Šiaulių apygardos teismo sprendimas, AN2-130-951/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Data: 2024-12-20
Bylos Nr.: AN2-130-951/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00117-2024-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ilona Jakubėnienė
Pažeidėjas: G. D.
Advokatai: Andrius Kazakevičius

Kategorijos

1.1.2Šio kodekso galiojimo laikas (ANK 3 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-130-951/2024Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00117-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.; 1.4.1.; 1.4.7.; 1.4.8.; 1.5.1.; 1.5.3.; 12.30.; 21.1.8.; 21.11.10. (S)

ŠIAULIŲ apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. D. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu 600 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimu 3 metams bei daiktų – graižtvinio šautuvo „Tikka T3, 308 Winchester“, Nr. (duomenys neskelbtini), 029, optikos „Kahles Helia 2,4-12-56i“, rudos spalvos odinio diržo, žalios spalvos medžiaginio dėklo, naktinio matymo priedėlio „Pulsar“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Forward F455“, 6 vnt. šovinių SRB 308, konfiskavimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (teisėtas medžioklės plotų vieneto naudotojas) medžiotojas, medžioklės vadovas, medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotame 2024 m. sausio 2 d.) 2024 m. sausio 4 d. organizavo ir dalyvavo medžioklėje tykojant; G. D., medžiodamas su medžiokliniu graižtviniu šautuvu „Tikka T3, 308 Winchester“, Nr. (duomenys neskelbtini), su ant ginklo pritvirtinta optika „Kahle Helia 2.4-12-56i“, su savimi turėjo naktinio matymo monokuliarą „F455 Pulsar“, Nr. (duomenys neskelbtini), su montavimo žiedu; naktinio matymo monokuliaras pereinamuoju montavimo žiedu pritvirtintas prie optinio taikiklio sudaro draudžiamą priemonę – naktinio matymo taikiklį. Tokiais savo veiksmais medžiotojas G. D. šiurkščiai pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.3 punkto, 58.3.9 punkto, 74.1 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, G. D. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti Institucijos nutarimą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – šautuvo „Tikka T3, 308 Winchester“, Nr. (duomenys neskelbtini), optikos „Kahles Helia 2,4-12-56i“, rudos spalvos odinio diržo, žalios spalvos medžiaginio dėklo ir 6 vnt. šovinių SRB 308 konfiskavimo, arba, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo terminą iki 1 metų ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – šautuvo „Tikka T3, 308 Winchester“, Nr. (duomenys neskelbtini), optikos „Kahles Helia 2,4-12-56i“, rudos spalvos odinio diržo, žalios spalvos medžiaginio dėklo ir 6 vnt. šovinių SRB 308 konfiskavimo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi Institucijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir G. D. skundas netenkintas.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracine tvarka nubausto G. D. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį - panaikinti Institucijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; arba pakeisti Institucijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės - šautuvo „Tikka T3, 308 Winchester“, Nr. (duomenys neskelbtini), optikos „Kahles Helia 2,4-12-56i“, rudos spalvos odinio diržo, žalios spalvos medžiaginio dėklo ir šešių šovinių SRB 306 konfiskavimo; arba pakeisti Institucijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti administracinio poveikio priemonės - teisės medžioti atėmimo terminą iki vienerių metų, netaikyti administracinio poveikio priemonės - šautuvo „Tikka T3, 308 Winchester“, Nr. (duomenys neskelbtini), optikos „Kahles Helia 2,4-12-56i“, rudos spalvos odinio diržo, žalios spalvos medžiaginio dėklo ir 6 vnt. šovinių SRB 306 konfiskavimo.

4.1. Teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta, nes teismas netinkamai taikė bei aiškino ANK 3 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 6 dalies, 290 straipsnio 5 ir 18 dalių, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 15² straipsnio 1 dalies 12 punkto ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 11.2 punkto, 58.3.9 punkto nuostatas, nukrypo nuo ginčo klausimu jau suformuotos apeliacinės instancijos teismų praktikos (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-217-1058/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-244-876/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-243-1049/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-291-927/2024).

4.2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. D. atžvilgiu netaikė ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų.

4.2.1. Nurodo, kad nuo teisės pažeidimo įvykio momento, t. y. 2024 m. sausio 4 d., pasikeitė ANK 290 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui aktualus teisinis reglamentavimas, kadangi nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ANK 290 straipsnio 5 dalies redakcija, numatanti atsakomybę už „medžiojimą Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme nurodytais draudžiamais įrankiais ir priemonėmis, taip pat Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytais draudžiamais medžioklės būdais“. Taip pat nurodo, jog Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas buvo papildytas 15² straipsniu, o Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės papildytos 11.2 punktu bei pakeista 58.3.9 punkto redakcija. Pagal šiuos teisės aktų pakeitimus naktiniai taikikliai ir jų priedai prie optinių taikiklių jau priskiriami prie leidžiamų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių. Iš ko seka, kad 2024-01-04 jo atstovaujamojo G. D. su savimi turėtas naktinio matymo priedėlis „F445 PULSAR“, Nr. (duomenys neskelbtini), su montavimo žiedu, t. y. termovizinis priedas prie optinio taikiklio su montavimo žiedu, nuo 2024-05-01 tapo leidžiama medžioklėje naudoti priemone, dėl to G. D. nepažeidė Medžioklės taisyklių 58.3.9. punkto nuostatų bei neįvykdė ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo. Dėl to atstovas skunde teigia, jog, remiantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, nuo 2024 m. gegužės 1 d. Institucijos nutarimas nebegali būti laikomas teisėtas ir turi būti panaikintas.

4.2.2. Pažymi, jog nauja ANK 290 straipsnio 5 dalies redakcija ir Medžioklės įstatymo 15² straipsnis įsigaliojo nuo 2024-05-01, tuo tarpu nauja Medžioklės taisyklių 58.3.9. ir 11.12 punktų redakcija - tik nuo 2024-05-04, todėl nuo 2024-05-01 iki 2024-05-03 imtinai galiojęs teisinis reglamentavimas „naktinių, lazerinių ir termovizinių taikiklių“ ir „jų priedų prie optinių taikiklių“ neribojo jokiomis kitomis sąlygomis nei buvo nustatytos Medžioklės įstatymo 15² straipsnio 1 dalies 12 punkte, t. y. elektronines medžioklės priemones buvo galima naudoti tik „medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras“, tačiau neribojant medžioklės būdų, kurie buvo detalizuoti nuo 2024-05-04 įsigaliojusioje Medžioklės taisyklių 58.3.9 punkto redakcijoje (nustatytas ribojimas tik „medžiojant tykojant“ (Medžioklės taisyklių 11.12 punktas)). Dėl to mano, jog, remiantis ANK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisinio reguliavimo taisykle, peržiūrint Institucijos nutarimo teisėtumą, turėtų būti remiamasi nuo 2024-05-01 iki 2024-05-03 imtinai galiojusiu ANK 290 straipsnio 5 dalies ir Medžioklės įstatymo 15² straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytu teisniu reglamentavimu, nes Medžioklės taisyklėmis nustatomas ribojimas dėl medžioklės būdo įsigaliojo tik nuo 2024-05-04. Kita vertus, ši aplinkybė nebuvo labai reikšminga, kadangi pagal Institucijos nutarime suformuotą kaltinimą G. D. buvo nubaustas už priedėlio „turėjimą medžioklės plotuose“, o ne už priedėlio „naudojimą medžiojant“, ir priedėlis nebuvo sumontuotas ant ginklo, nei vienas šūvis nebuvo atliktas, joks žvėris nebuvo sumedžiotas.

4.2.3. Taip pat atstovas nurodo, kad apylinkės teismas, netaikydamas ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-45-489/2022 pateiktu išaiškinimu dėl ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, kadangi pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisėtos, nesiderina su šiuo metu nuosekliai formuojama teismų praktika ginčo klausimu. Atstovas skunde nurodo, kad absoliučiai analogiško turinio bylose apeliacinės instancijos teismai formuoja vieningą teismų praktiką, aiškindami, jog „skundžiamuose procesiniuose sprendimuose išvados dėl ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių nagrinėjamoje byloje nebuvimo grindžiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-21 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-45-489/2022, kurioje išaiškinta, jog kaltininko veiksmai (neveikimas) vertinami pagal tą specialaus elgesio taisyklę, kuri galiojo jo veikos momentu, – ar jie atitiko šią taisyklę, ar ne. Aukštesnės instancijos teismas pabrėžia, kad ši nutartis šiuo atveju precedento galios neturi, todėl ja vadovautis šioje konkrečioje situacijoje nėra pagrindo. Nurodyta nutartis buvo priimta ne analogiškoje byloje, o sprendžiant asmens atsakomybės už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu karantino laikotarpiu nustatytų ribojimų ir draudimų pažeidimus klausimą. Kasacinis teismas konstatavo, jog nepaisant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ panaikinimo, ANK normų nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį pažeidimą, nustatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, nebuvo nei panaikinta, nei sušvelninta, nei kitaip buvo palengvinta pažeidėjo teisinė padėtis, todėl taikyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo. Kovos su COVID-19 metu tam tikru laikotarpiu vienų priemonių buvo atsisakoma, kaip nebūtinų, buvo įvedamos kitos priemonės, ar, situacijai kintant, tam tikrais atvejais buvo grąžinamos ankstesnės priemonės arba jos dar labiau griežtinamos. Atsižvelgiant į tai, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 panaikinimas nereiškia atsakomybės už jo galiojimo metu nustatytų reikalavimų pažeidimus panaikinimo ar švelninimo“. Atstovas skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju Medžioklės taisyklės bei Medžioklės įstatymas buvo pakeisti 2024-03-14 priėmus Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedų įstatymą, kuris panaikino draudimą medžioklės plotuose su savimi turėti naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių, bei išskyrė sąrašą gyvūnų, kuriuos medžioti, naudojant šį įrankį nustatytu medžiojimo būdu, yra leidžiama. Teigia, kad atlikti teisės aktų pakeitimai neabejotinai susiaurino blanketinėje dispozicijoje numatytą administracinę atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį. Dėl to atstovas skunde teigia, jog, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkama teismų praktika ir netinkamai taikė ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

4.2.4. Taip pat atstovas skunde teigia, kad pačioje naujausioje teismų praktikoje išaiškinta, jog „Medžioklės taisyklių 58.3.9 punktas (redakcija, galiojusi iki 2024 m. gegužės 2 d.) draudė medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant juos turėti su savimi. <...>, kad Medžioklės taisyklių 58.3.9 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. gegužės 3 d., numatė, jog draudžiama medžioti, naudojant naktinius taikiklius, gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą negali būti medžiojami naudojant naktinius taikiklius, ar naudoti naktinius taikiklius medžiojant kitais būdais, nei nustatyta 11.12 papunktyje, kad apie nurodytų prietaisų turėjimą su savimi nėra kalbama, jog Medžioklės taisyklių 11.12 papunktis nurodo, jog naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant, kas yra laikoma tokiu medžiojimo būdu, kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos (Medžioklės taisyklių 11.3 papunktis), kad 2024 m. kovo 14 d. buvo priimtas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedu įstatymas, kurio 15² straipsnio 1 dalies 12 punkte yra nurodyta, jog medžioklėje yra leidžiama naudoti naktinius taikiklius ir jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras, iš to seka, jog pagal šiuo metu esantį teisinį reglamentavimą nėra numatyta administracinė atsakomybė už naktinių, lazerinių, termovizinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių turėjimą medžioklės metu su savimi, bei jų naudojimą medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras“. Atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas naikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra neteisėtas.

4.3. Atstovas skunde taip pat teigia, jog priimant Institucijos nutarimą buvo netinkamai taikytos ANK 290 straipsnio 18 dalies nuostatos, kadangi netinkamai identifikuotas teisės pažeidimo objektas, t. y. „administracinio nusižengimo padarymo priemonė“.

4.3.1. Nurodo, kad jo atstovaujamasis G. D. skundžiamu Institucijos nutarimu buvo kaltinamas ir nubaustas ne už neleistinos medžioklėje naudoti medžioklės priemonės naudojimą, bet už tokios priemonės turėjimą medžioklės metu su savimi, o, remdamasi paties G. D. paaiškinimais, Institucija padarė išvadą, jog G. D., vykdydamas medžioklę tykojant, šio priedėlio nenaudojo, o tik turėjo su savimi. Dėl to šiuo atveju administracinio nusižengimo įvykdymo objektas buvo tik „priedas prie optinių taikiklių“, t. y. priedėlis, todėl tik jis vienas galėjo būti konfiskuojamas, tinkamai taikant ANK 290 straipsnio 18 dalies nuostatas. Tuo tarpu leistinos medžioklėje naudoti medžioklės priemonės medžioklinio ginklo su ant jo pritvirtintu optiniu taikikliu (Medžioklės taisyklių 10.1.1. punktas) pripažinimas draudžiama medžioklėje naudoti priemone (Medžioklės taisyklių 58.3.9. punktas) galimas tik tokiu atveju, jeigu draudžiama priemonė „priedas prie optinių taikiklių“ buvo panaudotas jį sumontuojant ant optinio taikiklio. Pažymi, jog, kalbant apie draudžiamą medžioklėje naudoti priemonę - naktinį, lazerinį ir termovizinį taikiklį, neteisėta medžioklės priemonė yra montuojama tiesiogiai ant medžioklinio ginklo, nenaudojant optinio taikiklio, todėl nutarime nurodyto administracinio nusižengimo įvykdymo objektas buvo tik priedėlis, ir dėl to tik jis vienas galėjo būti konfiskuojamas.

4.3.2. Teigia, kad daug ką galima panaudoti labai įvairiems tikslams, bet tai nereiškia, jog naudojamas objektas dėl to keičia savo tikslinę paskirtį ar pavadinimą. Nurodo, kad teisės pažeidimo objektu optinis taikiklis, o tuo pačiu ir medžioklinis ginklas tampa tik juos panaudojus neteisėtam tikslui, t. y. naudojant montavimo žiedą, sumontavus ant optinio taikiklio naktinio matymo prietaiso ar termovizinį priedą prie optinio taikiklio, tačiau dėl galėjimo būti naudojamam kaip naktiniam taikikliui (specialisto išvada Nr. 3) „optinis taikiklis“ vis tiek netaps „naktiniu taikikliu“. Lygiai tas pats ir su „termoviziniu priedu prie optinio taikiklio“, nes, jį prijungus prie optinio taikiklio, jis ir toliau išliks Medžioklės taisyklių 58.3.9. punkte nurodytu „priedu prie optinių taikiklių“, o netaps kita Medžioklės taisyklių 58.3.9 punkte nurodyta neteisėta medžioklės priemone - „termoviziniu taikikliu“. Dėl to atstovas skunde teigia, jog specialisto nustatyta galimybė priedėlį naudoti kartu su optiniu taikikliu šioje byloje teisės taikymo klausimu nieko nereiškia. Pažymi, kad, remiantis Medžioklės taisyklių 58.3.9. punktu, ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas įvykdomas medžioklės metu su savimi vien turint atitinkamą priedą prie optinio taikiklio, t. y. priedą prie optinio taikiklio arba kitaip vadinamą „monokuliarą su montavimo žiedu“, nors medžiotojas net neturi medžioklinio ginklo su optiniu taikikliu.

4.3.3. Atstovas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių skundo argumentų realiai netgi nenagrinėjo, tik formaliai išlaikė procesinį reikalavimą pateikti sutrumpintus motyvus, t. y. teismas absoliučiai nepasisakė dėl to, kas šiuo atveju yra teisės pažeidimo objektas, kaip jis nustatomas taikant ANK ir/ar Medžioklės taisyklių nuostatas, kaip teismas vertina G. D. paaiškinimus dėl specialisto išvados turinio ir t. t. Pažymi, jog asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą yra sietina ne su teise pateikti skundą teismui, kad dokumentas ten pabūtų, bet su asmens teise išgirsti teismo poziciją dėl galimo teisės pažeidimo įvertinimo, tai teisė į realią teisinę gynybą, o ne teisinė fikcija. Dėl to atstovas skunde teigia esąs priverstas kartoti argumentus ir prašyti teismo pasisakyti dėl tokių argumentų pagrįstumo ir/ar jų nepagrįstumo.

4.4. Taip pat atstovas skunde teigia, jog jo atstovaujamojo atžvilgiu nepagrįstai netaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, individualizuojant administracinio poveikio priemones, nors teisinę atsakomybę lengvinančios, G. D. asmenybę apibūdinančios bei teisės pažeidimo įvykio aplinkybės leido tai padaryti.

4.4.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skunde nurodytas faktines bei teisines aplinkybes, dėl to netinkamai individualizavo teisines poveikio priemones. Nurodo, jog G. D. priedėlio medžioklės metu nepanaudojo. Pažymi, kad Institucija su tuo sutiko, nes nutarimas priimtas už draudžiamos medžioklėje naudoti priemonės turėjimą medžioklės metu su savimi. Taip pat nurodo, jog niekam jokia žala nepadaryta, G. D. priedėlį su savimi turėjo ne tiesiogine prasme, bet daugiau perkeltine, nes priedėlis vykdytos medžioklės tykojant metu buvo paliktas automobilyje. Dėl to atstovas skunde teigia, kad G. D. įvykdyta neteisėta veika buvo pavojinga daugiau formalia prasme, bet realios grėsmės įstatymo saugomoms vertybėms nesukėlė. Juo labiau, kad medžioklės metu joks gyvūnas sumedžiotas nebuvo, nebuvo paleistas nei vienas šūvis. Dėl to bet kokios prielaidos apie galimą priedėlio panaudojimą vykdant medžioklę yra nerealios.

4.4.2. Taip pat atstovas skunde teigia, jog nutarimu konfiskuoto turto vertė, išskyrus priedėlio vertę, yra neproporcinga įvykdytam teisės pažeidimui, nes šautuvas su laikikliais optiniam taikikliui tvirtinti, su diržu ir dėklu kainuoja apie 1 500 Eur, o optinis taikiklis dar apie 1 500 Eur, ir tai bendroje sumoje sudaro 3 000 Eur. Pažymi, jog Institucija G. D. nurodytų daiktų kainų neginčijo. Dėl to prašo netaikyti šautuvo, optinio taikiklio, dėklo, diržo ir šovinių konfiskacijos.

4.4.3. Taipogi atstovas skunde teigia, kad teisės medžioti atėmimas trejiems metams yra neadekvatus laiko periodas, prašo šį terminą sutrumpinti iki vienerių metų.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į G. D. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir administracinėn atsakomybės patraukto asmens G. D. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus skundo netenkinti. Teigia, jog skundas nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas skundo aplinkybes, tinkamai įvertinęs įrodymus, pagrįstai netenkino skundo. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl skunde pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde G. D. atstovas, nesutikdamas su skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir Institucijos nutarimu, nurodo, kad G. D. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta, vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, nes nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigalioję Medžioklės taisyklių ir Medžioklės įstatymo pakeitimai lengvina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį. Taigi, iš esmės G. D. atstovas apeliaciniame skunde neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

7. Pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu ir Institucijos nutarimo priėmimo metu) atsakė tas, kas medžiojo draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti Medžioklės taisyklių pažeidimą. Medžioklės taisyklių 58.3.9. punkte (redakcija, galiojusi iki 2024 m. gegužės 3 d.) buvo numatyta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi. Iš šių nuostatų akivaizdu, jog buvo įtvirtintas absoliutus draudimas medžioklės metu naudoti arba net ir turėti su savimi minimus įrankius.

8. Byloje nustatyta, kad, aplinkos apsaugos pareigūnams 2024-01-04 patikrinus G. D. vairuojamą automobilį, po vairuotojo sėdyne juodame maišelyje buvo rastas naktinio matymo monokuliaras su montavimo žiedu (b. l. 44; administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), l. 18). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2024-03-14 pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 40-(28)-IS1-9-(13.2) nurodyta, jog tirti pateiktas prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini) yra naktinio matymo monokuliaras „F455 PULSAR“, naktinio matymo monokuliaras „F455 PULSAR“ be papildomo perdarymo, panaudojant pereinamąjį žiedą, tvirtinasi ant tirti pateikto šautuvo optinio taikiklio „KHALES“, Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimui pateiktą naktinio matymo monokuliarą, kuris pereinamuoju žiedu tvirtinasi prie optinio taikiklio, galima naudoti kaip naktinio matymo taikiklį (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), l. 32-37). Iš karto po užfiksuoto pažeidimo įvykio vietoje G. D. pripažino, kad su savimi turėjo naktinio matymo priedėlį, kuris dedasi ant optikos (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), l. 30). Pažymėtina, jog 2024-04-29 raštu teiktame paaiškinime G. D. nurodė, kad pareigūnų po automobilio vairuotojo sėdyne rasto „naktinio matymo monokuliaro su montavimo žiedu“ 2024-01-04 vykdytos medžioklės metu „su savimi neturėjo“, t. y. ši priemonė visą laiką buvo automobilyje po sėdyne (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), l. 4-5). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. V. 2024-01-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad prieš pradedant tikrinti automobilį, paklausė, ar medžiotojai neturi draudžiamų medžioklėje įrankių (naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ar jų priedų prie optinių taikiklių), jie atsakė, jog tokių draudžiamų įrankių neturi, tikrindami automobilį, po priekine vairuotojo sėdyne juodame maišelyje rado termovizorinį monokuliarą su tvirtinimo žiedu, kuriuo monokuliaras tvirtinasi prie optikos, radus termovizorinį monokuliarą, medžioklės vadovas G. D. prašė nefilmuoti, siūlė susitarti, nepavykus susitarti, G. D. pasakė, jog šis prietaisas priklauso jam, jis žinojo, kad medžiojant jį turėti yra draudžiama, paaiškino, jog medžiodamas norėjo išbandyti draugo dovanotą dovaną, t. y. termovizorinį monokuliarą (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), l. 18). Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis patvirtina įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas (b. l. 44). Taigi, nors patikrinimo metu naktinio matymo monokuliaras su montavimo žiedu buvo rastas G. D. automobilyje po sėdyne ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog naktinio matymo monokuliarą su montavimo žiedu G. D. buvo sumontavęs ant savo šaunamojo ginklo bei naudojęs medžioklės metu tykojant, nėra, tačiau pagal teismų praktiką administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį kilti pakanka byloje nustatyto fakto, jog medžioklės plotų vienete rastas asmens turėtas draudžiamas naktinio matymo prietaisas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-628/2020). Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog G. D., 2024 m. sausio 4 d. vykusios medžioklės metu su savimi turėdamas naktinio matymo taikiklį – naktinio matymo monokuliarą su montavimo žiedu - pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 58.3.9 punkto (redakcija, galiojusi iki 2024 m. gegužės 3 d.) draudimą, kuris pagal Medžioklės taisyklių 74.1 punktą vertinamas kaip šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas.

Dėl ANK 3 straipsnio 2 dalies taikymo

9. Kaip minėta, ginčo dėl byloje nustatytų faktinių įvykio aplinkybių nėra, G. D. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius teigia, jog jo atstovaujamojo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta ANK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes nuo 2024-05-01 įsigaliojusios Medžioklės įstatymo ir Medžioklės taisyklių nuostatos leidžia medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius.

9.1. ANK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Taip pat ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas.

9.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisės teorijoje ir teismų jurisprudencijoje gana vieningai pripažįstama, kad baudžiamasis įstatymas (atitinkamai, ir įstatymas, įtvirtinantis atsakomybę už administracinį nusižengimą), kuris panaikina veikos nusikalstamumą (atsakomybę už administracinį nusižengimą), yra toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos (administracinio nusižengimo) sudėties (visiška dekriminalizacija) arba susiaurinta nusikalstamos veikos (administracinio nusižengimo) sudėtis, numatant naujus šios sudėties požymius arba atsisakant buvusių jos požymių (dalinė dekriminalizacija), dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos (nebeužtraukia administracinės atsakomybės). Taigi, svarbus kriterijus, leidžiantis įstatymą vertinti kaip turintį grįžtamąją galią, yra ne vien tik sankcijos dydis, tačiau ir administracinės atsakomybės ribas siaurinančios teisės normos dispozicijos identifikavimas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-618-317/2021).

9.3. Veikos padarymo metu galiojusi ANK 290 straipsnio 5 dalis numatė atsakomybę už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Šio nusižengimo padarymas užtraukė baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Nuo 2024-05-01 įsigaliojusi ANK 290 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už medžiojimą Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme nurodytais draudžiamais įrankiais ir priemonėmis, taip pat Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytais draudžiamais medžioklės būdais. Toks nusižengimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Taigi, iš šio straipsnio dispozicijos ir sankcijos matyti, jog atsakomybė už šį nusižengimą nebuvo panaikinta ar sušvelninta, įsigaliojus naujai redakcijai, dispozicijoje tik buvo sukonkretinti teisės aktai, kuriuose nurodyti draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės bei draudžiami medžiojimo būdai.

9.4. Kadangi ANK 290 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, todėl, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, jog asmuo medžiojo teisės aktuose numatytais draudžiamais įrankiais ir priemonėmis arba draudžiamais medžioklės būdais.

9.5. Byloje tiriamo nusižengimo padarymo metu galiojusių Medžioklės taisyklių 58.3. punkte buvo nurodyta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi (Medžioklės taisyklių 58.3.9. papunktis). Šio papunkčio pažeidimas pagal Medžioklės taisyklių 74.1. punktą vertinamas šiurkščiu Medžioklės taisyklių pažeidimu. Nuo 2024-05-03 įsigaliojusių Medžioklės taisyklių 58.3.9. papunktis draudžia naudojant naktinius taikiklius medžioti gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą negali būti medžiojami naudojant naktinius taikiklius, ar naudoti naktinius taikiklius medžiojant kitais būdais, nei nustatyta 11.12 papunktyje. Taigi, tiek nusižengimo padarymo metu, tiek vėliau įsigaliojusios Medžioklės taisyklės draudžia medžioti naudojant naktinius taikiklius ar naudoti naktinius taikiklius medžiojant kitais būdais, bet nuo 2024-05-03 įsigaliojusios Medžioklės taisyklės numato tik vieną išimtį, kada naktinio matymo taikikliai gali būti naudojami medžioklėje, t. y. naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant (Medžioklės taisyklių 11.12. punktas). Iš šių Medžioklės taisyklių nuostatų analizės matyti, jog šiuo metu galiojančios Medžioklės taisyklės visiškai nepanaikino draudimo medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius, tik numato absoliutaus draudimo išlygą. Be to, 2024 m. kovo 14 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedų Nr. XIV-2483 įstatymas, kuriame atsirado nuostata, jog leidžiama medžioklėje naudoti (15² straipsnio 1 dalies 12 punktas) naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo 2024 m. gegužės l d. Pažymėtina, kad netgi nuo 2024-05-01 įsigaliojusios Medžioklės įstatymo nuostatos absoliutaus draudimo medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius nepanaikino, o tik numatė išimtį, t. y. sukonkretino gyvūnų rūšis, kurias medžiojant tykojimo būdu galima naudoti naktinio matymo taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių. Taigi, nuo 2024-05-01 įsigalioję ANK ir Medžioklės įstatymo pakeitimai, bei nuo 2024-05-03 įsigalioję Medžioklės taisyklių pakeitimai nepanaikino administracinės atsakomybės už naktinių matymo taikiklių naudojimą.

9.6. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog apylinkės teismas, netenkindamas prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną G. D. atžvilgiu ANK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu, nepagrįstai vadovavosi kasacine nutartimi Nr. 2AT-45-489/2022 ir nukrypo nuo ginčo klausimu jau suformuotos apeliacinės instancijos teismų praktikos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-217-1058/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-244-876/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-243-1049/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-291-927/2024). Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Nors skunde nurodytose administracinio nusižengimo bylose, kuriose įvykio aplinkybės buvo identiškos ar iš esmės tapačios kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismai teisenas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį nutraukė pripažinę, kad nuo 2024-05-01 įsigalioję Medžioklės įstatymo ir Medžioklės taisyklių pakeitimai švelnina administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų teisinę padėtį, dėl to turi grįžtamąją galią, tačiau nei vieno iš šiose administracinių nusižengimų bylose priimtų apeliacinės instancijos teismo sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas nebuvo patikrintas kasacine tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-243-1049/2024, Aplinkos apsaugos departamentas prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau kasacinės instancijos teisme ši byla dar neišnagrinėta, sprendžiamas tik prašymo priėmimo nagrinėti klausimas, pareikalauta administracinio nusižengimo byla. Dėl to minėtose administracinių nusižengimų bylose priimti teismų sprendimai nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį negali būti vertinami kaip precedentai.

9.7. Tiek Vilniaus, tiek ir Kauno apygardos teismai administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-217-1058/2024, Nr. AN2-244-876/2024, Nr. AN2-243-1049/2024, Nr. AN2-291-927/2024, kaip ir G. D. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius skunde teigia, jog nėra pagrindo vadovautis kasacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-45-489/2022, nes toje byloje buvo sprendžiamas atsakomybės klausimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymo, t. y. priimta ne analogiškoje byloje, o ir jos aplinkybės savo esme ir teisine prasme nėra analogiškos. Pažymėtina, kad nors kasacinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-45-489/2022, nagrinėjo klausimus, susijusius su ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytu administraciniu nusižengimu, tačiau šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl teisės nuostatų, t. y. ANK 3 straipsnio 2 dalies, taikymo, kuris yra aktualus ir nagrinėjamu atveju. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad „ANK 45 straipsnio 4 dalies, pagal kurią nubausta E. S., dispozicija yra blanketinė, t. y. atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už jame nurodytų kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nevykdymą. Minėtu nutarimu, atsižvelgus į tuo metu buvusią situaciją, buvo nustatytos priemonės COVID-19 infekcinės ligos plitimui suvaldyti, tarp jų draudimas artimai kontaktuoti daugiau nei dviem šeimoms ir (ar) dviem namų ūkiams arba daugiau nei 5 asmenims uždarose erdvėse, o ne nustatyta administracinė atsakomybė už Nutarime nurodytų reikalavimų nesilaikymą. Šios teisės aktais nustatytos kovos su COVID-19 priemonės ir reikalavimai kito atsižvelgiant į ligos plitimo dinamiką, naujas mokslines žinias ir kt. Tam tikru laikotarpiu vienų priemonių buvo atsisakoma kaip nebūtinų, buvo įvedamos kitos priemonės, ar situacijai kintant tam tikrais atvejais buvo vėl grąžinamos ankstesnės priemonės arba jos buvo dar labiau griežtinamos. Todėl Nutarimo panaikinimas nereiškia atsakomybės už jo galiojimo metu nustatytų reikalavimų pažeidimus panaikinimo ar švelninimo. ANK normų nustatyta atsakomybė už E. S. padarytą administracinį pažeidimą, nustatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, nebuvo nei panaikinta, nei sušvelninta, nei kitaip buvo palengvinta pažeidėjos teisinė padėtis. Todėl taikyti E. S. ANK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo“. Analogiškas išaiškinimas dėl ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų netaikymo, pasikeitus poįstatyminio teisės akto nuostatoms, pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022.

9.8. Kaip matyti iš šio kasacinio teismo išaiškinimo, poįstatyminis teisės aktas, numatęs draudimą, kuris vėliau buvo panaikintas ar pakeistas kitu draudimu, taip pat ir švelninančiu, kaip ir nagrinėjamu atveju nuo 2024-05-01 įsigalioję Medžioklės įstatymo pakeitimai, bei nuo 2024-05-03 įsigalioję Medžioklės taisyklių pakeitimai, leidę naudoti naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant tykojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras, visiškai nepanaikinę draudimo naudoti naktinius matymo taikiklius, neturi grįžtamosios galios, nes administracinė atsakomybė už šių draudimų pažeidimą nėra numatyta minėtuose teisės aktuose, o yra numatyta ANK 290 straipsnio 5 dalyje.

9.9. Be to, nagrinėjamu atveju nors G. D. nubaustas už tai, kad medžiodamas tykojant su savimi turėjo draudžiamą medžioklėje turėti įrankį – naktinio matymo taikiklį, tačiau paties G. D., kaip medžioklės vadovo, išduotame „(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio“ medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusiame nuo 2024-01-02 iki 2024-03-31, nurodyta, jog leidžiama medžioti „tykojant/sėlinant“ (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), l. 17). Be to, medžioklės lapas išduotas medžiojant ne tik šernus, lapes, bet ir briedžius, tauriuosius elnius, stirnas, bebrus, pilkuosius kiškius, antis ir kt., o pagal Medžioklės taisyklių 15 punktą briedžių, tauriųjų elnių, stirnų medžioklė yra limituojama ir šių gyvūnų medžioklėje naktinio matymo taikiklių naudojimas yra draudžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad G. D. tiriamo įvykio metu turėjo teisę medžioti ne tik tykojant, bet ir sėlinant, kad galėjo būti medžiojami ne tik šernai, lapės, bet ir kiti gyvūnai, kurių medžioklė naudojant naktinius matymo taikiklius buvo ir šiuo metu yra draudžiama, daroma išvada, jog nagrinėjamu konkrečiu atveju nuo 2024-05-01 įsigalioję Medžioklės įstatymo ir nuo 2024-05-03 įsigalioję Medžioklės taisyklių pakeitimai G. D. teisinės padėties nešvelnina. Tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sumedžiotas nei vienas gyvūnas, asmens atsakomybės nešvelnina ir esminės reikšmės veikos kvalifikacijai neturi.

10. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pritaikė aktualių teisės aktų nuostatas ir pateikė jų atitinkamą vertinimą, todėl priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Dėl to apeliacinio skundo reikalavimas nutraukti G. D. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį ANK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkinamas.

Dėl konfiskavimo

11. Apeliaciniu skundu G. D. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius teigia, kad galėjo būti konfiskuotas tik priedėlis, bet ne G. D. šaunamasis ginklas, optika, šoviniai, diržas, medžioklinis dėklas, kad minėtų daiktų nepagrįstas konfiskavimas yra neproporcinga priemonė.

11.1. Kaip jau minėta, nusižengimo padarymo metu galiojusioje ANK 290 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Iki 2024-05-03 galiojusių Medžioklės taisyklių 58.3.9 papunktyje buvo nurodyta, jog draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, jog G. D. pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį nubaustas už tai, kad jis 2024-01-04 medžiojo tykojant ir, medžiodamas medžiokliniu graižtviniu šautuvu su ant ginklo pritvirtinta optika, su savimi turėjo naktinio matymo monokuliarą su montavimo žiedu.

11.2. Pagal ANK 290 straipsnio 18 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.

11.3. Byloje nustatyta, kad medžioklėje G. D. naudojo graižtvinį šautuvą su optika bei su savimi turėjo naktinio matymo monokuliarą su montavimo žiedu. Taigi, byloje įrodyta, jog medžioklės metu G. D. su savimi turėjo tuo metu medžioklėje draudžiamą turėti priemonę – naktinio matymo taikiklį. Pastebėtina, kad iš karto po užfiksuoto pažeidimo įvykio vietoje G. D. pripažino, jog su savimi turėjo naktinio matymo priedėlį, kuris dedasi ant optikos (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), l. 30), bet 2024-04-29 raštu teiktame paaiškinime nurodė, kad pareigūnų po automobilio vairuotojo sėdyne rasto „naktinio matymo monokuliaro su montavimo žiedu“ 2024-01-04 vykdytos medžioklės metu „su savimi neturėjo“, t. y. ši priemonė visą laiką buvo automobilyje po sėdyne (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), l. 4-5). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. V. 2024-01-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad prieš pradedant tikrinti automobilį, paklausė, ar medžiotojai neturi draudžiamų medžioklėje įrankių (naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ar jų priedų prie optinių taikiklių), jie atsakė, kad tokių draudžiamų įrankių neturi, tikrindami automobilį, po priekine vairuotojo sėdyne juodame maišelyje rado termovizorinį monokuliarą su tvirtinimo žiedu, kuriuo monokuliaras tvirtinasi prie optikos, radus termovizorinį monokuliarą, medžioklės vadovas G. D. prašė nefilmuoti ir siūlė susitarti, nepavykus susitarti, G. D. pasakė, jog šis prietaisas priklauso jam, jis žinojo, kad medžiojant jį turėti su savimi yra draudžiama, paaiškino, jog medžiodamas norėjo išbandyti draugo dovanotą dovaną, t. y. termovizorinį monokuliarą (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), l. 18). Tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis patvirtina įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas (b. l. 44). Taigi, nors patikrinimo metu naktinio matymo monokuliaras su montavimo žiedu buvo rastas G. D. automobilyje, tačiau paties G. D. pirminiame paaiškinime bei minėtame tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, taip pat vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, jog G. D. naktinio matymo monokuliarą su montavimo žiedu turėjo su savimi medžiodamas. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2024-03-14 pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 40-(28)-IS1-9-(13.2) nurodyta, kad tirti pateiktas prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini) yra naktinio matymo monokuliaras „F455 PULSAR“, naktinio matymo monokuliaras „F455 PULSAR“ be papildomo perdarymo, panaudojant pereinamąjį žiedą, tvirtinasi ant tirti pateikto šautuvo optinio taikiklio „KHALES“, Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimui pateiktą naktinio matymo monokuliarą, kuris pereinamuoju žiedu tvirtinasi prie optinio taikiklio, galima naudoti kaip naktinio matymo taikiklį (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), l. 32-37). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį kilti pakanka byloje nustatyto fakto, jog medžioklės plotų vienete rastas draudžiamas naktinio matymo prietaisas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-628/2020). Tai, kad naktinio matymo monokuliaras visą medžioklės laiką buvo automobilyje ir, kaip teigiama G. D. 2024-04-29 pateiktame paaiškinime, nebuvo naudotas medžioklės metu, nešalina administracinės atsakomybės, nes vien medžioklės plotų vienete draudžiamo turėti įrenginio turėjimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.

11.4. Kadangi G. D. įvykio metu medžiojo, tai medžioklėje jo naudotas teisėtai turimas šaunamasis ginklas, optika, šoviniai, diržas, medžioklinis dėklas, kaip ir neteisėtai medžioklės plotų vienete turėtas naktinio matymo taikiklis, yra G. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo priemonės, nes pagrindinis medžioklės įrankis yra ginklas, todėl pagrįstai nutarta konfiskuoti šautuvą kartu su idealiai jam tinkančia naktinio matymo ir kt. įranga, kuriuos turint su savimi, buvo padaryta įstatymų draudžiama veika (kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-79-222/2015, 2AT-55-648/2018, 2AT-24-1073/2019, 2AT-1-628/2020, 2AT-62-689/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-18-654/2017).

12. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad G. D., įvykdžiusiam ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, Institucija pagrįstai paskyrė administracinio poveikio priemonę – medžioklėje naudoto šaunamojo ginklo su optika, šoviniais, odiniu diržu ir medžiaginiu dėklu bei turėto naktinio matymo prietaiso konfiskavimą.

13. Nors apeliantas skunde teigia, kad šių priemonių konfiskavimas yra neproporcingas, nes šautuvas su laikikliais optiniam taikikliui tvirtinti, su diržu ir dėklu kainuoja apie 1 500 Eur, o optinis taikiklis dar apie 1 500 Eur, ir tai bendroje sumoje sudaro 3 000 Eur, tačiau skunde įvardintas šautuvo su priedais bei optinio taikiklio vertes patvirtinančių duomenų nepateikė. Be to, pažymėtina, jog G. D., kaip medžiotojas, privalantis išmanyti tiek Medžioklės įstatymą, tiek ir Medžioklės taisykles, žinantis atsakomybę už šių norminių aktų pažeidimą, turėjo žinoti bei žinojo, kad už medžioklėje draudžiamo turėti naktinio matymo monokuliaro su montavimu žiedu turėjimą yra taikomas neteisėtos veikos padarymo įrankių, priemonių ar dalyko konfiskavimas.

14. Dėl to konstatuojama, kad Institucija ir apylinkės teismas, priimdami skundžiamus sprendimus G. D. administracinio nusižengimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai G. D. taikė ANK 290 straipsnio 18 dalies nuostatas ir konfiskavo šaunamąjį ginklą su optika, šoviniais, odiniu diržu bei medžiaginiu dėklu ir naktinio matymo monokuliarą su montavimo žiedu, todėl keisti tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliaciniame skunde nurodytais motyvais dėl šių priemonių konfiskavimo nėra teisinio pagrindo.

Dėl paskirtos nuobaudos

15. Nors apeliaciniame skunde G. D. paskirtos nuobaudos – baudos dydžio klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos nuobaudos individualizavimu, nenurodyti, tačiau, įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį nutraukti, pasisakytina ir dėl G. D. paskirtos nuobaudos - baudos.

15.1.Už ANK 290 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

15.2. Skundžiamu Institucijos nutarimu G. D. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta 600 Eur bauda, t. y. minimalaus dydžio bauda. Nustatant baudos dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes bei į tai, kad G. D. paskirta minimalaus dydžio bauda ir apeliaciniu skundu paskirtos baudos dydis nėra ginčijamas, neprašoma jos sumažinti, daroma išvada, kad G. D. paskirta bauda nėra aiškiai per didelė, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracine tvarka nubausto G. D. asmenybę, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

15.3. Apeliaciniu skundu G. D. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius nesutinka su jo atstovaujamajam G. D. pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminu, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo 3 metams teisėtumo ir pagrįstumo.

15.4. ANK 290 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

15.5. Institucijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu G. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas minimaliam trejų metų terminui.

15.6. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

15.7.Teismų praktikoje pažymėta, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

15.8.Apeliaciniu skundu G. D. atstovas prašo jo atstovaujamajam specialiosios teisės atėmimą sutrumpinti iki vienerių metų, t. y. prašo teisės medžioti atėmimą skirti trumpesniam terminui nei numatyta ANK 290 straipsnio 17 dalyje.

15.9. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

15.10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). T. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Be to, pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

15.11.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą G. D. padarė tyčia, anksčiau už Medžioklės taisyklių pažeidimus jis nebuvo baustas, tiriamu atveju jis organizavo medžioklę ir jai vadovavo. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog G. D. neteistas, jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nėra pradėta (b. l. 82). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus rodo, kad G. D. penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka buvo baustas 10 kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (8 kartus pagal ANK 416 straipsnio 2, 3 dalis (už nustatyto greičio viršijimą) ir 2 kartus pagal ANK 417 straipsnio 2, 3 dalis už tai, kad paliko automobilį stovėti draudžiamoje vietoje ilgesniam laikui nei reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, bei už tai, kad vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone), nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Pažymėtina, jog iš pažymos apie ankstesnius G. D. baustumus matyti, kad G. D. visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, nėra baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, kaip minėta, nebuvo baustas ir už Medžioklės taisyklių pažeidimus (b. l. 83-87). G. D. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio charakterizuojamas teigiamai, savo, kaip medžiotojo, pareigas atlieka tinkamai, laikosi medžioklės taisyklių bei saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų, korektiškas ir taktiškas su kolegomis, puoselėja pagarbius tarpusavio santykius, vengia asmens žeminimo, įžeidinėjimo, apkalbų, medžiotojų būrelio nariai jį apibūdina kaip draugišką, turintį gerą humoro jausmą kolegą, nusiskundimų jo atžvilgiu iš kitų medžiotojų nebuvo gauta (b. l. 46). Šio medžiotojų būrelio 2024-05-28 pateiktoje G. D. charakteristikoje taip pat nurodyta, kad G. D. 2021 m. išsilaikė medžioklės bei medžiotojo selekcininko egzaminus, jam buvo suteikta medžiotojo-selekcininko kvalifikacija, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio veikloje pradėjo dalyvauti nuo 2017 metų. Taip pat nurodyta, jog G. D. yra ūkininkas, jis pats bei kartu su kitais medžiotojais saugo savo ir kitų ūkininkų pasėlius nuo žvėrių daromos žalos, niekada neatsisako su savo turima technika išvalyti melioracijos griovius, pašalinant neperspektyvias bebravietes, aktyviai dalyvauja draugijos skyriaus ir būrelio organizuojamuose renginiuose. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas 2024-05-28 pateiktoje G. D. charakteristikoje taip pat G. D. charakterizuoja teigiamai, nurodo, kad jis vedęs, užaugino du vaikus, yra pažangus ūkininkas, ne kartą buvo apdovanotas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus už pasiekimus žemės ūkyje, yra aktyvus seniūnijos bei bendruomenės renginių rėmėjas, medžiotojų draugijos narys, dėl jo nusiskundimų seniūnija nėra gavusi (b. l. 47). Pažymėtina ir tai, kad nusižengimo padarymo metu nei vienas šūvis medžioklėje nebuvo iššautas, nei vienas gyvūnas nebuvo sumedžiotas, medžioklėje naudoti draudžiamas prietaisas buvo rastas automobilyje nesumontuotas ant ginklo. Visos šios paminėtos aplinkybės švelnina administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. atsakomybę. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog, sprendžiant G. D. taikytos nuobaudos – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo klausimą, įtakos turi ir nuo 2024-05-01 įsigalioję Medžioklės įstatymo ir nuo 2024-05-03 įsigalioję Medžioklės taisyklių nuostatų pakeitimai, pagal kuriuos naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant (Medžioklės taisyklių 11.12 punktas) ir kad medžioklėje leidžiama naudoti naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras (Medžioklės įstatymo 15² straipsnio 12 punktas).

16. Esant visumai paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog G. D. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas neatitinka padaryto nusižengimo pavojingumo bei G. D. asmenybės. Byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti G. D. specialiąją teisę, t. y. teisę medžioti, atėmus trumpesniam terminui. Dėl to G. D. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo – terminas trumpinamas iki vienerių metų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, G. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo – terminą sutrumpinti iki vienerių metų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ilona Jakubėnienė