Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-02-07 · Civilinė byla Nr. e2A-22-372/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-05-10Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-02-07Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-07
Bylos Nr.
e2A-22-372/2024
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00701-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Trečiasis asmuo
G. S., V. N., A. S., mažoji bendrija „Agroportalas“
Ieškovas
V. N.
Atsakovas
mažajai bendrijai „Agroportalas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-22-372/2024 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00701-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.2.2.1; 2.2.2.3.2.8; 2.2.2.5; 2.2.2.13; 2.2.3.1.1; 2.6.8.7; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-114-1138/2023 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Agroportalas“ dėl teisių pripažinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – G. S., V. N., A. S., bei pagal G. S. ieškinį V. N., V. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – mažoji bendrija „Agroportalas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. N. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus su ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Agroportalas“, teismo prašė: 1) pripažinti V. N. MB „Agroportalas“ nariu, remiantis 2022-01-28 mažosios bendrijos nario teisių dovanojimo sutartimi, sudaryta tarp V. N. ir V. N.; 2) tenkinus pirmame punkte nurodytą reikalavimą, įpareigoti MB „Agroportalas“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti informaciją Juridinių asmenų registrui bei Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai apie MB „Agroportalas“ nario pasikeitimą 2022-01-28 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp V. N. ir V. N., pagrindu; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2018-11-13 steigimo sutartimi, sudaryta tarp V. N. ir G. S., buvo įsteigta MB „Agroportalas“. Steigimo sutartimi (steigimo sutarties 7 punktas) V. N. ir G. S. įsipareigojo į bendriją įnešti po 50,00 Eur piniginį įnašą bei nepiniginį įnašą – „50 procentų naujienų portalo „Agroeta“, (www.agroeta.lt)“. Steigimo sutarties 4 punkte nurodyta, kad bendrijai atstovauja G. S.. 2018-11-18 buvo įregistruoti bendrijos nuostatai, kurių 19 punkte nurodyta, kad bendrijos „atstovo kompetencija nesiskiria nuo nurodytosios Mažųjų bendrijų įstatyme“. Bendrija įregistruota Juridinių asmenų registre 2018-11-19. Remiantis Juridinių asmenų registro informacija (2018-11-19), bendrijos narių susirinkimo nariai – V. N. ir G. S.. V. N. 2018-11-22 įgaliojo V. N. veikti jos vardu bendrijoje.

3. Ieškovas nurodė, kad 2022-01-28 tarp bendrijos narės V. N. ir V. N. (dukros ir tėvo) buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Remiantis dovanojimo sutarties 1.1 punktu: „Šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Dovanotojas dovanoja Apdovanotajam, o Apdovanotasis priima iš Dovanotojo mažosios bendrijos nario teises, nurodytas Sutarties 2.1 punkte“. Remiantis Dovanojimo sutarties 2.1 punktu: „Dovanotojas dovanoja Apdovanotajam, o Apdovanotasis priima iš Dovanotojo šias mažosios bendrijos nario teises (toliau – Nario teisės): 2.1.1. Bendrovė: MB „Agroportalas“, <...>“; 2.1.2. Mažosios bendrijos pradinį įnašą sudaro 50 EUR <...>. Mažosios bendrijos Pradinis įnašas yra Dovanotojo visiškai apmokėtas; 2.1.3. Mažosios bendrijos nepiniginį įnašą sudaro 50 procentų naujienų portalo „Agroeta“ (www.agroeta.lt)“; 2.1.4. Dovanotojo, kaip Mažosios bendrijos nario, teises patvirtina VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas (Priedas Nr. 1); 2.1.5 Mažosios bendrijos Nario teisių vertė – 10 000 EUR <...>“. Kaip nurodyta dovanojimo sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose, tai ieškovas bendrijos nario teises pagal dovanojimo sutartį įgijo asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai, nuosavybės teisė į bendrijos nario teises ieškovui pagal dovanojimo sutartį perėjo nuo dovanojimo sutarties pasirašymo momento: „Nuosavybės teisė į Nario teises pereina Apdovanotajam ir jis įgyja Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme ir Mažosios bendrijos nuostatuose numatytas nario turtines bei neturtines teises šios Sutarties pasirašymo dieną“ (dovanojimo sutarties 3.2 punktas).

4. Ieškovas nurodė, kad 2022-01-29 kreipėsi į G. S. – mažosios bendrijos atstovą – su pranešimu „Dėl pasikeitusio mažosios bendrijos „Agroportalas“ nario“. Pranešime buvo išdėstytas prašymas, remiantis Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 10 straipsnio 4 punktu bei 21 straipsnio 7 punkto 7 dalimi, įregistruoti ieškovą bendrijos nariu Juridinių asmenų registre nuo 2022-01-28. 2022-02-21 G. S. pranešime „Dėl duomenų registravimo Juridinių asmenų registre“ yra atsisakoma registruoti Juridinių asmenų registre pasikeitimus bendrijos atžvilgiu pagal dovanojimo sutartį. Atsisakymas buvo pakartotas ir 2022-05-16, ir 2022-06-01.

5. Ieškovas pažymėjo, jog kadangi atstovas atsisako registruoti pasikeitimus bendrijoje Juridinių asmenų registre pagal dovanojimo sutartį nepagrįstai, ieškovas prašo pripažinti, kad ieškovas yra bendrijos narys, remiantis dovanojimo sutartimi; įpareigoti bendriją registruoti informaciją apie bendrijos narių pasikeitimą dovanojimo sutarties pagrindu Juridinių asmenų registre bei Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (toliau – JADIS).

6. Ieškovas nurodė, kad dovanojimo sutartis yra laikytina tinkamai sudaryta bei galiojančia, todėl ieškovas yra teisėtas bendrijos narys. V. N. ir ieškovas turėjo teisę sudaryti dovanojimo sutartį, MBĮ nėra jokio draudimo mažųjų bendrijų nariams perleisti turimas nario teises kitiems asmenims dovanojimo sutarties pagrindu. Perleidžiant mažosios bendrijos nario teises dovanojimo sutarties pagrindu, nėra būtina laikytis MBĮ 10 straipsnyje nurodytos tvarkos, kadangi ji aktuali tik tuo atveju, kai mažosios bendrijos nario teisės yra parduodamos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Dovanojimo sutartis sudaryta nepažeidžiant jokių MBĮ nuostatų, remiantis dovanojimo sutarties 2.1 punktu, ieškovui perėjo V. N. bendrijos nario teisės. Dovanojimo sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose nurodyta, kad ieškovas bendrijos nario teises pagal dovanojimo sutartį įgijo asmeninės nuosavybės teise. Nuosavybės teisė į bendrijos nario teises ieškovui pagal dovanojimo sutartį perėjo nuo dovanojimo sutarties pasirašymo momento (dovanojimo sutarties 3.2 punktas).

7. Ieškovas nurodė, kad dovanojimo sutartis yra tinkamos formos. Kadangi dovanojimo sutarties dalyko – V. N., kaip bendrijos narės – teisių vertė dovanojimo sutartyje buvo sutarties šalių valia įvertinta 10000,00 Eur, tai dovanojimo sutarčiai sudaryti užteko rašytinės formos.

8. Ieškovas nurodė, kad bendrijos atstovo atsisakyme nurodyti visiškai nepagrįsti atsisakymo registruoti bendrijos nario pasikeitimą dovanojimo sutarties pagrindu motyvai. V. N. ir ieškovas, remdamiesi sutarties laisvės principu, turėjo teisę sulygti, kad nario teisių vertė yra 10000,00 Eur. Bendrijos atstovas pasinaudoti pirmumo teise neturėjo teisės, todėl dovanojimo sutartyje nurodyta bendrijos nario teisių vertė su jokiu trečiuoju asmeniu (ir atsakovu) neprivalėjo būti derinama ir tokiam trečiajam asmeniui nėra privaloma paaiškinti, kodėl buvo nustatyta vienokia ar kitokia nario teisių vertė. Dovanojimo sutarties šalys turėjo teisę pačios įvertinti bei sulygti perleidžiamų bendrijos nario teisių vertę. Dovanojimo sutartyje nurodyta kaina neturi jokios įtakos nei bendrijos, nei jos atstovo teisėms ir (ar) pareigoms. Nepriklausomai nuo to, kokia kaina yra numatyta dovanojimo sutartyje, kainos dydis nepakeičia bendrijos ir (ar) atstovo teisių bei pareigų pačios bendrijos bei jos narių atžvilgiu. Nei bendrija, nei atstovas neturi teisės (neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo) reguliuoti kitų privačių asmenų santykių.

9. Ieškovas nurodė, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta mažųjų bendrijų atstovų teisė neregistruoti informacijos apie mažųjų bendrijų narių pasikeitimus, jeigu, jų nuomone, narių teisės (šiuo atveju dovanojimo sutartimi) įkainotos per maža / per didele verte. Be to, pareiga tikrinti teikiamų dokumentų turinį tenka VĮ Registrų centrui, o ne mažosios bendrijos atstovui.

10. Ieškovas nurodė, kad V. N. yra įvykdžiusi visas pareigas įnešti pradinį įnašą į bendriją. Ieškovo įnašų į bendriją vertė atitinka V. N. į bendriją įneštų įnašų vertę. Dovanojimo sutartyje nurodyta perleidžiamų nario teisių vertė ir taip yra ženkliai didesnė nei nominali V. N. ieškovui perleistų nario teisių vertė. Be to, atsisakyme nurodyta „nario teisių vertė 200000,00 Eur“ yra niekaip nepagrįsta.

11. Ieškovas pažymėjo, jog remiantis dovanojimo sutartimi, ieškovas yra teisėtas bendrijos narys. Šiuo metu ieškovui jau yra perėjusios bendrijos nario teisės. Dovanojimo sutartis nebuvo ir nėra ginčijama, yra galiojanti. Bendrijos atstovas turi pareigą informuoti Juridinių asmenų registrą bei JADIS apie bendrijos narių pasikeitimą dovanojimo sutarties pagrindu. Pranešimas apie bendrijos nario pasikeitimą G. S. (bendrijos atstovui) pateiktas tinkamai. Bendrijos atstovui iš esmės iš karto po dovanojimo sutarties sudarymo buvo pateiktas pareiškimas, kartu su pareiškimu buvo pateikta ir pati dovanojimo sutartis, kaip tai nurodyta MBĮ 10 straipsnio 4 dalyje. Bendrija yra tinkamai informuota apie bendrijos nario pasikeitimą. B. G. S., kaip bendrijos atstovui, kyla pareiga, numatyta MBĮ, susijusi su viešo registro informavimu apie pasikeitimus bendrijoje. Nors bendrovė (per atstovą) turi pareigą registruoti Juridinių asmenų registre informaciją apie bendrijos narių pasikeitimus, tai, remiantis pareiškimu bei dovanojimo sutartimi, nepagrįstai nėra atlikta.

12. Ieškovas G. S. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu V. N. ir V. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismo prašė: 1) pripažinti ieškovo G. S. ir atsakovės V. N. 2018-11-13 sudarytą MB „Agroportalas“ steigimo sutartį, kurios pagrindu buvo įsteigta MB „Agroportalas“, apsimestiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento, pripažįstant 2018-11-13 MB „Agroportalas“ steigimo sutartį sudarytą tarp ieškovo G. S. ir atsakovo V. N., bei atsakovui V. N. perkelti teises ir pareigas pagal 2018-11-13 MB „Agroportalas“ steigimo sutartį; 2) pripažinti 2022-01-28 mažosios bendrijos nario teisių dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės V. N. ir atsakovo V. N., negaliojančia nuo sudarymo momento; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė V. N., veikianti per įgaliotą atstovą V. N., 2018-11-13 sudarė MB „Agroportalas“ steigimo sutartį. 2018 m. ieškovas kreipėsi į atsakovą V. N., kuris žemės ūkio žurnalistikos sektoriuje turi ilgametę patirtį. Ieškovas atsakovui pasiūlė kartu plėtoti ieškovo ilgą laiką kuruotą interneto naujienų portalą, kuris specializuojasi būtent žemės ūkio srityje, ir sukurti stiprią interneto žiniasklaidos priemonę, konkuruojančią su spausdinta specializuota žiniasklaida. Atsakovas pasiūlė ieškovui steigti naują juridinį asmenį, kuris turėjo perimti ieškovo įkurtą naujienų portalą „Agroeta.lt“, ir teisine prasme jį valdyti. Įvertinę mokestinius klausimus, ieškovas ir atsakovas nusprendė steigti mažąją bendriją. Prieš mažosios bendrijos steigimą atsakovas V. N. ieškovą informavo, kad juridinio asmens steigėjas bus ne jis, o statytinė – jo dukra – V. N., tačiau kodėl, nepaaiškino. Ieškovo vertinimu, atsakovo poziciją dėl bendrovės steigimo sandorio sudarymo per statytinį lėmė jo atžvilgiu pradėti teisiniai procesai, taikytas turto ir piniginių lėšų areštas bei galimai nenoras oficialiai būti konkuruojančios žiniasklaidos priemonės bendrasavininku.

14. Ieškovas nurodė, kad 2018-11-07 atsakovė Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure savo tėvui, atsakovui V. N., išdavė įgaliojimą, kurio pagrindu įgaliojo atsakovą atlikti visus su MB „Agroportalas“ steigimu susijusius veiksmus, įskaitant pasirašyti juridinio asmens steigimo sutartį. Šio įgaliojimo pagrindu, veikdamas, kaip tariamas atsakovės atstovas, atsakovas V. N. su G. S. 2018-11-13 sudarė MB „Agroportalas“ steigimo sutartį. 2018-11-22 atsakovė Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure atsakovui išdavė 10 metų galiojantį įgaliojimą, kurio pagrindu įgaliojo jį įgyti MB „Agroportalas“ nario teises, naudotis ir įgyvendinti visas atsakovės, kaip mažosios bendrijos nario, turtines ir neturtines teises, įskaitant teisę gauti dividendus, inicijuoti ir dalyvauti narių susirinkimuose, savo nuožiūra valdyti ir disponuoti mažosios bendrijos nario teisėmis (parduoti, mainyti, įkeisti ir t. t.), atstovauti visose įstaigose, įmonėse, institucijose bei atlikti kitus veiksmus. Darytina išvada, kad išduodama tokį įgaliojimą, atsakovė perleido atsakovui V. N. teisę veikti mažosios bendrijos nario teisėmis ir savo nuožiūra atlikti bet kokio pobūdžio veiksmus, susijusius su juridinio asmens valdymu, jo strateginių tikslų įgyvendinimu, turtinės naudos iš juridinio asmens veiklos gavimu.

15. Ieškovas pažymėjo, kad visą laiką nuo pirminio pokalbio apie naujo verslo galimybes bei mažosios bendrijos įsteigimo niekada dėl bendrijos strateginių klausimų ar kasdieninės veiklos jis nėra bendravęs su tariama mažosios bendrijos nare – atsakove, kadangi visa kasdieninė komunikacija elektroniniu paštu ir telefonu vykdavo tik su atsakovu V. N., kuris de facto ir yra tikrasis MB „Agroportalas“ narys bei steigėjas. Ieškovo vertinimu, mažosios bendrijos steigimo sandoris buvo akivaizdžiai apsimestinis, kadangi atsakovė niekada nesiekė įgyti MB „Agroportalas“ narės teisių ir jų de facto niekada nebuvo įgijusi, kadangi veikė tik kaip savo tėvo – atsakovo, statytinė. Atsakovai nesistengė maskuoti bendrovės steigimo sandorio apsimestinumo, kadangi visuma nuo 2018 m. pabaigos atsakovo atliktų veiksmų patvirtina, kad jis ne tik veikė išimtinai savo, kaip tikrojo bendrovės steigėjo interesais, tačiau šių aplinkybių nesistengė slėpti ir nuo trečiųjų asmenų. Atsakovė iš bendrovės veiklos negavo jokios finansinės naudos, nedalyvaudavo priimant bendrovės kasdienius ar bent jau strateginius sprendimus, nesirūpino jos veiklos rezultatais, taip pat neturėjo ir reikiamo išsilavinimo, kompetencijos, kad galėtų dirbti naujienų portale bei valdyti elektroninę žiniasklaidos priemonę.

16. Ieškovas pažymėjo, kad 2018-11-13 mažosios bendrijos steigimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kadangi buvo sudarytas su tikrojo steigėjo V. N. statytine – jo dukra, o tikrasis tarp šalių sudarytas sandoris, kuris buvo pridengiamas išoriniu sandoriu – 2018-11-13 mažosios bendrijos steigimo sutartis, sudaryta mažosios bendrijos steigėjų G. S. ir V. N.. Ieškovas ir atsakovas siekė įsteigti bendrovę, kurioje vėliau patys faktiškai dirbo, ją plėtojo, bendromis pastangomis kartu kūrė verslą ir gavo iš to finansinę naudą.

17. Ieškovas pažymėjo, kad mažosios bendrijos formali narė ir steigėja – atsakovė, pati neatliko jokių veiksmų, susijusių su mažosios bendrijos steigimu, nario įnašo apmokėjimu, steigimo sutarties pasirašymu, prekės ženklo registravimu ir t. t. Visi veiksmai, susiję su mažosios bendrijos steigimu, buvo atliekami atsakovo V. N., kuris bendrovę steigti susitarė su ieškovu. Būtent šie asmenys nuo 2018 m. vasaros kartu atliko veiksmus, susijusius su bendrovės steigimu ir pasiruošimu plėtoti. Ieškovas ir atsakovas buvo žurnalistai, šioje srityje patyrę ir suinteresuoti plėtoti internetinį naujienų portalą žemės ūkio tematika. Atsakovė, kaip MB „Agroportalas“ steigėja, veikė tik kaip V. N. statytinė, kuri šią poziciją užėmė dėl aplinkybių, susijusių su V. N. teisine padėtimi, kilusia 2018 metais. V. N. ir jo sutuoktinės atžvilgiu UAB „Ūkininko patarėjas“ buvo pradėjęs teisminius procesus dėl nuostolių atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kauno apygardos teismas 2018-02-09 nutartimi tenkino UAB „Ūkininko patarėjas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo V. N. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei jam priklausančias pinigines lėšas ar / ir turtines teises, taip pat pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose (540380,81 Eur vertės), uždraudė areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Atsakovo poziciją dėl bendrovės steigimo sandorio sudarymo per statytinę lėmė jo atžvilgiu pradėti teisiniai procesai, taikytas turto ir piniginių lėšų areštas bei galimai nenoras oficialiai būti konkuruojančios žiniasklaidos priemonės bendrasavininku.

18. Ieškovas nurodė, kad po mažosios bendrijos įsteigimo atsakovė neatliko su bendrovės valdymu ar darbu bendrovės labui susijusių veiksmų. Atsakovė niekada neketino įgyti bendrovės nario teisių ir pareigų, kadangi jomis nesinaudojo, figūravo bendrovės valdyme tik ta apimtimi, kad formaliai buvo registruota bendrovės nare, išdavusia atsakovui įgaliojimą bendrovę įsteigti ir ją valdyti savo nuožiūra. Realias mažosios bendrijos nario teises įgijo atsakovas, kuris bendrovėje dirbo, ieškojo partnerių ir klientų, kartu su ieškovu vystė bendrovės plėtrą, bendru darbu sukūrė vertingą ir konkurencingą elektroninės žiniasklaidos priemonę, dalyvavo jos valdyme, keldavo klausimus, konfliktus, su ieškovu pykdavosi ir taikydavosi, tarpusavyje skirstydavosi pelną, pinigines lėšas gaudavo iš ieškovo grynaisiais pinigais, vėliau – į sutuoktinės atsiskaitomąją sąskaitą. Tretiesiems asmenims atsakovas prisistatydavo bendrovės steigėju ir netgi save tapatindavo su bendrove. Tikrasis mažosios bendrijos steigėjas buvo V. N., o ne V. N..

19. Ieškovo vertinimu, yra būtina pripažinti ieškovo G. S. ir atsakovės V. N. sudarytą 2018-11-13 MB „Agroportalas“ steigimo sutartį apsimestiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento, pripažįstant 2018-11-13 mažosios bendrijos steigimo sutartį iš tikrųjų buvus sudarytą tarp ieškovo G. S. ir atsakovo V. N., bei atsakovui V. N. perkelti teises ir pareigas pagal 2018-11-13 MB „Agroportalas“ steigimo sutartį. Pripažinus 2018-11-13 MB „Agroportalas“ steigimo sutartį apsimestiniu sandoriu, jis laikomas negaliojančiu nuo sudarymo momento, taigi atsakovė V. N. niekada nebuvo MB „Agroportalas“ steigėja ir narė, todėl savo nario teisių ir įnašų negalėjo perleisti tretiesiems asmenims, t. y. V. N. ir V. N. sudaryta 2022-01-28 mažosios bendrijos nario teisių dovanojimo sutartis negalėjo būti sudaryta ir taip pat yra pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Žemesnės instancijos teismas

20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarta sujungti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-114-1138/2023 ir Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-6466-1052/2023, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-6466-1052/2023 prie civilinės bylos Nr. e2-114-1138/2023. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-6466-1052/2023 perduoti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu nuspręsta G. S. ieškinį atsakovams V. N., V. N., trečiasis asmuo MB „Agroportalas“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti; V. N. ieškinį atsakovei MB „Agroportalas“ dėl teisių pripažinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys G. S., V. N., A. S., tenkinti visiškai; pripažinti V. N. MB „Agroportalas“ nariu, remiantis 2022-01-28 mažosios bendrijos nario teisių dovanojimo sutartimi, sudaryta tarp V. N. ir V. N.; įpareigoti MB „Agroportalas“ per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti informaciją Juridinių asmenų registrui bei Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai apie MB „Agroportalas“ nario pasikeitimą 2022-01-28 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp V. N. ir V. N., pagrindu; priteisti iš MB „Agroportalas“ V. N. 8135,65 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš G. S. V. N. 8135,65 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš MB „Agroportalas“ V. N. 1994,99 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš G. S. V. N. 1994,99 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš G. S. ir MB „Agroportalas“ po 69,88 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

22. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad MB „Agroportalas“ steigimo sandoris neatitiko tikrosios sutarties šalių valios ir tikrųjų ketinimų, kad buvo dengiamas kitas sudarytas sandoris, kad vėliau bendrijos veikloje buvo viršijami įgaliojimai, suteikti V. N. atstovavimo sutarties pagrindu, kad veikti įgaliojimo pagrindu V. N. negalėjo, kad buvo veikiama be V. N. valios ar jai nežinant, kad G. S. ir V. N. įsteigus mažąją bendriją ir toliau vykdant veiklą, V. N. veikloje dalyvaujant teisėtai išduoto įgaliojimo pagrindu, buvo pažeidžiamosios kitų asmenų teisės ir teisėtai interesai. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl MB „Agroportalas“ steigimo sandorio pripažinimo apsimestiniu nagrinėjamu atveju atmestinas.

23. Teismas nurodė, jog netenkinus reikalavimo dėl MB „Agroportalas“ steigimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, nėra pagrindo vertinti, kad V. N. niekada nebuvo MB „Agroportalas“ steigėja ir nare bei savo nario teisių ir įnašų negalėjo perleisti; nėra pagrindo spręsti, kad V. N. ir V. N. negalėjo sudaryti 2022-01-28 dovanojimo sutarties G. S. ieškinyje nurodytu pagrindu.

24. Teismas vertino, kad V. N. priklausiusios MB „Agroportalas“ nario teisės 2022-01-28 dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo vertos būtent tiek, kiek nurodyta dovanojimo sutartyje (10000,00 Eur), o priešingos situacijos G. S. byloje neįrodė.

25. Atsižvelgdamas į bylos baigtį, teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

26. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo (apeliantas) G. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti G. S. ieškinio reikalavimus: 1) pripažinti ieškovo G. S. ir atsakovės V. N. 2018-11-13 sudarytą MB „Agroportalas“ steigimo sutartį, kurios pagrindu buvo įsteigta MB „Agroportalas“, apsimestiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento, pripažįstant 2018-11-13 MB „Agroportalas“ steigimo sutartį sudarytą tarp ieškovo G. S. ir atsakovo V. N., bei atsakovui V. N. perkelti teises ir pareigas pagal 2018-11-13 MB „Agroportalas“ steigimo sutartį; V. N. ieškinio reikalavimus atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

26.1. Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus bei jų visumą, neteisingai taikė ir aiškino negaliojančius sandorius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, todėl padarė visiškai neteisingą ir nepagrįstą išvadą netenkinti G. S. reikalavimo pripažinti G. S. ir atsakovės V. N. 2018-11-13 sudarytą MB „Agroportalas“ steigimo sutartį, kurios pagrindu buvo įsteigta MB „Agroportalas“, apsimestiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino G. S. pateiktus įrodymus, išvadas padarė ne visapusiškai įvertinęs įrodymus ir jų visumą, selektyviai teikė prioritetą V. N. ir V. N. palankioms pavienėms aplinkybėms ir įrodymams, nepagrįstai atmetė G. S. argumentus. Teismas nemotyvuotai nevertino įvykių chronologijos, aplinkybių, kad vystyti portalą ir steigti įmonę susitarė G. S. su V. N., šie du asmenys rūpinosi steigimo sutarties sudarymu, prekės ženklo registravimu ir apskritai visais su įmonės veikla susijusiais reikalais. B. V. N. yra tikroji sandorio šalis nuo steigimo sutarties sudarymo momento, kuris įgijo ir vykdė bendrijos nario funkcijas.

26.2. Pripažinus 2018-11-13 MB „Agroportalas“ steigimo sutartį apsimestiniu sandoriu, jis laikomas negaliojančiu nuo sudarymo momento, vadinasi atsakovė V. N. niekada nebuvo MB „Agroportalas“ steigėja ir nare ir savo nario teisių ir įnašų negalėjo perleisti tretiesiems asmenims, t. y. V. N. ir V. N. 2022-01-28 sudaryta mažosios bendrijos nario teisių dovanojimo sutartis negalėjo būti sudaryta ir taip pat yra pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

26.3. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą G. S. ir pažeidė rungtyniškumo principą bei civilinio proceso kodekse įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Teismo pozicija, kad būtent G. S. teko pareiga įrodyti, jog įmonės vertė viršijo 14500,00 Eur, nepagrįsta. G. S. yra trečiasis asmuo ir įrodyti aplinkybes byloje tenka atsakovei MB „Agroportalas“; būtent V. N. turėjo įrodyti savo ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytas aplinkybes (kad įmonės vertė dovanojimo sutarties sudarymo metu neviršijo 14500,00 Eur). Į bylą buvo pateikti vertinimo kriterijai, iš kurių galima spręsti, kad MB „Agroportalas“ vertė dovanojimo sandorio sudarymo metu buvo didesnė nei 14500,00 Eur. Teismo samprotavimai apie įmonės veiklą ir jos rezultatų blogėjimą, kuriuos nulėmė mažosios bendrijos dalyvių ginčai, yra nesusiję su nagrinėjamais reikalavimais ir bylos esme, o teismo išvada, kad vis tik įmonės vertė dovanojimo sandorio sudarymo metu buvo 10000,00 Eur, yra nepagrįsta jokiais objektyviai duomenimis.

26.4. Teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiojo asmens yra neteisėtas. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš trečiojo asmens yra negalimas, teismas, tenkindamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiojo asmens, netinkamai taikė civilinio proceso taisykles ir nukrypo nuo vieningos teismų praktikos analogiškose bylose. Taip pat G. S. baigiamojoje kalboje nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, neatitinka teisingumo ministro rekomendacijų, todėl turi būti mažinamos, tačiau teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė.

Atsiliepimas

27. Atsiliepime ieškovas V. N. ir trečiasis asmuo V. N. prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš trečiojo asmens G. S. bylinėjimosi išlaidas; netenkinus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens G. S., jas priteisti iš atsakovės MB „Agroportalas“ ir trečiojo asmens G. S.. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

27.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, įrodymus bei jų visumą, teisingai taikė ir aiškino CK normas bei tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, pagrįstai sprendė, kad steigimo sutartis nėra ir negali būti laikoma apsimestiniu sandoriu.

27.2. G. S. jokiais įrodymais nepagrindė ir neįrodė, kad steigimo sutartis iš tikrųjų yra apsimestinė, t. y. buvo sudaryta tarp G. S. ir V. N.. Tai, kad V. N. įgyvendino jam įgaliojimu suteiktas teises ir vykdė pareigas, negali reikšti, kad būtent jis yra tikrasis bendrijos narys. G. S. neįrodė, kad būtent dėl aktyvaus veikimo bendrijoje ir kitų apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių V. N. turėtų būti laikomas tikruoju bendrijos nariu laikotarpiu nuo pat bendrijos įsteigimo.

27.3. Dovanojimo sutartis yra sudaryta tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl yra galiojanti. Kadangi steigimo sutartis yra teisėta, tai ir dovanojimo sutartis yra teisėta bei galiojanti.

27.4. Kadangi dovanojimo sutarties dalyko – V. N., kaip bendrijos narės, teisių vertė dovanojimo sutartyje buvo sutarties šalių valia įvertinta 10000,00 Eur, tai dovanojimo sutarčiai sudaryti užteko rašytinės formos. Tokia dovanojimo sutarties vertė atitiko ir tuometinę bendrijos vertę.

27.5. Bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos ne tik iš ieškovo ar atsakovo, bet ir iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. V. N. ir V. N. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Trečiojo asmens (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

29. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-11-13 buvo sudaryta MB „Agroportalas“ steigimo sutartis; steigėjai – V. N., kurią pagal 2018-11-07 Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarės A. L. patvirtintą įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) atstovauja V. N., ir G. S.. Steigimo sutarties III skyriaus „Asmuo, turintis teisę veikti steigiamos bendrijos vardu, jo teisės ir pareigos“ 4 punkte numatyta, jog steigiamai bendrijai atstovauja G. S.; IV skyriaus „Steigėjų įnašai į bendriją, jų dydis (vertė), įnešimo tvarka ir terminai“ 7 punkte nustatyta, kad steigėjai į bendriją įsipareigoja įnešti šiuos įnašus: piniginį įnašą – 50,00 Eur, nepiniginį įnašą – 50 proc. naujienų portalo „Agroeta“ (www.agroeta.lt); V skyriaus „Mažosios bendrijos atstovas, jo teisės ir pareigos“ 8 punkte nustatyta, kad mažosios bendrijos atstovas – G. S..

30. 2018-11-19 MB „Agroportalas“ buvo įregistruota Juridinių asmenų registre; mažosios bendrijos organai – G. S. ir V. N.; mažosios bendrijos atstovas – G. S..

31. 2018-11-22 V. N. įgaliojo V. N. įgyti MB „Agroportalas“ nario teises, savo nuožiūra nustatant visas šių teisių įsigijimo sandorių sąlygas; naudotis ir įgyvendinti visas įgaliotojo, kaip mažosios bendrijos nario, turtines ir neturtines teises, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę įgaliotojo vardu gauti mažosios bendrijos dividendus; inicijuoti mažosios bendrijos narių susirinkimus bei dalyvauti mažosios bendrijos narių susirinkimuose su teise savo nuožiūra balsuoti juose svarstomais klausimais; teikti pastabas ir pasiūlymus dėl mažosios bendrijos narių susirinkimų darbotvarkių, svarstomų klausimų ir protokolų; gauti teisės aktuose nurodytą informaciją apie mažąją bendriją; įgyvendinti ir naudotis visomis kitomis mažosios bendrijos nario turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis; valdyti, naudoti ir disponuoti visomis mažosios bendrijos nario teisėmis, įskaitant teisę atlygintinai ar neatlygintinai perleisti; įgaliotojo vardu tvarkyti, valdyti ir disponuoti visomis mažosios bendrijos nario teisėmis ar bet kokia jų dalimi, savo nuožiūra nustatant visas šių vertybinių popierių perleidimo sandorių sąlygas; įgaliotojo vardu įforminti ir pasirašyti visų mažosios bendrijos nario teisių ar bet kurios jų dalies ir ateityje įgytų mažosios bendrijos nario teisių ar kitų vertybinių popierių, taip pat ateityje įgyjamų įgaliotojo vertybinių popierių pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo ir kitas sutartis, balsavimo sutartis bei kitas sutartis dėl įgaliotojo, kaip mažosios bendrijos nario, teisių ir pareigų įgyvendinimo, taip pat preliminariąsias ir sąlygines sutartis dėl nurodytų sutarčių sudarymo, pakeitimo ir / ar papildymo, savo nuožiūra nustatant tokių sutarčių sąlygas, tuo tikslu pasirašyti, pateikti ir gauti iš visų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei fizinių asmenų reikiamus dokumentus, susijusius su mažosios bendrijos nario teisėmis; nurodytiems tikslams atstovauti įgaliotojui visose įstaigose, įmonėse, institucijose, organizacijose, įskaitant, bet neapsiribojant: VĮ Registrų centre, bankuose, notarų biuruose, įgaliotojo vardu pasirašyti, pateikti ir gauti visus su nurodytais pavedimais susijusius dokumentus, daryti įgalioto vardu pareiškimus bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su nurodytais pavedimais; įgaliojimas galioja iki 2028-11-22.

32. 2022-01-28 mažosios bendrijos nario teisių dovanojimo sutartimi V. N. V. N. padovanojo MB „Agroportalas“ nario teises, nurodytas sutarties 2.1 punkte. Sutarties 2.1.5 punkte nurodyta, jog mažosios bendrijos nario teisių vertė – 10000,00 Eur.

33. 2022-01-29 V. N. registruotu laišku MB „Agroportalas“ narių atstovui išsiuntė pranešimą, kuriuo prašė MBĮ 10 straipsnio 4 punkte, 21 straipsnio 7 punkto 7 papunktyje nustatyta tvarka jį įregistruoti MB „Agroportalas“ nariu Juridinių asmenų registre nuo 2022-01-28, pateikė dovanojimo sutarties kopiją.

34. 2022-02-21 MB „Agroportalas“ atstovas G. S. pranešime V. N. ir V. N. pažymėjo, kad V. N. ne kartą yra nurodęs, jog V. N. mažosios bendrijos teisės yra vertos per 200000,00 Eur, todėl kyla abejonių dėl dovanojimo sutarties teisėtumo, prašė pateikti dokumentus, kurie patvirtintų, jog MB „Agroportalas“ nario teisių vertė yra lygi 10000,00 Eur.

35. Į nagrinėjamą bylą pateikti elektroniniai laiškai, raštai, protokolai, balsavimo biuleteniai, patvirtinantys buvusius byloje dalyvaujančių asmenų susirašinėjimus, priimtus sprendimus MB „Agroportalas“ veiklos ir kitais klausimais.

36. Į nagrinėjamą bylą pateikti MB „Agroportalas“ 2020-12-31, 2021-12-31, 2022-06-30 balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos; 2022-07-17 pranešimas dėl EBIDTA; konsultacinė išvada dėl MB „Agroportas“ vertės nustatymo kriterijų; 2022-12-05 ir 2023-07-20 mažosios bendrijos nario teisių dovanojimo sutartys.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

37. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, trečiasis asmuo G. S. apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino negaliojančius sandorius reglamentuojančias CK normas, netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, todėl padarė visiškai neteisingą ir nepagrįstą išvadą netenkinti G. S. reikalavimo pripažinti G. S. ir atsakovės V. N. 2018-11-13 sudarytą MB „Agroportalas“ steigimo sutartį, kurios pagrindu buvo įsteigta MB „Agroportalas“, apsimestiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento.

38. Trečiojo asmens vertinimu, pripažinus 2018-11-13 MB „Agroportalas“ steigimo sutartį apsimestiniu sandoriu, jis laikomas negaliojančiu nuo sudarymo momento, vadinasi atsakovė V. N. niekada nebuvo MB „Agroportalas“ steigėja ir nare ir savo nario teisių ir įnašų negalėjo perleisti tretiesiems asmenims, t. y. V. N. ir V. N. 2022-01-28 sudaryta mažosios bendrijos nario teisių dovanojimo sutartis negalėjo būti sudaryta ir taip pat yra pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

39. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (2 dalis). Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (3 dalis).

40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).

41. Kasacinis teismas dėl CK 1.87 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi, įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; kt.).

42. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-686/2015).

43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; kt.).

44. Šalis, siekdama apginti savo teises CK 1.87 straipsnio pagrindu ir norinti remtis dengiamuoju sandoriu, turi įrodyti jo egzistavimą ir tikrąją šalių valią. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017).

45. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-11-13 buvo sudaryta MB „Agroportalas“ steigimo sutartis; steigėjai – V. N., kurią pagal 2018-11-07 Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarės A. L. patvirtintą įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atstovauja V. N., ir G. S.. Savo procesiniuose dokumentuose G. S. nurodė, kad prieš mažosios bendrijos steigimą atsakovas V. N. ieškovą informavo, kad juridinio asmens steigėjas bus ne jis, o jo dukra V. N.; kad 2018-11-07 V. N. K. miesto pirmajame notarų biure savo tėvui, V. N., išdavė įgaliojimą, kurio pagrindu įgaliojo jį atlikti visus su MB „Agroportalas“ steigimu susijusius veiksmus, įskaitant pasirašyti juridinio asmens steigimo sutartį; šio įgaliojimo pagrindu V. N. su G. S. 2018-11-13 sudarė MB „Agroportalas“ steigimo sutartį.

46. 2018-11-19 MB „Agroportalas“ buvo įregistruota Juridinių asmenų registre; mažosios bendrijos organai – G. S. ir V. N.; mažosios bendrijos atstovas – G. S.. 2018-11-22 V. N. įgaliojo V. N. įgyti MB „Agroportalas“ nario teises. Šias aplinkybes savo procesiniuose dokumentuose patvirtino ir G. S., nurodydamas, kad 2018-11-22 atsakovė Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure atsakovui išdavė 10 metų galiojantį įgaliojimą, kurio pagrindu įgaliojo jį įgyti MB „Agroportalas“ nario teises, naudotis ir įgyvendinti visas atsakovės, kaip mažosios bendrijos nario, turtines ir neturtines teises, įskaitant teisę gauti dividendus, inicijuoti ir dalyvauti narių susirinkimuose, savo nuožiūra valdyti ir disponuoti mažosios bendrijos nario teisėmis (parduoti, mainyti, įkeisti ir t. t.), atstovauti visose įstaigose, įmonėse, institucijose bei atlikti kitus veiksmus.

47. Įvertinus 2018-11-22 įgaliojimo turinį, darytina išvada, kad išduodama tokį įgaliojimą, atsakovė perleido atsakovui V. N. teisę veikti mažosios bendrijos nario teisėmis ir savo nuožiūra atlikti bet kokio pobūdžio veiksmus, susijusius su juridinio asmens valdymu, jo strateginių tikslų įgyvendinimu, turtinės naudos iš juridinio asmens veiklos gavimu ir pan. Tokias išvadas patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių nustatyta, kad dėl bendrijos strateginių klausimų, kasdieninės veiklos ir t. t. nuolatinė komunikacija vyko tarp V. N. ir G. S.. T. y. V. N., dalyvaudamas mažosios bendrijos veikloje, veikė jam išduoto įgaliojimo pagrindu.

48. G. S. vertinimu, tokios faktinės aplinkybės patvirtina, kad tikrasis MB „Agroportalas“ narys bei steigėjas yra V. N., o mažosios bendrijos steigimo sandoris buvo akivaizdžiai apsimestinis, kadangi atsakovė niekada nesiekė įgyti MB „Agroportalas“ narės teisių ir jų de facto niekada nebuvo įgijusi, kadangi veikė tik kaip savo tėvo statytinė, iš bendrovės veiklos negavo jokios finansinės naudos, nedalyvaudavo priimant bendrovės kasdienius ar bent jau strateginius sprendimus, nesirūpino jos veiklos rezultatais, taip pat neturėjo ir reikiamo išsilavinimo, kompetencijos, kad galėtų dirbti naujienų portale bei valdyti elektroninę žiniasklaidos priemonę.

49. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad šiuo atveju sprendžiant dėl ginčijamo sandorio apsimestinumo, turėjo būti nustatyti sandorio šalių (G. S. ir V. N.) valios simuliaciją patvirtinantys faktai. Kaip jau minėta, MB „Agroportalas“ įsteigta 2018 m., jos steigėjai – G. S. ir V. N.; steigiant mažąją bendriją, V. N. atstovavo jos tėvas V. N.; steigėjai bei jų sutarti MB „Agroportalas“ veiklos tikslai (numatyti bendrijos nuostatų II skyriuje) išviešinti VĮ Registrų centras, visi suinteresuoti asmenys galėjo tokią informaciją gauti; mažosios bendrijos veikla ir buvo susijusi internetinio naujienų portalo žemės ūkio tematika plėtojimu; šia veikla užsiėmė G. S. ir V. N., veikiantis pagal 2018-11-22 išduotą įgaliojimą, apie kurį visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo žinoma, ir kurio pagrindu V. N. turėjo teisę veikti mažosios bendrijos nario teisėmis ir savo nuožiūra atlikti bet kokio pobūdžio veiksmus. T. y., G. S., tiek steigdamas mažąją bendriją, tiek ir vėliau, mažajai bendrijai jau vykdant veiklą, buvo informuotas ir žinojo apie tai, kad V. N. yra bendrijos narė, o ją pagal įgaliojimą atstovauja tėvas V. N., kuris bendrijos veikloje aktyviai dalyvavo.

50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad mažoji bendrija buvo įsteigta esant sutarimui ir susitarimui dėl mažosios bendrijos steigėjų (G. S. ir V. N.), V. N. atstovavimo steigiant mažąją bendriją, V. N. aktyvaus dalyvavimo bendrijos veikloje, veikiant pagal išduotą įgaliojimą. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad MB „Agroportalas“ steigimo sandoris neatitiko tikrosios sutarties šalių valios ir tikrųjų ketinimų, kad buvo dengiamas kitas sudarytas sandoris, kad bendrijos veikloje buvo viršijami V. N. suteikti įgaliojimai, kad dėl V. N. veiklos pagal įgaliojimą ar dėl pačios bendrijos įsteigimo buvo pažeistos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą G. S. reikalavimą dėl MB „Agroportalas“ steigimo sandorio pripažinimo apsimestiniu atmesti, o netenkinęs reikalavimo dėl MB „Agroportalas“ steigimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, turėjo pagrindą daryti išvadą, kad V. N., kaip MB „Agroportalas“ steigėja ir narė, savo nario teises ir įnašą perleisti galėjo.

51. Trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą G. S. ir pažeidė rungtyniškumo principą, civilinio proceso kodekse įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Teismo pozicija, kad būtent G. S. teko pareiga įrodyti, jog įmonės vertė viršijo 14500,00 Eur, nepagrįsta. Į bylą buvo pateikti vertinimo kriterijai, iš kurių galima spręsti, kad MB „Agroportalas“ vertė dovanojimo sandorio sudarymo metu buvo didesnė nei 14500,00 Eur.

52. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias su tuo, ar 2022-01-28 mažosios bendrijos nario teisių dovanojimo sutartis iš tiesų yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento, G. S. reikalavimą dėl 2022-01-28 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento atmetė kaip nepagrįstą.

53. Kaip nustatyta, 2022-01-28 mažosios bendrijos nario teisių dovanojimo sutartimi V. N. V. N. padovanojo MB „Agroportalas“ nario teises, nurodytas sutarties 2.1 punkte. Sutarties 2.1.5 punkte nurodyta, jog mažosios bendrijos nario teisių vertė – 10000,00 Eur. Trečiojo asmens vertinimu, V. N. MB „Agroportalas“ nario teisės dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo vertos daugiau kaip 14500,00 Eur, todėl dovanojimo sutartis privalėjo būti notarinės formos, taigi šiuo atveju įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

54. Į nagrinėjamą bylą pateikti MB „Agroportalas“ 2020-12-31, 2021-12-31, 2022-06-30 balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos; 2022-07-17 pranešimas dėl EBIDTA; konsultacinė išvada dėl MB „Agroportas“ vertės nustatymo kriterijų. Pateiktuose MB „Agroportalas“ finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad 2020 m. pardavimo pajamos buvo 121233,98 Eur, grynasis pelnas – 5 210,65 Eur, 2021 m. pardavimo pajamos – 121801,74 Eur, grynasis pelnas – 61644,70 Eur, 2022 m. pirmąjį pusmetį pardavimo pajamos – 61514,70 Eur, grynasis pelnas – 31976,04 Eur. Vadovaujantis MB „Agroportalas“ buhalterės pateikta informacija, MB „Agroportalas“ pelningumo rodiklis EBITDA 2020 m. buvo 94542,00 Eur, 2021 m. – 94710,00 Eur, o 2022 m. pirmąjį pusmetį – 48712,00 Eur. 2022-10-05 UAB „Turtas ir vertė“ konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad analizuojant, kokie galėtų būti konkrečios įmonės MB „Agroportalas“ vertės nustatymo metodai pagal pateiktas finansines ataskaitas, vienareikšmiškai atsakyti negalima; pagal pateiktas finansines ataskaitas būtų galima spręsti, kad įmonės vertė didžiąja dalimi priklauso nuo įmonės generuojamų pinigų srautų ir tinkamiausias vertinimo metodas galėtų būti pajamų, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad įmonė savo veiklą vykdo ganėtinai trumpą laiką, todėl yra sudėtinga prognozuoti, kaip keisis įmonės veikla ateityje, ypač atsižvelgiant į galimai prastėsiančią ekonominę situaciją šalyje; vieno kriterijaus, tokio kaip „EBITDA“ praeities duomenų, taikymas turto vertės nustatymui nėra pakankamas; turto ir verslo vertinimo metodikoje pateikiamas platus verslo įvertinimo būdų sąrašas, kuris nėra baigtinis, todėl pasirenkant skaičiavimo būdą, būtina atsižvelgti į platesnius duomenis nei vienas rodiklis; net ir pasirinkus verslo vertės apskaičiavimą kapitalizuojant „EBITDA rodiklį“ (metodikoje numatyti ir kiti rodikliai: laisvieji pinigų srautai, veiklos pajamos (grynosios pajamos), grynasis pelnas), turi būti atliktos šio rodiklio prognozės atsižvelgiant į esamą ir būsimą įmonės finansinę padėtį (ar įmonės pinigų srautas yra pakankamas stabiliai tęsti veiklą, ar reikia skolintis lėšų, kad būtų padengtas pinigų srautų trūkumas), darbuotojų (ar įmonėje yra pakankamai darbuotojų, ar nesusiduriamą su darbuotojų trūkumu arba, atvirkščiai, darbuotojų pertekliumi), pirkėjų, konkurentų struktūra, įmonės turima intelektine nuosavybe (ar įmonei intelektinė nuosavybė yra būtina veiklai tęsti, ar tokia intelektinė nuosavybė priklauso įmonei ar naudojama kitais pagrindais), esamą ekonominę aplinką ir galimus jų pokyčius ateityje, kt.

55. Įvertinęs pateiktų duomenų visumą (taip pat bendrijos perspektyvas toliau sėkmingai vykdyti veiklą), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pateiktų įrodymų pagrindu nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu V. N. MB „Agroportalas“ nario teisės buvo vertos daugiau kaip 14500,00 Eur, t. y., nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad bendrijos nario teisių vertė buvo didesnė nei nurodyta dovanojimo sutartyje (10000,00 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. N. priklausiusios MB „Agroportalas“ nario teisės 2022-01-28 dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo vertos būtent tiek, kiek nurodyta dovanojimo sutartyje, t. y. 10000,00 Eur; priešingos situacijos G. S. nagrinėjamoje byloje neįrodė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dovanojimo sutarties forma buvo netinkama, t. y. jog sutartis turėjo būti notarinės formos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nei rungtyniškumo principo, nei CPK įtvirtintų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių nepažeidė.

56. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino nagrinėjamos bylos faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, todėl buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas.

57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.).

58. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

59. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

60. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).

61. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (dėl V. N. ir G. S. nuolatinės komunikacijos bendrijos steigimo, kūrimo, veiklos ir kt. klausimais; dėl V. N. veiksmų, susijusių su įmonės veikla; dėl V. N. pozicijos mažosios bendrijos atžvilgiu; dėl mažosios bendrijos vertės dovanojimo sandorio sudarymo metu), bylos aplinkybės, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.

62. Trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiojo asmens yra neteisėtas. Trečiojo asmens nuomone, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš trečiojo asmens yra negalimas, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiojo asmens, netinkamai taikė civilinio proceso taisykles ir nukrypo nuo vieningos teismų praktikos analogiškose bylose. Be to, priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, neatitinka teisingumo ministro rekomendacijų, todėl turi būti mažinamos.

63. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles nustato CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

64. Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

65. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. N. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus su ieškiniu atsakovei MB „Agroportalas“ dėl teisių pripažinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – G. S., V. N., A. S.; ieškovas G. S. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu atsakovams V. N. ir V. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – MB „Agroportalas“. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarta sujungti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-114-1138/2023 ir Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-6466-1052/2023, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-6466-1052/2023 prie civilinės bylos Nr. e2-114-1138/2023. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu nuspręsta G. S. ieškinį atsakovams V. N., V. N., trečiasis asmuo MB „Agroportalas“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti; V. N. ieškinį atsakovei MB „Agroportalas“ dėl teisių pripažinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys G. S., V. N., A. S., tenkinti visiškai.

66. Atsižvelgiant į nurodytas CPK normas bei minėta kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad visiškai patenkinus ieškovo V. N. ieškinį atsakovei MB „Agroportalas“, o G. S. ieškinį atsakovams V. N. ir V. N. atmetus, ieškovo V. N. bei trečiojo asmens V. N. patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovės MB „Agroportalas“ ir trečiojo asmens G. S., jas padalijant lygiomis dalimis.

67. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas V. N. turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą atsakovei MB „Agroportas“, trečiasis asmuo G. S. buvo atsakovės pusėje, ieškovo V. N. ieškinys buvo tenkintas visiškai, o G. S. ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad dėl šioje konkrečioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas ir trečiasis asmuo G. S., todėl ir jam tenka pareiga atlyginti šias išlaidas jas patyrusiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje konkrečioje nagrinėjamoje teisinėje situacijoje pirmosios instancijos teismas, priteisęs V. N. ir V. N. turėtas bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, G. S., tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

69. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

70. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

71. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Kasacinio teismo pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

72. Taigi, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą.

73. I. V. N. prašė priteisti 16121,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė: 4864,32 Eur už suteiktas teisines paslaugas pagal 2022-10-06 PVM sąskaitą-faktūrą (į kurią įtrauktas ir 38,00 žyminio mokesčio dalies sumokėjimas); 3752,21 Eur už suteiktas teisines paslaugas pagal 2022-12-13 PVM sąskaitą-faktūrą; 1818,79 Eur už suteiktas teisines paslaugas pagal 2023-03-02 PVM sąskaitą-faktūrą; 1436,88 Eur už atsiliepimo į G. S. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-6466-1052/2023 parengimą pagal 2023-05-30 PVM sąskaitą-faktūrą; 847,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas pagal 2023-05-30 PVM sąskaitą faktūrą; 2553,10 Eur pagal 2023-07-19 PVM sąskaitą-faktūrą; 847,00 Eur už rašytines konsultavimo paslaugas pagal 2022-10-05 PVM sąskaitą-faktūrą; 150,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022-06-08 mokėjimu. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. N. prašė priteisti 3989,98 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, kurias sudarė: 1436,88 Eur pagal 2023-05-30 PVM sąskaitą-faktūrą (už atsiliepimą į G. S. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-6466-1052/2023); 553,10 Eur pagal 2023-07-19 PVM sąskaitą-faktūrą (už suteiktas teisines paslaugas). Į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros yra pagrįstos suteiktų teisinių paslaugų detalizacijomis bei mokėjimo nurodymais, patvirtinančiais sąskaitų apmokėjimą.

74. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus ieškovo V. N. ir trečiojo asmens V. N. bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei atsižvelgdamas į CPK 98 straipsnio 2 dalį, minėtas Rekomendacijas, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo ir trečiojo asmens patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių byloje nenustatyta. Ieškovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, yra realios ir pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

75. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis CPK nuostatomis ir ieškovui bei trečiajam asmeniui priteisdamas atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančių proceso teisės normų bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų nepažeidė.

Dėl bylos procesinės baigties

76. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

77. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

78. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. N. ir trečiasis asmuo V. N. prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta 2024-01-03 PVM sąskaita-faktūra (išrašyta V. N.), kurios suma 1573,00 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas), bei 2024-01-04 lėšų pervedimo nurodymas, patvirtinantis apie 1573,00 Eur sumos sumokėjimą už teisines paslaugas; į bylą pateikta 2024-01-03 PVM sąskaita-faktūra (išrašyta V. N.), kurios suma 1573,00 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas), bei 2024-01-04 lėšų pervedimo nurodymas, patvirtinantis apie 1573,00 Eur sumos sumokėjimą už teisines paslaugas.

79. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

80. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovo ir trečiojo asmens bendrai pateikto procesinio dokumento (atsiliepimo į apeliacinį skundą) turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas Rekomendacijas, protingumo bei sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas ir pernelyg didelis, viršija Rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pateikto procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodyti ir argumentai, kurie buvo nurodyti ir procesiniuose dokumentuos pirmosios instancijos teisme, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad šiuo atveju trečiojo asmens G. S. apeliacinio skundo netenkinant, iš trečiojo asmens G. S. ieškovui V. N. ir trečiajam asmeniui V. N. priteistina po 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė