Vilniaus apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės advokatės K. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo dėl drausmės bylos iškėlimo panaikinimo, Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5.8. Lietuvos advokatūra yra Lietuvos advokatų, kaip nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalies, savivaldos institucija, turinti specifinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu.

II. Byloje nustatyti faktai ir aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

III. Šalių išdėstytų argumentų ir byloje nustatytų faktų teisinis vertinimas, teismo išvados

Dėl Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo nekelti drausmės bylos advokatui J. J. vertinimo

16. Šiame kontekste teismas visų pirma pažymi, kad 2019 m. spalio 16 d. Advokatų tarybos sprendimas nėra susijęs su ieškovės drausmine atsakomybe, taigi į nagrinėjamos bylos dalyką, kurį sudaro ieškovės nurodytų argumentų dėl jos atžvilgiu priimtų Advokatų tarybos bei Advokatų garbės teismo sprendimų vertinimas, nepatenka. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. ieškinį (skundą), kurio pagrindu buvo prašoma panaikinti 2019 m. spalio 16 d. Advokatų tarybos sprendimą, kuriuo nuspręsta nekelti advokatui J. J. drausmės bylos, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi atsisakyta priimti, ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi palikta nepakeista. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatavus, kad, atsisakius priimti ir nagrinėti V. P. ieškinį (skundą) kaip nenagrinėtiną teisme, procesinės teisės normos buvo taikomos tinkamai, ieškovės argumentai, susiję su 2019 m. spalio 16 d. Advokatų tarybos sprendimo neteisėtumu, taip pat tariamu teisės į teisminę gynybą realizavimo pažeidimu, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir nereikšmingi sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą.

Dėl tariamai tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovės garbę ir orumą, paskleidimo

19. Šiame kontekste teismas pažymi, kad ieškovės teiginiai apie tariamą tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovės garbę ir orumą paskleidimą yra paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, todėl minėtos aplinkybės iš naujo nebegali būti nustatinėjamos. Galiausiai, ieškovės argumentai, susiję su 2019 m. spalio 16 d. Advokatų tarybos sprendimu paskleistais tariamai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, žeminančiais ieškovės garbę ir orumą, vertintini kaip nepatenkantys į šios bylos nagrinėjimo dalyką ir atmestini kaip visiškai nereikšmingi sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą.

Dėl Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo nekelti drausmės bylos advokatui J. J. vertinimo

21. Teismas pažymi, kad Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas, kuriuo buvo nutarta nekelti drausmės bylos pareiškėjui, neturi įtakos nei ieškovės, nei nagrinėjamoje byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvaujančios V. P. teisėms ir pareigoms. Be to, minėtas sprendimas neturi jokios įtakos nagrinėjamoje byloje ginčijamų Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo iškelti drausmės bylą ieškovei bei 2023 m. sausio 17 d. Advokatų garbės teismo sprendimo, priimto ieškovės atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Taigi ieškovės argumentai, susiję su 2020 m. lapkričio 18 d. Advokatų tarybos sprendimo neteisėtumu, teismo taip pat vertinami kaip nepatenkantys į šios bylos nagrinėjimo dalyką ir atmestini kaip nereikšmingi sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą.

Dėl Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo iškelti drausmės bylą advokatei K. Ž. vertinimo

24. Atitinkamai ginčo dalyku civilinėje byloje gali būti tik toks Lietuvos advokatūros organo priimtas sprendimas, kuris asmeniui nustato teises ar pareigas, sukelia teisinius padarinius. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

25. Teismas pažymi, kad ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo K. Ž. yra ydingas. Minėta, kad vadovaujantis nuosekliai formuojama teismų praktika, Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausmės bylą advokatui pripažintinas pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų atlikimu, tokio ieškovės ieškinio reikalavimo tenkinimas nesukeltų jokių materialinių teisinių padarinių, todėl toks ieškovės ieškinio reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgus į nurodytą, bei į tai, kad ieškinys teismo 2023 m. kovo 30 d. rezoliucija buvo priimtas, yra pagrindas bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl Advokatų garbės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

28. Kaip teisingai atsiliepime nurodo atsakovė, Lietuvos advokatūrai netaikomos VAĮ nuostatos. Advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Pagal Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos advokatai vienijasi į juridinį asmenį, vadinamą Lietuvos advokatūra; Lietuvos advokatūra įgyvendina advokatų savivaldą. Lietuvos advokatūra yra Lietuvos advokatų, kaip nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalies, savivaldos institucija, turinti specifinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje. Atsižvelgiant į tai, nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-382-12; 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje AS-146-261-14; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-348-492/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-378-180/2018, kt.). Todėl ieškovės argumentai, kuriais teigiama, kad atsakovė yra įpareigota vadovautis VAĮ nuostatomis, neatitinka pirmiau nurodytų teisės normų ir jų pagrindu formuojamos teismų praktikos.

30. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu skundu dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo. Pareiškėjų skundų priėmimas bei galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių nagrinėjimas atliekami Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka.

31. Atitinkamai Skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Advokatų tarybos 2018 m. birželio 12 d. sprendimu (toliau – Skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas) 5–6 punktuose įtvirtinta, kad Lietuvos advokatūrai pateikiamas skundas turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus skundo turiniui. Skundas ir kartu su juo pateikiami dokumentai privalo būti parašyti įskaitomai, valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą ir pasirašyti pareiškėjo ar jo įgalioto asmens. Skunde dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo privaloma nurodyti: 1) pareiškėjo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą (jei nėra galimybės komunikaciją vykdyti elektroniniu būdu), elektroninio pašto adresą, advokato, dėl kurio kreipiamasi, vardą, pavardę, darbo vietos pavadinimą ir adresą; 2) su advokatu sudarytą teisinių paslaugų sutartį ir pateikti jos kopiją (jei tokia buvo sudaryta); 3) aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundas (advokato galimai padarytas veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas, jo padarymo data arba laikotarpis, kitos svarbios aplinkybės), jo motyvus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (dokumentus, garso įrašus, susirašinėjimą ir pan.); 4) informaciją, ar ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesprendžia teismas, ar nėra įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo arba Advokatų tarybos sprendimo dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko; 5) pridedamų dokumentų sąrašą.

34. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarimas). Pagal EŽTT praktiką diskriminacija reiškia skirtingą elgesį su asmenimis, esančiais iš esmės vienodoje situacijoje, nesant objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo, t. y. kai nėra siekiama teisėto tikslo arba naudojamos priemonės nėra pagrįstai proporcingos siekiamam tikslui (žr., pvz., 2004 m. sprendimą byloje Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą, peticijų Nr. 55480/00 ir 59330/00, 51 punktas). Šiame kontekste atsižvelgtina ir į atsakovės argumentus, jog kiekvieno advokato drausmės bylos iškėlimo klausimas Advokatų taryboje yra nagrinėjamas individualiai, kiekvienu atskiru atveju atsižvelgiant į aplinkybių visumą. Vertinant advokatų elgesį ir sprendžiant klausimą dėl jų drausminės atsakomybės, lygybės principas būtų pažeidžiamas, kai panašus ar identiškas advokatų elgesys, esant analogiškoms aplinkybėms, būtų vertinamas skirtingai (pavyzdžiui, jei vienas advokatas už tam tikrą elgesį griežtai nubaudžiamas, o kitas už tą patį elgesį gauna tik įspėjimą; arba jei asmens elgesys yra vertinamas griežčiau dėl jo socialinės padėties, kilmės, rasės ir kt.).

36. Minėta, kad skundžiamu Advokatų garbės teismo sprendimu nustatytas ieškovės veiksmų prieštaravimas AĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Etikos kodekso 12 straipsnio 3, 8 ir 9 dalių reikalavimams. Atitinkamai Advokatų garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą, visus nurodytus pažeidimus ir jų padarymo aplinkybes turėjo ištirti, įvertinti bei teisiškai kvalifikuoti ir apie tai motyvuotai pasisakyti sprendime, išdėstant argumentus, kuriais remiantis priimamas toks sprendimas.

38. Lietuvos advokatų etikos kodekso II skyriuje (5 – 14 straipsniai) detalizuojami pagrindiniai AĮ 5 straipsnyje įtvirtini ir nustatomi papildomi advokatų veiklos bei elgesio principai. Šio kodekso 12 straipsnyje aptartas advokatų tarpusavio santykių turinys. Etikos kodekso 12 straipsnio 3 dalis reikalauja kiekvieno Lietuvos advokatūros bendruomenės nario puoselėti advokatų tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, su kolega visuomet bendrauti sąžiningai, dalykiškai, taktiškai ir mandagiai. Pagal Etikos kodekso 12 straipsnio 8 dalį kai advokatas priima pavedimą atstovauti klientui prieš kolegą dėl jo profesinės veiklos, advokatas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Lietuvos advokatūrai, kolegai ir, kai tai nekenkia kliento interesams, pasiūlyti kolegai ginčą baigti taikos sutartimi. Advokatui draudžiama savo interesais pradėti formalias procedūras prieš kolegą dėl jo profesinės veiklos, prieš tai nepranešus Lietuvos advokatūrai. Pagal Etikos kodekso 12 straipsnio 9 dalį advokatai tarpusavio ginčą privalo pirmiausia stengtis išspręsti abipusiu sutarimu bei vengti nereikalingo tarpusavio bylinėjimosi ir kitokių nekolegiškų, visuomenės pasitikėjimą advokatais menkinančių, Lietuvos advokatūros reputaciją pažeidžiančių ar advokato gerą vardą žeminančių tarpusavio santykių ir ginčų.

39. AĮ 52 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje advokato drausmės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą, nustatyta, kad advokatui už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. AĮ 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą iškelti advokatui drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas (52 straipsnio 3 dalis). Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra (52 straipsnio 4 dalis).

40. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 56 punkte nustatyta, kad Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą. Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime ar teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas. Pagal Aprašo 58 punktą sprendimo aprašomojoje dalyje nurodomos drausmės byloje nustatytos ir ištirtos aplinkybės; motyvuojamojoje dalyje nurodoma: advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų teisinis kvalifikavimas, Advokatų garbės teismo motyvai, nuobaudos paskyrimo motyvai.

41. AĮ 55 straipsnyje numatyta, kad Advokatų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismas vykdo ne drausminės atsakomybės taikymo advokatams, o ginčų nagrinėjimo ir pažeistų teisių gynimo funkciją. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Advokatų garbės teismo sprendimo, kuriuo advokatui paskirta drausminė nuobauda, turi įvertinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nustatęs, kad sprendimas yra nepagrįstas ir (arba) neteisėtas, – ginti pažeistas advokato teises, pripažindamas jį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015).

43. Ieškovės teigimu Advokatų garbės teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo jos padarytą pažeidimą. Ieškovė nurodo, kad skundžiamame Advokatų garbės teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė priėmė pavedimą atstovauti klientei V. P. prieš kolegą, t. y. advokatą J. J., dėl jo profesinės veiklos ir apie tai jam nepranešė. Ieškovė tvirtina, kad nebuvo priėmusi pavedimo atstovauti klientui prieš advokatą dėl jo profesinės veiklos, pareikštu skundu gynė pati save, o 2020 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria buvo paliktas galioti ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą advokato J. J. atžvilgiu, konstatuota, kad pareiškėja advokatė K. Ž., ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00482-20 atstovauja pati save, jokių pavedimų ginti ar atstovauti kitus asmenis dėl neteisėtų advokato J. J. veiksmų nėra priėmusi.

44. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pareiškėjui, kuris 2020 m. balandžio 14 d. gautas Generalinėje prokuratūroje, buvo pasirašytas dviejų pareiškėjų – advokatės K. Ž. ir V. P. Atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2020-07-29 nutarties, priimtos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00482-20, 9 punkte nurodyta, kad skundas buvo pateiktas abiejų pareiškėjų, t. y. advokatės K. Ž. ir V. P. Nors Advokatų garbės teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė 2020 m. balandžio 14 d. kartu su savo kliente pateikė skundą Generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo savo kolegos – pareiškėjo atžvilgiu, V. P. netiksliai įvardijant kaip ieškovės klientę, o ne kaip klientės motiną, ši ieškovės nurodoma aplinkybė, teismo vertinimu, savaime nepatvirtina, kad ieškovė teikdama skundą atstovavo pati save (veikė asmeniškai).

45. Teismas šiame kontekste visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad teikdama skundą Generalinei prokuratūrai ieškovė save aiškiai įvardino kaip nukentėjusiosios V. P. atstovę, taigi veikė kaip advokatė. Atitinkamai Advokatų garbės teismas, skundžiamame sprendime atmesdamas ieškovės argumentą, kad ji ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pareiškėja ir atstovauja pati save, pažymėjo, kad toks argumentas prieštarauja 2020 m. balandžio 14 d. Generalinėje prokuratūroje gauto skundo turiniui – ieškovė nurodė save kaip nukentėjusiosios atstovę. Minėta aplinkybė patvirtinta ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi, priimta ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00482-20, kurioje nurodyta, kad advokatė atstovavo nukentėjusiąją V. P. (ne V. P.). Ieškovei nepaneigus, jog ji atstovavo V. P., Advokatų garbės teismas, remdamasis skundo Generalinei prokuratūrai turiniu, pagrįstai priėjo prie išvados, kad ieškovė priėmė klientės pavedimą (ir jį realizavo) atstovauti jai prieš kolegą – pareiškėją būtent dėl profesinės veiklos – inicijavo pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pradėjimą dėl veiksmų, kuriuos pareiškėjas atliko atstovaudamas savo klientą, t. y. vykdydamas profesinę veiklą. Skirtingai nei supranta ieškovė, skundžiamame Advokatų garbės teismo sprendime omenyje turėtas atstovavimas ne V. P., o V. P.. Tuo tarpu ieškovės nurodoma aplinkybė, kad į bylą nėra pateikta teisinių paslaugų sutarties, kurią pasirašė ieškovė ir V. P., nepaneigia fakto, kad ieškovė, teikdama skundą Generalinei prokuratūrai, atstovavo nukentėjusiajai V. P.. Be to, teismas neturi pagrindo nepritarti atsakovės argumentams, jog aplinkybę, kad ieškovė buvo nukentėjusiosios V. P. atstovė ne tik baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-817/2020, išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00482-20 patvirtina skundo, kuris buvo pateiktas Generalinei prokuratūrai, turinys, iš kurio matyti, kad skundas motyvuojamas iš esmės vien tik ieškovės klientės V. P. teisių pažeidimu. Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, neturi pagrindo nepritarti Advokatų garbės teismo išvadai, kad priėmus aptariamą klientės pavedimą, ieškovei kilo pareiga apie tai nedelsiant pranešti Lietuvos advokatūrai ir pareiškėjui, todėl ieškovės argumentai, kad ji jokios pareigos informuoti pareiškėją advokatą J. J. neturėjo, atmestini kaip nepagrįsti.

46. Ieškovė taip pat neigia pažeidusi imperatyvų Etikos kodekso reikalavimą pranešti Lietuvos advokatūrai tiek priėmus pavedimą atstovauti klientui prieš kolegą, tiek ir pradėjus formalias procedūras prieš kolegą dėl jo profesinės veiklos. Pasak ieškovės, Lietuvos advokatūrai apie pradėtas procedūras prieš kolegą ji pranešė tinkamai. Iš nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad skundas Generalinei prokuratūrai, kuris buvo pasirašytas ieškovės ir V. P., ieškovės buvo išsiųstas Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos advokatūrai tuo pačiu metu, t. y. 2020 m. balandžio 9 d., registruotas Generalinėje prokuratūroje 2020 m. balandžio 14 d. Ieškovė taip pat nurodo, kad 2022 m. spalio 24 d. pateikė Advokatų garbės teismui prašymą dėl 2020 m. balandžio 9 d. skundo Generalinei prokuratūrai kopijos su jo išsiuntimo įrodymais prijungimo prie drausmės bylos Nr. E39/2020 (t. 2, b. l. 217–218). Teismo vertinimu, minėti ieškovės įrodymai nepaneigia Etikos kodekso 12 straipsnio 8 dalies pažeidimo, kadangi ieškovė turėjo pareigą pranešti Lietuvos advokatūrai apie ketinimą pradėti formalias procedūras prieš kolegą – pareiškėją, t. y. priėmusi pavedimą klientui atstovauti prieš advokatą, ar prieš pradedant kitas formalias procedūras prieš kolegą dėl jo profesinės veiklos (kitaip tariant, dar prieš skundo Generalinei prokuratūrai parengimą ir išsiuntimą). Skundo Lietuvos advokatūrai persiuntimas tuo pat metu, kaip ir Generalinei prokuratūrai nereiškia tinkamo informavimo pareigos vykdymo. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad apie neva patirtą psichologinį smurtą ir rengiamą skundą ji telefonu informavo Advokatų tarybos pirmininką. Kaip teisingai konstatuota skundžiamame Advokatų drausmės teismo sprendime, jokių duomenų, patvirtinančių minėtą telefoninį skambutį ieškovė nepateikė, be to, žodinis pranešimas nelaikytinas tinkamu Lietuvos advokatūros informavimu. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės dėstoma pozicija dėl neva tinkamo atsakovės informavimo apskritai stokoja nuoseklumo. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad skundas Generalinei prokuratūrai, kuris buvo pasirašytas ieškovės ir V. P., ieškovės Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos advokatūrai buvo išsiųstas dar 2020 m. balandžio 9 d., 2020 m. balandžio 29 d. Advokatų tarybos pirmininkui pateiktame bendrame pareiškėjų V. P. ir advokatės K. Ž. skunde dėl advokato J. J. profesinės veiklos jau nurodoma, kad skundo Generalinei prokuratūrai pateikimas yra nauja aplinkybė, prie skundo vėlgi pridedama skundo siuntos Generalinei prokuratūrai kopija ir paties skundo kopija, taip pat nurodoma, kad skundo kopiją V. P. pateikė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkui (nenurodant pateikimo datos) (t. 1, b. l. 95). Nurodytų aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė įrodė aplinkybę, kad prieš surašant skundą Generalinei prokuratūrai, būtų apie tai informavusi Lietuvos advokatūrą. Taigi Advokatų garbės teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino, kad ieškovė savo veiksmais pažeidė Etikos kodekso 12 straipsnio 8 dalį. Papildomai pažymėtina, kad Advokatų garbės teismas taip pat įvertino ir ieškovės versiją, kad ji ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pareiškėja ir atstovauja pati save, pagrįstai nurodydamas, kad Etikos kodeksas imperatyviai draudžia advokatui savo interesais pradėti formalias procedūras prieš kolegą dėl jo profesinės veiklos, prieš tai nepranešus Lietuvos advokatūrai. Reikalavimu advokatui pranešti Lietuvos advokatūrai prieš pradedant formalias procedūras prieš kolegą yra siekiama užtikrinti Lietuvos advokatūrai galimybę tarpininkauti advokatams išsprendžiant jų tarpusavio nesutarimus. Tokios galimybės nebuvo, nes ieškovė, minėta, neįrodė, kad apie numatomą teikti skundą Generalinei prokuratūrai tinkamai ir laiku informavo Lietuvos advokatūrą.

47. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad Advokatų garbės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pripažinti negaliojančiu skundo (ieškinio) motyvais nėra pagrindo, teismui pritariant Advokatų garbės teismo sprendimui ieškovės veiksmus pripažinti profesinės etikos pažeidimu. Galiausiai atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Advokatų garbės teismo sprendimo, t. y. esant drausmės bylai išnagrinėtai, teisės drausmės bylą nutraukti neturi, todėl šis ieškovės reikalavimas suformuluotas procesiškai ydingai.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)skyrimo

48. Ieškovė bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu prašė skirti baudą atsakovei, prašymą grįsdama tuo, jog atsakovės procesiniai dokumentai ir jų pagrindu teikiami paaiškinimai ieškovės vertinimu reiškiami atsakovei piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis.

49. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

50. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, tam, kad būtų pagrindas konstatuoti asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirma, bylos nagrinėjimas neturi būti pasibaigęs, t. y. dar neturi būti priimtas sprendimas dėl ginčo esmės; antra, turi būti nustatyta, jog asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu (įgyvendinti turimą procesinę teisę arba ne), bet veikia pažeisdamas tos teisės įgyvendinimo sąlygas. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti.

51. Teismas, įvertinęs byloje susidariusią faktinę situaciją ir remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl CPK 95 straipsnio taikymo, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atsakovės veiksmus vertinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. CPK nuostatos suponuoja atsakovės pareigą teikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį, teismui nusprendus pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu – teikti tripliką, už šių įpareigojimų nevykdymą proceso įstatymas atsakovei numato atitinkamas neigiamas pasekmes. Vien aplinkybė, kad ieškovė su atsakovės procesiniuose dokumentuose išsakomais argumentais nesutinka, nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovės dalyvavimas procese pagal ieškovės pareikštą ieškinį, proceso įstatymo numatytais būdais ir priemonėmis atsikertant į ieškinio reikalavimus, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise. Teismui atsakovės piktnaudžiavimo savo teisėmis veiksmų nenustačius, ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.

52. Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis nuosekliai formuojama teismų praktika, advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi aukštesni elgesio standartai. Vadovaujantis tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktuose įtvirtintais advokato profesijos principais, advokatas turi elgtis nepriekaištingai, nepažeisti teisės aktuose nustatytų draudimų, gerbti kitų asmenų teises, jų profesinis elgesys turi būti diskretiškas, sąžiningas ir orus. Teismas, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose išsakomi pasikartojantys kaltinimai atsakovei nesąžiningumu, priešingu teisei ir moralei elgesiu, pareiškėjo kaltinimas neteisėtu ir nusikalstamu elgesiu, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, taip pat teismo posėdžių metu reiškiama nekonstruktyvi ir įžeidžiančio pobūdžio kritika atsakovės atstovės atžvilgiu, nukreipta į ją tiek kaip į atstovę (advokatę), tiek kaip į asmenį, nėra niekaip suderinami nei su pagarbos kolegoms, nei su sąžiningo teisingumo vykdymo imperatyvais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

53. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad galiojantys teisės aktai nenumato draudimo Lietuvos advokatūrai, kaip juridiniam asmeniui, vesti bylas teismuose per atstovą, taip pat nenumato advokatūros narių pareigos teisines paslaugas Lietuvos advokatūrai teikti neatlygintinai, todėl Lietuvos advokatūra turi teisę bylose naudotis mokama advokato teisine pagalba, o teisminio ginčo laimėjimo atveju – teisę į advokato pagalbos išlaidų atlyginimą bendrais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-273-823/2017; 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-640-823/2017).

54. Atmetus ieškovės reikalavimus, atsakovė Lietuvos advokatūra turi teisę į teismo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

55. Atsakovės atstovė pateikė prašymą priteisti Lietuvos advokatūrai iš viso 4 114 Eur išlaidų už advokato pagalbą ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

56. Spręsdamas dėl atsakovės prašomų atlyginti teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo ir šių išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atstovės galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, šios išlaidos neviršija minėtose rekomendacijose nustatyto užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iš ieškovės.

57. Apibendrinant, atsakovei iš ieškovės priteistina 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93, 98 straipsniai, Rekomendacijų 2 punktas).

58. Teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 26,56 Eur pašto išlaidų. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės.

59. Bylą dalyje dėl ieškovės ieškinio reikalavimo panaikinti Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo D. K. Ž. nutraukus, ieškovei grąžintinas sumokėtas 143 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 268, 270, 307 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

nutraukti civilinę bylą dalyje dėl Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo dėl drausmės bylos iškėlimo D. K. Ž. panaikinimo.

Grąžinti ieškovei K. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 143,00 Eur (šimtą keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už 2023 m. kovo 1 d. ieškinį, mokėjimo užduoties kodas ZL67696. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo sprendimu.

Atmesti ieškovės advokatės K. Ž. skundą atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo panaikinimo.

Priteisti iš ieškovės K. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Lietuvos advokatūros (juridinio asmens kodas 300099149) naudai 4 114,00 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės K. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) pašto išlaidų. Išaiškinti, kad nurodytas išlaidas ieškovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.