Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

4. Ieškovė nebuvo ir nėra priėmusi pavedimo atstovauti klientei prieš advokatą dėl jo profesinės veiklos. Šios aplinkybės konstatuotos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartyje, priimtoje ikiteisminiame tyrime Nr. M-2-02-00482-20, kurios 9 punkte nurodoma, kad teismas sutinka su skunde nurodytu teiginiu, jog skundas buvo pateiktas dviejų atskirų pareiškėjų, t. y. advokatės K. Ž. ir V. P., taip pat su tuo, kad advokatė atstovavo nukentėjusiajai V. P., tačiau ne V. P., tuo tarpu apskųstos nutarties įžanginėje dalyje nurodoma, jog išnagrinėtas V. P. atstovės advokatės K. Ž. skundas, o rezoliucinėje nutarties dalyje nurodoma atmesti V. P. atstovės advokatės K. Ž. skundą. Tai yra rašymo apsirikimai, kurie turėtų būti ištaisyti ir jų ištaisymas nekeičia priimtos nutarties esmės. Kadangi prejudiciniai faktai nustatyti galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu, Advokatų garbės teismas privalėjo jais vadovautis.

5. Advokatų tarybos pirmininkas, teikdamas svarstyti skundą Advokatų tarybai, pagal VAĮ 22 straipsnio 2 dalį, privalėjo prieš pradėdamas administracinę procedūrą patikrinti skunde nurodytus teiginius, patikrinti informaciją, kurią turi viešojo administravimo subjektas ir kuri yra valstybės informacinėse sistemose. Jeigu Advokatų tarybos pirmininkas būtų atlikęs šiuos veiksmus, būtų nustatęs, kad ieškovė ikiteisminiame tyrime Nr. M-2-02-00482-20 atstovavo pačiai sau.

6. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartis patvirtina, kad ieškovė nebuvo priėmusi pavedimo atstovauti klientei prieš advokatą ikiteisminiame tyrime Nr. M-2-02-00482-20 ar kitoje byloje, tokių įrodymų advokatas su skundu Lietuvos advokatūrai nepateikė.

12. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo dėl drausmės bylos iškėlimo K. Ž. panaikinimo ir atmetė ieškovės skundą atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo panaikinimo, priteisė iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

13. Dėl Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo nekelti drausmės bylos advokatui J. J. įvertinimo. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. spalio 16 d. Advokatų tarybos sprendimas nėra susijęs su ieškovės drausmine atsakomybe ir į nagrinėjamos bylos dalyką, kurį sudaro ieškovės nurodytų argumentų dėl jos atžvilgiu priimtų Advokatų tarybos bei Advokatų garbės teismo sprendimų, vertinimas nepatenka. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad V. P. ieškinį (skundą), kurio pagrindu buvo prašoma panaikinti 2019 m. spalio 16 d. Advokatų tarybos sprendimą, kuriuo nuspręsta nekelti advokatui J. J. drausmės bylos, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi atsisakyta priimti, ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, jog, atsisakius priimti ir nagrinėti V. P. ieškinį (skundą) kaip nenagrinėtiną teisme, proceso teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, todėl teismas ieškovės argumentus, susijusius su 2019 m. spalio 16 d. Advokatų tarybos sprendimo neteisėtumu, taip pat tariamu teisės į teisminę gynybą realizavimo pažeidimu, atmetė, kaip nepagrįstus ir nereikšmingus nagrinėjamam ginčui.

14. Dėl tariamai tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovės garbę ir orumą, paskleidimo. Teismas konstatavo, kad ieškovės teiginiai apie tariamą tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovės garbę ir orumą, paskleidimą yra paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2622-567/2021). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalimi, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, todėl minėtos aplinkybės iš naujo nebegali būti nustatinėjamos. Teismas ieškovės argumentus, susijusius su 2019 m. spalio 16 d. Advokatų tarybos sprendimu paskleistais tariamai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, žeminančiais ieškovės garbę ir orumą, įvertino kaip nepatenkančius į šios bylos nagrinėjimo dalyką ir atmetė, kaip nereikšmingus sprendžiant kilusį ginčą.

15. Dėl Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo nekelti drausmės bylos advokatui J. J. įvertinimo. Teismas pažymėjo, kad Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas, kuriuo buvo nutarta nekelti drausmės bylos pareiškėjui, neturi įtakos nei ieškovės, nei nagrinėjamoje byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvaujančios V. P. teisėms ir pareigoms. Be to, minėtas sprendimas neturi įtakos nagrinėjamoje byloje ginčijamų Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo iškelti drausmės bylą ieškovei bei 2023 m. sausio 17 d. Advokatų garbės teismo sprendimo, priimto ieškovės atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Todėl ieškovės argumentus, susijusius su 2020 m. lapkričio 18 d. Advokatų tarybos sprendimo neteisėtumu, teismas taip pat įvertino, kaip nepatenkančius į šios bylos nagrinėjimo dalyką ir atmetė, kaip nereikšmingus sprendžiant kilusį ginčą.

16. Dėl Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo iškelti drausmės bylą advokatei K. Ž. įvertinimo. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo K. Ž. yra ydingas. Vadovaujantis nuosekliai formuojama teismų praktika, Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausmės bylą advokatui pripažintinas pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų atlikimu, tokio ieškinio reikalavimo tenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks ieškinio reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgę į nurodytą, bei į tai, kad ieškinys teismo 2023 m. kovo 30 d. rezoliucija buvo priimtas, teismas nusprendė, kad yra pagrindas šią bylos dalį nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

17. Dėl Advokatų garbės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, kuriais teigiama, kad atsakovė yra įpareigota vadovautis VAĮ nuostatomis, neatitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies normų ir jų pagrindu formuojamos teismų praktikos.

18. Teismas kaip nepagrįstus įvertino ir ieškinio argumentus, kad pareiškėjo skundas neatitinka teisingumo ministro 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321 paskelbto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas) 7 punkto reikalavimų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2020 m. gegužės 27 d. skundo Lietuvos advokatūrai turinį, nustatė, kad pareiškėjas skunde išsamiai aprašė faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundas, pridėjo tai patvirtinančius dokumentus bei aiškiai suformulavo prašymą iškelti ieškovei drausmės bylą ir skirti drausminę nuobaudą. Pareiškėjo skundas atitiko visus reikalavimus, numatytus suinteresuotiems asmenims įgyvendinant teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu skundu. Tuo tarpu ieškovės išsakoma pozicija: pareiškėjo skunde nenurodoma, jog būtų pažeistos advokato teisės ar teisėti interesai ir prašoma juos apginti; teiginiai nurodyti skunde nesudaro atskiro skundo pagrindo ir dalyko; skundas laikytinas atsiliepimu į V. P. ir (ar) ieškovės skundą; skundu siekiama išvengti atsakomybės už nusikalstamo pobūdžio veiksmus, pareiškėjo neva atliktus ieškovės atžvilgiu; skundo teiginiai grindžiami tikrovės neatitinkančiais faktais; skundo turinys ne tik nekonkretus ir nesuprantamas, bet ir nėra susijęs su teisės aktuose įtvirtintais ir suinteresuoto asmens (pareiškėjo) skundui taikomais reikalavimais, pasak teismo, yra nepagrįsta ir subjektyvi ieškovės interpretacija dėl tariamų skundo trūkumų.

19. Teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrindė argumentų dėl diskriminacijos, t. y. neįrodė, kad: 1) kito advokato (pareiškėjo) situacija buvo analogiška ieškovės situacijai (kad skunduose nurodomi pažeidimai savo esme yra tapatūs ir situacijas galima palyginti); 2) atsakovės skirtingas sprendimas ieškovės atžvilgiu buvo grindžiamas jos identifikuojamomis savybėmis ar statusu (padėtimi), skiriančiu ją nuo kitų asmenų, esančių potencialiai panašiose situacijose ir toks sprendimas priimtas nesant tam objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės argumentus dėl asmenų lygybės principo pažeidimo ir diskriminacijos atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad apskųstu Advokatų garbės teismo sprendimu buvo nustatytas ieškovės veiksmų prieštaravimas Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Advokatų etikos kodekso 12 straipsnio 3, 8 ir 9 dalių reikalavimams. Atitinkamai, Advokatų garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą, visus nurodytus pažeidimus ir jų padarymo aplinkybes ištyrė, įvertino bei teisiškai kvalifikavo ir motyvuotai pasisakė sprendime, išdėstydamas argumentus, kuriais remdamasis priėmė sprendimą. Drausmės byla ieškovei buvo iškelta remiantis 2020 m. gegužės 27 d. pareiškėjo skundu Lietuvos advokatūrai dėl ieškovės profesinės veiklos. Skundžiamu Advokatų garbės teismo sprendimu konstatuotas ieškovės veiksmų nesuderinamumas su etikos taisyklėmis, t. y. ikiteisminio tyrimo inicijavimas kolegos (pareiškėjo) atžvilgiu, nepranešus Lietuvos advokatūrai, kolegai nesiekiant išspręsti kilusį konfliktą bendru sutarimu.

20. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad skundas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pareiškėjui, kuris 2020 m. balandžio 14 d. gautas Generalinėje prokuratūroje, buvo pasirašytas dviejų pareiškėjų – advokatės K. Ž. ir V. P.. Atitinkamai, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarties, priimtos ikiteisminiame tyrime Nr. M-2-02-00482-20, 9 punkte nurodyta, kad skundas buvo pateiktas abiejų pareiškėjų, t. y. advokatės K. Ž. ir V. P.. Nors Advokatų garbės teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė 2020 m. balandžio 14 d. kartu su kliente pateikė skundą Generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo savo kolegos – pareiškėjo – atžvilgiu, V. P. netiksliai įvardijant kaip ieškovės klientę, o ne kaip klientės motiną, ši ieškovės nurodoma aplinkybė, teismo vertinimu, savaime nepatvirtina, jog ieškovė, teikdama skundą, atstovavo pačiai sau (veikė asmeniškai).

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad teikdama skundą Generalinei prokuratūrai ieškovė save aiškiai įvardijo kaip nukentėjusiosios V. P. atstovę, taigi, veikė kaip advokatė. Atitinkamai, Advokatų garbės teismas, apskųstame sprendime atmesdamas ieškovės argumentą, jog ši ikiteisminiame tyrime yra pareiškėja ir atstovauja pačiai sau, pažymėjo, kad toks argumentas prieštarauja 2020 m. balandžio 14 d. Generalinėje prokuratūroje gauto skundo turiniui – ieškovė nurodė save kaip nukentėjusiosios atstovę. Minėta aplinkybė patvirtinta ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi, priimta ikiteisminiame tyrime Nr. M-2-02-00482-20, kurioje nurodyta, kad advokatė atstovavo nukentėjusiajai V. P. (ne V. P.). Ieškovei nepaneigus, kad ji atstovavo V. P., Advokatų garbės teismas, remdamasis skundo Generalinei prokuratūrai turiniu, pagrįstai priėjo prie išvados, jog ieškovė priėmė klientės pavedimą ir jį realizavo.

22. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad aplinkybę, jog ieškovė buvo nukentėjusiosios V. P. atstovė ne tik baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-817/2020, išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, bet ir ikiteisminiame tyrime Nr. M-2-02-00482-20, patvirtina skundo, kuris buvo pateiktas Generalinei prokuratūrai, turinys, iš kurio matyti, jog skundas motyvuojamas iš esmės vien tik ieškovės klientės V. P. teisių pažeidimu. Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, pritarė Advokatų garbės teismo išvadai, kad priėmus aptariamą klientės pavedimą, ieškovei kilo pareiga apie tai nedelsiant pranešti Lietuvos advokatūrai ir pareiškėjui, todėl ieškovės argumentus, kad ji neturėjo pareigos informuoti advokatą J. J., atmetė kaip nepagrįstus.

23. Teismas nurodė, kad skundo Lietuvos advokatūrai persiuntimas tuo pat metu, kaip ir Generalinei prokuratūrai savaime nereiškia tinkamo informavimo pareigos vykdymo.

24. Teismas taip pat kritiškai įvertino ieškovės argumentus, kad apie patirtą psichologinį smurtą ir rengiamą skundą ji telefonu informavo Advokatų tarybos pirmininką. Kaip teisingai konstatuota apskųstame Advokatų drausmės teismo sprendime, duomenų, patvirtinančių minėtą telefoninį skambutį, ieškovė nepateikė, be to, žodinis pranešimas nelaikytinas tinkamu Lietuvos advokatūros informavimu.

25. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės dėstoma pozicija dėl tinkamo atsakovės informavimo stokoja nuoseklumo. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad skundas Generalinei prokuratūrai, kuris buvo pasirašytas ieškovės ir V. P., Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos advokatūrai buvo išsiųstas dar 2020 m. balandžio 9 d., 2020 m. balandžio 29 d. Advokatų tarybos pirmininkui pateiktame bendrame pareiškėjų V. P. ir advokatės K. Ž. skunde dėl advokato J. J. profesinės veiklos jau nurodoma, kad skundo Generalinei prokuratūrai pateikimas yra nauja aplinkybė, prie skundo vėlgi pridedama skundo siuntos Generalinei prokuratūrai kopija ir paties skundo kopija, taip pat nurodoma, jog skundo kopiją V. P. pateikė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkui (nenurodant pateikimo datos) (t. 1, b. l. 95). Nurodytų aplinkybių kontekste teismas padarė išvadą, kad neturi pagrindo nuspręsti, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog prieš pateikdama skundą Generalinei prokuratūrai, būtų apie tai informavusi Lietuvos advokatūrą. Taigi, pasak teismo, Advokatų garbės teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino, kad ieškovė savo veiksmais pažeidė Etikos kodekso 12 straipsnio 8 dalį. Advokatų garbės teismas įvertino ir ieškovės versiją, neva ji ikiteisminiame tyrime yra pareiškėja ir atstovauja pačiai sau, pagrįstai nurodydamas, kad Advokatų etikos kodeksas imperatyviai draudžia advokatui savo interesais pradėti formalias procedūras prieš kolegą dėl jo profesinės veiklos, prieš tai nepranešus Lietuvos advokatūrai. Reikalavimu advokatui pranešti Lietuvos advokatūrai prieš pradedant formalias procedūras prieš kolegą yra siekiama užtikrinti Lietuvos advokatūrai galimybę tarpininkauti advokatams išsprendžiant jų tarpusavio nesutarimus. Tokios galimybės nebuvo, nes ieškovė neįrodė, kad apie numatomą teikti skundą Generalinei prokuratūrai tinkamai ir laiku informavo Lietuvos advokatūrą.

26. Teismas konstatavo, kad Advokatų garbės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pripažinti negaliojančiu skundo (ieškinio) motyvais nėra pagrindo. Teismas pritarė Advokatų garbės teismo sprendimui pripažinti ieškovės veiksmus profesinės etikos pažeidimu. Atkreipė ieškovės dėmesį, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Advokatų garbės teismo sprendimo, t. y. esant drausmės bylai išnagrinėtai, neturi teisės drausmės bylą nutraukti, todėl šis ieškovės reikalavimas suformuluotas procesiškai ydingai.

27. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)skyrimo. Teismas, įvertinęs byloje susidariusią faktinę situaciją, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl CPK 95 straipsnio taikymo, konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovės veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK nuostatos suponuoja atsakovės pareigą teikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį, teismui nusprendus pasirengti bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu – teikti tripliką, už šių įpareigojimų nevykdymą proceso įstatymas atsakovei numato atitinkamas neigiamas pasekmes. Vien aplinkybė, kad ieškovė su atsakovės procesiniuose dokumentuose išsakomais argumentais nesutinka, nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovės dalyvavimas procese pagal ieškovės pareikštą ieškinį, proceso įstatymo numatytais būdais ir priemonėmis atsikertant į ieškinio reikalavimus, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise. Teismas atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatė, todėl ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

28.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė reikšmingus bylai įrodymus, tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Be to, teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, pažeidė įrodymų leistinumo taisykles.

28.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas nekelti drausmės bylos advokatui J. J. neturi įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms, todėl vertinamas kaip nepatenkantis į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

28.3. Atsakovė neteisėtai atsisakė priimti teisingumo ministro persiųstus V. P. ir V. P. 2020 m. sausio 8 d. skundus. Tokiais veiksmais Lietuvos advokatūra sutiko su smurtiniais nusikaltimais, neužtikrino, kad asmenys nebūtų diskriminuojami.

28.4. Advokatų taryba 2019 m. spalio 16 d. sprendimu dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui J. J. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ir niekinančią apeliantę.

28.5. Apeliantė buvo diskriminuojama, nes Advokatų taryba jos ir advokato J. J. profesinę veiklą įvertino skirtingai.

28.6. Apeliantė patyrė didelę žalą Vilniaus apygardos teismui 2020 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1385-577/2020 atsisakius priimti V. P. ieškinį, kuriuo buvo prašoma panaikinti Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimą.

28.7. Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas iškelti drausmės bylą apeliantei yra neteisėtas, savavališkas ir diskriminacinio pobūdžio. Nepagrįsta teismo išvada, kad Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausmės bylą advokatui pripažintinas pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų atlikimu ir tokio apeliantės ieškinio reikalavimo tenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks apeliantės ieškinio reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.

28.8. Apeliantė neigia priėmusi pavedimą atstovauti klientei prieš advokatą J. J. dėl jo profesinės veiklos. Apeliantė neigia pažeidusi imperatyvų Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimą pranešti Lietuvos advokatūrai tiek priėmus pavedimą atstovauti klientui prieš kolegą, tiek ir pradėjus formalias procedūras prieš kolegą dėl jo profesinės veiklos.

28.9. Apeliantė apie pradėtas procedūras prieš kolegą Lietuvos advokatūrai pranešė tinkamai. Advokatui J. J. prieš teikiant 2020 m. gegužės 27 d. skundą Lietuvos advokatūrai buvo žinoma, kad apeliantė asmeniškai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl jo smurtinių nusikalstamo pobūdžio veiksmų apeliantės atžvilgiu, ir ji nebuvo priėmusi pavedimo atstovauti kitam asmeniui dėl advokato J. J. profesinės veiklos. Lietuvos advokatūrą apie skundą Generalinei prokuratūrai informavo 2020 m. balandžio 7 d. registruota pašto siunta.

28.10. Advokato J. J. skundas neatitinka VAĮ bei Skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo nuostatų. Nagrinėjamai bylai nėra aktuali teismų praktika, kurioje nurodoma, kad Lietuvos advokatūra nėra viešojo administravimo subjektas.

28.11. Teismas turėjo pripažinti, kad apeliantė nepadarė Advokatų etikos kodekso 12 straipsnio 8 punkto pažeidimo, kadangi atsakovė nepateikė teismui orderio ar atstovavimo sutarties, kurie patvirtintų, jog apeliantė ikiteisminiame tyrime Nr. M2-02-00482-20 atstovavo ne pati sau.

28.12. Vilniaus apygardos teismas apskųstu sprendimu (Sprendimo 44 punktas) sutiko su apeliantės argumentais, kad ji asmeniškai 2020 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl pažeistų teisių gynimo. Skundo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie kurį ji neturėjo pareigos informuoti smurtinius veiksmus atlikusį asmenį.

28.13. Teismas išėjo už ieškinio ribų, pateikdamas išvadą, kuri prieštarauja advokato J. J. skundo argumentams ir nėra susijusi su drausmės byla, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad apeliantė Generalinei prokuratūrai 2020 m. balandžio 14 d. registruotame skunde nurodė save kaip nukentėjusiosios atstovę.

28.14. Apeliantė ir V. P., teikdamos skundus, veikė savarankiškai, gindamos kiekviena savo teises.

28.15. 2019 m. rugsėjo 3 d. advokato orderio LA Nr. 101541 šaknelės kopija patvirtina, kad apeliantė atstovavo V. P. Vilniaus apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-817/2020, ir paneigia, kad apeliantė atstovavo V. P. ikiteisminiame tyrime Nr. M-2-02-00482-20.

28.16. Atsakovė suklastojo dokumentus, nes į bylą pateikė ne Lietuvos advokatūroje gautą apeliantės skundo Generalinei prokuratūrai nuorašą, bet Generalinei prokuratūrai pateikto skundo kopiją. Apeliantė skundo Generalinei prokuratūrai kopiją išsiuntė atsakovei, todėl negali būti laikoma pažeidusia Advokatų etikos kodekso 12 straipsnio 3, 8 ir 9 dalis. Pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl apeliantės prašymo nelaikyti įrodymu atsakovės į bylą pateikto apeliantės 2020 m. balandžio 9 d. skundo Generalinei prokuratūrai su priedais kopijos ir bylą išspręsti vadovaujantis kitais įrodymais. Apie ketinimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą ji pranešė telefonu Advokatų tarybos pirmininkui.

28.17. Apeliantės 2020 m. balandžio 14 d. skundo Generalinei prokuratūrai kopija įrodo, kad apeliantė ikiteisminiame tyrime Nr. M-2-02-00448-20 atstovavo pati sau.

28.18. Teismas neturėjo laikyti įrodymu Advokatų garbės teismo 2022 m. spalio 20 d. protokolo drausmės byloje Nr. E39/2020, nes šiame protokole yra užfiksuota neteisinga informacija.

28.19. Advokatų garbės teismas privalėjo atnaujinti, bet neatnaujino bylos nagrinėjimo iš esmės, taip padarydamas esminį proceso pažeidimą, dėl to sprendimas turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas privalo bylą išnagrinėti iš naujo.

28.20. Apeliantė nesiėmė formalių procedūrų prieš advokatą J. J. dėl jo profesinės veiklos, bet kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl asmeniškai prieš ją nukreiptų nusikalstamo pobūdžio veiksmų, todėl Advokatų etikos kodekso nuostatų nepažeidė.

28.21. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal apeliantės ieškinį valstybei dėl žalos atlyginimo. Vien apeliantė kreipimasis į Kauno apylinkės teismą įrodo atsakovės, valstybės (jos pareigūnų) veiksmų, priimtų teismų, prokuratūros ir kt. sprendimų, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, neteisėtumą ir kartu sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje byloje.

28.22. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti civilinę bylą, kol bus išspręsta byla, nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose pagal apeliantės ieškinį valstybei dėl žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

29.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas nekelti drausmės bylos advokatui J. J. neturi įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms, todėl vertinamas kaip nepatenkantis į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia apeliantės teiginiai apie negalėjimą pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone. Teisę kreiptis į teismą turi tik asmenys, turintys materialųjį teisinį interesą. Apeliantė, nesutikdama su Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu nekelti drausmės bylos advokatui J. J., tokio intereso neturi.

29.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės teiginiai apie tariamą tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių apeliantės garbę ir orumą paskleidimą yra paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, yra teisinga ir pagrįsta. Apeliantės pozicija grindžiama iš esmės vien jos subjektyviais pamąstymais ir deklaratyviais teiginiais.

29.3. Apeliaciniame skunde apeliantė teikia teismui argumentus dėl Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo nekelti advokatui J. J. drausmės bylos teisėtumo, tačiau paminėtas sprendimas, kaip ir daugelis kitų apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, nesudaro šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyko. Pagal teismų praktiką sprendimai iškelti drausmės bylą advokatui arba šios bylos nekelti apskritai nėra skundžiami teismui.

29.4. Apeliantė nebuvo diskriminuojama, nors Advokatų taryba jos ir advokato J. J. profesinę veiklą įvertino skirtingai . Kiekvieno advokato drausmės bylos iškėlimo klausimas Advokatų taryboje yra nagrinėjamas individualiai. Pagrindas konstatuoti, kad Advokatų taryba diskriminavo advokatą, būtų tuomet, jeigu būtų įrodyta, jog Advokatų taryba, priimdama sprendimus, panašiose situacijose esančius advokatus įvertintų skirtingai. Nagrinėjamu atveju apeliantės diskriminavimo nėra. Subjektyvūs kaltinimai, pagrįsti apeliantės nesutikimu su jai nepalankiais atsakovės sprendimais, nėra diskriminacijos įrodymas.

29.5. Apeliaciniame skunde išsamiai aptarti apeliantės nesutikimo su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1385-577/2020 ir su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-393-943/2020 argumentai nėra susiję nei su šia byla, nei su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Žemesnės instancijos teismas

29.7. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė priėmė klientės pavedimą (ir jį realizavo) atstovauti jai prieš kolegą, advokatą J. J., būtent dėl profesinės veiklos, ir inicijavo advokato J. J. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pradėjimą dėl veiksmų, kuriuos advokatas J. J. atliko, atstovaudamas savo klientui, t. y. vykdydamas profesinę veiklą. Tokiu atveju, priėmus aptariamą pavedimą, apeliantei kilo pareiga apie tai nedelsiant pranešti Lietuvos advokatūrai. Be kita ko, apeliantė turėjo apsvarstyti galimybę pasiūlyti advokatui J. J. ginčą baigti taikos sutartimi, jei tai nebūtų kenkę jos klientės interesams. Apeliantė šios pareigos neįvykdė, jokia forma nesiekė abipusio sutarimo su advokatu J. J., tokiu būdu pažeidė Etikos kodekso 12 straipsnio 3, 8 ir 9 dalis.

29.8. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl to, kad Lietuvos advokatūrai nėra taikomos VAĮ. Teismo motyvai pagrįsti ne tik teismų praktika, bet ir Advokatūros įstatymo nuostatomis.

29.9. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad į bylą nėra pateikta teisinės paslaugų sutarties, kurią pasirašė apeliantė ir V. P., nepaneigia fakto, jog apeliantė, teikdama skundą Generalinei prokuratūrai, atstovavo nukentėjusiajai V. P.. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jis neturi pagrindo nepritarti atsakovės argumentams, jog aplinkybę, kad apeliantė buvo nukentėjusiosios V. P. atstovė ne tik baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-817/2020, išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, bet ir ikiteisminiame tyrime Nr. M-2-02-00482-20, patvirtina skundo, kuris buvo pateiktas Generalinei prokuratūrai, turinys, iš kurio matyti, kad skundas motyvuojamas iš esmės vien tik apeliantės klientės V. P. teisių pažeidimu. Paminėtų pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Iš esmės apeliantė tik nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu, nenurodydama, kokiu teisiniu pagrindu šis nesutikimas yra grindžiamas.

29.10. Tai, kad teismas įvertino, jog apeliantė veikė kaip V. P. atstovė, patvirtina skundžiamo sprendimo 45 punktas. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad iš skundo, pateikto Generalinei prokuratūrai, turinio matyti, jog dokumentas motyvuojamas iš esmės vien tik apeliantės klientės V. P. teisių pažeidimu. Šią aplinkybę teismas laikė patvirtinančia, kad apeliantė buvo nukentėjusios V. P. atstovė. Pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia ir apeliantės gynybinė pozicija, kad ji skunde Generalinei prokuratūrai save nurodė kaip nukentėjusiosios V. P. atstovę tik tam, kad būtų suprantama, jog advokatas J. J. atlikto smurtinius nusikalstamo pobūdžio veiksmus apeliantės atžvilgiu šiai atliekant profesines pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

29.12. Apeliantės klaidingai teigia, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. advokato orderio LA Nr. 101541 šaknelės kopija, patvirtina, jog ji atstovavo V. P. Vilniaus apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-817/2020, ir paneigia aplinkybę, kad ji atstovavo V. P. ikiteisminiame tyrime Nr. M-2-02-00482-20.

29.13. Jokių Lietuvos advokatūroje gautų apeliantės skundo Generalinei prokuratūrai kopijų, nuorašų atsakovė neklastojo. Skundo kopija, apeliantės pateikta Generalinei prokuratūrai, yra apeliantės drausmės byloje. Ją atsakovei pateikė advokatas J. J. su 2020 m. gegužės 27 d. skundu.

29.14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantė turėjo pareigą pranešti atsakovei apie ketinimą pradėti formalias procedūras prieš advokatą J. J., t. y. priėmusi pavedimą atstovauti klientui prieš advokatą, ar prieš pradedant kitas formalias procedūras prieš kolegą dėl jo profesinės veiklos (dar prieš skundo Generalinei prokuratūrai parengimą ir išsiuntimą).

29.15. Byloje nėra įrodymų, kad apie ketinimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą apeliantė telefonu pranešė Advokatų tarybos pirmininkui. Kita vertus, net jeigu toks informavimas ir būtų buvęs, jis neturi teisinės reikšmės, nes Lietuvos advokatūroje telefoniniai skambučiai nėra registruojami. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad žodinis pranešimas nelaikytinas tinkamu Lietuvos advokatūros informavimu.