Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-273-823/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-01
Bylos Nr.: 2A-273-823/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02653-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Goda Ambrasaitė-Balynienė, Virginija Čekanauskaitė, Dalia Kačinskienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“, uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“
Trečiasis asmuo: viešosios įstaigos „Nacionalinis teisingumo centras“, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, viešoji įstaiga Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas
Ieškovas: Lietuvos

Kategorijos

2.7.4.2Prekės ženklo registracijos panaikinimas

Civilinė byla Nr. 2A-273-823/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02653-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.2.; (S) 3.2.4.9.6.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.20.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ bei trečiojo asmens viešosios įstaigos „Nacionalinis teisingumo centras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos advokatūros ieškinį atsakovėms UAB „Tikroji turto kaina“ ir UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo sustabdyti klaidinančios reklamos naudojimą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, bei domeno vardo registracijos panaikinimo, tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, viešoji įstaiga Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas, VšĮ „Nacionalinis teisingumo centras“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Lietuvos advokatūra kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ 2009 m. balandžio 14 d. registruoto prekių ženklo „velnio advokatas“ (registracijos Nr. 59577) registraciją negaliojančia; 2) įpareigoti atsakoves UAB „Tikroji turto kaina“ ir UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą bei įpareigoti atsakoves nenaudoti nuorodos „advokatas“ reklamuojant teikiamas paslaugas; 3) įpareigoti atsakoves UAB „Tikroji turto kaina“ ir UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ pašalinti nuorodas „advokatas“ iš UAB „Tikroji turto kaina“ Utenos filialo reklaminio stendo, reklaminių stendų, esančių (duomenys neskelbtini), bei visų kitų Lietuvoje esančių reklaminių stendų, kuriuose atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ ir UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ naudoja nuorodas „advokatas“; taip pat pašalinti atsakovių UAB „Tikroji turto kaina“ ir UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ naudojamas nuorodas „advokatas“ iš internetinių paieškos puslapių www.velnioadvokatas.lt bei visų internetinės paieškos puslapių, kuriuose atsakovės naudoja nuorodas „advokatas“; 4) pripažinti domeno vardo www.velnioadvokatas.lt registraciją negaliojančia; 5) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Tikroji turto kaina“ Lietuvos Respublikos teritorijoje teikia ir aktyviai reklamuoja teisines paslaugas, naudodamasi 2009 m. balandžio 14 d. užregistruotu prekių ženklu „velnio advokatas“ (registracijos Nr. 59577). Minėtas prekių ženklas neatitinka absoliučių prekių ženklui keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir klaidina visuomenę dėl atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ teikiamų paslaugų rūšies. Ginčijamo prekių ženklo naudojimas rinkoje pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir visų advokato veikla besiverčiančių asmenų interesus, kadangi, naudodama šį prekių ženklą, atsakovė UAB „Tikroji turto kaina“ įgyja konkurencinį pranašumą prieš advokatų veikla besiverčiančius asmenis ir išvengia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme (toliau – AĮ) advokato veiklai nustatytų reikalavimų. Atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ įregistruotas domeno vardas www.velnioadvokatas.lt taip pat klaidina visuomenę dėl atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ teikiamų paslaugų rūšies.Greta ginčijamo prekių ženklo atsakovės rinkoje plačiai naudoja įvairius reklaminius teiginius, tiesiogiai nurodydamos, kad teikia profesionalias advokato paslaugas, ir tokiu būdu klaidina vartotojus, kadangi nei atsakovių steigėjas S. V., nei pačios atsakovės, advokato praktika verstis neturi teisės. Tokie atsakovių veiksmai laikytini klaidinančia reklama. Atsakovių vykdoma reklama bei teiginiai, kuriuose neigiamai atsiliepiama apie advokato profesiją, diskredituoja ir žemina advokato vardą. Atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ ir UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (toliau – VPB), kaip kompetentinga institucija, išnagrinėjusi atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ paraišką dėl prekės ženklo „velnio advokatas“ registravimo ir atlikusi ženklo ekspertizę, jokių šio ženklo prieštaravimo teisės aktams požymių nenustatė. Ieškovė pagal PŽĮ 18 straipsnį turėjo teisę per 3 mėnesius nuo įregistruoto ženklo paskelbimo VPB oficialiame biuletenyje dienos užprotestuoti ženklo registraciją, paduodama motyvuotą rašytinį protestą VPB Apeliaciniam skyriui, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Prekių ženklas „velnio advokatas“ yra naudojamas jau ketverius metus ir visą šį laiką jis niekam nekėlė jokių problemų. Ieškovė į teismą kreipėsi tik suvokusi ginčijamo prekių ženklo sėkmingumą ir populiarumą. Ieškovė siekia pakenkti atsakovių interesams bei, esant sėkmingai bylos baigčiai, eliminuoti vieną iš pagrindinių konkurenčių. Atsakovių teigimu, skelbiant, kad asmenys gali gauti advokato paslaugas, asmenys nėra klaidinami, nes, klientui pageidaujant, advokato paslaugos teikiamos praktikuojančio advokato, įrašyto į advokato sąrašus. Jeigu teisinių paslaugų įmonė gali su advokatu sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį, vadinasi, įmonė gali ir skelbti apie bendradarbiavimą su advokatais, jų parinkimą klientams. Žodis „advokatas“ nėra išimtinai saugomas, nėra Lietuvos advokatūros ar advokatų pasisavintas ženklas ir žmonės (klientai) turi teisę žinoti, kokias paslaugas, kreipęsi į teisinių paslaugų įmones, jie gali gauti. Atsakovės taip pat nurodė, kad ginčijamą prekės ženklą sudaro ne tik žodis „advokatas“, bet prie jo pridedamas kitas žodis – „velnias“. Toks žodžių junginys nėra naudojamas nei teisės doktrinoje, nei oficialiojoje teisinėje kalboje, o tik kaip meninės raiškos priemonė, todėl negali klaidinti visuomenės. Trečiasis asmuo VšĮ „Nacionalinis teisingumo centras“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad palaiko atsakovių UAB „Tikroji turto kaina“ ir UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ nurodytus argumentus.Tretieji asmenys VPB ir Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir pripažino atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ 2009 m. balandžio 14 d. registruoto prekių ženklo „velnio advokatas“ registraciją (registracijos Nr. 59577) negaliojančia. Įpareigojo atsakoves UAB „Tikroji turto kaina“ ir UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą bei nenaudoti nuorodos „advokatas“, reklamuojant teikiamas paslaugas. Įpareigojo atsakoves UAB „Tikroji turto kaina“ ir UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ pašalinti nuorodas „advokatas“ iš UAB „Tikroji turto kaina“ Utenos filialo reklaminio stendo; reklaminio stendo, esančio (duomenys neskelbtini), bei reklaminio stendo, esančio (duomenys neskelbtini), bei visų kitų Lietuvoje esančių reklaminių stendų, kuriuose atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ ir UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ naudoja nuorodas „advokatas“; taip pat pašalinti atsakovių UAB „Tikroji turto kaina“ ir UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ naudojamas nuorodas „advokatas“ iš internetinių paieškos puslapių www.velnioadvokatas.lt bei visų internetinės paieškos puslapių, kuriuose atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ ir UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ naudoja nuorodas „advokatas“. Pripažino domeno vardo www.velnioadvokatas.lt registraciją negaliojančia. Priteisė iš atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ 1 665,73 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 104,84 Eur žyminio mokesčio ieškovės Lietuvos advokatūros naudai. Priteisė iš atsakovės UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ 333,15 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 20,56 Eur žyminio mokesčio ieškovės Lietuvos advokatūros naudai. Priteisė iš atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ 29,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Priteisė iš atsakovės UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ 5,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės, kaip privatūs juridiniai asmenys, teikiantys teisines paslaugas vartotojams, nebūdamos advokatų profesine bendrija ir neturėdamos per steigėją ar valdymo narį sąsajų su advokato profesine praktika užsiimančiais asmenimis, turi teisę, reklamuodamos savo veiklą ir teikiamas teisines paslaugas, naudoti sąvokas „advokatas“, „advokatai“, internetiniuose puslapiuose save įvardinti advokatų teisines paslaugas teikiančiais juridiniais asmenimis ir savo veikloje naudoti prekių ženklą „velnio advokatas“ bei domeno vardą „velnioadvokatas.lt“.Teismas sprendė, kad Lietuvos advokatūra yra tinkama ieškovė nagrinėjamoje byloje, nes veikia kaip asociacija, vienijanti advokatų profesine veikla užsiimančius asmenis, įgyvendina advokatų savivaldą ir atstovauja bei gina visos Lietuvos advokatų interesus. Teismas pažymėjo, kad advokatas yra teisingumo vykdymo proceso dalyvis, kurio funkcijų negali vykdyti kiti asmenys, kurie nėra įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, bei neturintys liudijimo dėl teisės verstis advokato veikla. Abi atsakovės, kaip juridiniai asmenys, veikia uždarosios akcinės bendrovės forma, todėl negali vykdyti advokato veiklos ar naudotis bei reklamuoti prekių ženklą, kuris tapatintų jas su advokatais. Advokatai turi teisę veikti kaip juridinis asmuo tik įsteigę advokatų profesinę bendriją. Nei viena iš atsakovių nėra priskirtina prie advokatų profesinių bendrijų. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Tikroji turto kaina“ plačiai naudoja prekių ženklą „velnio advokatas“ ir skelbia teikianti profesionalias advokato paslaugas, klaidindama vartotojus (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – RĮ) 5 straipsnio 2 dalis, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 punktas). Faktines aplinkybes, kad atsakovės savo veikloje, reklamuodamos teikiamas teisines paslaugas, plačiai naudoja nuorodas „advokatas“ ir ginčo prekės ženklą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, atsakovė UAB „Tikroji turto kaina“ pripažįsta, kad plačiai naudoja ginčo prekės ženklą ir domeną, dėl kurių įmonė sulaukia pakankamai klientų. Teismas padarė išvadą, kad prekių ženklas „velnio advokatas“ yra klaidinantis visuomenę, kadangi teisines paslaugas šiuo atveju teikia ne advokatas, o juridinis asmuo – UAB „Tikroji turto kaina“, kuris neturi teisės verstis advokato praktika, nes neatitinka nei vienos iš AĮ 21 straipsnio nustatytų advokato veiklos formų ir AĮ 17 straipsnio reikalavimų advokatams. Be to, prekių ženkle „velnio advokatas“ esantis žodis „advokatas“ sukelia vidutiniams gerai informuotiems vartotojams teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad UAB „Tikroji turto kaina“ verčiasi advokato praktika ir jos darbuotojai yra advokatai. Tai patvirtina 2012 m. spalio 5 d. – 2012 m. spalio 12 d. Lietuvos advokatūros užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atlikta prekių ženklo asociacijos reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, pateikiant atvirą klausimą, su kuo asocijuojasi prekių ženklas „velnio advokatas“, atsakydami į kurį dauguma gyventojų įvardijo asociacijas su advokatais. Teismas kritiškai vertino atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ argumentus, kad prekių ženklo „velnio advokatas“ prasmė yra perkeltinė, ir nurodė, kad pagal tiesioginę reikšmę „velnio advokatas“ tapatinamas su sąvoka „advokatas“ ir šio prekės ženklo vaizdingumas dėl žodžio „velnio“ nepanaikina žodžio „advokatas“ tiesioginės prasmės. Teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ naudojamas ginčo prekių ženklas klaidina vartotojus dėl lūkesčių, kad paslaugas teikia advokatas, todėl ginčo prekių ženklo registraciją pripažino negaliojančia PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kad domeno vardo registracija yra labai svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektams reklamuoti ir realizuoti savo prekes ir paslaugas, o vartotojui – identifikuoti prekes ir paslaugas, teismas sprendė, kad ginčo domenas pagal reklaminę funkciją taip pat klaidina visuomenę, nes teisines paslaugas teikia ne advokatas, o juridinis asmuo – UAB „Tikroji turto kaina“, kuri neturi teisės verstis advokato praktika. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pažeidė KĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punkto draudimą ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, nes atsakovių veiklos reklama, naudojant žodį „advokatas“ atitinka klaidinančios reklamos turinį ir kenkia sąžiningai konkurencijai. Tai, kad atsakovės teigia parenkančios advokatus arba užtikrinančios jų klientams advokato paslaugų gavimą, teismo vertinimu, nesuteikia teisės atsakovėms reklamoje naudoti žodį „advokatas“. Teismas konstatavo, kad byloje pareikšti reikalavimai 1) ir 4) yra susiję su atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, o reikalavimai 2) ir 3) pareikšti abiems atsakovėms. Reikalavimas 3) yra išvestinis iš reikalavimo 2). Todėl, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas jas dalino iš trijų dalių, atitinkamai vieną jų dalį paskirstė po pusę tarp abiejų atsakovių.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atsakovė UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas grubiai suvaržė atsakovių teisę teikti įrodymus, kadangi sprendime citavo ir rėmėsi 2012 m. spalio 8 d. Vilniaus universiteto lietuvių kalbos katedros doc. dr. A. S. išvada, kurią vienašališkai užsakė pati ieškovė. Teismo posėdžio metu atsakovės prašė skirti teismo gramatinę – morfologinę – lingvistinę ekspertizę, kad ekspertai atsakytų į klausimus, kuriuos suformuluos atsakovės. Teismas posėdžio metu pasisakė, kad klausimas dėl ekspertizės skyrimo bus išspręstas priimant procesinį sprendimą, tačiau skundžiamame sprendime nieko nekalbama apie atsakovių prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2, 6, 12, 17 straipsniuose įtvirtintus civilinio proceso principus, nesilaikė CPK 42, 177, 178, 197 ir 212 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Teismas, neišsprendęs klausimo dėl atsakovių prašymo skirti ekspertizę, savaip interpretuoja ir vertina įrodymus ir net neatsižvelgia į faktą, nustatytą 2011 m. birželio 29 d. Konkurencijos tarnybos raštu, kad „velnio advokatas“ yra tik vaizdinga metafora. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Konkurencijos taryba nurodė, jog metaforos „velnio advokatas“ naudojimo atžvilgiu galimai klaidinančios reklamos požymių, preliminariai vertinat, nėra. Konkurencijos taryba pripažino, jog klaidinančios reklamos pobūdį tegali turėti tik frazė: „mes laimime visas bylas, kurias apsiimame vesti“ ir ši frazė tegali sukelti pasekmes tik tada, kai bus pralaimėta nors viena byla. Ieškovė teigė, kad atsakovės, naudodamos prekės ženklą „velnio advokatas“, įgyja konkurencinį pranašumą, tačiau „Delfi“ esančiame 2016 m. kovo 22 d. straipsnyje Advokatų tarybos pirmininkas teigė, kad kreipėsi į teismą, siekdamas užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai ir advokato vardo žeminimui. Nesuprantama, kaip žeminantį vardą („Velnio advokatas“) naudojančios atsakovės gali vykdyti klaidinančią reklamą, tai yra, ar gali vartotojas kreiptis į subjektą, kuris žemina advokato vardą? Todėl ir šiuo aspektu yra būtina lingvistinė – morfologinė ekspertizė, tačiau teismas ekspertizės neskyrė. Teismas nesigilino į faktą, kad byloje kilo ginčas ne dėl žodžio „advokatas“, o dėl žodžių junginio „velnio advokatas“ vartojimo. Kad teismas išnagrinėjo ne tą klausimą, patvirtina ginčijamo sprendimo 5 ir 6 puslapiuose teismo konstatuotos aplinkybės. Dėl žodžio „advokatas“ vartojimo yra nagrinėjama kita byla administraciniame teisme, kur ieškovė skundžia būtent Konkurencijos tarybos veiksmus. Teismas nepasisakė dėl 2013 m. gruodžio 16 d. atsakovės pateikto atsiliepimo argumentų. Atsiliepime yra paneigiamas ieškovės ieškinio pagrįstumas, kadangi ieškovės pateiktos apklausos rezultatai buvo gauti surengus šią apklausą tik pačiai ieškovei ir norint akivaizdžiai gauti jai tinkamus ir naudingus atsakymus. Teismas be pagrindo priteisė iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė sutampa viename asmenyje su advokatais. Vilniaus apygardos teismas ne kartą, patenkindamas atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ ieškinius, atmesdavo jos prašymus pagal UAB „Tikroji turto kaina“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi UAB „Tikroji turto kaina“ patys yra teisininkai ir prašo priteisti šias išlaidas sau patiems. Taip pat Vilniaus apygardos teismas nepriteisia teismo išlaidų antstoliams, kurie samdosi advokatus, motyvuodamas tuo, kad antstoliai patys yra teisininkai.

Atsakovė UAB „Tikroji turto kaina“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Pirmosios instancijos teismas pamiršo išspręsti ekspertizės skyrimo klausimą. Tai patvirtina paskutiniojo teismo posėdžio garso įrašas. Į šį posėdį atvyko visos šalys, išskyrus VšĮ „Nacionalinis teisingumo centras“. Posėdyje šalys pasisakė, atsakinėjo į teisėjos klausimus, tačiau teisėja nieko užsiminė apie ekspertizės, kurios prašė atsakovės, skyrimą. Teismas vadovavosi „Vilmorus“ apklausų rezultatu bei kalbininko A. S. išvada. Šie duomenys buvo gauti net nepradėjus civilinio proceso šioje byloje. Būtent ekspertizės paskyrimas ir jos išvados, įskaitant galimybę kviesti ekspertą į teismo posėdį, užduoti jam klausimus bei prašyti jo paaiškinimų, buvo reikalingas teismui siekiant priimti objektyvų ir teisėtą sprendimą. Teismas sprendime tik citavo 2011 m. birželio 29 d. Konkurencijos tarybos raštą, tačiau neatkreipė dėmesio ir nepasisakė dėl to, kad minėta institucija buvo priėmusi sprendimus dėl žodžio „advokatas“ naudojimo. Atsakovė, prieš pradėdama naudoti prekės ženklą „velnio advokatas“, kreipėsi į Konkurencijos tarybą išaiškinimo, ar tai nebus klaidinanti reklama. Konkurencijos taryba nenustatė klaidinančios reklamos požymių. Tuo tarpu teismas teigia, kad žodžių junginio „velnio advokatas“ naudojimas yra klaidinanti reklama. Teismas be pagrindo atmetė atsakovės prašymą dėl priešieškinio pateikimo. Kiekviena šalis civilinio proceso metu turi teisę tikslinti ieškinį, teikti priešieškinį. Šio prašymo patenkinimas nebūtų užvilkinęs proceso, nes jo pateikimas buvo susijęs su procesinės situacijos visuma: trečiasis asmuo VšĮ „Nacionalinis teisingumo centras“ prašė atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, nes norėjo pasinaudoti advokato pagalba, atsakovė prašė skirti ekspertizę. Tai, kad prašymas suteikti galimybę atsakovei pareikšti priešieškinį buvo pateiktas raštu ir neatvykus į teismo posėdį, nesudaro teisinio pagrindo šį prašymą pripažinti nepagrįstu.Trečiasis asmuo VšĮ „Nacionalinio teisingumo centras“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas netenkino trečiojo asmens 2016 m. vasario 25 d. prašymo atidėti teismo posėdį ir užkirto kelią trečiajam asmeniui pasinaudoti esmine procesine teise – turėti atstovą civilinėje byloje. Minėtas prašymas buvo pateiktas sąžiningai naudojantis savo procesinėmis teisėmis, nevilkinant proceso, kadangi anksčiau trečiasis asmuo nebuvo proceso šalimi ir šio prašymo reikšti negalėjo. Teismo teiginys, kad trečiajam asmeniui apie teismo posėdį buvo pranešta 2016 m. sausio 25 d., tai yra likus iki posėdžio beveik mėnesiui, kuris yra pakankamas pasirūpinti tinkamu atstovavimu, yra nepagrįstas. Taip pat atmestinas teismo argumentas, kad atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad byla nebus vedama per advokatą, kadangi proceso šalis turi teisę bet kurioje proceso stadijoje pakeisti savo valią ir prašyti teismo leisti susirasti atstovą. Teismas negali neleisti pasinaudoti advokato pagalba, jeigu pradiniame dokumente yra nurodoma, kad byla per advokatą vedama nebus, nes per teismo posėdį ta pati šalis gali prašyti teismo suteikti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis. Prašymas susirasti advokatą buvo pareikštas pirmą kartą ir per pirmą teismo posėdį, todėl šio prašymo atmetimas sudaro absoliutų pagrindą skundžiamo sprendimo panaikinimui. Trečiasis asmuo taip pat visiškai palaiko atsakovių apeliacinių skundų argumentus.Atsiliepimu į atsakovių ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovė Lietuvos advokatūra nesutinka su skundais, prašo juos atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ direktorius 2015 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje žodžiu pareiškė prašymą paskirti byloje ekspertizę, tačiau nenurodė nei ekspertų kandidatūrų, nei klausimų ekspertui, nei kiek tokia ekspertizė kainuotų. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad ieškovė neprieštaravo šios ekspertizės atlikimui. Ieškovė neprieštaravo, kad ekspertizės skyrimo klausimas būtų sprendžiamas išklausius byloje dalyvaujančius asmenis. Todėl teismas klausimą dėl ekspertizės skyrimo atidėjo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas pasiteiravo, ar dalyvaujantys byloje asmenys nori papildyti bylos medžiagą, kaip to reikalauja CPK 251 straipsnio 1 dalis. Atsakovė prašymo skirti ekspertizę daugiau nereiškė ir neprieštaravo, kad bylos nagrinėjimas būtų baigtas. Atsakovė po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi nei iki 2016 m. vasario 25 d. teismo posėdžio, nei šio teismo posėdžio metu nepareiškė prašymo dėl ekspertizės skyrimo, todėl teismas neprivalėjo spręsti ekspertizės skyrimo klausimo. Be to, šalies prašymas skirti byloje ekspertizę teismo neįpareigoja. Ieškovės įsitikinimu, byloje nebuvo ir nėra pagrindo skirti ekspertizę, nes byloje yra pakankamai įrodymų, kad būtų galima nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atsakovė UAB „Tikroji turto kaina“ nei prašyme atidėti 2016 m. vasario 25 d. teismo posėdį, nei apeliaciniame skunde nenurodė, apie kokį priešieškinį kalbama, t. y. atsakovė neįrodė, jog jos norėtas pareikšti priešieškinys būtų susijęs su nagrinėjama byla. Kita vertus, pirmoje teismo instancijoje byla nagrinėjama net nuo 2012 m. lapkričio 12 d., taigi, atsakovė turėjo daugiau kaip tris su puse metų priešieškinio pareiškimui. Pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme jau buvo baigtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė atsakovės neatvykimo į 2016 m. vasario 25 d. posėdį priežasčių svarbiomis ir teismo posėdžio neatidėjo. Atsakovės UAB „Nacionalis žalos ir skolų išieškojimo centras“ nurodomas Konkurencijos tarybos 2011 m. birželio 29 d. raštas, t. y. cituojamas teiginys, kad metaforos „velnio advokato“ naudojimo atžvilgiu galimai klaidinančios reklamos požymių, preliminariai vertinant, nėra, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Šiuo teiginiu reiškiama nekategoriška Konkurencijos tarybos specialistų nuomonė. Be to, kiti byloje esantys įrodymai (Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kalbininko A. S. 2012 m. spalio 8 d. išvada, Druskininkų miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 19 d. raštas Nr. 312-1969-(27.5)) pagrindžia frazės „velnio advokatas“ klaidinantį pobūdį. Atsakovės pateiktą 2016 m. kovo 22 d. straipsnį „Velnio advokatas“ daugiau nebeklaidins vartotojų“ turėtų būti atsisakyta priimti, kadangi šis straipsnis nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Be to, advokatų tarybos pirmininko I. V. teiginys „Nepavykus susitarti, kreipėmės į teismą, siekdami užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai ir advokato vardo žeminimui“ niekaip nepagrindžia ekspertizės šioje byloje skyrimo būtinybės. Pirmosios instancijos teismas nei prekės ženklo, nei domeno registracijos pripažinimo negaliojančia negrindė tuo, kad teiginys „velnio advokatas“ žemina advokato vardą. Dėl šios priežasties apeliančių keliamas klausimas, ar gali vartotojas kreiptis į subjektą, kuris žemina advokato vardą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra ne tik žodžių junginio „velnio advokatas“ vartojimas prekės ženkle ir domeno varde, bet ir žodžio „advokatas“ naudojimas atsakovių reklamoje. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia Lietuvos advokatūros 2013 m. spalio 11 d. patikslintas ieškinys. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime sprendė dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su nuorodų „advokatas“ pašalinimu iš atsakovų reklamos. Tai daryti teismą įpareigoja CPK 265 straipsnio 2 dalis. Nepriklausomos Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausoje dalyvavo 1 000 respondentų, kuriems buvo pateiktas atviras klausimas „Su kuo Jums asocijuojasi įmonės prekių ženklas „velnio advokatas“?“. Tokia klausimo formuluotė pasirinkta siekiant objektyviai ištirti visuomenės nuomonę, t. y. nustatyti, kokias asociacijas sukelia prekių ženklas „velnio advokatas“. Apklausai nebuvo pateikti nei atsakymą menantys, nei galimi atsakymų į pateiktą klausimą variantai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi apklausos duomenimis, tuo labiau, kad nei viena iš apeliančių kitų apklausų rezultatų nepateikė. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaidas advokato pagalbai yra pagrįstas CPK 93 ir 98 straipsniais. Lietuvos advokatūra yra pagal viešąją teisę įsteigta advokatų savivaldos institucija, kuriai AĮ patikėta vykdyti viešąsias funkcijas – reguliuoti advokato profesiją ir šitaip užtikrinti viešąjį interesą. Lietuvos advokatūra neturi teisės teikti advokato paslaugų, dėl to kaip ir bet kurie kiti juridiniai asmenys civiliniame procese naudojasi teise turėti atstovą pagal pavedimą – advokatą. Teismui visiškai patenkinus ieškinį, pagrįstai išlaidos advokato pagalbai buvo priteistos iš bylą pralaimėjusių atsakovių.Teismas, netenkindamas VšĮ „Nacionalinis teisingumo centras“ 2016 m. vasario 25 d. prašymo, proceso teisės normų nepažeidė. Neatvykus į teismo posėdį trečiajam asmeniui bylos nagrinėjimo atidėjimas, išskyrus atvejus, numatytus CPK 247 straipsnio 1 dalyje, teismui nėra privalomas. Jis privalomas tik tada, jeigu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nepranešta trečiajam asmeniui, o kai trečiasis asmuo bylą veda per atstovą, nepranešta trečiojo asmens atstovui. VšĮ „Nacionalinis teisingumo centras“ į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jis buvo informuotas tinkamai. Net jeigu trečiasis asmuo VšĮ „Nacionalinis teisingumo centras“ ir neturėjo atstovo, būdamas tiek suinteresuotas bylos baigtimi, kaip jis nurodo apeliaciniame skunde, į teismo posėdį galėjo atvykti jo vadovas CPK 55 straipsnio pagrindu. Faktas, kad VšĮ „Nacionalinis teisingumo centras“ realizavo savo teisę į apeliaciją, surašė ir padavė apeliacinį skundą, patvirtina, kad ji savarankiškai, be advokato pagalbos, sugeba vadovautis teisės normomis ir jas taikyti praktiškai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė. Apeliančių apeliaciniai skundai grindžiami proceso teisės normų pažeidimais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: ekspertizės skyrimo klausimo neišsprendimu, neleidimu atsakovei pareikšti priešieškinį, nepagrįstu teismo atsisakymu atidėti teismo posėdį, netinkamu įrodymų vertinimu, netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimu. Kolegija, laikydamasi apeliacijos ribų, pasisako dėl šių apeliančių argumentų.

Dėl ekspertizės skyrimo

Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė esminius civilinio proceso principus, nes bylą išnagrinėjo neišsprendęs atsakovių atstovo pareikšto prašymo skirti lingvistinę – morfologinę ekspertizę, kuria buvo siekiama atsikirsti į ieškovės pateiktą specialisto išvadą dėl termino „velnio advokatas“ prasmės ir galimo suvokimo. Pasisakant dėl nurodyto apeliančių argumento reikšmingos šios kolegijos nustatytos faktinės aplinkybės: pasirengimas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Skirti ekspertizę paruošiamaisiais dokumentais atsakovės neprašė. Toks prašymas taip pat nebuvo pareikštas 2013 m. rugsėjo 27 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d., 2014 m. sausio 16 d. ir 2014 m. vasario 11 d. vykusių pirmosios instancijos teismo posėdžių metu. Prašymą skirti ekspertizę atsakovių atstovas žodžiu pareiškė tik 2015 m. gruodžio 16 d. vykusiame teismo posėdyje, motyvuodamas šį prašymą tuo, kad į bylą pateikta ieškovės specialisto išvada šiuo klausimu. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėta specialisto išvada ieškovės teismui buvo pateikta dar su pradiniu ieškiniu, t. y. 2012 m. lapkričio 12 d., taigi apie šio įrodymo egzistavimą atsakovėms buvo žinoma beveik tris metus iki prašymo skirti ekspertizę pateikimo. Be to, teismo posėdyje pareiškęs prašymą skirti ekspertizę, atsakovių atstovas nebuvo parengęs klausimų ekspertams ir dėl šios priežasties paprašė atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant jam galimybę teismui pateikti rašytinį prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. protokoline nutartimi atidėjo klausimo dėl ekspertizės skyrimo sprendimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas dėl poreikio į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti VšĮ „Nacionalinis teisingumo centras“, teismo posėdis byloje paskirtas 2016 m. vasario 25 d. Teismo posėdžio dieną teisme gautas atsakovių atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuojant pablogėjusia sveikata, ketinimu pareikšti priešieškinį ir taikos sutarties sudarymo galimybe. Prašymas skirti ekspertizę šiame prašyme nebuvo pakartotas, rašytinis prašymas, kuriam parengti buvo prašyta atidėti 2015 m. gruodžio 16 d. teismo posėdį, teismui nepateiktas. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą teismo nebuvo tenkintas, byla išnagrinėta iš esmės 2016 m. vasario 25 d. teismo posėdyje, nedalyvaujant atsakovių atstovui bei trečiajam asmeniui. Teismo sprendimas paskelbtas 2016 m. kovo 16 d., ekspertizės skyrimo klausimas sprendimu nėra išspręstas. Kolegija sutinka su apeliančių teiginiais, kad tai, jog teismo procesinis sprendimas dėl atsakovių atstovo 2015 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu pareikšto prašymo skirti ekspertizę pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nebuvo įformintas, yra proceso teisės normų pažeidimas, kadangi bylą nagrinėjantis teismas yra įpareigotas atitinkamais procesiniais sprendimais (sprendimu, nutartimi arba rezoliucija) išspręsti visus proceso metu šalių pareikštus procesinius prašymus, juos patenkindamas arba atmesdamas. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantės, šis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šią išvadą kolegija grindžia toliau dėstomais argumentais. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kadangi ekspertizės skyrimo klausimo sprendimo neįforminimas ir bylos išnagrinėjimas nepaskyrus ekspertizės savo teisinėmis pasekmėmis prilygsta tokio šalies prašymo atmetimui, šis pažeidimas galėtų būti pagrindu sprendimui panaikinti tik tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad ekspertizė byloje turėjo būti skiriama. Nustačius, kad skirti byloje ekspertizę nebuvo pagrindo, darytina išvada, kad nustatytas pažeidimas (prašymo dėl ekspertizės skyrimo sprendimo tinkamas neįforminimas) nagrinėjamos bylos rezultato įtakoti negalėjo ir todėl yra formalus. Pagal CPK nuostatas eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl procesinę pareigą pateikti teismui motyvuotą prašymą skirti ekspertizę turi proceso šalis, ketinanti ekspertizės išvada įrodinėti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama byla pagal savo pobūdį nepatenka į bylų, kuriose teismas būtų įpareigotas savo iniciatyva rinkti įrodymus kategoriją (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Koncentruotumo principas ir šalių pareiga rūpintis proceso skatinimu (CPK 7 straipsnis) lemia tai, kad visi bylai reikšmingi įrodymai šalių turi būti pateikiami iki pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos pabaigos, o vėlesnis įrodymų pateikimas galimas tik tuo atveju, jei būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau, ar naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Kadangi eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, prašymas skirti ekspertizę teismui taip pat turi būti teikiamas laikantis nurodytų taisyklių, t. y. pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, o vėliau tik tuo atveju, jei vėlesnis prašymo skirti ekspertizę pateikimas yra proceso šalies atitinkamai pagrindžiamas. Iš šios nutarties 27-28 punktuose aptartų aplinkybių matyti, kad atsakovių atstovas prašymą skirti ekspertizę pareiškė bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, nuo teismo proceso pradžios praėjus trejiems metams. Jokių argumentų, kodėl toks prašymas buvo pateikta tik šioje proceso stadijoje, apeliantės nenurodė, o iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad poreikis skirti ekspertizę byloje atsirado jau po parengiamosios stadijos pabaigos. Priešingai, kaip jau minėta, poreikį skirti ekspertizę atsakovių atstovas argumentavo siekiu atsikirsti į ieškovės dar su pradiniu ieškiniu pateiktą įrodymą, apie kurį atsakovėms buvo žinoma. Esant tokioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti atsakovių atstovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo CPK 181 straipsnio 2 dalies pagrindu kaip pateiktą pavėluotai. Papildomai pažymėtina, kad, kaip jau minėta šios nutarties 27 – 28 punktuose, tinkamai suformuluotas atsakovių atstovo prašymas skirti ekspertizę, nurodant, be kita ko, ekspertams norimus užduoti klausimus, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ši aplinkybė yra papildomas argumentas apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad tenkinti atsakovių atstovo prašymą skirti ekspertizę pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tinkamai procesiškai suformuluoto prašymo skirti ekspertizę apeliantės nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Kolegija nesutinka su apeliančių teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas byloje ekspertizės, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi principus ir apeliančių teisę įrodinėti savo atsikirtimų pagrįstumą. Šalių procesinės teisės neatsiejamos nuo šalių pareigos rūpintis proceso skatinimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui savo argumentus ir įrodymus (CPK 7 straipsnis). Šios pareigos nevykdanti ar ją netinkamai vykdanti šalis negali remtis savo procesinių teisių apribojimu, nulemtu jos pačios nerūpestingumo ir įrodinėjimo pareigos netinkamo vykdymo. Teismas, būdamas nepriklausomas ir nešališkas ginčo arbitras, negali perimti procesinės atsakovių pareigos rinkti jų argumentus pagrindžiančius įrodymus ir yra įpareigotas spręsti bylą pagal šalių pateiktus įrodymus, laikydamasis rungimosi principo ir įrodymų pakankamumo taisyklės. Kadangi šiuo atveju apeliančių prašymas skirti ekspertizę teismo neturėjo būti tenkinamas dėl pavėluoto ir procesiškai netinkamo jo pateikimo, kolegija daro išvadą, kad nepaskyrus ekspertizės apeliančių teisės pirmosios instancijos teisme nebuvo nepagrįstai apribotos, o nustatytas procesinis pažeidimas – neigiamo sprendimo dėl prašymo skirti ekspertizę neįforminimas atitinkamu teismo procesiniu dokumentu, yra formalus ir nesudarantis pagrindo sprendimui panaikinti.

Dėl atsisakymo atidėti teismo posėdį pagal trečiojo asmens VšĮ „Nacionalinio teisingumo centras“ prašymą

Nustatyta, kad trečiasis asmuo VšĮ „Nacionalinio teisingumo centras“ į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi. 2016 m. sausio 19 d. teisme gautas trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį. Teismo pranešimas apie byloje paskirtą teismo posėdį trečiajam asmeniui pasirašytinai įteiktas 2016 m. sausio 26 d.2016 m. vasario 25 d., t. y. byloje paskirto teismo posėdžio dieną, teisme gautas trečiojo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą motyvuojant tuo, kad trečiasis asmuo nori pasinaudoti advokato paslaugomis. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė sprendęs, kad trečiojo asmens neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra svarbios, be to, atsiliepime trečiasis asmuo buvo nurodęs, kad bylą ves be advokato. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens argumentu, kad ta aplinkybė, jog proceso dalyvis atsiliepime į ieškinį buvo išreiškęs poziciją bylą vesti be advokato, neatima iš šio asmens teisės vėliau savo poziciją pakeisti ir bylą vesti per atstovą, todėl šis pirmosios instancijos teismo argumentas savaime nėra tinkamas trečiojo asmens prašymui atmesti. Kita vertus, byloje dalyvaujančio asmens teisė turėti atstovą, kaip ir bet kuri kita procesinė teisė, turi būti realizuojama sąžiningai ir rūpestingai, vengiant bylos nagrinėjimo vilkinimo. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mėnesio laikotarpis yra pakankamas sąžiningai ir rūpestingai besielgiančiam proceso dalyviui pasirūpinti atstovavimu ir užtikrinti atstovo atvykimą į teismo posėdį. To nepadaręs byloje dalyvaujantis asmuo netenka galimybės remtis savo procesinių teisių pažeidimu, kadangi pats netinkamai vykdo rūpinimosi procesu pareigą. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo nėra pateikęs jokių įrodymų, pagrindžiančių jo prašyme atidėti teismo posėdį nurodytus neva kilusius sunkumus ieškant advokato, be to, bylą apeliaciniame procese trečiasis asmuo taip pat veda be atstovo. Tai leidžia abejoti trečiojo asmens nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo prašyta atidėti teismo posėdį, tikrumu. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens prašymas atidėti teismo posėdį pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai, tai darydamas pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė.

Dėl priešieškinio

Pagal CPK 143 straipsnį, atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį ieškovui iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau, arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, priešieškinys teismo gali būti priimamas tik jei egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos priešieškinio priėmimo sąlygos. Nustatyta, kad atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ atstovo prašymas sudaryti galimybę pareikšti priešieškinį pateiktas 2016 m. vasario 25 d. prašyme atidėti teismo posėdį, t. y. jau pasibaigus pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijai. Be to, pats priešieškinys kartu su šiuo prašymu nebuvo pateiktas, todėl, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo ieškovė, teismas neturėjo jokių galimybių įvertinti ketinto pareikšti priešieškinio atitikties CPK 143 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apeliančių teiginiais, kad atsakovės procesinės teisės buvo nepagrįstai apribotos nesudarant jai galimybės pareikšti priešieškinį. Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliančių argumentus, kad priešieškinio pareiškimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo, nes jo pateikimas buvo susijęs su procesinės situacijos visuma – atsakovių prašymu skirti ekspertizę ir trečiojo asmens prašymu atidėti teismo posėdį. Šioje nutartyje jau pasisakyta dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinio pagrindo atidėti 2016 m. vasario 25 d. teismo posėdį dėl trečiojo asmens pageidavimo susirasti atstovą, taip pat neturėjo pagrindo tenkinti atsakovių prašymo skirti ekspertizę, todėl teismo posėdžio atidėjimas sudarant galimybę atsakovei reikšti priešieškinį būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, juolab, kad, kaip jau minėta, paties priešieškinio atsakovė teismui net nebuvo pateikusi.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne tą klausimą, nes sprendė dėl žodžio „advokatas“, o ne frazės „velnio advokatas“ naudojimo. Kolegija nesutinka su šiais apeliančių teiginiais. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo ieškovė, šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškovės 2013 m. spalio 11 d. patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė, be reikalavimų panaikinti atsakovių prekių ženklo „velnio advokatas“ ir domeno www.velnioadvokatas.lt registraciją, taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti atsakoves nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą bei nenaudoti nuorodos „advokatas“ reklamuojant jų teikiamas paslaugas. Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalyką sudarė tiek prekių ženklo „velnio advokatas“ bei šį ženklą atitinkančio domeno vardo registracijos, tiek žodžio „advokatas“ naudojimo atsakovių veiklos reklamoje teisėtumas. Pagal RĮ 28 straipsnį, asmenys, kurių teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeidžiami naudojant šio įstatymo draudžiamą reklamą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl reklamos naudojimo nutraukimo. Šios teisės nepaneigia Konkurencijos tarybos pagal RĮ vykdoma klaidinančios reklamos naudojimo kontrolė, todėl apeliančių nurodoma aplinkybė dėl administraciniuose teismuose nagrinėjamų ginčų, susijusių su žodžio „advokatas“ naudojimu atsakovių veiklos reklamoje, neturi įtakos ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl įrodymų vertinimo

Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinta atsakovės UAB „Tikroji turto kaina“ 2009 m. balandžio 14 d. registruoto prekių ženklo „Velnio advokatas“ registracija PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, pripažinta negaliojančia domeno vardo www.velnioadvokatas.lt registracija, taip pat atsakovėms uždrausta naudoti nuorodą „advokatas“ reklamuojant teikiamas paslaugas. Apeliančių teigimu, toks teismo procesinis sprendimas priimtas pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Kolegija su šiais apeliančių teiginiais nesutinka. Pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą, žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės. Prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pripažįstama, kad vertinant, ar konkretus prekių ženklas yra apgaulingas, reikėtų atsižvelgti į rinkos tikrovę ir vartotojų įpročius bei suvokimą. Prieštaravimas šiuo pagrindu turėtų būti reiškiamas tuomet, jeigu išsamiai suformuluotame prekių ar paslaugų sąraše yra prekės ar paslaugos, kurių atžvilgiu neapgaulingas ženklo naudojimas neįmanomas (žr., pvz., Nagrinėjimo vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairės. Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai. Apgaulingumas). Taigi, prekių ženklo galimo apgaulingumo vertinimas neatsiejamas nuo prekių ženklo savininko veiklos ir prekių bei paslaugų, kurioms šis ženklas registruotas. Byloje neginčijama, kad UAB „Tikroji turto kaina“ veiklos pobūdis – specializuotos teisinės paslaugos. Ginčijamas prekių ženklas registruotas 45 klasės paslaugoms – juridinės paslaugos; asmenų ir nuosavybės apsaugos paslaugos; asmeninės ir visuomeninės kitų teikiamos paslaugos, susijusios su individų poreikių tenkinimu. Atsižvelgdama į tai kolegija daro išvadą, kad prekių ženklo klaidinamo pobūdžio vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip jį vertintų atsakovės teikiamų paslaugų vartotojas, t. y. asmuo, ieškantis ir siekiantis gauti teisines paslaugas. Išvadą, kad prekių ženkle „velnio advokatas“ esantis žodis „advokatas“ klaidina visuomenę, nes sukelia vartotojams teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad UAB „Tikroji turto kaina“ verčiasi advokato praktika ir jos darbuotojai yra advokatai, teismas darė remdamasis į bylą pateikta 2012 m. spalio 5 d. – 2012 m. spalio 12 d. Lietuvos advokatūros užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atlikta prekių ženklo asociacijos reprezentatyvia Lietuvos gyventojų apklausa, ieškovės į bylą pateikta VU Lietuvių kalbos katedros docento A. S. išvada, kitais byloje surinktais įrodymais. Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliančių teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą dėl atsakovių prekių ženklo registracijos panaikinimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ta aplinkybė, kad VU Lietuvių kalbos katedros docento A. S. išvada yra pateikta ieškovės ir duota pagal ieškovės atstovės paklausimą, savaime nedaro šio įrodymo neleistinu ir teismo nevertintinu. Šioje nutartyje kolegija jau pasisakė dėl apeliančių argumentų, susijusių su ekspertizės skyrimu, todėl papildomai jų nekartoja, pažymėdama tik tai, kad šiuo atveju pačios atsakovės tinkamai nevykdė savo įrodinėjimo pareigos, siekdamos paneigti šį ieškovės pateiktą įrodymą. Apeliantės teigia, kad teismas neįvertino jų atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų dėl Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos trūkumų. Kolegija, atmesdama šiuos apeliančių argumentus, pažymi, kad vien tai, jog tam tikras šalies argumentas teismo sprendime nėra atskirai aptartas, nereiškia, jog teismas šio argumento nevertino ir į jį neatsižvelgė. Kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovių teiginiais dėl visuomenės nuomonės apklausai pateikto klausimo formulavimo tendencingumo, kadangi visuomenės apklausai buvo pateiktas atviras klausimas, be jokių atsakymą menančių užuominų. Be to, kaip pagrįstai pažymi ieškovė, atsakovės, nesutikdamos su ieškovės pateiktos apklausos rezultatais, turėjo teisę teismui teikti ieškovės pateiktos apklausos rezultatus paneigiančias apklausas, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Apeliančių argumentai dėl netinkamo atsakymų į apklausos klausimą grupavimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad pagal šios apklausos duomenis pakankama visuomenės dalis žymenį „velnio advokatas“ sieja su advokato paslaugomis ir atstovavimu teisme, t. y. advokatūros veiklos sritimi („advokatas“, „advokato kontora“, „geras/blogas advokatas“, „skyrybų bylos“, „teismas“). Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo prekių ženklo sukeliamos asociacijos turi būti vertinamos atsižvelgiant į tai, kaip šį prekių ženklą matytų būtent teisinių paslaugų ieškantis vartotojas. Kolegijos vertinimu, dėl prekių ženkle esančio žodžio „advokatas“ tiesioginių sąsajų su teisine veikla, vartotojas bus linkęs šį ženklą sieti su advokato teikiamomis paslaugomis, nepaisant frazės „velnio advokatas“, kaip visumos, perkeltinės prasmės. Prekių ženklas yra simbolis, padedantis atskirti vienas prekes ar paslaugas nuo kitų, be kita ko, turintis ir reklaminę funkciją. Domenas, kaip ir kiti intelektinės nuosavybės objektai, yra nematerialaus pobūdžio objektas, <…> domeno pagalba taip pat identifikuojamas jo vartotojas. Be to, domeno vardas, be savo tiesioginės techninės funkcijos, atlieka ir įmonės identifikavimo funkciją bei yra svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes bei paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Taigi, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti ginčo prekių ženklo ir domeno registraciją tiesiogiai sietinas ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl klaidinančios reklamos nutraukimo. Ginčydamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria uždrausta atsakovėms naudoti nuorodą „advokatas“ reklamuojant teikiamas paslaugas, apeliantės teigia, kad šis teismo procesinis sprendimas neatitinka byloje esančiame 2011 m. birželio 29 d. Konkurencijos tarybos rašte šios institucijos išdėstytos pozicijos, jog frazė „velnio advokatas“ yra vaizdinga metafora, kurios naudojimo atžvilgiu klaidinančios reklamos požymių, preliminariai vertinant, nėra. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Konkurencijos tarybos pozicija bylą nagrinėjančiam teismui nėra privaloma ar įpareigojanti, juolab, kad, kaip pagrįstai pažymi ieškovė, šiame rašte išdėstyta tik preliminari Konkurencijos tarybos nuomonė. Pagal RĮ 5 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, ypač atsižvelgiama į joje esančią informaciją apie reklamos davėją ar kitą asmenį, jų veiklą, buveinę, pavadinimą (jeigu fizinis asmuo, – šio asmens vardą ir pavardę), teisinę formą, turtą, pramoninės ar intelektinės nuosavybės teises, licencijas (leidimus), kvalifikaciją, narystę, apdovanojimus ir nuopelnus. Reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1–21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių (RĮ 5 straipsnio 6 dalis). Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatyta, kad klaidinančia komercine veikla, kurios nereikia įrodinėti, laikomas apgaulingas tvirtinimas, kad komercinės veiklos subjektui (įskaitant jo vykdomą komercinę veiklą) yra suteikta licencija (leidimas). Teisės verstis advokato veikla liudijimas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 punkto prasme laikytinas licencija (leidimu), todėl asmens, neturinčio teisės verstis advokato veikla, reklaminiai teiginiai, referuojantys į tai, kad bus teikiamos advokato paslaugos, yra klaidinančios komercinės veiklos vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1384/2010).Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad žymuo, registruotas domeno vardu, be kitų reikalavimų, negali klaidinti visuomenės dėl juo žymimų paslaugų. Domenų vardų su žymeniu „advokatas” naudojimas teikiamoms teisinėms paslaugoms žymėti tuo atveju, jei asmuo, naudojantis šį domeną, neturi teisės verstis advokato veikla, laikytinas neteisėtu, prieštaraujančiu ūkinės veiklos sąžiningai praktikai bei suteikiančiu klaidinančią informaciją apie teikiamas paslaugas, t. y. klaidinančiu dėl teikiamu paslaugų sudarant įspūdį, kad teisines paslaugas teiks advokatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-421/2014). Kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl žodžio „advokatas“ (įskaitant prekių ženklą „velnio advokatas“ ir atitinkamo vardo domeną) naudojimo atsakovių veiklos reklamoje klaidinančio pobūdžio, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovių apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovei jos turėtų advokato pagalbos išlaidų, kadangi pati ieškovė savo asmenyje sutampa su advokatais, t. y. teisines paslaugas teikė pati sau. Kolegija su šiais apeliančių argumentais nesutinka. Pagal Lietuvos advokatūros įstatus, Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – vienyti visus advokatus, koordinuoti jų veiklą teikiant teisines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, atstovauti jų interesams ir juos ginti, taip pat tenkinti kitus viešuosius interesus. Lietuvos advokatūros teisinė forma – asociacija. Lietuvos advokatūra kaip savarankiškas viešasis juridinis asmuo netapatintinas su jos narių visuma. Lietuvos advokatūros nariai neatsako už Lietuvos advokatūros prievoles.Pagal CPK 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Galiojantys teisės aktai nenumato draudimo Lietuvos advokatūrai kaip juridiniam asmeniui vesti bylas teismuose per atstovą, taip pat nenumato advokatūros narių pareigos teisines paslaugas Lietuvos advokatūrai teikti neatlygintinai, todėl ieškovė nagrinėjamoje byloje turėjo teisę naudotis mokama advokato teisine pagalba, kurios išlaidos, patenkinus ieškovės ieškinį, ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai priteistos iš atsakovių (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovių ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, ieškovės turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 520 Eur, priteisiamos ieškovės naudai lygiomis dalimis iš atsakovių ir trečiojo asmens (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovių UAB „Tikroji turto kaina“, UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir trečiojo asmens VšĮ „Nacionalinis teisingumo centras“ po 173,33 Eur advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovės Lietuvos advokatūros naudai.

Teisėjai Goda Ambrasaitė - BalynienėVirginija ČekanauskaitėDalia Kačinskienė