Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-36-357/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-07
Bylos Nr.: e2A-36-357/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-06059-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas: E. K.
Atsakovas: A. K.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-36-357/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06059-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-446/2023 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl naujos naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui E. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) patvirtinti tokią bendrosios dalinės nuosavybės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bendrai valdomos ieškovo ir atsakovės A. K., naudojimosi tvarką, t. y.: gyvenamojo namo patalpų pasidalinimo (naudojimosi) tarp bendraturčių tvarką, atitinkančią ieškovo parengtus projektinius pasiūlymus, šalių bendrai valdomą vieno buto gyvenamąjį namą rekonstruojant (padalinant) į dviejų butų gyvenamąjį namą, kuriame: atsakovei nuosavybės teise atitektų butas Nr. 1 (projektiniuose pasiūlymuose pažymėtą žalia spalva), kurio bendras plotas 80,54 kv. m, kurį sudaro patalpos pirmame aukšte: 1-1 svetainė 18,32 kv. m ploto, 1-2 virtuvė, 15,84 kv. m ploto, 1-3 vonios kambarys 6,20 kv. m ploto, patalpos pusrūsyje: 1-4 kambarys, 17,30 kv. m ploto, 1-5 sandėlis 22,88 kv. m ploto; ieškovui nuosavybės teise atitektų butas Nr. 2 (projektiniuose pasiūlymuose pažymėta kremine spalva), kurio bendras plotas 86,67 kv. m, kurį sudaro patalpos pirmame aukšte: 2-1 svetainė 16,34 kv. m ploto, 2-2 kambarys 14,10 kv. m ploto, 2-3 vonios patalpa 2,83 kv. m ploto, 2-4 virtuvė 8,87 kv. m ploto, patalpos pusrūsyje: 2-5 pagalbinė patalpa 13,40 kv. m ploto, 2-6 kambarys 14,03 kv. m ploto, 2-7 pagalbinė patalpa 2,69 kv. m ploto, 2-8 sandėlis 14,41 kv. m ploto; 2) žemės sklypo (su priklausiniais) pasidalinimo (naudojimosi) tvarką pagal pridedamą UAB „Kordimatas“ parengtą planą, pagal kurį ieškovui priskiriama naudotis asmeniškai 349 kv. m žemės sklypo dalis (plane pažymėta mėlyna spalva), atsakovei priskiriama naudotis asmeniškai 348 kv. m dalis (plane pažymėta raudona spalva), šalims paliekama bendrai naudotis plane žalia spalva pažymėta bendro naudojimo žemės sklypo dalis, kurios plotas 243 kv. m, įskaitant žemės sklypo dalis po namu ir 1 m pločio juosta apie gyvenamąjį namą bei po bendru šuliniu (2 kv. m ploto), bendras įvažiavimas į žemės sklypą, kartu užtikrinantis ir atsakovės patekimą į jai priskirtą žemės sklypo dalį; ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka jam priskiriamoje žemės sklypo dalyje esantis pastatas-šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka jai priskirtoje žemės sklypo dalyje esantis pastatas-šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti, kad šalims priklausančio vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkymo (rekonstrukcijos) į dviejų butų gyvenamąjį namą darbus atliks (organizuos) ieškovas; 4) įpareigoti atsakovę padengti 1/2 dalį šalims priklausančio vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkymo (rekonstrukcijos) į dviejų butų gyvenamąjį namą išlaidų, tokia tvarka: 30 procentų, skaičiuojamų nuo jai tenkančios visų išlaidų dalies, sumokėti ieškovui avansu, t. y. ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo rekonstrukcijos darbų sąmatos atsakovei pateikimo dienos, 60 procentų, skaičiuojamų nuo jai tenkančios visų išlaidų dalies, sumokėti ieškovui po rekonstrukcijos darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo tarp ieškovo ir rekonstrukcijos darbus atlikusio rangovo, likusią 10 procentų, skaičiuojamų nuo jai tenkančios visų išlaidų dalies, sumokėti ieškovui po rekonstrukcijos darbų rezultato įregistravimo VI Registrų centras; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalių santuokos nutraukimo byloje lygiomis buvo padalintas šalims priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta bendro turto naudojimosi tvarka. Ieškovo teigimu, nustatyta bendro turto naudojimosi tvarka yra nesąžininga, nesuderinama su lygių nuosavybės dalių santykiu, diskriminuoja ieškovą, atsakovė naudojasi didesne, praktiškesne turto dalimi (pirmu aukštu), ieškovui priskirtas rūsys. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nuolat kyla ginčai dėl bendro turto išlaikymo išlaidų pasiskirstymo, šalys tarpusavyje konfliktuoja, ieškovas prašė patvirtinti jo projektinius pasiūlymus bendrą turtą – gyvenamąjį namą padalinti į du atskirus turto vienetus (du butus), kurių plotai labiausiai atitiktų šalių nuosavybės teises. Pažymėjo, kad nesutinka, jog visas turtas būtų priteistas atsakovei, o jam tektų piniginė kompensacija.

3. Atsakovė priešieškiniu prašė atidalinti ieškovui priklausančio nekilnojamo turto dalį iš bendro su ja valdomo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 1/2 dalis 0,0940 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausiusią nekilnojamo turto dalį iki jos atidalijimo, įpareigojant ją išmokėti ieškovui už jam priklausančią bendro turto dalį 60000 Eur piniginę kompensaciją, sumokant ją į ieškovui priklausančią banko sąskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad dėl šalių tarpusavio nesutarimų, ginčų bendro nekilnojamojo turto valdymo klausimais, šalys negali tinkamai įgyvendinti bendros nuosavybės teisių, todėl tinkamiausias būdas ginčams pasibaigti – atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės priteisiant šaliai teisingą piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Atidalino ieškovui E. K. priklausančią nekilnojamojo turto dalį iš bendro su atsakove A. K., valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: priteisė A. K. E. K. nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato-šiltnamio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš A. K. E. K. už jo dalį, atitekusią A. K., 61250 Eur kompensaciją, sumokant ją į E. K. banko sąskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 1625 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 1477,70 Eur valstybei.

6. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad į ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, iš esmės siekė gyvenamojo namo pertvarkymo į du butus. Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis pagal jo pateiktus projektinius pasiūlymus, negali būti patenkintas, nes prašoma nustatyti naudojimosi tvarka tomis patalpomis, kurių šiuo metu nėra, kurios atsiras įgyvendinus ieškovo sumanytą namo rekonstrukcijos projektą. Teismas pažymėjo, kad negali nustatyti naudojimosi tvarką būsimomis patalpomis, taip pat negali įvertinti, kad ieškovo pateiktas gyvenamojo namo pertvarkymo projektas yra racionalus, atitinkantis abiejų bendraturčių interesus, mažinantis konfliktines situacijas tarp itin priešiškai vienas kito atžvilgiu nusiteikusių buvusių sutuoktinių, dabartinių bendraturčių, nes ieškovas nepateikė namo rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos, darbų sąmatos, tinkamai parengto rekonstrukcijos projekto. Teismas pripažino, kad reikalavimas įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui 1/2 dalį gyvenamojo namo pertvarkymo išlaidų, kai tokių išlaidų dydžio pats ieškovas nežino ir teismui nėra galimybių jų nustatyti, pažeidžia kitos šalies teises. Remiantis nurodytu, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo patalpomis, kurios atsiras po namo rekonstrukcijos, pažeidžia šalių interesus, neatitinka teismų praktikos naudojimosi turtu tvarkos nustatymo bylose, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

7. Teismas spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo atidalinti ieškovo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, jai paliekant natūra visą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui – piniginį ekvivalentą, 60000 Eur kompensaciją, pažymėjo, kad ieškovas nesutinka gauti piniginės kompensacijos už jam tenkančią 1/2 dalį nekilnojamojo turto. Teismas pripažino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės - ieškovas nuo 2019 metų pradžios jam priklausančia turto dalimi nesinaudoja, name negyvena, šalys nuolatos bylinėjasi teisme (2019-01-15 ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės išmokant kompensaciją (civilinė byla Nr. e2-1788-291/2019), byla baigta 2020-05-13 Šiaulių apygardos teismo sprendimu; 2021-11-05 ieškovas pateikė naują ieškinį dėl atsidalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo) – rodo, kad šalys priešiškai viena kitos atžvilgiu nusiteikusios, nesugebančios spręsti turto priežiūros, išlaikymo klausimų, bendradarbiaudami rasdami abiem priimtinus sprendimus. Atsakovės priešieškinis dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismui pateiktas 2023-01-31, tačiau ieškovas, nesutikdamas su atsakovės siūlomu turto atidalijimo būdu, jam siūloma kompensacija, nepateikė gyvenamojo namo atidalijimo natūra tinkamai parengto projekto, iš kurio galima būtų spręsti, kad yra galimybė bendraturčių gyvenamąjį namą padalinti į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus – du butus. Ieškovo prie ieškinio pateikti nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo) naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektai neprilygsta namo padalijimo natūra į du atskirus butus projektui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad gyvenamojo namo atidalijimas natūras yra negalimas, nes šalys nerado galimybių pasidalinti natūra gyvenamąjį namą į du atskirus butus, nepatiriant neproporcingų nepatogumų, nepažeidžiant vienas kito interesų, Ieškovas neįrodė, kad iš namo galima suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus be žalos turtui ir reikšmingų investicijų pertvarkant namą. Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimas dėl faktinių objektyvių kliūčių, teismas nutarė spręsti kompensacijos pinigais klausimą.

8. Teismas pažymėjo, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja atsakovės reikalavime nurodyta suma. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad atsakovei siūlant sumokėti ieškovui už jo dalį bendrame turte 60000,00 Eur kompensaciją, ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovės siūlomas kompensacijos dydis yra neteisingas, neatitinkantis turto rinkos kainos. Teismas vertino, kad atsakovės siūloma kompensacija yra ženkliai didesnė, nei ieškovo buvo siūloma jo parengtame ieškinyje 2019 m., kuriuo jis prašė priteisti atsakovei 27166,50 Eur kompensaciją už atsakovės turto dalį. Atsakovės siūloma kompensacija už 1/2 dalį turto yra didesnė, nei viso turto vertė nurodyta ieškovo pateiktoje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 18/01-009. Pagal šią ieškovo pateiktą vertės ataskaitą viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo dieną (2018-01-05) yra 58000 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės siūlomą kompensacijos už atidalijamą buto dalį dydį, teismas laikė dalinai pagrįstu ir atitinkančiu proporcingumo bei sąžiningumo reikalavimus.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad į atsakovės pateikto UAB korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto vertinimą nebuvo įtrauktas pastatas - šiltnamis 3Š1g ir neįvertinta 1/2 dalis šio turto, nors jis lygiomis dalimis priklauso abiem bendrasavininkiams, todėl teismas neturi galimybės tiksliai įvertinti 1/2 dalį šiltnamio. Atsižvelgiant į ataskaitoje įvertinto dvigubai didesnio šiltnamio vertę – 505 Eur, teismas laikė tikslingu už neįvertintą mažesnio šiltnamio dalį priteisti per pus mažesnę sumą – 250 Eur kompensaciją. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovės siūlomą kompensacijos dydį teismas padidino, priteisiant ieškovui 61250 Eur piniginę kompensaciją.

10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, teisme liudytoju apklaustas G. A. patvirtino, kad jis šiuo metu gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su atsakove, ruošiasi pirkti dalį atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, gauti iš banko 60000 Eur paskolą ir padėti atsakovei atsiskaityti su buvusiu sutuoktiniu, padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti, jog atsakovė nuosavybės teisėmis įgijusi visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), vengs atsiskaityti su ieškovu.

11. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovės siūlytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas turėtų būti laikomas esminiu ieškovo, kaip turto dalies savininko, teisių pažeidimu. Ieškovas pripažino, kad jis nuo 2019 metų pradžios ginčo name negyvena, prie jo išlaikymo, priežiūros neprisideda, žemės sklypu nesinaudoja, jo netvarko. Jis gyvena už kelių namų savo tėvų name, kartu su mama ir seserimi. Įrodymų, kad dėl atsakovės netinkamo elgesio ar draudimo ieškovas negalėtų naudotis jam priklausančia turto dalimi, nepateikė. Tai, kad ieškovas ruošiasi atgaivinti kažkada šeimos vystytą gėlių auginimo verslą ar užsiimti kita veikla žemės sklype, jokiais įrodymais neparemta. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jis šiuo metu nesinaudoja žemės sklypu ir šiltnamiais, nors tiek ieškovas, tiek atsakovė tvirtino, kad žemės sklypas nenaudojamas, šiltnamiai apgriuvę, neeksploatuojami. Ieškovo visiškas nesirūpinimas nei žemės sklypu, nei namu, teismui leido pagrįstai manyti, kad ieškovas nėra suinteresuotas turto puoselėjimu ir išlaikymu, iš jo paaiškinimų galima spręsti, kad ginčo turtas jam turi tik sentimentaliąją vertę (jis kartu su tėvu statė namą, šiltnamius, augino gėles). Tai, kad jam paskirtos naudotis patalpos gyvenamajame name yra prastesnės (patalpos pusrūsyje, žemesnės, langai mažesni nei 1-ame aukšte,) nei atsakovės naudojamos patalpos, nėra pagrindas visiškai jomis nesirūpinti, nešildyti jų, tuo bloginti šių patalpų, o kartu ir viso gyvenamojo namo būklę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad ieškovas turėtų esminį interesą naudotis ginčo turtu. Atsakovė, priešingai, po santuokos nutraukimo nuolatos gyveno ginčo name, rūpinosi jo saugumu, šildymu, mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką.

12. Teismas tai pat nurodė, kad patenkinus priešieškinį dėl turto atidalijimo, išnykus bendrajai dalinei nuosavybei, nebeliko pagrindo nustatinėti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl ieškinį ir šioje dalyje atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas E. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-30-446/2023 ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nesuderinamas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčiu interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčiu teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą - atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556- 687/2016). Pagal LAT suformuotą teismų praktiką atidalinimo iš bendro turto bylas nagrinėjantis teismas įpareigojamas, visų pirma, dėti maksimalias pastangas aiškinantis visų galimų atidalinimo natūra variantų realumą ir tik visiškai įsitikinus, kad jokie atidalinimo natūra variantai yra negalimi, teismas gali pereiti prie subsidiaraus (išimtinio), šio ginčo sprendimo būdo, - atidalinimo iš bendro turto, išmokant piniginę kompensaciją, nagrinėjimo. Ši išimtis, anot LAT, galima tik teisme konstatavus dviejų būtinų sąlygų egzistavimą, t.y.: 1) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Taip pat LAT išaiškino, kad atidalijant daiktą žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Paprastai žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje tyloje Nr. 3K-3-485/2005). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, prieštaraudamas tiek kasacinio teismo praktikai, tiek faktinėms bylos aplinkybėms, nusprendė taikyti išimtinį turto atidalijimo būdą. Be to, teismo sprendimu yra ginamos tik atsakovės (veikusios procese nesąžiningai, nevykdžiusios bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigų) teisės, tačiau visiškai buvo paneigtos apelianto teisės, kuris dėjo procese maksimalias pastangas tam, kad būtų užtikrinti abiejų bendraturčiu teisėti interesai (pvz. šalys gautą lygiaverčius butus, tokios pačios kvadratūros, vienodai padalinant tarp šalių tiek gyvenamąsias, tiek kitas (pagalbines) patalpas pusrūsyje). Taip pat įvertinus šios bylos medžiagą, galima daryti išvadą, kad jokių objektyvių teisinių - faktinių kliūčių atidalinti ginčo turtą natūra šioje byloje nebuvo. Tokių kliūčių realiai nenurodė ir pats pirmosios instancijos teismas. Teismo nurodyta, kaip objektyvi kliūtis tokiam atidalinimui natūra - atsakovės nenoras padalinti gyvenamąjį namą į dviejų butų namą, negali būti laikomas objektyvia kliūtimi, o yra tik subjektyvi ir aiškiai nepagrįsta šalies pozicija. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad apelianto siūlomas gyvenamojo namo padalinimas natūra būdas padarytų neproporcingą žalą daikto paskirčiai. Apeliantas yra įsitikinęs, kad jo pasiūlytas atidalinimo iš bendro turto natūra variantas - atskirų dviejų butų suformavimas šiame ginčo gyvenamajame name yra racionalus, paprastas, lengvai techniškai įgyvendinamas ir nedaro neproporcingos žalos bendram šalių turtui.

13.2. Skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja apeliacinės instancijos teismo - Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-292-569/2020, nustatytoms išvadoms, reikšmingoms šio ginčo išsprendimui. Tokį patį ginčą, tarp tų pačių bylos šalių ir dėl to paties gyvenamojo namo nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas 2020-05-13 dienos nutartyje padarė visiškai priešingą išvadą, nei šį skundžiamą teismo sprendimą priėmęs teismas, t.y. Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad „teisėjų kolegijos vertinimu, techniškai egzistuoja visos galimybės atskirti ginčo turtą, suformuojant du atskirus nekilnojamo turto objektus, netgi suformuojant du atskirus žemės sklypus, ieškovui paliekant dalį, kurioje liktų gėlių šiltnamiai“. Tai reiškia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nesuderinamas su Šiaulių apygardos teismo 2020-05-13 dienos nutartyje daromomis išvadomis, turinčiomis res judicata galią ir teismui, ir proceso šalims. Taip pat, Šiaulių apygardos teismas 2020-05-13 sprendime, be kita ko, nurodė, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą - atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą. Minėtoje byloje Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad visiškai atskyrus namo šildymo sistemas, vandentiekio bei kitas komunikacijas, šalys galėtų turėti atskirus nekilnojamo turto vienetus ir abi šalys išsaugotų nuosavybės teisę į turtą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad dėl tokių atskirų žemės sklypų suformavimo neprieštarautų ir atsakovė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra variantui, kadangi tam yra visos galimybės. Byloje nustatyta, kad abi šalys turi nustatytą nedarbingumo lygį, abu bendrasavininkiai valdo ginčo turtą po 1/2 dalį, abu neturi kito nekilnojamojo turto, todėl realiai išsaugoti nuosavybės teisę į ginčo turtą yra svarbi abiem šalims. Remiantis nurodytais 2020-05-13 nutarties motyvais, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad šio ginčo atveju negalima daikto atidalinti natūrą, priėmė nepagrįstą sprendimą.

13.3. Teismo sprendimas priimtas nepaisant byloje surinktų įrodymų, šalių nurodytų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis neįrodė, jog iš namo galima suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus be žalos turtui ir reikšmingų investicijų pertvarkant namą. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje visiškai nesiaiškino ieškovo pasiūlyto atsidalinimo į du butus varianto pagrįstumo, teisėtumo, racionalumo, galimybių techniškai jį įgyvendinti ar pan. Šių klausimų byloje teismas nekėlė visiškai, nedėjo jokių pastangų juos išsiaiškinti. Be to, teismas visiškai nesiaiškino ar padalinant ginčo vienbutį gyvenamąjį namą nebus padaryta neproporcingos žalos bendram turtui ir kokia tai galėtų būti žala. Pats teismas byloje buvo visiškai neaktyvus, iš esmės visiškai nesidomėjo ir nevertino galimybių realiai atidalinti ginčo turto natūra. Teismui laikant, kad byloje trūksta duomenų ar šalių paaiškinimų, tam, kad jis galėtų nuspręsti ar galima atidalinti ginčo turtą natūra, ar ne, jis privalėjo pareikalauti, įpareigoti, kad proceso šalys pateiktų į bylą papildomus įrodymus, tačiau teismas to nedarė. Taip pat teismo išvada, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes prašoma nustatyti naudojimosi tvarka tomis patalpomis, kurių šiuo metu nėra, kurios atsiras įgyvendinus ieškovo sumanytą namo rekonstrukcijos projektą, yra nepagrįstą, prieštaraujanti sąžiningumo ir protingumo principams. Susipažinus su ieškovo patikslintu ieškiniu ir jo priedais, akivaizdu, kad ieškovas prašė padalinti šalims priklausantį vieno buto gyvenamąjį namą, t.y. realiai egzistuojantį namą su egzistuojančiomis patalpomis tarp šalių natūra, - į du butus. Tai reiškia, kad pagal ieškovo siūlomą atidalinimo variantą - nebus kuriamas naujas turtas (naujos patalpos), kurio nėra dabar, kaip klaidingai ir aiškiai nepagrįstai daro išvadą teismas. Ieškovo pateikti projektiniai pasiūlymai kaip tik leidžia pasiekti tokį tikslą, kuris, anot LAT, kaip tik ir yra šio pobūdžio bylų pagrindinis tikslas bei pageidaujamas rezultatas. Dėl šių priežasčių yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas ir nelogiškas teismo argumentas, kad negalima tenkinti ieškinio ir padalinti turto natūra, nes šiuo metu dar nėra realiai atlikti patalpų rekonstrukcijos (pertvarkymo) darbai. Priešingai, iš ieškovo pateiktų projektinių pasiūlymų yra akivaizdu, kad šį ginčo vienbutį gyvenamąjį namą labai paprasta ir lengva padalinti į du atskirus butus. Šių projektinių pasiūlymų vertinimas leidžia nesunkiai įsitikinti, kad pagal siūlomus sprendinius suformuojami du atskiri butai, turintys atskiras (izoliuotas) patalpas, kurių kiekviename be gyvenamųjų patalpų yra suplanuotos ir privalomos pagalbinės patalpos - virtuvės, sanmazgai (vonios kambariai, tualetai), pagalbinės patalpos ir pan. Taip pat teismo nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, kad apeliantas neturi suinteresuotumo gyventi ginčo name. Apeliantas ginčo name „oficialiai" negyvena ne nuo 2019 metų pradžios, kaip nurodo teismas, o tik nuo 2019 metų pabaigos. Ieškovas negali jame gyventi tik dėl atsakovės netinkamų veiksmų jo atžvilgiu. Realiai atsakovė visą laiką po skyrybų naudojosi beveik dvigubai didesnio ploto patalpomis nei ieškovas. Teismas neatsižvelgė į teismo proceso metu atsakoves padarytą pripažinimą faktų, kad ji vienašališkai ir be ieškovo sutikimo atjungė jį nuo elektros energijos tiekimo ir šildymo sistemos, kad ieškovas priverstas gyventi negyvenamosiose garažo ir pusrūsio patalpose, nepritaikytose gyventi ieškovui, turinčiam atitinkamas negalias (įrodymai pateikti į bylą) ir pan. Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, kad jis ruošiasi atgaivinti kažkada šeimos vystytą gėlių auginimo verslą ar užsiimti kita veikla žemės sklype neatitinka tikrovės, nes apeliantas pateikė į bylą (prie šios bylos prijungtos 2019 metų bylos medžiagoje) rašytinį įrodymą - ieškovo susitarimą (įsipareigojimą) su būsima ieškovo planuojamo atgaivinti gėlių verslo partnere, kuriame ji nurodo, kad yra įsipareigojusi bendradarbiauti su ieškovu gėlių verslo plėtojime, patiekti ieškovui gėlių sodinukus, prisidėti prie jų auginimo ir realizavimo. Be to, ieškovas yra aiškiai deklaravęs teisme ir šį faktą pripažino pati atsakovė, kad ieškovas planuojamo atgaivinti gėlių verslo vystymui yra nusipirkęs ir į bendrą sklypą susivežęs didelį kiekį medienos, kuri bus reikalinga didelio pramoninio šiltnamio, kuriame specialiai yra įrengtas šildymo katilas, šildymui. Tuo tarpu atsakovė tiesiog tik planuoja gyventi name, taip kaip galėtų gyventi bet kuriame kitame name. Be to, ir pats teismas sprendime pripažįsta, kad ginčo namas ieškovui turi ir didesnę asmeninę vertę - šį namą ieškovas statė kartu su tėvu. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad tokie įrodymai, priešingai nei teigia teismas, byloje buvo pateikti. Be to teismas, skundžiamu sprendimu tenkinęs atsakovės priešieškinį ir leidęs jai atidalinti ieškovą iš bendro turto išmokant jam 60 000 Eur piniginę kompensaciją yra nepagrįstas ir neteisėtas ne tik dėl ieškovo teisių pažeidimo teismui netenkinus ieškovo prašymo atidalinti ginčo turtą natūra, bet ir objektyviai neįvertinus, kad atsakovė realiai neturi galimybių išmokėti ieškovui tokią piniginę kompensaciją, kadangi ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių šią aplinkybę.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nesuderinamas su apeliacinės instancijos teismo 2020-05-13 nutarties išvadomis yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pirmą kartą tarp šalių sprendžiant ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant atsakovei 27 166,50 Eur piniginę kompensaciją, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant du atskirus nekilnojamo turto objektus šioje byloje visiškai nebuvo nagrinėjami. Šalys nesikreipė į projektuotojus dėl dviejų atskirų nekilnojamo turto objektų suformavimo bendrame objekte. Dėl šios priežasties Šiaulių apygardos teismas minimoje nutartyje nurodyta ir akcentuota, kad prioritetinis yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės padalijant turtą natūra. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje visiškai nebuvo nagrinėjama galimybė atidalyti ginčo turtą natūra suformuojant atskirus nekilnojamo turto vienetus. Pažymėtina, kad A. K., vykdydama Šiaulių apygardos teismo nutartį, išskirtinai savo lėšomis įsirengė atskirą šildymo, elektros sistemas. Dėl atskiros vandens tiekimo sistemos buvo atliekamas projektas. Nežiūrint į tai, ieškovas vėl kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naujos naudojimosi tvarkos nustatymo. Tokiais nuolatiniais reikalavimais pažeidžiami atsakovės teisinių santykių aiškumo, stabilumo ir numatomumo principai bei jais kuriamų asmens teisėtų lūkesčių apsauga. Taigi, ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai ir argumentai, kad ginčijamu sprendimu Teismas nesivadovavo 2020-05-13 Šiaulių apygardos teismo nutartyje išdėstytais argumentais yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški.

14.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad vadovaujantis LR CK 4.80 str. 2 d., jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdo sprendžiantis teismas yra apribotas juos išspręsti paprastai vienu iš dviejų būdų - padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant bylas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būtina nustatyti, ar yra galimybė padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal teisės aktų (pvz., statybos, kadastrinių objektų formavimo ar žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų) reikalavimus, t. y. tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Nagrinėjamu atveju vienas iš ieškovo reikalavimų, atidalinti ginčo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi šioje byloje buvo nagrinėjama galimybė atidalinti ginčo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant iš esmės ieškovo atstovas patvirtino, kad atidalinti ginčo nekilnojamą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant du atskirus nekilnojamo turto vienetus neįmanoma. Atsakovė taip pat kreipėsi į projektuotojus su klausimu, ar galima atidalinti ginčo nekilnojamąjį turtą suformuojant du atskirus nekilnojamo turto vienetus, tačiau buvo gautas atsakymas, kad tai padaryti techniškai neįmanoma. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovas taip pat prašė nustatyti naują ginčo turto naudojimosi tvarką, rekonstruojant/perplanuojant patalpas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašymas nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis pagal ieškovo pateiktus projektinius pasiūlymus, negali būti patenkintas, nes prašoma nustatyti naudojimosi tvarka tomis patalpomis, kurių šiuo metu nėra, kurios atsiras įgyvendinus ieškovo sumanytą namo rekonstrukcijos projektą. Ieškovas nepateikė į bylą nei preliminarios rekonstrukcijos sąmatos nei duomenų, kad siūlomas projektas atitinka/neprieštarauja statybos techniniams reglamentams bei teisės aktams. Be to, akivaizdu, kad pagal siūlomą naudojimosi tvarką šalys neišvengs bendro naudojimosi zonų, tokių kaip bendra laiptinė, stogas, t.t. Jau vien iš užvestų bylų, jose surinktų duomenų akivaizdu, kad šalys negali gyventi bendrame name, negali kaip bendrasavininkiai spręsti bendros dalinės nuosavybės priklausančio turto klausimų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovo ginčijama šiuo metu galiojanti naudojimosi bendru daiktu tvarka yra neracionali, nesuderinama su lygių nuosavybės dalių santykiu ir aiškiai diskriminuoja ieškovą, kartu suteikdama nepagrįstas privilegijas atsakovei. Lietuvos Aukščiausias Teismas suformulavo taisyklę dėl nustatytos naudojimosi tvarkos bendru daiktu keitimo. t.y. tik įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Šiuo atveju akivaizdu, kad neegzistuoja jokie juridiniai faktai, kurie keistų ar įtakotų šalių nuosavybės teisinius santykius. Teismas ginčijamu sprendimu teisingai įvertino byloje surinktus duomenis, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Nors ieškovas reiškė ieškinį dėl naujos naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, tačiau aplinkybių, kurios patvirtintų, kad šalių santykiai pagerėjo, jie gali gyventi bendrai naudodamiesi gyvenamuoju namu, nekonfliktuodami, nenurodė. Taigi esant ypatingai konfliktinei situacijai tarp šalių ir nesant galimybės atidalinti bendrosios jungtinės nuosavybės valdomą turtą padalinant jį į du atskirus nekilnojamos turto vienetus, teismas pagrįstai sprendė, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimas dėl faktinių objektyvių kliūčių, sprendė ir kompensacijos pinigais klausimą.

Šalies argumentai

14.3. Teismas objektyviai įvertino faktines aplinkybes - ieškovas nuo 2019 metų pradžios jam priklausančia turto dalimi nesinaudoja, name negyvena, šalys nuolatos bylinėjasi teisme (2019-01-15 ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės išmokant kompensaciją (civilinė byla Nr. e2-1788-291/2019), byla baigta 2020-05-13 Šiaulių apygardos teismo sprendimu; 2021-11-05 ieškovas pateikė naują ieškinį dėl atsidalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo) - rodo, kad šalys priešiškai viena kitos atžvilgiu nusiteikusios, nesugebančios spręsti turto priežiūros, išlaikymo klausimų, bendradarbiaudami ir rasdami abiem priimtinus sprendimus. Atsakovės nesutikimas su ieškovo reikalavimais negali būti vertinamas kaip nesąžiningas elgesys procese, neįvykdžiusios bendradarbiavimo pareigos. Atsakovė siūlė įvairiausius taikius ginčo sprendimo būdus, t.y. priimti 60 000,00 Eur kompensaciją iš ieškovo, savo turto dalį paliekant jam, parduoti ginčo turtą už abiem priimtiną kainą. Šiuo atveju keistai paaiškinamas ieškovo pasirinktų teisių gynimo būdas, kai 2019-01-15, pastarasis pareiškė reikalavimą atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, sumokant atsakovei 27 166,50 Eur piniginę kompensaciją. Šioje byloje ieškovas įrodinėjo, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, kad atsakovė yra nesugyvenamo būdo ir tik atsidalinus turtą bus įgyvendintas teisingumas. Šioje gi civilinėje byloje ieškovas įrodinėjo priešingas aplinkybes, kurias pagrįstai ir objektyviai įvertino teismas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas ginčo name negyvena nuo 2019 metų pradžios, prie jo išlaikymo, priežiūros neprisideda, žemės sklypu nesunaudoja, jo netvarko. Jo teiginiai, kad ginčo namas turi jam didelę moralinę reikšmę, kad jam labai svarbi gėlininkystės veikla yra tik deklaratyvūs teiginiai. Proceso metu ieškovas patvirtino aplinkybes, kad jau daugelį metų name negyvena, nemoka mokesčių, o ir priežasčių, kodėl iki šiol jis nevykdo gėlininkystės veiklos, nenurodė. Atsakovė savo lėšomis įsirengė atskirą dujų tiekimo sistemą, kadangi iki tol, net prasidėjus šalčiams ieškovas sąmoningai nejungdavo dujų katilo ir be policijos įsikišimo neleisdavo pradėti šildymo. Be to, namo dalis, kuri priskirta atsakovei, po teismo sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo neremontuota. Pradėjus skyrybų procesą atsakovė vėlgi savo asmeninėmis lėšomis susiremontavo jai priskirtą dalį. Tuo tarpu ieškovas tik deklaratyviai nurodė, kad visos jo šiuo metu naudojamos patalpos yra išskirtinai tik gyventi nepritaikytame pusrūsyje ir laikytinos tik pagalbinėmis patalpomis, o praktiškai visos atsakovės patalpos priešingai, yra pirmame namo aukšte, kuri buvo statytas ir įrengtas kaip vienintelis gyvenamasis aukštas. Pažymėtina, kad iki bylos šalių santuokos nutraukimo, visa šeima, įskaitant ir visus tris šalių vaikus, nuo pat namo pastatymo faktiškai gyveno būtent toje, šiuo metu ieškovui priskirtoje namo dalyje. Šias aplinkybes patvirtino civilinėje byloje Nr. e2-1788-291/2019 apklaustas E. K., nurodydamas, kad visa šeima gyveno būtent namo „pusrūsyje". Šias aplinkybes patvirtina ir šeimos nuotraukos, kurios yra byloje. Taip pat atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas visiškai nesiaiškino ar padalijant ginčo vienbutį gyvenamąjį namą nebus padaryta neproporcingos žalos bendram turtui. Priešingai, teismas sudarė visas sąlygas bylos šalims teikti įrodymus, kuriais jie grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Procesas tęsėsi ganėtinai ilgą laiką, todėl ieškovas galėjo teikti dokumentus, teikti prašymus, prašyti apklausti liudytojus. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės siūlomas kompensacijos už atidalijamą buto dalį dydis laikytinas dalinai pagrįstu ir atitinkančiu proporcingumo bei sąžiningumo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe nustatymo bei tenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto dalį, atsakovei turtą priteisiant natūra, o ieškovui sumokant kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir tinkamo teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymą bei turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, taikymo, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1014-1028/2018 nutraukta A. K. ir E. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta pareiškėjų 2018-02-13 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, padalintas santuokoje įgytas turtas, nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka. Minėtu sprendimu nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso kiekvienam po 1/2 dalį 0,0940 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir sprendime nurodyta: „A. K. paskirti naudojimuisi šias gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Geodezijos Linija“ plane pažymėtas patalpas: pusrūsyje: P-1, kurios plotas 17,30, bei laiptine (kuri plane neišskirta jokiu kodu); I aukštą: patalpas: 1-1 (3,07 kv.m), 1-2 (18,32 kv. m), 1-3 (12,46 kv.m), 1-4 (2,10 kv.m), 1-5 (3,83 kv.m), 1-6 (3,36 kv.m), 1-7 (13,67 kv.m), 1-8 (16,34 kv.m), 1-9 (14,10 kv.m) bei laiptine (kuri plane neišskirta jokiu kodu), viso paskiriant naudotis namo ploto 104,55 kv.m, kas sudaro 6140/10000 pastato dalių; E. K. paskirti naudojimuisi šias gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Geodezijos linija“ plane pažymėtas patalpas: pusrūsyje: P-2, kurios plotas 22,88, P-3, kurios plotas 9,46, P-4, kurios plotas 2,14, P-5, kurios plotas 1,30, P-6, kurios plotas 1,14, P-7, kurios plotas 1,39, P-8, kurios plotas 13,42, P-9, kurios plotas 14,03, viso paskiriant naudotis namo ploto 65,76 kv.m, kas sudaro 3860/10000 pastato dalių.“

20. 2019-01-15 ieškovas E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydamas atidalinti atsakovei A. K. priklausančio turto dalį iš bendro su ieškovu E. K. turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir kurį sudaro 1/2 dalis 0,0940 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis Pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Pastato-šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Pastato-šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovą E. K. išmokėti atsakovei A. K. priklausančios bendro turto dalies piniginę kompensaciją, lygią 27166,50 Eur, sumokant piniginę kompensaciją į A. K. priklausančią banko sąskaitą per vienerius kalendorinius metus, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

21. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – atidalino atsakovei A. K. priklausančio turto dalį iš bendro su ieškovu E. K. turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisė jį E. K. natūra, įpareigojant ieškovą E. K. išmokėti atsakovei A. K. priklausančios bendro turto dalies piniginę kompensaciją, lygią 27 166,50 Eur, sumokant piniginę kompensaciją į A. K. priklausančią banko sąskaitą.

22. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo E. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teisėjų kolegijos vertinimu, techniškai egzistuoja visos galimybės atskirti ginčo turtą, suformuojant du atskirus nekilnojamo turto objektus, netgi suformuojant du atskirus žemės sklypus, ieškovui paliekant dalį, kurioje liktų gėlių šiltnamiai. Iš apeliacinio skundo matyti, kad dėl tokių atskirų žemės sklypų suformavimo neprieštarautų ir atsakovė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra variantui, kadangi tam yra visos galimybės. Taip pat nurodė, kad „Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog atsakovė byloje buvo pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašė, kad atidalijus turtą ieškovui E. K. būtų išmokėta piniginė kompensacija, nėra pakankamas pagrindas tenkinti ieškinį, vertinant, jog atsakovė sutinka su tokiu turto atidalijimu ir, kad jos, kaip bendraturtės teisės nebus pažeistos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra galimybė atidalyti turtą natūra, todėl, atsakovei nesutinkant gauti kompensaciją, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, nes toks turto atidalijimas pažeistų atsakovės kaip bendraturtės teisėtus interesus.“

Žemesnės instancijos teismas

23. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 14 d. sprendimu patvirtintą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės tvarką, t. y. nustatyti gyvenamojo namo patalpų pasidalinimo (naudojimosi) tarp bendraturčių tvarką, atitinkančią ieškovo parengtus projektinius pasiūlymus, šalių bendrai valdomą vieno buto gyvenamąjį namą rekonstruojant (padalinant) į dviejų butų gyvenamąjį namą, kuriame atsakovei nuosavybės teise atitektų butas Nr. 1, ieškovui nuosavybės teise atitektų butas Nr. 2, nustatant žemės sklypo (su priklausiniais) pasidalinimo (naudojimosi) tvarką pagal pridedamą UAB „Kordimatas“ parengtą planą bei nustatant, kad rekonstrukcijos darbus atliks (organizuos) ieškovas, įpareigojant atsakovę atlyginti 1/2 gyvenamojo namo pertvarkymo išlaidų.

24. Atsakovė su tokiais ieškinio reikalavimais nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti ieškovui priklausančio nekilnojamo turto dalį iš bendro su ja valdomo turto, priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausiusią nekilnojamo turto dalį iki jos atidalijimo, įpareigojant ją išmokėti ieškovui už jam priklausančią bendro turto dalį 60000 Eur piniginę kompensaciją, sumokant ją į ieškovui priklausančią banko sąskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Atidalino ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį iš bendro su atsakove A. K., valdomo turto, priteisė iš atsakovės ieškovui už jo dalį, atitekusią atsakovei, 61250 Eur kompensaciją, sumokant ją į ieškovo banko sąskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

Dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise tvarkos nustatymo

26. LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.

27. Pagal LR CK 4.81 straipsnį, bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis LR CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal ieškovo pateiktą gyvenamojo namo pertvarkymo projektą, teismas negali nustatyti naudojimosi tvarkos būsimomis patalpomis. Teismas pažymėjo, kad įvertinti ar ieškovo pateiktas gyvenamojo namo pertvarkymo projektas yra racionalus, atitinkantis abiejų bendraturčių interesus, mažinantis konfliktines situacijas tarp itin priešiškai vienas kito atžvilgiu nusiteikusių buvusių sutuoktinių, dabartinių bendraturčių, nėra galimybės, nes ieškovas nepateikė namo rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos, darbų sąmatos, tinkamai parengto rekonstrukcijos projekto. Reikalavimas įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui 1/2 dalį gyvenamojo namo pertvarkymo išlaidų, kai tokių išlaidų dydžio pats ieškovas nežino ir teismui nėra galimybių jų nustatyti, pažeidžia kitos šalies teises. Ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo patalpomis, kurios atsiras po namo rekonstrukcijos, pažeidžia šalių interesus, neatitinka teismų praktikai naudojimosi turtu tvarkos nustatymo bylose, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

29. Apeliantas teigia, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, kadangi jo pateikti projektiniai pasiūlymai byloje įrodo, kad ginčo gyvenamąjį namą nesudėtinga padalinti į du atskirus butus, kurių kiekviename be gyvenamųjų patalpų yra suplanuotos ir privalomos pagalbinės patalpos - virtuvės, sanmazgai (vonios kambariai, tualetai), pagalbinės patalpos, pagal jo siūlomą atidalinimo variantą nebus kuriamas naujas turtas. Apelianto nuomone toks naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės tvarkos nustatymas (gyvenamojo namo pertvarkymas į du atskirus butu) atitinka šalių interesus, yra optimaliausias, taip pat atitinka Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu padarytoms išvadoms dėl ginčo turto atskyrimo natūra. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

30. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išsamiai suformuluoti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijai, taikytini nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis daikto dalys nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Šalių (bendraturčių) teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).

32. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateiktų projektinių pasiūlymų matyti, kad ieškovas siūlė nustatyti, kad atlikus šalių bendrai valdomą vieno buto gyvenamojo namo rekonstrukciją (padalinus į dviejų butų gyvenamąjį namą), atsakovei nuosavybės teise atitektų butas Nr. 1 (projektiniuose pasiūlymuose pažymėtą žalia spalva), kurio bendras plotas 80,54 kv. m, kurį sudaro patalpos pirmame aukšte: 1-1 svetainė 18,32 kv. m ploto, 1-2 virtuvė, 15,84 kv. m ploto, 1-3 vonios kambarys 6,20 kv. m ploto, patalpos pusrūsyje: 1-4 kambarys, 17,30 kv. m ploto, 1-5 sandėlis 22,88 kv. m ploto; ieškovui nuosavybės teise atitektų butas Nr. 2 (projektiniuose pasiūlymuose pažymėta kremine spalva), kurio bendras plotas 86,67 kv. m, kurį sudaro patalpos pirmame aukšte: 2-1 svetainė 16,34 kv. m ploto, 2-2 kambarys 14,10 kv. m ploto, 2-3 vonios patalpa 2,83 kv. m ploto, 2-4 virtuvė 8,87 kv. m ploto, patalpos pusrūsyje: 2-5 pagalbinė patalpa 13,40 kv. m ploto, 2-6 kambarys 14,03 kv. m ploto, 2-7 pagalbinė patalpa 2,69 kv. m ploto, 2-8 sandėlis 14,41 kv. m ploto. Iš ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta kad bendros namo konstrukcijos, bendra namo laiptinė po rekonstrukcijos liktų bendra šalių nuosavybė. Taip pat ieškovas nurodė, kad remiantis specialistų paaiškinimais, visiškai atidalinti gyvenamojo namo neįmanoma arba jis turi būti perstatytas iš esmės, kas yra neproporcingai brangu ir būtų nepakeliama našta proceso šalims. Jokių kitų duomenų, konkretizuojančių ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų apimtis, išlaidas, įgyvendinimo terminus, apeliantas byloje nepateikė. Taip pat byloje nėra pateikta jokių duomenų patvirtinančių kokiu būdu gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu bus sprendžiami inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai, kokie konkretūs statybos darbai turės būti atlikti, darbų atlikimo terminai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė namo rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos, darbų sąmatos, tinkamai parengto rekonstrukcijos projekto (projekto sąlygų).

33. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios naudojimosi nekilnojamojo turto tvarkos nustatymas, neįrodžius jos racionalumo, pagrįstumo, pateikiant tik abstraktaus pobūdžio projektinius pasiūlymus, nesudarytų mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, neatitiktų faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus, tuo būtų pažeisti atsakovės teisėti interesai, o ieškovo pateikti projektiniai namo pertvarkymo pasiūlymai nėra pakankamai informatyvūs tam, jog būtų galima įvertinti galimybę nustatyti naudojimosi tvarkos (gyvenamojo namo pertvarkymo į du atskirus butus) realumą. Taip pat teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui 1/2 dalį gyvenamojo namo pertvarkymo išlaidų, kai tokių išlaidų dydžio pats ieškovas nežino ir teismui nėra galimybių jų nustatyti, pažeidžia kitos šalies teisėtus interesus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

34. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendime nustatytomis išvadomis dėl galimybės bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą padalinti natūra. Pažymėtina, kad LR CPK 182 str. 2 p. nustato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl LR CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. priimdamas sprendimą nevertino ir nesprendė ieškovo reikalavimų, reiškiamų šioje byloje, pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovo šioje byloje pateikto siūlymo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, padalinant jį į atskirus butus, pagrįstumo, taip pat nevertino apelianto prašomos nustatyti naujos naudojimosi nekilnojamojo turto tvarkos nustatymo racionalumo, atitikimo abiejų ginčo šalių interesams, nesprendė atsakovės siūlymo atidalinti ieškovą iš bendrosios dalinės nuosavybės sumokant jam 60000,00 Eur kompensaciją. Remiantis nurodytu, akivaizdu, kad nagrinėjamos ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu išnagrinėtos bylos įrodinėjimo dalykas skiriasi, minėtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas vertinant toje byloje nagrinėtas konkrečias ginčo aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Šiaulių apygardos teismo nustatytų aplinkybių nelaikė prejudiciniais faktais ir ieškovo reikalavimus vertino jo pateikto ieškinio ribose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas tiek pirmojoje instancijoje teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde, kategoriškai teigė, kad teismas privalo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, tačiau teikdamas ieškinio reikalavimus šio teismo išvadomis nesivadovauja, vietoj teismo siūlymo ginčą spręsti turto atidalijimo natūra būdu, pateikė reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir turto atidalinimo natūra galimybės net neįrodinėjo.

36. Papildomai paminėtina, kad naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo principai, kaip ir ją nustatant. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, keisti nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką galima dėl patalpų pertvarkymo, kai jos neišliko, padidėjo ar sumažėjo, naudojimosi žemės sklypu tvarką – dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Teismas nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005). Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Kai teisė nustatyti naudojimosi daiktu tvarką kaip vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų jau įgyvendinta, savininko teisės nebus pažeistos, atsisakius keisti jau nustatytą naudojimosi tvarką, jei naujai siūloma tvarka neracionali ir įtvirtinanti neprotingą, neefektyvų daikto naudojimą.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė ir atsakovė, jokių naujų aplinkybių ieškovas prašydamas nustatyti naują naudojimosi nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu, tvarką, neįrodė. Ieškovas teigdamas, kad būtinybę teikti ieškinį dėl naujos naudojimosi tvarkos nustatymo sąlygojo turto išlaikymo išlaidų paskirstymas tarp šalių, t.y. ieškovui keliamos pareigos mokėti namo, kuriame jis faktiškai negyvena, išlaikymo išlaidas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytus teiginius (mokėjimo kvitų ir pan.). Aplinkybės, kad ieškovas persigalvojo dėl nustatytos naudojimosi gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, įvertinus tai, kad atsakovė savo lėšomis jau yra įsirengusi atskiras dujų bei elektros apskaitos prietaisus, atsižvelgus į šalių konfliktiškus santykius, į teisėtų lūkesčių principą, nesudaro pagrindo keisti nustatytos naudojimosi tvarkos bei neįrodo ieškovo teisių pažeidimo. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (LR CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovei pateikus reikalavimą atidalinti turtą iš bendrosios nuosavybės, pirmosios instancijos teismas remiantis nurodytą kasacinio teismo praktika, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į šalių nesutarimus bendro turto išlaikymo klausimais, konfliktinius tarpusavio santykius, turėjo pagrindą, vertinant ieškovo reikalavimų pagrįstumą, pirmenybę suteikti atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, tokiu būdu pašalinant (sumažinant) teisminių ginčų ateityje tikimybę.

38. Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl naujos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo atmetė pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinti priešingai.

Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

39. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. LR CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas).

40. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

41. Spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra teismas turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Kliūtys padalyti žemės sklypą natūra gali būti fizinės ir kitos. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021 38, 39 punktus). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

45. LR CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, reglamentuojančios situaciją, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, turinys pagal kasacinio teismo praktiką aiškintinas kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, ir LR CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

46. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Tik tuo atveju, jei atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimas dėl teisinių ar faktinių objektyvių kliūčių, spręstinas kompensacijos pinigais klausimas. Kompensaciją pagal LR CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui.

47. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė byloje priešieškinį prašydama atidalinti ieškovą iš bendrosios dalinės nuosavybės, jai paliekant natūra visą turtą, ieškovui priteisiant 60000 Eur kompensaciją. Tokį reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad dėl gausybės civilinių bylų esant bendraturčių nesutarimams bendro nekilnojamojo turto valdymo klausimais, šalys negali ir negalės tinkamai įgyvendinti bendrosios nuosavybės teisių, todėl tinkamiausias būdas ginčams pasibaigti – atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės priteisiant šaliai teisingą piniginę kompensaciją. Ieškovas su atsakovės reikalavimu nesutiko, nurodė, kad atsakovės reikalavimai jau buvo išnagrinėti galutiniu Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-292-569/2020, nustatant, kad techniškai egzistuoja visos galimybės atskirti ginčo turtą, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus ir prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra variantui, kadangi tam yra visos galimybės. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimus nurodė, kad remiantis bylos duomenimis gyvenamojo namo atidalijimas natūra yra negalimas, nes šalys nerado galimybių pasidalinti natūra gyvenamąjį namą į du atskirus butus, nepatiriant neproporcingų nepatogumų, nepažeidžiant vienas kito interesų, ieškovas neįrodė, kad iš namo galima suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus be žalos turtui ir reikšmingų investicijų pertvarkant namą. Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimas dėl faktinių objektyvių kliūčių, teismas sprendė kompensacijos pinigais klausimas. Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

48. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, kad šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, dėl bendro nekilnojamojo turto valdymo šalys nėra pajėgios susitarti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nors ir cituoja Šiaulių apygardos teismo 2020-05-13 sprendimo motyvus, tačiau ieškinio reikalavimus formuluoja priešingai, neprašo atidalinti turto natūra, o prašo nustatyti naudojimosi tvarką. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, kad atidalinti bendros dalinės nuosavybės priklausantį nekilnojamąjį turtą, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus, neįmanoma. Ieškovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad toks atidalinimas yra racionaliai bei techniškai įmanomas.

49. Paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, minėta, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių galimybę turtą atidalinti natūra nepateikė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovas painioja reikalavimus, vienur nurodo, kad prašo turtą atidalinti, kitur - nustatyti naudojimosi tvarką. Toks apelianto pozicijos nenuoseklumas, prieštaringumas įrodo apeliacinio skundo motyvų nepagrįstumą ir neobjektyvumą.

50. Teisėjų kolegija įvertinus aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, bei atsižvelgusi į tai, kad, pats ieškovas nurodė, kad atidalinti ginčo nekilnojamą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto vienetus techniškai neįmanoma, tokių aplinkybių neįrodinėjo, atsakovė su tokiomis aplinkybėmis taip pat sutiko, nurodydama, kad kreipėsi į projektuotojus, kurie patvirtino tą pačią išvadą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimas dėl teisinių ar faktinių objektyvių kliūčių, todėl yra pagrindas spręsti kompensacijos pinigais klausimą.

51. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismo sprendimu yra ginamos tik atsakovės teisės bei, kad ieškovas turi didesnį suinteresuotumą į ginčo namą. Bylos duomenys, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina, kad nuo 2019 metų ginčo name negyvena, prie jo išlaikymo ir priežiūros neprisideda. Objektyvių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra pateikta. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantas iš esmės neginčija priteistos kompensacijos dydžio, tik teigia, kad atsakovė neturi finansinių galimybių jos išmokėti, pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad atsakovė nevykdys priimto teismo sprendimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovei nevykdant teismo sprendimo, išieškojimas gali būti nukreiptas į teismo sprendimu jai priteistą nekilnojamąjį turtą.

52. Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių ilgą laiką vyraujantys konfliktiniai santykiai, nesutarimai dėl bendro nekilnojamojo turto priežiūros ir išlaikymo, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, netenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimo – atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisinat ieškovui kompensaciją, tik paskatintų šalių nesutarimus ir naujus tarpusavio ginčus, neišspręstų situacijos iš esmės. Akivaizdu, kad bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas bendraturčiui sumokant kompensaciją pats savaime nelemia savininko esminių interesų pažeidimo. Šiuo atveju apeliantas skunde nekelia klausimo dėl jam priteistinos kompensacijos dydžio, o savo nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu iš esmės grindžia netinkamu įrodymų vertinimu. Apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

53. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).

56. LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

57. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

58. 2024-02-06 atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 470,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, apeliacinės instancijos teismas šiuos dokumentus atsisako priimti.

59. LR CPK 93 str. 5 d. nuostatos numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė