Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., jo atstovui – advokatui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 124² str. 1 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2015-08-02 apie 18.39 val. kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (A1K 47 km.) vairuodamas automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę, pradėdamas ir baigdamas lenkimo manevrus, nerodė įspėjamųjų dešiniojo ir kairiojo posūkių signalų. Sustabdžius R. P. vairuojamą automobilį, R. P. vengė pasitikrinti blaivumą bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmai R. P. pažeidė KET 16, 82, 136, 17 p. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 124² str. 1 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 8 d.

Byloje pateiktas Vilniaus apskrities VPK viršininko 2015-09-16 įsakymas dėl viršilos R. P. atleidimo iš Vidaus tarnybos. Pagal šį įsakymą R. P. atleistas iš vidaus tarnybos. (b.l. 44)

Byloje pateiktas diskas su vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota policijos pareigūnų automobilio vejamas automobilis Ford Focus. Nors garso kokybė nėra gera, tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai, automobilį Ford Focus vejasi vienos krypties dviejų eismo juostų keliu. Automobilis Ford Focus lekia dideliu greičiu, policijos pareigūnai tai nutolsta, tai priartėja prie šio automobilio. Labiau priartėjus girdimas policijos automobilio garsinis signalas ir prašymas automobilio vairuotojo Ford Focus stabdyti transporto priemonę. Priekyje matomi lėtėjantys automobiliai, Ford Focus vairuotojas lėtina greitį, tuo metu prie jo privažiuoja policijos pareigūnai su įjungtais garsiniais signalais ir automobilio Ford Focus vairuotojas sustoja dešinėje kelio pusėje. (b.l. 65)

Teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. P. 2015-08-02 apie 18.39 val. kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (A1K 47 km.) vairuodamas automobilį nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę. Pradėdamas ir baigdamas lenkimo manevrus, nerodė įspėjamųjų dešiniojo ir kairiojo posūkių signalų. Sustabdžius R. P. vairuojamą automobilį, R. P. vengė pasitikrinti blaivumą bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Nors traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo R. P. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad tikrintis blaivumą vengė vien dėl to, kad buvo blaivus ir buvo sužalotas veidas, dėl ko pūsti į alkotesterį buvo neįmanoma. Pripažino, kad vairuotojo pažymėjimą buvo palikęs Kėdainiuose ir su savimi neturėjo. Tai, kad nestojo stabdomas policijos pareigūnų R. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis tiesiog nepastebėjo, kad jo vairuojamas automobilis yra stabdomas policijos pareigūnų. Jeigu būtų tai pastebėjęs, būtų sustojęs. Pamatęs iš tolo atvažiuojantį automobilį – mikroautobusiuką, nepagalvojo, kad tai policijos pareigūnų automobilis todėl paspaudė greitį ir nuvažiavo toliau. Tačiau tokius traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimus teismas laiko nelogiškais ir vertina kaip siekį įvykio situaciją pakreipti sau palankia linkme.

Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens iškeltą versiją, kad jis nepastebėjo, jog jį stabdo policijos pareigūnai, paneigė teismo posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas G. K.. Liudytojo teigimu, jis su kolega automobilio Ford Focus, kuris stabdomas nestojo kolegoms, laukė pažymėtame tarnybiniame automobilyje. Automobilio vairuotojas juos pamatęs, padidino greitį ir nuvažiavo. Kaip nurodė liudytojas automobilis buvo stabdomas dienos metu. Vejantis nesustojusį automobilį buvo įjungti garso ir šviesos signalai, per garsiakalbį buvo reikalaujama vairuotojo stabdyti transporto priemonę. Pareigūno teigimu jie arčiausiai buvo priartėję apie 5 metrų atstumu. G. K. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės. Byloje pateiktoje vaizdo medžiagoje, užfiksuota, kaip pareigūnai vejasi automobilį, kuris nuo jų tolo dideliu greičiu. Pareigūnai buvo įjungę garsinį signalą, per garsiakalbį girdėti reikalavimas vairuotojui stabdyti transporto priemonę.

Atsižvelgiant į liudytojo nurodytas aplinkybes, t.y. tai, kad R. P. vairuojamas automobilis buvo stabdomas įjungus garso ir šviesos signalus, ir per garsiakalbį buvo reikalaujama vairuotojo stabdyti transporto priemonę, R. P. negalėjo nepastebėti, kad jo vairuojamas automobilis yra stabdomas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai G. K., M. B. bei V. G. teisme vienareikšmiškai ir nuosekliai parodė, kad automobilis buvos stabdomas, kadangi jis nestojo Kaune stabdomiems pareigūnams. Esant tokioms aplinkybėms, R. P. nurodyti argumentai, jog jis nepastabėjo, jo automobilio stabdomų pareigūnų, atmetami kaip prieštaraujantys patikimiems minėtų policijos pareigūnų parodymams. Byloje nėra pateikti jokie medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog R. P. turi klausos sutrikimų. Logiškai nepaaiškinama ir ta aplinkybė, kaip galima nepastebėti nei vieno iš dviejų policijos pareigūnų ekipažų, stabdančių vairuojamą automobilį, kai vienas iš policijos pareigūnų ekipažų vejasi automobilį įjungę garso ir šviesos signalus ir per garsiakalbį vairuotojo reikalauja sustoti. Be to vaizdo medžiagoje aiškiai matoma, kad policijos pareigūnams pradėjus vytis Ford Focus transporto priemonę, Ford Focus automobilio vairuotojas didina greitį, tai tik patvirtina liudytojo G. K. nurodytas aplinkybes, kad Ford Focus vairuotojas juos matė.

P. K. eismo taisyklių 16 punktą tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, atitinkamai pagal šių taisyklių 78 punktą vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigūnas duoda signalą. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje. Pradžioje apklaustas traukiams administracinėn atsakomybėn asmuo R. P. nurodė, kad jam važiuojant toliau, priekyje buvo automobilio kamštis, jam pasitraukus į dešinę, pareigūnai jį užblokavo ir ištraukė iš automobilio (b.l. 30) Vėlesniame posėdyje R. P. nurodė, kad pareigūnams privažiavus prie jo automobilio, pareigūnai įjungė sirenas ir liepė sustoti, ir jis tik tada pamatė, kad jį stabdo policijos pareigūnai, dėl ko jis pasuko į dešinę ir sustojo. (b.l. 95) Taigi, iš R. P. nenuoseklių parodymų nėra aišku, ar jis sustojo vien todėl, kad priekyje buvo kamštis, ar sustojo pamatęs policijos pareigūnų automobilį su automobilyje įjungtais garso ir šviesos signalais.

Teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojas policijos pareigūnai G. K., V. G. bei M. B. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti R. P., jų parodymai tarpusavyje neprieštarauja ir yra nuoseklūs, todėl jie laikytini patikimais, todėl teismas konstatuoja, kad R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 punktas. Pabrėžtina, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatuoti, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010).

Šiuo atveju, iš policijos pareigūno G. K. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, taip pat jo bei pareigūno A. J. tarnybinių pranešimų, matyti, kad R. P. atsisakė tikrintis blaivumą. Traukiamas administracinėn atsakomybėn R. P. nebuvo nuoseklus ir aiškindamas, kodėl pareigūnui pareikalavus jis nesutiko tikrintis blaivumo, pradžioje R. P. teigė, kad blaivumą tikrintis atsisakė, kadangi buvo visiškai blaivus (b.l. 30), vėliau teigė, kad blaivumo negalėjo pasitikrinti dėl sveikatos problemų, t.y. prieš dvi dienas jis buvo sumuštas ir jo visas veidas buvo ištinęs (b.l. 95) Vertinat tai, kad R. P. yra buvęs policijos pareigūnas, ir tikėtina, kad puikiai išmano neblaivumo tikrinimo tvarką, tokie jo teiginiai atrodo logiškai nepaaiškinami. Akivaizdu, kad R. P. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti neblaivumą, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, ir šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Ta aplinkybė, kad R. P. nebuvo pasiūlyta nuvykti į gydymo įstaigą ir pasitikrinti blaivumo neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui, šiuo atveju nėra svarbus asmens blaivumas ar neblaivumas įvykio metu, kadangi asmuo traukiamas atsakomybėn už tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo visumoje, ir konstatuoti, kad asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad G. P. vairuojamas automobilis manevruodamas iš pirmos eismo juostos į antrą jokių posūkio signalų nerodė. Liudytojo teigimu, sustabdžius G. P. vairuojamą automobilį, R. P. nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Kaip pareigūnui nurodė G. P., vairuotojo pažymėjimą jis buvo palikęs namuose. Visos šios aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnų G. K. bei A. J. tarnybiniuose pranešimuose. Tai, kad su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, posėdžio metu neneigė ir pats traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo R. P., nurodydamas, kad vairuotojo pažymėjimą jis buvo palikęs Kėdainiuose ir su savimi neturėjo. Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad R. P. vairuodamas automobilį nerodė atitinkamos krypties posūkių šviesos signalų ir policijos pareigūnams pareikalavus vairuotojo pažymėjimo jo nepateikė, tuo R. P. pažeidė KET 16, 82, 136 punktų reikalavimus, ir įvykdė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. ir ATPK 124¹ str. 8 d.

R. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis vairuodamas automobilį privertė ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių vairuotojus staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ir greitį, kad būtų išvengta susidūrimo ir taip sukėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių turtui ir saugumui. Tokiais veiksmais R. P. pažeidė KET 9 p. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. Bylos medžiaga nustatyta, kad R. P. važiavo keliu Vilniaus – Kaunas – Klaipėda. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą matyti, kad R. P. važiavo keliu turinčiu dvi eismo juostas viena kryptimi. Nėra užfiksuota, kad R. P. vairuojamu automobiliu būtų privertęs tą pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių vairuotojus stabdyti, keisti važiavimo kryptį ir greitį, kad būtų išvengta susidūrimo. Kaip teismo posėdyje nurodė liudytojas G. K. surašant tarnybinį pranešimą suklydo, nurodydamas, kad R. P. vairuodamas automobilį privertė ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių vairuotojus staigiai stabdyti, keiti važiavimo kryptį ir greitį. Nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių R. P. kaltę padarius administracinės teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje) ir pavojingumą, į tai, kad R. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat atsižvelgia į tai, kad R. P. baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, augina vieną nepilnametį ir vieną mažametį vaiką, turi sveikatos problemų.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R. P. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 2 d. ir 124¹ str. 8 d. sankcijose numatytas baudas. Tuo pačiu pažymėtina, jog ATPK 130 str. 1 d. be piniginės baudos numato ir privalomą specialiosios teisės atėmimo terminą nuo trejų iki penkerių metų. Taip pat ir Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numato specialiosios teisės atėmimo terminą nuo dvejų iki trejų metų. Vertinant padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, R. P. atimtina teisė vairuoti transporto priemones.

Teismo posėdyje R. P. atstovas advokatas A. V. prašė R. P. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Kadangi tiek R. P., tiek jo vaikai turi sveikatos problemų, be to R. P. reikia rūpinti sergančia motina, ir teisės vairuoti transporto priemones apsunkintų vaikų ir sergančios mamos priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje (t. y. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę), taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-215/2009, N261-3042/2011). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą.

Vertinat padarytų pažeidimų pavojingumą, R. P. asmenybę, teismas konstatuoja, kad nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, R. P. atžvilgiu būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 35 (trisdešimt penkių) eurų dydžio baudą.

R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) eurų dydžio baudą.

R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 595 (penkių šimtų devyniasdešimt penkių) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 880 (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, R. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 880 (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Administracinės teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., nutraukti nesant R. P. veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), N. B. Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime turi būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas (1001).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.