Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Angetra“ atstovei nemokumo administratorei Marijai Bartaševičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Angetra“ patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Angetra“, atstovaujama nemokumo administratorės Marijos Bartaševičiūtės, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui R. B. dėl nuostolių atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovo 10 709,20 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; apriboti atsakovo teisę 5 metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skirti ieškovės atstovei nemokumo administratorei baudą už nepagrįsto ieškinio pateikimą, pusę sumos išieškant atsakovui. Nurodė, kad ieškinyje pateikta argumentacija padrika, kelis kartus nurodytos vis skirtingos Bendrovės nemokumo momento datos, patikslintu ieškiniu prašoma priteisti suma ženkliai sumažinta, atsisakant didžiosios dalies (70 proc.) nepagrįstų reikalavimų. Atsakovo atstovo teigimu, Bendrovės bankroto administratorė neatliko Bendrovės dokumentų (įskaitant, bet neapsiribojant, valstybės ir savivaldos institucijoms bei įstaigoms teikiamų deklaracijų, taip pat dokumentų, iš kurių yra kildinami Bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai) analizės teisiniu–finansiniu požiūriu ir tikslaus Bendrovės nemokumo momento bei pradelstų įsipareigojimų ir turto santykio nenustatinėjo. Šios aplinkybės patvirtina bankroto administratorės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesu reiškiant aiškiai nepagrįstus reikalavimus ir tokiu būdu darant spaudimą atsakovui, nes ir reiškiant pirminį ieškinį Bendrovės atstovei buvo žinomos visos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą teigti apie pareikšto ieškinio nepagrįstumą (dėl mokestinių lengvatų Bendrovei taikymo 2020–2021 m., Covid ribojimų ir pan.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai; turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo; privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

17. Bankrutuojančio juridinio asmens ieškinys buvusiam jo vadovui dėl žalos, padarytos juridiniam asmeniui tapus nemokiam neinicijavus jam bankroto proceso, atlyginimo kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl buvusio juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, bylos nagrinėjimo dalyką tokiu atveju sudaro atsakovo civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai), nustatymas.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

19. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybės institutų taikymas reiškia skirtingų vertybių pusiausvyros paiešką: viena vertus, savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybė yra reikšminga valstybės ūkiui, nes skatina verslo iniciatyvą, antra vertus, vadovų ir dalyvių civilinė atsakomybė saugo kreditorių interesus nuo įmonės dalyvių ar vadovų piktnaudžiavimo ribota atsakomybe ir nesąžiningo, neteisėto veikimo savo naudai. Juridinio asmens dalyvio ir jo vadovo atsakomybės institutai įstatyme įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtys, todėl teismų praktikoje neturi būti taikomi taip plačiai, kad paneigtų ribotos atsakomybės principą. Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl, taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos sąlygų visetą. Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Paskutiniai įmonės UAB „Angetra“ finansiniai duomenys registrui buvo pateikti už 2019 metus (e. t. 1, b. l. 15). 2019 m. balanse nurodyta, jog įmonė turi 146 311 Eur vertės turto (ilgalaikis turtas – 4 958 Eur, trumpalaikis turtas – 139 759 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų – 1 594 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 177 694 Eur, iš kurių 102 094 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš viešų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti 2020 m. birželio 18 d., registrui pateikti ir įregistruoti 2020 m. birželio 19 d. (e. t. 1, b. l. 144).

23. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. kovo 24 d. sprendimu dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka Nr. VIA_SP10-394 atidėjo UAB ,,Angetra“ 4 929,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus įsiskolinimo mokėjimą iki 2022 m. sausio 10 d., nurodydamas, jog atidėtas įmokų įsiskolinimas turi būti sumokėtas iki 2025 m. gruodžio 10 d. mokant išdėstytus mokėjimus nuo 2022 m. sausio 10 d. (e. t. 1, b. l. 88–90).

26. Šių faktinių aplinkybių kontekste, ieškovė argumentuoja esant pagrindą nustatyti visas atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygas dėl žalos, atsiradusios atsakovui laiku nesikreipus dėl nemokumo proceso Bendrovei inicijavimo, atlyginimo. Atsakovas, prašydamas ieškinį atmesti, teigia, kad nė viena iš būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nebuvo įrodyta.

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų

27. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas. Civilinės atsakomybės buvusiam juridinio asmens vadovui už pareigos kreiptis į teismą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo neįvykdymą taikymo atveju neteisėti veiksmai nustatinėjami nustatant laiką, kada atsakovas buvo įmonės vadovas ir kada atsirado juridinio asmens nemokumas, lėmęs jo bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019).

28. Civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar juridinio asmens dalyviui būdingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju ši aplinkybė reikšminga, nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

29. Taigi, esminės nustatytinos faktinės aplinkybės – Bendrovės tapimo nemokia momentas ir atsakovo, kaip vadovo, pareigos kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo Bendrovei atsiradimo momentas, kuris nustatomas atsižvelgiant ir į tai, kada atsakovas sužinojo ar turėjo sužinoti, jog Bendrovė nemoki.

31. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė itin formaliai remiasi JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta juridinio asmens nemokumo būsenos sąvoka ir neatsižvelgia į teismų praktikoje formuluojamus juridinio asmens vertinimo kriterijus bei įstatyme įtvirtintos nemokumo būsenos sąvokos turinio aiškinimą, o byloje pateiktos medžiagos pagrindu nėra pakankamo pagrindo pripažinti įrodytais teiginius dėl Bendrovės nemokumo 2020 m. sausio mėnesį (CPK 178, 185 straipsniai).

32. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, ieškovė pagrįstai nurodė, kad tam, jog būtų konstatuota įmonės nemokumo būsena, turi būti nustatyta bent viena iš nurodytų sąlygų, t. y. negalėjimas vykdyti turtinių prievolių arba įsipareigojimai, viršijantys turimo turto vertę.

33. Vis dėlto, nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad teisinio nemokumo būsena turi būti aiškinama plačiau, negu pažodžiui yra įtvirtinta aptariamoje teisės normoje. Juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1138-567/2022; 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

34. Juridinio asmens nemokumo būsena reiškia, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo, nereikėtų apsiriboti formaliu įstatyme įtvirtintų kriterijų vertinimu, nes tais atvejais, kai formaliai nustatomi įtvirtinti kriterijai, reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu (inter alia, kiek vykdomai veiklai būdingi svyravimai, kokios rinkos, kurioje vykdoma atitinkama veikla, tendencijos), retrospektyvomis (kokie ankstesni veiklos vykdymo rezultatai, kaip jie keitėsi ir pan.), rezultatais (ar veikla paskutiniu metu kuria naudą ar nuostolius), perspektyvomis (ar juridinis asmuo, jeigu jis ir yra susidūręs su finansiniais sunkumais, gali trumpuoju periodu atkurti įprastos veiklos vykdymą, stabilizuoti padėtį ir ilgainiui pradėti kurti ekonominę ar kitokio pobūdžio naudą) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Pripažįstama, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (arba patvirtina) balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013; 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020; 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

35. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės nemokumo klausimas aktualus ne todėl, kad būtų galima išspręsti nemokumo bylos iškėlimo klausimą, o tam, jog būtų nustatytas atsakovo pareigos kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo atsiradimo momentas. Dėl to, kaip minėta, reikšminga yra ir tai, ar atsakovas, kaip Bendrovės vadovas, ieškovės nurodytu momentu turėjo / privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki. Šiai aplinkybei nustatyti būtina situaciją vertinti ne formaliai, o atsižvelgiant į platesnius duomenis apie Bendrovės būklę, veiklą bei jos perspektyvas.

36. Nagrinėjamu atveju iš pateikto 2019 m. UAB ,,Angreta“ balanso matyti, kad, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, bendrovė turėjo turto 146 311 Eur sumai, o bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 177 694 Eur, t. y. viršijo turto vertę. Taip pat pateikti mokesčių apskaitos duomenys patvirtina, kad nuo 2020 m. sausio mėnesio Bendrovė turėjo skolų VMI ir VSDFV. Vis dėlto, byloje esantys duomenys, nors ir patvirtina įmonę susidūrus su tam tikrais sunkumais vykdant veiklą, tačiau leidžia spręsti, jog sunkumai iš esmės nelėmė visiško Bendrovės veiklos sustabdymo. Bendrovės veikla – krovinių vežimas tarptautiniais maršrutais. Bendrovė buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 veiklų sąrašą ir į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19, sąrašą ir jai buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl nesumokėtų mokesčių, apėmusios neskaičiuojamus delspinigius ir nevykdytą išieškojimą. Taip pat buvo atidėtas VSDFV 4 929,30 Eur skolos mokėjimas, išdėstant mokėjimus nuo 2022 m. Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, ženkliais laikotarpiais dėl mokestinių pagalbos priemonių taikymo mokestinių prievolių buvimas pagrįstai vadovo galėjo būti vertinamas kaip nelemiantis Bendrovės nemokumo. Aplinkybę, kad Bendrovė vykdė veiklą, patvirtina į bylą pateiktas UAB ,,Angetra“ panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalas, sąskaitoms, išrašytoms 2020 m. sausio–balandžio mėnesiais (e. t. 1, b. l. 113, 114–115, 116, 117), 2020 m. liepos 10 d. PVM sąskaita faktūra (e. t. 1, b. l. 182). Iš Bendrovės VMI teiktuose prašymuose dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl Covid-19 pandemijos, nurodytų duomenų galima spręsti, jog Bendrovės finansiniai rodikliai gerėjo (e. t. 1, b. l. 126, 128). Iškėlus Bendrovės bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinta kreditorių reikalavimų už 42 063,47 Eur sumą. Ši aplinkybė leidžia pripažinti pagrįstais atsakovo teiginius, kad Bendrovės vykdyta veikla buvo sėkminga, nes pagerino Bendrovės finansinę padėtį ir ženkliai sumažino įsipareigojimus, lyginant įsipareigojimų dydį 2019 m. pabaigoje su Bendrovės bankroto byloje patvirtintais. Byloje nėra duomenų apie Bendrovės sistemingai nevykdytus įsipareigojimus kreditoriams – kreditorių pretenzijų, raginimų atsiskaityti, inicijuotų skolų išieškojimo procesų ar pan. (CPK 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti įrodytu, kad ieškovės nurodytu momentu – 2020 m. sausio mėnesį – Bendrovės vadovas turėjo suvokti, kad įmonė susidūrė su ilgalaikiais, sisteminiais sunkumais, nebegalės vykdyti veiklos ir atsirado pagrindas laikyti ją nemokia bei inicijuoti nemokumo procesą. Iš mokesčių administratoriams teiktų prašymų matyti, kad Bendrovė siekė pasinaudoti teikta pagalba dėl Covid-19 situacijos, spręsti susidariusius sunkumus ir tokia pagalba jai buvo suteikta. Taip pat pritartina atsakovo pastabai, kad savo dydžiu ieškovės nurodytas pradelstas mokėjimas (1861,67 Eur), lyginant su Bendrovės turėtu turtu, laikytinas neženkliu ir, nenustačius, kokia dalis iš buvusių Bendrovės įsipareigojimų buvo pradelsti, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas turėjo suvokti įmonę esant nemokia dėl negalėjimo atsiskaityti su mokesčių administratoriumi, ypač atsižvelgiant į buvusią situaciją dėl Covid-19 ir dėl jos Bendrovei taikytas pagalbos priemones, taip pat ir sustabdant mokestinių prievolių išieškojimą.

38. Teismo vertinimu, šie ieškovės teiginiai nesudaro pagrindo kitaip vertinti situacijos, nes, atsižvelgiant į pirmiau aptartą Bendrovės įsipareigojimų kitimo dinamiką į teigiamą pusę, nėra pagrindo pripažinti įrodytu ieškovės nurodytą nemokumo atsiradimo momentą 2020 m. sausio– rugsėjo mėnesiais, be to, nėra pagrindo laikyti įrodytu atsakovo žinojimą ar turėjimą žinoti, kad įmonė tapo nemoki ieškovės nurodomu momentu. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, jog Bendrovės 2019 m. finansinės atskaitomybės duomenys parengti 2020 m. birželio 18 d. Atsakovas tikslius Bendrovės finansinius rezultatus privalėjo sužinoti tada, kai teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo būti parengti ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Tuo metu jau buvo įvestas karantinas dėl Covid-19 ir Bendrovei taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Ieškovė nepaneigė atsakovo argumentų, kad finansinė atskaitomybė neturėjo būti parengta ir pateikta 2020 m. sausio mėnesį, kad VMI skolos išieškojimas buvo sustabdytas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d., o nuo 2020 m. lapkričio 7 d. vėl paskelbtas karantinas, galiojęs iki 2021 m. liepos 1 d., todėl atsakovas pagrįstai mokestinių prievolių neįvykdymo nelaikė įmonės nemokumo požymiu. Valstybės socialinio draudimo prievolių vykdymas taip pat buvo atidėtas iki 2022 m. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas neturėjo pagrindo įtraukti šias prievoles vertindamas įmonės būklę mokumo aspektu. Dėl to, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d. esant sustabdytiems ir/ar atidėtiems Bendrovės įsipareigojimų vykdymams VMI ir VSDFV, ieškovei neįrodžius, kad tuo metu Bendrovė turėjo kokių nors kitų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, bei atsižvelgus į tai, kad Bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių sąraše dominuoja VMI ir VSDFV reikalavimai, konstatuotina, kad nebuvo įrodyta, jog atsakovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie Bendrovės nemokumą jai neatsiskaičius su nurodytais kreditoriais.

39. Apibendrinant pripažintina, kad ieškovės teiginiai dėl Bendrovės nemokumo 2020 m. sausio mėnesį grindžiami itin formaliu įstatymo aiškinimu ir deklaratyviais teiginiais, o byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo pripažinti šios aplinkybės įrodyta. Neįrodyta, kad Bendrovė būtų nevykdžiusi įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kurtų tik nuostolius ir nebūtų perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; taip pat neįrodyta, kad Bendrovė būtų sistemiškai nevykdžiusi savo įsipareigojimų kreditoriams. Dėl to konstatuotina, kad ieškovė neįrodė Bendrovės tapimo nemokia momento 2020 m. sausio mėnesį. Nenustačius tikslaus Bendrovės nemokumo momento, negalima nustatyti, kada atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Be to, nebuvo įrodytos ir aplinkybės, kad tokia pareiga būtų kilusi pasibaigus karantinui, nes neįrodytos aplinkybės, kurios būtų sudariusios pagrindą atsakovui sužinoti ar privalėti žinoti apie Bendrovės nemokumą. Taigi, nėra pagrindo pripažinti įrodytais neteisėtus atsakovo veiksmus, kaip sąlygą taikyti jo civilinę atsakomybę laiku neinicijavus Bendrovės nemokumo proceso.

Dėl žalos

40. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

41. Juridinio asmens vadovui, dalyviui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

43. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti prašomą priteisti nuostolių sumą įrodyta Bendrovės patirta žala dėl to, kad atsakovas laiku neinicijavo bankroto proceso (CPK 178, 185 straipsniai).

44. Pirma, pagal pirmiau aptartą teismų praktiką, sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą inicijuoti nemokumo procesą, turi būti nustatytas įmonės nemokumo momentas ir aplinkybė, kada atsakovas, kaip įmonės vadovas, sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti įmonei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022). Nagrinėjamu atveju pirmiau jau aptarta, dėl kokių priežasčių nėra pagrindo pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad Bendrovė tapo nemoki 2020 m. sausio mėnesį, o atsakovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą atsirado 2020 m. rugsėjo 18 d. Dėl to, neįrodžius nemokumo atsiradimo momento, taip pat nepagrindus momento, kuriuo atsakovas turėjo sužinoti įmonę esant nemokia, nėra pagrindo nustatyti atskaitos taško žalai skaičiuoti ir, atitinkamai, pripažinti prašomą priteisti sumą įrodytu nuostolių dydžiu.

45. Antra, pagal pirmiau aptartą teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose, žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, t. y. žala laikoma po vadovui ir (ar) dalyviui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis, jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomą priteisti Bendrovei padarytos žalos dydį sieja su dviejų kreditorių – VMI ir VSDFV – reikalavimais ir jų didėjimo dinamika; nemokumo momentu laikydama pirmos mokesčių įmokos nesumokėjimo momentą. Tačiau ieškovė neatsižvelgė į tai, kad, kaip buvo aptarta pirmiau šiame sprendime, bendri Bendrovės įsipareigojimai visiems kreditoriams nuo ieškovės nurodyto nemokumo momento 2020 m. sausio mėnesį iki patvirtintų kreditorių reikalavimų bankroto byloje buvo ženkliai sumažinti (nuo 177 694 Eur pagal 2019 m. balansą iki 42 063,47 Eur, patvirtintų bankroto byloje). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl ieškovės nurodytu momentu neinicijuoto nemokumo proceso būtų išaugusi bendra Bendrovės skolų apimtis.

46. Trečia, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, ieškovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie kreditorių reikalavimų sumą, kuri liks nepatenkinta bankroto proceso metu, t. y. nepateikta duomenų apie Bendrovės bankroto administratorės žinioje esantį / buvusį Bendrovės turtą, jo realizaciją bei gautas pinigines lėšas, iš kurių galėtų (ar negalėtų) bent iš dalies būti mažinama Bendrovės įsiskolinimų teismo patvirtintiems kreditoriams suma. Ieškovė apsiribojo bendro pobūdžio pastaba, kad Bendrovė neturi turto, nepateikdama duomenų, jog Bendrovės bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra lygi tai, kurios Bendrovė bankroto procese negalės padengti kreditoriams.

Dėl priežastinio ryšio

47. Juridinio asmens vadovų ir jo dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Atlygintini yra tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Turi būti nustatytas bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Laiku neinicijavus nemokumo proceso padaryta žala turi atsirasti laikotarpiu, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą, t. y. laikotarpiu tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo, ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-640-934/2022).

48. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti žala susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo pažeista pareiga inicijuoti nemokumo procesą, nes, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos, Bendrovė nebūtų toliau tęsusi savo veiklos, prisiėmusi naujų įsipareigojimų, nebūtų priskaičiuoti privalomi mokėti mokesčiai, delspinigiai, palūkanos, todėl visi neįvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai, kurie atsirado nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais.

49. Teismo vertinimu, nurodyti ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė Bendrovės nemokumo nuo 2020 m. sausio mėnesio ar atsakovo pareigos inicijuoti bankroto procesą atsiradimo nuo 2020 m. rugsėjo 17 d., t. y. nebuvo nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai JANĮ 5 straipsnio 1 punkto prasme. Kita vertus, atsižvelgiant į nuo 2019 m. balanso duomenimis fiksuotos iki bankroto byloje patvirtintos Bendrovės įsipareigojimų sumos mažėjimą, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės teiginius, jog Bendrovės įsipareigojimų, patvirtintų bankroto byloje, nebūtų (ar jie būtų mažesni), jei atsakovas būtų inicijavęs nemokumo procesą anksčiau (CPK 178 straipsnis). Klausimas dėl Bendrovės įsipareigojimų VMI ir VSDFV augimo priežasčių ir atsakovo veiksmų vertinimo kontekste, kai matyti, jog įsipareigojimai kitiems kreditoriams buvo mažinami ir iš esmės padengti, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepatvirtina žalos, atsiradusios būtent dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdymo ieškovės nurodomu metu. Pripažintina, kad ieškovė nepagrindė finansinių VMI ir VSDFV kreditorinių reikalavimų ir nemokumo proceso neinicijavimo ryšio, t. y. nėra pagrindo nustatyti, kad skola nurodytiems kreditoriams susidarė ir didėjo dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo.

50. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdymo kilti. Nenustačius atsakovą pažeidus JANĮ 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pareigą inicijuoti bankroto procesą 2020 m. sausio mėnesį ar 2020 m. rugsėjo 18 d., t. y. ieškovei neįrodžius Bendrovės tapimo nemokia momento 2020 m. sausio mėnesį ar 2020 m. rugsėjo 18 d., taip pat neįrodžius atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo atsiradimo 2020 m. sausio mėnesį ar 2020 m. rugsėjo 18 d., priežastinio prašomos priteisti žalos ir laiku neinicijuoto bankroto proceso ryšio, bei prašomos priteisti sumos pagrįstumo, ieškinys dėl žalos, atsiradusios laiku neinicijavus nemokumo proceso, atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

51. Taip pat atmetamas susijęs ieškinio reikalavimas dėl atsakovo teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo. Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal JANĮ tą privalėjo padaryti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tokia atsakovo atsiradusi pareiga ieškovės nurodomu momentu nebuvo nustatyta ir jos pažeidimas nekonstatuotas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

53. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė paskirti ieškovės atstovei nemokumo administratorei baudą už nepagrįsto ieškinio pateikimą, pusę sumos išieškant atsakovui.

54. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

56. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas, prašydamas teismo skirti ieškovės atstovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodo, kad ieškovės atstovė pateikė nepagrįstą, nenuosekliai surašytą, neįrodytą ieškinį. Teismo vertinimu, vien ieškinio, kad ir nepagrįsto, pateikimas savaime nepripažintinas piktnaudžiavimu ar nesąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių ar itin akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, kurie sudarytų pagrindą pripažinti teisę naudojamą ne pagal jos paskirtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nesant pakankamai duomenų apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos skyrimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis. Dėl to atsakovo atstovo prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Angetra“ patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Atmesti prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.