Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnė A. R. 2018 m. kovo 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 82-ANR_P-810-2018 dėl to, kad 2018 m. sausio 10 d. 20 val. 39 min. (duomenys neskelbtini), G. V. vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiški), kai jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, bei vengė pasitikrinti blaivumą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į priešais atvažiuojantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nukentėjo automobilio „Audi A4“ vairuotojas M. S., jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais G. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14 ir 17 punktus, padarė administracinius nusižengimus, numatytus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje. (b. l. 31) Protokolas kartu su administracinio nusižengimo byla perduotas teismui. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. kovo 21 d. nutartimi nustatė, jog administracinio nusižengimo protokole nėra nurodytas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu kaltinamas G. V. ir kuris sudarytų pagrindą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, todėl pateiktas kaltinimas dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra nekonkretus ir netikslus. Protokole nurodyti KET 9, 14 punktai, kuriuose įtvirtintos bendrosios vairuotojų pareigos, tačiau Institucija nenurodė konkretus KET pažeidimo, dėl kurio įvyko eismo įvykis. Teismo posėdyje nukentėjusysis M. S. paaiškino, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydėsi ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą ilgiau nei 10 dienų, todėl, teismo vertinimu, eismo įvykio metu galbūt nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Teismas pabrėžė, kad užduotis atlikti objektų tyrimą buvo paskirta praėjus 7 dienoms po nukentėjusiojo apsilankymo gydymo įstaigoje, specialistams pateikti duomenys, gauti iki 2018 m. sausio 11 d., todėl, teismo vertinimu, nebuvo išsiaiškintos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos veikos kvalifikavimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad pateikti automobilio dokumentai nėra išversti į valstybinę lietuvių kalbą, todėl teismas negali jų įvertinti. Teismas konstatavo, kad byloje yra esminių įrodymų trūkumų ir jų negalima pašalinti teisme, todėl vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu grąžino administracinio nusižengimo bylą Institucijai administracinio nusižengimo protokolui surašyti ir nusižengimo tyrimui atlikti. (b. l. 28–29) Nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 11 d., administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai. (b. l. 27) 2018 m. gegužės 30 d. Institucija grąžino teismui administracinio nusižengimo medžiagą dėl atsakomybės taikymo G. V. pagal 2018 m. kovo 6 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. 82-ANR_P-810-2018. (b. l. 1)Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. birželio 4 d. nutartimi dar kartą grąžino administracinio nusižengimo bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusioje 2018 m. kovo 21 d. nutartyje aiškiai nurodyti administracinio nusižengimo protokolo ir bylos trūkumai, tačiau ištaisytas tik vienas iš jų, t. y. užsienio kalba sudaryti dokumentai versti į lietuvių kalbą. Net ir po 2018 m. kovo 21 d. nutarties priėmimo administracinio nusižengimo protokole nebuvo papildomai nurodyti konkretūs KET reikalavimai, už kurių pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi galimybės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Teismo vertinimu, policijos pareigūnės A. R. 2018 m. gegužės 29 d. surašytame tarnybiniame pranešime nurodomos įsiteisėjusiai 2018 m. kovo 21 d. nutarčiai prieštaraujančios faktinės aplinkybės, kad po specialisto išvados gavimo negauta papildomos informacijos apie pablogėjusią nukentėjusiojo M. S. sveikatą. Teismas pažymėjo, jog nukentėjusiajam negali būti perkelta įrodinėjimo našta, tai yra administracinį tyrimą atliekančios institucijos pareiga, kuri turi išsireikalauti nukentėjusiojo duomenis iš gydymo įstaigų ir paskirti užduotį byloje, kad būtų įvertintas sveikatos sutrikdymo mastas. (b. l. 88–90)Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje. Skunde nurodoma, kad teismas nurodė perteklinius veiksmus ir tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Administracinio nusižengimo bylos tyrimas atliktas išsamiai, pareigūnai išsiaiškino visas aplinkybes dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatė kaltą asmenį, apklausė liudytojus, nustatė nukentėjusiajam padaryto sveiktos sutrikdymo mastą. Surašant protokolą Institucija rėmėsi specialisto išvada Nr. G 32/2018 (10), kadangi papildomos informacijos iš medicinos įstaigos ar nukentėjusiojo dėl pablogėjusios sveikatos negauta, todėl nebuvo pagrindo pakartotinai nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. G. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį dėl sukelto eismo įvykio pažeidžiant KET 9 punktą. Institucija mano, kad kito straipsnio, numatančio atsakomybę dėl eismo įvykio sukėlimo, nėra, todėl jam inkriminuojamas nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį taikytina už tai, kad jis eismo įvykio metu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. S. sveikatą. Pažymi, kad vadovaujantis ANK 635 straipsniu teismas turi teisę pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti nuobaudą, jei administracinio nusižengimo protokole asmens padaryta veika įrodyta, tačiau suklysta nurodant atsakomybę už padarytą nusižengimą numatantį teisės aktą. (b. l. 94–96). Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Pagal ANK652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja esminiai protokolo trūkumai, kurių nėra galimybės ištaisyti teisme.ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Taigi protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018 ir joje nurodyta teismų praktika) Jei administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą teisme, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti.Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad G. V. yra kaltinamas padaręs tris administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis. Nagrinėjamu atveju Institucija administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltino pažeidus KET 9 punktą, kuriame įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad G. V. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vairuojant automobilį „Audi A6“ jį staiga sumėtė, todėl jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į atvažiuojantį automobilį (b. l. 46), nukentėjusysis M. S. bei liudytoja E. J. savo rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad eismo įvykis įvyko automobiliui „Audi A6“ išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą. (b. l. 42, 43, 45) Šios aplinkybės leidžia teigti, kad G. V. pažeidė ne tik bendro pobūdžio pareigą nedaryti žalos (KET 9 punktas), tačiau ir KET 101, 127 reikalavimus, susijusius su tinkamo greičio pasirinkimu, atsižvelgiant į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, su įpareigojimu prieš įvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą įsitikinti, kad atliekant manevrą nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje (galiojančiam nuo 2017 m. spalio 3 d.) už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė, todėl nepagrįsti Institucijos teiginiai, kad nėra kito straipsnio, numatančio atsakomybę už G. V. veiksmus.Sutiktina, kad pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik trūkumus, susijusius su veikos kvalifikavimu.Pirmosios instancijos teismo vertinumu, Institucija taip pat nesurinko visų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų. Pažymėtina, kad nuo sveikatos sužalojimo masto priklauso veikos teisinė kvalifikacija: jei eismo įvykio metu kito asmens sveikata sutrikdyta nežymiai, tuomet atsakingam asmeniui taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, jei nesunkiai – baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju Institucija rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio pateikta specialisto išvada Nr. G 32/2018 (10), kurioje nurodyta, kad M. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta mažiau nei 10 dienų (b. l. 74), ir G. V. veiką kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, užduotis atlikti objektų tyrimą, siekiant nustatyti eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų mastą, buvo paskirta 2018 m. sausio 18 d., t. y. praėjus vos 7 dienoms po nukentėjusiojo apsilankymo sveikatos priežiūros įstaigoje. (b. l. 73) Specialistas įvertino tik jam pateiktus medicininius duomenis, kuriuose nurodyta, kad po 2018 m. sausio 11 d. apsilankymo VšĮ R. ligoninėje ir atliktų tyrimų nukentėjusysis išleistas gydytis ambulatoriškai. (b. l. 74) Teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nukentėjusysis nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydėsi ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą ilgiau nei 10 dienų. Nors ši aplinkybė buvo aiškiai nurodyta 2018 m. kovo 21 nutartyje įpareigojant Instituciją surinkti papildomus duomenis, reikšmingus sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti ir teisingai kvalifikuoti veiką, iš bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnai nesiaiškino nutartyje nurodytų aplinkybių dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo motyvuojant, kad „papildomos informacijos iš M. S. dėl pablogėjusios sveikatos ar kreipimosi į kitą medicinos įstaigą, nebuvo gauta.“ (b. l. 2). Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus (ANK 569 straipsnio 2 dalis), negali savo pareigos perkelti kitiems (nei nukentėjusiajam, nei bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui). Minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio nusižengimo protokole nurodytus duomenis, tačiau nei apylinkės, nei apygardos teismas to daryti neturi galimybės.Atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. kovo 21 d. nutartyje aiškiai nurodė bylos trūkumus, todėl Institucija negalėjo nevykdyti teisėtų ir pagristų teismo įpareigojimų, nes remiantis ANK 667 straipsnio 1 dalimi įsiteisėjusi teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose yra privalomi visoms institucijoms ir atsakingiems asmenims, ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Institucijai neištaisius visų 2018 m. kovo 21 d. nutartyje nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino bylą administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti, nurodydamas esminius administracinio nusižengimo protokolo trūkumus. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.