- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-800-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00601-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Vilija Mikuckienė, Vytautas Zelianka
- Trečiasis asmuo
- V. R., R. M., O. L., notarei J
- Ieškovas
- V. G., O. P.
- Atsakovas
- BaltMet Commercial Limited, notarei J
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-364-343/2019 pagal ieškovų V. G. (V. G.), O. P. ieškinį atsakovams BaltMet Commercial Limited, notarei J. Š., antstoliui R. S., tretiesiems asmenims R. M., O. L., notarei J. M. dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, jos išregistravimo, vykdomojo įrašo panaikinimo ir turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. R. ieškinį dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. pripažinti sutartinę hipoteką Nr. 20120130001321 pasibaigusia atsakovei BaltMet Commercial Limited atsisakius hipotekos ir ją išregistruoti iš Hipotekos registro;
1.2. panaikinti notarės J. Š. 2014 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš gyvenamojo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);
1.3. pripažinti negaliojančiu antstolio R. S. 2017 m. balandžio 24 d. surašytą turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo gyvenamasis pastatas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), perduoti atsakovei BaltMet Commercial Limited ir grąžinti šį turtą ieškovo V. G. ir trečiojo asmens O. L. nuosavybėn.
2. Ieškovas nurodė, kad jis su sutuoktine O. L. 2013 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš trečiojo asmens V. R. nupirko nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Dėl turto pirkimo ieškovas su pardavėju V. R. buvo sutarę dar 2012 metais. Ieškovas, sumokėjęs pinigus už perkamą turtą, pareikalavo iš V. R. įforminti turto pirkimo-pardavimo sutartį. Paaiškėjus, kad turtui įregistruota hipoteka, turto pardavėjas V. R. ieškovą patikino, kad per keletas mėnesių bus išspręsti tam tikri klausimai ir hipotekos bus atsisakyta. Šią aplinkybę grindė tuo, kad atsakovė BaltMet Commercial Limited yra jo valdoma bendrovė. Ieškovas turto pardavėją V. R. pažinojo kaip patikimą asmenį, todėl neturėjo pagrindo abejoti jo teiginiais, o tai, kad atsakovė BaltMet Commercial Limited yra jo valdoma bendrovė, ieškovui nekėlė abejonių, nes pats V. R. suorganizavo atsakovės BaltMet Commercial Limited 2013 m. sausio 10 d. sutikimą sutarčiai sudaryti, o atsakovė BaltMet Commercial Limited nereikalavo, kad iš turto pardavimo kainos su juo būtų atsiskaityta. Sutartį pasirašė V. R. įgaliota jo sutuoktinė S. R.. 2013 metais su ieškovu susisiekė rusų kalba kalbanti moteris, kuri paaiškino, kad skambina nuo V. R., atstovauja atsakovę BaltMet Commercial Limited ir turi reikalingą dokumentaciją dėl hipotekos išregistravimo, kurią nori ieškovui perduoti. Tačiau ieškovas paprašė šį klausimą atidėti, nes tais pačiais metais jam tapo žinoma, kad jis serga onkologine liga ir todėl tuo metu rūpinosi tik su gydymu susijusiais klausimais. Atsakovė BaltMet Commercial Limited kreipėsi į Vilniaus miesto 20-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, notarė J. Š. 2014 m. spalio 7 d. tokį įrašą išdavė, o antstolis R. S. pradėjo išieškojimą iš įkeisto turto. Prasidėjus išieškojimui, ieškovas bandė susisiekti su jam skambinusia moterimi, tačiau su ja susisiekti nepavyko. Ieškovui susisiekus su V. R., šis paaiškino, kad su ieškovu dar 2013 metais turėjo susisiekti atsakovės BaltMet Commercial Limited įgaliotinė ir išspręsti visus su hipotekos atsisakymu susijusius klausimus. Ieškovo žiniomis, po šio pokalbio ir V. R. nepavyko susisiekti su nurodyta įgaliotine. Vykdant išieškojimą V. R. ieškovui paaiškino, kad prarado atsakovės BaltMet Commercial Limited kontrolę, nes ši bendrovė iš jo buvo neteisėtai pagrobta, o dėl pagalbos vykdymo procese pasiūlė ieškovui advokatę, kuri atstovavo ieškovą vykdymo procese. Tik po to, kai vykdymo procese 2017m. balandžio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktu turtas buvo perduotas atsakovės BaltMet Commercial Limited nuosavybėn, V. R. ieškovui pranešė, kad jam pavyko surasti atsakovės BaltMet Commercial Limited įgaliotinę ir ji pažadėjo atsiųsti ieškovui dokumentus, kurių nepavyko perduoti 2013 metais. Gautas 2013 m. kovo 1 d. pareiškimas patvirtina, kad atsakovė BaltMet Commercial Limited neatšaukiamai atsisakė hipotekos, todėl vykdomojo įrašo išdavimas, išieškojimas iš įkeisto turto ir turto perdavimas išieškotojui nebuvo galimas.
3. Ieškovė O. P. ieškiniu prašė:
3.1. pripažinti sutartinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigusia atsakovei BaltMet Commercial Limited 2013 m. kovo 1 d. atsisakius hipotekos ir ją išregistruoti iš Hipotekos registro;
3.2. panaikinti notarės J. Š. 2014 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš trečiojo asmens V. R. įsigijo pastatą – poilsio namus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvo informuota, kad turtas įkeistas, tačiau artimiausiu metu ieškovė gaus dokumentus dėl hipotekos išregistravimo ir hipoteka bus išregistruota. Kadangi trečiuoju asmeniu V. R. ieškovė pasitikėjo, sutiko sudaryti sutartį nurodytomis sąlygomis, juo labiau, kad dėl sutarties sudarymo buvo gautas įkaito turėtojos atsakovės BaltMet Commercial Limited sutikimas, nors pinigai už turtą buvo mokami ne įkaito turėtojai. Po kurio laiko, hipotekai nesant išregistruotai, ieškovė bandė susisiekti su trečiuoju asmeniu V. R. dėl hipotekos išregistravimo, tačiau susisiekti nepavyko. Notarė J. Š. 2014 m. spalio 7 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsakovės BaltMet Commercial Limited naudai. Tuo pagrindu antstolis R. S. pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto, paskelbė turto pardavimą iš varžytynių. Vykstant turto varžytynėms ieškovė gavo jai, kaip tuometinei būsimai turto pirkėjai, adresuotą įkaito turėtojos BaltMet Commercial Limited 2013 m. kovo 1 d. pareiškimą, kuriuo neatšaukiamai atsisakoma hipotekos. Ieškovė su 2017 m. gegužės 19 d. prašymu dėl hipotekos išregistravimo kreipėsi į hipotekos sandorį tvirtinusią Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarę J. M., kuri 2017 m. gegužės 30 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išregistruoti hipoteką.
5. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. R. pateikė ieškinį, prašydamas:
5.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. sausio 8 d. sutartinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini), kuria trečiasis asmuo V. R., atstovaujamas trečiojo asmens R. M., įkeitė atsakovei BaltMet Commercial Limited statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) ir pastatą – poilsio namus, esančius (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo ieškinyje teigė, kad sutartinė hipoteka turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.64 straipsnio pagrindu, kaip sandoris, neatitinkantis V. R. valios; CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytas dėl R. M. apgaulės; CK 1.92 straipsnio pagrindu, kaip sudarytas įgaliojimus viršijusio asmens.
7. Trečiasis asmuo nurodė, kad tarp jo ir atsakovės BaltMet Commercial Limited 2012 m. sausio 25 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią nebuvo susitarimo įkeisti trečiojo asmens turtą. Paskola buvo suteikta 2012 metais. 2013 metų pradžioje buvo svarstoma galimybė padidinti paskolos sumą, sudarant paskolos sutarties pakeitimą ir įkeičiant V. R. turtą, nurodytą 2013 m. sausio 8 d. įgaliojime. Tam, kad būtų galima įkeisti turtą, jis R. M. 2013 m. sausio 8 d. išdavė įgaliojimą. Tačiau vėliau buvo nutarta nesudarinėti paskolos sutarties pakeitimo ir neįkeisti turto. Minėtą turtą V. R. nutarė parduoti. Vykdant pardavimą, paaiškėjo, kad turtas įkeistas 2013 m. sausio 8 d. sutartine hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei BaltMet Commercial Limited, užtikrinant 2012 m. sausio 25 d. paskolos sutarties vykdymą. Paskolos suma nebuvo padidinta, todėl V. R. neturėjo prievolės įkeisti turtą. Jei būtų turėjęs ketinimą įkeisti turtą 2013 m. sausio 8 d., jis tai būtų padaręs pats, nes tą pačią dieną (2013 m. sausio 8 d.), jis lankėsi pas tą pačią notarę J. M., kuri patvirtino įgaliojimą R. M. ir vėliau patvirtino sutartinės hipotekos lakštą. Su pirkėjais jau buvo sutarta dėl turto pardavimo ir turėjo būti pasirašomi sandoriai. V. R. buvo informuotas, kad laikinam susidariusios problemos išsprendimui atsakovė BaltMet Commercial Limited 2013 m. sausio 10 d. išdavė sutikimus dėl turto pardavimo, nereikalaudama jai sumokėti turto pardavimo kainą ir tuo pripažindama hipotekos nepagrįstumą. Vėliau paaiškėjo, kad 2013 m. sausio 10 d. sutikimus pasirašė kita įgaliotinė A. M., su kuria V. R. nederino jokių su paskola ar jos užtikrinimu susijusių klausimų. Remiantis hipotekos registro įrašu 2013 m. kovo 25 d. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovė BaltMet Commercial Limited reikalavimo teises į trečiąjį asmenį V. R. perleido R. M. sutuoktiniui T. M.. Iš to seka, kad R. M. V. R. priklausantį turtą įkeitė neatsitiktinai, o siekdama asmeninės naudos, nes reikalavimo teises perleido savo šeimai. Sudarant 2013 m. sausio 8 d. įkeitimo sandorį ir 2013 m. kovo 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, atsakovę BaltMet Commercial Limited atstovavo R. M. pavaldinė A. M., veikusi pagal 2012 m. liepos 6 d. įgaliojimą, kuris galimai buvo suklastotas, nes tuo metu įgaliojimas buvo išduotas Y. V., kuri sprendė visus su paskola susijusius klausimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmetė ieškovų V. G. ir O. P. ieškinius dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, jos išregistravimo, vykdomojo įrašo panaikinimo ir turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. R. ieškinį dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia.
Dėl sutartinės hipotekos sandorio atitikimo V. R. valiai, įkeitimo sandorį sudariusio asmens įgaliojimų viršijimo
9. Teismas nustatė, kad įgaliojime nebuvo sąlygos, jog R. M. turėtų teisę įkeisti V. R. turtą tik tada, kai kreditorius padidins paskolos sumą. Teismas konstatavo, kad V. R. nurodymas R. M. įkeisti turtą įgaliojime yra aiškiai apibrėžtas ir išreikštas – jis įgaliojo R. M. atstovauti jį įkeičiant konkrečiai įgaliojime išdėstytą turtą, siekiant užtikrinti jo prievoles kreditorei BaltMet Commercial Limited. Ginčijamame įgaliojime nurodyta įkeisti turtą pagal egzistuojančias prievoles, o R. M. 2013 m. sausio 8 d. sudarydama sutartinę hipoteką V. R. vardu įkeitė būtent įgaliojime nurodytą turtą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas atmetė V. R. teiginį, kad ginčijamo sandorio sudarymas neatitiko jo valios, ar buvo sudarytas viršijus įgaliojimus.
10. Teismas, įvertinęs išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1891-527/2013 duomenis, nustatė, kad pats V. R. patvirtino, jog sutartinė hipoteka, kurią sudarė R. M. jo vardu, yra teisėta ir galiojanti, kad BaltMet Commercial Limited pagrįstai pareikalavo prievolių užtikrinimo, nes tuo metu skolininkas V. R. susidūrė su pirmaisiais finansiniais sunkumais. Teismas konstatavo, kad pats V. R. patvirtino buvus jo valią ginčo turtą įkeisti, todėl atmetė trečiojo asmens argumentą, kad R. M. viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
11. Teismas nesutiko su teiginiu, kad, tuo atveju, jeigu būtų norėjęs, tai pats V. R. būtų turtą įkeitęs, kadangi tą pačią dieną tvirtino įgaliojimą R. M. pas tą pačią notarę. Teismas sprendė, kad minėtą trečiojo asmens teiginį paneigia šios aplinkybės: V. R. finansinė padėtis buvo ženkliai pablogėjusi; BaltMet Commercial Limited reikalavo prievolių įvykdymo užtikrinimo (dėl to buvo sudarytos sutartinės hipotekos, kurių pagrindu buvo įkeistas ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir AB „Ūkio bankas“, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, UAB „Nidos smiltė“ akcijos); byloje nepaneigtas R. M. paaiškinimas, kad jai įgaliojimas buvo išduotas dėl to, kad V. R. turėjo išvykti į užsienį ir neturėjo laiko laukti, kol notarė paruoš įkeitimo dokumentus ir tai patvirtina notarės dokumentų registro numeracija (įgaliojimo registro numeris yra 122, o sutartinės hipotekos ir susitarimo dėl akcijų įkeitimo – 134 ir 135).
12. Teismas sprendė, kad atsakovė BaltMet Commercial Limited negalėjo ir neturėjo pagrindo reikalauti grąžinti paskolą, nes sutikimas dėl turto pardavimo buvo išduotas 2013 m. sausio 10 d., o paskolos sutartis su atsakove BaltMet Commercial Limited galiojo iki 2017 m. sausio 25 d.
Dėl R. M. apgaulės
13. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog kita sandorio šalis atliko tyčinį suklaidinimą dėl esminių sandorio aplinkybių. Teismas konstatavo, kad nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2013 m. sausio 8 d. atsakovė BaltMet Commercial Limited paskolino V. R. 30 583 296 Lt pagal paskolos sutarti?. Atsižvelgiant i? tai, kad tuo laikotarpiu AB „Ūkio bankas“ akcijų verte? ženkliai nukrito, o V. R. finansine? padėtis prieš AB „Ūkio bankas“ bankrotą buvo ženkliai pablogėjusi, atsakovė BaltMet Commercial Limited reikalavo papildomu? užtikrinimo priemonių pagal paskolos sutarti?. 2013 m. sausio 8 d. atsakovė BaltMet Commercial Limited ir V. R. sudarė sutartine? hipoteka? ir sutartini? įkeitimą, kuriu? pagrindu skolininkas V. R. hipotekos kreditorės BaltMet Commercial Limited naudai įkeitė savo nekilnojamąjį turtą bei papildomas akcijas ir tokiu būdu užtikrino BaltMet Commercial Limited reikalavimo teise? pagal paskolos sutarti?.
14. Teismas nustatė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1891-527/2013, kurioje skolininko V. R. kreditoriai reikalavo pripažinti 2013 m. sausio 8 d. sutartine? hipoteka? negaliojančia, V. R. pats patvirtino, kad 2013 m. sausio 8 d. sutartine? hipoteka, kuria? jo vardu sudarė Rita Matu?zienė, yra teisėta ir galiojanti. Teismas nustatė, kad analogiškos pozicijos laikėsi ir ieškovai V. G. bei O. P.. Be to, pats V. R. hipotekos galiojimą patvirtino perleisdamas turtą ieškovams, kurie taip pat patvirtino, kad perka turtą su galiojančia hipoteka, pats aiškino, kad atsakovė BaltMet Commercial Limited turėjo teisę gauti paskolos įvykdymo užtikrinimą, nes jis susidūrė su pirmaisiais finansiniais sunkumais. Be to, teismas pažymėjo, kad V. R. įgaliojimo neginčijo.
15. Teismas sprendė, kad R. M., įvykdžiusi nurodymą įkeisti turtą, apgaulės būdu negavo ir negalėjo gauti jokios naudos, nes teisės ir pareigos atsirado tarp V. R. ir BaltMet Commercial Limited. Teismas nenustatė, kad Rita ir T. M. gavo kokios nors asmeninės naudos iš įkeitimo sandorio. Aplinkybė, kad BaltMet Commercial Limited 2013 m. kovo 25 d. perleido reikalavimo teises į V. R. kreditoriui T. M., kuris yra R. M. sutuoktinis, yra nesusijusios nei su R. M., nei su V. R. teisėmis ir pareigomis, be to Hipotekos registro išrašas patvirtina, kad T. M. 2013 m. gegužės 13 d. grąžino pradiniam kreditoriui visas reikalavimo teises į V. R..
16. Skundžiamame sprendime nustatyta, kad V. R. į bylą nepateikė įrodymų, jog A. M. buvo R. M. pavaldinė. Taip pat V. R. nenurodė jokių R. M. veiksmų iki išduodant įgaliojimą, kurie patvirtintų, kad ji paskatino V. R. išduoti jai įgaliojimą įkeisti jo turtą atsakovei BaltMet Commercial Limited.
17. Teismas pažymėjo, kad taip pat svarbi aplinkybė, jog V. R., sudarydamas turto perleidimo sandorius su ieškovais, neabejotinai žinojo apie tai, kad turtas įkeistas, tačiau ieškinį dėl sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia pareiškė tik 2017 m. rugpjūčio 22 d.
Dėl sutartinės hipotekos pripažinimo pasibaigusia
18. Teismas sprendė, kad esminis ginčo dalykas byloje – atsakovės BatlMet Commercial Limited atsisakymų nuo hipotekos teisėtumo klausimas.
19. Teismas vertino šiuos įrodymus: pateiktus atsisakymo nuo hipotekos raštus, Y. V., pasirašiusios aptariamus raštus BalTmet Commercial Limited vardu, įgaliojimą, liudytojų parodymus. Teismas nustatė, kad nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių atsisakymų nuo hipotekos suklastojimo faktus. Įvertinęs Y. V. 2012 m. liepos 6 d. generalinį įgaliojimą, teismas nustatė, kad ji akcininko Cascado AG buvo įgaliota tvarkyti išimtinai visus įmonės verslo ir su verslu susijusius klausimus (tiek susijusius su turtu, tiek su sąskaitomis, tiek su atstovybėmis, veiklos stabdymu, darbuotojų teisine padėtimi) ir įgaliojimas sudarytas iki 2013 m. liepos 8 d.
20. Teismas, nustatęs, kad byloje buvo pateikta keletas analogiškų įgaliojimų, galiojusių skirtingu laikotarpiu, kurių turinys yra identiškas, sprendė, jog tokio paties įgaliojimo pagrindu Y. V. veikė sudarydama paskolos sutartį, kuri buvo užtikrinta sutartine hipoteka. Teismas nenustatė duomenų, kad šis įgaliojimas iki 2013 m. kovo 1 d. rašto atsisakyti hipotekos surašymo buvo atšauktas. Teismo vertinimu, nustatyti faktai nepaneigė ieškovų argumentų apie tai, kad Y. V., kaip atsakovės BaltMet Commercial Limited atstovė, turėjo tinkamus įgalinimus atsisakyti sandorio užtikrinimo – sutartinės hipotekos.
21. Teismas pažymėjo, kad byloje buvo pateiktos tik hipotekos atsisakymo kopijos. Teismo vertinimu, hipotekos atsisakymo kopija nėra tinkamas įrodymas nagrinėjamoje byloje ir konstatavo, kad hipotekos pasibaigimas yra siejamas su hipotekos išregistravimu iš Hipotekos registro, hipotekos atsisakymas turi būti patvirtintas notaro, todėl asmuo arba jo tinkamai įgaliotas atstovas, norintis pateikti prašymą dėl hipotekos atsisakymo, privalo atvykti į notaro biurą ir atitinkamai įforminti atsisakymą nuo hipotekos. Nagrinėjamu atveju ieškovų pateiktos hipotekos atsisakymo kopijos nėra patvirtintos notariškai, taigi jos nepatvirtino hipotekos kreditoriaus valios išraiškos. Be to, atsakovė BaltMet Commercial Limited byloje patvirtino, jog hipotekos nėra atsisakiusi.
22. Teismas nustatęs, kad hipotekos kreditorius raštu atsisakęs paskolos sutarties užtikrinimo – hipotekos (2013 m. kovo 1 d.), šios procedūros tinkamai neužbaigė, t. y. nesilaikė teisės aktuose numatytos hipotekos atsisakymo tvarkos – neatvyko į notaro biurą, nepateikė notarui prašymo dėl hipotekos pabaigos kartu su atsisakymu nuo hipotekos visiems ar atskiriems įkeistiems daiktams, sprendė, kad toks atsisakymas yra niekinis (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis).
23. Įvertinęs bylos aplinkybes, kad 2013 m. kovo 1 d. ir netrukus po to neįgyvendinus hipotekos kreditoriaus valios, teismas sprendė, kad hipoteka negali būti laikoma pasibaigusia teismo sprendimo pagrindu, nes hipotekos kreditorius aiškiai išreiškė prieštaravimą dėl hipotekos atsisakymo, o kitų pagrindų hipotekai pasibaigti byloje nenustatyta (CK 4.197 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013 m. kovo 1 d. raštai negali paneigti įsiteisėjusio vykdomojo įrašo galiojimo, nes jie prieštarauja oficialiems Hipotekos registro duomenims ir neatitinka įstatyme numatytos notarinės formos. Kadangi raštuose vienašališkai yra siekiama pakeisti sutartinės hipotekos galiojimą, kas laikoma sutartinės hipotekos pakeitimu, o šiam įstatyme yra numatytas imperatyvus notarinės formos reikalavimas.
24. Teismas, netenkinęs ieškovų ir trečiojo asmens reikalavimų, sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl kitų ieškiniuose reiškiamų reikalavimų dėl notarės vykdomojo įrašo bei antstolio surašyto turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
25. Trečiasis asmuo V. R. apeliaciniu skundu prašo:
25.1. panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą dalyje, kurioje apelianto ieškinys dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – apelianto ieškinį tenkinti;
25.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme;
25.3. bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl sutartinės hipotekos sandorio neatitikimo V. R. valiai ir įkeitimo sandorį sudariusio asmens įgaliojimų viršijimo
26.1. Apeliantas 2013 m. sausio 8 d. išdavė įgaliojimą R. M. įkeisti ginčo turtą. Įgaliojimas buvo išduotas prieš pat apeliantui vykstant į derybas su atsakovės atstove Y. V.. Įgaliojimas buvo suteiktas dėl paskolos sumos padidinimo, konkrečiai dėl to, kad šalims pavykus susiderėti šį turtą būtų galima įkeisti. Tai aiškiai matyti iš 2013 m. sausio 8 d. įgaliojimo teksto, kuriame nurodyta, kad R. M. pavedama atstovauti apeliantą įkeičiant įgaliojime išvardintą jam priklausantį turtą visą iš karto ar dalimis, siekiant užtikrinti prievoles kreditorei BaltMet Commercial Limited. Turto įkeitimas tiek viso iš karto, tiek ir dalimis priklausė nuo tam tikrų sąlygų, kurios nebuvo žinomos įgaliojimo sudarymo metu. Įgaliojimas įkeisti turtą buvo išduotas tam, kad būtų užtikrintos V. R. prievolės atsakovei. V. R. nebuvo tiksliai išreiškęs savo valios, t. y. kokia apimtimi turi būti įkeičiamas turtas. Jis nepatvirtino nei sandorio teisėtumo nei pagrįstumo, todėl R. M. viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
Žemesnės instancijos teismas
26.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamus sandorius atsisakė pripažinti negaliojančiais CK 1.92 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu. V. R. atlikti veiksmai patvirtina, kad jis po 2013 m. sausio 8 d. sutartinės hipotekos sandorio sudarymo, sandorio nepatvirtino, todėl yra pagrindas teigti, kad 2013 m. sausio 8 d. sudaryta sutartinė hipoteka yra neteisėta ir negaliojanti, nes ji sudaryta R. M. viršijant jai suteiktus įgaliojimus. V. R. niekuomet nepripažino kaip teisėtos ir galiojančios 2013 m. sausio 8 d. sudarytos sutartinės hipotekos. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas ginčyti R. M. veiksmus kaip įvykdytus viršijus jai suteiktus įgaliojimus. Taigi, hipoteka turi būti pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
26.3. Byloje esančios aplinkybės nepatvirtino teiginio neva V. R. būtų nurodęs R. M. įkeisti visą turtą už esamą prievolę. Pačiame įgaliojimo tekste nėra tokio pavedimo. Įgaliojime numatyta, kad V. R. įgaliojo R. M. įkeisti atsakovei jam priklausantį turtą visą iš karto ar dalimis. Taigi, išduotas įgaliojimas buvo sąlyginis: jis priklausė ne nuo esamų paskolos sutarties sandorių, o nuo būsimo paskolos šalių susitarimo sąlygų.
26.4. Aplinkybė, kad V. R., jei būtų norėjęs, būtų pats galėjęs įkeisti turtą, kadangi tą pačią dieną tvirtino įgaliojimą R. M. pas tą pačią notarę, turėjo būti vertinama visos bylos kontekste ir laikoma, kad ši aplinkybė įrodo faktą, jog R. M., įkeisdama turtą, veikė prieš V. R. valią.
26.5. V. R. ir atsakovė BaltMet Commercial Limited derėjosi dėl prievolės padidinimo, tačiau buvo nuspręsta nedidinti prievolės, vadinasi, ir nebuvo jokio pagrįsto pagrindo papildomai įkeisti turtą. Paskolos suma nebuvo padidinta, todėl V. R. neturėjo prievolės įkeisti turtą. Įgaliojimas galiojo tik nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. sausio 11 d., t. y. vos 4 dienas. Toks trumpas įgaliojimo terminas buvo nustatytas tam tikslui, kad toks laikotarpis turėjo būti pakankamas V. R. deryboms su atsakove dėl paskolos sumos padidinimo ar nepadidinimo ir jos grąžinimą užtikrinančio įgaliojime nurodyto turto ar jo dalies įkeitimo.
26.6. V. R. apie ginčijamą įkeitimo sandorį sužinojo tik ketindamas parduoti nekilnojamąjį turtą. Tuo metu jau buvo surasti pirkėjai ir buvo susitarta dėl prikimo- pardavimo sandorio, todėl siekiant išspręsti susidariusias problemas atsakovė BaltMet Commercial Limited 2013 m. sausio 10 d. išdavė sutikimą dėl turto pardavimo, nereikalaudama jai sumokėti turto pardavimo kainą. Tokiais veiksmais atsakovė pripažino hipotekos nepagrįstumą.
Dėl sutartinės hipotekos sudarymo apgaule (CK 1.91 straipsnio 1 dalis)
26.7. 2013 m. kovo 25 d. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovė BaltMet Commercial Limited reikalavimo teises į trečiąjį asmenį V. R. perleido R. M. sutuoktiniui T. M.. Taigi, turtas buvo įkeistas neatsitiktinai, o siekiant asmeninės naudos, nes reikalavimo teisę įgaliotoji perleido savo šeimos nariui.
26.8. Sudarant 2013 m. sausio 8 d. įkeitimo sandorį ir 2013 m. kovo 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį atsakovę BaltMet Commercial Limited atstovavo R. M. pavaldinė A. M., veikusi pagal 2012 m. liepos 6 d. įgaliojimą, kuris galimai buvo suklastotas, nes tuo metu įgaliojimas buvo išduotas Y. V., kuri sprendė visus su paskola susijusius klausimus.
26.9. R. M., gavusi įgaliojimą, galiojantį vos keturias dienas, ir suteikiantį jai įgaliojimus priklausančius nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo ar neatsiradimo, buvo įpareigota veikti suderinamai su V. R. valia ir įgyvendindama įgaliojime numatytus tikslus. Tačiau R. M., sudarydama ginčijamo turto įkeitimo sandorius, veikė pasitelkdama apgaulę.
26.10. R. M. apgaulė pasireiškė aktyviais veiksmais. Ji sąmoningai veikė viršydama savo įgaliojimus, įkeitė ginčijamą turtą, ir pasinaudojusi kitų asmenų pagalba turtą perleido savo buvusiam sutuoktiniui T. M.. V. R., suteikdamas įgaliojimą R. M., suprato, kad vykstant deryboms dar nebuvo žinoma jų baigtis ir nebuvo galima padaryti pagrįstos išvados, ar bus būtina įkeisti ginčijamą turtą, ar ne, todėl suteiktas įgaliojimas buvo su sąlygomis. Kadangi R. M. veikė savavališkai, neįgyvendino V. R. valios, nesivadovavo derybų metu priimtais sprendimais neįkeisti ginčijamo turto, ji veikė apgaulingai sudarydama hipotekos sandorį.
26.11. Byloje apklaustos liudytojos Y. V. ir O. Y. patvirtino aplinkybes, kad nei sudarant 2012 m. rugpjūčio 8 d. susitarimą, nei dėl paskolos sutarties pakeitimo, nei vėliau po jos sudarymo atsakovė papildomai įkeisti turto iš V. R. nereikalavo. Tuo metu buvo nuspręsta, kad prievolėms užtikrinti pakanka 191,5 mln. vertės akcijų įkeitimo. Be to, 2012 m. kovo 26 d. akcijų įkeitimo sandoryje įkeitimu užtikrinta prievolė įvardijama 2012 m. sausio 25 d. paskolos sutartis su esamais ir būsimais pakeitimais, 191,5 mln. vertės akcijų įkeitimas užtikrino ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. susitarimu dėl paskolos sutarties pakeitimo padidintą sumą.
26.12. Byloje liudytojos taip pat nurodė, kad vienintele atsakovės įgaliotine 2012 – 2013 m. buvo Y. V.. O. Y., kaip naudos gavėja, nebuvo davusi atsakovės direktoriui Cascado AG išduoti įgaliojimų A. M., kuri atsakovės vardu pasirašė ginčijamą hipotekos sandorį ar T. L., kuris pradėjo išieškojimą iš įkeisto turto, nors išduodant jam įgaliojimą atsakovės direktorius Cascado AG buvo atsistatydines.
26.13. Nepriklausomai nuo to, kad vėliau sutartimi perleista atsakovės reikalavimo teisės į V. R. jo įgaliotinės R. M. buvusiam sutuoktiniui T. M. buvo nutraukta, akivaizdu, kad R. M. pagal 2013 m. sausio 8 d. įgaliojimą turtą įkeitė, siekdama asmeninės naudos. Be to, atsakovė neišreiškė valios perleisti T. M. reikalavimo teisės į V. R.. Tai patvirtina 2013 m. gegužės 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovė reikalavimo teises į V. R. perleido F. N. M.. Tai taip pat patvirtina, kad A. M. vykdė ne atsakovės, o R. M. valią, taigi jau ginčijamo hipotekos sandorio metu egzistavo piktavališkas R. M. ir A. M. susitarimas.
26.14. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas aplinkybę, kad atsakovė BaltMet Commercial Limited 2013 m. kovo 25 d. perleido reikalavimo teises į V. R. kreditoriui T. M., kuris yra R. M. sutuoktinis, padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra jokio ryšio tarp R. M. ir V. R. teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
27. Atsakovė Baltmed Commercial Limited atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Apelianto R. M. išduotame įgaliojime nebuvo jokios sąlygos, kuri numatytų, kad R. M. turėtų teisę įkeisti apelianto turtą tik tada, kai kreditorius BaltMet Commercial Limited dar kartą padidins paskolos sumą. Priešingai, įgaliojime yra aiškiai nurodyta, kad V. R. paveda R. M. įkeisti konkretų įgaliojime nurodytą turtą pagal egzistuojančias prievoles atsakovei.
27.2. Skunde teigiama, kad įgaliojime nurodyti žodžiai, jog „įgaliotinis turi teisę įkeisti turtą visą iš karto ar dalimis“ reiškia, kad įgaliojimas buvo sąlyginis ir priklausė ne nuo esamų paskolos sutarčių, o nuo būsimo paskolos šalių susitarimo sąlygų. Toks įgaliojimo teksto interpretavimas yra nepagrįstas ir klaidingas. Įgaliojime yra nurodytas konkretus pavedimas, suteikiantis konkrečią teisę apelianto vardu įkeisti tiek visą trečiojo asmens turtą, tiek ir turtą dalimis.
27.3. Su V. R. niekada nebuvo tartasi dėl paskolos sumos padidinimo. 2012 m. rugpjūčio 26 d. tarp BaltMet Commercial Limited ir V. R. buvo sudarytas paskolos sutarties pakeitimas, pagal kurį paskolos suma buvo padidinta iki 35 000 000 Lt. Būtent dėl šios paskolos padidinimo ir buvo sudarytos sutartinės hipotekos, kurios užtikrino 35 000 000 Lt prievolės dydį ir kurių pagrindu buvo įkeistas ne tik nekilnojamas turtas, bet ir AB „Ūkio bankas“, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ ir UAB „Nidos smiltė“ akcijos. Jokių kitų derybų dėl skolos padidinimo nebuvo, juolab, kad apeliantas dar nebuvo grąžinęs pirminės paskolos.
27.4. Įgaliojimo išdavimo dieną apeliantas skubėjo išvykti į užsienį ir neturėjo laiko laukti, kol notarė paruoš įkeitimo dokumentus, todėl sudarė ginčijamą įgaliojimą. Šias aplinkybes patvirtina ir notarės registrų numeracijos tvarka, pagal kurią V. R. išduoto įgaliojimo notarinio registro numeris yra 122, o tuo tarpu sutartinės hipotekos ir susitarimo dėl akcijų įkeitimo notarinio registro numeriai yra atitinkamai 134 ir 135. Tai reiškia, kad notarė tą pačią dieną atliko dar kitų 11 notarinių veiksmų po V. R. įgaliojimo išdavimo R. M..
27.5. Ginčijamas 2013 m. sausio 8 d. įgaliojimas galiojo tik 4 dienas. Toks trumpas įgaliojimo galiojimo laiko tarpas patvirtina, kad apeliantas buvo viską suderinęs dėl turto įkeitimo, todėl išdavė įgaliojimą R. M., kad ji galėtų atlikti formalius veiksmus.
27.6. Apelianto veiksmai patvirtina, kad jis pats asmeniškai nemėgo pasirašinėti jokių dokumentų. Byloje esančios pirkimo pardavimo sutartys, pagal kurias 2013 m. vasario 18 d. apeliantas perleido V. G. įkeistą turtą Kaune, o 2013 m. kovo 4 d. perleido O. P. įkeistą turtą Nidoje, patvirtina, kad šiuos sandorius apelianto vardu pasirašė įgaliotinė S. R., veikdama pagal notaro patvirtintą įgaliojimą. V. R. veikimas per įgaliotus asmenis buvo įprasta praktika.
27.7. Atsakovės BaltMet Commercial Limited prievolės įvykdymo terminas buvo 2017 m. sausio 25 d., todėl ji 2013 m. sausio 10 d. dar negalėjo reikalauti, kad V. R., kuris 2013 m. vasario 18 d. ir 2013 m. kovo 4 d. perleido turtą, įvykdytų prievolę, kurios terminas dar nebuvo pasibaigęs. Be to, BaltMet Commercial Limited, išdavusi leidimą perleisti įkeistą turtą tretiesiems asmenims, nepablogino savo padėties, nes hipoteka yra daiktinė teisė, kuri seka paskui daiktą.
27.8. 2012 m. pabaigoje BaltMet Commercial Limited padidino paskolos sumą, kuri nebuvo užtikrinta, o 2013 m. pradžioje V. R. ir jo kontroliuojamos AB „Ūkio bankas“ finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, todėl BaltMet Commercial Limited, turėdama daugiau nei 30 mln. Lt reikalavimo teisę į V. R., pareikalavo prievolės užtikrinimo pagal paskolos sutartį. V. R. sutiko su tokiu reikalavimu ir tuo tikslu išdavė įgaliojimą R. M. bei nurodė jai įkeisti turtą. V. R. šio įgaliojimo neginčija. Ankstesnėje byloje V. R. yra paaiškinęs, kad sutartinė hipoteka yra teisėta ir galiojanti, o parduodamas įkeistą turtą, patvirtino, jog parduoda įkeistą turtą (t. y. patvirtino savo žinojimą apie sutartinę hipoteką ir nereiškė jokių pretenzijų).
27.9. R. M. veiksmuose nėra apgaulės požymių. R. M. apgaulės būdu negavo ir negalėjo gauti jokios naudos, nes po sandorio sudarymo teisės ir pareigos atsirado tarp V. R. ir atsakovės BaltMet Commercial Limited. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad po sutartinės hipotekos sudarymo hipotekos kreditorius BaltMet Commercial Limited 2013 m. kovo 25 d. perleido reikalavimo teises į V. R. naujajam kreditoriui T. M., yra nesusijusios nei su R. M., nei su V. R. teisėmis ir pareigomis. Be to, T. M. 2013 m. gegužės 13 d. grąžino pradiniam kreditoriui BaltMet Commercial Limited visas reikalavimo teises į V. R..
27.10. R. M. sudarė sutartinę hipoteką V. R. vardu neviršydama jai suteiktų įgaliojimų. Įgaliojime yra nurodyta, kad V. R. įgalioja R. M. atstovauti ir pasirašyti įkeitimo (hipotekos) sutartis, jų priedus dėl V. R. nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimo. Būtent tokius veiksmus ir atliko R. M., todėl sutartinę hipoteką pasirašė asmuo, neviršydamas įgaliojimų.
27.11. Praėjus keliems mėnesiams po sutartinės hipotekos sudarymo, V. R. pats patvirtino, kad sutartinė hipoteka, kurią jo vardu sudarė R. M., yra teisėta ir galiojanti, todėl net jeigu ir laikytumėme, jog R. M. viršijo savo įgaliojimus, sutartinė hipoteka negali būti pripažinta negaliojančia, nes V. R. šį sandorį jau patvirtino.
27.12. BaltMet Commercial Limited, sudarydama sutartinę hipoteką, turėjo rimtą pagrindą manyti, kad V. R. notarine tvarka išduotas įgaliojimas R. M. yra tinkamas įgaliojimas sudaryti sutartinę hipoteką. BaltMet Commercial Limited nežinojo, kad R. M. galėtų viršyti įgaliojimus, nes ji, sudarydama sutartinę hipoteką, atliko būtent tokius veiksmus, kurie aiškiai nurodyti įgaliojime.
Šalies argumentai
27.13. Apeliaciniame skunde yra pateikta klaidinančių faktų. Šie faktai yra nesusiję su apeliacijos dalyku. Skunde akcentuojama, kad liudytojos Y. V. O. Y. nurodė, jog A. M. neva nebuvo išduotas įgaliojimas veikti BaltMet Commercial Limited vardu, todėl A. M. įgaliojimas yra suklastotas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad A. M. įgaliojimas būtų suklastotas. Byloje yra pateiktas notariškai patvirtinta ir tinkamai apostilizuota įgaliojimo kopija. Be to, būtent A. M., veikdama pagal tą patį įgaliojimą, V. R. prašymu išdavė jam sutikimus parduoti įkeistą turtą. Taip pat skunde teigiama, kad 2013 metais vienintelė BaltMet Commercial Limited įgaliotinė buvo Y. V., todėl A. M. negalėjo sudaryti sutartinės hipotekos. Tokie faktai yra nepagrįsti ir melagingi, nes pati Y. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2013 metais neturėjo BaltMet Commercial Limited įgaliojimo originalo ir antspaudo, o hipotekos atsisakymus pasirašė ne BaltMet Commercial Limited nurodymu, o paties V. R. nurodymu. Dar daugiau, vėliau byloje paaiškėjo, kad Y. V. yra susijusi su apeliantu ir tuo metu buvo Ukrainos Ūkio banko lizingo vadovė, todėl akivaizdu, kad Y. V. buvo šališka duodama parodymus nagrinėjamoje byloje. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad 2013 metais BaltMet Commercial Limited direktorius Cascado AG atsistatydino iš pareigų, tačiau nutylima, kad byloje yra pateikti oficialių registrų išrašai ir paties direktoriaus Cascado AG notariškai patvirtinti ir apostilizuoti paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, kad 2013 metais nebuvo atsistatydinęs iš BaltMet Commercial Limited direktoriaus pareigų ir šias pareigas ėjo nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad BaltMet Commercial Limited savininkė buvo O. Y.. BaltMet Commercial Limited akcijos yra registruotos, o ne vardinės materialios, todėl akcininkas yra tas, kuris yra registruotas registruose, o ne tas, kuris turi akcijų sertifikatą. Viešieji registrai patvirtina, kad O. Y. niekada nebuvo registruota kaip BaltMet Commercial Limited akcininkė. Byloje nėra įrodymų, kad pagal Nevio salos teisės aktus O. Y. yra BaltMet Commercial Limited savininkė. O. Y. teismo posėdžio metu patvirtino, kad niekada neturėjo BaltMet Commercial Limited antspaudo, nežino kur buvo atidaryta BaltMet Commercial Limited banko sąskaita, negalėjo paaiškinti iš kokių lėšų buvo suteikta paskola, kokiomis palūkanomis buvo suteikta paskola, nesidomėjo užtikrinimo priemonėmis, nežino kam buvo perleistos reikalavimo teisės ir koks mokėjimo terminas. Apeliaciniame skunde taip pat minima 2013 m. gegužės 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopija, kurią pasirašė Y. V., veikdama neva BaltMet Commercial Limited vardu, ir fizinis asmuo F. N. M.. Pagal šią sutartį neva visos BaltMet Commercial Limited reikalavimo teisės buvo perleistos naujajam kreditoriui F. N. M., kuris yra dar vienas su V. R. susijęs asmuo. Nors ši sutartis tariamai buvo sudaryta 2013 m. gegužės 7 d., tačiau šios sutarties kopija atsirado tik 2015 m. pabaigoje, kai V. R. ją bandė panaudoti ankstesnėje byloje dėl sutartinės hipotekos nuginčijimo.
27.14. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliantas nenurodė aplinkybių, kodėl yra būtinas apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Taip pat nenurodyta, kokias naujas, apeliaciniame skunde nenurodytas, aplinkybes apeliacinės instancijos teismui galėtų apeliantas paaiškinti, taip pat nenurodyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalys dalyvavo ir pasisakė duodamos paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visi apelianto kviesti liudytojai buvo tinkamai apklausti, byloje buvo paskirta net 18 teismo posėdžių.
Atsiliepimas
28. Atsakovas antstolis R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apelianto nurodymas R. M. įkeisti jo turtą yra aiškiai apibrėžtas ir išreikštas ginčijamame įgaliojime. R. M., sudarydama 2013 m. sausio 8 d. sutartinę hipoteką V. R. vardu, įkeitė būtent tą turtą, kuris nurodytas įgaliojime. Byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių įgaliojimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šis įgaliojimas teisme nėra ginčijamas. V. R., ankstesnėje byloje dėl sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia patvirtino, kad 2013 m. sausio 8 d. sutartinė hipoteka buvo sudaryta teisėtai.
28.2. 2013 m. gegužės 13 d. T. M. grąžino hipotekos kreditoriui (atsakovei) visas reikalavimo teises į V. R., todėl Rita ir T. M. negalėjo gauti jokios asmeninės naudos. Byloje nėra įrodymų, kad R. M. ir (ar) T. M. kartu ar atskirai būtų gavę kokios nors asmeninės naudos ar būtų įgyvendinę atsakovės turimas reikalavimo teises į V. R.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijama sutartinė hipoteka nebuvo sudaryta apgaulės būdu.
28.3. Taip pat apeliantas neįrodė teiginių, kad tuo metu, kai atsakovė perleido reikalavimo teises T. M., atsakovę atstovavo įgaliotinė A. M., kuri, anot apelianto, yra R. M. pavaldinė. 2013 m. sausio 8 d. sutartinė hipoteka, kurią pripažino pats apeliantas, kaip teisėtą ir galiojantį sandorį, atsakovės vardu buvo pasirašyta A. M., kuri vėliau apelianto prašymu atsakovės vardu pasirašė sutikimus parduoti įkeistą turtą ieškovams. Po visų šių sandorių ir atliktų veiksmų apeliantas nereiškė pretenzijų nei R. M., nei A. M., nei T. M., o apie atliktus veiksmus žinojo.
28.4. Ginčijamas įgaliojimas nebuvo sąlyginis. R. M., pasirašydama 2013 m. sausio 8 d. sutartinę hipoteką apelianto vardu, atlikto būtent tokius veiksmus, kurie aiškiai ir konkrečiai išvardinti įgaliojime, todėl R. M. neviršijo savo įgaliojimų.
29. Atsakovė J. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
29.1. Apeliantas, teigdamas, kad nedavė nurodymų R. M. sudaryti 2013 m. sausio 8 d. sutartinę hipoteką, šių aplinkybių neįrodė. Apelianto teiginiai, kad R. M. veiksmai prieštarauja jo valiai, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia byloje esančių rašytinių įrodymų. R. M., veikdama pagal teisėtą ir galiojantį notarine tvarka išduotą įgaliojimą, pagrįstai apelianto vardu sudarė 2013 m. sausio 8 d. sutartinę hipoteką. Įgaliojimas nebuvo sąlyginis, jis buvo apibrėžtas, o turtas įkeistas toks, koks buvo nurodytas įgaliojime.
29.2. Byloje neįrodyta, kad R. M., sudarydama 2013 m. sausio 8 d. sutartinę hipoteką su hipotekos kreditoriumi (atsakove), kokiu nors būdu būtų siekusi apgauti kitą sandorio šalį, t. y. atsakovę. Sutartinė hipoteka buvo naudinga atsakovei, nes tokiu būdu atsakovės reikalavimo teisės į apeliantą buvo užtikrintos papildomomis užtikrinimo priemonėmis.
29.3. Apeliantas ankstesnėse bylose yra patvirtinęs, kad kreditorė (atsakovė), atsižvelgdama į tai, kad apeliantas susidūrė su pirminiais finansiniais sunkumais, teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo paskolos sutartyje numatyta teise gauti paskolos įvykdymo užtikrinimą, todėl buvo sudaryta 2013 m. sausio 8 d. sutartinė hipoteka. Skunde apeliantas nepagrįstai akcentuoja aplinkybes dėl atsakovės laikinojo reikalavimo teisių perleidimo T. M., nes tai nėra susiję su bylos dalyku, kadangi visos reikalavimo teisės buvo grąžintos atsakovei. Taigi, nei T. M., nei R. M. negavo jokios naudos iš ginčijamo sandorio.
29.4. R. M. sudarė 2013 m. sausio 8 d. sutartinę hipoteką neviršydama savo įgaliojimų, nes apelianto įgaliojime nurodyta, kad jis įgalioja R. M. atstovauti ir pasirašyti turto įkeitimo sutartis, jų priedus. Be to, notarine tvarka patvirtintas apelianto įgaliojimas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad R. M. turi teisę įkeisti apelianto turtą už jo prievoles kreditorei (atsakovei), yra akivaizdus įrodymas, kad atsakovė turėjo rimtą pagrindą manyti, jog apelianto išduotas įgaliojimas yra tinkamas ir galiojantis.
Atsiliepimas
30. Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad apeliantas buvo nurodęs R. M. įkeisti savo turtą tik tuo atveju, jeigu bus padidinta paskolos suma, todėl R. M., pasirašydama 2013 m. sausio 8 d. sutartinę hipoteką apelianto vardu, neva viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir tariamai panaudojo apgaulę, siekdama asmeninės naudos.
Šalies argumentai
30.2. Apeliantas niekada nebuvo nurodęs, kad jo turtą pagal įgaliojimą privalo įkeisti tik tuo atveju, jeigu bus padidinta paskolos sutarties tarp jo ir atsakovės. Apeliantas niekada nebuvo minėjęs, kad tarp jo ir atsakovės vyksta derybos dėl paskolos sumos padidinimo. Apeliantas ruošėsi skubiai išvykti į užsienį, notarė nespėjo paruošti dokumentų hipotekos sandoriui iki jo išvykimo, todėl apeliantas išdavė įgaliojimą, kad R. M. pasirašytų hipotekos sandorį jo vardu. Kai tik apeliantas grįžo iš užsienio, 2013 m. sausio 8 d. sutartinės hipotekos originalas buvo jam perduotas, todėl V. R. visą laiką žinojo apie 2013 m. sausio 8 d. sutartinę hipoteką, turėjo šį dokumentą savo dispozicijoje ir nereiškė jokių pretenzijų.
30.3. Įgaliojimas nebuvo sąlyginis. Tai, kad įgaliojime buvo nurodyta, jog jis suteikia teisę įkeisti turtą visą ar dalimis, nereiškia, kad įgaliojimas buvo sąlyginis ir suteikė teisę įkeisti turtą tik esant kažkokiai papildomai sąlygai. Jeigu apeliantas būtų ketinęs įkeisti savo turtą tik su sąlyga, tai šią sąlygą būtų įrašęs išduotame įgaliojime. Tačiau apeliantas išdavė įgaliojimą, kuriame aiškiai nurodyta, kokį konkretų turtą ir kokiam konkrečiam kreditoriui R. M. privalo įkeisti. R. M. įvykdė apelianto nurodymus ir veikė išimtinai įgaliojimo ribose.
30.4. 2012 m. kovo 26 d. AB „Ūkio bankas“ akcijų įkeitimas užtikrino tik 27 mln. Lt paskolos dydį, kai tuo tarpu byloje nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 26 d. paskolos suma buvo padidinta iki 35 mln. Lt. Kadangi padidinta paskolos suma nebuvo užtikrinta, kreditorė BaltMet Commercial Limited reikalavo papildomų užtikrinimo priemonių, todėl buvo sudaryta 2013 m. sausio 8 d. sutartinė hipoteka, kuri jau užtikrino visą 35 mln. Lt prievolę. Jokių derybų dėl didesnės paskolos suteikimo nebuvo. Be to, apelianto ketinimą įkeisti turtą nedelsiant, o ne įvykus kažkokiai sąlygai, patvirtina aplinkybė, kad įgaliojimas R. M. buvo išduotas trumpam laikui, tik 4 dienoms.
30.5. V. R., 2013 metų pradžioje, parduodamas jau įkeistą turtą ieškovams, patvirtino, kad yra parduodamas įkeistas turtas pagal 2013 m. sausio 8 d. sutartinę hipoteką. Kitoje byloje dėl 2013 m. sausio 8 d. sutartinės hipotekos nuginčijimo, V. R. pats patvirtino, kad 2013 m. sausio 8 d. sutartinė hipoteka yra teisėta ir galiojanti. Taigi, šiais veiksmais apeliantas patvirtino savo atstovės sudarytą sandorį, todėl nebeturi teisės reikalauti pripažinti tokį sandorį negaliojančiu CK 1.92 straipsnio pagrindu. Jeigu 2013 m. sausio 8 d. sutartinė hipoteka būtų neatitikusi apelianto valios, tai jis būtų ginčijęs šį sandorį nedelsdamas, o ne pareikšdamas ieškinį 2017 m. rugpjūčio 22 d.
30.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. M., sudarydama 2013 m. sausio 8 d. sutartinę hipoteką, neva siekė asmeninės naudos, nes atsakovė hipotekos teises į apeliantą 2013 m. kovo 25 d. laikinai perleido buvusiam R. M. sutuoktiniui T. M.. R. M. nebuvo šio sandorio šalimi, o su T. M. jau buvo išsituokusi prieš daugiau nei 10 metų, todėl R. M. negalėjo pretenduoti į kokią nors naudą iš sandorio. Be to, minimas reikalavimo perleidimo sandoris buvo nutrauktas ir reikalavimo teisės 2013 m. gegužės 13 d. buvo sugrąžintos atsakovei.
30.7. Be to, R. M., veikdama pagal įgaliojimą, sudarė ne tik 2013 m. sausio 8 d. sutartinę hipoteką, bet ir 2013 m. sausio 8 d. susitarimą dėl akcijų įkeitimo, tačiau V. R. pastarojo susitarimo dėl akcijų įkeitimo neginčija.
30.8. Apeliantas teigia, kad liudytojos Y. V. ir O. Y. nurodė, jog A. M. kreditoriaus BaltMet Commercial Limited vardu veikė pagal suklastotą įgaliojimą, todėl 2013 m. sausio 8 d. sutartinė hipoteka negalėjo būtų sudaryta. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad A. M. įgaliojimas būtų suklastotas. Pirmosios instancijos teismui A. M. paliudijo, kad jai buvo perduotas BaltMet Commercial Limited įgaliojimo originalas kartu su kitais BaltMet Commercial Limited dokumentų originalais, kuriuos ji pristatė notarei prieš pasirašydama 2013 m. sausio 8 d. sutartinę hipoteką. Notarė patikrino visus šiuos dokumentų originalus. Be to, pažymėjo, kad A. M., veikdama pagal tą patį įgaliojimą, V. R. prašymu išdavė jam sutikimus parduoti įkeistą turtą. V. R., pasinaudojęs šiais sutikimais, pardavė savo įkeistą turtą ieškovams, ir jokių pretenzijų dėl sutartinės hipotekos A. M. neturėjo.
30.9. Skunde nurodoma, kad BaltMet Commercial Limited savininkė buvo O. Y., tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog BaltMet Commercial Limited akcijos yra registruotos, o registruose nėra nurodyta, kad O. Y. būtų šios bendrovės savininkė.
30.10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2013 metais vienintelė BaltMet Commercial Limited įgaliotinė buvo Y. V., todėl A. M. negalėjo sudaryti 2013 m. sausio 8 d. sutartinės hipotekos. Tokie skundo argumentai yra neatitinkantys tikrovės, nes pati Y. V. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2013 metais neturėjo atsakovės BaltMet Commercial Limited įgaliojimo originalo ir antspaudo.
30.11. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliantas nepateikė argumentų, kodėl yra būtinas apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Šalys dalyvavo teismo posėdžiuose, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir pasisakė duodamos paaiškinimus, visi byloje kviesti liudytojai buvo tinkamai apklausti. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirsta eilė teismo posėdžių, kurių metu buvo tinkamai ištirtos visos bylai reikšmingos bylos aplinkybės. Todėl apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.
31. O. Y. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, kad susipažinusi su Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-364-343/2019 medžiaga ir 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu, apibendrinusi visus įvykius nuo naudos gavėjo turtinių teisių įsigijimo į BaltMet Commercial Limited, padarė išvadą, kad buvo įvykdyta stambaus masto sukčiavimo schema, apgaulės būdu, klastojant dokumentus, siekiama užvaldyti 71 911 111,60 Eur vertės turtą. Prašo teismo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir pranešti Generalinei prokuratūrai apie nusikalstamos veikos požymius dėl stambaus masto sukčiavimo, siekiant apgaulės būdu ir klastojant dokumentus užvaldyti didelės vertės turtą. Pareiškime dėsto aplinkybės, susijusias su BaltMet Commercial Limited įsigijimu ir valdymu.
Atsiliepimas
32. Atsakovė Baltmed Commercial Limited pateikė atsiliepimą į O. Y. pareiškimą, prašydama jo neprijungti prie nagrinėjamos bylos. Nurodo, kad liudytoja O. J. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje ir negali reikšti savarankiškų prašymų. O. J. pirmosios instancijos teisme buvo apklausta liudytoja du kartus (2018 m. spalio 17 d. ir 2019 m. liepos 22 d. teismo posėdžiuose). Liudytojos parodymai, kurie iš esmės yra atkartoti ir pareiškimo kopijoje, buvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teisme. Pareiškime nėra kvestionuojamas liudytojos O. J. parodymų vertinimas pirmosios instancijos teisme. Pareiškimo kopija buvo atsiųsta iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, kad šis elektroninis paštas priklauso liudytojai O. J., todėl nėra objektyvios galimybės įvertinti, kad šią pareiškimo kopiją pateikė būtent O. J.. Be to, liudytojai O. J. neturėtų būti žinomos bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo aplinkybės, todėl tikėtina, kad pareiškimo kopijos pateikimas prieš pat teismo posėdį buvo suderintas su apeliantu V. R., siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, jeigu liudytoja O. J. mano, kad jos teisės yra pažeidžiamos, ji turi teisę reikšti savarankiškus reikalavimus šioje byloje, tačiau to ji nėra padariusi. Jeigu O. J. mano, kad jos atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, ji turi teisę tiesiogiai kreiptis į teisėsaugos institucijas, o ne teikti pareiškimą šioje civilinėje byloje, juolab, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra susijęs su pareiškime nurodomomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
34. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. R. ieškinys dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl liudytojos O. Y. pateikto pareiškimo
35. Liudytoja O. Y. pateikė pareiškimą, prašydama sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir pranešti Generalinei prokuratūrai apie nusikalstamos veikos požymius dėl stambaus masto sukčiavimo, apgaulės būdu ir klastojant dokumentus, siekiant užvaldyti didelės vertės turtą. Pareiškime nurodoma, kad susipažinus su nagrinėjamos bylos medžiaga ir skundžiamu sprendimu matyti, kad buvo įgyvendinta stambaus masto sukčiavimo schema, apgaulės būdu ir klastojant dokumentus, siekiant užvaldyti didelės vertės turtą.
36. Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis). Toks suinteresuotumas gali būti procesinis, materialus arba ir materialus, ir procesinis. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas. CPK 61 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kiti proceso dalyviai (liudytojai, vertėjai, ekspertai, valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti) – įstatymų nustatyta tvarka procese dalyvaujantys asmenys, yra teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį reglamentuojančias teisės normas, įvertinusi aplinkybę, kad O. Y. byloje buvo apklausta liudytoja, t. y. ji nėra proceso dalyvė, taigi neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, atsisako priimti jos pateiktą pareiškimą.
Žemesnės instancijos teismas
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu liudytoja O. Y. mano, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami ar (ir) jos atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, ji turi teisę reikšti savarankiškus reikalavimus ar (ir) kreiptis su savarankišku pareiškimu į atitinkamas institucijas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos tyrimo.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
39. Apeliantas V. R. apeliaciniu skundu prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
40. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, be to, teismo posėdžiuose apeliantas buvo atstovaujamas atstovo (advokatės), turėjo galimybę teikti visus paaiškinimus ir įrodymus, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto V. R. prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Kita vertus, apeliantas pateikto prašymo niekaip nemotyvavo, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos bylai ir sudarytų pagrindą atlikti papildomą įrodymų tyrimą, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvraka, apeliacinės instancijos teismui taip pat nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, kuriuos reikėtų tirti ir vertinti byloje esančių įrodymų kontekste, dėl kurių būtų reikalingi papildomi šalių paaiškinimai ir pan., taigi nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo.
Faktinės bylos aplinkybės
42. 2012 m. sausio 25 d. tarp V. R. ir atsakovės BaltMet Commercial Limited buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią BaltMet Commercial Limited įsipareigojo suteikti 27 mln. Lt paskolą V. R.. Paskolos gražinimui pagal minėtą paskolos sutartį su esamais ir būsimais pakeitimais užtikrinti, V. R. 2012 m. kovo 26 d. įkeitė 191 500 678 vnt. AB „Ūkio bankas“ akcijų. Pagal 2012 m. rugpjūčio 28 d. susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo, V. R. suteikiamos paskolos suma buvo padidinta iki 35 mln. Lt. 2013 m. sausio 8 d. V. R. išdavė įgaliojimą R. M. įkeisti jam priklausantį turtą, siekiant užtikrinti turimą prievolę atsakovei Baltmet Commercial Limited. 2013 m. sausio 8 d. buvo sudarytas sutartinės hipotekos sandoris Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. R., atstovaujamas trečiojo asmens R. M., įkeitė atsakovei Baltmet Commercial Limited gyvenamąjį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir pastatą – poilsio namus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
43. Pirmosios instancijos teismas atmetė trečiojo asmens V. R. savarankiškus reikalavimus, kadangi jis neįrodė, kad 2013 m. sausio 8 d. sudarytas sutartinės hipotekos sandoris, kurio pagrindu V. R., veikdamas per įgaliotinę R. M., įkeitė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir įmonių akcijas, neatitinka tikrosios jo valios, ar sandoris buvo sudarytas R. M. viršijus suteiktus įgaliojimus, ar sudarytas dėl R. M. apgaulės.
44. Trečiasis asmuo V. R., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas. Apelianto teigimu, sutartinės hipotekos sandoris yra negaliojantis, nes 2013 m. sausio 8 d. R. M. išduotas įgaliojimas buvo sąlyginis, kadangi jis priklausė ne nuo esamų paskolos sutarties sąlygų, o nuo būsimo paskolos šalių susitarimo sąlygų. Skunde nurodoma, kad V. R. nebuvo tiksliai išreiškęs valios dėl turto įkeitimo. R. M., sudarydama 2013 m. sausio 8 d. turto įkeitimo sandorį, veikė apgaulės būdu, nes turtas buvo įkeistas neatsitiktinai, o siekiant asmeninės naudos (2013 m. kovo 25 d. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovė BaltMet Commercial Limited reikalavimo teises į trečiąjį asmenį V. R. perleido R. M. sutuoktiniui T. M.). Apeliantas taip pat tvirtina, kad R. M. sąmoningai veikė viršydama savo įgaliojimus, įkeitė ginčijamą turtą, ir pasinaudojusi kitų asmenų pagalba, šį turtą perleido savo buvusiam sutuoktiniui T. M.. R. M. veikė savavališkai, neįgyvendino V. R. valios, nesivadovavo derybų metu priimtais sprendimais neįkeisti ginčijamo turto.
45. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais.
46. CK 1.64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia išorinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).
47. CK 2.132 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).
48. Pagal CK 2.137 straipsnį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimu yra apibrėžiama įgaliotiniui duodamų (suteikiamų) teisių apimtis ir turinys. Taigi įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama atstovaujamojo valia.
49. CK 1.92 straipsnis numato, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis).
50. Lietuvos kasacinio teismo išaiškinta, kad atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei atstovaujamasis nedavė rimto pagrindo tikėti, kad atstovas įgaliojimus turi ir kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017).
51. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. sausio 8 d. V. R. išdavė R. M. įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad R. M. yra įgaliota atstovauti V. R. įkeičiant jam nuosavybės teise priklausantį turtą, visą iš karto ar dalimis, su tikslu užtikrinti jo prievolę / prievoles BaltMet Commercial Limited; įkeičiamas turtas: gyvenamasis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), ir pastatas – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini); vertybiniai popieriai – 33 007,514 vienetai paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės AB „Ūkio bankas“ akcijų; 22 176,544 vienetai paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcijų; 90 000 vienetų paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės UAB „Nidos smiltė“ akcijų. 2013 m. sausio 8 d. buvo sudarytas sutartinės hipotekos sandoris tarp V. R., atstovaujamo R. M., ir atsakovės BaltMet Commercial Limited, kuriuo buvo įkeistas V. R. nuosavybės teise priklausantis aukščiau išvardintas turtas.
52. Įvertinęs 2013 m. sausio 8 d. įgaliojimo sąlygas ir 2013 m. sausio 8 d. sudarytą ginčijamą sutartinės hipotekos sandorį, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto skundo argumentus, kad R. M. išduotame įgaliojime jo valia nebuvo aiškiai išreikšta, o įgaliojimas buvo sąlyginis, todėl įgaliotoji veikė viršydama jai suteiktus įgaliojimus. Kaip matyti iš nutarties 51 punkto, R. M. išduotame įgaliojime yra aiškiai nurodyta kam ir kokiu tikslu įgaliojimas yra išduodamas: V. R. įpareigoja R. M. atstovauti jo interesus užtikrinant jo prievolę / prievoles atsakovei BaltMet Commercial Limited, įvardinant konkretų įkeičiamą turtą. Būtent įgaliojime nurodytą turtą (nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius) R. M., atstovaudama V. R., ir įkeitė jo vardu sudarydama 2013 m. sausio 8 d. sutartinės hipotekos sandorį su atsakove BaltMet Commercial Limited. Šios aplinkybės patvirtina, jog įgaliotoji R. M. veikė jai suteikto įgaliojimo ribose, t. y. neviršijo jai suteiktų įgaliojimų.
53. Be kita ko, ginčijamame įgaliojime nėra aptarta sąlyga, kad hipotekos sandoris turi būti sudaromas tik tuo atveju, jei pavyks derybos tarp V. R. ir atsakovės BaltMet Commercial Limited dėl prievolės padidinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skunde dėstomos aplinkybės, kad R. M. turėjo teisę veikti tik apeliantui ir atsakovei sutarus padidinti paskolos sumą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstos jokiais įrodymais, be to, jas patvirtina tik trečiasis asmuo V. R. (CPK 178 straipsnis). Net ir viena iš ginčijamo sandorio šalių, atsakovė BaltMet Commercial Limited, nagrinėjamoje byloje laikėsi visiškai priešingos pozicijos ir neigė, kad įkeitimas buvo reikalingas tik tuo atveju, jeigu būtų padidinta paskolos suma. Taigi akivaizdu, kad hipotekos sandoris buvo reikalingas tik jau egzistuojančių prievolių užtikrinimui, kuomet dar 2012 m. sausio 25 d. Paskolos sutarties 8.1 punkte buvo numatyta galimybė, pasikeitus V. R. turtinei padėčiai, prašyti prievolių įvykdymo užtikrinimo, tarp jų ir jam nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimo. Byloje nėra ginčo, jog sudarant hipotekos sandorį trečiojo asmens V. R. turtinė padėtis pablogėjo, taigi atsakovė pareikalavo užtikrinti prievoles V. R. nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad V. R., jei būtų norėjęs, būtų pats galėjęs įkeisti turtą, nes tą pačią dieną tvirtino įgaliojimą R. M. pas tą pačią notarę, taip pat nepaneigia byloje esančių rašytinių įrodymų ir poreikio sudaryti hipotekos sandorį. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas V. R., pareikšdamas savarankiškus reikalavimus šioje byloje, neprašė teismo panaikinti 2013 m. sausio 8 d. R. M. išduotą įgaliojimą, o tik reikalavo pripažinti negaliojančiu 2013 m. sausio 8 d. hipotekos sandorį Nr. (duomenys neskelbtini). Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. R. R. M. išduotas įgaliojimas atitiko jo valią.
54. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį, apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. CK 2.133 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu per atstovą sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėl klaidos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai šių faktų egzistavimas ar neegzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valią.
55. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013).
56. Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013 ir joje esanti praktika).
57. Apeliantas, įrodinėdamas, kad ginčijamas sutartinės hipotekos sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu, iš esmės remiasi ta aplinkybe, jog 2013 m. kovo 25 d. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovė BaltMet Commercial Limited reikalavimo teises į trečiąjį asmenį V. R. perleido R. M. sutuoktiniui T. M.. Apelianto teigimu, R. M. 2013 m. sausio 8 d. apeliantui priklausantį turtą įkeitė neatsitiktinai, o siekdama asmeninės naudos.
58. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2013 m. kovo 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis nagrinėjamu atveju nėra susijusi nei su R. M., nei su V. R. teisėmis ir pareigomis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Hipotekos registro išrašais, teisingai nustatė, kad T. M. 2013 m. gegužės 13 d. grąžino pradiniam kreditoriui visas reikalavimo teises į V. R..
59. Kita vertus, ginčijamas sutartinės hipotekos sandoris buvo sudarytas 2013 m. sausio 8 d., t. y. anksčiau, nei reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuri buvo sudaryta 2013 m. kovo 25 d., kas eliminuoja įgaliotinės R. M. galimybę asmeniniais tikslais kokiu nors būdu įtakoti jau įvykusį sandorį. Taigi nustatytos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad R. M., atstovaudama V. R., sudarant ginčijamą hipotekos sandorį, veikė apgaulės būdu, siekdama asmeninės naudos. Be to, nors apeliantas tvirtina, kad apie ginčijamą hipotekos sandorį sužinojo tik sudarydamas turto pirkimo-pardavimo sandorius (2013 metais) su ieškovais šioje byloje, tačiau ieškinį dėl sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia pareiškė tik 2017 m. rugpjūčio 22 d., kas leidžia daryti išvadą, jog tuo atveju, jei ginčo sandoris būtų sudarytas apgaulės būdu, apeliantas savo pažeistas teises būtų ėmęsis ginti nedelsiant, kai jam tapo žinoma apie teisių pažeidimą.
60. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde daugiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sudarant ginčijamą sandorį jis buvo tyčia suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių (CPK 178 straipsnis).
61. Kita vertus, apeliantas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo poziciją procesiniuose dokumentuose, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų reikšmės vertinant tarp šalių kilusį ginčą, reikšmingų bylai įrodymų, kurie pagrįstų dėstomą poziciją, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
62. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apelianto dėstomi argumentai, siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantas V. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus V. R. savaime nereiškia, kad jis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Kauno apygardos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
63. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus, pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą, teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
65. Apeliantas V. R. apeliaciniu skundu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto V. R. apeliacinis skundas nėra tenkinamas, bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant apeliacinį skundą, jam nėra priteisiamos. Be to, apeliantas nepateikė byloje įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų faktą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.