Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-30-446/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-09-27
Bylos Nr.: e2-30-446/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-06059-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Raščiuvienė
Ieškovas: E. K.
Atsakovas: A. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-30-446/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06059-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 27 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei,dalyvaujant ieškovui E. K., jo atstovui advokatui M. R.,atsakovei A. K., jos atstovei advokatei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl naujos naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui E. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo:

1) patvirtinti tokią bendrosios dalinės nuosavybės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bendrai valdomos ieškovo ir atsakovės, naudojimosi tvarką, t. y.: gyvenamojo namo patalpų pasidalinimo (naudojimosi) tarp bendraturčių tvarką, atitinkančią ieškovo parengtus projektinius pasiūlymus, šalių bendrai valdomą vieno buto gyvenamąjį namą rekonstruojant (padalinant) į dviejų butų gyvenamąjį namą, kuriame:

atsakovei nuosavybės teise atitektų butas Nr. 1 (projektiniuose pasiūlymuose pažymėtą žalia spalva), kurio bendras plotas 80,54 kv. m, kurį sudaro patalpos pirmame aukšte: 1-1 svetainė 18,32 kv. m ploto, 1-2 virtuvė, 15,84 kv. m ploto, 1-3 vonios kambarys 6,20 kv. m ploto, patalpos pusrūsyje: 1-4 kambarys, 17,30 kv. m ploto, 1-5 sandėlis 22,88 kv. m ploto;

ieškovui nuosavybės teise atitektų butas Nr. 2 (projektiniuose pasiūlymuose pažymėta kremine spalva), kurio bendras plotas 86,67 kv. m, kurį sudaro patalpos pirmame aukšte: 2-1 svetainė 16,34 kv. m ploto, 2-2 kambarys 14,10 kv. m ploto, 2-3 vonios patalpa 2,83 kv. m ploto, 2-4 virtuvė 8,87 kv. m ploto, patalpos pusrūsyje: 2-5 pagalbinė patalpa 13,40 kv. m ploto, 2-6 kambarys 14,03 kv. m ploto, 2-7 pagalbinė patalpa 2,69 kv. m ploto, 2-8 sandėlis 14,41 kv. m ploto;

2) žemės sklypo (su priklausiniais) pasidalinimo (naudojimosi) tvarką pagal pridedamą UAB „Kordimatas“ parengtą planą, pagal kurį ieškovui priskiriama naudotis asmeniškai 349 kv. m žemės sklypo dalis (plane pažymėta mėlyna spalva), atsakovei priskiriama naudotis asmeniškai 348 kv. m dalis (plane pažymėta raudona spalva), šalims paliekama bendrai naudotis plane žalia spalva pažymėta bendro naudojimo žemės sklypo dalis, kurios plotas 243 kv. m, įskaitant žemės sklypo dalis po namu ir 1 m pločio juosta apie gyvenamąjį namą bei po bendru šuliniu (2 kv. m ploto), bendras įvažiavimas į žemės sklypą, kartu užtikrinantis ir atsakovės patekimą į jai priskirtą žemės sklypo dalį; ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka jam priskiriamoje žemės sklypo dalyje esantis pastatas-šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka jai priskirtoje žemės sklypo dalyje esantis pastatas-šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) nustatyti, kad šalims priklausančio vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkymo (rekonstrukcijos) į dviejų butų gyvenamąjį namą darbus atliks (organizuos) ieškovas;

4) įpareigoti atsakovę padengti ½ dalį šalims priklausančio vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkymo (rekonstrukcijos) į dviejų butų gyvenamąjį namą išlaidų, tokia tvarka: 30 procentų, skaičiuojamų nuo jai tenkančios visų išlaidų dalies, sumokėti ieškovui avansu, t. y. ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo rekonstrukcijos darbų sąmatos atsakovei pateikimo dienos, 60 procentų, skaičiuojamų nuo jai tenkančios visų išlaidų dalies, sumokėti ieškovui po rekonstrukcijos darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo tarp ieškovo ir rekonstrukcijos darbus atlikusio rangovo, likusią 10 procentų, skaičiuojamų nuo jai tenkančios visų išlaidų dalies, sumokėti ieškovui po rekonstrukcijos darbų rezultato įregistravimo VI Registrų centras;

5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas paaiškino, kad nutraukus jo ir atsakovės santuoką, jis neilgai gyveno šeimai priklausančiame name. Po santuokos nutraukimo jis kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini), todėl ten faktiškai ir gyveno, į namus (duomenys neskelbtini) grįždavo tik savaitgaliais ar per šventes. 2019 m. pradžioje jis iš gyvenamojo namo išsikraustė, nes jam ten buvo nebeįmanoma gyventi, atsakovė nupjovė vamzdžius, atjungė elektrą. Kodėl jis nesusitvarkė šildymo sistemos, elektros savo namo dalyje, negali paaiškinti. Jo įsitikinimu, jis nebegalėjo gyventi name, kai atsakovė pradėjo gyventi su kitu vyru. Jis apsigyveno netoliese, savo mamos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jokių mokesčių už namą ar žemės sklypą jis nemoka, nes nei namu nei žemės sklypu jis nesinaudoja, prie namo išlaikymo neprisideda. Jam žinoma, kad namo stogas buvo kiauras, kas jį sutvarkė, negali pasakyti, jis prie namo stogo remonto lėšomis neprisidėjo. Ar kas nors kitas naudojasi žemės sklypu, jis negali pasakyti. Jo įsitikinimu, jis negalėtų naudotis šiuo metu žemės sklypu, nes konfliktiški santykiai su atsakove. Jis siekia atlikti name rekonstrukciją, pagal jo parengtą projektą naujai įrengus patalpas paskirstyti jam ir atsakovei naudotis. Jo siūlomas naujai įrengtų patalpų pasidalijimo variantas labiau atitiktų jo ir atsakovės interesus, nes patalpos abiem būtų paskirstytos vienodai, abiem po lygiai patalpų pirmame aukšte ir pusrūsyje, laiptinė liktų bendram naudojimui. Jo įsitikinimu, pertvarkius namą pagal jo pateiktus pasiūlymus, bus galima įregistruoti du atskirus butus. Šiuo metu rekonstrukcijos sąmatos pateikti negali, projektas neparengtas, tik pateikti projektiniai pasiūlymai dėl namo patalpų pertvarkymo. Kiek kainuos ir kiek užtruks rekonstrukcijos įgyvendinimas, pasakyti negali. Jis įsipareigoja namo rekonstrukciją atlikti, atsakovė turėtų padengti pusę reikalingų rekonstrukcijai lėšų. Kai buvo statomas namas, įrenginėjamas pirmas aukštas, jo visa šeima gyveno pusrūsio patalpose, tačiau patalpos pusrūsyje yra blogesnės nei pirmame aukšte, kuriomis naudojasi atsakovė. Jis buvo įsitikinęs, kad ir po santuokos nutraukimo, jo ir atsakovės santykiai išliks šeimyniški, atsakovė jį sugebėjo įtikinti, kad santuokos nutraukimas – tik formalumas, todėl jis su atsakovės pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka sutiko. Pripažįsta, kad šiuo metu jų santykiai blogi, jie nesikalba, susitikus vyksta konfliktai, tačiau nesutinka, kad visas turtas būtų priteistas atsakovei, o jam tektų piniginė kompensacija.

Atsakovė priešieškiniu prašo atidalinti ieškovui priklausančio nekilnojamo turto dalį iš bendro su ja valdomo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro ½ dalis 0,0940 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausiusią nekilnojamo turto dalį iki jos atidalijimo, įpareigojant ją išmokėti ieškovui už jam priklausančią bendro turto dalį 60000 Eur piniginę kompensaciją, sumokant ją į ieškovui priklausančią banko sąskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino, kad santuokoje su ieškovu išgyveno 33 metus, užaugino tris vaikus. Viena iš santuokos nutraukimo priežasčių – ieškovo piktnaudžiavimas alkoholiu. Jis susitarė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, susitarė dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos. Jos naudojimui atiteko didesnės patalpos, nes ieškovui atiteko vertingas miško žemės sklypas, kurį jie buvo pirkę santuokos metu. Jie susitarė, kad už jam atitekusį mišką ieškovas jai kompensuos tik pusę pirkimo kainos, apie 1300 Eur, nors reali jo kaina santuokos nutraukimo metu buvo žymiai didesnė, ieškovas miško žemės sklypą pardavė už 21000 Eur. Nuo pat turto pasidalijimo jų santykiai buvo įtemti ir konfliktiški, ieškovas į jokias derybas ir kalbas dėl turto išlaikymo ar kitokių mokesčių nesileido. Šildymo katilas, vandens skaitikliai buvo pusrūsyje, ieškovas neleido patekti į jam priskirtas pusrūsio patalpas, prasidėjus šildymo sezonui, ji neturėjo kitokios galimybės šildyti jai priskirtas 1-o aukšto patalpas, todėl buvo priversta kreiptis į policiją, kad būtų įjungtas dujinis katilas patalpų šildymui. Vandens skaitiklių rodmenų ji taip pat kas mėnesį negalėjo deklaruoti, nes ieškovas tas patalpas, kur buvo skaitikliai, užrakino ir į jas patekti ji negalėjo. Šiuo metu ji yra įsirengusi atskirą šildymo sistemą patalpoms, kurios priskirtos jos naudojimui, turi atskirą elektros skaitiklį, yra parengtas projektas dėl atskiro vandentiekio įvado. Penkeri metai jie nesikalba, bylinėjasi teismuose. Ieškovas namu visiškai nesirūpina, jo netvarko, neremontuoja, prie stogo tvarkymo neprisidėjo. Užsukęs į namus neblaivus, būna agresyviai nusiteikęs, kolioja ją ir jos gyvenimo draugą necenzūriniais žodžiais, ne kartą grasino jai, kad ji čia negyvens, užtampys ją teismuose. Ji pavargo nuo tokio gyvenimo, pašlijo jos sveikata, nervinė būsena. Ji įsitikinusi, kad kartu kaip bendrasavininkams gyventi viename name su ieškovu nėra galimybės, nes ieškovas visiškai su ja nesikalba, jokių turto išlaikymo ar remonto reikalų nesprendžia ir prie to neprisideda. Patenkinus ieškinį, konfliktų tarp jos ir ieškovo tik daugėtų, neturint izoliuotos dalies, bendrai naudojantis laiptine, kaip siūlo ieškovas, konfliktinės situacijos būtų neišvengiamos. Jos įsitikinimu, tik turto atsidalijimas gali išspręsti problemas, kurios kyla nuolatos dėl bendro turto, dėl kurio jie nuo 2019 metų bylinėjasi teisme. Ji sutinka išmokėti ieškovui 60000 Eur kompensaciją, kuri yra daug didesnė, nei ieškovas siūlė jai. Tokio dydžio kompensaciją jai padės išmokėti jos dabartinis gyvenimo draugas G. A., kuriam ji perleis savo dalį nekilnojamojo turto, kurio įsigijimui jis gaus paskolą iš banko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1014-1028/2018 nutraukta A. K. ir E. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, padalintas santuokoje įgytas turtas, nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka. Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso kiekvienam po ½ dalį 0,0940 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka: „A. K. paskirti naudojimuisi šias gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Geodezijos Linija“ plane pažymėtas patalpas: pusrūsyje: P-1, kurios plotas 17,30, bei laiptine (kuri plane neišskirta jokiu kodu); I aukštą: patalpas: 1-1 (3,07 kv.m), 1-2 (18,32 kv. m), 1-3 (12,46 kv.m), 1-4 (2,10 kv.m), 1-5 (3,83 kv.m), 1-6 (3,36 kv.m), 1-7 (13,67 kv.m), 1-8 (16,34 kv.m), 1-9 (14,10 kv.m) bei laiptine (kuri plane neišskirta jokiu kodu), viso paskiriant naudotis namo ploto 104,55 kv.m, kas sudaro 6140/10000 pastato dalių; E. K. paskirti naudojimuisi šias gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Geodezijos linija“ plane pažymėtas patalpas: pusrūsyje: P-2, kurios plotas 22,88, P-3, kurios plotas 9,46, P-4, kurios plotas 2,14, P-5, kurios plotas 1,30, P-6, kurios plotas 1,14, P-7, kurios plotas 1,39, P-8, kurios plotas 13,42, P-9, kurios plotas 14,03, viso paskiriant naudotis namo ploto 65,76 kv.m, kas sudaro 3860/10000 pastato dalių.“ Naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta, ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu nekyla, nes nei vienas iš bendraturčių faktiškai žemės sklypo netvarko, šiltnamiais, esančiais sklype, nesinaudoja. Ginčai tarp šalių kyla dėl gyvenamojo namo.

Ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu pagal jo pateiktą projektą, kurį įgyvendinus vieno buto gyvenamasis namas bus pertvarkytas į du butus, butu Nr. 1 naudosis atsakovė, butu Nr. 2 – naudosis jis, įpareigoti atsakovę sumokėti jam ½ dalį gyvenamojo namo pertvarkymo (rekonstrukcijos) į dviejų butų gyvenamąjį namą išlaidų, nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal jo pateiktą planą.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-308-611/2017, kt.).

Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, iš esmės siekia gyvenamojo namo pertvarkymo į du butus. Jo prašymas nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis pagal jo pateiktus projektinius pasiūlymus, negali būti patenkintas, nes prašoma nustatyti naudojimosi tvarka tomis patalpomis, kurių šiuo metu nėra, kurios atsiras įgyvendinus ieškovo sumanytą namo rekonstrukcijos projektą. Teismas negali nustatyti naudojimosi tvarką būsimomis patalpomis. Įvertinti, kad ieškovo pateiktas gyvenamojo namo pertvarkymo projektas yra racionalus, atitinkantis abiejų bendraturčių interesus, mažinantis konfliktines situacijas tarp itin priešiškai vienas kito atžvilgiu nusiteikusių buvusių sutuoktinių, dabartinių bendraturčių, nėra galimybės, nes ieškovas nepateikė namo rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos, darbų sąmatos, tinkamai parengto rekonstrukcijos projekto. Reikalavimas įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui ½ dalį gyvenamojo namo pertvarkymo išlaidų, kai tokių išlaidų dydžio pats ieškovas nežino ir teismui nėra galimybių jų nustatyti, pažeidžia kitos šalies teises. Ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo patalpomis, kurios atsiras po namo rekonstrukcijos, pažeidžia šalių interesus, neatitinka teismų praktikai naudojimosi turtu tvarkos nustatymo bylose, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Atsakovė prašo atidalinti ieškovą iš bendrosios dalinės nuosavybės, jai paliekant natūra visą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui – piniginį ekvivalentą, 60000 Eur kompensaciją. Atsakovas nesutinka gauti piniginės kompensacijos už jam tenkančią ½ dalį nekilnojamojo turto.

CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju, kaip to prašo atsakovė, pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas).

CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, reglamentuojančios situaciją, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, turinys pagal kasacinio teismo praktiką aiškintinas kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Tik tuo atveju, jei atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimas dėl teisinių ar faktinių objektyvių kliūčių, spręstinas kompensacijos pinigais klausimas. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui.

Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir patvirtinta šalių naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys viena kitos atžvilgiu priešiškai nusiteikusios, konfliktuojančios. Ieškovo tvirtinimu, po santuokos sutraukimo jis negalėjęs gyventi name, kurį pasistatė kartu su atsakove gyvendami santuokoje. Atsakovė taip pat tvirtino, kad gyvenimas bendrai valdomame name su ieškovu neįmanomas – ieškovas prie namo išlaikymo neprisideda, stengiasi jai kenkti, lankydamasis name sukelia konfliktines situacijas, būna apsvaigęs nuo alkoholio, įžeidinėja ją ir jos šeimos narius. Teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, patalpintas USB laikmenoje, kurį atsakovė pateikė kaip įrodymą dėl netinkamo ieškovo elgesio, patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes. Vaizdo įraše ieškovas matomas gulintis prie namo ant kiemo trinkelių, jo elgesys – nerišli kalba, necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai, svirduliavimas atsistojus, pagrįstai leidžia manyti, kad šalių santykiai įtemti, konfliktiški. 2019 m. ieškovas buvo pareiškęs ieškinį, kuriuo prašė atidalinti atsakovei priklausančią turto dalį, priteisti visą nekilnojamąjį turtą natūra jam, atsakovei išmokant 27166,50 Eur piniginę kompensaciją. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendime, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl turto atidalijimo, konstatuota, kad ieškovas prašo atidalinti turtą dėl abiejų šalių nuolatinių konfliktų ir negalėjimo gyventi kartu tame pačiame name. Teisminės mediacijos metu šalys taip pat nepasiekė taikaus ginčo sprendimo būdo. Nors ieškovas reiškia ieškinį dėl naujos naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, tačiau aplinkybių, kurios patvirtintų, kad šalių santykiai pagerėjo, jie gali gyventi bendrai naudodamiesi gyvenamuoju namu, nekonfliktuodami, nenurodė. Faktinės aplinkybės – ieškovas nuo 2019 metų pradžios jam priklausančia turto dalimi nesinaudoja, name negyvena, šalys nuolatos bylinėjasi teisme (2019 m. sausio 15 d. ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės išmokant kompensaciją (civilinė byla Nr. e2-1788-291/2019), byla baigta 2020 m. gegužės 13 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu; 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovas pateikė naują ieškinį dėl atsidalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo) – rodo, kad šalys priešiškai viena kitos atžvilgiu nusiteikusios, nesugebančios spręsti turto priežiūros, išlaikymo klausimų, bendradarbiaudami ir rasdami abiem priimtinus sprendimus. Atsakovės priešieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismui pateiktas 2023 m. sausio 31 d., tačiau ieškovas, nesutikdamas su atsakovės siūlomu turto atidalijimo būdu, jam siūloma kompensacija, nepateikė gyvenamojo namo atidalijimo natūra tinkamai parengto projekto, iš kurio galima būtų spręsti, kad yra galimybė bendraturčių gyvenamąjį namą padalinti į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus – du butus. Ieškovo prie ieškinio pateikti nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo) naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektai neprilygsta namo padalijimo natūra į du atskirus butus projektui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad gyvenamojo namo atidalijimas natūras yra negalimas, nes šalys nerado galimybių pasidalinti natūra gyvenamąjį namą į du atskirus butus, nepatiriant neproporcingų nepatogumų, nepažeidžiant vienas kito interesų, ieškovas neįrodė, kad iš namo galima suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus be žalos turtui ir reikšmingų investicijų pertvarkant namą. Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimas dėl faktinių objektyvių kliūčių, spręstinas kompensacijos pinigais klausimas.

Daikto nedalumas fizine prasme neužkerta kelio atidalijimui bendrąja prasme, nes tokiu atveju atidalijamajam priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti tikrąją atidalijamosios dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taip pat svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Atsakovė siūlo sumokėti ieškovui už jo dalį bendrame turte 60000 Eur kompensaciją.

Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja atsakovės reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017, 33 punktas).

Atsakovė pateikė UAB korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, gyvenamasis namas, šiltnamiai, kiemo statiniai), esantis (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas ir įvertintas 2022 m. rugsėjo 23 d. Išvadoje dėl turto rinkos vertės nurodyta, kad bendra vertinamo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis (duomenys neskelbtini) šiltnamio, ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (1/2 dalis šulinio), ½ dalis žemės sklypo, vertė vertinimo dieną yra 61000 Eur.

Visų pirma, ieškovas neįrodinėjo, kad neteisingas – turto rinkos kainos neatitinkantis – atsakovės siūlomas kompensacijos dydis (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovės siūloma kompensacija yra ženkliai didesnė, nei ieškovo buvo siūloma jo parengtame ieškinyje 2019 m., jis prašė priteisti atsakovei 27166,50 Eur kompensaciją už atsakovės turto dalį. Taip pat atsakovės siūloma kompensacija už ½ dalį turto yra didesnė, nei viso turto vertė nurodyta ieškovo pateiktoje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 18/01-009. Pagal šią ieškovo pateiktą vertės ataskaitą viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo dieną (2018 m. sausio 5 d.) yra 58000 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybe, atsakovės siūlomas kompensacijos už atidalijamą buto dalį dydis laikytinas dalinai pagrįstu ir atitinkančiu proporcingumo bei sąžiningumo reikalavimus.

Kaip matyti iš atsakovės pateiktos UAB korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, atsakovė prašo priteisti vienu tūkstančiu mažesnę kompensaciją nei įvertino „Matininkai“, be to į vertinamo turto masę nėra įtrauktas pastatas-šiltnamis (duomenys neskelbtini) ir neįvertinta ½ dalis šio turto, nors jis lygiomis dalimis priklauso abiem bendrasavininkiams. Teismas neturi galimybių nustatyti neįvertinto turto vertės, tiksliai įvertinti ½ dalį šiltnamio. Atsižvelgiant į ataskaitoje įvertinto dvigubai didesnio šiltnamio vertę – 505 Eur, teismas laiko tikslingu už neįvertintą mažesnio šiltnamio dalį priteisti per pus mažesnę sumą – 250 Eur kompensaciją. Įvertinus šias aplinkybes atsakovės siūlomos kompensacijos dydis didinamas, priteisiant ieškovui 61250 Eur piniginę kompensaciją.

Atsakovė A. K. yra darbingo amžiaus, teisme liudytoju apklaustas G. A. patvirtino, kad jis šiuo metu gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su atsakove, ruošiasi pirkti dalį atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, gauti iš banko 60000 Eur paskolą ir padėti atsakovei atsiskaityti su buvusiu sutuoktiniu. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovė nuosavybės teisėmis įgijusi visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), vengs atsikaityti su ieškovu, nes visiems vienodai aišku, kad vengiant išmokėti teismo priteistą sumą, išieškojimas gali būti nukreiptas į turtą, šiuo atveju į tą patį nekilnojamąjį turtą, už kurio dalį atsakovė bus skolinga ieškovui.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovės siūlytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas turėtų būti laikomas esminiu ieškovo, kaip turto dalies savininko, teisių pažeidimu. Ieškovas pripažino, kad jis nuo 2019 metų pradžios ginčo name negyvena, prie jo išlaikymo, priežiūros neprisideda, žemės sklypu nesinaudoja, jo netvarko. Jis gyvena už kelių namų savo tėvų name, kartu su mama ir seserimi. Įrodymų, kad dėl atsakovės netinkamo elgesio ar draudimo ieškovas negalėtų naudotis jam priklausančia turto dalimi, nepateikta. Tai, kad ieškovas ruošiasi atgaivinti kažkada šeimos vystytą gėlių auginimo verslą ar užsiimti kita veikla žemės sklype, jokiais įrodymais neparemta. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jis šiuo metu nesinaudoja žemės sklypu ir šiltnamiais, nors tiek ieškovas, tiek atsakovė tvirtino, kad žemės sklypas nenaudojamas, šiltnamiai apgriuvę, neeksploatuojami. Ieškovo visiškas nesirūpinimas nei žemės sklypu, nei namu pagrįstai leidžia manyti, kad ieškovas nėra suinteresuotas turto puoselėjimu ir išlaikymu, iš jo paaiškinimų galima spręsti, kad ginčo turtas jam turi tik sentimentaliąją vertę (jis kartu su tėvu statė namą, šiltnamius, augino gėles). Tai, kad jam paskirtos naudotis patalpos gyvenamajame name yra prastesnės (patalpos pusrūsyje, žemesnės, langai mažesni nei 1-ame aukšte,) nei atsakovės naudojamos patalpos, nėra pagrindas visiškai jomis nesirūpinti, nešildyti jų, tuo bloginti šių patalpų, o kartu ir viso gyvenamojo namo būklę. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovas turėtų esminį interesą naudotis ginčo turtu. Atsakovė, priešingai, po santuokos nutraukimo nuolatos gyvena ginčo name, rūpinasi jo saugumu, šildymu, moka mokesčius, tvarko aplinką.

Nagrinėjamu atveju atsakovės prašomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas atitinka šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, todėl priešieškinys tenkintinas, atsakovei priteisiant ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį, ieškovui - piniginę kompensaciją. Atsižvelgiant į kompensacijos dydį, pagrįstas ir tenkintinas atsakovės reikalavimas kompensaciją leisti išmokėti per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Patenkinus priešieškinį dėl turto atidalijimo, išnykus bendrajai dalinei nuosavybei, nebeliko pagrindo nustatinėti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl ieškinys ir šioje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, priešieškinį patenkinus visiškai, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro jos sumokėta dalis - 125 Eur – žyminio mokesčio ir 1500 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti. Prašoma priteisti advokatei sumokėta suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio reikalavimus, pagrįsta atstovavimo sutartimi, grynųjų pinigų priėmimo kvitu apie advokatei sumokėtas lėšas, todėl prašymas priteisti šias išlaidas tenkintinas pilnumoje (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas, kurio nenaudai priimtas sprendimas, privalo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnis), kurias šioje byloje sudaro žyminio mokesčio dalis, nuo kurios sumokėjimo atsakovė buvo atleista 2023 m. vasario 2 d. teismo nutartimi priimant jos priešieškinį, apskaičiuojamos pagal patenkinto priešieškinio reikalavimą (61250 Eur kompensaciją), t. y. 1468,75 Eur (900+(61250 x 2%) x 75%)-125) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurių šioje byloje susidarė 8,95 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti. Atidalinti E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią nekilnojamojo turto dalį iš bendro su A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: priteisti A. K. E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomą ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-šiltnamio (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš A. K. E. K. už jo dalį, atitekusią A. K., 61250 Eur (šešiasdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) kompensaciją, sumokant ją į E. K. banko sąskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš E. K. A. K. 1625 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš E. K. valstybei 1477,70 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 70 centų) bylinėjimosi išlaidas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė