Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Angetra“ nemokumo administratorės M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Angetra“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Angetra“ (toliau – Bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta M. B. (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 28 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo patvirtintas Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: I eilės kreditorius: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius – 7 587,65 Eur; II eilės kreditoriai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – 32 734,85 Eur, UAB „GBY“ – 602,83 Eur, UAB „Vykom“ – 1 138,14 Eur.

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarė bankrutuojančią UAB (toliau – BUAB) „Angetra“ likviduoti dėl bankroto.

4. 2023 m. rugpjūčio 31 d. nemokumo administratorė pateikė prašymą: pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu; konstatuoti, kad asmuo, atsakingas už Bendrovės tyčinį bankrotą yra buvęs Bendrovės vadovas R. B.; apriboti R. B. teisę 5 metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti iš R. B. Bendrovei bylinėjimosi išlaidas.

5. Prašyme nurodyta, kad valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) duomenimis Bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo R. B.. R. B. Bendrovės dokumentų ir turto nemokumo administratorei neperdavė, pateikė duomenis, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. Bendrovės akcijas pardavė Baltarusijos Respublikos piliečiui S. Š. (S. Š.). Naujasis Bendrovės akcininkas valdymo organų pasikeitimo Juridinių asmenų registre neregistravo, Bendrovė veiklos toliau nebevykdė. Bendrovės akcijų pirkimas–pardavimas buvo formalus, nesiekiant sukurti realių teisinių padarinių.

6. Prašyme pažymima, kad Bendrovės turtas buvo parduotas ženkliai mažesne nei rinkos kaina. 2019 m. balanso duomenimis Bendrovė turėjo turto už 146 311 Eur, o jos įsipareigojimai sudarė 177 694 Eur. Nuo 2020 m. pradžios Bendrovė nebeatsiskaitinėjo su valstybės biudžetu. Bendrovės vadovas R. B., siekdamas išvengti atsiskaitymo su valstybės biudžetu, 2020 m. liepos 10 d. pardavė Bendrovei nuosavybės teise priklausiusį turtą – vilkiką MB Acros, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žymiai mažesne nei rinkos kaina. Vilkikas parduotas už 3 630 Eur, o rinkoje tokios markės vilkikų kainos prasideda nuo 11 000 Eur. Vilkikas buvo parduotas R. B. valdomai kitai įmonei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Tolimaksa“. Po transporto priemonės pardavimo, Bendrovė sudarė su MB „Tolimaksa“ šios transporto priemonės nuomos sutartį, kuria įsipareigojo mokėti 1 000 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Vilkikas už mažesnę rinkos kainą buvo sąmoningai parduotas susijusiai įmonei, siekiant paslėpti turtą, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti skolų išieškojimą.

7. Prašyme teigiama, kad juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Bendrovė, būdama skolinga VMI ir VSDFV, nuo 2020 m. gegužės 18 d. atsiskaitinėjo su savo akcininku R. B. ir su jam priklausančia įmone MB „Tolimaksa“. R. B. nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. iš UAB „Angetra“ sąskaitos neteisėtai persivedė sau 119 700 Eur Bendrovės pinigines lėšas. Be to, R. B., būdamas skolingas VMI ir VSDFV, pažeisdamas atsiskaitymų tvarką iš Bendrovės sąskaitos nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2021 m. liepos 15 d. atliko mokėjimus kitai savo įmonei MB „Tolimaksa“, išmokėdamas jai iš viso 12 541 Eur. Tokios aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytus požymius, kai įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

8. Prašyme nurodyta, kad Bendrovė nustatytu laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių. Paskutiniai Bendrovės finansiniai duomenys pateikti už 2019 m. Tokios aplinkybės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytus požymius, kai įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

9. Prašyme pažymima, kad Bendrovės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį – UAB „Arsaka“ ir MB „Tolimaksa“, o finansiniai įsipareigojimai valstybės biudžetui palikti veiklos nevykdančioje Bendrovėje. UAB „Arsaka“ įregistruota 2019 m. rugsėjo 26 d., nuo 2020 m. liepos 30 d. šios įmonės veikla pakeista į analogišką kaip ir Bendrovės – „Krovininis kelių transportas“. Nuo 2020 m. birželio mėn. į UAB „Arsaka“ buvo perkelti dirbti visi buvę UAB „Angetra“ darbuotojai. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn., UAB „Angetra“ nebeteikė paslaugų savo klientams, kuriems iki to laiko ji teikė pastovias pervežimo paslaugas, o sutartys su šiais klientais toliau buvo vykdomos per UAB „Arsaka“. Tokios aplinkybės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytus požymius, kai įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

10. Prašyme teigiama, kad R. B. tyčiniais veiksmais privedė Bendrovę prie bankroto, todėl siekiant užkirsti jam kelią ateityje piktnaudžiauti įmonės vadovo įgaliojimais, būtina apriboti jo teisę 5 metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi netenkino nemokumo administratorės prašymo pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.

12. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog Bendrovės nemokumas kilo dėl to, kad suinteresuotas asmuo R. B. turėjo tikslą privesti Bendrovę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė. Teismas nustatė, kad paskutiniai UAB „Angetra“ finansiniai duomenys Juridinių asmenų registrui buvo pateikti už 2019 m. 2019 m. balanse nurodyta, jog Bendrovė turi 146 311 Eur vertės turtą, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 177 694 Eur. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti 2020 m. birželio 18 d., registrui pateikti ir įregistruoti 2020 m. birželio 19 d. 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarp suinteresuoto asmens R. B. ir S. Š. (S. Š.) sudaryta Bendrovės Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad pirkėjas yra susipažinęs su Bendrovės ekonomine, finansine, teisine būkle, Bendrovės akcininkų sudėtimi, akcijų statusu ir jų suteikiamomis teisėmis ir visa tai tenkina pirkėją. S. Š. (S. Š.) mirė (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė nemokumo administratorės argumentus, kad akcijų pirkimas–pardavimas buvo formalus, nesiekiant sukurti realių teisinių padarinių, jog naujasis akcininkas įmonės valdymo organų pasikeitimo juridinių asmenų registre neregistravo, o UAB „Angetra“ veiklos toliau nebevykdė, su kreditoriais neatsiskaitinėjo, dėl to jai buvo iškelta bankroto byla. Teismas įvertino, kad, mirus Bendrovės vieninteliam akcininkui ir vadovui, valdymo organų pasikeitimo Juridinių asmenų registre įregistruoti, taip pat vykdyti Bendrovės veiklą jis nebegalėjo, nes buvo miręs. Bendrovės Akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad už parduotą turtą – akcijas – suinteresuotas asmuo gavo mokėjimą grynaisiais, sutartis yra galiojanti, nenuginčyta.

13. Teismas atmetė nemokumo administratorės argumentus, kad R. B., siekdamas išvengti atsiskaitymo su valstybės biudžetu, pardavė transporto priemonę žymiai mažesne nei rinkos kaina, dėl ko Bendrovė patyrė nuostolius. Nemokumo administratorė, argumentuodama vilkiko kainą, pateikė nuorodą į interneto svetainę https://autoplius.lt/, tačiau joje yra 2013–2016 m. gamybos transporto priemonės, o parduotas vilkikas yra 2007 m. Teismas nustatė, kad vilkikas buvo parduotas už didesnę kainą nei jis buvo įsigytas: vilkikas 2019 m. lapkričio 25 d. buvo įsigytas Vokietijoje už 3 500 Eur, o parduotas už 3 630 Eur. Nors nemokumo administratorė teigė, kad po transporto priemonės pardavimo UAB „Angetra“, Bendrovė su MB „Tolimaksa“ sudarė šios transporto priemonės nuomos sutartį, tačiau tai kita MB „Tolimaksa“ valdoma transporto priemonė. Teismas nesutiko su nemokumo administratorės argumentais, kad vilkikas parduotas susijusiai įmonei, siekiant paslėpti turtą, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti skolų išieškojimą. Be to, Bendrovė vilkiko pardavimo dieną (2020 m. liepos 10 d.) neturėjo kreditorių, kuriems finansiniai reikalavimai būtų buvę pradelsti ir kurie būtų turėję teisę priverstinį išieškojimą nukreipti į Bendrovės turtą.

14. Teismas nesutiko su nemokumo administratorės teiginiais, kad Bendrovė, būdama skolinga VMI ir VSDFV, pažeisdama tvarką nuo 2020 m. gegužės 18 d. atsiskaitinėjo su penktosios eilės kreditoriais – su akcininku R. B. ir MB „Tolimaksa“. Teismas nustatė, kad: Bendrovė buvo pripažinta nukentėjusia nuo Covid-19 pandemijos ir jai taikytos mokestinės pagalbos priemonės; Bendrovei nebuvo skaičiuojami delspinigiai ar vykdomas mokesčių išieškojimas nuo karantino paskelbimo pradžios (2020 m. kovo 16 d.) iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremali situacija ir dar du mėnesius po to; Bendrovė buvo įtraukta į sąrašą ,,Juridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“. Bendrovės nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. nesumokėtų mokesčių VMI mokėjimas atidėtas iki 2021 m. balandžio 30 d. ir dar du mėnesius. VSDFV atidėjo Bendrovei 4 929,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus įsiskolinimo mokėjimą iki 2022 m. sausio 10 d., nurodydama, jog atidėtas įmokų įsiskolinimas turi būti sumokėtas iki 2025 m. gruodžio 10 d., mokant išdėstytus mokėjimus nuo 2022 m. sausio 10 d. Teismas nurodė, kad Bendrovės skolos VMI išieškojimas buvo sustabdytas nuo 2020 m. kovo 16 d., o nuo 2020 m. lapkričio 7 d. vėl paskelbtas karantinas, galiojęs iki 2021 m. liepos 1 d., todėl, teismo vertinimu, R. B. pagrįstai mokestinių prievolių neįvykdymo nelaikė Bendrovės nemokumo požymiu. VSDFV mokėjimas taip pat buvo atidėtas, todėl suinteresuotas asmuo taip pat neturėjo pagrindo įtraukti šios prievolės, vertindamas Bendrovės būklę mokumo aspektu. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo iš viso 119 700 Eur pavedimų R. B. ir pavedimų iš viso 12 541 Eur MB „Tolimaksa“ vertinti kaip pažeidžiančių CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Teismas nustatė, kad 2018–2020 m. R. B. suteikė Bendrovei 127 426,60 Eur paskolas. Skolos grąžinimas nėra laikomas neteisėtu, o suinteresuotas asmuo turėjo realią ir galiojančią reikalavimo teisę į Bendrovę. Teismas nesutiko su nemokumo administratorės teiginiais, kad nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2021 m. liepos 15 d. Bendrovė nepagrįstai atliko 12 541 Eur mokėjimus MB „Tolimaksa“. Pagrindinė Bendrovės veikla buvo tarptautinis krovinių – naujų automobilių pervežimas. Kadangi Bendrovė neturėjo didelio finansinio kapitalo, neturėjo galimybės veiklai vykdyti pirkti transportą, todėl transportą nuomojo iš MB „Tolimaksa“. Tarp Bendrovės ir MB „Tolimaksa“ buvo sudarytos septynios autovežių bei priekabų nuomos sutartys, už kurias atsiskaityta. Teismo vertinimu, 1 000 Eur nuomos kaina mėnesiui yra proporcinga ir adekvati.

15. Byloje nėra nustatyta, jog suinteresuotas asmuo sunaikino, paslėpė ar nepagrįstai atsisakė nemokumo administratorei pateikti kokius nors Bendrovės dokumentus. Bendrovės dokumentai ir apskaita buvo saugomi ir įvykus akcijų pirkimo–pardavimo sandoriui, pagal perdavimo–priėmimo aktą perduoti naujajam Bendrovės vadovui.

16. Teismas sutiko su R. B. argumentais, kad, nesant duomenų, jog Bendrovė su savo užsakovais turėjo nuolatines vežimo sutartis, jos ir negalėjo būti perkeltos į UAB „Arsaka“.

17. Teismas nustatė, kad Luminor Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 15 d. Bendrovė padengė 72 244,14 Eur įsipareigojimus bei suteikė 27 391,88 Eur paslaugas. Visos gautos pajamos buvo panaudos Bendrovės įsipareigojimų dengimui, todėl teismas nusprendė, kad Bendrovė vykdė savo įsipareigojimus ir atsiskaitė su kreditoriais. Nors nemokumo administratorė deklaratyviai teigė, kad Bendrovėje paliktos finansinės skolos, kurios didėjo nuo 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau nepateikė duomenų apie Bendrovės įsipareigojimus aktualiu laikotarpiu. Teismas nustatė, kad mažėjant Bendrovės veiklos apimtims Bendrovei nebereikėjo tokio kiekio darbuotojų, todėl dalis darbuotojų buvo atleisti, o mažiau darbuotojų pakako Bendrovės veiklai vykdyti tiek, kiek Bendrovė turėjo užsakymų. Teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog darbuotojai buvo perkelti į kitą įmonę. Teismo įsitikinimu, pareiškėja neįrodė, kad R. B. tikslas buvo perkelti įmonės veiklą į kitą įmonę, siekiant išvengti atsiskaitymo su Bendrovės kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad pareiškimas grindžiamas tik deklaratyviomis aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos objektyviais įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti tyčinio Bendrovės bankroto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

18. Nemokumo administratorė atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį ir BUAB „Angetra“ bankrotą pripažinti tyčiniu; konstatuoti, kad asmuo, atsakingas už BUAB „Angetra“ tyčinį bankrotą, yra R. B.; apriboti R. B. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti iš R. B. bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nevisapusiškai ištyręs pateiktus įrodymus bei netinkamai juos įvertino, dėl ko padarė neteisingas išvadas. Buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, teismas išimtinai rėmėsi suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytais argumentais, kurie nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais ar kitais duomenimis.

18.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teisės aktų normų, reguliuojančių vadovo paskyrimą. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatas, apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais naujai išrinktas vadovas arba įgaliotas asmuo Juridinių asmenų registro tvarkytojui privalo pranešti ne vėliau kaip per 5 dienas. Per 5 dienas privaloma pranešti ir apie akcijų perleidimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis, 14 dalis). ABĮ 12 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bendrovė, turėdama santykių su trečiaisiais asmenimis, gali remtis Juridinių asmenų registro duomenimis, informacija ir dokumentais tiktai po to, kai jie buvo viešai paskelbti Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Nepateikus duomenų Juridinių asmenų registrui apie pasikeitusį vadovą, šis negalėjo pradėti vykdyti veiksmų Bendrovės vardu. Be to, su bendrovės vadovu turi būti sudaroma darbo sutartis (ABĮ 37 straipsnio 4 dalis), kuri sudaryta nebuvo. Naujasis Bendrovės akcininkas tik formaliai pasirašė Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nesiekė vykdyti veiklos, todėl akcijų perleidimas nesukėlė teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nebuvo galimybės įregistruoti valdymo organų pasikeitimo Juridinių asmenų registre ir pradėti vykdyti veiklą, nes mirė Bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas, neatitinka protingumo kriterijaus, nes naujasis akcininkas S. Š. (S. Š.) mirė (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei po 20 dienų po akcijų įsigijimo, o per tą laiką jis neatliko nei vieno būtino veiksmo, rodančio, kad jis siekė toliau vykdyti su Bendrove veiklą.

18.3. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Bendrovės akcijos buvo parduotos ne dėl Bendrovės finansinės būklės, o dėl neapibrėžtumo naujų automobilių pervežimo rinkoje, neatitinka bylos aplinkybių. Iš UAB „Arsaka“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad Bendrovės perdavimo dieną, UAB „Arsaka“, į kurią perėjo dirbti Bendrovės darbuotojai, tiems patiems kontrahentams išrašė didelės vertės sąskaitas.

18.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvestionavo CK 6.930¹ straipsnio taikymo galimybę. Nors VMI sustabdė skolos išieškojimą, tačiau tai nereiškia, kad Bendrovė buvo atleista nuo pareigos laiku mokėti mokesčius ar buvo pakeisti šios prievolės mokėjimo terminai. Bendrovė buvo pripažinta nukentėjusia nuo Covid-19 pandemijos ir jai taikytos mokestinės pagalbos priemonės: jai nebuvo skaičiuojami delspinigiai ar vykdomas mokesčių išieškojimas nuo karantino paskelbimo pradžios iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremali situacija ir dar du mėnesius po to. VMI rašte buvo prašoma mokesčius mokėti pagal galimybes, o, jeigu vykdyti mokestines prievoles bus sudėtinga ir ekstremaliai situacijai pasibaigus, tuomet pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos (be palūkanų) sutartį. Bendrovė 2020 m. turėjo galimybes mokėti privalomus mokesčius – 2020 m. Bendrovė gavo–išleido 430 000 Eur. Didelė šių pajamų dalis buvo skirta akcininko R. B. paskolos gražinimui. 2020 m. Bendrovė turėjo pareigą mokėti ir VSDFV įmokas. Pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d., Bendrovė faktiškai nebeturėjo lėšų tęsti veiklą, o jos veikla buvo perkelta į kitą R. B. įmonę – UAB „Arsaka“.

18.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų požymių. Pats suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad Bendrovės pinigai bei atsiskaitymai vyko ne tik per banką, bet ir per kasą. Nepateikus finansinės atskaitomybės už 2020 m. nėra galimybių konstatuoti kitų galimai padarytų R. B. įstatymų pažeidimų.

18.6. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė, netinkamai įvertino įrodymus dėl Bendrovės veiklos perkėlimo į UAB „Arsaka“, dėl ko padarė neteisingas išvadas. Nemokumo administratorė pateikė duomenis apie PVM sąskaitas faktūras, kurias savo kontrahentams išrašinėjo Bendrovė, o sustabdžius jos veiklą tiems patiems kontrahentams PVM sąskaitas faktūras išrašinėjo UAB „Arsaka“. Tai įrodo, kad Bendrovės sutartys buvo perkeltos į UAB „Arsaka“. Nemokumo administratorė neturi sutarčių, nes jai tokie dokumentai nebuvo perduoti. Teismas galėjo atlikti detalesnį tyrimą ir pareikalauti pateikti sutartis, nes bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismas turi būti aktyvus. Sutartis su nuolatiniais užsakovais, iš kurių Bendrovė turėjo dideles pajamas, po jos veiklos sustabdymo toliau vykdė UAB „Arsaka“.

18.7. Pateiktos Bendrovės išrašytos sąskaitos įrodo, kad Bendrovė 2020 m. birželio mėn. suteikė 9 655 Eur paslaugas, 2020 m. liepos mėn. – 59 713,85 Eur, 2020 m. rugpjūčio mėn. – 22 158 Eur. Bendrovė turėjo užsakymų ir galėjo toliau vykdyti veiklą, tačiau Bendrovės darbuotojai buvo atleisti, o po to įdarbinti UAB „Arsaka“, kuri veiklą realiai pradėjo vykdyti tik po šių darbuotojų perkėlimo. Apie buvusių Bendrovės darbuotojų įdarbinimą UAB „Arsaka“ teismas nepasisakė. Bylos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovės veikla perkelta į UAB „Arsaka“, kuri iki šiol vykdo tą pačią veiklą, kurią anksčiau vykdė Bendrovė, o finansiniai įsipareigojimai liko Bendrovėje. R. B., siekdamas išvengti atsiskaitymo su Bendrovės kreditoriais (valstybės biudžetu), tyčiniais veiksmais privedė Bendrovę prie nemokumo – perkėlė Bendrovės veiklą į kitą įmonę. Pirmosios instancijos teismas tyčinio bankroto požymius ir jų įtaką Bendrovės bankrotui vertino atsietai, neįvertindamas veiksmų visumos Bendrovės valdymo ir veiklos organizavimo kontekste.

18.8. Nors R. B. pirmosios instancijos teismui nurodė duomenis apie kelių jo sėkmingai įsteigtų įmonių akcijų pardavimą, tačiau nenurodė duomenų, kad buvo ir įmonės, kurios buvo likviduotos dėl bankroto.

19. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį ir pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu; nustatyti, kad už Bendrovės tyčinį bankrotą yra atsakingas R. B.; apriboti R. B. teisę 5 metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti iš R. B. Bendrovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nemokumo administratorės nurodytos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai, taip pat teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, sudaro pagrindą spręsti, jog nemokumo administratorės atskirasis skundas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti patenkintas.

20. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius atsikirtimus į apeliantės skundo argumentus:

20.1. Ne suinteresuotas asmuo, o naujasis Bendrovės vadovas privalėjo Juridinių asmenų registrui pranešti apie Bendrovės vadovo pasikeitimą. 20 dienų terminas nuo Bendrovės akcijų įsigijimo iki šio asmens mirties nėra nepateisinamai ilgas, dėl kurio galima daryti išvadą dėl S. Š. (S. Š.) neketinimo tęsti Bendrovės veiklą bei Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties fiktyvumo. Bendrovės akcijų perleidimas buvo sąžiningais ir skaidrus, atitiko tikrąją šalių valią, sandoris buvo patvirtintas notarės. Bendrovės akcijos buvo parduotos ne dėl Bendrovės finansinės būklės, bet dėl neapibrėžtumo naujų automobilių pervežimo rinkoje, kurioje veikė Bendrovė. Dėl Covid-19 pandemijos tarptautinių naujų automobilių pervežimo rinka buvo stagnacijoje. Bendrovės gaunami krovinių pervežimų užsakymai buvo vienkartiniai, skirti tik konkrečiam pervežimui.

20.2. Bendrovės mokestinės prievolės valstybei aktualiu laikotarpiu buvo sustabdytos ir/ar atidėtos, todėl nėra pagrindo konstatuoti CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo. Tiek Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1139-1037/2023, tiek skundžiamoje nutartyje ši aplinkybė buvo vertinama taip, jog Bendrovės mokestinės prievolės valstybei ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sustabdytos ir(ar) atidėtos. Ekstremali situacija Lietuvos Respublikoje baigėsi tik 2022 m. gegužės 1 d., todėl Bendrovės mokestinės prievolės valstybei buvo sustabdytos ir (ar) iki nurodyto termino. Nepaisant to, Bendrovė per nurodytą laikotarpį valstybės biudžetui sumokėjo 38 593,50 Eur: 31 915,52 Eur – VMI, 6 678,00 Eur – VSDFV. Be to, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 15 d. Bendrovė savo kreditoriams pervedė 72 244,14 Eur, suteikė paslaugas už ne mažiau nei 27 391,88 Eur. Gautos pajamos buvo panaudotos dengti Bendrovės įsipareigojimus.

20.3. Aplinkybės, kad 2021 m. laiku nebuvo pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020 m. finansinius metus, negalima laikyti Bendrovės privedimą prie bankroto tyčia įrodančiu požymiu.

20.4. Tiek Bendrovė, tiek UAB „Arsaka“ veikė specifinėje, pakankamai siauroje verslo šakoje – užsiėmė tarptautiniu naujų automobilių pervežimu. Šios verslo šakos specifika lemia, kad rinkoje egzistuoja siauras klientų ratas. Bendrovės per visą jos veiklos laikotarpį įvykdyti krovinių pervežimo užsakymai buvo vienkartiniai. Dirbant tame pačiame sektoriuje kai kurie klientai gali sutapti, tačiau tai nereiškia, kad Bendrovės veikla buvo perkelta. Nei UAB „Arsaka“, nei suinteresuotas asmuo neturi ir negali turėti UAB „Angetra“ sudarytų sutarčių su savo užsakovais, kadangi, tęstinio pobūdžio sutarčių, iš kurių kylančios teisės ir pareigos galėtų būti perkeliamos tretiesiems asmenims, ir kurių vykdymas būtų galimas tęsti ateityje, Bendrovė nebuvo sudariusi. UAB „Arsaka“ nebuvo įtraukta į civilinę bylą, jai nebuvo pareikšti reikalavimai, todėl dokumentų, duomenų ir informacijos UAB „Arsaka“ į civilinę bylą teikti neprivalėjo. Nemokumo administratorės cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-622/2014 pateikti išaiškinimai yra neaktualūs, nes buvo pateikti kitoje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, kitame kontekste ir dėl kitokių pirmosios instancijos teismo veiksmų (neveikimo).

20.5. Mažėjant Bendrovės veiklos apimtims, jai nebereikėjo tokio kiekio darbuotojų. Suinteresuotas asmuo stengėsi mažinti Bendrovės administracinius kaštus proporcingai turimam krovinių pervežimo kiekiui, todėl dalis darbuotojų buvo atleisti.

20.6. Nemokumo administratorė atskirajame skunde teikia internetines nuorodas ir akcentuoja aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo vadovavo keletui juridinių asmenų, kuriems buvo pradėti ir užbaigti bankroto procesai, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Be to, nemokumo administratorė nepaaiškina priežastinio ryšio tarp suinteresuoto asmens vadovavimo nurodytoms bendrovėms ir šioje civilinėje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

23. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratorės prašymas pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu, taip pat nustatyti, kad R. B. yra asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą, ir apriboti R. B. teisę 5 metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Dėl naujų įrodymų

24. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2021 m. vasario 28 d. UAB „Angetra“ prašymą VMI atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą; 2021 m. kovo 31 d. VMI paaiškinimą į UAB „Angetra“ 2021 m. vasario 28 d. prašymą; 2021 m. kovo 31 d. VMI raštą. Apeliantė paaiškino, kad šie įrodymai pagrindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog mokestinės paskolos sutartis su Bendrove nebuvo sudaryta, kadangi kartu su prašymu nebuvo pateikti Bendrovės finansinę būklę apibūdinantys dokumentai. Apeliantė taip pat pateikė 2021 m. kovo 24 d. VSDFV sprendimą atidėti UAB „Angetra“ 4 929,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus įsiskolinimo mokėjimą iki 2022 m. sausio 10 d. Nurodytu įrodymu apeliantė grindžia atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, kad Bendrovė nemokėjo VSDFV įmokų, dėl ko susidarė 4 929,30 Eur įsiskolinimas.

25. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą išreiškė nesutikimą su byloje pateiktais naujais rašytiniais įrodymais. Nurodo, kad visus minėtus dokumentus ištyrė ir dėl jų pasisakė Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1139-1037/2023, o apeliantė, teikdama naujus įrodymus, siekia paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą ir res judicata galią turinčią faktinę aplinkybę, kad Bendrovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui.

26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

27. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės pateiktus naujus įrodymus, nusprendžia, kad minėti dokumentai yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, jie negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl pateiktus naujus įrodymus priima ir įvertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo ir jau spręsto ginčo dėl nuostolių atlyginimo

28. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktas).

29. Nemokumo administratorė tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus galiojant JANĮ, todėl klausimas dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).

30. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1139-1097/2023 pagal ieškovės BUAB ,,Angetra“ patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Kai kurios aplinkybės, dėl kurių yra pasisakyta minėtame teismo sprendime, yra aktualios ir nagrinėjamai bylai dėl tyčinio bankroto:

30.1. <...> ieškovė itin formaliai remiasi JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta juridinio asmens nemokumo būsenos sąvoka ir neatsižvelgia į teismų praktikoje formuluojamus juridinio asmens vertinimo kriterijus bei įstatyme įtvirtintos nemokumo būsenos sąvokos turinio aiškinimą, o byloje pateiktos medžiagos pagrindu nėra pakankamo pagrindo pripažinti įrodytais teiginius dėl Bendrovės nemokumo 2020 m. sausio mėnesį (CPK 178, 185 straipsniai) (31 punktas);

30.2. <...> byloje esantys duomenys, nors ir patvirtina įmonę susidūrus su tam tikrais sunkumais vykdant veiklą, tačiau leidžia spręsti, jog sunkumai iš esmės nelėmė visiško Bendrovės veiklos sustabdymo. Aplinkybę, kad Bendrovė vykdė veiklą, patvirtina į bylą pateiktas UAB ,,Angetra“ panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalas, sąskaitoms, išrašytoms 2020 m. sausio–balandžio mėnesiais, 2020 m. liepos 10 d. PVM sąskaita faktūra. Iš Bendrovės VMI teiktuose prašymuose dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl Covid-19 pandemijos, nurodytų duomenų galima spręsti, jog Bendrovės finansiniai rodikliai gerėjo. <...> Byloje nėra duomenų apie Bendrovės sistemingai nevykdytus įsipareigojimus kreditoriams – kreditorių pretenzijų, raginimų atsiskaityti, inicijuotų skolų išieškojimo procesų ar pan. (CPK 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti įrodytu, kad ieškovės nurodytu momentu – 2020 m. sausio mėnesį – Bendrovės vadovas turėjo suvokti, kad įmonė susidūrė su ilgalaikiais, sisteminiais sunkumais, nebegalės vykdyti veiklos ir atsirado pagrindas laikyti ją nemokia bei inicijuoti nemokumo procesą (36 punktas).

30.3. Ieškovė nepaneigė atsakovo argumentų, kad finansinė atskaitomybė neturėjo būti parengta ir pateikta 2020 m. sausio mėnesį, kad VMI skolos išieškojimas buvo sustabdytas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d., o nuo 2020 m. lapkričio 7 d. vėl paskelbtas karantinas, galiojęs iki 2021 m. liepos 1 d., todėl atsakovas pagrįstai mokestinių prievolių neįvykdymo nelaikė įmonės nemokumo požymiu. Valstybės socialinio draudimo prievolių vykdymas taip pat buvo atidėtas iki 2022 m. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas neturėjo pagrindo įtraukti šias prievoles vertindamas įmonės būklę mokumo aspektu. Dėl to, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d. esant sustabdytiems ir(ar) atidėtiems Bendrovės įsipareigojimų vykdymams VMI ir VSDFV, ieškovei neįrodžius, kad tuo metu Bendrovė turėjo kokių nors kitų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, bei atsižvelgus į tai, kad Bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių sąraše dominuoja VMI ir VSDFV reikalavimai, konstatuotina, kad nebuvo įrodyta, jog atsakovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie Bendrovės nemokumą jai neatsiskaičius su nurodytais kreditoriais (38 punktas).

30.4. <...> ieškovė neįrodė Bendrovės nemokumo nuo 2020 m. sausio mėnesio ar atsakovo pareigos inicijuoti bankroto procesą atsiradimo nuo 2020 m. rugsėjo 17 d., t. y. nebuvo nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai JANĮ 5 straipsnio 1 punkto prasme (49 punktas).

30.5. Taip pat atmetamas susijęs ieškinio reikalavimas dėl atsakovo teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo. Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal JANĮ tą privalėjo padaryti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tokia atsakovo atsiradusi pareiga ieškovės nurodomu momentu nebuvo nustatyta ir jos pažeidimas nekonstatuotas (51 punktas).

31. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

Dėl Bendrovės nemokumo momento

32. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

33. Nemokumo administratorė Bendrovės nemokumą siejo su Bendrovės įsiskolinimu VMI ir VSDFV. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiame sprendime nesutiko su argumentais, kad Bendrovė buvo nemoki 2020 m. sausio–rugsėjo mėn. (žr. šios nutarties 30.1-30.4 punktus). Įvertinus įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo įtraukti prievoles VMI ir VSDFV vertindamas Bendrovės būklę mokumo aspektu tol, kol Bendrovei buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, taip pat atsižvelgus į tai, kad mokestinės pagalbos priemonių taikymas Bendrovei buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 30 d. ir dar du mėnesius, laikytina, kad Bendrovės nemokumo momentas atsirado ne anksčiau nei 2021 m. birželio mėn.

Dėl tyčinio bankroto požymių

34. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius.

35. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).

36. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

37. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

38. Tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, kuris nulėmė įmonės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020).

39. Nemokumo administratorė, įrodinėdama JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, atskirajame skunde iš esmės rėmėsi šiomis aplinkybių grupėmis: 1) UAB „Angetra“ akcijos buvo parduotos formaliai, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių; 2) suinteresuotas asmuo neteisėtai, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. susigrąžino 119 700 Eur paskolą, dėl ko Bendrovė faktiškai nebeturėjo lėšų tęsti veiklą; 3) R. B. nustatytu laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už 2020 m.; 4) R. B. Bendrovės veiklą ir darbuotojus perkėlė į UAB „Arsaka“.

Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo

40. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

41. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas, atmesdamas nemokumo administratorės argumentą, jog Bendrovės akcijos buvo parduotos formaliai, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, rėmėsi išimtinai suinteresuoto asmens R. B. atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis.

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Angetra“ buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo R. B.. 2021 m. rugpjūčio 27 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi R. B. perleido UAB „Angetra“ akcijas S. Š. (S. Š.), kuris 2021 m. rugpjūčio 27 d. vienintelio akcininko sprendimu nutraukė UAB ,,Angetra“ direktoriaus R. B. įgaliojimus nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d., atleido jį iš direktoriaus pareigų ir direktoriumi paskyrė save. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 1.4.4 papunktyje nurodyta, kad pirkėjas yra visiškai susipažinęs su Bendrovės ekonomine, finansine, teisine būkle, Bendrovės akcininkų sudėtimi, akcijų statusu ir jų suteikiamomis teisėmis ir visa tai tenkina pirkėją. 2021 m. rugpjūčio 27 d. naujam Bendrovės vadovui buvo perduoti finansiniai dokumentai. (duomenys neskelbtini) S. Š. (S. Š.) mirė.

43. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Kai visas akcinės bendrovės akcijas įgyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, asmuo įgyja dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko, akcinės bendrovės vadovas apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo ABĮ 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 14 dalis). CK 2.66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organų, tarp jų ir administracijos vadovo, pasikeitimai įsigalioja tik tada, kai jie įregistruojami Juridinių asmenų registre. Taigi, S. Š. (S. Š.) privalėjo vykdyti pareigas, kurias jam nustatė teisės aktai.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Bendrovės duomenų apie Bendrovės vadovą tinkamas neišviešinimas Juridinių asmenų registre, esant į bylą pateiktiems duomenims apie vienintelio akcininko priimtus sprendimus šiuo klausimu, nepaneigia šio asmens tikrosios valios faktiškai valdyti Bendrovę. Be to, tai, kad S. Š. (S. Š.) mirė (duomenys neskelbtini), leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog jis nespėjo perduoti informacijos Juridinių asmenų registrui. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pagal bylos duomenis, tai negali objektyviai lemti išvados, kad Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta formaliai, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Byloje nėra pateiktų objektyvių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų spręsti apie Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties neteisėtumą. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo nuginčyta, nebuvo keliamas klausimas dėl jos ar tam tikrų jos sąlygų negaliojimo. Nagrinėjamu atveju vien deklaratyvūs nemokumo administratorės teiginiai negali lemti išvados apie Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties formalumą. Be kita ko, Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, o tai reiškia, jog pirkėjas buvo realus, jo tapatybę nustatė notaras, sandoris atitiko tiek pardavėjo, tiek pirkėjo valią, už akcijas buvo sumokėtas sutartas atlygis.

45. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo aspektu, kad esą Bendrovės akcijos buvo parduotos ne dėl Bendrovės finansinės būklės, bet dėl neapibrėžtumo naujų automobilių pervežimo rinkoje.

46. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais apeliantės argumentais. Byloje pateikti duomenys, kad Bendrovės gaunamų užsakymų mastas kiekvieną mėnesį skyrėsi (pvz., 2020 m. vasario mėn. – 44 006,70 Eur, 2020 m. birželio mėn. – 9 655 Eur, 2020 m. spalio mėn. – 1 283 Eur ir kt.). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1139-1097/2023 buvo konstatuota, kad Bendrovė nebuvo nemoki, vykdė veiklą (žr. nurodyto teismo sprendimo 36 punktą). Taigi, teigti, kad Bendrovės akcijos buvo parduotos dėl Bendrovės finansinės būklės nėra pagrindo. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų įvertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo

47. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

48. Aiškindamas CK 6.930¹ straipsnio tikslus, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad: CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Vertinant, ar mokėjimai buvo atlikti nepažeidžiant įstatymo nustatyto mokėjimų eiliškumo, neturi reikšmės aplinkybė, kokia buvo kiekvieno iš kreditorių reikalavimų dalies tenkinimo proporcija pagal jų turimus reikalavimus per tam tikrą laikotarpį ir jos palyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018 42 punktas).

50. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl argumentų dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, kai Bendrovė pavedimus atliko buvusiam vadovui – suinteresuotam asmeniui R. B., akcentavo, kad Bendrovės mokestinės prievolės valstybei (VMI ir VSDFV) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sustabdytos ir(ar) atidėtos, todėl nėra pagrindo Bendrovės atliktų pavedimų vertinti kaip pažeidžiančių CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

51. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nors VMI sustabdė skolos išieškojimą priverstine tvarka, tačiau tai nereiškia, jog Bendrovė buvo atleista nuo pareigos laiku mokėti mokesčius. Suinteresuotam asmeniui neteisėtai, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. susigrąžinus 119 700 Eur paskolą, Bendrovė faktiškai nebeturėjo lėšų tęsti veiklą.

52. Byloje nustatyta, kad Bendrovė buvo pripažinta nukentėjusia nuo Covid-19 pandemijos ir jai taikytos mokestinės pagalbos priemonės. 2020 m. balandžio 20 d. el. laišku VMI informavo Bendrovę, kad buvo gautas Bendrovės prašymas taikyti pagalbos priemones, nes verslas dėl valstybėje įvesto karantino patyrė neigiamas pasekmes ir kad Bendrovei nebus skaičiuojami delspinigiai ar vykdomas mokesčių išieškojimas nuo karantino paskelbimo pradžios (2020 m. kovo 16 d.) iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremali situacija ir dar du mėnesius po to; taip pat, kad Bendrovė traukta į sąrašą ,,Juridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“; prašoma sudėtingu metu mokesčius mokėti pagal galimybes, o, jei vykdyti mokestines prievoles bus sudėtinga ir ekstremaliai situacijai pasibaigus, tuomet pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos (be palūkanų) sutartį. 2021 m. kovo 31 d. raštu VMI nurodė, kad mokestinės pagalbos priemonių taikymas UAB ,,Angetra“ buvo pratęstas; iki 2021 m. balandžio 30 d. ir dar du mėnesius taikomos mokestinės pagalbos priemonės; dėl nesumokėtų mokesčių, susidariusių nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., neskaičiuojami delspinigiai, nevykdomas išieškojimas ir galima sudaryti mokestinės paskolos sutartis (be palūkanų). Byloje taip pat nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. kovo 24 d. sprendimu dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka Nr. (duomenys neskelbtini) atidėjo Bendrovei 4 929,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus įsiskolinimo mokėjimą iki 2022 m. sausio 10 d., nurodydamas, jog atidėtas įmokų įsiskolinimas turi būti sumokėtas iki 2025 m. gruodžio 10 d. mokant išdėstytus mokėjimus nuo 2022 m. sausio 10 d.

53. Nurodyti duomenys leidžia teigti, kad Bendrovė 2020 m. buvo susidūrusi su sunkumais vykdant veiklą, tačiau šie sunkumai nelėmė visiško Bendrovės veiklos sustabdymo. Byloje pateikta informacija iš Išrašomų sąskaitų faktūrų registro, Transporto priemonių nuomos sutartys, MB „Tolimaksa“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros už transporto priemonių nuomą patvirtina, kad Bendrovė vykdė veiklą, gavo pajamas ir tokiu būdu dengė finansinius įsipareigojimus. Kaip matyti iš Bendrovės sąskaitos išrašo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 15 d. Bendrovė dengė turimus įsipareigojimus.

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. teikė Bendrovei paskolas, o Bendrovė nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. suinteresuotam pervedė 119 700 Eur už suteiktas paskolas. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1139-1097/2023 nustatytas aplinkybes (30.1-30.4 punktai), šios bylos aplinkybių visumą, pritartina pirmosios instancijos teismo įvertinimui, kad suinteresuotas asmuo R. B. neturėjo pagrindo įtraukti Bendrovės mokestines prievoles, vertindamas Bendrovės būklę mokumo aspektu. Kadangi Bendrovės mokestinės prievolės valstybei ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sustabdytos ir(ar) atidėtos, nėra pagrindo Bendrovės pavedimų suinteresuotam asmeniui vertinti kaip pažeidžiančių CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

55. Apeliantės teiginiai, kad suinteresuotam asmeniui pervedus 119 700 Eur už suteiktas paskolas, Bendrovė faktiškai nebeturėjo lėšų tęsti veiklą, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Kaip jau buvo minėta, Bendrovė nebuvo sustabdžiusi veiklos vykdymo, veiklą vykdė ir gavo pajamas. Bendrovė mažino finansinius įsipareigojimus kreditoriams, 2019 m. Bendrovės Balanse buvo fiksuoti 177 694 Eur įsipareigojimai, o Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtino 42 063,47 Eur kreditorių finansinius reikalavimus. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad paskolų grąžinimas suinteresuotam asmeniui R. B. sukūrė situaciją, kai Bendrovė nebeturėjo lėšų tęsti veiklą.

56. Sutiktina su apeliante, kad VMI tik sustabdė skolos išieškojimą priverstine tvarka, bet tai nereiškia, jog Bendrovė buvo atleista nuo pareigos mokėti mokesčius. Kaip matyti iš Bendrovės sąskaitos išrašo, Bendrovė pagal galimybes mokėjo mokesčius tiek VMI, tiek VSDFV. Taigi, nepaisant to, kad Bendrovės mokestinės prievolės valstybei buvo sustabdytos ir(ar) atidėtos, Bendrovė atliko mokėjimus į valstybės biudžetą.

57. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo pavedimų suinteresuotam asmeniui vertinti kaip pažeidžiančių CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog apeliantės nurodomas mokėjimų eiliškumo pažeidimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su bendrovės nemokumo būklės atsiradimu ar pablogėjimu.

Dėl (ne)tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo

58. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis).

60. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

61. Nemokumo administratorė nurodo, kad suinteresuotas asmuo nepateikė Juridinių asmenų registrui Bendrovės finansinių duomenų už 2020 m., dėl ko yra pagrindas pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

62. Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal CK 2.66 straipsnio 4 dalį įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Bendrovės metinių finansinių atskaitų rinkinys turi būti patvirtintas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 2 dalis), kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis) ir kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 3 dalis).

63. Kaip minėta, nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. Bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo R. B.. Paskutiniai Bendrovės finansiniai duomenys registrui buvo pateikti už 2019 m. Iš viešų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti 2020 m. birželio 18 d., registrui pateikti ir įregistruoti 2020 m. birželio 19 d. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys už 2020 m. Juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktas.

64. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad suinteresuoto asmens veiksmai dėl finansinių ataskaitų už 2020 m. neperdavimo Juridinių asmenų registrui, šiuo atveju nulėmė tai, jog neįmanoma visapusiškai nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir jo struktūros. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo R. B. būtų paslėpęs, sunaikinęs ar sugadinęs finansinius dokumentus, taip pat byloje nėra duomenų esą Bendrovės apskaita suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpiu būtų tvarkoma aplaidžiai ar neišsaugoti apskaitos dokumentai. Antra, suinteresuotas asmuo R. B. 2021 m. rugpjūčio 27 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi perleido Bendrovės akcijas S. Š. (S. Š. Pagal sutarties nuostatas naujam Bendrovės vadovui buvo perduoti Bendrovės finansiniai dokumentai. Trečia, byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorė iš turimų Bendrovės apskaitos duomenų negali visiškai ar iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ar struktūros.

Dėl veiklos ir (ar) turto (ne)perkėlimo į kitą juridinį asmenį

65. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

66. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020).

67. Teisės doktrinoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl šio tyčinio bankroto požymio nepakanka nustatyti vien tai, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, bendrovę perėjo dirbti bendrovės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Jam taikyti turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises. Tačiau vien ta aplinkybė, kad dalis įmonės darbuotojų perėjo dirbti į kitą įmonę, neleidžia daryti išvados, jog bankrutavusios atsakovės turtas ir veikla buvo perkelti į kitą įmonę (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 232).

68. Apeliantės argumentai dėl Bendrovės veiklos perkėlimo į UAB „Arsaka“ iš esmės yra grindžiami tuo, kad: Bendrovės darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Arsaka“; UAB „Arsaka“ teikė paslaugas ir išrašinėjo PVM sąskaitas faktūras toms pačioms įmonėms kaip ir UAB „Angetra“; nemokumo administratorei sutartys nebuvo perduotos; jeigu teismui kilo abejonės dėl sutarčių perkėlimo, teismas galėjo atlikti detalesnį tyrimą ir pareikalauti pateikti minimas sutartis.

69. Visų pirma, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021). Vis dėl to, teismo pareiga bankroto bylose būti aktyviam negali būti suprantama, kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti visus įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veikos epizodo įtakos bendrovės mokumui, t. y. teismui negali būti perkeliama įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1017-577/2023 50 punktas). Taigi, pareiškėja, inicijavusi tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimą, taip pat turi būti aktyvi ir teikti teismui visus tokiam pareiškimui išnagrinėti reikalingus duomenis.

70. Byloje iš esmės neginčijama, kad suinteresuotas asmuo R. B. buvo Bendrovės ir yra UAB „Arsaka“ vadovas ir akcininkas, jog minėtų įmonių veiklos iš esmės sutampa, kad į UAB „Arsaka“ palaipsniui perėjo Bendrovės darbuotojai, tačiau kaip buvo minėta šios nutarties 66-67 punktuose, vien tokių įrodymų nepakanka tyčiniam bankrotui konstatuoti, turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.

71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti Bendrovės veiklos perkėlimą į UAB „Arsaka“. Nors apeliantė nurodė, kad PVM sąskaitas faktūras, kurias savo kontrahentams išrašinėjo UAB „Angetra“, o sustabdžius pastarosios veiklą (atleidus darbuotojus) tiems patiems kontrahentams PVM sąskaitas faktūras išrašinėjo ir UAB „Arsaka“, tačiau tokie apeliantės argumentai nėra pakankami spręsti, jog Bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Arsaka“. Vien tai, kad dalis Bendrovės ir UAB „Arsaka“ užsakovų sutapo, nesudaro pagrindo teigti, jog Bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Arsaka“. Dirbant tame pačiame sektoriuje dalis klientų gali sutapti, tačiau tai nereiškia, jog Bendrovės veikla buvo perkelta. Byloje nesant duomenų, kad UAB „Arsaka“ būtų perėmusi vykdyti Bendrovės sutartinius įsipareigojimus, reikalavimo teises, jog Bendrovės vadovas būtų siekęs visus skolinius įsipareigojimus palikti šioje įmonėje, o vykdytą veiklą perkelti kitai (susijusiai) bendrovei UAB „Arsaka“, nėra pagrindo pripažinti, jog Bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę, tokiu būdu eliminuojant Bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš jos turto. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu minėtu teisiniu pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

72. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų nebuvimo.

73. Nemokumo administratorės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad, vertinant suinteresuoto asmens R. B. veiksmus dėl Bendrovės privedimo prie bankroto, turėtų būti atsižvelgiama į tai, jog įmonių likvidavimas dėl bankroto ir analogiškų veiklų pradėjimas su naujomis įmonėmis tapo R. B. verslo strategijos dalimi, šiuo atveju nesudaro pagrindo kitaip įvertinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Šios bylos nagrinėjimo apimtis yra siejama tik su UAB „Angetra“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl kitos įmonės ir atitinkamų sprendimų priėmimas, kuris siejamas su kitomis įmonėmis, negali įtakoti atitinkamo sprendimo būtent dėl UAB „Angetra“ priėmimo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

74. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties dėl Bendrovės bankroto nepripažinimo tyčiniu teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.