Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo G. J. 2023 m. sausio 4 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23193865567) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Institucijoje 2022 m. vasario 28 d. 14.11 val. telefonu buvo gautas R. K. pranešimas apie tai, kad pranešėjo šuo buvo partrenktas apie 70 km/h greičiu važiavusio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nestabdant bandė nuvažiuoti, bet vairuotojui pastebėjus, kad priėjo pranešėjas, vairuotojas grįžo atgal, kažką pasakė ir nuvažiavo namo. Pranešėjas kreipėsi į veterinarą, tačiau operacijos metu paaiškėjo, kad yra sprogusi kepenų kraujagyslė, kraujavimas krūtinės srityje, šuns nepavyks išgelbėti. Šuns patirti sužalojimai įrodo, kad automobilis važiavo bent dvigubai didesniu nei leistinas greičiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu, nes jo veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Nors konkrečių reikalavimų apeliaciniame skunde nekeliama, tačiau iš jo turinio sprendžiama, jog pagal pareiškėją, A. Š., vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį, dėl ko buvo partrenktas ir sužalotas pareiškėjo šuo (kurio gyvybės veterinarijos gydytojams nepavyko išgelbėti), t. y. sugadintas svetimas turtas.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nesutikti su šio teismo sprendimo argumentacija ir daryti priešingas išvadas, t. y. pritarti apelianto nuomonei, kad A. Š. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, nėra pagrindo.

10. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas), kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

11. Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

12. Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta gavus R. K. pranešimą apie tai, kad daugiau nei dvigubai viršydamas leistiną greitį automobilis partrenkė pranešėjo šunį. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes buvo apklaustas pats pranešėjas R. K., braižomos ir analizuojamos eismo įvykio schemos, gauti R. K. ir A. Š. paaiškinimai, nustatyta, apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, transporto priemonė. Nenustačius A. Š. veikoje administracinio nusižengimo sudėties administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta.

13. Pareiškėjas R. K. skunde teigia, kad pats pažeidėjas A. Š. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, t. y. pripažino padaręs pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Š. pripažino, kad važiavo 30–40 km/h greičiu, kur leistinas greitis yra 30 km/h. Nors R. K. nuomone, tai yra prisipažinimas pažeidus KET, tačiau nubausti asmenį už KET pažeidimą viršijus greitį galima tik tuomet, kai greičio viršijimo faktas aiškiai užfiksuotas. Bausti, vadovaujantis tik paties vairuotojo ar kito asmens nurodomu (R. K. teigė, jog A. Š. važiavo 70 km/h greičiu) važiavimo greičiu – pagrindo nėra. Įvykio vietoje nebuvo rasta jokių stabdymo žymių, nėra aišku, koks buvo stabdymo kelias, įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo kameromis, joje nėra įrengtas greičio matuoklis, kuriuo galėjo būti užfiksuotas automobilio ,,Toyota Avensis“ greitis. Todėl nežiūrint to, jog A. Š. nurodė galimai viršijęs leistiną, spręsti, jog A. Š. pažeidė KET reikalavimus objektyvaus pagrindo nėra.

14. R. K. skunde teigia, jog nepagrįstai teismas nesirėmė jo parodymais apie šuns sužalojimo aplinkybes. Apelianto teigimu, būtent šuns sužalojimo mechanizmas patvirtina jo parodymus apie įvykį, o tuo pačiu ir A. Š. viršytą greitį. Apelianto nuomone, jei automobilis būtų važiavęs leistinu greičiu ir partrenkęs šunį tik pastarąjį pavijus, šuo būtų patyręs tik nedidelius sužalojimus ir būtų išgyvenęs, o jeigu eismo įvykis būtų įvykęs A. Š. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. pervažiavus šunį – šuniui būtų buvę padaryti kitokio pobūdžio sužalojimai (sutraiškyti kaulai). Atsakant į šiuos skundo argumentus, aukštesnysis teismas pažymi, jog, kaip teisingai savo nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia pareiškėjo versija nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl atsakymas į klausimą, kokie sužalojimai būtų padaryti tiek partrenkiant, tiek pervažiuojant šunį – yra spėjamojo pobūdžio. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog pervažiuojant šunį būtų padaryti kitokie, nei konstatuoti sužalojimai yra tik prielaida, kuria grįsti asmens kaltę draudžia įstatymas. Paminėtina ir tai, jog nėra pagrindo kaip nors vertinti skunde keliamo klausimo apie šuns elgesį gatvėje, kadangi palaido šuns elgesys visuomet yra nenuspėjamas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 18 punkte nurodyta, jog ,,...šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo (...) Šuns savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros“.

15. Taigi, aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad spręsti apie tai, jog A. Š. viršijo leistiną greitį – pagrindo nėra. Taigi, nenustačius, jog A. Š. nesilaikė Kelių eismo taisyklių III skyriuje numatytų bendrųjų Eismo dalyvių pareigų, nėra pagrindo analizuoti, kokiu būdu įvyko susidūrimas su pareiškėjo šunimi. Administracinių nusižengimų padarymo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiaisiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog A. Š. vairuojamo automobilio greitis buvo didesnis nei leistinas toje kelio atkarpoje, pagrindo jį patraukti administracinėn atsakomybėn nėra.

16. Apeliaciniame skunde R. K. kelia klausimą ir dėl administracinio nusižengimo bylos vilkinimo. To, kad tyrėjai, atlikę administracinio nusižengimo tyrimą, ignoravo pareiškėją, neatsakinėjo į laiškus, pažadėję neperskambindavo ir tik jam pradėjus siųsti užklausas, administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimas buvo pradėtas 2022 m. vasario 28 d., o nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas 2023 m. sausio 4 d. Sutiktina, kad tai gana ilgas laiko tarpas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog iš tiesų administracinio nusižengimo bylos tyrimas užsitęsė nepateisinamai ilgai: bylos apimtis nebuvo didelė (apklausti du su įvykiu susiję asmenys), įvertintos įvykio vietos nustatymui reikšmingos aplinkybės, apžiūrėtas automobilis. Ilgo tyrimo negalima pateisinti ir tuo, jog jis buvo perimtas kito tyrėjo, kadangi, įvertinus nedidelę medžiagos apimtį, susipažinimas su medžiaga, jos išanalizavimas ir įvertinimas daug laiko nereikalauja. Tačiau vien tai, jog administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama ilgai, savaime nereiškia, kad tyrėjas specialiai vilkino procesą, siekdamas apsaugoti pažeidėją nuo administracinės atsakomybės. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog užsitęsęs procesas galutinio procesinio sprendimo priėmimui įtakos neturėjo, kadangi visi veiksmai, kuriuos buvo įmanoma šioje situacijoje atlikti, buvo atlikti ir dėl užsitęsusio proceso bylos nagrinėjimo objektyvumui pakenkta nebuvo.

17. R. K. skunde taip pat pažymi, kad tik 2023 m. sausio 4 d. e-policijoje sužinojo, kad buvo priimtas sprendimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau pasiaiškinus visas aplinkybes, paaiškėjo, kad buvo priimtas sprendimas nutraukti tyrimą, o sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu, bet nenaudojamu elektroniniu paštu. Prašymas atsiųsti nutarimą kitu elektroniniu paštu buvo patenkintas tik vėliau. ANK 573 straipsnio 1 dalis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Kai dokumentas yra išsiunčiamas paties asmens valstybinėse sistemose nurodytu elektroniniu paštu, dokumentas laikomas įteiktu. Pareigūnai neturi pareigos tikrinti, ar asmuo iš tiesų naudoja minėtą elektroninį paštą, kadangi asmuo yra atsakingas už tinkamų ir aktualių duomenų pateikimą valstybinėse sistemose. Šiuo atveju svarbu tai, kad nepaisant šio teisinio reglamentavimo, sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. K. buvo nusiųstas dar kartą, t. y. 2023 m. vasario 8 d. ir nuo tos datos buvo skaičiuojamas nutarimo įsiteisėjimo terminas. Taigi, konstatuotina, kad R. K. teisė apskųsti priimtą nutarimą pažeista nebuvo.

18. Skunde pareiškėjas nurodo, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu buvo pažeista teisė būti išklausytam, kadangi tyrėjai nebendravo su juo, slėpėsi po tyrimo paslaptimi, menamu tyrimo objektyvumu. Su šiuo apelianto teiginiu aukštesnės instancijos teismas taip pat nesutinka. Visų pirma, pareiškėjas turėjo galimybę teikti jo manymu tyrimui reikšmingus duomenis (ką ir padarė, pateikdamas įvykio vietos schemą, nuotraukas, civilinį ieškinį), pateikė paaiškinimą dėl jo pareiškimo. Antra, jo skundą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, jis turėjo galimybę duoti parodymus ir teikti įrodymus teismui, užduoti klausimus tiek Institucijos atstovui, tiek liudytojui A. Š., kuo aktyviai naudojosi. Taigi R. K. teisė būti išklausytam pažeista nebuvo.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kas matyti ir iš bylos medžiagos, kad pirminį R. K. skundą dėl Institucijos nutarimo buvo atsisakyta priimti, praleidus terminą, tačiau gavus papildomus duomenis, skundas buvo priimtas. Kaip paminėta aukščiau, dokumentai buvo laikomi įteiktais tinkamai, kai jie buvo išsiųsti paties R. K. valstybinėse sistemose nurodytu elektroninio pašto adresu 2023 m. sausio 4 d. Tačiau, Kauno apylinkės teismas, gavęs atskirąjį skundą su papildomais duomenimis, nusprendė nevertinti situacijos formaliai, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas iš tiesų galėjo nesinaudoti valstybinėse sistemose pateiktu elektroninio pašto adresu ir jo skundą priėmė, terminą skundui paduoti skaičiuodamas nuo ne nuo 2023 m. sausio 4 d., bet nuo 2023 m. vasario 8 d.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, jog bylos nagrinėjimo teisme metu apklausiama pareigūnė vartojo terminą ,,duomenys sukrito“. Tokį išsireiškimą, apeliantas laiko nelogišku ir nesuprantamu, lygindamas šį terminą su krepšiniu ir kamuolių kritimu. Nors Institucijos pareigūnė teismo posėdžio metu pavartojo pareiškėjui nesuprantamą terminą, tačiau akivaizdu, jog jos parodymai yra suprantami, kadangi ji kalbėjo apie sistemoje gaunamus duomenis ir jų atsiradimo laiką. Tai neabejotinai suprato ir įvertino skundžiamą nutartį priėmęs teismas, juo labiau, kad šie pareigūnės parodymai byloje surinktų duomenų vertinimui esminės reikšmės neturėjo.

21. Aukščiau aptartų duomenų kontekste darytina išvada, kad tiek Institucija priimdama nutarimą, tiek apylinkės teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, daryti priešingos išvados aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo.

22. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o R. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.