Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su ieškovų V. G. ir O. P. bei trečiojo asmens V. R. pareikštu nušalinimu Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. e2-364-343/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-364-343/2019 pagal ieškovų V. G. ir O. P. ieškinius atsakovui Baltmet Commercial Limited dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, vykdomojo įrašo panaikinimo ir turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, taip pat pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. R. ieškinį atsakovui Baltmet Commercial Limited dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovai ir trečiasis asmuo pareiškė nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams ir prašo bylą perduoti nagrinėti kitam teismui.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad pagrindą abejoti tuo, jog civilinė byla Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta nešališkai ir objektyviai sudaro bylą nagrinėjusio teisėjo A. R. ir teisėjos R. P., kuriai byla perskirta nagrinėti, priimami procesiniai sprendimai ir atliekami procesiniai veiksmai. Nušalinimo pareiškime teigiama, kad teisėjas A. R. 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi, kuri pareiškėjų vertinimu yra nemotyvuota ir nepagrįsta, nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą dalyje pagal ieškovų ieškinius ir skirti juos nagrinėti kartu su trečiojo asmens ieškiniu, nors iki tol bylos nagrinėjimo metu laikėsi priešingos pozicijos – kad bylą pagal ieškovų ieškinius galima nagrinėti ir priimti dėl jų dalinį sprendimą. Tuo tarpu teisėjos R. P. procesiniai sprendimai pareiškėjų vertinimu, rodo tendenciją ieškovų ir trečiojo asmens prašymų netenkinti, teisėja apie bylą bendrauja su teismo administracijos atstovais ir kitais teisėjais, kas kelia abejones dėl jos nešališkumo, be to priėmė 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį dėl kuratoriaus trečiajam asmeniui skyrimo, nors tam neegzistavo sąlygos.

Abejones dėl to, kad byla gali būti nešališkai ir objektyviai išnagrinėta Kauno apygardos teisme kelia ir civilinės bylos skyrimo nagrinėti konkrečiam teisėjui aplinkybės. Nušalinimo pareiškime nurodoma, kad teisėjui A. R. pasitraukus iš teisėjo pareigų, civilinė byla 2019 m. kovo 12 d. buvo paskirta nagrinėti teisėjai A. R.. Ieškovų atstovui susipažinus su viešai skelbiamais bylų skirstymo protokolais paaiškėjo, kad prieš tai byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai R. P., o vėliau, tą pačią dieną, perskirta teisėjai A. R.. Prašydamas paaiškinti to priežastis ieškovų atstovas kreipėsi į teismą ir tik po nurodyto kreipimosi, Civilinių bylų skyriaus pirmininko potvarkiu Nr. CBR4-56 byla perskirta „atgal“ teisėjai R. P..

Papildomai Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktais paaiškinimais pažymima tai, kad Kauno apygardos teismo administracijos veiksmai (susirašinėjimas su nacionaline teismų administracija, bylos perskyrimas) rodo teismo suinteresuotumą, kad byla būtų nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pareiškėjai prašo nuo civilinės bylos Nr. e2-364-343/2019 nagrinėjimo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus ir civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą.

Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju nušalinimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams reiškiamas dviem pagrindais: pareiškėjų teigimu, bylą nagrinėjusio teisėjo ir nagrinėjančios teisėjos priimti procesiniai sprendimai ir atlikti procesiniai veiksmai rodo tendencingą vienos šalies interesų protegavimą bei sudaro pagrindą manyti apie teisėjams galimai daromą įtaką.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, grindžiamo procesinių veiksmų atlikimu bylos nagrinėjimo metu, nuosekliai laikomasi pozicijos, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Tokio pobūdžio argumentai gali būti įvertinti revizuojant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad tiek teisėjui A. R. nagrinėjant civilinę bylą, tiek ir bylą nagrinėjančiai teisėjai R. P. nušalinimo pareiškėjai nereiškė, todėl manytina, kad pareiškėjai patys nevertino, jog buvo pagrindas abejoti bylą nagrinėti paskirto teisėjo nešališkumo stoka.

Pareiškėjų argumentai dėl nepasitikėjimo visais Kauno apygardos teismo teisėjais dėl, pareiškėjų vertinimu, nesilaikomos bylų skyrimo teisėjams tvarkos, taip pat nelaikytini sudarantys pagrindą tenkinti nušalinimo pareiškimą. Viešai skelbiami bylos, kurioje pareikštas nušalinimas, paskyrimo teisėjams protokolai (http://liteko.teismai.lt/protokolai/paieska.aspx) patvirtina, kad byla buvo skirta nagrinėti teisėjui A. R., tačiau Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. kovo 8 d. dekretu teisėją atleidus iš pareigų, bylos paskyrimas teisėjui buvo panaikintas.

2019 m. kovo 12 d. perskiriant civilinę bylą kitam teisėjui, automatizuota bylų skirstymo sistema atrinko teisėją R. P., tačiau dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ sutrikimų, teisėjo priskyrimas nebuvo patvirtintas ir bylų skirstymo sistemos darbams atsinaujinus civilinė byla iš naujo atsirado skirtinų nagrinėti bylų sąraše ir bylas skirstančiam asmeniui pakartotinai atliekant skirstymo veiksmus buvo paskirta nagrinėti teisėjai A. R.. Tokiu būdu susiklostė situacija, jog civilinė byla, remiantis skirstymo protokolais, buvo paskirta nagrinėti dviems teisėjams (teisėjai R. P. 2019 m. kovo 12 d. bylos skyrimo protokolu, suformuotu 15 val. 14 min 57 sek. ir teisėjai A. R. (2019 m. kovo 12 d. bylos skyrimo protokolu, suformuotu 15 val. 16 min. 52 sek). Bylų skirstymo protokolai patvirtina, kad aukščiau aptarti veiksmai buvo atlikti naudojant bylų paskirstymo modulį, automatizuotu atrankos būdu ir, kaip patvirtina, Nacionalinės teismų administracijos 2019 m. balandžio 17 d. raštas Nr. 4R-641-(1.13), jokie bylas skirstančio asmens veiksmai ar klaidos, bylų skirstymo modulio sutrikimo neįtakojo. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, susiklosčius aptartai situacijai, ėmėsi vidinių administravimo priemonių, kad būtų užtikrintas bylų paskyrimo teisėjams nešališkumo ir skaidrumo principų užtikrinimas ir 2019 m. kovo 18 d. potvarkiu Nr. CBR4-56 nusprendė perskirti civilinę bylą Nr. e2-364-481/2019 teisėjai R. P., kuriai byla buvo paskirta nagrinėti pagal pirminį bylų skirstymo protokolą (2019 m. kovo 12 d. 15 val. 14 min 57 sek) ir pavedė panaikinti vėlesnį (2019 m. kovo 12 d. 15 val. 16 min. 52 sek.) bylų skyrimo protokolą, kuriuo byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai A. R.. Pareiškėjų argumentai dėl Kauno apygardos teismo administracijos įtakos bylą paskiriant konkrečiam teisėjui laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visų šio teismo teisėjų, kadangi susiklosčius aptartai situacijai Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas veikė Teismų įstatymo (103 straipsnis) ir Administravimo teismuose nuostatų (12-13 straipsniai) jam suteiktos kompetencijos ribose, siekdamas užtikrinti bylų nagrinėjimo kokybę, teismo veiklos skaidrumą. Kitokio vertinimo nelemia ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pateikta pareiškėjų nuomonė dėl bylos skyrimo dokumentų pridėjimo prie bylos. Paprastai bylos skyrimo nagrinėti teisėjui protokolai ir kiti su tuo susiję dokumentai nėra pridedami prie bylos kaip nesusiję su ginčo dalyku, tačiau šioje situacijoje, kai tokiais dokumentais buvo grindžiamas procesinis nušalinimo pareiškimas, jie pagrįstai buvo pridėti prie bylos ir perduoti su kita bylos medžiaga subjektui, vertinančiam pareikšto nušalinimo pagrįstumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad bylai nagrinėti teisėjai buvo atrinkti automatizuotu atrankos būdu, laikantis Teismų įstatymo ir Teisėjų tarybos patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių, užtikrinant nešališkumo, sąžiningumo ir skaidrumo principus, dėl ko nesudaro pagrindo manyti, jog egzistuoja prielaidos ar abejonės dėl nešališko ir nepriklausomo bylos Kauno apygardos teisme išnagrinėjimo, ar kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu.

Pareiškėjai, reikšdami nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šio teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti civilinę bylą, nenurodyta, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-364-343/2019 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Netenkinus reiškiamo nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo remiantis CPK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkinti ir prašymo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovų V. G. ir O. P. bei trečiojo asmens V. R. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-364-343/2019 nagrinėjimo.

Netenkinti atsakovo Baltmet Commercial Limited prašymo skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.