- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- e2-75-617/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00457-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- H. S., S. S.
- Trečiasis asmuo
- Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko direkcija, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Saulius Urbonavičius, Birutė Strimaitytė, Virginija Pilipavičienė
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams H. S., S. S. su trečiaisiais asmenimis Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų H. S. ir S. S. priešieškinį D. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. S. ieškiniu prašė: 1. atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais H. S. ir S. S. D. S. priklausančias pastatų – gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), svirno ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vištidės ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirties ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirties ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)Švenčionėlių sen. Švenčionių r., ir žemės sklypų ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., dalis, ir 1.1. priteisti D. S. asmeninės nuosavybės teise: daržinę ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vištidę ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypus Nr. 39-1/ 0,2776 ha ploto ir Nr. 39-2/ 0,2086 ha ploto, suprojektuotus IĮ „Busolė“ Projektiniuose pasiūlymuose dėl Žemės sklypo ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalijimo, žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); 1.2. priteisti H. S. asmeninės nuosavybės teise: 1/2 dalį gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kiemo rūsio ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), svirną ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 67,3 proc. žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1.3. priteisti S. S. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kiemo rūsio ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 32,7 proc. žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2. Nustatyti D. S., H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 39-3/ 5,7205 ha naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolė Projektinius pasiūlymus dėl žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo ( ieškinyje vadinama Schema Nr. 2 ): 2.1. D. S. priskirti individualiai naudotis 15828 kv. m ploto žemės sklypo dalį ( Schemoje Nr. 2 pažymėtą Nr. 6 ); 2.2. H. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalis: 2266 kv. m ploto ( Schemoje Nr. 2 pažymėtas Nr. 2 ); 1820 kv. m ploto Nr. 3 ir 16391 kv. m ploto Nr. 8; 2.3. S. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalis Schemoje Nr. 2 pažymėtas 2529 kv. m ploto Nr. 1; 1830 kv. m ploto Nr. 4; 16392 kv. m ploto Nr. 7; 2.4. D. S., H. S., S. S. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi ( Schemoje Nr. 2 pažymėta Nr. 5 ); 3. Nustatyti D. S., H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolė“, Pasiūlymus dėl žemės sklypo ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo ( ieškinyje vadinama Schema Nr. 3 ): 3.1. D. S. priskirti individualiai naudotis 866 kv. m ploto žemės sklypo dalį ( Schemoje Nr. 3 pažymėtą Nr. 1 ); 3.2. H. S. priskirti individualiai naudotis 867 kv. m ploto žemės sklypo dalį ( Schemoje Nr. 3 pažymėtą Nr. 3 ); 3.3. S. S. priskirti individualiai naudotis 867 kv. m ploto žemės sklypo dalį ( Schemoje Nr. 3 pažymėtą Nr. 2 ); 3.4. D. S., H. S., S. S. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi ( Schemoje Nr. 3 pažymėta Nr. 4 ), 4. Priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė D. S., patikslinusi ieškinio reikalavimus, 2020-11-24 patikslintu ieškiniu prašo: 1. Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais H. S. ir S. S. D. S. priklausančias pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionėlių sen. Švenčionių r., dalis ir: 1.1. priteisti D. S. asmeninės nuosavybės teise daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.2. priteisti H. S. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.3. priteisti S. S. asmeninės nuosavybės teise viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2. Nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionėlių sen., Švenčionių r., naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolė“ matininko M. K. 2018-11-19 Projektinius pasiūlymus dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo ( patikslintame ieškinyje vadinama Schema Nr. 1 ): 2.1. D. S. priskirti naudotis 20551 kv. m ploto žemės sklypo dalį, Schemoje Nr. 1 pažymėta skaičiais/ploto - atskirai Nr. 6/13895 kv. m, Nr. 5/2272 kv. m, Nr. 10/1787 kv. m, Nr. 12/2469 kv. m ir bendrai Nr. 9/100 kv. m, Nr. 11/28 kv. m; 2.2. S. S. priskirti naudotis 20552 kv. m ploto žemės sklypo dalį, Schemoje Nr. 1 pažymėta skaičiais/ploto - atskirai Nr. 2/2290 kv. m, Nr. 4/1621 kv. m, Nr. 7/16514 kv. m ir bendrai Nr. 9/100 kv. m, Nr. 11/28 kv. m; 2.3. H. S. priskirti naudotis 20552 kv. m ploto žemės sklypo dalį, Schemoje Nr. 1 pažymėta skaičiais/ploto - atskirai Nr. 1/2316 kv. m, Nr. 3/2029 kv. m, Nr. 8/16080 kv. m ir bendrai Nr. 9/100 kv. m, Nr. 11/28 kv. m, arba nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionėlių sen., Švenčionių r., naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolė“ 2020-01-15 Projektinius pasiūlymus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sklypo plotas 61655 kv. m ( patikslintame ieškinyje vadinama Schema Nr. 2 ): 1) D. S. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalį, 2020-01-15 Schemoje Nr. 2 pažymėtą skaičiais/ploto - Nr. 1/1787 kv. m, Nr. 2/2272 kv. m, Nr. 3/2456 kv. m, Nr. 4/13895 kv. m, 2) S. S. ir H. S. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalį, 2020-01-15 Schemoje Nr. 2 pažymėtą skaičiais/ploto: Nr. 9/32544 kv. m, Nr. 8/8370 kv. m, 3) D. S., S. S., H. S. priskirti bendrai naudotis Žemės sklypo dalį, 2020-01-15 Schemoje Nr. 2 pažymėtą skaičiais/ploto - Nr. 7/150 kv. m, Nr. 5/144 kv. m, Nr. 6/134 kv. m; 3. Nustatyti D. S., H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolė“ matininko M. K. 2019-05-31 Pasiūlymus dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo ( 2019-05-31 Schema Nr. 3 ): 3.1. D. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalimi, 2019-05-31 Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 1/826 kv. m; 3.2. S. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalimi 2019-05-31 Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 2/827 kv. m; 3.3. H. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalimi 2019-05-31 Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 3/827 kv. m; 3.4. D. S., H. S., S. S. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi 2019-05-31 Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 4; 4. Priteisti iš S. S. D. S. naudai 1860 € piniginę kompensaciją; 5. Priteisti iš H. S. D. S. naudai 1450 € piniginę kompensaciją; 6. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai H. S. ir S. S. priešieškiniu prašė: 1) Ieškovės D. S. ieškinį atmesti ir atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatų, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionėlių sen. Švenčionių r., ir žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., dalis, ir: a) priteisti S. S. asmeninės nuosavybės teise viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,5300 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53437/61655 dalį; b) priteisti H. S. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4,1100 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3499/61655 dalį; c) priteisti D. S. asmeninės nuosavybės teise daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,3500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4719/61655 dalį; d ) priteisti kompensaciją iš D. S. S. S. naudai 2128,25 Eur dydžio ir iš H. S. S. S. naudai 597,86 Eur dydžio kompensaciją; 2) Nustatyti D. S., H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionėlių sen., Švenčionių r. naudojimosi tvarką pagal UAB „Markai“ matininko S. L. 2018-10-10 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ( priešieškinyje vadinama Schema Nr. 1 ): a) S. S. priskirti naudotis sklypo dalimi, Schemoje pažymėta skaičiumi 1, kuri sudaro 53437 kv. m; b) H. S. priskirti naudotis sklypo dalimi, Schemoje pažymėta skaičiumi 2, kuri sudaro 3499 kv. m; c) D. S. priskirti naudotis sklypo dalimi, Schemoje pažymėta skaičiais 3 ir 4, kurios sudaro 4719 kv. m; d) D. S., H. S. ir S. S. priskirti bendra naudoti žemės sklypo dalį Schemoje pažymėta skaičiumi 5, kuri sudaro 79 kv. m; 3) Nustatyti D. S., H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolė“ matininko M. K. 2018-09-10 Pasiūlymus dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo ( Schema Nr. 2 pateikta kartu su D. S. patikslintu ieškiniu ): a) 3.1. D. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalį Schemoje Nr. 2 pažymėtą indeksu Nr. 3; b) H. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalį Schemoje Nr. 2 pažymėtą indeksu Nr. 2; c) S. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalį Schemoje Nr. 2 pažymėtą indeksu Nr. 1; d) D. S., H. S., S. S. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi Schemoje Nr. 2 pažymėta indeksu Nr. 4; Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai H. S. ir S. S., patikslinus priešieškinio reikalavimus, 2021-04-26 patikslintu priešieškiniu prašo: 1) Ieškovės D. S. ieškinį atmesti ir atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatų, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionėlių sen. Švenčionių r., ir žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., dalis, ir: a) priteisti S. S. asmeninės nuosavybės teise viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,5300 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53011/61655 dalį; b) priteisti H. S. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4,1100 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5215/61655 dalį; c) priteisti D. S. asmeninės nuosavybės teise daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,3500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3429/61655 dalį; d) priteisti kompensaciją iš D. S. S. S. naudai 3557,55 Eur dydžio ir iš D. S. H. S. naudai 300,07 Eur dydžio kompensaciją; 2) Nustatyti D. S., H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionėlių sen., Švenčionių r., naudojimosi tvarką pagal UAB „Ignalinos projektai“ matininkės V. K. 2021-01-07 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ( priešieškinyje vadinama Schema Nr. 1 ): e) S. S. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi Schemoje pažymėta skaičiais B1 ( 1640 kv. m ) ir B2 ( 1668 kv. m ) bei žemės sklypo dalimi pažymėta skaičiumi 39-2 ( 4,9582 ha ); f) H. S. priskirti naudotis sklypo dalimi, Schemoje pažymėta C ( 3306 kv. m ), žemės sklypo dalyje pažymėtoje 39-1; g) D. S. priskirti naudotis sklypo dalimi, Schemoje pažymėta raide A ( 3374 kv. m ) bei žemės sklypo dalis pažymėta skaičiumi 39-3 ( 0,1787 ha ); h) D. S., H. S. ir S. S. priskirti bendra naudoti žemės sklypo dalį Schemoje pažymėta S1 ( 165 kv. m ); i) H. S. ir S. S. priskirti bendrai naudoti žemės sklypo dalį Schemoje pažymėtos S2 ( 64 kv. m ) ir S3 ( 69 kv. m ); j) Nustatyti servitutą, Schemoje pažymėta S4 ( 60 kv. m ), leidžiantį praeiti bei varyti gyvulius; 3) Nustatyti D. S., H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 8617-0004-0040, naudojimosi tvarką pagal UAB „Ignalinos projektai“ matininkės V. K. 2021-03-17 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: a) D. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalį Schemoje pažymėta raide C; b) H. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalį Schemoje pažymėta raide B; c) S. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalį Schemoje pažymėta raide A; d) Nustatyti servitutą, Schemoje pažymėta S ( 0,0094 ha ), leidžiantį praeiti bei varyti gyvulius; 4) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė D. S. teismo posėdyje palaikė patikslintą 2020-11-24 ieškinį jame nurodytais argumentais ir motyvais ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad bendros dalinės nuosavybės teise su atsakovais turi 10 pastatų ir 5 sklypus. Penkių žemės sklypų bendrasavininkų dalys yra lygios, kiekvienam tenka po 1/3 dalį. Iš dešimties bendrai valdomų pastatų, trijų pastatų, t. y. gyvenamojo namo, kiemo rūsio ir tvarto turi 1/9 dalį, atsakovai po 4/9 dalis, o kitų septynių pastatų, t. y. svirno, dviejų daržinių, vištidės, dviejų pirčių, viralinės, turi kaip ir atsakovai po 1/3 dalį. Visi pastatai yra išsidėstę viename žemės sklype, kurio unikalaus numerio paskutiniai du skaičiai yra 39, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. Šio sklypo plotas daugiau nei 6 ha, užstatytas plotas viršija 1 ha plotą. Pastatų ir žemės sklypų dalis įgijo paveldėjimo teisės pagrindu po savo tėvo Z. S. mirties. Šioje sodyboje būdavo nuo vaikystės, mokymosi metais būdavo per išeigines, atostogas taip pat leido sodyboje. 1996 metai gyveno, 2012 metų gyveno devynis mėnesius, šiuo metu sodyboje nuolat negyvena, lankosi savaitgaliais, per atostogas. Tėvas Z. S. iki mirties, daugiau kaip 10 metų, nuolat gyveno sodyboje, rūpinosi senele ir prižiūrėjo sodybą, savo motinos, ieškovės senelės Dominykos, patogumui pertvarkė viršutinę pirtį. Prašo jai priteisti pačius pigiausius pastatus – tvartą, vištidę, kuri yra prijungta prie tvarto, daržinę, kuri yra be pamatų. Šie pastatai nors ir yra registruoti atskirais pastatais, faktiškai yra po vienu stogu, t. y. prie tvarto yra prijungta vištidė ir mažoji daržinė. Atsisakydama savo dalių vertingiausiuose pastatuose – name ir viralinėje, prašo, kad būtų priteistas visas tvartas, su prie jo prijungtais vištide ir daržine, kad pastatu galėtų netrukdomai naudotis. Įėjimas į tvartą yra bendras, buvo vienas bendras tvarto raktas, S. S. raktą nusavino, kaire tvarto puse ( žiūrint nuo įėjimo į tvartą pusės ) naudojasi S. S., dešinėje pastato dalimi naudojasi pati, dalis pastato nėra rakinama ir naudojasi visi. Taip pat prašo atidalyti pirtį ( viršutinę ). Pirtis yra paskutinis pastatas, kurį iki mirties pertvarkė tėvas, nuo prašomo priteisti ( atidalyti ) tvarto pirtis nutolusi apie 10-15 metrų atstumu. Pirtimi naudojosi iki 2017 m., tol kol S. S. paprašė leisti pirtyje saugoti bičių avilius. Ji leido S. S. saugoti bites, tačiau S. S. raktą nusavino ir nuo 2017 m. ji neturi galimybės patekti ir negali naudotis pirtimi. S. S. nieko į pirtį neinvestavo, pirtį rekonstravo jos tėvas Z. S.. Viralinė stovėjo 12 metrų atstumu nuo pirties ( viršutinės ), S. S. rekonstravo viralinę, tokiu būdu ją padidindamas, todėl atstumas nuo viralinės iki pirties pasidarė 4 metrai, tačiau šis atstumas netrukdo atidalinti pirtį. Prašoma priteisti pirtis atsakovams nereikalinga, taip yra pasakęs atsakovas bylą nagrinėjant ankstesnės sudėties teismui, atsakovai naudojasi pirtimi, kuri yra prie Žeimenos upės, kurią prašo priteisti atsakovui ir atsakovas taip pat prašo pirtį prie upės priteisti jo nuosavybėn. Prašomi atidalyti pastatai yra tėvonija, čia yra užaugusi, atsakovai sudaro kliūtis naudotis turima nuosavybe, todėl nori atsidalinti turimą nuosavybę. Santykiai su atsakovais yra konfliktiški, nuo 2015 m. konfliktas gylėja, tačiau atsakovai iš dešimt sklype esančių pastatų keturis pastatus yra faktiškai „nusavinę“, t. y. ji negali patekti į šiuos pastatus, du sklype esantys pastatai yra visiškai atviri ir jais gali naudotis bet kas. Atsakovams ne vieną kartą teikė siūlymus dėl pastatų atidalijimo, tačiau visi badymai susitarti buvo nesėkmingi. Prašo nustatyti naudojimąsi tvarką dviem sklypais, kurių unikalių daiktų numerių paskutiniai skaičiai „39“ ir „40“, dėl kitų trijų su atsakovais bendrai valdomų žemės sklypų atidalijimo ar naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatyto reikalavimo nereiškia. Naudojimosi žemės sklypu „40“ tvarką prašo nustatyti pagal IĮ „Busolė“ 2019-05-31 Pasiūlymą dėl žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo. Žemės sklypo „40“ kadastriniai matavimai yra atlikti. Esminis 2018-11-19 ir 2020-01-15 projektinių pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu „39“ nustatymo yra tas, kad 2018-11-19 projektiniame pasiūlyme kiekvienam iš atsakovų ir jai ( ieškovei ) nurodytos konkrečios naudotis tenkančio sklypo dalys, o alternatyviame 2020-01-15 projektiniame pasiūlyme, siekdama išvengti dirbtinai kuriamų atsakovų konfliktų, nurodytos žemės sklypo, kurio norėtų naudotis, ribos, atsakovams paliekant bendrą naudotis plotą, t. y. ploto neišskiriant kiekvienam atsakovui. Prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypo „39“ dalis yra tokia pati ( tiek išdėstymu, tiek plotu ) tiek 2018-11-19 projektiniame pasiūlyme, tiek alternatyviame 2020-01-15 projektiniame pasiūlyme. Žemės sklypas „39“ yra vienintelis urbanizuotas, kituose sklypuose nėra jokių pastatų. Tik iš „39“ sklypo yra priėjimas prie upės Žeimena. Iš viso trys sklypai ribojasi su vandens telkiniu. Z. S. Platumų k. nuolat iki pat mirties ( 2017 m. ) gyveno su savo motina Dominyka, kuri mirė 2009 m. S. S. tik 2012 m. ėmė dažniau lankytis Platumų k., Švenčionių r., vasaromis nuo to laiko gyvena nuolat. Savo turtu naudojasi pagal galimybes, naudojasi kambariu gyvenamajame name, elektra, vanduo yra atjungti, bet naudojasi tvartu, vištide, mažąja daržine ir iš dalies pirtimi ( viršutine ), turi daržus, vandenį semia iš Žeimenos daržams laistyti, šuliniu negali naudotis, nes padaryta vandens vidaus tiekimo sistema. Atsakovams palieka turto objektus, kuriais atsakovai naudojasi. Atsakovų interesai turėti tiek gyvenamosios, tiek ūkinės paskirties pastatus būtų patenkintas. S. S. naudojasi visais pastatais. H. S. naudojasi namu. Pagal siūlomą tvarką jokių bendro naudojimo patalpų nelieka, ir nelieka bendro naudojimo žemės ploto. Už gyvenamojo namo turi svirną, kurį atsakovė prašo priteisti priešieškiniu. Sklypui „39“ Žeimenos paupio tenka apie 60 metrų, tai kiekvienam bendraturčiui tektų po 30 metrų. Taip pat nepriklausomas pastatų vertintojas atliko turto vertinimą, nustatė pastatų vertės ir jų dalių vertes. Sklypas „39“ kiekvienam bendraturčiui priklauso po 1/3 dalį sklypo, t. y. pagal siūlomą naudojimosi tvarką kiekvienam iš bendraturčių atitenka 20552 kv. m, kas atitinka kiekvienam bendraturčiui tenkančią turto dalį. Sklype yra 4 h miško šis sklypas turi būti padalintas taip, kad atitektų kiekvienam bendraturčiui tiek miško, tiek paupio, tiek užstatytos dalies sklypo. Pagal miškotvarkos projektą Z. iškirto ir atsodino mišką, ir matyti užsodinto ataugusio miško dalis, o antrąjį plotą išsikirto S. S. ir paliko savaiminiam ataugimui. Jokios galimybės patekti prie upės pagal atsakovų siūlomą projektą neturėtų. Paupys yra bendras. Pagal jos siūlomą projektą kiekvienas iš bendrasavininkų galėtų patekti prie paupio. Priešieškinio reikalavimų nepalaiko. Pagal atsakovų pasiūlymą neturėtų galimybės patekti prie paupio, nesupranta dėl kokios priežasties S. S. turėtų būti priteista didžioji „39“ sklypo dalis. Reikalavimo dėl trijų sklypų atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo nereiškia, nes projektinių pasiūlymų reikalauja papildomų lėšų, sklypai gali būti atidalinti natūra. Atsakovams teikė siūlymus dėl trijų sklypų, dėl kurių nereiškia reikalavimo, atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau atsakovai nelinkę bendradarbiauti. Tikslieji kadastriniai matavimai „39“ sklype buvo inicijuoti, tačiau su kadastrinių matavimų bylos medžiaga nesupažindino, šio sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti. Iš bylos medžiagos žino, kad atsakovai inicijavo „39“ sklypo formavimo, pertvarkymo projektą, tačiau atsakovai nesiūlė prisijungti prie šio projekto. Pati „39“ sklypo kadastrinių matavimų neatliko. Su bendraturčiais bendrai valdomo miško netvarko dėl tarpusavio nesutarimų.
Ieškovės atstovė advokatė V.Pilipavičienė prašė galutinį ieškovės D. S. ieškinį tenkinti. Ieškovė ir atsakovai yra iš viso 15 objektų, t. y. 10 pastatų ir 5 žemės sklypų bendrasavininkai, tačiau ieškovė savo patikslintame ieškinyje reiškia reikalavimą dėl 10 pastatų atidalijimo ir dviejų sklypų, t. y. „39“ ir „40“ sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. Reikalavimus dėl kitų trijų ieškovei ir atsakovams priklausančių žemės sklypų yra pareiškę atsakovai. Ieškovė nuo 2009 m. intensyviai dėjo pastangas ir išnaudojo visas teisines galimybes su bendraturčiais susitarti taikiai, visi ieškovės pasiūlymai atsakovų buvo formaliai atmesti. Buvo keturi susitikimai dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau būtent dėl atsakovų nenoro taikiai tartis, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą. Ginčo tarp šalių nėra, kad reikia nustatyti žemės sklypo „40“ naudojimosi tvarką, o sklypas „39“ iš bendrosios dalinės nuosavybės negali būti atidalintas dėl to, kad šiame žemės sklype yra dešimt pastatų, kurių kiekvieno pastato bendraturčiais yra ieškovė ir atsakovai, ir kol nėra atidalinti bendraturčių pastatai, nėra jokių galimybių atidalinti žemės sklypą, nes prie pastatų turėtų būti priskirtas atitinkamas žemės sklypas. Antra, žemės sklypo atidalijimui yra reikalingas patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentas, kuriame būtų sklypo performavimo sprendiniai. Atsakovai į bylą yra pateikę duomenys, kad yra inicijavę „39“ sklypo“ formavimo ir pertvarkymo projektą, bet šis projektas nėra atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas. Tai yra „39“ sklypo padalijimo į tris sklypus projektas, o padalijimas ir atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės nėra tapačios teisinės kategorijos ir šis projektas, kaip tai patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos, kuri yra priežiūros institucija, 2021-06-10, 2021-09-21, 2021-09-27 raštuose nurodė, atsakovų pateiktas projektas nebus tvirtinamas tol kol nebus išnagrinėta ši byla ir nurodė, kad minėto projekto sprendiniuose atidalijimas neįgyvendinamas, kadangi naujai formuojami žemės sklypai paliekami bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir neatitinka bendraturčiams tenkančios nuosavybės dalių. Ieškovė prašo atidalyti pastatus tokiu būdu, kad jai nuosavybės teise atitektų sklype „39“ esantys pastatai: daržinė, vištidė, tvartas ir pirtis ir patvirtinti ieškovės pateiktą naudojimosi šiuo sklypu tvarką. Ieškovės pasiūlytas projektas yra vientisas, o nepriteisus bent vieno iš ieškovės prašomų priteisti pastatų būtų esmingai nukrypta nuo jai nuosavybės teise bendrai priklausančių pastatų dalies. Pastatai, kuriuos paršo priteisti ieškovė, yra mažesnės vertės nei jai priklausanti visų pastatų dalis bendrojoje nuosavybėje. Ieškovės projektinis pasiūlymas parengtas taip, kad maksimaliai atitiktų ne tik ieškovės ir atsakovų interesus ir atitiktų visais aspektais, tiek vertės, tiek ploto, tiek pastatų naudingųjų savybių aspektų ir pastatų faktinio naudojimo aspektu bei, kad būtų galimybė autonomiškai naudotis pastatais. Ieškovė turi interesą neprarasti savo dalies „39“ sklype, nes tai pats vertingiausias iš dalinamų objektų, jame yra visi pastatai, sklypas ribojais su Žeimenos upe, sklypas yra urbanizuotas. Bet to, ieškovę su šiuo sklypu sieja labai stiprus emocinis ryšys, nes ieškovės tėvas Z. S. ir močiutė D. praleido didžiąją gyvenimo dalį šiame sklype. Ieškovės tėvas gyveno sodyboje, tvarkė ūkį, prižiūrėjo ir įdėjo labai daug savo darbo, tai ieškovės tėvo ir močiutės atminimas. Ieškovė šiuo turtu naudojasi nepertraukiamai, turi daržus, ilsisi su šeima. Liudytojai L. ir S. patvirtino, kad Z. rūpinosi prižiūrėjo močiutę, statė pirtį dėl kurios yra ginčas, tvarkė ūkį, mišką. Atsakovas akcentuoja savo pirmenybės teisę į „39“ sklypą ir tai grindžia tuo, kad jis gyvena sodyboje, kad jo nuomonė didžioji sklypo dalis turi būti vienose, t. y. jo rankose, bet tai jokiu būdu nepagrindžia atsakovo pirmenybės teisės į šį sklypą ir antra negali paneigti ieškovės teisės į šio sklypo 1/3 dalį. Atsakovų siūlymas, kad ginčo turtas atitektų vienam iš bendraturčių, o kitiems prieš jų valią, būtų kompensuota visai kitos rūšies turtu, pvz. už „39“ sklypo dalį ieškovei atitektų 7 ha ploto miško sklypas, neatitinka maksimalių kiekvieno iš bendraturčių interesų derinimo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Ieškovės siūlomu projektiniu pasiūlymu yra maksimaliai atsižvelgta į bendraturčiams tenkančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. į tai, kad 7 pastatai iš 10, bendraturčiams priklauso lygiomis dalimis po 1/3 dalį, tik gyvenamojo namo, kiemo rūsio ir tvarto dalys nelygios, ieškovei priklauso 1/9 dalis, atsakovams – po 4/9 dalis. Kadangi ieškovei priklauso mažesnė pastatų dalis, ieškovė ir siūlo, kad ieškovei atitiektų mažesnės vertės, tiek finansine, tiek naudingųjų savybių prasme pastatai. Vietoje ieškovės turimų mažesnių dalių kiemo rūsyje, ir turimų dalių vertingiausiuose pastatuose – gyvenamajame name ir rekonstruotoje viralinėje, ieškovė po atidalinimo, siekia gauti didesnę tvarto dalį. Siūlomu projektiniu pasiūlymu, ieškovei tektų tik ūkinės paskirties pastatai, iš kurių tik du pastai, t. y. tvartas ir pirtis yra su pamatais, vištidė ir daržinė yra be pamatų, iš karkaso prie pastato ( tvarto ) pritvirtinti laikini pastatai, pašiūrės prie tvarto. Ieškovė atsižvelgia į esminius atsakovų interesus, t. y. į atsakovės H. S. esminį interesą turėti nuosavybėje gyvenamąjį namą, ir į esminį St.S. interesą turėti nuosavybėje rekonstruotą viralinę, kurią jis be bendraturčių sutikimo ir bendraturčiams priklausančią dalį rekonstravo ir kurioje gyvena. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes prašo patenkinti patiksliną ieškinį, atsakovų priešieškinį atmesti ir iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė H. S. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti priešieškinį. Ginčo sklypą „39“ sudaro užstatyta teritorija, žemės naudmenų plotas, miškas, ir kitos paskirties žemė. Ieškovės siūlomu projektiniu pasiūlymu jai ( atsakovei ) siūloma priteisti dalis susidės iš trijų „gabalų“, pėsčiųjų tako, kur vaikšto visi kaimynai ir kelio, tačiau kurio reikalauja ieškovė, ieškovei tariamai reikalingo patekti į „40“ sklypą. Ieškovės nurodyto kelio niekada ieškovės nurodytoje vietoje nebuvo, be to toje vietoje eina elektros linija, kuriai priklauso 4 m apsaugos zona. Tai yra ieškovė siūlo priteisti namą, tačiau tenkinus ieškovės ieškinį, priteistas namas bus tarp dviejų kelių, jokio privatumo nelieka. Be to ieškovei atitektų upės Žeimena pakrantės zona kur galima maudytis, t. y. smėlėta pakrantė, o jai ( atsakovei ) bruzgynai ir pelkėta klampynė, kur prieiti prie upės nėra galimybės. Nesutinka, kad būtų dalinamas tik „39“ žemės sklypas, siūlo dalinti visus sklypus. Neteisinga, kad „38“ sklypas, kuris yra apie 1,5 km atstumu nuo kaimo, ir kuriame yra virš 7 ha ploto miškas siūloma priteisti jai ( atsakovei ), o ieškovei lieka „41“ sklypas kur arčiausiai prie kaimo, nors su „41“ sklypu ji ( atsakovė ) yra stipriai susieta emociškai. Platumų k. yra tėviškė, kur gimė, augo, gyveno ir tebegyvena. Ieškovei tai tik vienos iš senelių palikimas. Dėl susidariusios konfliktinės situacijos net jos ( atsakovės ) šeima negali atvykti į kaimą, todėl su broliu St.S. pateikė bendrą priešieškinį. Apie septynis metus nuolat gyvena Platumų k., naudojasi daržine, pirtimi ( viršutine ). Sutinka, kad pirtis ( viršutinė ) būtų priteista atsakovui S. S.. Priešieškiniu siūlo „39“ sklype atidalinti taip vadinamą namų valdą, ichtiologiniam draustiniui priskirtiną sklypo dalį palikti nedalomą, o žemės sklypo plotą, kurį sudaro žemės ūkio naudmenų plotas, miško plotas ir kitos paskirties žemės irgi atskirti, tokiu būdu suformavus keturis sklypus, kurių sudėtis daugmaž vienoda. Siūlo sklypą „39“ padalinti į tris atskirus sklypus, pateiktais projektais siūlo atskirti ichtiologinį draustinį, namų valdą ir miško sklypą, ir visi trys būtų tų sklypų bendrasavininkai. Siūlo iš „39“ sklypo atskirti mišką, ir tuomet nereikėtų naudojimosi tvarkos nustatyti. Ieškovei priklauso 1/9 dalis užstatyto gyvenamoji namo ploto, t. y. 15,33 kv. m. bendro ir 11 kv. m. gyvenamojo ploto, o ieškovė užima visą 19 kv. m. kambarį, dalį virtuvės, užrakino verandą, per kurią vaikšto. Ieškovei priklauso 1/9 dalis svirno, ir 1/9 dalis kiemo rūsio. Ieškovė neprisideda prie jokių bendrų išlaidų, nemoka draudimo, elektros ar kitų būtinų tvarkymo darbų ir sėkmingai naudojasi didesne nei jai priklauso namo dalimi. Ieškovė iki 2009 m. tik epizodiškai lankydavosi Platumų k., dažniausiai vasaros laikotarpiu. 2005-2007 m. ieškovė kaime nesilankė, nes augino vaiką. Sau prašo priteisti namą, svirną ir kiemo rūsį, 4 ha žemės sklypą „41“ ir dalį „39“ sklypo. Sutinka su 2017 m. VĮ Registrų centro turto vertinimu, su 2019 m. ieškovės pateiktu turto vertintojo įvertinimu nesutinka.
Atsiliepimas
Atsakovės H. S. atstovė advokatė B.Strimaitytė prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Teismas turėtų įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus, kaip juos suderinti išlaikyti proporcingumo principą ir tolesnį šalių bendradarbiavimą. Priešieškiniu siekiama nustatyti tokią naudojimosi turtu tvarką, kad būtų sumažinta šalių konflikto kilimo galimybė. Ginčo sklypo naudojimosi tvarka susijusi ir su viešuoju interesu, t. y. sklypas ribojasi su upės pakrante, yra paplūdimys, savivaldybės įrengtas viešas lieptas per upę, savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose perspektyvoje numatytas kelias su servitutu per ieškovės ir atsakovų bendro sklypo dalį, todėl turi būti atsižvelgta į šias aplinkybes. Atsakovų pateiktas projektinis pasiūlymas į išvardintus aspektus yra atsižvelgta. Ieškovė pati pareiškė norą priteisti būtent ieškinyje nurodytus pastatus. Ieškovė nepretenduoja į gyvenamąjį namą, kiemo rūsį ir svirną, atsakovė su tuo sutinka, ir ginčo tarp ieškovės ir atsakovės H. S. dėl tokio pastatų atidalijimo nėra. Dėl to ar pirtį ( aukštutinę ) palikti atsakovui ar priteisti ieškovei, atsakovė teisinio suinteresuotumo neturi, tačiau esant mažam atstumui tarp pastatų ( viralinės ir pirties ( aukštutinės )), mano, kad būtų protinga ir racionalu šią pirtį ( aukštutinę ) priteisti atsakovui. Nesutinka su ieškovės pateiktu prašymu dėl „39“ sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nes yra du alternatyvūs reikalavimai, nors išvažiuojamojo posėdžio metu ieškovė teigė, kad yra vienas reikalavimas. Ieškovės pateiktas reikalavimas, kuriuo ginčo sklype yra išskiriama tik ieškovei tenkanti dalis, o atsakovams paliekamas bendras naudoti plotas, negali būti patenkintas, nes turi būti išspręsti ne vien ieškovės interesai, o byla turi būti išspręsta visų trijų bendraturčių atžvilgiu. Ieškovė neįvertina, kad patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra ichtiologinio draustinio teritorijoje, kad siūloma tvarka užkerta kelią atsakovams prieiti ir naudotis bendra pliažo teritorija ir liepto, ir jokios veiklos vykdyti negali. Atsakovei siūloma nustatyti teritorija prie paupio yra kemsynai ir šabakštynai, todėl atsakovė faktiškai negalėtų pagal paskirtį naudotis paupiu. Pagal ieškovės pateiktą planą paupiu pagal paskirtį galės naudotis išimtinai ieškovė. Pagal ieškovės pateiktą planą yra neužtikrintas H. S. patekimas prie jos gyvenamojo namo, tai akivaizdu kliūtys atsakovei naudotis nekilnojamu turtu. Ieškovės prašomas nustatyti takelis yra dirbtinai sukurtas darinys, kadangi takelio žemės sklype nėra, nes yra elektros linija, auga krūmai, medžiai, takelis yra ir buvo visą laiką palei šiltnamį. Todėl dirbtinai ieškovės projektiniame plane sukurtas praėjimas negali būti patenkintas, tuo labiau, kad gyvenamasis namas iš visų pusių apsuptas praėjimo takais. Patekimas į daržą yra įmanomas taku palei šiltnamį. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas yra ydingas ir negali būti patenkintas. Atsakovai pateikė naudojimosi „39“ sklypu tvarką. Planas pateiktas įvertinus perspektyvą iš kompetetingų institucijų pateiktų raštų. Projektas sukurtas taip, kad šalys turėtų kuo mažiau tarpusavio kontaktų, ir kad kiekviena šalis turėtų izoliuotą teritorija. Ieškovei pagal pateiktą planą tenkanti dalis yra vientisa. Atsakovų pateikta schema ieškovei prie jai skirto tvarto paliekama tiesi linija, atsakovams paliekamas kelias ir privažiavimas prie jų pastatų, tuo tarpu pagal ieškovės planą tai nenumatyta. Priešieškinio siekis izoliuoti bendraturčių dalis ir nustatyti taip kaip apibrėžta priešieškinio plane yra ženkliai aiškesnis ir leis perspektyvoje išvengti šalims konfliktų. Ginčo sklypo „39“ miško dalis paliktina atsakovui S. S., nes atsakovas nuolat gyvena Platumų k., turi galimybę rūpintis mišku, kitiems bendraturčiams nuosavybė į mišką neatimama. Atsakovei H. S. atidalijus pastatus, gyvenamąjį namą, svirną ir kiemo rūsį, tačiau neaišku dėl kokios priežasties atsakovei siūloma paskirti toliausiai nuo pastatų esančią žemės sklypo dalį, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje nėra teisingas ir turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovai pateikė projektą UAB „Ignalinos projektai“ kuris yra parengtas su perspektyva į ateitį. Projektas yra suderintas su eile kompetetingų institucijų ir atitinka teisės aktų reikalavimus, o ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas kompetetingų institucijų svarstytas nebuvo. Atsakovų pateiktas projektas nors ir nėra suderintas Nacionalinės žemės tarnybos, tačiau tik dėl to, kad žemės sklype yra atlikti tik preliminarūs matavimai ir nėra atlikti kadastriniai matavimai. Be kadastrinių matavimų iš principo ginčo šalys realiai net padaryti nieko negali. Pagal atsakovų pateiktą atsakovų reikalavimą bent jau aišku kur kreiptis pastangas siekiant proporcingai padalinti bendraturčių turimą turtą. Pritaria, kad jeigu galima padalinti pastatus, nors jie ir nelygiaverčiai, tai galima padalinti ir žemės sklypus. Esant šalių konfliktiniams santykiams, neatidalinus žemės sklypų nei vienas iš bendraturčių negalės realiai naudotis turtu. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra teisiškai įmanomas, ir turi būti sprendžiamas kompleksiškai. Atsakovai prašo ieškovei priskirti „38“ sklypą, kuris yra pats didžiausias, yra arčiausiai ieškovės motinai priklausančiam žemės sklypui, „40“ sklypą prašoma palikti H. S., nes yra arčiausiai prie gyvenamojo namo, kuris bendru šalių sutarimų atitektų H. S., atsakovas S. S. pritaria tokiam sklypų skirstymui, tad proporcingumo principas išlaikomas. Atsakovės emocinis ryšys su sodyba yra ženkliai stipresnis nei ieškovės, nes tai yra atsakovės tėviškė. Turtą prašo vertinti pagal atsakovų pateiktus skaičiavimus, kurie remiasi VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis, kurie yra oficialūs, ir juose nurodytos aplinkybės laikomos įrodytomis kol nepaneigtos teismo nustatyta tvarka. Ieškovės pateiktas turto vertinimas tėra konsultacija dėl galimos turto kainos, pažymėtina ir tai, kad konsultacijoje nurodyta, kad galima turto kaina nurodyta, turtą parduodant visą, t. y. ne po vieną objektą. Žemės sklypų padalinti kitaip nei atsakovų su priešieškiniu pateiktu projektiniu pasiūlymu, galimybės nėra, nes žemės sklypai yra nacionaliniame parke ir į mažesnes, nei teisės aktuose nustatyta, dalis skaidomi negali būti. Kadastriniai matavimai atlikti tik viename sklype „40“. Vienintelis teisingas sprendimas būtų teismui ginčą išspręsti taip, kad šalys nebetektų galimybės konfliktuoti ir galimai ateityje bylinėtis dėl kitų žemės sklypų atidalijimo ar naudojimosi tvarkos jais nustatymo. Pagal atsakovų siūlomą variantą yra išlaikomas bendras turto balansas. Prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas S. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti, priešieškinį – tenkinti. Paaiškino, kad brolis Z. S. (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav. gyveno nuo 2000 m, mirė 2007 m., motina D. S. mirė 2012 m. Motina paliko testamentą, kuriuo savo turtą lygiomis dalimis paliko savo trims vaikams, t. y. Z., S.( atsakovui ) ir H. ( atsakovei ). Ieškovė yra antros eilės įpėdinė, t. y. mirusio brolio dukra, todėl paveldėjimo teisės liudijimu jai atiteko 1/9 dalis gyvenamojo namo ir 1/3 dalis žemės sklypų. Siūlo ieškovei vertingesnį sklypą, t. y. daugiau nei 7,35 ha miško plotą. Jis nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) pats perstatė viralinę, nugriovė senąją ir pastatė naują viralinę. Viralinės rekonstrukcijos projektas buvo pradėtas mamos D. vardu, mamai dar gyvai esant. Ieškovės projektinis pasiūlymas „atkerta“ jam pagal ieškovės siūlymą priteistiną sklypą nuo kaimo, ir užkerta kelią susisiekimui, jokia didesnė mašina kieme neapsisuks. Prašo priteisti pirtį prie upės, viralinę, kurią pats perstatė, ir pirtį, kuri yra priešais viralinę, nes yra labai mažas atstumas nuo viralinės iki pirties, ir tą pirtį priteisus ieškovei, bus „atkirstas“ nuo išorinio pasaulio, komunikacijos. Dėl tvarto su broliu buvo sutaręs, kad naudosis kaire tvarto dalimi, o brolis Z. naudojosi dešine šio pastato dalimi. Bitininkauja, bitininkystės inventorių laiko tvarte. Siūlė ieškovei palikti pusę tvarto, ieškovė nesutiko. Tvarte savo lėšomis įsivedė elektrą, padarė atskirą įvadą, padidino galią, tvarte yra penkios staklės, todėl nesutinka su ieškovės siūlymu ieškovei priteisti tvartą. Siūlo patvirtinti pateiktą Ignalinos projektų užsakytą ir padarytą projektą. Sklypui „39“ yra būtini tikslieji kadastriniai ( geodeziniai ) matavimai, tačiau ieškovė nesutinka pasirašyti dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Nesutinka, kad sklypą galima būtų dalinti aritmetiškai. Nesuformavus namų valdos sklypo, negali būti sprendžiami jokie nei su statyba, nei kiti klausimai, todėl mano, kad netikslinga pirma atsidalinti pastatus, o po to atsidalinti sklypus. Tai papildomos išlaidos, todėl prašo tenkinti priešieškinį. Prašo jam priteisti viralinę, dvi pirtis ir daržinę. Prašo priteisti žemės sklypą 2,5 ha ploto ir likusią dalį „39“ sklypo. Tiek „39“ sklypo prašo priteisti, todėl kad galima būtų tinkamai tvarkyti šį sklypą, kitus sklypus siūlo priteisti konkrečiam savininkui, t. y. turtą atidalinti taip, kad pastatas ir/ar sklypas turėtų vieną savininką, o ne kelis bendraturčius. Sklypų atskirais projektais padalinti negalima, nes yra ichtiologinis draustinis, ir viena visų sklypų kraštinė ribojasi su upe. Nesutinka, kad sklypo plotas turi būti padalintas bendrasavininkas aritmetiškai, tai nelogiška ir neteisinga. Mišką reikia atskirti nuo kitų žemės naudmenų rūšių. „40“ sklypo prašo nustatyti naudojimosi tvarką, „40“ sklypui yra atlikti geodeziniai matavimai, sklypo plotas 25 arai, sklypas yra prie upės. Su bendraturčiais turimo miško netvarko, dėl to, kad ieškovė nepasirašo jokių dokumentų dėl miško kirtimo. Prie upės yra pakrančių apsaugos zona, todėl yra laisvas priėjimas, savivaldybė padarė lieptą per upę, prie upės palei jiems priklausančius sklypus laisvai lankosi žmonės, maudosi. Su ieškovės pateiktu visų pastatų ir žemės sklypų vertinimu pateiktu iš VĮ Registrų centras 2017 metų išrašu sutinka, nesutinka su ieškovės pateiktu nepriklausomo vertintojo 2019 metais atliktu turto vertinimu.
Atsiliepimas
Atsakovo St.S. atstovas advokatas S.Urbonavičius prašė ieškovės D. S. ieškinį atmesti, atsakovų S. S. ir H. S. priešieškinį tenkinti. Atsakovai su ieškove bendroje dalinėje nuosavybėje turi 10 pastatų ir kelis žemės ūkio paskirties žemės, kitos paskirties žemės sklypą ant kurios stovi pastatai, ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 20,5 h. Šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiniai, yra šešios administracinės ir kelios baudžiamosios bylos, šalių bendras sugyvenimas yra komplikuotas. Teismo pareiga išspręsti ginčą tokiu būdu, kad kiltų kuo mažiau ginčų ir konfliktų. Turtas turėtų būti atidalintas arba nustatyta to turto naudojimosi tvarka. Jeigu visi šalių siūlymai neatitinka formuojamą Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad jeigu naudojimosi turtu tvarka maksimaliai netenkina proporcingumo ir šalių interesų, teismas gali atmesti abiejų šalių siūlymus. Ieškovės pradinis reikalavimas buvo keičiamas kelis kartus, nėra aišku pagal kurį atidalijimo planą ieškovė nori atsidalinti turtą, t. y. yra pateikti du planai. Ieškovė pageidavo, kad būtų atidalyta pagal „Bosulės“ parengtą projektinį pasiūlymą, kuriame viena dalis nurodyta ieškovei, o kita dalis abiems atsakovams, neišskiriant jų dalių. Sprendžiant turto atidalijimo klausimą, turėtų būti žiūrimas visas šalių turimas turtas, siekiant išvengti galimų teisminių ginčų ateityje. Nesutinka su ieškovės atstovės pozicija, kad atsakovų pateiktas priešieškinys yra turto atidalijimas, suskaidymas į tris atskirtus sklypus, priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarką ir pateikė atsakovų rengiamus dokumentus, naudojimosi tvarkos pagrindu galima būtų rengti sklypų atidalijimo projektus. Prašo nustatyti naudojimosi sklypu tvarką, ir lygiagrečiai pateikė projektą dėl galimų sklypo kadastrinių matavimų, ir namų valdos suformavimo. Pagal formuojamą teismų praktiką turto atidalijimas galimas išmokant tam tikro dydžio kompensaciją. Ieškovė prašo atidalinti pastatus, ir jie skiriasi tiek paskirtimi, tiek verte. Ginčas yra dėl vieno pastato, t. y. dėl pirties ( aukštutinė ) ir kaip šalis naudosis sklypu. Vienintelis būdas tinkamai išspręsti ginčą yra tai, kaip teisingai suformuoti naudojimosi tvarką, kad ateityje kiltų kuo mažiau ginčų ir turtas būtų padalintas kuo proporcingiau. Ieškovės pateikta naudojimosi sklypu tvarka, atsižvelgiama tik į ieškovės interesus – jai priskirtini pastatai sudarytų vientisą kompleksą, o atsakovams palikti vieną gabalą ir tolimesnę miško dalį, neužkerta kelio galimiems ginčams ir dėl to negali būti patvirtintas. Didžiąją dalį „39“ sklypo ( apie 4 ha ) sudaro miškas, norint gauti leidimą kirsti mišką yra privaloma gauti bendraturčių sutikimą, be to miško sklypo viena kraštinė ribojasi su užpelkėjusia ( užliejama ) upės vagos dalimi, todėl miškas turi būti atskirtas ir ateityje formuojamas kaip atskiras sklypas. Ieškovės pateiktu planu formuojamas skirtingo pločio, t. y. vienoje vietoje 3 m pločio, kitoje – 3,7 m., praėjimas, be kita ko einantis po elektros linija ( po atrama ), kurio vietoje faktiškai auga medžiai, krūmai, kuo buvo įsitikinta išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Toks siūlymas nėra racionalus ir didina šalių konfliktų galimybę ateityje. Atsakovų pateiktas pasiūlymas išsprendžia „39“ sklypo naudojimo tvarką, sklype esantis „trikampis“ priteistinas ieškovei. Ieškovės pateiktame pasiūlyme, nors yra numatytas įvažiavimo kelias, tačiau nenumatytas apsisukimas. Turės būti atlikti ir įregistruoti sklypo kadastriniai matavimai, aplink priteistus pastatus turės būti formuojama namų valda. Namų valda negalės būti formuojama ichtiologinio draustinio teritorijoje, t. y. 20 metrų pločio upės pakrantės teritorijoje, kuria pagal teisės aktus, visi asmenys gali laisvai vaikščioti. Atsakovų siūlymu, ginčo sklype turėtų būti atskirai priskirta miško žemė ( 4 ha ploto ), atitinkamai nustatyta šio sklypo, kurio dalies atidalinti neįmanoma naudojimosi tvarką, t. y. ten kur ateityje galės būti formuojama namų valda, todėl atsakovų parengtas naudojimosi tvarkos planas būtent taip ir suformuotas, kad ateityje galima būtų išvengti teisminių ginčų. Atsakovų pateiktas projektinis pasiūlymas yra suderintas su visomis institucijomis išskyrus Nacionalinę žemės tarnyba ir tik dėl to, kad ieškovei projektinis pasiūlymas netinka. Atsakovu siūlomu projektiniu siūlymu maksimaliai atsižvelgta, kad bendraturčių turimo turto naudojimosi tvarka ir ateityje šios tvarkos pagrindu galimai formuojami kiekvienam iš bendraturčių priklausantys sklypai būtų maksimaliai arčiau taisyklingos formos. Ieškovė nurodė, kad reikia patekti į daržus. Įvažiavimas formuojamas kiekvienam iš bendraturčių, kad būtų patogus ir autonomiškas susisiekimas. Šalys ginčijasi dėl viralinės, kuri visiems priklauso po 1/3 dalį ir pirtelės. Pirtis ( viršutinė ) yra seniausiai pagal savo paskirtį nenaudojamas statinys. Ginčo pirtis iš esmės naudojamam daugiau kaip sandėliavimo patalpa. Tarp ginčo pirties ir viralinės yra labai mažas atstumas, todėl teismui tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti ginčo pirtį ieškovei, viralinę paliekant atsakovui, šalims esant konfliktiškoms, būtų užprogramuota konflikto kilimo grėsmė ateityje. Ginčo tarp šalių dėl ieškovei priteistino daržinės ir tvarto iš esmės nėra. Sklype yra ir neįregistruoti statiniai, kurių didžioji dalis, pagal ieškinio reikalavimą patektų į ieškovės prašomą priteisti dalį, todėl tenkinus ieškovės reikalavimą šie ( neįregistruoti ) statiniai būtų griaunami, tvarkoma teritorija, kas nėra racionalu ir tik aštrins ir taip konfliktinius šalių santykius. Likusi „39“ dalis – miško dalis, kurią prašo priteisti atsakovui S. S.. Dėl tos priežasties, kad S. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) vėliau galėtų būti suformuoti trys atskiri sklypai. Šalys turtu negali rūpintis dėl tarpusavio konfliktiškų santykių. Atsakovai siekia visą turtą padalinti proporcingai pagal bendraturčių turimas dalis, todėl prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš ieškovės, jos atstovės, atsakovų, jų atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei D. S. ir atsakovams H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 6,0300 ha ploto žemės sklypas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra statiniai: 1) gyvenamasis namas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) pastatas-svirnas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) pastatas-daržinė ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) pastatas-kiemo rūsys ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) pastatas-tvartas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) pastatas-daržinė ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7) pastatas-vištidė ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8) pastatas-pirtis ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 9) pastatas-viralinė ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 10) pastatas-pirtis ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) Švenčionėlių sen., Švenčionių r. sav. Atsakovams S. S. ir H. S. priklauso 4/9 dalys, o ieškovei D. S. – 1/9 dalis gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – kiemo rūsio ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – tvarto ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionėlių sen., Švenčionių r. sav. Kiti šiame žemės sklype ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys statiniai: pastatas-svirnas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-daržinė ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-daržinė ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-vištidė ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-pirtis ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-viralinė ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas-pirtis ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovei ir atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis – po 1/3 dalį. Taip pat šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7,3500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,2600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4,1100 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2,5300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esatys (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. Šis nekilnojamasis turtas ieškovei ir atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis – po 1/3 dalį.
Byloje ginčo nėra, kad 0,2600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kiti šalių bendrai turimi sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus.
Sprendime, siekiant išvengti perteklinio kartojimosi, bus nurodomas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodytas šalims priklausančio nekilnojamojo daikto pavadinimas ir daikto unikalaus numerio paskutiniai skaitmenys, pvz.: vietoje žemės sklypas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – žemės sklypas Nr. 39.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamiausio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ar turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Bendraturčių ieškovės ir atsakovų ginčas kilo dėl jiems bendros dalinės nuosavybės teise priklausančių: 1) pastatų, esančių žemės sklype Nr. 39 atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; 2) žemės sklypo Nr. 39 naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovei prašant naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką patvirtinti pagal vieną iš alternatyvių 2018-11-19 ir 2020-01-15 IĮ „Busolė“ projektinių pasiūlymų dėl šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovams priešieškiniu prašant žemės sklypą Nr. 39 atidalinti pagal UAB „Ignalinos projektai“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius ( Schema Nr. 1 ) ar pagal UAB „Ignalinos projektai“ 2021-01-07 pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo planą; 3) žemės sklypo Nr. 40 naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovei prašant naudojimosi šiuo sklypu tvarką nustatyti pagal 2019-05-31 IĮ „Busolė“ projektinį pasiūlymą, atsakovams prašant šio žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal UAB „Ignalinos projektai“ 2021-03-17 naudojimosi tvarkos nustatymo planą; 4) žemės sklypų Nr. 38, Nr. 41, Nr. 42 atidalijimo pagal atsakovų pateiktą pasiūlymą; 4) dėl kompensacijos už tenkantį mažesnės vertės turtą priteisimo ieškovei prašant priteisti iš atsakovo S. S. ieškovės naudai 1860 € dydžio kompensaciją ir iš atsakovės H. S. ieškovės naudai – 1450 € kompensaciją, o atsakovams priešieškiniu prašant priteisti iš ieškovės D. S. atsakovo S. S. naudai – 3557,55 €, atsakovės H. S. naudai – 300,07 € dydžio kompensacijas.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas ( CK 4.75 straipsnio 1 dalis ). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ( CK 4.80 straipsnio 1 dalis ) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise ( CK 4.81 straipsnio 1 dalis ). Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra ( CK 4.37 straipsnio 1 dalis ). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais ( CK 4.80 straipsnio 2 dalis ). Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 48 punktas ).
Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 21punktas ), besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt.
Taigi aptariamų daiktinės teisės institutų skirtumai pasireiškia per, inter alia ( be kita ko ), sukeliamus teisinius padarinius. Nustatant naudojimosi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendrosios dalinės nuosavybės teisė nenutraukiama; bendraturtis, kuris pagal bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu daiktu įgijo teisę naudotis konkrečiomis to daikto dalimis, neįgyja tų daikto dalių asmeninės nuosavybės teise; tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia arba, kai yra bendraturčių daugetas ir atidalijama tik vieno jų dalis, sumažėja bendraturčių skaičius ( tam tikrais atvejais ir atidalijus gali likti nežymi bendro turto dalis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019, 24 punktas; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 36 punktas ).
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nėra subsidiarūs bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, t. y. galimybė taikyti vieną bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą tiesiogiai nepriklauso nuo kito būdo taikymo galimybės. Kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali savo nuožiūra rinktis tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, be to, tam tikrais atvejais (pvz., kai nėra įmanomas visiškas bendro daikto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės) yra galimas mišrus šių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymas. Kita vertus, aptariama bendraturčio nuožiūros teisė nėra absoliuti. Šios teisės įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio ( jų daugeto ) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Tiek atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 22 punktas ).
Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ( natūra ) variantui ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014 ). Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir tampa paprastesnis subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po ( visiško ) atidalijimo ( natūra ) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę; tai padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-611/2019, 27 punktas ). Būtent šiuo ( nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo ) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnis ). Kita vertus, ir aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas ).
Dėl atsakovų patikslinto priešieškinio ( 2021-04-26 ) reikalavimų atidalyti turtą – žemės sklypus natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės
Atsakovai prašo atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės turimą turtą natūra ir priteisti:
1. atsakovui S. S. asmeninės nuosavybės teise – 53011/61655 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 39 ir 2,5300 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą Nr. 42;
2. atsakovei H. S. asmeninės nuosavybės teise – 5215/61655 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 39 ir 4,1100 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą Nr. 41,
3. ieškovei D. S. asmeninės nuosavybės teise – 3429/61655 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir 7,3500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 38,
Ieškovė su atsakovų reikalavimu atidalinti šalių bendros dalinės nuosavybės teise turimą turtą natūra – žemės sklypo Nr. 39 dalį ir žemės sklypus Nr. 38, Nr. 41 ir Nr. 42, nesutinka.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ( toliau – Žemės įstatymas ) 2 straipsnio 15 dalis nustato, kad žemės sklypo atidalijimas yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą ( Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis ). Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai žemės sklypai atidalijami, yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės ( toliau – Taisyklės ), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 ( aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-02-01 ) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto. Pagal Taisyklių 2.1. papunktį, projektas rengiamas kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami ( išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte ). Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad atliekant bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimą, žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto, Taisyklėse nustatyta tvarka, jeigu šių žemės sklypų dalys yra neracionalaus dydžio ir ne didesnės kaip: 0,04 ha kitos paskirties žemės sklypo, išskyrus 6.4 papunktyje nustatytą atvejį ( 6.1. papunktis ); 0,3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( 6.2. papunktis ); 0,5 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, jeigu po pertvarkymo žemės sklypai bus ne mažesni nei 5 ha ( 6.3. papunktis ); 1,0 ha kitos paskirties žemės sklypo, kai perdalijami žemės sklypai patenka į pramoninių parkų, laisvųjų ekonominių zonų ar Lietuvos Respublikos valstybinių jūrų uostų teritorijas ( 6.4. papunktis ). Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.1. papunktis ).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 ). Atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo reikalavimu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014 ).
Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus ( atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami ( atidalijami ) iš jau esančio ), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas ( patvirtintas ) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys ( paaiškinantys ) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019 ).
Atsakovai atidalyti ginčo žemės sklypą Nr. 39 iš bendrosios dalinės nuosavybės prašo pagal UAB „Ignalinos projektai“ 2021-03-17 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius pateiktus su 2021-04-26 priešieškiniu.
VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro 2012-08-07 išrašo duomenimis, šalims bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio 6,0300 ha ploto žemės sklypo Nr. 39 paskirtis – žemės ūkio, žemės ūkio naudmenų plotas – 1,1700 ha, iš jų ariamos žemės plotas – 0,1800 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas – 0,9900 ha, miško žemės plotas – 4,1100 ha, užstatyta teritorija – 0,2000 ha, kitos žemės plotas – 0,5000 ha. Ieškovei ir atsakovams priklausančio ginčo žemės sklypo Nr. 39 plotas yra 6,03 ha ( 61655 m² ), todėl kiekvienam bendraturčiui tenkanti idealioji turto dalis yra 20552 kv. m ( 2,0552 ha ). Sklypas neatitinka Taisyklių 6 punkte numatytų išimčių, todėl siekiant atidalyti žemės sklypą(-us), turi būti rengiamas šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.1. papunktį atidalijant žemės sklypus turi būti atliekami kadastriniai žemės sklypų matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Ginčo byloje nėra, kad bendraturčių turimas žemės sklypas Nr. 39 suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir kadastriniai šio sklypo matavimai nėra atlikti. Atsakovai ginčo sklypą Nr. 39 prašo atidalyti. Iš vieno bendro sklypo atidalijant sklypą(-us) yra suformuojamas naujas(-i) žemės sklypai, todėl turi būti atlikti kadastriniai matavimai, nustatytos aiškios kiekvieno sklypo ribos ( esamo sklypo ribose ). Žemės sklypo Nr. 39 kadastriniai matavimai nėra atlikti, todėl atsakovų pateikti UAB „Ignalinos projektai“ 2021-03-17 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektiniai sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų žemės sklypų atidalijimui. Pažymėtina ir tai, kad 6,0300 ha ploto ginčo sklype Nr. 39 kiekvienas iš bendraturčių turi lygias dalis – po 1/3 dalį sklypo, atitinkamai kiekvienam iš bendraturčių tenkanti žemės sklypo idealioji dalis sudaro 2,0552 ha plotą. Atsakovų pateiktuose projektiniuose sprendiniuose nukrypta nuo bendraturčių turimų dalių nuosavybėje, t. y. atsakovei H. S. siūloma priskirti 5215/61655 dalį žemės sklypo Nr. 39, t. y. mažesnę dalį nei jai tenkanti dalis nuosavybėje, atsakovui S. S. siūloma paskirti 53011/61655 dalį, t. y. net 5,3437 ha iš 6,0300 ha bendraturčių valdomo žemės sklypo Nr. 39, kas ženkliai viršija atsakovo turimą dalį ( 2,0552 ha ), o ieškovei siūloma priskirti 3429/61655 dalį šio žemės sklypo, t. y. 34,29 arus iš ieškovės nuosavybėje turimų 2,0552 ha. Toks bendraturčių turto atidalijimas neatitinka šalių dalių nuosavybėje ir teismo vertinimu pažeidžia ieškovės interesus. Ieškovė su tokiu atsakovų pasirinktu turto atidalijimo būdu nesutinka. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovų pateikti UAB „Ignalinos projektai“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, šalių dalių nuosavybėje, neatitinka šalių interesų derinimo ir proporcingumo principų, todėl atsakovų reikalavimas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.
Taip pat atsakovai prašo atsakovui S. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti 2,5300 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą Nr. 42, atsakovei H. S. asmeninės nuosavybės teise 4,1100 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą Nr. 41, ieškovei D. S. asmeninės nuosavybės teise 7,3500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 38. Kaip jau minėta, šalys šį nekilnojamąjį turtą valdo nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. kiekviename iš atsakovų prašomų atidalinti sklypų kiekvienas bendraturtis turi po 1/3 dalį. Žemės sklypai Nr. 38, Nr. 41 ir Nr. 42 suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Kaip jau minėta, kadastrinių matavimų atlikimas yra būtina sąlyga atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Atsakovai, prašydami atidalinti natūra šalių bendrai turimą turtą – žemės sklypus Nr. 38, Nr. 41 ir Nr. 42 iš bendros dalinės nuosavybės, atitinkamai ieškovei priteisiant žemės sklypą Nr. 38, atsakovui S. S. – žemės sklypą Nr. 42 ir atsakovei H. S. žemės sklypą Nr. 41, keičia šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, žemės sklypai yra skirtingos paskirties – žemės sklypas Nr. 38 miškų ūkio paskirties, žemės sklypai Nr. 41 ir Nr. 42 – žemės ūkio paskirties, neatlikti šių sklypų kadastriniai matavimai, atsakovai į bylą nepateikė jokių projektinių pasiūlymų dėl atsakovų pasirinkto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės būdo, todėl teismas neturi galimybės spręsti ar atsakovų siūlomas turto atidalijimas neprieštarauja teisės normoms, ar gali būti įgyvendinamas techniškai, ar atitiks bendraturčių dalis nuosavybėje, todėl toks atsakovų reikalavimas negali būti patenkintas ir atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės žemės sklype Nr. 39 esančius statinius
Pagal bendrąjį turto atidalinimo principą bendraturčių turimas turtas atidalijamas pagal tą pateiktą variantą, kuris yra racionaliausias, užkertantis galimybę tolimesnių konfliktų kilimui ir labiausiai atitinkantis faktinę situaciją. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina siekti bendraturčių interesų ir nuosavybės teise apsaugos pusiausvyros, galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, vadovaujantis proporcingumo principu.
Sprendžiant dėl bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo natūra, svarbu nustatyti bendraturčiams priklausančio turto ( jo dalies ) vertę. Ieškovė pateikė UAB „Kovertas“ konsultaciją dėl galimos turto kainos ( 1/3 dalies su pastatais ), kuria prašė vadovautis nustatant šalims priklausančių objektų vertę. Atsakovai su konsultacijoje pateiktu turto įvertinimu nesutinka, savo atlikto turto vertinimo nepateikė, prašė vadovautis viešųjų registrų duomenimis. Byloje yra VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose nurodytas kiekvieno šalims priklausančio objekto vidutinė rinkos vertė nustatyta masiniu vertinimu. Konsultacija nėra turto vertės nustatymas, pateiktoje konsultacijoje, nurodyta ieškovės nuosavybės teise turimų pastatų dalių galima pardavimo kaina, su sąlyga, kad objektai būtų parduodami kaip visuma. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašuose nurodyta nekilnojamojo turto ( objektų ) masiniu vertinimu nustatyta vidutinė rinkos, todėl teismas vadovaujasi byloje esančiais VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis.
Nustatyta, kad 6,0300 ha ploto žemės sklype Nr. 39, esančiame (duomenys neskelbtini) Švenčionėlių sen., Švenčionių r., šalys bendros dalinės nuosavybės teise turi pastatus: 1) gyvenamąjį namą Nr. 8003, 2) svirną Nr. 4676, 3) daržinę Nr. 4780, 4) kiemo rūsį Nr. 4891, 5) tvartą Nr. 4959, 6) daržinę Nr. 5001, 7) vištidę Nr. 5078, 8) pirtį Nr. 5090, 9) viralinę Nr. 5134, 10) pirtį Nr. 5167. Lygiomis dalimis – po 1/3 dalį, šalys turi pastatus: 1) 240 € vertės svirną Nr. 4676, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis 80 € vertės; 2) 646 € vertės daržinę Nr. 4780, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis 215 € vertės; 3) 263 € vertės daržinę Nr. 5001, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis 88 € vertės; 4) 68 € vertės vištidę Nr. 5078, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis 23 € vertės; 5) 192 € vertės pirtį Nr. 5090, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis 64 € vertės; 6) 553 € vertės viralinę Nr. 5134, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis 184 € vertės; 7) 284 € vertės pirtį Nr. 5167, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis 95 € vertės. Šių pastatų bendra vidutinė rinkos vertė, nustatyta masiniu vertinimu 2017-05-16, yra 2246 €, atitinkamai 1/3 dalis šio turto – 749 €. Šalys nuosavybės teise taip pat turi pastatus: 1) 7090 € vidutinės rinkos vertės gyvenamąjį namą Nr. 8003; 2) 263 € vidutinės rinkos vertės kiemo rūsį Nr. 4891; 3) 809 € vidutinės rinkos vertės tvartą Nr. 4959, iš viso 8162 € vertės turtą. Atsakovai S. S. ir H. S. turi po 4/9 dalį šių pastatų, todėl atitinkamai atsakovams tenka po 3627 € vertės turto. Ieškovei D. S. tenka 1/9 dalis minėtų pastatų, atitinkamai gyvenamojo namo Nr. 8003 1/9 dalies vertė 788 €, kiemo rūsio Nr. 4891 1/9 dalies vertė 29 € ir tvarto Nr. 4959 1/9 dalies vertė 90 €, iš viso 907 €.
Iš viso šalių bendros dalinės nuosavybės teise turimo turto vertė yra 10408 €.
Ieškovė D. S. patikslintu ieškiniu prašo atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės statinius ir priteisti:
1. ieškovei D. S. asmeninės nuosavybės teise daržinę Nr. 5001, vištidę Nr. 5078, tvartą Nr. 4959; pirtį Nr. 5090;
2. atsakovui S. S. asmeninės nuosavybės teise viralinę Nr. 5134, pirtį Nr. 5167, daržinę Nr. 4780;
3. atsakovei H. S. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą Nr. 8003, kiemo rūsį Nr. 4891, svirną Nr. 4676.
Atsakovai S. S. ir H. S. patikslintu priešieškiniu prašo atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės ir priteisti:
1. atsakovui S. S. asmeninės nuosavybės teise viralinę Nr. 5134, pirtį Nr. 5167, pirtį Nr. 5090 ir daržinę Nr. 4780;
2. atsakovei H. S. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą Nr. 8003, kiemo rūsį Nr. 4891 ir svirną Nr. 4676;
3. ieškovei D. S. asmeninės nuosavybės teise daržinę Nr. 5001, tvartą Nr. 4959, vištidę Nr. 5078.
Ginčo tarp šalių dėl atsakovei H. S. asmeninės nuosavybės teise priteistinų pastatų – gyvenamojo namo Nr. 8003, kiemo rūsio Nr. 4891 ir svirno Nr. 4676, nėra. Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus, ir atsakovai S. S. ir H. S., patikslinę priešieškinio reikalavimus, prašo nurodytus šiuos pastatus atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovės H. S. asmeninėn nuosavybėn, todėl teismas dėl pastatų – gyvenamojo namo Nr. 8003, kiemo rūsio Nr. 4891 ir svirno Nr. 4676 atidalijimo plačiau nepasisako ir šioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį bei atsakovų patikslintą priešieškinį tenkina.
Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių nėra ir dėl to, kad atsakovui S. S. būtų priteisti pastatai: viralinė Nr. 5134, pirtis Nr. 5167 ir daržinė Nr. 4780, o ieškovei priteista daržinė Nr. 5001, vištidė Nr. 5078, tvartas Nr. 4959, todėl šioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį bei atsakovų patikslintą priešieškinį teismas tenkina.
Ginčas tarp šalių kilo dėl pastato – pirties Nr. 5090 priteisimo. Byloje nėra ginčo dėl šio pastato atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės natūra, šalys nesutaria kuriam iš bendraturčių, t. y. atsakovui S. S. ar D. S. šis pastatas priteistinas. Atsakovė H. S. teisinio suinteresuotumo dėl šio pastato priteisimo neturi. Ginčo pastatas – pirtis Nr. 5090, šalims tenkantis po 1/3 dalį, yra pagalbinio ūkio naudojimo paskirties 16,70 kv. m ploto 1975 m. statybos metų ( baigtumo procentas – 100 ) pastatas, kurio vidutinė, masiniu vertiniu 2017-05-16 nustatyta, rinkos vertė yra 192 €, atitinkamai 64 € vertės turtas kiekvienam.
Atsakovas S. S. teigia, kad ginčo pastatas pirtis Nr. 5090 yra labai mažu atstumu nuo pastato viralinės Nr. 5134, todėl pirtį Nr. 5090 priteisus atsakovei, bus sudarytos kliūtys jam tinkamai naudotis pastatu, kuriame jis nuolat gyvena ir didins galimų šalių tarpusavio ginčų galimybę, todėl prašo ginčo pirtį priteisti jam. Atsakovo atstovas S.Urbanavičius papildomai nurodė, kad pirtis Nr. 5090 yra seniausias pagal paskirtį nenaudojamas pastatas, t. y. šalys pirtį naudoja kaip sandėliavimo patalpą, nedideliu atstumu nuo ieškovės ginčo pirties yra neregistruoti statiniai ( pašiūrė, malkinė, stoginė ), kurių pašalinimas, tenkinus ieškovės prašymą priteisti pirtį Nr. 5090, kels galimybę naujiems šalių tarpusavio ginčams kilti.
Atsakovė H. S. palaiko atsakovo St.S. reikalavimą ir prašo pirtį Nr. 5090 priteisti atsakovui S. S..
Ieškovė D. S. teigia, kad pirtis Nr. 5090 yra vienintelis, iš jai prašomų priteisti pastatų ( tvarto, vištidės, daržinės ) pastatas su pamatais, pirtį pertvarkė jos velionis tėvas, su šiuo pastatu ją sieja stiprus emocinis ryšys, be to atsakovui priteistina upės pakrantės teritorijoje esanti pirtis Nr. 5167, atsakovo poreikis turėti gyvenamąsias ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus yra patenkintas. Ieškovės atsakovė advokatė V.Pilipavičienė papildomai nurodė, kad ieškovė atsisakė savo dalies ( 1/9 ) vertingiausiame pagal paskirtį pastate – gyvenamajame name, prašo atidalyti iš bendros dalinės nuosavybės mažesnės vertės turtą, negu ieškovei tenkanti bendros dalinės nuosavybės dalis.
Ginčo nėra, kad atsakovas nuolat gyvena pastate viralinėje Nr. 5134, naudojasi daržine Nr. 478, todėl atsakovo būtinasis poreikis turėti gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio patalpas yra patenkintas. Šalys nurodė, kad atstumas nuo ginčo pirties Nr. 5090 iki viralinės Nr. 5134 yra 4 metrai. Keturių metrų atstumas tarp pastatų, teismo vertinimu, yra pakankamas kiekvienu iš pastatų naudotis pagal paskirtį, todėl ši atsakovo nurodyta aplinkybė atmetama. Atsakovui nuosavybės teise priteistina pirtis Nr. 5167, kuria atsakovas naudojasi pagal paskirtį, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovui yra būtinybė nuosavybėje turėti dvi pirtis, t. y. pirtį Nr. 5167 ir ginčo pirtį Nr. 5090. Ieškovė atsisakė jai tenkančios turto dalies gyvenamajame name ( 1/9 dalies ) ir rekonstruotoje viralinėje ( 1/3 dalies ), vietoje to prašo priteisti nuosavybės teise pagalbinio ūko paskirties ir mažesnės vertės pastatus, tarp jų ir ginčo pastatą – pirtį Nr. 5090. Pirtis Nr. 5090 yra vienintelis, iš ieškovės prašomų priteisti pastatų, su pamatais, be to ginčo pirtį ( 92 € vertės ) priteisus atsakovui, ieškovei atidalintino turto dalies vertė 1140 € ( 263 € vertės daržinė Nr. 5001, 68 € vertės vištidė Nr. 5078, 809 € vertės tvartas Nr. 4959 ) bus ženkliai mažesnė nei jos turima dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje 1656 €. Iš pastatų išsidėstymo sklype Nr. 39 matyti, kad ieškovei priteistini trys pastatai ( vištidė, tvartas, daržinė ) yra sujungti vienas su kitu ir sudaro vieną statinį, ginčo pirtis Nr. 5090 yra priešais ieškovei priteistinus pastatus kitoje įvažiavimo į kiemą pusėje, ir nėra nutolusi, todėl ginčo pirtį priteisus ieškovei pastatai sudarytų kompaktišką kompleksą. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių bendroje dalinėje nuosavybėje kiekvieno iš bendraturčių nuosavybe turimą dalį, į atsakovams ir ieškovei priteistinų pastatų vertingąsias savybes, jų paskirtį, įvertinus šalių poreikių turėti gyvenamąsias ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, vadovaujantis šalių interesų derinimo ir proporcingumo principais, atsakovų reikalavimai dalyje dėl pirties Nr. 5090 priteisimo atmetami, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai priteisti pirtį Nr. 5090 natūra ieškovės nuosavybėn, tenkinami.
Ieškovė prašo už jai tenkančią mažesnės vertės turto dalį bendrojoje nuosavybėje priteisti iš atsakovo St.S.1860 € dydžio piniginę kompensaciją, iš atsakovės H. S. – 1450 € dydžio piniginę kompensaciją, paskaičiuotas pagal UAB „Kovertas“ konsultacija apskaičiuotas vertes. Teismas nusprendė bendraturčių turimo turto vertes apskaičiuoti pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenis. VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad ieškovės priklausančių pastatų dalių bendra rinkos vertė yra 1656 €, atsakovams priklausančių pastatų dalių bendra rinkos vertė yra – po 4376 €.
1) ieškovei D. S. asmeninės nuosavybės teise 263 € vertės daržinę Nr. 5001, 68 € vertės vištidę Nr. 5078, 809 € vertės tvartą Nr. 4959 ir 192 € vertės pirtį Nr. 5090, iš viso 1332 € vertės turtą;
2) atsakovui S. S. asmeninės nuosavybės teise 553 € vertės viralinę Nr. 5134, 284 € vertės pirtį Nr. 5167 ir 646 € vertės daržinę Nr. 4780, iš viso 1483 € vertės turtą;
3) atsakovei H. S. asmeninės nuosavybės teise 7090 € vertės gyvenamąjį namą Nr. 8003, 263 € vertės kiemo rūsį Nr. 4891, 240 € vertės svirną Nr. 4676, iš viso 7593 € vertės turtą.
Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovės H. S. ieškovei D. S. priteistina 324 € ( 1656 – 1332 ) kompensacija, iš atsakovės H. S. atsakovui S. S. priteistina 2893 € ( 4376 – 1483 ) kompensacija.
Dėl patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nustatyti naudojimosi žemės sklypu Nr. 39 tvarką
Byloje nustatyta, kad bendraturčių valdomas žemės sklypas Nr.39 yra 6,0300 ha ploto iš jų 4,1100 ha miško žemės plotas, žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos bei miškų naudojimo apribojimai, taip pat tam tikros žemės sklypo dalys patenka į Žeimenos ichtiologinį draustinį, todėl pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas nuostatas, ginčo sklypas negali būti atidalintas natūra ir ginčo byloje dėl to nėra.
Ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo Nr. 39 naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolė“ 2018-11-19 Projektinius pasiūlymus:
1. D. S. priskirti naudotis 20551 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, Schemoje Nr. 1 pažymėta skaičiais/ploto – atskirai Nr. 6/13895 kv. m, Nr. 5/2272 kv. m, Nr. 10/1787 kv. m, Nr. 12/2469 kv. m ir bendrai Nr. 9/100 kv. m, Nr. 11/28 kv. m;
2. S. S. priskirti naudotis 20552 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, Schemoje Nr. 1 pažymėta skaičiais/ploto – atskirai Nr. 2/2290 kv. m, Nr. 4/1621 kv. m., Nr. 7/16514 kv. m ir bendrai Nr. 9/100 kv. m, Nr. 11/28 kv. m;
3. H. S. priskirti naudotis 20552 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, Schemoje Nr. 1 pažymėta skaičiais/ploto – atskirai Nr. 1/2316 kv. m, Nr. 3/2029 kv. m, Nr. 8/16080 kv. m ir bendrai Nr. 9/100 kv. m, Nr. 11/28 kv. m.
Ieškovės pateiktame žemės sklypo Nr. 39 naudojimosi tvarkos nustatymo projektiniame pasiūlyme išlaikyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis nuosavybėje – po 1/3 dalis sklypo, atsakovams S. S. ir H. S. paskiriant naudotis bendru po 20552 kv. m žemės sklypo plotu, ieškovei – 20551 kv. m., numatytas priėjimas/privažiavimas prie kiekvienam iš bendraturčių turimų pastatų, ir numatytas, teismo vertinimu, pakankamas plotas bendraturčiams priskirtinų pastatų tinkamam naudojimui, šalims priskirtini naudotis žemės sklypo plotai, apskaičiuoti ir kvadratiniais metrais, nurodytas kiekvienas kiekvienam iš bendraturčių tenkančio dalies žemės sklypo plotas, kuris sutartiniais ženklais atvaizduotas schemoje, bendraturčiams tenkančios žemės sklypų dalys tolygiai paskirstytos palei vandens telkinį – upę Žeimena, sklype esantys miško plotai paskirstyti proporcingai kiekvienam iš bendraturčių, kiekvienam iš bendraturčių naudojimuisi skirtų žemės sklypo plotų forma artima taisyklingos formos stačiakampiui arba trikampiui, turi aiškias ribas, todėl manytina, kad tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų tinkamiausia. Tačiau ieškovės pasiūlytame naudojimosi tvarkos nustatymo plane nuo įvažiavimo į sodybos teritoriją yra numatytas praėjimas ( takas ), tarp atsakovei H. S. tenkančių žemės sklypo dalių, schemoje pažymėta „1“ ir „4“, ir tarp atsakovui S. S. tenkančių žemės sklypo dalių, schemoje pažymėta „2“ ir „4“, kuris ties ieškovei priskirtinų naudotis žemės sklypo dalie, pažymėtų „5“ ir „6“ sujungtas su įvažiavimo į sodybą keliu. Ieškovė paaiškino, kad takas yra būtinas ieškovei patekti į netoli ginčo sklypo Nr. 39 jai dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 40. Atsakovų teigimu ieškovės plane nurodytas takas, praėjimas yra dirbtinai suformuotas, neatitinka realios situacijos, nes bendraturčiai naudojasi kitu taku ( palei šiltnamį ). Be to, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ( 2021-10-05 ) nustatyta, kad ieškovės siūlomas takas kirstų elektros linijos apsaugos zoną, t. y. takas suformuotas tarp dviejų elektros linijos atramų, ant „tako“ auga medis ( obelis ) ir dekoratyvinis krūmas. Pažymėtina ir tai, kad patvirtinus ieškovės siūlomą naudojimosi sklypu tvarką, atsakovei tenkantis naudotis žemės sklypas, pažymėtas schemoje 3, ribotųsi: iš kairės pusės su „taku“ dešinėje pusėje su 20 metrų pločio vandens apsaugos juosta, palei kurią yra ir įstatymų nustatyta tvarka turi būti laisvas praėjimas, ir viena kraštinė ribojasi su Platumų kaimo keliu. Esant tokiems trūkumams ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal IĮ „Busolė“ 2018-11-19 projektinį pasiūlymą negali būti pripažinta pakankama pasiūlytai naudojimosi tvarkai patvirtinti, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje negali būti patenkintas.
Ieškovė prašo, teismui netenkinus ieškovės prašymo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal IĮ „Busolė“ 2018-11-19 projektinius pasiūlymus, žemės sklypo Nr. 39 naudojimosi tvarką nustatyti pagal IĮ „Busolė“ 2020-01-15 Projektinius pasiūlymus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo: atsakovams S. S. ir H. S. siūloma bendrai priskirti naudotis žemės sklypo dalį, Schemoje Nr. 2 pažymėtą skaičiais/ploto: Nr. 9/32544 kv. m, Nr. 8/8370 kv. m. ir ieškovei priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalį, Schemoje Nr. 2 pažymėtą skaičiais/ploto – Nr. 1/1787 kv. m, Nr. 2/2272 kv. m, Nr. 3/2456 kv. m, Nr. 4/13895 kv. m., bei ieškovui ir atsakovams priskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalį, 2020-01-15 Schemoje Nr. 2 pažymėtą skaičiais/ploto – Nr. 7/150 kv. m, Nr. 5/144 kv. m, Nr. 6/134 kv. m.
Ieškovės pateikto projektinio pasiūlymo dalis, kuria nėra apibrėžtos kiekvienam iš bendraturčių – atsakovų, priskirtina naudotis žemės sklypo dalis, o atsakovams siūloma bendrai naudotis jiems tenkančiomis sklypo dalimis, sukuria prielaidas galimiems ginčams tarp bendraturčių ( atsakovų ) ateityje kilti, nenustato konkrečios kiekvienam iš bendraturčių priskirtinos naudoti sklypu dalies pagal kiekvienam iš bendraturčių tenkančią dalį nuosavybėje, todėl ieškovės IĮ „Busolė“ 2020-01-15 projektiniu pasiūlymu siūloma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka yra ydinga ir negali būti patvirtinta. Kiti IĮ „Busolė“ 2020-01-15 projektinio pasiūlymo sprendiniai yra tapatūs su IĮ „Busolė“ 2018-11-19 projektinio pasiūlymo sprendiniais, teismo yra aptarti ir atmesti kaip nepakankami naudojimosi žemės sklypo Nr. 39 tvarkai nustatyti, todėl teismas dėl IĮ „Busolė“ 2020-01-15 projektiniu pasiūlymu siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos plačiau nepasisako.
Atsakovai prašo nustatyti ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 39 naudojimosi tvarką pagal UAB „Ignalinos projektai“ 2021-01-07 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ( priešieškinyje vadinama Schema Nr. 1 ):
a) S. S. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, Schemoje pažymėta skaičiais B1 ( 1640 kv. m ) ir B2 ( 1668 kv. m ) bei žemės sklypo dalimi pažymėta skaičiumi 39-2 ( 4,9582 ha );
b) H. S. priskirti naudotis sklypo dalimi, Schemoje pažymėta C ( 3306 kv. m ), žemės sklypo dalyje pažymėtoje 39-1;
c) D. S. priskirti naudotis sklypo dalimi, Schemoje pažymėta raide A ( 3374 kv. m ) bei žemės sklypo dalis pažymėta skaičiumi 39-3 ( 0,1787 ha );
d) D. S., H. S. ir S. S. priskirti bendrai naudoti žemės sklypo dalį, Schemoje pažymėta S1 ( 165 kv. m );
e) H. S. ir S. S. priskirti bendrai naudoti žemės sklypo dalį, Schemoje pažymėtos S2 ( 64 kv. m ) ir S3 ( 69 kv. m );
f) Nustatyti servitutą, Schemoje pažymėta S4 ( 60 kv. m ), leidžiantį praeiti bei varyti gyvulius.
Atsakovų St.S. ir H. S. pateiktoje žemės sklypo naudojimosi schemoje, parengtoje UAB „Ignalinos projektai“ 2020-01-07 ( pateikta su 2021-04-26 patikslintu priešieškiniu ) atvaizduota tik dalis šalims priklausančio žemės sklypo Nr. 39 ir pastatai. Žemės sklypas Nr. 39 bendros dalinės nuosavybės teise šalims priklauso lygiomis dalimis, todėl naudojimosi tvarkoje ( schemoje ), tam, kad galima būtų įvertinti ar siūloma tvarka užtikrinami kiekvieno iš bendraturčių interesai, turi būti atvaizduotas visas bendraturčių turimas sklypas, aiškiai nurodytos kiekvienam iš bendraturčių viso sklypo plote naudoti priskirtino sklypo dalies ribos, sklype esantys objektai ir jų išsidėstymas, įvažiavimas/praėjimas ir kt. Iš priešieškinio reikalavimų ir iš atsakovų pateiktos žemės sklypo Nr. 39 naudojimosi tvarkos atvaizdavimo ( Schemos ) matyti, kad siūlymas: < „S. S. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi Schemoje pažymėta skaičiais B1 ( 1640 kv. m ) ir B2 ( 1668 kv. m ) bei žemės sklypo dalimi pažymėta skaičiumi 39-2 ( 4,9582 ha )“ > yra su nuoroda į atsakovų pateiktus šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektinius sprendinius 2021-03-17, kuriuos teismas atmetė, t. y. būtent šiuose sprendiniuose miško žemės dalis žemės sklype Nr. 39 pažymėta „skaičiumi 39-2“. Be to, pagal atsakovų siūlomą patvirtinti naudojimosi žemės sklypu Nr. 39 tvarką, atsakovui S. S. priskirtas naudotis 4,9582 ha ploto žemės sklypo dalis ( miško žemė ) t. y. net 80,42 proc. iš viso 6,1655 ha ploto bendraturčiams lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tokiu būdu ženkliai nukrypus nuo nuosavybės teise turimų dalių dydžio – po 1/3 dalį. Toks naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pasiūlymas visa apimtimi vienoje schemoje ( plane ) neatvaizduojant žemės sklypo plotus tenkančius šalims pagal bendraturčių turimas dalis nuosavybėje, be kita ko su nuorodą į kitos rūšies dokumentą, t. y. į projektinių sprendinių schemą, esmingai nukrypus nuo bendraturčių nuosavybėje turimų dalių yra ydingas, pažeidžia ieškovės interesus, todėl atmestinas. Esant tokioms aplinkybėms priešieškinio dalis, kuria atsakovai S. S. ir H. S. prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu Nr. 39 tvarką pagal UAB „Ignalinos projektai“ 2021-01-07 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą netenkinama.
Dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi
Ieškovė prašo nustatyti ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 40 naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolė“ matininko M. K. 2019-05-31 Pasiūlymus dėl Žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo ( 2019-05-31 Schema Nr. 3 ):
1) D. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalimi, 2019-05-31 Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 1/826 kv. m;
2) S. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalimi 2019-05-31 Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 2/827 kv. m;
3) H. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalimi 2019-05-31 Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 3/827 kv. m;
4) D. S., H. S., S. S. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi 2019-05-31 Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 4.
Atsakovai prašo nustatyti ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo žemės sklypo Nr. 40 naudojimosi tvarką UAB „Ignalinos projektai“ matininkės V. K. 2021-03-17 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:
a) ieškovei D. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalį Schemoje pažymėta raide C;
b) atsakovei H. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalį Schemoje pažymėta raide B;
c) atsakovui S. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalį Schemoje pažymėta raide A;
d) Nustatyti servitutą, Schemoje pažymėta S ( 0,0094 ha ), leidžiantį praeiti bei varyti gyvulius.
Šalių pateiktais pasiūlymais – ieškovės IĮ „Busolė“ 2019-05-31 Pasiūlymu dėl Žemės sklypo ( kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovų – UAB „Ignalinos projektai“ 2021-03-17 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, naudojimosi žemės sklypu Nr. 40 tvarka yra nustatyta identiškai ir ginčo byloje dėl to nėra. Ieškovės IĮ „Busolė“ 2019-05-31 Pasiūlyme dėl Žemės sklypo ( kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo ( 2019-05-31 schemoje Nr. 3 ) kiekvienam iš bendraturčių priskirtino naudotis žemės sklypo dalies ribos atvaizduotos posūkio taškais, nurodant atstumus metrais, kas sudaro galimybę nustatyti faktinę kiekvienam bendraturčiui tenkančio žemės sklypo ribas teritorijoje, kas sudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės pasiūlyta žemės sklypo Nr. 40 naudojimosi tvarka labiau atspindi bendraturčių interesus, todėl teismas atsakovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu Nr. 40 pasiūlymą atmeta, ir tenkina ieškovės prašymą patvirtinti naudojimosi žemės sklypu Nr. 40 tvarką, pagal IĮ „Busolė“ 2019-05-31 Pasiūlymą dėl Žemės sklypo ( kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo.
Bylą nagrinėjant teisme, šalių interesus atstovavo avokadai, šalys pateikė prašymus dėl išlaidų advokatų pagalbai apmokėti priteisimo.
Šalys turėjo bylinėjimosi išlaidų: ieškovė D. S. – 5111,77 €, ieškovė teikdama teismui 2018-05-14 ieškinį sumokėjo 75 € dydžio žyminį mokestį, 2018-09-18, 2018-11-20, 2019-03-06, 2019-06-11 ir 2020-11-24 tikslino ieškinio reikalavimus.
Atsakovai S. S. ir H. S. teikdami teismui 2018-10-19 priešieškinį sumokėjo 75 € dydžio žyminį mokestį, 2019-06-21 ir 2021-04-27 tikslino priešieškinio reikalavimus, atsakovė H. S. pateikė duomenis, kad turėjo 4600 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas S. S. – 2577,30 €.
CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, šalys bylos nagrinėjime teisme metu kelis kartus tikslino tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, dalyvavo teisminės mediacijos procese, todėl teismas sprendžia, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti paskirstytos ir priteistos iš vienos šalies kitai.
Teismas turėjo 27,90 € ( 15 x 1,86 € ) dydžio, su procesinių dokumentų įtekimu, susijusių išlaidų, kurios viršija 5 € dydžio nepriteistiną sumą ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ). Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies, todėl iš D. S., St.S. ir H. S. valstybės naudai priteistina po 9,30 € dydžio su procesinių dokumentų įtekimu, susijusios išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 – 4.81 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.
Atidalinti D. S., S. S. ir H. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Švenčionėlių sen. Švenčionių r., ir:
priteisti D. S. asmeninės nuosavybės teise daržinę ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vištidę ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
priteisti H. S. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiemo rūsį ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), svirną ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),
priteisti S. S. asmeninės nuosavybės teise viralinę ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), daržinę ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti D. S. iš H. S. 324 € ( trijų šimtų dvidešimt keturių € ) kompensaciją.
Priteisti S. S. iš H. S. 2893 € ( dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų € ) kompensaciją.
Nustatyti D. S., H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolė“ matininko M. K. 2019-05-31 Pasiūlymus dėl Žemės sklypo ( kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo ( 2019-05-31 Schema Nr. 3 ):
D. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalimi, 2019-05-31 Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 1/826 kv. m.;
S. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalimi 2019-05-31 Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 2/827 kv. m.;
H. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalimi 2019-05-31 Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 3/827 kv. m;
D. S., H. S., S. S. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi 2019-05-31 Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 4.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš D. S., S. S. ir H. S. po 9,30 € ( devynis € 30 ct ) su procesinių dokumentų įtekimu susijusių išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.