Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Angetra“ bankroto byloje išnagrinėjusi nemokumo administratorės pareiškimą dėl BUBA „Angetra“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo R. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2022-06-27 nutartimi nutarta iškelti UAB „Angetra“ (juridinio asmens kodas 304075665, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirta M. B..

16. Bendrovės mokestinės prievolės valstybei ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sustabdytos ir/ar atidėtos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šioje dalyje nagrinėjamų sandorių vertinti kaip pažeidžiančių CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Motyvuojamoji dalis

25. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

28. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).

30. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti aplinkybes, susijusias su bent vienu iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

31. Įvertinus bylos medžiagą bei pareiškėjo pateiktus įrodymus, sprendžiama, jog šiuo atveju negalima teigti, kad BUAB „Angetra“ nemokumas kilo dėl to, jog R. B. turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl BUAB „Angetra“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia tuo, kad UAB „Angetra“ 2020 metais grėsė nemokumas, nes 2019 m. jos balanso duomenimis jos įsipareigojimai 21,4 proc. viršijo viso turto vertę, bendrovė turėjo turto 146 311,00 Eur sumai, o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 177 694,00 Eur. Teigia, jog nuo 2020 metų pradžios UAB „Angetra“ nebeatsiskaitinėjo su valstybės biudžetu, šie mokėtini mokesčiai kiekvieną mėnesį iki pat bankroto bylos iškėlimo didėjo. Siekdamas išvengti atsiskaitymo su valstybės biudžetu, įmonės vadovas R. B. 2020-07-10 pardavė UAB „Angetra“ nuosavybės teisėmis valdomą transporto priemonę - vilkiką (duomenys neskelbtini) žymiai mažesne nei rinkos kaina. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) vilkikas parduotas už 3 630 Eur, kai rinkoje tokios markės vilkikų kainos prasideda nuo 11 000 Eur. Vilkikas buvo parduotas UAB „Angetra“ vadovo ir akcininko R. B. valdomai kitai įmonei (duomenys neskelbtini). Po transporto priemonės pardavimo UAB „Angetra“ sudarė su (duomenys neskelbtini) šios transporto priemonės nuomos sutartį, kuria įsipareigojo mokėti pastarajai nuomos mokestį po 1 000 Eur per mėnesį. Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybei, atsiskaitė su kitais kreditoriais; t. y. buvo atlikti veiksmai, turintys JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų tyčinio bankroto požymių. Bendrovė nuo 2020-05-18 atsiskaitinėjo su penktosios eilės kreditoriais, t. y. su savo akcininku R. B. ir su R. B. priklausančia įmone (duomenys neskelbtini). R. B. nuo 2020-05-18 iki 2020-11-19 iš UAB „Angetra“ sąskaitos neteisėtai persivedė sau jos pinigines lėšas, t. y. 119 700,00 Eur. Būdamas skolingas VMI ir VSDFV ir siekdamas išvengi skolos šiems kreditoriams sumokėjimo, pažeisdamas atsiskaitymų tvarką iš UAB „Angetra“ sąskaitos nuo 2020-07-23 iki 2021-07-15 atliko mokėjimus kitai savo įmonei (duomenys neskelbtini), viso išmokėdamas jai 12 541 Eur. Kadangi mokestinė nepriemoka susidarė bendrovės vadovu esant R. B., būtent jis yra atsakingas už bendrovei kilusią žalą, t. y. susidariusią nepriemoką valstybei.

33. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

34. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

35. Pagal nuo 2020-01-01 įsigaliojusio JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

36. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad paskutiniai įmonės UAB „Angetra“ finansiniai duomenys registrui buvo pateikti už 2019 metus. 2019 m. balanse nurodyta, jog įmonė turi 146 311 Eur vertės turto (ilgalaikis turtas – 4 958 Eur, trumpalaikis turtas – 139 759 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų – 1 594 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 177 694 Eur, iš kurių 102 094 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš viešų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti 2020-06-18, registrui pateikti ir įregistruoti 2020-06-19.

40. Administratorė nurodo, jog siekdamas išvengti atsiskaitymo su valstybės biudžetu, įmonės vadovas R. B. 2020-07-10 pardavė Bendrovei nuosavybės teisėmis valdomą transporto priemonę – vilkiką (duomenys neskelbtini) (toliau – Vilkikas) žymiai mažesne nei rinkos kaina. Administratorės teigimu, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilkikas parduotas už 3 630,00 Eur, kai rinkoje tokios markės vilkikų kainos prasideda nuo 11 000 Eur. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, jog transporto priemonės pardavimo kaina priklauso ne tik nuo transporto priemonės markės ir modelio, tačiau taip pat ir pagaminimo metų, komplektacijos bei transporto priemonės techninės būklės. Suinteresuoto asmens teigimu, Vilkikas turėjo didelę ridą ir turėjo daug techninių gedimų, kurių remontas būtų labai brangus. Administratorė argumentuodama vilkiko kainą, pateikė nuorodą į interneto svetainę https://autoplius.lt/, tačiau, kaip pagrįstai pastebi suinteresuotas asmuo, administratorės pateiktoje nuorodoje atsispindi transporto priemonės, kurių gamybos metai yra 2013 m. – 2016 m., o parduotas vilkikas yra 2007 m. Vertintina, jog transporto priemonių, kurių gamybos metai nuo 2013 m. lyginant su transporto priemonėmis, kurių gamybos metai yra 2007 m. kainos yra didesnės. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog vilkikas buvo parduotas už didesnę kainą nei jis buvo įsigytas. Vilkikas buvo 2019-11-25 įsigytas Vokietijoje už 3 500,00 Eur piniginių lėšų sumą, o parduotas už 3 630,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog Bendrovė pardavusi vilkiką patyrė nuostolius. Nėra pagrindo vertinti, jog siekdamas išvengti atsiskaitymo su valstybės biudžetu, R. B. pardavė transporto priemonę žymiai mažesne nei rinkos kaina.

41. Administratorė nurodo, jog po transporto priemonės pardavimo UAB „Angetra“ sudarė su (duomenys neskelbtini) šios transporto priemonės nuomos sutartį, kuria įsipareigojo mokėti pastarajai nuomos mokestį po 1 000 Eur per mėnesį. Byloje pateikta autovežio (duomenys neskelbtini) ir priekabos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Nustatyta, jog Bendrovė išsinuomoto autovežio valst. Nr. buvo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) parduotos transporto priemonės valst. reg. Nr. – (duomenys neskelbtini). Matyti, jog tai yra kita (duomenys neskelbtini) valdoma transporto priemonė. Atsižvelgiant į tai, administratorės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

42. Nėra pagrindo sutikti ir su administratorės argumentais, jog vilkikas parduotas susijusiai įmonei, siekiant paslėpti turtą, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti skolų išieškojimą. Bylos duomenimis, Bendrovė vilkiko pardavimo dieną 2020-07-10, neturėjo jokių kreditorių, kuriems finansiniai reikalavimai būtų buvę pradelsti ir kurie būtų turėję teisę priverstinį išieškojimą nukreipti į Bendrovės turtą.

43. Administratorė taip pat nurodo, jog Bendrovė, turėdama pareigą trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą ir būdama skolinga VMI ir VSDFV, pažeisdama šią tvarką nuo 2020-05-18 atsiskaitinėjo su penktosios eilės kreditoriais, t. y. su akcininku R. B. ir su (duomenys neskelbtini). Teismas su tokiais argumentais nesutinka.

44. Pagal CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

45. Byloje nustatyta, kad Bendrovė buvo pripažinta nukentėjusia nuo Covid-19 pandemijos ir jai taikytos mokestinės pagalbos priemonės. 2020-04-20 el. laišku VMI informavo Bendrovę, kad buvo gautas Bendrovės prašymas taikyti pagalbos priemones, nes verslas dėl valstybėje įvesto karantino patyrė neigiamas pasekmes ir kad Bendrovei nebus skaičiuojami delspinigiai ar vykdomas mokesčių išieškojimas nuo karantino paskelbimo pradžios (2020-03-16) iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremali situacija ir dar du mėnesius po to; taip pat, kad Bendrovė traukta į sąrašą ,,Juridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“; taip pat prašoma sudėtingu metu mokesčius mokėti pagal galimybes, o, jei vykdyti mokestines prievoles bus sudėtinga ir ekstremaliai situacijai pasibaigus, tuomet pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos (be palūkanų) sutartį. 2021-01-21 el. laišku VMI priminė, kad Bendrovė įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19 sąrašą ir Bendrovei taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl nesumokėtų mokesčių, susidariusių iki 2020-12-31, nebus vykdomas išieškojimas iki 2021-02-28, neskaičiuojami delspinigiai; mokestinę nepriemoką, susidariusią iki 2020-12-31, reikia sumokėti iki 2021-01-28 arba pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (be palūkanų). 2021-03-25 el. laišku, 2021-03-31 raštu VMI nurodė, kad mokestinės pagalbos priemonių taikymas Bendrovei buvo pratęstas; iki 2021-04-30 ir dar du mėnesius taikomos mokestinės pagalbos priemonės: dėl nesumokėtų mokesčių, susidariusių nuo 2020-03-16 iki 2021-04-30, neskaičiuojami delspinigiai, nevykdomas išieškojimas ir galima sudaryti mokestinės paskolos sutartis (be palūkanų). 2021-03-24 VSDFV Vilniaus skyrius savo sprendimu dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka Nr. VIA_SP10-394 atidėjo Bendrovei 4 929,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus įsiskolinimo mokėjimą iki 2022-01-10, nurodydamas, jog atidėtas įmokų įsiskolinimas turi būti sumokėtas iki 2025-12-10 mokant išdėstytus mokėjimus nuo 2022-01-10.

46. Administratorė teigia, jog karantinas galiojo iki 2020-06-16 d., taigi mokestinės pagalbos priemonės buvo taikomos iki 2020-08-16. Teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog VMI skolos išieškojimas buvo sustabdytas laikotarpiu nuo 2020-03-16, o nuo 2020-11-07 vėl paskelbtas karantinas, galiojęs iki 2021-07-01, todėl suinteresuotas asmuo pagrįstai mokestinių prievolių neįvykdymo nelaikė įmonės nemokumo požymiu. Valstybės socialinio draudimo prievolių vykdymas taip pat buvo atidėtas iki 2022 m., tai rodo, jog suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo įtraukti šias prievoles vertindamas įmonės būklę mokumo aspektu. Atsižvelgiant į tai, jog Bendrovės mokestinės prievolės valstybei ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sustabdytos ir/ar atidėtos, nėra pagrindo nagrinėjamų sandorių vertinti kaip pažeidžiančių CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

47. Administratorė taip pat nurodo, jog R. B. nuo 2020-05-18 iki 2020-11-19 iš UAB „Angetra“ sąskaitos neteisėtai persivedė sau jos pinigines lėšas, t. y. 119 700,00 Eur. Byloje pateikti duomenys, jog 2018–2020 m. suinteresuotas asmuo suteikė Bendrovei paskolų už 127 426,60 Eur. Skolos grąžinimas nėra laikytinas neteisėtu. Suinteresuotas asmuo turėjo realią ir galiojančią reikalavimo teisę į Bendrovę. Atsižvelgiant į tai, administratorės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

48. Administratorė teigia, jog nepagrįstai nuo 2020-07-23 iki 2021-07-15 atlikti mokėjimai (duomenys neskelbtini) bendrai 12 541,00 Eur sumai. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Suinteresuotas asmuo paaiškino, jog pagrindinė Bendrovės veikla buvo tarptautinis krovinių (o konkrečiai – naujų automobilių) pervežimas. Kadangi Bendrovė neturėjo didelio finansinio kapitalo, neturėjo galimybės pirkti transporto veiklai vykdyti, todėl šį transportą nuomojo iš (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Bendrovės ir (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos septynios autovežių bei priekabų nuomos sutartys, už kurias atsiskaityta. Nuomos kaina mėnesiui 1 000 Eur, kuri vertintina kaip proporcinga ir adekvati.

49. Administratorė nurodo, jog UAB ,,Angetra“ nustatytu laiku juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

51. Administratorė nenurodo, ar iš turimų Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Suinteresuotas asmuo paaiškino, jog Administratorė taip pat turi prieigą prie Bendrovės banko sąskaitos (-ų), kuriose atsispindi visa Bendrovės veikla, tiek gautos pajamos, tiek atlikti mokėjimai. Administratorė taip pat turi Bendrovės įsipareigojimų VMI ir VSDFV apskaitos duomenis, iš ko yra visiškai aišku Bendrovės įsipareigojimų struktūra, kadangi daugiau jokių įsipareigojimų Bendrovė neturi ir bankroto bylos jai iškėlimo dieną neturėjo. Byloje nėra nustatyta, jog suinteresuotas asmuo sunaikino, paslėpė ar nepagrįstai atsisako administratorei pateikti kokius nors Bendrovės dokumentus. Visi Bendrovės dokumentai ir apskaita buvo saugomi ir įvykus akcijų pirkimo–pardavimo sandoriui, pagal perdavimo–priėmimo aktą perduoti naujajam Bendrovės vadovui.

52. Administratorė nurodo, jog Bendrovės veikla tariamai buvo perkelta į (duomenys neskelbtini), kadangi pastaroji Bendrovė teikė paslaugas ir išrašinėjo sąskaitas faktūras toms pačioms įmonėms kaip ir UAB „Angetra“. Teigia, jog nuo 2020 rugsėjo mėnesio UAB „Angetra“ veikla perkelta į susijusią įmonę (duomenys neskelbtini), o įmonėje UAB „Angetra“ paliktos finansinės skolos, kurios toliau didėjo ir bankroto bylos iškėlimo dienai jos sudarė 42 063,47 Eur. Teismas su tokiais argumentais nesutinka.

53. Suinteresuotas asmuo paaiškino, jog tiek Bendrovė, tiek (duomenys neskelbtini) veikė specifinėje, pakankamai siauroje verslo šakoje – užsiėmė tarptautiniu automobilių pervežimu. Šios verslo šakos specifika lemia, jog rinkoje egzistuoja pakankamai siauras klientų ratas. Bendrovė neturėjo nė vienos nuolatinės krovinių pervežimo sutarties su savo užsakovais, pagal kurią: 1) Bendrovė būtų įsipareigojusi priimti ir išvežti atitinkamą kiekį krovinių per mėnesį; 2) užsakovas (-ai) būtų įsipareigoję tiekti Bendrovei krovinius pervežimui.

54. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, jog nesant duomenų, kad Bendrovė su savo užsakovais turėjo nuolatines vežimo sutartis, jos ir negalėjo būti „perkeltos“ į (duomenys neskelbtini).

55. Byloje pateikti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) taip pat bendradarbiavo su paslaugų užsakovų, kuriems Bendrovė paslaugų neteikė, t. y. (duomenys neskelbtini).

56. Byloje pateikti duomenys apie užsakovus, su kuriais dirbo Bendrovė, tačiau kuriems paslaugų neteikė (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog administratorės argumentai, jog Bendrovės veikla buvo perkelta į (duomenys neskelbtini), atmestini kaip deklaratyvūs.

57. Administratorė pateikė Luminor banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti išeinantys mokėjimai, laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2021-07-15. Matyti, jog Bendrovė atsiskaitė su šiais savo kreditoriais: (duomenys neskelbtini). Analizuotu laikotarpiu Bendrovė padengė įsipareigojimų už 72 244,14 Eur. Laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2021-07-15 Bendrovė suteikė paslaugų už ne mažiau nei 27 391,88 Eur. Visos gautos pajamos buvo panaudotos Bendrovės įsipareigojimų dengimui. Priešingai nei teigia administratorė, vertintina, jog Bendrovė vykdė įsipareigojimus ir atsiskaitė su kreditoriais.

58. Administratorė deklaratyviai teigia, jog įmonėje UAB „Angetra“ paliktos finansinės skolos, kurios toliau nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio didėjo. Administratorė neteikia duomenų apie Bendrovės įsipareigojimus aktualiu laikotarpiu.

59. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas preziumuoja, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

60. Esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020).

61. Administratorė taip pat teigia, jog nuo 2020 birželio mėnesio į įmonę (duomenys neskelbtini) buvo perkelti dirbti buvę UAB „Angetra“ darbuotojai. Nustatyta, kad Bendrovėje 2020 m. liepos mėnesį dirbo šie darbuotojai: R. B. (duomenys neskelbtini), R. B. (duomenys neskelbtini), A. B. (duomenys neskelbtini), D. L. (duomenys neskelbtini, dirbo tik 10 val. per savaitę), K. S. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), D. T. (duomenys neskelbtini), P. V. (duomenys neskelbtini), I. Y. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo paaiškino, jog mažėjant Bendrovės veiklos apimtims Bendrovei natūraliai nebereikėjo tokio kiekio darbuotojų, kadangi pastarieji negalėjo būti pilnai apkrauti darbu. Suinteresuotas asmuo stengėsi mažinti Bendrovės administracinius kaštus proporcingai turimam krovinių pervežimo kiekiui, todėl laikui bėgant dalis darbuotojų buvo atleisti, o konkrečiai: 2020 m. birželis – D. L.; 2020 m. rugsėjis – R. B., D. T., I. Y.; 2020 m. spalis – A. B.; 2020 m. gruodis – P. V.. Bendrovėje liko dirbti K. S. ((duomenys neskelbtini)), R. B. ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurių pilnai pakako Bendrovės veiklai vykdyti tiek, kiek Bendrovė turėjo užsakymų. Su darbuotojais buvo pilnai atsiskaityta, įsiskolinimų jiems Bendrovė neturi ir jų finansiniai reikalavimai Bendrovės bankroto byloje nėra patvirtinti. Teismo vertinimu, įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog darbuotojai buvo perkelti į kitą įmonę.

62. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

63. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

64. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti buvusio bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu nėra pagrindo nustatyti ryšio tarp suinteresuoto asmens veiksmų ir bendrovės nemokumo ar jos būklės pabloginimo ir konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu.

65. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėja neįrodė pareiškime dėl BUAB „Angetra“ bankroto pripažinimo tyčiniu deklaruojamų aplinkybių, t. y., jog R. B. tikslas buvo perkelti įmonės veiklą į kitą įmonę, siekiant išvengti atsiskaitymo su Bendrovės kreditoriais. Pažymėtina, kad pareiškimas iš esmės grindžiamas tik deklaratyviomis nurodomomis aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, jog pareiškėja net nepaaiškino, kaip veikla buvo perkelta, nepateikė jokių įrodymų apie kitai įmonei ar įmonėms perkeltas nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises, neidentifikavo, kokios sutartys arba reikalavimo teisės buvo perimtos, kada tai įvyko ir kt.

66. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad suinteresuoto asmens R. B. (ne)veikimas sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą, todėl prašymas atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67. Netenkinus pareiškėjos prašymo dėl BUAB „Angetra“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ieškovės, kurią atstovauja nemokumo administratorius, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Suinteresuotas asmuo R. B. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo prašymo pripažinti BUAB „Angetra“ bankrotą tyčiniu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.