, sprendimą dėl jo bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo priėmė remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis), įvertinęs tėvo vaidmenį vaiko gyvenime bei būtinybę išlaikyti jų tarpusavio ryšį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis juo, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kai nepilnametės V. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, apelianto pagal nustatytą bendravimo tvarką dukros paėmimas iš gyvenamosios vietos ir pristatymas atgal, atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir keisti ją pagrindo nenustatyta.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 3 067 Lt išlaikymo įsiskolinimą pagal CK 3.200 straipsnį.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui turi būti 400 Lt per mėnesį, nes reikalinga užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir ieškovės turtinę padėtį. Teismo priteistas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir priteisto išlaikymo dydžio apeliantas neginčija.

Įstatyme yra aiškiai apibrėžta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos ir išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, įgyvendinant motinos, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, teisę tvarkyti nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise (CK3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Įvertinus tai, kad teismas, priėmęs ieškovės ieškinį dėl bažnytinės santuokos akto įrašo apskaitymo panaikinimo bei kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių, 2012-06-20 nutartimi priteisė iš atsakovo A. G. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. G., mokant kas mėnesį po 200 Lt periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo byloje, o 2013-09-30 priėmęs sprendimą, nuo jo priėmimo dienos, t. y. nuo 2013-09-30 iki dukters pilnametystės priteisė iš apelianto materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokant po 400 Lt, bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei apskaičiuotą skirtumą – 3 067,00 Lt, tarp teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir laikino išlaikymo dydžio už laikotarpį nuo 2012-06-20 iki 2013-09-30, atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą ir susiformavusią teismų praktiką, nekeičia skundžiamo sprendimo esmės, kai priteisiamas išlaikymas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad už kiekvieną atskirą reikalavimą valstybei yra mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva nustačius nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su atsakovu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto priteisė 144 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą, kuria dalimi buvo patenkinti ieškinio reikalavimai, nėra svarbu, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės, arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra nutraukiama santuoka. Šioje dalyje svarbus pats santuokos nutraukimo faktas, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad šioje dalyje ieškovės sumokėtas žyminis mokestis valstybei (142,00 Lt) turėjo būti paskirstytas tarp buvusių sutuoktinių, o ne priteistas vien iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo ieškovei, sutinkamai su CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas). Ieškovė nurodo, kad už apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 2000 Lt (III t., b. l. 75-77) ir prašo šias išlaidas priteisti. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog apeliacinio skundo surašymas apima ir susipažinimą su apeliaciniu skundu, atsiliepimą surašęs advokatas atstovavo ieškovę ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jam buvo žinoma ginčo esmė ir naujai susipažinti su byla nereikėjo, dėl byloje sprendžiamų klausimų teismų praktika yra nusistovėjusi; kad nurodytas išlaidų už advokato teisines paslaugas dydis viršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą (Rekomendacijų 8.11 p.), mano esant tikslinga mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1 500,00 Lt, priteisint jas ieškovei iš atsakovo už advokato teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė