Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

9. Byloje kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją.

10. Apeliantė apeliaciniame skunde teismo prašo ginčą perduoti teisminei mediacijai, tačiau ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šioje byloje nereikalinga mediacija ir taikus ginčo sprendimas jau nėra galimas. Pažymėtina, kad ginčas teisminei mediacijai perduodamas, kai sutinka abi ginčo šalys, ieškovui nesutinkant ginčą spręsti teisminėje mediacijoje, šis apeliantės prašymas nespręstinas.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso kiekvienam po ½ dalį 0,0940 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis Pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Pastato-šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Pastato-šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta A. K. ir E. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta pareiškėjų 2018 m. vasario 13 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, padalintas santuokoje įgytas turtas, tarp jo ir šios bylos ginčo turtas bei nustatyta jo naudojimosi tvarka: Nutraukus santuoką, šalys susitaria, kad bus nustatoma gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka: „A. K. paskirti naudojimuisi šias gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Geodezijos Linija“ plane pažymėtas patalpas: Pusrūsyje: P-1, kurios plotas 17,30, bei laiptine (kuri plane neišskirta jokiu kodu); I aukštą: patalpas: 1-1 (3,07 kv.m.), 1-2 (18,32 kv.m), 1-3 (12,46 kv.m), 1-4 (2,10 kv.m), 1-5 (3,83 kv.m), 1-6 (3,36 kv.m), 1-7 (13,67kv.m), 1-8 (16,34 kv.m), 1-9 (14,10 kv.m) bei laiptine (kuri plane neišskirta jokiu kodu), - viso ieškovei paskiriant naudotis namo ploto 104,55 kv.m., kas sudaro 6140/10000 pastato dalių; E. K., paskirti naudojimuisi šias gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Geodezijos linija“ plane pažymėtas patalpas: Pusrūsyje: P-2, kurios plotas 22,88; P-3, kurios plotas 9,46; P-4, kurios plotas 2,14; P-5, kurios plotas 1,30; P-6, kurios plotas 1,14; P-7, kurios plotas 1,39; P-8, kurios plotas 13,42; P-9, kurios plotas 14,03, viso atsakovui paskiriant naudotis namo ploto 65,76 kv.m., kas sudaro 3860/10000 pastato dalių.“

12. Ieškovas ieškiniu prašo atidalinti atsakovei A. K. priklausančio turto dalį iš bendro su ieškovu E. K. turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , ir kurį sudaro ½ dalis 0,0940 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis Pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Pastato-šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Pastato- šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovą E. K. išmokėti atsakovei A. K. priklausančios bendro turto dalies piniginę kompensaciją, lygią 27166,50 Eur, sumokant piniginę kompensaciją į A. K. priklausančią banko sąskaitą per vienerius kalendorinius metus, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovui E. K. atsakovei A. K. iki jos atidalinimo iš bendro turto priklausiusią turto dalį.

13. Atsakovė su atidalijimu, išmokant kompensaciją, nesutinka, nurodydama, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Be to, atsakovė planuoja įsirengti apskaitos įrenginius bei šildymo katilą jai priklausančiose patalpose ir mano, jog tokiu būdu nekilnojamuoju turtu galėtų naudotis abi šalys, netrukdydamos viena kitai.

14. Pažymėtina, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Todėl atsakovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota taisyklė dėl nustatytos naudojimosi bendru daiktu tvarkos keitimo, o būtent, kad tik įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką, nėra taikoma nagrinėjant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis 3K-3-255-248/2018).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kompensacija pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija paprastai priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015).

18. Atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-687/2016). Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su prašomu atidalijimu, išmokant jai piniginę kompensaciją, nes siekia išsaugoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą natūra. Iš bylos duomenų matyti, kad valdant bendrą turtą tarp šalių kyla konfliktų, dėl šilumos, elektros ir dujų apskaitos, komunalinių paslaugų apskaitos prietaisų naudojimo, deklaravimo, mokėjimo už juos. Atsakovės teigimu, kiekvienam bendraturčiui įsirengus atskirą šildymo, elektros, vandentiekio ir kitas sistemas, pagrindų konfliktinėms situacijoms nebeliktų. Į bylą atsakovė pateikė įrodymus, kad kreipėsi į UAB „Šiaulių vandenys“ dėl techninių sąlygų gavimo, jog būtų galima prisijungti vandenį, į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros ir dujų. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai atskyrus namo šildymo sistemas, vandentiekio bei kitas komunikacijas šalys galėtų turėti atskirus nekilnojamo turto vienetus ir abi šalys išsaugotų nuosavybės teisę į turtą.

21. Byloje nustatyta, kad abi šalys turi nustatytą nedarbingumo lygį, abu bendrasavininkiai valdo ginčo turtą po 1/2 dalį, abu neturi kito nekilnojamojo turto, todėl realiai išsaugoti nuosavybės teisę į ginčo turtą yra svarbi abiem šalims. Ieškovas nurodo, kad anksčiau yra auginęs gėles ir vertęsis šiuo verslu daug metų, o dabar jis planuoja atgaivinti šioje namų valdoje gėlių auginimo verslą, į kurį savo laiku buvo investuota nemažai lėšų, įrengiant didelius, beveik pramoninius, šildomus šiltnamius, įrengiant šiltnamiuose šildymo sistemą, todėl būtent ši gyvenamoji valda su įrengtais šiltnamiais turi ieškovui išskirtinę reikšmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, techniškai egzistuoja visos galimybės atskirti ginčo turtą, suformuojant du atskirus nekilnojamo turto objektus, netgi suformuojant du atskirus žemės sklypus, ieškovui paliekant dalį, kurioje liktų gėlių šiltnamiai. Iš apeliacinio skundo matyti, kad dėl tokių atskirų žemės sklypų suformavimo neprieštarautų ir atsakovė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra variantui, kadangi tam yra visos galimybės.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog atsakovė byloje buvo pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašė, kad atidalijus turtą ieškovui E. K. būtų išmokėta piniginė kompensacija, nėra pakankamas pagrindas tenkinti ieškinį, vertinant, jog atsakovė sutinka su tokiu turto atidalijimu ir, kad jos, kaip bendraturtės teisės nebus pažeistos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra galimybė atidalyti turtą natūra, todėl, atsakovei nesutinkant gauti kompensaciją, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, nes toks turto atidalijimas pažeistų atsakovės kaip bendraturtės teisėtus interesus.

23. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl ankščiau išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą tenkina, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

25. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, teisėjų kolegija skundžiamą sprendimą naikina ir priima naują sprendimą – ieškinį atmesti, todėl perskirsto bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas pirmojoje instancijoje. Ieškinį atmetus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatligintinos ir nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė byloje patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atstovavimas teismo posėdžiuose ir atsiliepimo į ieškinį parengimas.

27. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir laiką, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ne per didelės, todėl jos atsakovei priteistinos iš ieškovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 611,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 550,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ne per didelės, todėl jos atsakovei priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje instancijoje, ir 1161,00 Eur (tūkstantį šimtą šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.