Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Karolinos Vaitkevičiūtės 2023 m. balandžio 13 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. S. 2022 m. rugsėjo 26 d. apie 16.35 val. paskambinusi Bendruoju pagalbos centro numeriu 112 pranešė apie galimai daromą teisės pažeidimą. Šiam pranešimui suteiktas registracijos Nr. (ROIK) (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai pagal iškvietimą neatvyko, tačiau tą pačią dieną vakare su pranešėja susiekusi policijos pareigūnė nurodė, kad pagal gautą iškvietimą neatvyks ir pasiūlė per ePolicija pateikti pareiškimą, todėl 2023 m. spalio 14 d. D. S. pateikė pranešimą, kuriuo prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį, pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2022 m. gruodžio 8 d. raštu D. S. buvo informuota apie pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 518 straipsnį.

3. Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo gautas D. S. 2022 m. spalio 14 d. pareiškimas, nekilnojamojo turto registro išrašas, D. S. paraiška dėl elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir prašymas sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, S. S. ir H. S. rašytiniai sutikimai, mokėjimo kvitai, D. S. ir Energijos skirstymo operatoriaus, AB (toliau – ESO) sutartis dėl elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų, elektros tinklo įrengimo paslaugos sutartis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūno Artūro Subel 2023 m. sausio 12 d. tarnybinis pranešimas, M. T., D. S., S. S. ir H. S. paaiškinimai, D. S. 2022 m. rugsėjo 26 d. vaizdo įrašas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnės Karolinos Vaitkevičiūtės 2023 m. tarnybinis pranešimas.

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėja Karolina Vaitkevičiūtė 2023 m. balandžio 13 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovė prašė skundą tenkinti, panaikinti nutarimą ir skirti administracinę nuobaudą arba grąžinti institucijai. Pažymėjo, kad D. S. turi teisę įsivesti elektrą į jai nuosavybės teise priklausančius statinius, naudotis žemės sklypu, nepriklausomai nuo to turtas yra padalintas ar ne, ar nustatyta naudojimosi tvarka. Nors ANK 618 straipsnio 2 dalis reikalauja priimti motyvuotą nutarimą, tačiau skundžiamame nutarime nėra pateikiamas įrodymų vertinimas, nors tyrimas truko 6 mėnesius, nėra aiškūs teisenos nutraukimo motyvai. Dalis motyvų yra dėstoma tarnybiniame pranešime. Nutraukiant teiseną išimtinai remiamasis S. S. paaiškinimais, neįvertinus jo teisinio statuso, kad dėl jo veiksmų buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Pareigūnė suteikė didesnę įrodomąją reikšmę S. S. paaiškinimams, neįvertino, kad jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams: dieną prieš darbų pradžią, t. y. 2022 m. rugsėjo 25 d., pareiškėja informavo bendraturčius apie elektros įvedimo darbų atlikimą, kurių atlikimui jai buvo gauti rašytiniai bendraturčių sutikimai, pareiškėja sudarė sutartį su ESO, sutartyje yra elektros įvedimo schema. 2022 m. rugsėjo 26 d. S. S. buvo žinoma, kokie darbai atliekami, nes nuo 2017 m. bendraturčiai bendrauja būtent susirašinėdami elektroniniu paštu. Nors S. S. teigia neperskaitęs pareiškėjos elektroninio laiško, nes naudojasi mygtukiniu telefonu, ne visada tikrinasi savo elektroninio pašto dėžutę, pareiškėjos pateiktas vaizdo įraše aiškiai matyti, kad S. S. naudojasi išmaniuoju telefonu. Byloje pateikti susirašinėjai patvirtina, kad S. S. reguliariai tikrinasi elektroninį paštą, atsako į jam rašomus elektroninius laiškus. S. S. neneigia, kad elektroninį paštą tikrinasi tada, kada nori. S. S. teigia elektroninį laišką perskaitęs vėliau, kad jam nebuvo aišku kurį pirmadienį bus atliekami darbai. Tik teismo posėdžio metu S. S. nurodė, kad jam nebuvo pateiktas darbų projektas, todėl jam kilo įtarimas, kad darbai gali būti atliekami neteisėtai, tačiau prašymą pateikti šiuos duomenis jis išreiškė tik dabar, o ne įvykio metu, ar prieš darbų pradžią. Tai rodo, kad S. S. dirbtinai, perdėtai prikabus. Aplinkybę, kad S. S. tyčia trukdė atlikti darbus patvirtino liudytojas M. T., vaizdo įrašas, pareiškėjos parodymai. Tai rodo, kad S. S. ne tik norėjo pasiteirauti, kas vyksta, o sąmoningai trukdė, nes atsistojo priešais ekskavatorių, nenustojo fotografuoti, nors fotografuojami asmenys prašė to nedaryti, komentavo ir replikavo darbuotojo atliekamus darbus, buvo priešiškai nusiteikęs pareiškėjos atžvilgiu. Akivaizdu, kad S. S. siekė išprovokuoti liudytoją M. T.. Policijos pareigūnė netiksliai fiksavo liudytojo M. T. paaiškinimus, nes S. S. prisistatė taip savininkas, o ne bendraturtis. Be to, ikiteisminis tyrimas nutrauktas iš esmės dėl tų pačių veiksmų, neleido pareiškėjai nusigriauti šiltnamio, tarp darbus vykdančio asmens ir S. S. kilo konfliktas. Švenčionių rajono policijos pareigūnams yra žinomi bendraturčių nesutarimai, nes tai nėra pirmasis kartas, kuomet kreipiamasi į juos dėl bendraturčių nesutarimų. Atliekant tyrimą nebuvo siekiama nustatyti įvykio aplinkybių, nebuvo renkami įrodymai, negautas skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas. S. S. ir H. S. matė, kur atliekami elektros įvedimo darbai, t. y. į pareiškėjos pastatą, tačiau vis vien trukdė. S. S. neturėjo teisės trukdyti elektros įvedimo darbų, nes dėl tokių jo veiksmų elektros įvedimas užsitęsė ilgiau nei 3 mėnesius, pareiškėja patyrė kelionės išlaidų dėl vykimo iš gyvenamosios vietos į sodybą, sumokėjo 179 Eur nepanaudotos infrastruktūros mokesčio, taip pat patyrė moralinę žalą. Skundžiamame nutarime nepateiktas S. S. veiksmų teisinis vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas, Institucijos nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai.

8. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, jos atstovė prašo panaikinti Institucijos 2023 m. balandžio 13 d. nutarimą. Šiuo konkrečiu atveju Institucijos pareigūnė 2023 m. balandžio 13 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 518 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, t. y. ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas pažymi, kad ANK 591 straipsnis neteko galios nuo 2023 m. birželio 1 d. (2023 m. gegužės 11 d. įstatymas Nr. XIV-1947). Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusiame ANK 591 straipsnyje buvo nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Šio straipsnio 1 punktas numatė, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nors ANK 591 straipsnis neteko galios, tačiau tuo pačiu 2023 m. gegužės 11 d. įstatymu Nr. XIV-1947 ANK buvo papildytas ANK 565¹ straipsniu, kurio 1 punkte, kaip iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusio ANK 591 straipsnio 1 punkte, įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tai reiškia, kad tiek skundžiamo nutarimo priėmimo metu, tiek ir šiuo metu galiojantys teisės aktai numato galimybę nutraukti teiseną, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Iš to seka, kad teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-246-919/2023). Atitinkamai tai reiškia, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

11. Vadovaujantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi, 619 straipsnio 1 dalimi ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimą administracinio nusižengimo byloje: (1) skirti administracinę nuobaudą, (2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, (3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. ANK 618 straipsnio 2 dalyje detalizuojamas nutarimo turinys, nurodant, kad nutarime turi būti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai, duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis, išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

12. Šiuo konkrečiu atveju Institucijos pareigūnė 2023 m. balandžio 13 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 518 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Teigiama, kad tarp bendraturčių yra kilę nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu, jame vykdomų darbų yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl D. S., manydama, kad pažeistos jos kaip bendraturtis teisės ir dėl to kilo jai turtiniai nuostoliai, turėtų kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo civilinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad vien aplinkybė, kad asmenis sieja civiliniai teisiniai santykiai, savaime nepaneigia, kad iš civilinių teisinių santykių kilę nesutarimai gali peraugti į teisės pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatoma ANK ar BK, pavyzdžiui, už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams asmuo gali būti nubaustas pagal ANK 73 straipsnį, už nesąžiningą ir neetišką nuomonės reiškimą apie statutinius valstybės tarnautojus asmuo gali būti nubaustas pagal ANK 508 straipsnį, už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 167 straipsnį.

13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai D. S., H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nėra padalintas, nėra nustatyta jo naudojimosi tvarka, tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-75-617/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-746-577/2022 yra padalinti pastatai, esantys šiame žemės sklype. Šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6917-1156/2023 pagal ieškovės D. S. patikslintą ieškinį atsakovams S. S. ir H. S. dėl žemės sklypo padalijimo arba naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau ieškinys teisme buvo gautas tik 2023 m. gegužės 16 d. Bendraturčių tarpusavio santykiai įtempti ir priešiški, tai patvirtina ne tik D. S., H. S. ir S. S. paaiškinimai, bet ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, susiję su ikiteisminio tyrimo nutraukimu, duomenimis apie pradėtas kitas administracinio nusižengimo teisenas. D. S., siekdama įsivesti elektrą į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius statinius, kreipėsi į ESO, kad jos pasirinkti rangovai atliktų šiuos darbus. Buvo gauti bendraturčių rašytiniai sutikimai elektros įvedimo darbams. ESO pasamdyti rangovai, t. y. UAB „Vytrinta“ darbuotojai 2022 m. rugsėjo 26 d. atvyko adresu (duomenys neskelbtini)., tačiau darbai nebuvo atlikti. M. T. tiek 2022 m. vasario 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonė, kurioje jis dirba, buvo pasamdyta atlikti elektros įvedimo darbus. 2022 m. rugsėjo 26 d. jam su ekskavatoriumi pradėjus dirbti atėjo vyras, kuris prisistatė kaip sklypo savininkas, klausė, kad čia daroma, nes tai jo turtas, telefonu fotografavo ar filmavo jį bei D. S., į prašymus to nedaryti, nereagavo, komentavo jo atliekamus darbus. Nors M. T. 2022 m. vasario 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad jis nutraukė darbus, nes nebuvo įsitikinęs, kam nuosavybės teise priklauso sklypas, kuriame atliekami darbai, teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. T. nurodė, kad vyro elgesys jam pasirodė nepriimtinas, šis vyras trukdė jam dirbti, nes stovėjo priešais ekskavatorių, neišlaikant saugaus atstumo iki ekskavatoriaus, nuolatiniai komentarai ir filmavimas/fotografavimas trukdė dirbti, todėl tądien suplanuotų darbų jis atliko. Darbus nutraukė ir išvažiavo. Į darbų objektą sugrįžo tik 2022 m. lapkričio ar gruodžio mėn. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. S. patvirtino, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. pastebėjęs, kad jam ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype yra, jo teigimu, kažkokie vyrai, ekskavatorius, priėjo ir klausė, kas čia daroma, jam priklausančiu mobiliuoju telefonu padarė keletą nuotraukų, įskaitant ir 2022 m. rugsėjo 26 d. darytą nuotrauką, kurioje matomas ekskavatorius. Nors S. S. tvirtina, kad neturėjo jokio tikslo trikdyti elektros įvedimo darbus atliekantiems darbuotojams, teismas pažymi, kad prie darbuotojų priėjo būtent S. S.. Jis matė, kad žemės sklypo bendraturtė D. S. yra šalia su ekskavatoriumi dirbančio asmens, bet jos neklausė apie atliekamus darbus. Dėl to, kad elektros montavimo darbai nebuvo atlikti 2023 m. rugsėjo 26 d., pareiškėja nurodė patyrusi turtinių nuostolių, nes buvo priversta sumokėti 179 Eur dydžio nenaudojamos infrastuktūros mokestį. Pateikė duomenis apie apskaičiuotą mokestį. Elektros įvedimo darbai buvo tęsiami tik 2022 m. pabaigoje, tai patvirtina ne tik pareiškėjos bei S. S. paaiškinimai teismo posėdžio metu, bet ir S. S. pateiktos nuotraukos, kuriose jis užfiksavo elektros įvado kasimo darbus.

14. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Taigi ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), kituose įstatymuose). Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

15. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad S. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių, tačiau šiame procesiniame sprendime nėra detalizuojama, kurio konkrečiai administracinio nusižengimo sudėties požymio nėra. Pažymėtina, kad nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną motyvai, įskaitant iš nustatytas įvykio aplinkybes, yra dėstomi pareigūnės Karolinos Vaitkevičiūtės 2023 m. balandžio 13 d. tarnybiniame pranešime. Šis tarnybinis pranešimas yra adresuotas Institucijos viršininkei. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta K. V. patvirtino, kad pati nusprendė surašyti tarnybinį pranešimą ir jame išdėstyti administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei padarytą išvadą, kad S. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių, šis dokumentas nebuvo siunčiamas pareiškėjai. Įvertinus tai, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną reiškia konkretaus proceso užbaigimą, teismo vertinimu, šiam procesiniam sprendimui, kaip ir bet kuriam kitam baigiamajam dokumentui, turi būti nurodyti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu suinteresuotiems asmenims) ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu motyvai. Tokia išvada daroma įvertinus ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Siekiant nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi ši teisės norma bei formuojama teismų praktika imperatyviai reikalauja būtent nutarime išdėstyti nustatytas aplinkybes ir nurodyti jų pagrindu padarytas išvadas. Šiuo konkrečiu atveju tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados yra dėstomos ne nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o kitame procesiniame dokumente. Nei ANK, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybes ne baigiamajame dokumente. Daroma išvada, kad Institucijos 2023 m. balandžio 13 d. nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

16. Nors teismo posėdžio metu liudytoja K. V. teigė, kad nenustatė S. S. tyčios, teismas pažymi, kad dėl subjektyviosios sudėties požymiai paprastai nustatomi tik įvertinus objektyviosios sudėties požymius. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, nes priimant nutarimą nutraukti administracinę teiseną nebuvo pateiktas situacijos teisinis vertinimas, nebuvo analizuojama, ar S. S. veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, pavyzdžiui, CK 1.137 straipsnio reikalavimu, ar nebuvo pažeistos CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios įpareigoja kiekvieną asmenį jam nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad nebūtų nepažeidžiami įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai, ar asmuo fotografuodamas kitus asmenis prieš jų valią nepažeidė jų teisės į atvaizdą (CK 2.22 straipsnis), ar informacija apie asmens privatų gyvenimą buvo gauta teisėtai. S. S. teigia neturėjęs tikslo trukdyti. Vien aplinkybė, kad teisės pažeidimo padarymu kaltinamas asmuo (dėl kurio galimai padaryto pažeidimo buvo pranešta atitinkamoms kompetentingoms institucijoms) neigia savo kaltę, teismų praktikoje paprastai vertinama kaip gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis asmens parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet analizuojant, kokios paskatos lėmė veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263-697/2017, 9.1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016; Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-191-593/2023).

17. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-697/2023, 11 punktas). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus (ANK 569 straipsnio 2 dalis), negali savo pareigos perkelti kitiems (nei pareiškėjui, nei nukentėjusiajam, nei bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui) (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-138-316/2018; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-559-549/2022). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nutraukus administracinio nusižengimo teiseną dėl to, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, privaloma aiškiai ir nedviprasmiškai nutarime išdėstyti tyrimo metu nustatytas aplinkybes, motyvuoti, kokių administracinio nusižengimo sudėties požymių nėra. Negalima apsiriboti vien teiginiu, kad tarp asmenų yra susiklostę civiliniai turtiniai santykiai, todėl ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.

18. Įvertinus tai, kad skundžiamas nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų, susijusių su reikalavimu nutarime išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybes, todėl nutarimas naikintas ir administracinio nusižengimo bylą grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje, nėra galimybės paskirti administracinės nuobaudos remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, nes nagrinėjamu atveju nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tik ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn nesurašius administracinio nusižengimo protokolo. Tarp ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų atvejų, nėra administracinio nusižengimo pagal ANK 518 straipsnį. Administracinio nusižengimo protokolo svarbą siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises, susijusias su teise žinoti, kokio administracinio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas, būti išklausytam, ne kartą yra pabrėžę teismai. Administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos (ANK 609 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-719/2023).

19. Pastebėtina, kad D. S. pareiškime taip pat buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 167 straipsnį. 2022 m. gruodžio 8 d. raštu D. S. buvo informuota apie pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 518 straipsnį. Teismui perduotoje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad šis pareiškėjos prašymas būtų visiškai įvertintas. D. S. tvirtina negavusi jokio procesinio sprendimo dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal ANK 592 straipsnio 1 dalį, jei pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Nepriėmus procesinio sprendimo dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą, tokie veiksmai nėra suderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kurie įpareigoja ne vėliau kaip per 10 dienų priimti procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar priimti motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 675–676 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos D. S. skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Karolinos Vaitkevičiūtės 2023 m. balandžio 13 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus