- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-746-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00457-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- S. S., H. S.
- Ieškovas
- D. S.
- Trečiasis asmuo
- Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko direkcija, valstybės įmonė Nacionalinė žemės tarnyba prieš Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams H. S., S. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, valstybės įmonė Nacionalinė žemės tarnyba prieš Žemės ūkio ministerijos, ir pagal atsakovų H. S. ir S. S. priešieškinį D. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais H. S. ir S. S. D. S. priklausančias pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalis ir: 1.1. priteisti D. S. asmeninės nuosavybės teise daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.2. priteisti H. S. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.3. priteisti S. S. asmeninės nuosavybės teise viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolė“ matininko M. K. 2018 m. lapkričio 19 d. Projektinius pasiūlymus dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo (patikslintame ieškinyje vadinama Schema Nr. 1): 2.1. D. S. priskirti naudoti 20 551 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, Schemoje Nr. 1 pažymėtą skaičiais/ploto – atskirai Nr. 6/13895 kv. m., Nr. 5/2272 kv. m., Nr. 10/1787 kv. m., Nr. 12/2469 kv. m. ir bendrai Nr. 9/100 kv. m., Nr. 11/28 kv. m.; 2.2. S. S. priskirti naudoti 20 552 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, Schemoje Nr. 1 pažymėtą skaičiais/ploto – atskirai Nr. 2/2290 kv. m., Nr. 4/1621 kv. m., Nr. 7/16514 kv. m. ir bendrai Nr. 9/100 kv. m., Nr. 11/28 kv. m.; 2.3. H. S. priskirti naudoti 20 552 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, Schemoje Nr. 1 pažymėtą skaičiais/ploto – atskirai Nr. 1/2316 kv. m., Nr. 3/2029 kv. m., Nr. 8/16080 kv. m. ir bendrai Nr. 9/100 kv. m., Nr. 11/28 kv. m., arba nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolė“ 2020 m. sausio 15 d. Projektinius pasiūlymus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, sklypo plotas 61 655 kv. m. (patikslintame ieškinyje vadinama Schema Nr. 2): 1) D. S. priskirti atskirai naudoti žemės sklypo dalį, 2020 m. sausio 15 d. Schemoje Nr. 2 pažymėtą skaičiais/ploto - Nr. 1/1787 kv. m., Nr. 2/2272 kv. m., Nr. 3/2456 kv. m., Nr. 4/13895 kv. m., 2) S. S. ir H. S. priskirti bendrai naudoti žemės sklypo dalį, 2020 m. sausio 15 d. Schemoje Nr. 2 pažymėtą skaičiais/ploto: Nr. 9/32544 kv. m., Nr. 8/8370 kv. m., 3) D. S., S. S., H. S. priskirti bendrai naudoti žemės sklypo dalį, 2020 m. sausio 15 d. Schemoje Nr. 2 pažymėtą skaičiais/ploto - Nr. 7/150 kv. m., Nr. 5/144 kv. m., Nr. 6/134 kv. m.; 3) nustatyti D. S., H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolė“ matininko M. K. 2019 m. gegužės 31 d. Pasiūlymus dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo (2019 m. gegužės 31 d. Schema Nr. 3): 3.1. D. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalimi, 2019 m. gegužės 31 d. Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 1/826 kv. m.; 3.2. S. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalimi, 2019 m. gegužės 31 d. Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 2/827 kv. m.; 3.3. H. S. priskirti individualiai naudotis žemės sklypo dalimi, 2019 m. gegužės 31 d. Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 3/827 kv. m.; 3.4. D. S., H. S., S. S. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi 2019 m. gegužės 31 d. Schemoje Nr. 3 pažymėta ind. Nr. 4; 4) priteisti iš S. S. D. S. naudai 1 860 Eur piniginę kompensaciją; 5) priteisti iš H. S. D. S. naudai 1 450 Eur piniginę kompensaciją; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovai H. S. ir S. S. pateikė priešieškinį, kurį patikslinę prašė: 1) ieškovės D. S. ieškinį atmesti ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatų, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalis, ir: a) priteisti S. S. asmeninės nuosavybės teise viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,5300 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53011/61655 dalį; b) priteisti H. S. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4,1100 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5215/61655 dalį; c) priteisti D. S. asmeninės nuosavybės teise daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,3500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3429/61655 dalį; d) priteisti kompensaciją iš D. S. S. S. naudai 3 557,55 Eur dydžio ir iš D. S. H. S. naudai 300,07 Eur dydžio kompensaciją; 2) nustatyti D. S., H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Ignalinos projektai“ matininkės V. K. 2021 m. sausio 7 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (priešieškinyje vadinama Schema Nr. 1): e) S. S. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, Schemoje pažymėtą skaičiais B1 (1 640 kv. m.) ir B2 (1 668 kv. m.) bei žemės sklypo dalimi pažymėtą skaičiumi 39-2 (4,9582 ha); f) H. S. priskirti naudotis sklypo dalimi, Schemoje pažymėtą raide C (3 306 kv. m.), žemės sklypo dalyje pažymėtoje 39-1; g) D. S. priskirti naudotis sklypo dalimi, Schemoje pažymėtą raide A (3 374 kv. m.) bei žemės sklypo dalimi pažymėtą skaičiumi 39-3 (0,1787 ha); h) D. S., H. S. ir S. S. priskirti bendrai naudoti žemės sklypo dalį Schemoje pažymėtą S1 (165 kv. m.); i) H. S. ir S. S. priskirti bendrai naudoti žemės sklypo dalį, Schemoje pažymėtos S2 (64 kv. m.) ir S3 (69 kv. m.); j) nustatyti servitutą, Schemoje pažymėtą S4 (60 kv. m.), leidžiantį praeiti bei varyti gyvulius; 3) nustatyti D. S., H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Ignalinos projektai“ matininkės V. K. 2021 m. kovo 17 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: a) D. S. priskirti individualiai naudoti žemės sklypo dalį, Schemoje pažymėtą raide C; b) H. S. priskirti individualiai naudoti žemės sklypo dalį, Schemoje pažymėtą raide B; c) S. S. priskirti individualiai naudoti žemės sklypo dalį, Schemoje pažymėtą raide A; d) nustatyti servitutą, Schemoje pažymėtą S (0,0094 ha), leidžiantį praeiti bei varyti gyvulius; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė paaiškino, kad bendros dalinės nuosavybės teise su atsakovais turi 10 pastatų ir 5 sklypus. Penkių žemės sklypų bendrasavininkų dalys yra lygios, kiekvienam tenka po 1/3 dalį. Iš dešimties bendrai valdomų pastatų, trijų pastatų, t. y. gyvenamojo namo, kiemo rūsio ir tvarto turi 1/9 dalį, atsakovai po 4/9 dalis, o kitų septynių pastatų, t. y. svirno, dviejų daržinių, vištidės, dviejų pirčių, viralinės, turi kaip ir atsakovai po 1/3 dalį. Visi pastatai yra išsidėstę viename žemės sklype, kurio unikalaus numerio paskutiniai du skaičiai yra 39, esančio (duomenys neskelbtini). Šio sklypo plotas daugiau nei 6 ha, užstatytas plotas viršija 1 ha plotą. Pastatų ir žemės sklypų dalis įgijo paveldėjimo teisės pagrindu po savo tėvo Z. S. mirties. Prašė jai priteisti pačius pigiausius pastatus – tvartą, vištidę, kuri yra prijungta prie tvarto, daržinę, kuri yra be pamatų. Šie pastatai nors ir yra registruoti atskirais pastatais, faktiškai yra po vienu stogu, t. y. prie tvarto yra prijungta vištidė ir mažoji daržinė. Atsisakydama savo dalių vertingiausiuose pastatuose – name ir viralinėje, prašo, kad būtų priteistas visas tvartas, su prie jo prijungtais vištide ir daržine, kad pastatu galėtų netrukdomai naudotis. Tvarto dalimi naudojasi ieškovė, kita dalimi atsakovas S. S., likusi dalis naudojama visų bendrai.
Atsiliepimas
4. Atsakovai nurodė, kad sutinka su 2017 m. Valstybės įmonės (toliau ir – VĮ) Registrų centro turto vertinimu, o su 2019 m. ieškovės pateiktu turto vertintojo įvertinimu nesutinka. Atsakovės H. S. atstovė pabrėžė, kad ginčo sklypo naudojimosi tvarka susijusi ir su viešuoju interesu, t. y. sklypas ribojasi su upės pakrante, yra paplūdimys, savivaldybės įrengtas viešas lieptas per upę, savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose perspektyvoje numatytas kelias su servitutu per ieškovės ir atsakovų bendro sklypo dalį, todėl turi būti atsižvelgta į šias aplinkybes. Atsakovo S. S. atstovas nurodė, kad bendras sklypų plotas yra 20,5 ha. Šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiniai, yra šešios administracinės ir kelios baudžiamosios bylos, šalių bendras sugyvenimas yra komplikuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies, atidalino šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus pastatus: 1) D. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė daržinę Nr. (duomenys neskelbtini), vištidę Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) H. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį Nr. (duomenys neskelbtini), svirną Nr. (duomenys neskelbtini); 3) S. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė viralinę Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę Nr. (duomenys neskelbtini); 4) D. S. iš H. S. priteisė 324 Eur kompensaciją; 5) S. S. iš H. S. priteisė 2 893 Eur kompensaciją. Nustatė šalims naudojimosi tvarką žemės sklypu Nr. 40 pagal IĮ „Busolė“ 2019 m. gegužės 31 d. Pasiūlymą dėl žemės sklypo Nr. 40 vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo: 1) D. S. priskyrė individualiai naudotis žemės sklypo dalimi, 2019 m. gegužės 31 d. schemoje Nr. 3 pažymėta individualiu Nr. 1/826 kv. m.; 2) S. S. priskyrė individualiai naudotis žemės sklypo dalimi, 2019 m. gegužės 31 d. schemoje Nr. 3 pažymėta individualiu Nr. 2/827 kv. m.; 3) H. S. priskyrė individualiai naudotis žemės sklypo dalimi, 2019 m. gegužės 31 d. schemoje Nr. 3 pažymėta individualiu Nr. 3/827 kv. m.; 4) šalims priskyrė bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, 2019 m. gegužės 31 d. schemoje Nr. 3 pažymėta individualiu Nr. 4. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, jog sklypas Nr. 39 (siekdamas išvengti kartojimosi, teismas sprendime naudojo daikto unikalaus numerio paskutinius skaitmenis, pvz., vietoje žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – žemės sklypas Nr. 39) neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau ir - Taisyklės) 6 punkte numatytų išimčių, todėl siekiant atidalyti žemės sklypą(-us), turi būti rengiamas šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.1. papunktį atidalijant žemės sklypus turi būti atliekami kadastriniai žemės sklypų matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypo Nr. 39 kadastriniai matavimai nėra atlikti, todėl atsakovų pateikti UAB „Ignalinos projektai“ 2021 m. kovo 17 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektiniai sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų žemės sklypų atidalijimui. Be to, atsakovų pateiktuose projektiniuose sprendiniuose nukrypta nuo bendraturčių turimų dalių nuosavybėje, kas pažeidžia ieškovės interesus.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, prašydami atidalinti natūra šalių bendrai turimą turtą – žemės sklypus Nr. 38, Nr. 41, Nr. 42 iš bendrosios dalinės nuosavybės, atitinkamai ieškovei priteisiant žemės sklypą Nr. 38, atsakovui S. S. – žemės sklypą Nr. 42 ir atsakovei H. S. žemės sklypą Nr. 41, keičia šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Pažymėjo, kad žemės sklypai yra skirtingos paskirties, neatlikti šių sklypų kadastriniai matavimai, atsakovai į bylą nepateikė jokių projektinių pasiūlymų dėl atsakovų pasirinkto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės būdo, todėl teismas neturėjo galimybės spręsti, ar atsakovų siūlomas turto atidalijimas neprieštarauja teisės normoms, ar gali būti techniškai įgyvendinamas, ar atitiks bendraturčių dalis nuosavybėje. Teismas sprendė, jog toks atsakovų reikalavimas negali būti patenkintas ir atmetė jį kaip nepagrįstą.
8. Teismas pažymėjo, kad ginčo tarp šalių dėl atsakovei H. S. asmeninės nuosavybės teise priteistinų pastatų – gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio Nr. (duomenys neskelbtini) ir svirno Nr. (duomenys neskelbtini), nėra, todėl šioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį bei atsakovų patikslintą priešieškinį tenkino. Ginčo tarp šalių nėra ir dėl to, kad atsakovui S. S. būtų priteisti pastatai: viralinė Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis Nr. (duomenys neskelbtini) ir daržinė Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteista daržinė Nr. (duomenys neskelbtini), vištidė Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas Nr. (duomenys neskelbtini). Esminis ginčas kilo dėl pastato – pirties Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo. Kadangi atsakovas nuolat gyvena pastate viralinėje Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi daržine Nr. (duomenys neskelbtini), teismas padarė išvadą, kad atsakovo būtinasis poreikis turėti gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio patalpas yra patenkintas. Teismo vertinimu, keturių metrų atstumas tarp pastatų yra pakankamas kiekvienu iš pastatų naudotis pagal paskirtį, todėl šią atsakovo nurodytą aplinkybę atmetė. Pažymėjo, jog atsakovas nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovui yra būtinybė nuosavybėje turėti dvi pirtis, t. y. pirtį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginčo pirtį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsisakė jai tenkančios turto dalies gyvenamajame name ( 1/9 dalies ) ir rekonstruotoje viralinėje ( 1/3 dalies ); pirtis Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienintelis iš ieškovės prašomų priteisti pastatų su pamatais, be to ginčo pirtį priteisus atsakovui, ieškovei atidalintino turto dalies vertė 1 140 Eur bus ženkliai mažesnė nei jos turima dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje 1 656 Eur. Pirtis Nr. (duomenys neskelbtini) yra priešais ieškovei priteistinus pastatus kitoje įvažiavimo į kiemą pusėje ir nėra nutolusi, todėl ginčo pirtį priteisus ieškovei pastatai sudarytų kompaktišką kompleksą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, į šalių bendroje dalinėje nuosavybėje kiekvieno iš bendraturčių nuosavybe turimą dalį, į atsakovams ir ieškovei priteistinų pastatų vertingąsias savybes, jų paskirtį, įvertinęs šalių poreikių turėti gyvenamąsias ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, vadovaudamasis šalių interesų derinimo ir proporcingumo principais, teismas atsakovų reikalavimus dėl pirties Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo atmetė, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti pirtį Nr. (duomenys neskelbtini) natūra ieškovės nuosavybėn, tenkino.
9. Pasisakydamas dėl reikalavimų nustatyti naudojimosi žemės sklypu Nr. 39 tvarką, teismas nurodė, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas nuostatas, ginčo sklypas negali būti atidalintas natūra. Pažymėjo, kad ieškovės pasiūlytame naudojimosi tvarkos nustatymo plane (pagal IĮ „Busolė“ 2018 m. lapkričio 19 d. projektinius pasiūlymus) nuo įvažiavimo į sodybos teritoriją yra numatytas praėjimas (takas). Iš atsakovų paaiškinimų, teismas nurodė, jog praėjimas neatitinka realios situacijos, bendraturčiai naudojasi kitu taku. Be to nustatyta, kad ieškovės siūlomas takas kirstų elektros linijos apsaugos zoną, t. y. takas suformuotas tarp dviejų elektros linijos atramų, ant „tako“ auga medis ir dekoratyvinis krūmas. Teismas pažymėjo, kad patvirtinus ieškovės siūlomą naudojimosi sklypu tvarką, atsakovei tenkantis naudotis žemės sklypas, pažymėtas schemoje 3, ribotųsi: iš kairės pusės su „taku“ dešinėje pusėje su 20 metrų pločio vandens apsaugos juosta, palei kurią yra ir įstatymų nustatyta tvarka turi būti laisvas praėjimas, ir viena kraštinė ribojasi su Platumų kaimo keliu. Teismas sprendė, jog dėl nurodytų trūkumų ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti pripažinta pakankama pasiūlytai naudojimosi tvarkai patvirtinti.
10. Teismas nurodė, kad ieškovės IĮ „Busolė“ 2020 m. sausio 15 d. projektiniu pasiūlymu siūloma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka yra ydinga ir negali būti patvirtinta, kadangi projektinio pasiūlymo dalis, kuria nėra apibrėžtos kiekvienam iš atsakovų priskirtina naudotis žemės sklypo dalis, o atsakovams siūloma bendrai naudotis jiems tenkančiomis sklypo dalimis, sukuria prielaidas galimiems ginčams tarp bendraturčių (atsakovų) ateityje kilti, nenustato konkrečios kiekvienam iš bendraturčių priskirtinos naudoti sklypu dalies pagal kiekvienam iš bendraturčių tenkančią dalį nuosavybėje. Kiti minėto projektinio pasiūlymo sprendiniai yra tapatūs su IĮ „Busolė“ 2018 m. lapkričio 19 d. projektinio pasiūlymo sprendiniais, kurie atmesti, todėl teismas dėl IĮ „Busolė“ 2020 m. sausio 15 d. projektiniu pasiūlymu siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos plačiau nepasisakė.
11. Teismas sprendė, jog atsakovų pateiktas UAB „Ignalinos projektai“ 2020 m. sausio 7 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pasiūlymas vienoje schemoje (plane) neatvaizduojant žemės sklypo plotų, tenkančių šalims pagal bendraturčių turimas dalis nuosavybėje, be kita ko, su nuoroda į kitos rūšies dokumentą, t. y. į projektinių sprendinių schemą, esmingai nukrypus nuo bendraturčių nuosavybėje turimų dalių yra ydingas, pažeidžia ieškovės interesus. Teismas priešieškinio dalį, kuria atsakovai prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu Nr. 39 tvarką pagal UAB „Ignalinos projektai“ 2021 m. sausio 7 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą netenkino.
12. Kadangi ieškovės pateiktame IĮ „Busolė“ 2019 m. gegužės 31 d. Pasiūlyme dėl žemės sklypo Nr. 40 naudojimosi tvarkos nustatymo kiekvienam iš bendraturčių priskirtino naudotis žemės sklypo dalies ribos atvaizduotos posūkio taškais, nurodant atstumus metrais, kas sudaro galimybę nustatyti faktines kiekvienam bendraturčiui tenkančio žemės sklypo ribas teritorijoje, teismas padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlyta žemės sklypo Nr. 40 naudojimosi tvarka labiau atspindi bendraturčių interesus, todėl atsakovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu Nr. 40 pasiūlymą atmetė ir tenkino ieškovės prašymą patvirtinti naudojimosi žemės sklypu Nr. 40 tvarką, pagal IĮ „Busolė“ 2019 m. gegužės 31 d. Pasiūlymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Atsakovas S. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – D. S. ieškinį atmesti, o H. S. ir S. S. priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl šalių bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, neatsižvelgė į faktinę situaciją ir tarp šalių užprogramavo konfliktus ateityje.
13.2. Atsakovai siūlė atidalijimo variantą, kuris reiškia ne bendraturčių atidalijimą iš bendrosios nuosavybės natūra, bet kompensuojant kitam bendraturčiui jo dalį ginčo žemės sklypuose kitu turtu, t. y. ieškovės turima dalimi kituose bendrosios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose ir dar sumokant piniginę kompensaciją. Bendraturčiai negali tinkamai įgyvendinti savo kaip savininkų teisų į visus nekilnojamojo turto objektus ir gauti iš šių objektų naudojimo ekonominės naudos, kadangi dėl esamų tarpusavio konfliktų negali pasiekti susitarimo kokiu būdu turtas turėtų būti naudojamas. Teismas iš esmės neišsprendė ginčų tarp šalių dėl bendro turto naudojimo ir disponavimo, o perkėlė tai vėlesniam laikui. Pažymi, kad žemės sklypai Nr. 38, 39, 40, 41 ir 42 yra suformuoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl gali būti privačios nuosavybės objektu.
13.3. Teismas nuspręsdamas, kad visų žemės sklypų atidalijimo būdas, kada turto dalis viename žemės sklype, proporcingai jo vertei, perkeliama į kitą žemės sklypą, neatitinka proporcingumo principo, neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Viso turto padalijimas priešieškinyje nurodytu būdu užtikrintų, kad visi bendraturčiai gautų proporcingą turto dalį natūra, o likęs skirtumas būtų padengtas pinigine kompensacija; viso turto vertė paskaičiuota pagal realiai, vertinimu pagrįstą turto vertę; atidalijus turtą prašomu būdu kiekvienas bendraturtis maksimaliai gauna turtą natūrą, o tik nedidelis skirtumas yra dengiamas pinigine kompensacija; viso turto atidalijimas užtikrina, kad bendraturčiai galės tinkamai naudotis turtu bei maksimaliai išvengs kontakto ateityje dėl bendro turto naudojimo.
13.4. Ginče dėl pastato – pirties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas ignoravo faktinį ginčo objekto naudojimą, neatsižvelgė į tai, kad ginčo objekte sandėliuojami apelianto daiktai, kad pirtis nėra naudojama pagal paskirtį, kad tarp kitų ieškovei sprendimu priteistų pastatų ir pirties Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokio funkcinio ryšio, kadangi šiuos pastatus skiria pravažiavimas bei tarp jų stovinčios automobilių stoginės. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovei tenka mažesnės vertės turto dalis atmestinas, nes pirties vertė yra nedidelė ir tai iš esmės nekeičia turtinio balanso.
Žemesnės instancijos teismas
13.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad UAB „Ignalinos projektai“ 2021 m. sausio 17 d. parengtas žemės sklypo Nr. 39 naudojimo tvarkos nustatymo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes laikė jį atidalijimo planu. Plane siekiama išsaugoti bendraturčių interesus, t. y. priėjimą prie visų pastatų ir į žemės sklypą; bendram naudojimui lieka tik kelio dalis, todėl nekils ginčų dėl kitų žemės sklypo dalių naudojimo; ekonominės naudos gavimas iš esamo turto būtų lengvesnis ir paprastesnis visiems bendraturčiams; plane pateikiama naudojimosi tvarka turi būti vertinama kartu su priešieškinio reikalavimu atidalinti nuosavybę žemės sklypuose Nr. 38, 41, 42; užtikrinama, kad kiekvienas iš bendraturčių gauna miško dalį, kuri atitinka jo dalį bendrojoje nuosavybėje.
Atsiliepimas
14. Ieškovė D. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovų procesinis bendrininkavimas byloje yra neprivalomas, todėl apeliacine tvarka turėtų peržiūrėta tik ta skundžiamo sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skundą padavusio atsakovo S. S. arba atmesti jo pareikšti reikalavimai. Todėl apelianto prašymas ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti ir dėl kitos atsakovės (bendrininkės) H. S., nepatenka į apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir negali būti tenkintas.
14.2. Pirmosios instancijos teismas, identifikavęs, kad esminis ginčas kyla dėl pastato – pirties Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į faktines aplinkybes: 4 metrų atstumas tarp pirties Nr. (duomenys neskelbtini) ir viralinės Nr. (duomenys neskelbtini) yra pakankamas kiekvienu iš pastatų naudotis pagal paskirtį; atsakovas nuolat gyvena viralinėje Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi daržine Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo poreikis turėti gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio patalpas yra patenkintas; apeliantui asmeninės nuosavybės teise priteista pirtis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra būtinybės atsakovui turėti dvi pirtis; ginčo pirtį priteisus apeliantui, ieškovei atidalinto turto dalies vertė sumažėtų; pirtis yra antras pastatas, iš ieškovės prašomų priteisti pastatų, su pamatais (vištidė ir daržinė be pamatų); ieškovės prašomi priteisti pastatai sudaro kompaktišką kompleksą.
14.3. Atsakovų sudarytose ir pateiktose schemose ginčo pirtis atvaizduota kaip faktiškai ieškovės naudojamas pastatas. Tą patvirtina ir ankstesni atsakovo paaiškinimai. Nėra paneigti ieškovės teiginiai, kad jos tėvas yra atlikęs ginčo pirties renovaciją bei kad būtent ieškovė naudojasi šiuo pastatu. Tuo tarpu apeliantas nėra padaręs jokių investicijų ir naudojasi kita pirtimi, kurią pirmos instancijos teismas sprendimu jam ir priteisė.
14.4. Teismas pagrįstai nevertino savavališkų automobilių stoginių, kurios nėra nei įregistruotos, nei yra nustatytas jų statytojas. Jos nelaikytinos kaip priklausančios išimtinai atsakovui.
14.5. Ginčo pirtis yra vertingiausioje žemės sklypo dalyje ir tai vienintelis ieškovei skundžiamu sprendimu priteistas pastatas toje dalyje, kai atsakovams šioje dalyje priteista po du ar net tris statinius. Nepriteisus ginčo pirties ieškovei bus pažeistas jos interesas, nes ieškovė neturės priėjimo prieš upės.
14.6. Atsakovų siūlytas žemės sklypo Nr. 39 atidalijimo planas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas, nes toks bendraturčių atidalijimas neatitinka šalių dalių nuosavybėje, teisės aktų reikalavimų ir šalių interesų derinimo ir proporcingumo principų, pažeidžia ieškovės interesus. Dėl žemės sklypų Nr. 38, 41, 42 atidalijimo plano, atsakovai neįrodė priešieškinyje pateikto plano priimtinumo, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti tokie atsakovų reikalavimai. Pagrįstas ir skundžiamo sprendimo motyvas, kad žemės sklypų tiek plotai, tiek paskirtis yra skirtingi. Atsakovai pateikė nepatvirtinto UAB „Ignalinos projektai“ 2021 m. kovo 17 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius. Be to, apeliaciniame skunde atsakovas aiškiai nenurodo nuo kokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pirmosios instancijos teismas nukrypo.
15. Atsakovė H. S. bei tretieji asmenys Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prieš Žemės ūkio ministerijos atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys bei priešieškinis dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos žemės sklypais nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei D. S. ir atsakovams H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso nekilnojamasis turtas: 6,0300 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra statiniai: 1) gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) pastatas-svirnas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) pastatas-daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) pastatas-kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) pastatas-tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) pastatas-daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7) pastatas-vištidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8) pastatas-pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 9) pastatas-viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 10) pastatas-pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovams S. S. ir H. S. priklauso po 4/9 dalis, o ieškovei D. S. – 1/9 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Kiti šiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys statiniai: pastatas-svirnas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-vištidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas-pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis – po 1/3 dalį. Taip pat šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7,3500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,2600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,1100 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2,5300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esatys (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas ieškovei ir atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis – po 1/3 dalį.
19. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovai S. S. ir H. S. pateikė priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas S. S. pateikė apeliacinį skundą.
20. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teismo nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
22. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-916/2022).
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.). Tačiau šis bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, o kartu ir jos užbaigimo būdas, gali būti taikomas tik tada, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra, nepadarant neproporcingos žalos dalijamam daiktui. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, prioritetas teikiamas ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, išsaugant bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrinant galimybę naudotis daiktu.
24. Teismas, spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra, turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021 38, 39 punktus). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-916/2022).
25. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog nėra pagrindo atidalinti ieškovei ir atsakovams priklausantį bendrą turtą iš dalinės nuosavybės bei atmesdamas šią priešieškinio dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei iš esmės užprogramavo konfliktus ateityje tarp ieškovės ir atsakovų. Pasak atsakovo, jis teismo prašo ne tik nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypais, kurie negali būti padalinti, atidalinti pastatus, bet ir atidalinti iš bendrosios nuosavybės visą bendrai valdomą turtą; atsakovų atidalijimo variantas reiškia ne bendraturčių atidalijimą iš bendrosios nuosavybės natūra, bet kompensuojant kitam bendraturčiui jo dalį ginčo žemės sklypuose kitu turtu, t. y. ieškovės turima dalimi kituose bendrosios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose ir dar sumokant piniginę kompensaciją.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantės pozicija yra prieštaringa ir neatitinka suformuluotų reikalavimų. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pirmuoju patikslinto priešieškinio reikalavimu atsakovai prašė iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti, be kita ko, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S. S. priteisiant 53011/61655 dalį, H. S. – 5215/61655 dalį bei D. S. – 3429/61655 dalį minėto žemės sklypo. Taigi prašoma atidalinti visą žemės sklypo Nr. 39 plotą, jo atitinkamas dalis paskiriant kiekvienam iš bendrasavininkų (nenurodant konkrečių dalių plane). Atsakovų pateiktame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte sklypas padalintas į tris dalis, ir po pertvarkymo tik sklypas Nr. 39-3 priskirtas vienam savininkui – (ieškovei); kitų formuojamų sklypų Nr. 39-1 bei Nr. 39-2 savininkais nurodomi visi esami bendraturčiai. Minėta, kad atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra, tačiau apeliantas nurodo ir apie būtinybę nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.
27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
28. Taigi vien aplinkybė, kad teismas netenkino reikalavimų dėl žemės sklypų atidalinimo (naudojimosi tvarkos nustatymo) savaime nereiškia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.
29. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal atsakovų projektinius sprendinius atsakovui S. S. siūloma paskirti 53011/61655 dalį, t. y. net 5,3437 ha iš 6,0300 ha bendraturčių valdomo žemės sklypo Nr. 39, kas ženkliai viršija atsakovo turimą dalį (2,0552 ha), o ieškovei siūloma priskirti 3429/61655 dalį šio žemės sklypo, t. y. 34,29 arus iš ieškovės nuosavybėje turimų 2,0552 ha. Sutiktina, kad toks bendraturčių turto atidalijimas neatitinka šalių dalių nuosavybėje ir pažeidžia ieškovės interesus. Apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai dėl atidalinimo būdo, kompensuojant kitam bendraturčiui jo dalį ginčo žemės sklypuose kitu turtu, atmestini kaip nepagrįsti.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005 yra nurodęs, kad kai šalys yra kelių atskirai suformuotų ir teisiškai įregistruotų žemės sklypų bendraturčiai, kiekvienas bendraturtis ar jų grupė turi teisę reikalauti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės į kiekvieną atskirą objektą. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu, o atlyginimo bendraturčiui už atidalijimo iš bendrosios nuosavybės procese paimamą dalį kitu turtu nurodytoje teisės normoje nenustatyta. Kartu kasacinio teismo nurodyta, kad kai šalys bendrojoje nuosavybėje turi kelis atskirus objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kad, vienai šaliai sutikus, tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o kitu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
31. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atidalijimas ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009, kuria remiasi apeliantas, pažymėta, jog kai bendraturčiai turi bendrosios nuosavybės teise du atskirus nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypus) ir bendraturtis, siekiantis atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, siūlo atidalyti taip, kad jam būtų paskirtas vienas iš bendrąja nuosavybe esančių žemės sklypų, o kitiems bendraturčiams – kitas, tačiau kiti bendraturčiai nesutinka su tokiu atidalijimo būdu, šalių ginčas spręstinas laikantis proporcingumo, bendraturčių interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principų. Toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas, kai kiti bendraturčiai nesutinka taip atsidalyti, būtų galimas tik tokiu atveju, jeigu bendrąja nuosavybe esančių atskirų žemės sklypų būtų neįmanoma padalyti bendraturčiams natūra pagal jų turimas bendrosios nuosavybės dalis be neproporcingos žalos žemės sklypų paskirčiai, jeigu būtų esminis siūlančio tokį atidalijimo būdą bendraturčio interesas ir jeigu tai esmingai nepažeistų kito kurio iš bendraturčių interesų. Toks aiškinimas sietinas su tuo, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovų reikalavimu atidalinti šalių bendros dalinės nuosavybės teise turimus žemės sklypus Nr. 39, Nr. 38, Nr. 41 ir Nr. 42, jų prašomu būdu nesutiko, laikėsi pozicijos, kad sklypai gali būti atidalinti natūra arba nustatyta naudojimosi tvarka. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino tai, kad minėti žemės sklypai yra skirtingos paskirties (žemės sklypas Nr. 38 miškų ūkio paskirties, žemės sklypai Nr. 41 ir Nr. 42 – žemės ūkio paskirties), tai, jog neatlikti šių sklypų kadastriniai matavimai, o atsakovai nepateikė jokių projektinių pasiūlymų dėl atsakovų pasirinkto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės būdo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai nurodė, jog sklypas Nr. 39 yra vertingiausias savo naudingosiomis savybėmis, jame yra šalių valdomi pastatai, sodas, daržas, rekreacinė zona prie (duomenys neskelbtini) upės, arčiausiai bendraturčių valdomų pastatų esantis miškas; pagal atsakovų siūlomą žemės sklypų atidalinimo būdą, prieš jos valią iš jos paimama apie 2 ha šio sklypo, priskiriant jos asmeninėn nuosavybėn didžiausio ploto (7,3500 ha) ir didžiausios rinkos vertės miško paskirties žemės sklypą Nr. 38, reikalaudami priteisti ir 3 850 Eur piniginę kompensaciją.
34. Apeliantas neįrodė esminio savo intereso ir nepaneigė, kad atsakovų siūlomas atidalinimo būdas pažeidžia kito bendraturčio (ieškovės) interesus. Teigdamas, kad atidalijus turtą prašomu būdu kiekvienas bendraturtis maksimaliai gauna turtą natūra, ir tik nedidelis skirtumas dengiamas pinigais, apeliantas neįvertino, kad atidalijimas ekvivalentu (šiuo atveju kitu turtu) yra subsidiarus atidalijimo būdas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimų dalies dėl žemės sklypų atidalinimo.
Dėl pastatų atidalinimo
35. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisė ieškovei. Teigia, kad teismas ignoravo faktinį ginčo objekto naudojimą (tai, jog objekte laikomi ir saugomi apeliantui priklausantys aviliai, bitininkystės reikmenys; tai, kad pirtis nėra naudojama pagal tiesioginę paskirtį). Pažymi, kad tarp ieškovei priteistų statinių ir pirties nėra funkcinio ryšio, statinius skiria pravažiavimas, o jos vertės priteisimas iš esmės nekeičia turtinio balanso. Apelianto įsitikinimu toks teismo sprendimas yra neracionalus ir neatitinkantis faktinės situacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu paminėti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas pripažinti neteisingomis.
36. Apeliantas, iš esmės kartodamas savo reikalavimą dėl statinių atidalijimo pagrindžiančius argumentus, neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo motyvus. Aplinkybė, kad šiuo metu ginčo pirtyje saugomi apeliantui priklausantys aviliai ir bitininkystės reikmenys, savaime neįrodo būtino poreikio turėti būtent šias ginčo patalpas. Apeliantas nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad šios patalpos specialiai pritaikytos ir būtinos jo veiklai (verslui), ir kad minėti daiktai negali būti laikomi kitoje patalpoje. Faktinis bendrosios nuosavybės objektų naudojimas nėra lemiantis faktorius priskirti daiktą būtent tam bendraturčiui, kuris juo naudojasi, juolab šiuo atveju apeliantui yra priskirti kiti pagalbinio ūkio pastatai (įskaitant kitą pirtį). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybių bei šalių nurodytų argumentų dėl pirties atidalinimo būdo visumą, atsižvelgė į objektus, kuriuose ieškovė atsisakė jai priklausančios dalies nuosavybės, į atstumą tarp šalių statinių ir kt. Tai, kad ieškovei priteistus kitus statinius ir pirtį skiria pravažiavimas, nepaneigia teismo išvados, jog ginčo objektas (pirtis) nėra nutolęs, ir kad pastatai sudarytų kompaktišką kompleksą. Nėra paneigti ieškovės teiginiai, kad jos tėvas yra atlikęs ginčo pirties renovaciją, kad ieškovė naudojasi šiuo pastatu. Teiginys, kad pirties priteisimas ieškovei iš esmės nekeičia turtinio balanso, taip pat nereiškia, kad teismo išvada dėl pirties priteisimo ieškovei nebuvo teisinga.
Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu Nr. 39 nustatymo
37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pasiūlymas, vienoje schemoje (plane) neatvaizduojant žemės sklypo plotus tenkančius šalims pagal bendraturčių turimas dalis nuosavybėje, be kita ko su nuoroda į kitos rūšies dokumentą, t. y. į projektinių sprendinių schemą, esmingai nukrypus nuo bendraturčių nuosavybėje turimų dalių yra ydingas, pažeidžia ieškovės interesus. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, teigia, kad žemės sklypo Nr. 39 naudojimosi planas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus bei užtikrina tinkamą naudojimąsi žemės sklypu. Pasak atsakovo, naudojimosi planu prašoma ne atidalinti nuosavybę, bet nustatyti sklypo naudojimosi tvarką - naudojimosi plane dalį, pažymėtą 39-3, priešieškiniu prašoma priskirti naudotis ieškovei, dalį, pažymėtą 39-2, apeliantui, o dalis 39-1 bendraturčiams, nurodant kuris bendraturtis, kuria dalimi naudosis ir kurios dalys bus naudojamos bendrai.
38. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantas nenurodė jokio vientiso pasiūlymo (dokumento), kuriame atsispindėtų visas žemės sklypas Nr. 39 bei reikalavime suformuluota naudojimosi juo tvarka. Pateikta žemės sklypo tarp bendrasavininkų naudojimosi schema parengta 10286 m² ploto sklypui, kuomet viso šio sklypo plotas – 6,1655 ha; į apeliacinį skundą perkeltoje schemoje nepažymėta apelianto minima sklypo 39-1 dalis, kitos apelianto minimos sklypo dalys (39-2, 39-3).
39. Apelianto teiginiai, kad žemės sklypo Nr. 39 naudojimosi tvarka turi būti vertinama kartu su priešieškinio reikalavimu atidalinti nuosavybę žemės sklypuose 38, 41 ir 42, taip pat atmestini. Akivaizdu, jog negali būti ta pati žemės sklypo dalis būti ir atidalinta, ir nustatyta naudojimosi ja tvarka (pavyzdžiui dėl sklypo dalies Nr. 39-2). Iš apeliacinio skundo nėra aišku, kurio reikalavimo patenkinimo apeliantas siekia. Nustačius naudojimosi turtu tvarką nuosavybės teisė į turtą nesibaigia, todėl argumentai (apeliacinio skundo dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (43 punktas)) dėl ieškovės nuosavybės dalies iš žemės sklypo Nr. 39 perkėlimo į žemės sklypą Nr. 38, nėra logiški. Kita vertus, atsakovų reikalavimas atidalinti žemės sklypus atmestas, todėl šie argumentai neturi teisinės reikšmės.
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad naudojimosi tvarka atsakovų prašomu būdu negali būti patvirtinta, atsižvelgiant ir į sprendimą dėl statinių atidalinimo, t. y. tai, jog pagal apelianto minimą schemą į jam prašomą priskirti naudotis sklypo dalį, pažymėtą B1 patenka ir ieškovei priteista pirtis. Akivaizdu, kad tokia naudojimosi žemė sklypu tvarka neatitiktų šalių interesų, nebūtų racionali ir protinga.
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
42. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Atmetus atsakovo S. S. apeliacinį skundą, iš jo ieškovei D. S. priteistinos 540 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, o apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo (apelianto) S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.