Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. atstovo advokato R. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. liepos 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria G. V. atstovo advokato R. M. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausios specialistės M. V. 2024 m. birželio 12 d. sprendimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6.2. Skunde taip pat pažymėjo, kad ANK 290 straipsnio 5 dalis, pagal kurią G. V. pripažintas padaręs nusižengimą laikytina blanketine teisės norma, tai yra atsakomybė kyla tik tuomet kai pažeidžiamos medžioklės taisyklės. Šių taisyklių 58.3.9 punktas tuomet draudė medžiojant naudoti naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi. 2024 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas papildytas 15¹ ir 15² straipsniais. Šio įstatymo 15² straipsnio 12 punktas numato, jog leidžiama naudoti naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad G. V. rengėsi sumedžioti būtent šerną. Tokiu būdu buvo pakeista ir medžioklės taisyklių 58.3.9 punkto redakcija. Apelianto teigimu, aprašytas teisinio reguliavimo pasikeitimas suponuoja išvadą, jog netaikant naujo teisinio reguliavimo, būtų padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, kuris turi akivaizdžią įtaką neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai. Mano, kad administracinio nusižengimo byla turi būti atnaujinta, o atnaujinus bylą administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. atstovo advokato R. M. skundas tenkinamas

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutarties, kuria G. V. atstovo advokato R. M. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios specialistės M. V. 2024 m. birželio 12 d. sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas, teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad ji negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.

9. Proceso atnaujinimas – tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų (institucijų) procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo (institucijos) procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ANK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Sprendžiant baigtoje administracinio nusižengimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės, sprendžiama tik tai, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.

11. Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad atnaujinti administracinę teiseną šioje byloje yra siekiama tuo pagrindu, jog teisės aktas, kuriame numatytų draudimų nesilaikė G. V. ir dėl to buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei nubaustas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimu, nuo 2024 m. gegužės 1 d. buvo pakeistas, papildytas, jame nebeliko draudimo naudoti naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant juos turėti su savimi. Tokiu būdu, skundo autoriaus nuomone, jo administracinę atsakomybę panaikinantis įstatymas turi būti taikomas retrospektyviai pagal ANK 3 straipsnio 2 dalies taisyklę, dėl ko yra visos sąlygos atnaujinti administracinio nusižengimo bylą vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nors su tokiu teisiniu situacijos vertinimu nesutiko nei Institucija, nei apylinkės teismas, visgi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, analizuojamos bylos kontekste iš tiesų konstatuotinos naujai paaiškėjusios aplinkybės, šiai dienai betarpiškai susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, jam paskirtos bei neįvykdytos nuobaudos tolesnio vykdymo klausimu, kurios anksčiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos.

13. Vienas pagrindinių apylinkės teismo bei Institucijos argumentų atsisakant atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tai, kad ANK 290 straipsnio 5 dalies redakcija nebuvo keista, o atlikti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo pakeitimai ir Medžioklės taisyklių nauja redakcija G. V. teisinei padėčiai įtakos neturi. Aukštesnės instancijos teismas su tokia ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų teisine interpretacija nesutinka.

14. ANK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis).

15. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, G. V. 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimu paskirta nuobauda pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį šiai dienai nėra įvykdyta (bauda nesumokėta, taip pat galioja administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas, specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams). Kaip jau buvo nurodyta, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.3.9 punktas Institucijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo surašymo G. V. metu, draudė medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi, tačiau 2024 m. kovo 14 d. buvo priimtas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedu įstatymas, kurio 15² straipsnio 12 punkte yra nurodyta, jog medžioklėje yra leidžiama naudoti naktinius taikiklius ir jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai buvo pakeistos ir Medžioklės taisyklės, kuriose, kaip minėta, buvo įtvirtinta, jog yra draudžiama medžiojant naudoti naktinius taikiklius medžiojant kitais būdais, nei medžiojant tykojant (Medžioklės taisyklių 11.12 papunktis). Taigi pagal nurodytą reguliavimą, šiuo metu, kai G. V. medžiojo būdamas bokštelyje, nebetaikoma administracinė atsakomybė už naktinių taikiklių, taip pat ir termovizorinių, naudojimą medžiojant tykojant.

16. Sutiktina su apylinkės teismo nutartyje ir Institucijos sprendime nurodytomis aplinkybėmis, jog asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, o ANK 290 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios inkriminuotos G. V., tiek administracinio nusižengimo padarymo, tiek šiuo metu nėra pasikeitusios, visgi, tai nėra pagrindas teigti, jog įstatymas neturi grįžtamosios galios ANK 3 straipsnio 2 dalies prasme. Nagrinėjamu atveju sąvoka „įstatymas“ apima ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose, kaip minėta, panaikinta administracinė atsakomybė už naktinių, taip pat termovizorinių, taikiklių naudojimą medžioklėje. Be to, pakeisti Medžioklės įstatymas ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, į kuriuos nukreipia blanketinė ANK 290 straipsnio 5 dalies dispozicija, lemia ir pačios ANK 290 straipsnio 5 dalies turinio pakeitimą. Akivaizdu, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato atitinkamų draudimų, už kurių pažeidimą nagrinėjamu atveju nubaustas G. V.. Taigi tiek Medžioklės įstatymas, tiek Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, priešingai, nei dėstoma Institucijos sprendime ir apylinkės teismo nutartyje, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Būtent tokia pozicija formuojama ir naujausioje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-217-1058/2024).

17. Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-45-489/2022 šiuo atveju precedento nesukuria. Nurodyta nutartis buvo priimta ne analogiškoje byloje, o sprendžiant asmens atsakomybės už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu karantino laikotarpiu nustatytų ribojimų ir draudimų pažeidimus klausimą. Kasacinis teismas konstatavo, jog nepaisant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ panaikinimo, ANK normų nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį pažeidimą, nustatytą ANK 45 straipsnio 4 dalies, nebuvo nei panaikinta, nei sušvelninta, nei kitaip buvo palengvinta pažeidėjo teisinė padėtis, todėl taikyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo. Kovos su COVID-19 metu tam tikru laikotarpiu vienų priemonių buvo atsisakoma, kaip nebebūtinų, ir buvo įvedamos kitos priemonės, ar situacijai kintant tam tikrais atvejais buvo grąžinamos ankstesnės priemonės arba jos dar labiau griežtinamos. Atsižvelgiant į tai, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 panaikinimas nereiškia atsakomybės už jo galiojimo metu nustatytų reikalavimų pažeidimus panaikinimo ar švelninimo. Nagrinėjamu gi atveju Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklės bei Medžioklės įstatymas buvo pakeisti 2024 m. kovo 14 d. priėmus Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedų įstatymą, kuris panaikino draudimą medžioklės plotuose turėti termovizorinius taikiklius, tokiu būdu sušvelninant teisinę padėtį, t. y. susidarė skirtinga teisinė situacija, kurioje teigti, kad nagrinėjamu atveju nurodytų teisės aktų pakeitimai nereiškia G. V. atsakomybės švelninimo, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

18. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas, nagrinėdami prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, netinkamai aiškino ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto, ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Analizuojamos bylos kontekste proceso atnaujinimas yra tikslingas ir būtinas, kadangi pasikeitęs teisinis reglamentavimas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurios šiuo atveju tiesiogiai susijusios su įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, tai yra administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. kaltės bei jam paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo klausimu.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino įstatymą, todėl konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas naikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. birželio 12 d. sprendimą bei atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atnaujinus administracinio nusižengimo bylą Institucija, objektyviai ištyrusi faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pasikeitusį teisės aktų reglamentavimą, tinkamai įvertinusi įrodymus, turėtų priimti sprendimą dėl G. V. administracinės atsakomybės ir tolimesnio jam paskirtos nuobaudos vykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. atstovo advokato R. M. skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios specialistės M. V. 2024 m. birželio 12 d. sprendimą ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini).

Bylą grąžinti Institucijai tolimesniam tyrimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.