- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- II-80-1023/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00035-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaida Baumilė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. P.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Prienų rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. P. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 10 d. nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. balandžio 2 d. teisme gautu skundu (b. l. 2-6) prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 6 dalį ir panaikinti 2021 m. kovo 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 79-ANR-N-261-2021 jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, arba specialiosios teisės atėmimą sutrumpinti iki 1 mėnesio termino.
2. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjas su skundžiamu nutarimu sutinka iš dalies, mano, jog nutarimas dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, jog 2021-02-11 M. P., vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę MERCEDES-BENZ ACTROS, valst. numeris (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., krašto keliu Kaunas-Prienai-Alytus, kuriame maksimalus leistinas greitis yra 90 km/h, pradėjo lenkimo manevrą leistinoje vietoje, o susilyginus su lenkiama transporto priemone, M. P. pastebėjo ištisinę liniją. Užbaigė lenkimo manevrą už sankryžos. Lenkiama transporto priemonė važiavo pernelyg lėtai, todėl pareiškėjui siekiant grįžti į kelio eismo juostą, būtų tekę sumažinti savo greitį, t. y. važiuoti lėčiau nei 60-80 km/h tam, kad galėtų saugiai nutraukti lenkimo veiksmus. Lenkimo manevrą M. P. greičiau galėjo nutraukti tik jį užbaigdamas, t. y. aplenkdamas lenkiamą transporto priemonę. M. P. nesiekė tyčia padaryti ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo - lenkti vietoje, kurioje toks veiksmas yra draudžiamas. Priešingai, M. P. vykdė KET nurodymus ir pasirinko tokį elgesio variantą, kuris ne tik buvo saugiausias tiek M. P., tiek kitiems eismo dalyviams, bet taip pat garantavo greičiausią lenkimo manevro nutraukimą. M. P. lenkimo manevrą pradėjo kirsdamas siaurą brūkšninę liniją. Dėl itin trumpo laiko tarpo nebuvo galima pastebėti artėjančios sankryžą su šalutiniu keliu. Išvada- lenkimo manevras buvo pradėtas leistinoje vietoje. M. P., pamatęs artėjančią sankryžą, nebegalėjo nutraukti lenkimo manevro, kadangi staigus sunkiosios transporto priemonės sustabdymas, sukeltų pavojų tiek M. P. (dėl didelio svorio, sunkioji transporto priemonė gali tapti nestabili), tiek kitiems eismo dalyviams. M. P. dirba vairuotojų ekspeditoriumi AB „(duomenys neskelbtini)" daugiau nei 8 metus, per kuriuos nėra gavęs jokių pastabų dėl darbo drausmės pažeidimų. Transporto priemonė yra pagrindinė M. P. darbo priemonė, be kurios jis negalėtų atlikti savo tiesioginių pareigų. Specialiosios teisės vairuoti netekimas M. P. turėtų neproporcingų pasekmių, kadangi jis galimai prarastų savo darbo vietą, ko pasėkoje sumažėtų ne tik M. P., jo šeimos, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos. M. P. kartu su žmona A. P. augina 2 mažamečius vaikus. M. P. vaikai mokosi ne nuotoliniu, o kontaktiniu būdu, todėl pareiškėjas kasdien turi vežti vaikus į mokyklą. Dėl M. P. ir jo žmonos A. P. darbo grafikų specifikos, būtent tik M. P. gali mažamečius vaikus nuvežti į mokymosi įstaigas ir parsivežti. 2010-09-09 M. P. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). M. P. netekus darbo vietos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pajamų, dėl to, jog, jis nebegalėtų atlikti tiesioginių savo darbo funkcijų, M. P. nebegalėtų tinkamai laikytis kredito grąžinimo grafiko. Tokiu būdu, atsirastų tikimybė, jog dėl laiku nemokamų kredito įmokų, kreditą suteikusi bendrovė, įgytų teisę nutraukti sudarytą kredito sutartį. M. P. yra diagnozuota bronchektazė, dėl kurios M. P. yra priverstas gydytis ne tik ambulatoriniu būdu, bet ir stacionariu būdu. M. P. praradus specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę, M. P. nebegalės pats nuvažiuoti pas gydytojus, ko pasėkoje bus apsunktina galimybė aktyviai slopinti ligos simptomus ir ją gydyti.
3. Pareiškėjas M. P. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, jis byloje atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato padėjėjo K. K., todėl byla išnagrinėta pareiškėjui asmeniškai nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo M. P. atstovas advokato padėjėjas K. K. palaikė pareiškėjo pareiškimą jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad pareiškėjas pažeidimą pripažįsta, prašo neskirti teisės vairuoti atėmimo dėl šeimyninių, asmeninių ir darbo aplinkybių, bei turimų finansinių įsipareigojimų.
Atsiliepimas
5. Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas atsiliepimu prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 26-27). Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad M. P. teiginiai, kad pradėjo lenkti per punktyrinę liniją, ir vėliau nusprendė išspręsti susidariusią pavojingą situaciją pabaigdamas lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje, kelia nuostabą. Būtent šio asmens neatsakingas elgesys kelyje, vairuojant itin pavojingą transporto priemonę, ir sukėlė pavojingą situaciją. Pareiškėjo supratimu, kuo sunkesnę transporto priemonę vairuoji, tuo daugiau nuolaidų tau numato kelių eismo taisyklės. Pažymėjo, kad tarp punktyrinės ir ištisinės linijos yra artėjimo linija, informuojanti vairuotojus, kad tuoj prasidės ištisinė linija, imperatyviai draudžianti važiuoti prieš eismą, todėl reik mažinti greitį ir grįžti į savo juostą.
6. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad sunkiasvorė transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis, tai rodo kai kuriuos nuobaudos ANK, pvz. už greičio viršijimą sunkiasvore transporto priemone, jau nuo 30 km/h eina teisių atėmimas. Pažeidimas nėra mažareikšmis, tai rodo nuobauda, teisių atėmimo terminas. Pareiškėjui buvo skirta minimali bauda ir minimalus teisių atėmimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
7. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
8. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos Nr. 21128436066 (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2021 m. vasario 11 d. 15.40 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis D. L. M. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 52-ANR-P-1231-2021 pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad M. P. 2021 m. vasario 11 d. 15.25 val. Prienų r. sav. krašto kelyje Kaunas-Prienai-Alytus 32 km, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 (AN b. l. 1). 2021 m. kovo 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato tyrėjo A. S. nutarimu už šį protokole nurodytą pažeidimą M. P. skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, nurodant, kad nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pažeidėjas pažeidimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (AN b. l. 2). Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas M. P., prašydamas panaikinti teisės vairuoti atėmimą arba sutrumpinti jo terminą.
9. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis padarytą pažeidimą pripažįsta, jo neginčija, tačiau mano, kad jam paskirta nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui, nes pažeidimą jis padarė nepastebėjęs sankryžos, kuomet vairuodamas sunkiasvorį automobilį negalėjo nutraukti lenkimo manevro, nes būtų sukėlęs pavojingą situaciją, be to jam labai reikalinga teisė vairuoti dėl darbo ir šeimyninių aplinkybių, turimo kredito. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pripažįsta padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, į administracinio nusižengimo protokolą, bylos duomenis, vaizdo įrašą, rodančius, jog lenkimas vyko draudžiamoje lenkti sankryžoje, konstatuotina, jog pareiškėjas lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108.
10. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jis lenkimą pradėjo leistinoje vietoje, prieš lenkimo manevrą sankryžos jis negalėjo iš anksto pastebėti dėl labai trumpo laiko tarpo. Pareiškėjas, teigdamas, jog jau pradėjus lenkimo manevrą dėl trumpo laiko tarpo nepastebėjo sankryžos, leidžia suprasti, jog nepastebėjo ir kelio ženklo Nr. 108 „sankryža su šaltiniu keliu“, tačiau, galima konstatuoti, jog jis nutyli, kad neįdėjo pastangų tokį ženklą, kartu ir sankryžą, apskritai pastebėti. Iš užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, ir iš paties pareiškėjo skundo argumentų galima konstatuoti, kad jis iki lenkimo manevro pradėjimo nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įsitikinti tuo, jog planuojamą lenkimo manevrą atliks saugiai, o ne sankryžoje. Važiuodamas gana arti aukšto, sunkiasvorio sunkvežimio, pareiškėjas neįvertino aplinkybės, jog tokia lenkiama transporto priemonė objektyviai sudaro kliūtį jam kaip padidinto pavojaus šaltinio – sunkiasvorės transporto priemonės, valdytojui pastebėti kelio ženklus, kurie yra priekyje. Todėl nesusikoncentravęs ties kelio ženklinimu, pareiškėjas buvo išties neatidus, neatsargus ir pasirinko rizikingą elgesį – lenkė sunkvežimį neįsitikinęs, jog lenkimą atliks nepažeisdamas KET 140.1. punkto nuostatų. Tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką šio pobūdžio bylose (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-86-361/2021).
11. Pareiškėjas akcentuoja, jog jo lenkimo manevras nesukėlė pavojingos situacijos kelyje, priešpriešais automobilių nebuvo ir pan. Tačiau teismas pažymi, jog pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, atsakomybė vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Taigi, vien tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną. Todėl aptariama dispozicija, priešingai nei teigia pareiškėjas, nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Vien laimingo atsitiktinumo dėka sankryžoje, aptariamo lenkimo metu, nebuvo kito automobilio, pavyzdžiui, sukančio į kairę ar įvažiuojančios į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio ir pan. Pagal KET 140.1. punkto nuostatas, lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, be kita ko numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šiuo atveju pareiškėjas, pažeisdamas KET 140.1. punkto nuostatas, atliko lenkimo manevrą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 ir tai yra aiškiai užfiksuota policijos vaizdo registratoriumi. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas formaliai lenkimo manevrą pradėjo leistinoje kelio atkarpoje, nešalina jo atsakomybės už draudžiamoje vietoje atliktą lenkimą (Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-573-317/2020, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-14-768/2020).
12. KET 5 punkte įtvirtina eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, pareiškėjas, turėdamas didelę vairavimo patirtį, privalėjo pastebėti minėtą kelio ženklą ir prieš pradėdamas lenkimo manevrą, jį įvertinti, o ne aklai tikėtis, jog lenkimo pradžios vietoje esamo kelio ženklinimo pakaks manevro atlikimui pagal KET. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam inkriminuotą KET pažeidimą padarė netyčia (nepastebėjo sankryžos), tačiau pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
13. Įvertinus išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, nenustačius pareiškėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių, konstatuotina, kad pareiškėjas skundžiamu nutarimu teisėtai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Kadangi byloje ginčo dėl M. P. padaryto administracinio nusižengimo nekilo, pareiškėjas ginčija tik administracinio poveikio priemonės proporcingumą, toliau spręstina dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo (ANK 641 straipsnis).
14. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlūsį (t. y. privertūsį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlūsį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Už šiuos pažeidimus vairuotojui numatyta skirti baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
15. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
16. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ANK 420 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė taip pat kartais gali būti laikoma per griežta, nes asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose. Taigi, parenkant nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, jog išskirtinėmis ir pakankamomis minėtos teisės normos taikymui nelaikytinos tokios aplinkybės, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinės bylos Nr. N16-536/2006, Nr. N16-597/2006, Nr. N16-949/2006); KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, Nr. N17-1874/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, administracinė byla Nr. N16-595/2006 ir kt.). Vadovaujantis išdėstyta teismų praktika, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, tai, kad buvo lenkta draudžiamoje vietoje - sankryžoje, tuo pačiu pažeidžiant ir kitas neinkriminuotas protokolu kelių eismo taisykles – ištisinės linijos kirtimas, pareiškėjo nurodomos šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (poreikis išlaikyti vairuotojo darbą, nuvažiuoti į gydymo įstaigas ir nuvežti vaikus į mokymosi įstaigas, mokėti kreditą, rūpintis artimaisiais ir pan.) nelaikytinos išskirtinėmis taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, juolab pareiškėjas nepateikė duomenų, kad netekus teisės vairuoti minimaliam inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatytam trijų mėnesių laikotarpiui, jis, kaip darbuotojas darbovietėje išdirbęs 8 metus, būtų atleistas iš darbo nepasiūlius jam kitų pareigų, taip pat, nepateikus duomenų, jog jo sutuoktinė neturėtų teisės vairuoti, priešingai, pagal bylos duomenis matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė dirbanti visoje Lietuvos teritorijoje ir užsienio šalyse, todėl tikėtina turi teisę vairuoti, kita vertus - pats susisiekimas viešuoju transportu pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (Kaunas) yra patogus ir gerai išvystytas. Konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjo asmeniniais, šeimyniais ir turtiniais interesais, poreikiu užsitikrinti komfortabilų gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, tame tarpe ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes dėl darbo, kredito ir pan. įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018).
17. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas minimalus ar jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam minimalios trukmės straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 mėnesiams. Institucija, pažeidėjui skirdama nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes ir paskyrė pažeidėjui adekvačią bausmę. Su institucijos bylos aplinkybių vertinimu, skiriant administracinio poveikio priemonę, teismas visiškai sutinka. Šioje byloje aukščiau nustatyta, kad pareiškėjas, vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį sankryžoje, būtent sankryžoje buvo priešingoje eismo juostoje, taip sukeldamas pavojingą situaciją tuo metu sankryžoje galėjusiems būti kitiems eismo dalyviams, kurių pats būtų galėjęs ir nepastebėti dėl priekyje jo važiavusio lenkiamo taip pat sunkiasvorio automobilio, todėl pareiškėjo padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmiu, nepaisant to, kad tuo metu sankryžoje nebuvo kitų eismo dalyvių, o padarytas pažeidimas nesukėlė rimtų pasekmių. Pareiškėjo padarytas pažeidimas tyčinis ir pavojingas, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai, ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, dėl šių jo tyčinių veiksmų galėjo žūti arba būti sužaloti žmonės. Surašant protokolą ir priimant nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino padaręs nusižengimą, gailėjosi dėl savo elgesio, kas buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, per penkerius metus baustas keturis kartus, visi nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (tris iš jų už greičio viršijimą, vieną kartą už eismo įvykio sukėlimą), kas charakterizuoja asmenį neigiamai, kaip linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles, tačiau asmuo dirba, jo charakteristika byloje teigiama. Tai, kad protokolo surašymo metu asmuo prisipažino, gailisi, pasekmių jo padarytas nusižengimas nesukėlė, galiojančių nuobaudų neturi, buvo įvertintos skiriant nuobaudą straipsnio sankcijos ribose, tačiau jos nelaikytinos išimtinėmis, pagrindžiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytina ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui ar vaikų poreikiams užtikrinti, juolab pareiškėjo sutuoktinė ir minėtų vaikų motina dėl darbo pobūdžio tikėtina turi teisę vairuoti. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, dėl kitų asmeninių šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Tuo tarpu pareikškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Teismas pažymi, kad įstatymas iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam pačiam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto pažeidimo. Pažymėtina, kad dėl pažeidimo kilusių neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr. pvz., kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-28-303/2020, Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos administracinio nusižengimo bylose: Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-485-498/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikytinos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta nuobauda: minimali bauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos, atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pažeidėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo M. P. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą Nr. 21128436066, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.