- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2-1364-178/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00601-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Baltmet Commercial Limited, notarei J
- Trečiasis asmuo
- O. L., V. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2185-436/2017 pagal ieškovo V. G. (V. G.) ieškinį atsakovams Baltmet Commercial Limited, notarei J. Š. ir antstoliui R. S. dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, jos išregistravimo, vykdomojo įrašo panaikinimo ir turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys O. L., V. R. (V. R.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti sutartinę hipoteką Nr. 20120130001321 pasibaigusia atsakovui Baltmet Commercial Limited 2013 m. kovo 1 d. atsisakius hipotekos ir ją išregistruoti iš Hipotekos registro; 2) panaikinti notarės J. Š. 2014 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš gyvenamojo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų pastatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas); 3) pripažinti negaliojančiu antstolio R. S. surašytą 2017 m. balandžio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0070/14/02314, kuriuo ginčo turtas perduotas atsakovui Baltmet Commercial Limited ir grąžinti šį turtą ieškovo V. G. ir trečiojo asmens O. L. nuosavybėn; 4) priteisti ieškovui V. G. iš atsakovo Baltmet Commercial Limited visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad su sutuoktine O. L. 2013 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš trečiojo asmens V. R. nupirko ginčo turtą. V. R. ieškovą patikino, kad po keleto mėnesių hipotekos bus atsisakyta. 2013 m. ieškovui paskambino moteris, prisistačiusi atsakovo Baltmet Commercial Limited įgaliotine, ir nurodė, kad nori perduoti dokumentus dėl hipotekos išregistravimo, tačiau tą kartą ieškovas šį klausimą paprašė atidėti, nes sužinojo, kad serga sunkia liga. Vėliau su šia moterimi susisiekti nepavyko ir tik antstoliui perdavus ginčo turtą išieškotojui, pavyko gauti dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovas Baltmet Commercial Limited 2013 m. kovo 1 d. neatšaukiamai atsisakė hipotekos. Todėl laikytina, kad hipoteka yra pasibaigusi (CK 4.197 str. 5 d.). Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčo turtą, nes jeigu atsakovas ginčo turtą perleistų sąžiningiems tretiesiems asmenims, šis turtas negalėtų būti iš jų išreikalautas ir grąžintas ieškovui.Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovo V. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas iš dalies ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl ginčo turto, priklausančio Baltmet Commercial Limited, nuosavybės teisės perleidimo draudimo.Atsakovas Baltmet Commercial Limited pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei šią nutartį leisti vykdyti skubiai. Nurodė, kad niekada nepasirašė suklastoto 2013 m. kovo 1 d. pareiškimo dėl hipotekos atsisakymo. Ieškovas yra buvęs ilgametis V. R. darbuotojas ir patikėtinis, ieškinį pateikęs, siekdamas susigrąžinti ginčo turtą, kuriame nuolat ilgą laiką gyveno pats V. R. Vykdomasis įrašas įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažintas teisėtu ir galiojančiu, o vykdomojo įrašo galiojimo klausimas nagrinėjamoje byloje net negali būti kvestionuojamas dėl praleisto naikinamojo termino. Atsakovo vertinimu, ieškovas neįrodė ne tik preliminaraus ieškinio pagrįstumo, bet ir to, jog atsakovas Baltmet Commercial Limited gali elgtis nesąžiningai ir dėl to galėtų kilti reali grėsmė ir ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi, sutikdamas su atsakovo Baltmet Commercial Limited atskiruoju skundu, jį patenkino, Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas sprendė, kad atsakovo Baltmet Commercial Limited nurodyti argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinys jo atžvilgiu yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas. Tačiau atsakovo nesąžiningumo ieškovas neįrodinėjo ir tikėtinų duomenų, kad atsakovas turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė. Todėl atsakovo atskirasis skundas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės sprendimo įvykdymui, tenkintinas. Atsakovo prašymo leisti šią nutartį vykdyti skubiai teismas netenkino, spręsdamas, jog tam nėra CPK 282–283 straipsniuose nustatytų pagrindų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas V. G. (toliau ir – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai paneigė savo 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodytus argumentus, kad iki bylos išsprendimo svarbu išsaugoti nekilnojamąjį turtą. Teismas neįvertino, kad pats atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog jeigu turtas būtų parduotas, restitucija būtų galima sumokant ekvivalentą pinigais, kas tik parodo, kad atsakovas svarsto turto pardavimo galimybę. Be to, atsakovas yra komercinė įmonė, o tai taip pat rodo, jog atsakovas neabejotinai turtą ateityje perleis. Atsakovas yra ofšorinė įmonė, todėl netgi restituciją pritaikius pinigais, teismo sprendimo įvykdymas nebūtų galimas, nes atsakovas veikia kitos valstybės jurisdikcijoje. Tai nėra tinkama alternatyva restitucijai natūra.Tai, kad atsakovas atsisakęs hipotekos, vėliau, galimai žinodamas apie ieškovo ligą, pradėjo priverstinio išieškojimo iš turto veiksmus, deklaratyviai pareiškė, jog atsisakymas nuo hipotekos suklastotas, rodo, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai.Atsakovas Baltmet Commercial Limited atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiga įrodyti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui tenka ieškovui. Be to, būtent toks įrodinėjimo naštos paskirstymas nulemtas ir kiekvieno asmens sąžiningumo prezumpcijos. Tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas neturėjo visos reikšmingos informacijos, todėl vėlesnis sprendimas pačiam panaikinti priimtą nutartį yra pagrįstas.Byloje esantys duomenys patvirtina ne atsakovo, o ieškovo nesąžiningumą ir veikimą prieš teisingumą. Ieškovas nė vienoje iš jo inicijuotų bylų dėl išieškojimo iš ginčo turto nebuvo nurodęs aplinkybių, jog hipoteka būtų buvusi atšaukta, nors apie tariamą atsakovo hipotekos teisių atsisakymą ieškovui buvo žinoma dar 2013 metais. Ieškovo ir V. R. skundų praktika rodo, kad jie ne pirmą kartą teismui teikia suklastotus dokumentus. Kitose bylose ieškovas užėmė priešingą poziciją – teigė, kad įsigydamas ginčo turtą žinojo, kad jis įkeistas, ir neabejojo, kad V. R. įvykdys visus su ginčo turto įkeitimu susijusius įsipareigojimus. Suklastotas pareiškimas prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Jis nėra pasirašytas notaro akivaizdoje, todėl toks pareiškimas savaime yra niekinis. Neatlygintinis hipotekos teisių atsisakymas prieštarauja logikai. Atsakovas nebuvo suteikęs reikiamų įgaliojimų pareiškimą dėl hipotekos teisių atsisakymo pasirašiusiam asmeniui.Ieškovo argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo yra nauji, tačiau net ir jie nėra pagrįsti. Vien komercinės įmonės statuso turėjimas nepagrindžia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas, įsigydamas ginčo turtą, prisiėmė ir riziką, susijusią su galimu išieškojimu iš jo. Atsakovas turi kito didelės vertės turto Lietuvoje – hipotekos teisę į prabangų nekilnojamąjį turtą, todėl nėra grėsmės dėl ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo, taikius restituciją pinigais. Ieškovo liga niekaip negali patvirtinti ar paneigti atsakovo nesąžiningumo. Atsakovo argumentai dėl pareiškimo suklastojimo nėra deklaratyvūs, jie pagrindžiami su atskiruoju skundu pateiktais įrodymais.Trečiasis asmuo V. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, iš esmės analogiškais ieškovo atskirojo skundo argumentams, papildomai nurodant šiuos argumentus:Teismų praktikoje grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas kilo dėl didelės pinigų sumos. Šioje byloje ginčas vyksta dėl labai didelės vertės nekilnojamojo turto, todėl vien dėl šios aplinkybės svarbu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Apeliantas 2017 m. spalio 25 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą prijungti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį. Paaiškino, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme O. P. pareiškė ieškinį tiems patiems atsakovams Baltmet Commercial Limited ir notarei J. Š. dėl tos pačios hipotekos Nr. 20120130001321, kuria buvo įkeistas ne tik ginčo turtas, dėl kurio ieškinį yra pareiškęs V. G., bet ir O. P. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažinimo pasibaigusia taip pat įkaito turėtojui atsisakius hipotekos ir to paties 2014 m. spalio 7 d. vykdomojo įrašo panaikinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinio išieškojimo vykdymą, kurias Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi paliko nepakeistas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilines bylas pagal O. P. ieškinį ir V. G. ieškinį sujungė kaip vienarūšes, todėl sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, minėti teismų procesiniai sprendimai nors ir neturi prejudicinės galios, tačiau laikytini rašytiniais įrodymais (CPK 177 str. 1 d., 197 str. 2 d.).Atsakovas Baltmet Commercial Limited 2017 m. lapkričio 3 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atsiliepimą, prašydamas atmesti apelianto 2017 m. spalio 25 d. prašymą prijungti papildomus įrodymus. Nurodė, kad pateikti įrodymai nesusiję su nagrinėjamu ginču, bei pateikė Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-2006-324/2017, kopiją, pažymėdamas, kad šia nutartimi buvo išnagrinėtas ir netenkintas analogiškas O. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (išieškojimo sustabdymo).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme prijungimo
Apeliantas po atskirojo skundo padavimo 2017 m. spalio 25 d. pateikė teismų procesinius sprendimus iš civilinės bylos Nr. e2-10341-991/2017, kuri po skundžiamos teismo nutarties priėmimo buvo prijungta prie nagrinėjamos bylos. Apeliantas nurodė, jog teikiami duomenys patvirtina būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ir prijungtoje civilinėje byloje jos buvo taikytos, o sujungiant bylas pripažinta, jog abi civilinės bylos laikytinos vienarūšėmis, jose turėtų būti nustatinėjamos panašios faktinės aplinkybės, vertinami iš esmės tie patys šalių argumentai ir įrodymai. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sujungus Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi abi civilines bylas, nėra prasmės jau ir taip nagrinėjamoje byloje esamus duomenis prijungti dar kartą, todėl apelianto prašymas prijungti juos kaip įrodymus atmestinas. Prie nagrinėjamos bylos atsisakytina prijungti ir atsakovo, reaguojant į apelianto pateiktą prašymą prijungti papildomus įrodymus, pateiktą Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-2006-324/2017, kopiją. Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad jis šia nutartimi remiasi kaip ginčui aktualia teismų praktika, o ne kaip faktiniais duomenimis, kurie pagrįstų ar paneigtų ginčui teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, be to, teismų praktika yra apeliaciniam teismui prieinama iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, todėl ją prijungti prie nagrinėjamos bylos nėra tikslinga (CPK 177 str. 1 d.).
Dėl ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, pasinaudodamas įstatymo suteikta tokia galimybe (CPK 334 str. 2 d. 1 p.), pats panaikino ankstesnę savo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl ginčo objektu esančio turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, ir klausimą išsprendė priešingai – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė. Skundžiama nutartimi teismas sprendė esant nustatytą pirmąją sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą, tačiau nesutiko su antrosios sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimu (CPK 144 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, pasisakys tik dėl pastarosios sąlygos vertinimo (ne)pagrįstumo. Šiame kontekste pastebėtina, kad, teismui preliminariai vertinus ieškinį kaip tikėtinai pagrįstą, neturi reikšmės atsakovo argumentai apie neigiamą apelianto asmens vertinimą ir jo galimą nesąžiningumą.Atskirasis skundas tenkintinas.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, įskaitant ir tai, kad nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, atiteko apeliantui (ieškovui), su kuo iš esmės sutiktina. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Tačiau nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai buvo pateikti kitokio pobūdžio bylose, kuriose reiškiami reikalavimai nebuvo siejami su ginčo objektu esančio turto grąžinimu ieškovui kaip šioje byloje, o su skolos priteisimu ar nuostolių atlyginimu, beje, ginčas vyko dėl turto arešto taikymo, o nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami, tačiau jų reikšmės negalima pervertinti, juo labiau – suabsoliutinti ir negali būti taikomi neatsižvelgiant į nagrinėjamų ginčų faktinių aplinkybių skirtumus.Apeliantas atsakovo nesąžiningumą grindžia tokiomis aplinkybėmis: atsakovo pozicija dėl galimybės taikyti nagrinėjamoje byloje restituciją pinigais, jeigu ginčo objektas būtų perleistas tretiesiems asmenims; atsakovo statuso ypatumais (atsakovas yra komercinė įmonė, siekianti pelno, ginčo turtą įsigijusi ne apsigyvenimo reikmėms, be to, tai yra kitoje valstybėje registruota įmonė, iš kurios galėtų kilti problemų išieškant ginčo turto piniginį ekvivalentą); atsakovo veiksmais imantis priverstinio išieškojimo procedūrų iš ginčo turto, kai prieš tai atsakovas buvo atsisakęs savo kaip hipotekos kreditoriaus teisių. Tačiau akivaizdu, kad tokios apelianto nurodomos aplinkybės savaime nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo ir pagrindžia tik tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas atsisakė hipotekos teisių ir ar toks atsisakymas yra galiojantis. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, vertinama, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Tokio kaip nagrinėjamu atveju pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, pavyzdžiui, verslo vystymo interesais, itin palankaus pasiūlymo gavimo atveju ir pan., šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto susigrąžinimas) gali tapti sunkiai įmanomas. Taigi, net jeigu toks atsakovo veiksmas ir nebūtų nulemtas jo nesąžiningumo, neabejotinai kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymo sėkmingumui.Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusius klausimus, ne kartą yra pažymėjęs, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-663-186/2017).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo taikęs tik įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į ginčo turtą, nesuvaržydamas atsakovo teisės šiuo turtu naudotis ir jį valdyti. Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nėra nurodoma jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog tokia laikinoji apsaugos priemonė neproporcingai varžytų jo teises ar pažeistų jo interesus arba bent jau keltų esminius nepatogumus įmonės veikloje. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galėtų būti pažeista šalių interesų pusiausvyra, nes tokiu atveju palikto be apsaugos apelianto interesai galėtų nukentėti žymiai labiau nei atsakovo interesai esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Pagaliau net ir nepaneigiant galimybės, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, primintina, jog jis turi galimybę prašyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo arba įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str. 2 d.). Tačiau vien ši teorinė nuostolių atsiradimo galimybė, juo labiau, kai atsakovas, kaip minėta, jos tikėtinumo ir neįrodinėjo, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas Baltmet Commercial Limited kaip teismų praktika remiasi Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2006-324/2017, kurioje buvo išnagrinėtas ir netenkintas O. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (išieškojimo sustabdymo). Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog nurodytoje byloje sprendžiamas ginčas dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, be to, prašant taikyti kitokio pobūdžio nei nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo sustabdymą. Pažymėtina, jog teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžia konkrečioje byloje, įvertindamas šalių pateiktus argumentus bei atsižvelgdamas į toje byloje nustatytas aplinkybes. Todėl vien tai, kad kitoje byloje teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti šioje byloje, kurioje sprendžiamas kitokio pobūdžio ginčas dėl kitos rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Apibendrinant išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, paliekant galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, paliekant galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.