Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-49-626/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-06-20
Bylos Nr.: 1A-49-626/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-04-6-00039-2017-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.

Teisėjai: Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Regina Pocienė, Albinas Bielskis
Nuteistasis: A. Ž., R. T. L.
Civilinis ieškovas: B&B Capital, Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Vilniaus skyrius
Advokatai: Vilmantas Ančiukaitis, Kęstutis Ožiūnas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-626/2022Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00039-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.14.6.2; 1.2.17.7.2; 1.2.18.8.3; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 1.2.22.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,nuteistajam A. Ž., jo gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,nuteistajam R. T. L., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,specialistėms Aistei Razmienei, Vitalijai Usevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ platformoje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Vilmanto Ančiukaičio ir nuteistojo R. T. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B. S.“ turto pasisavinimo) – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

‑ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B.“ turto pasisavinimo) – laisvės atėmimu 3 metams;

‑ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

‑ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

‑ pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos iš dalies sudedant bei apimant ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

R. T. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

‑ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

‑ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

‑ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

‑ pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. T. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Priteista iš A. Ž. dėl UAB „B.“ 42 286,57 Eur į valstybės pajamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytą žalą.

Priteista iš R. T. L. dėl UAB „B. S.“ padarytos žalos 45 670,62 Eur į valstybės pajamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytą žalą.

Priteista iš A. Ž. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 19 233,34 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Fondo biudžetą.

Priteista iš R. T. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 9 247,47 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Fondo biudžetą.

Priteista iš A. Ž. BUAB „B.“ naudai padarytos 227 761,08 Eur žalos atlyginimui.

Priteista iš A. Ž. ir R. T. L. į valstybės pajamas 117,06 Eur proceso išlaidų.

Priteista iš A. Ž. 662 Eur į valstybės pajamas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš A. Ž. konfiskuota 132 000 Eur, iš R. T. L. – 132 000 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. T. L., pasisavino jam su R. T. L. patikėtą ir jo su R. T. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas, tai yra A. Ž. nuo 2013-01-03, būdamas UAB „B. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklą vykdė Palangos m., faktiniu direktoriumi, nors darbo santykiais su UAB „B. S.“ niekada nebuvo susijęs, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „B. S.“ direktoriumi R. T. L., laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-26 iš UAB „B. S.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB DNB (šiuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius) grynaisiais pinigais paėmė 264 000 Eur sumą, pinigų į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, dokumentų, pateisinančių paimtų grynųjų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, nepateikė ir taip pasisavino jam su R. T. L. patikėtą ir jo su R. T. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas, o būtent:

1.1. A. Ž. vykdydamas savo parengtą nusikalstamą veiką – pasisavinti didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupe su R. T. L., siekdamas nuslėpti savo ryšius su bendrove „B. S.“, 2013-01-03 Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, R. T. L. vardu įgijo 100 paprastųjų vardinių nematerialių UAB „B. S.“ akcijų, po kurių įgijimo R. T. L. surašius vienintelio akcininko sprendimą Nr. 13/01/02, R. T. L. buvo paskirtas bendrovės „B. S.“ direktoriumi. A. Ž., R. T. L. vardu įgijus UAB „B. S.“ akcijas, R. T. L. paskyrus save UAB „B. S.“ direktoriumi, toliau jis (A. Ž.) 2013 metų gruodžio – 2014 metų vasario mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, AB DNB banko skyriuje, organizavo UAB „B. S.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymą, UAB „B. S.“ čekių knygelės ir mokėjimo kortelės išdavimą R. T. L. vardu. R. T. L. gavus UAB „B. S.“ čekių knygelę, mokėjimo kortelę ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavus A. Ž., jis (A. Ž.) įgijo teisę valdyti ir disponuoti bendrove „B. S.“, bendrovės vardu atidarytomis banko sąskaitomis, čekių knygele ir mokėjimo kortele. Toliau A. Ž. 2013 metų gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bendrovės „C. M. LT“ (šiuo metu bendrovės pavadinimas yra „B. M.“) atstovams prisistatė bendrovės „B. S.“ atstovu bei išreiškė norą per šios bendrovės administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavinėti bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas (su nakvyne, maitinimu, pramogomis) poilsio viloje „T. V.“, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „C. M. LT“ atstovams sutikus per jų administruojamus interneto portalus parduoti bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas, A. Ž., UAB „B. S.“ faktinis direktorius, laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2016-08-23 per interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavė bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas, po kurių pardavimo bendrovė „C. M. LT“ laikotarpiu nuo 2014-05-08 iki 2016-10-07 per 285 kartus į UAB „B. S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke, pervedė 287 692,14 Eur sumą.

1.2. Toliau A. Ž., vykdydamas savo parengtą nusikalstamą veiką – pasisavinti didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupe su R. T. L., iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dalį pinigų paėmė grynaisiais ir pasisavino, bei pačiam (A. Ž.) iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedus į UAB „B. S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jis (A. Ž.) pinigus paėmė grynaisiais ir pasisavino, t. y.:

1.3. R. T. L. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2014-03-04–2016-06-23 grynaisiais paėmė 8 400 Eur sumą (2014-03-04 panaudodamas čekį Nr. 0199451 paėmė 15 000 Lt (4 344 Eur); 2014-05-02 grynaisiais paėmė 3 300 Lt (956 Eur); 2016-04-30 panaudodamas čekį Nr. 0199454 paėmė 1 000 Eur; 2016-06-23 grynaisiais paėmė 2 100 Eur), kuriuos, nesant juridinio pagrindo, be pateisinančių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė A. Ž., kurių jis (A. Ž.), UAB „B. S.“ faktinis direktorius, į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, nepateikė, ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino;

1.4. A. Ž. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2016-04-26– 2016-07-22 grynaisiais paėmė 14 900 Eur sumą (2016-04-26 pagal čekį Nr. 0199453 paėmė 2 100 Eur; 2016-05-04 pagal čekį Nr. 0199455 paėmė 1 000 Eur; 2016-06-14 pagal čekį Nr. 0199456 paėmė 600 Eur; 2016-07-02 pagal čekį Nr. 0199458 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-08 pagal čekį Nr. 0199459 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-13 pagal čekį Nr. 0199460 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-22 pagal čekį Nr. 0199461 paėmė 4 900 Eur), kurių į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė, ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino;

1.5. A. Ž. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedė į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu 2014-05-08–2016-11-26 iš šios banko sąskaitos DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynaisiais paėmė 231 896 Eur sumą (2014-05-08 – 600 Lt; 2014-05-08 – 4 000 Lt; 2014-05-09 – 4 000 Lt; 2014-05-13 – 940 Lt; 2014-05-14 – 2 500 Lt; 2014-05-20 – 800 Lt; 2014-05-29 – 3 400 Lt; 2014-06-06 – 2 700 Lt; 2014-06-06 – 4 000 Lt; 2014-06-13 – 100 Lt; 2014-06-13 – 2 000 Lt; 2014-06-19 – 2 800 Lt; 2014-06-25 – 4 000 Lt; 2014-06-25 – 4 000 Lt; 2014-06-27 – 1 600 Lt; 2014-07-18 – 2 500 Lt; 2014-07-12 – 2 000 Lt; 2014-07-11 – 2 000 Lt; 2014-07-17 – 1 500 Lt; 2014-07-18 – 2 000 Lt; 2014-07-22 – 2 000 Lt; 2014-07-22 – 3 000 Lt; 2014-07-24 – 2 500 Lt; 2014-08-09 – 500 Lt; 2014-08-20 – 800 Lt; 2014-08-29 – 3 000 Lt; 2014-09-02 – 2 000 Lt; 2014-09-02 – 3 000 Lt; 2014-09-16 – 2 000 Lt; 2014-09-18 – 3 900 Lt; 2014-09-24 – 1 400 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-10-01 – 2 000 Lt; 2014-10-01 – 2 200 Lt; 2014-10-21 – 1 480 Lt; 2014-10-22 – 4 000 Lt; 2014-10-30 – 4 000 Lt; 2014-10-30 – 4 000 Lt; 2014-11-06 – 2 000 Lt; 2014-11-06 – 4 000 Lt; 2014-11-06 – 4 000 Lt; 2014-11-10 – 1 300 Lt; 2014-11-18 – 1 000 Lt; 2014-11-18 – 2 000 Lt; 2014-11-18 – 2 000 Lt; 2014-11-19 – 300 Lt; 2014-11-19 – 4 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 2 000 Lt; 2014-11-20 – 2 000 Lt; 2014-11-30 – 2 500 Lt; 2014-12-01 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 200 Lt; 2014-12-03 – 500 Lt; 2014-12-03 – 1 000 Lt; 2014-12-03 – 1 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-10 – 4 000 Lt; 2014-12-10 – 4 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-19 – 2 000 Lt; 2014-12-19 – 4 000 Lt; 2014-12-21 – 2 000 Lt; 2014-12-29 – 800 Lt; 2014-12-30 – 1 300 Lt; 2014-12-30 – 2 000 Lt; 2014-12-30 – 2 000 Lt (per 2014 metus paėmė 168 120 Lt/48 691 Eur); 2015-01-06 – 870 Eur; 2015-01-09 – 200 Eur; 2015-01-10 – 1 000 Eur; 2015-01-11 – 100 Eur; 2015-01-11 – 900 Eur; 2015-01-13 – 300 Eur; 2015-01-15 – 1 000 Eur; 2015-01-16 – 850 Eur; 2015-01-20 – 520 Eur; 2015-01-23 – 500 Eur; 2015-01-23 – 1 000 Eur; 2015-01-25 – 1 000 Eur; 2015-01-29 – 1 000 Eur; 2015-01-30 – 1 000 Eur; 2015-02-04 – 120 Eur; 2015-02-05 – 400 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-11 – 590 Eur; 2015-02-13 – 500 Eur; 2015-02-14 – 700 Eur; 2015-02-19 – 610 Eur; 2015-02-20 – 190 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 1 000 Eur; 2015-02-26 – 800 Eur; 2015-02-27 – 870 Eur; 2015-03-09 – 500 Eur; 2015-03-12 – 1000 Eur; 2015-03-12 – 1 000 Eur; 2015-03-15 – 1 000 Eur; 2015-03-16 – 400 Eur; 2015-03-20 – 780 Eur; 2015-03-26 – 500 Eur; 2015-03-27 – 500 Eur; 2015-03-27 – 500 Eur; 2015-03-29 – 800 Eur; 2015-04-02 – 1 000 Eur; 2015-04-04 – 700 Eur; 2015-04-10 – 1 000 Eur; 2015-04-12 – 550 Eur; 2015-04-15 – 100 Eur; 2015-04-16 – 250 Eur; 2015-04-17 – 200 Eur; 2015-04-17 – 400 Eur; 2015-04-19 – 550 Eur; 2015-04-21 – 195 Eur; 2015-04-23 – 400 Eur; 2015-04-24 – 700 Eur; 2015-04-26 – 420 Eur; 2015-04-29 – 350 Eur; 2015-05-01 – 200 Eur; 2015-05-03 – 100 Eur; 2015-05-05 – 200 Eur; 2015-05-06 – 100 Eur; 2015-05-07 – 1 000 Eur; 2015-05-10 – 1 000 Eur; 2015-05-14 – 500 Eur; 2015-05-15 – 500 Eur; 2015-05-15 – 500 Eur; 2015-05-16 – 500 Eur; 2015-05-17 – 400 Eur; 2015-05-19 – 150 Eur; 2015-05-21 – 1 000 Eur; 2015-05-21 – 1 000 Eur; 2015-05-23 – 400 Eur; 2015-05-25 – 140 Eur; 2015-05-28 – 1 000 Eur; 2015-05-28 – 1 000 Eur; 2015-05-30 – 650 Eur; 2015-06-02 – 700 Eur; 2015-06-03 – 100 Eur; 2015-06-11 – 1 000 Eur; 2015-06-11 – 1 000 Eur; 2015-06-13 – 500 Eur; 2015-06-15 – 400 Eur; 2015-06-18 – 650 Eur; 2015-06-18 – 1 000 Eur; 2015-06-20 – 200 Eur; 2015-06-22 – 200 Eur; 2015-06-22 – 400 Eur; 2015-06-22 – 400 Eur; 2015-06-26 – 200 Eur; 2015-06-27 – 300 Eur; 2015-06-27 – 1 000 Eur; 2015-06-27 – 1 000 Eur; 2015-07-01 – 500 Eur; 2015-07-01 – 1 000 Eur; 2015-07-02 – 500 Eur; 2015-07-02 – 1 000 Eur; 2015-07-04 – 300 Eur; 2015-07-04 – 1 000 Eur; 2015-07-08 – 200 Eur; 2015-07-10 – 1 000 Eur; 2015-07-11 – 1 000 Eur; 2015-07-14 – 1 000 Eur; 2015-07-16 – 1 000 Eur; 2015-07-17 – 500 Eur; 2015-07-23 – 500 Eur; 2015-07-24 – 500 Eur; 2015-07-26 – 300 Eur; 2015-08-07 – 500 Eur; 2015-08-07 – 1 000 Eur; 2015-08-11 – 500 Eur; 2015-08-11 – 1 000 Eur; 2015-08-11 – 1 000 Eur; 2015-08-13 – 100 Eur; 2015-08-13 – 1 000 Eur; 2015-08-13 – 1 000 Eur; 2015-08-14 – 200 Eur; 2015-08-18 – 500 Eur; 2015-08-18 – 1 000 Eur; 2015-08-22 – 500 Eur; 2015-08-26 – 1 000 Eur; 2015-08-28 – 500 Eur; 2015-08-29 – 700 Eur; 2015-09-03 – 750 Eur; 2015-09-04 – 1 000 Eur; 2015-09-04 – 1 000 Eur; 2015-09-06 – 500 Eur; 2015-09-08 – 500 Eur; 2015-09-09 – 1 000 Eur; 2015-09-10 – 700 Eur; 2015-09-11 – 700 Eur; 2015-09-11 – 700 Eur; 2015-09-12 – 500 Eur; 2015-09-17 – 500 Eur; 2015-09-18 – 500 Eur; 2015-09-18 – 500 Eur; 2015-09-19 – 500 Eur; 2015-09-20 – 750 Eur; 2015-09-23 – 300 Eur; 2015-09-24 – 500 Eur; 2015-09-24 – 500 Eur; 2015-09-24 – 1 000 Eur; 2015-09-26 – 300 Eur; 2015-09-26 – 1 000 Eur; 2015-09-28 – 350 Eur; 2015-09-30 – 700 Eur; 2015-10-01 – 300 Eur; 2015-10-02 – 200 Eur; 2015-10-02 – 400 Eur; 2015-10-02 – 400 Eur; 2015-10-03 – 700 Eur; 2015-10-04 – 350 Eur; 2015-10-08 – 1 000 Eur; 2015-10-09 – 1 000 Eur; 2015-10-10 – 600 Eur; 2015-10-16 – 1 000 Eur; 2015-10-17 – 1 000 Eur; 2015-10-21 – 500 Eur; 2015-10-21 – 1 000 Eur; 2015-10-21 – 1 000 Eur; 2015-10-23 – 1 000 Eur; 2015-10-25 – 500 Eur; 2015-10-28 – 1 000 Eur; 2015-10-29 – 1 000 Eur; 2015-10-30 – 500 Eur; 2015-10-30 – 1 000 Eur; 2015-10-31 – 700 Eur; 2015-11-01 – 100 Eur; 2015-11-03 – 100 Eur; 2015-11-10 – 400 Eur; 2015-11-10 – 1 000 Eur; 2015-11-11 – 200 Eur; 2015-11-12 – 300 Eur; 2015-11-13 – 1 000 Eur; 2015-11-15 – 1 000 Eur; 2015-11-21 – 1 000 Eur; 2015-11-23 – 700 Eur; 2015-12-06 – 400 Eur; 2015-12-10 – 500 Eur; 2015-12-12 – 70 Eur; 2015-12-13 – 1 000 Eur; 2015-12-17 – 1 000 Eur; 2015-12-20 – 350 Eur; 2015-12-22 – 300 Eur; 2015-12-24 – 300 Eur; 2015-12-24 – 500 Eur; 2015-12-26 – 1 000 Eur; 2015-12-27 – 500 Eur; 2015-12-30 – 700 Eur; 2015-12-31 – 200 Eur; 2016-01-05 – 200 Eur; 2016-01-11 – 1 000 Eur; 2016-01-14 – 200 Eur; 2016-01-15 – 1 000 Eur; 2016-01-16 – 700 Eur; 2016-01-19 – 700 Eur; 2016-01-22 – 1 000 Eur; 2016-01-28 – 500 Eur; 2016-01-30 – 400 Eur; 2016-02-01 – 1 000 Eur; 2016-02-03 – 700 Eur; 2016-02-05 – 700 Eur; 2016-02-06 – 400 Eur; 2016-02-09 – 700 Eur; 2016-02-10 – 700 Eur; 2016-02-11 – 700 Eur; 2016-02-12 – 1000 Eur; 2016-02-13 – 700 Eur; 2016-02-13 – 1000 Eur; 2016-02-15 – 700 Eur; 2016-02-18 – 200 Eur; 2016-02-18 – 700 Eur; 2016-02-18 – 1000 Eur; 2016-02-18 – 1 000 Eur; 2016-03-04 – 700 Eur; 2016-03-05 – 200 Eur; 2016-03-09 – 700 Eur; 2016-03-12 – 500 Eur; 2016-03-19 – 450 Eur; 2016-03-19 – 1 000 Eur; 2016-03-21 – 500 Eur; 2016-03-23 – 500 Eur; 2016-03-25 – 900 Eur; 2016-04-01 – 400 Eur; 2016-04-01 – 1000 Eur; 2016-04-05 – 100 Eur; 2016-04-07 – 200 Eur; 2016-04-08 – 700 Eur; 2016-04-08 – 700 Eur; 2016-04-10 – 200 Eur; 2016-04-10 – 400 Eur; 2016-04-14 – 210 Eur; 2016-04-15 – 700 Eur; 2016-04-16 – 100 Eur; 2016-04-16 – 300 Eur; 2016-04-19 – 90 Eur; 2016-04-20 – 180 Eur; 2016-04-22 – 700 Eur; 2016-04-23 – 600 Eur; 2016-05-05 – 700 Eur; 2016-05-06 – 300 Eur; 2016-05-10 – 200 Eur; 2016-05-11 – 700 Eur; 2016-05-12 – 1000 Eur; 2016-05-14 – 700 Eur; 2016-05-15 – 700 Eur; 2016-05-19 – 200 Eur; 2016-05-23 – 700 Eur; 2016-05-26 – 700 Eur; 2016-05-27 – 700 Eur; 2016-06-03 – 700 Eur; 2016-06-05 – 500 Eur; 2016-06-09 – 700 Eur; 2016-06-10 – 700 Eur; 2016-06-12 – 700 Eur; 2016-08-11 – 400 Eur; 2016-08-11 – 700 Eur; 2016-08-11 – 1 000 Eur; 2016-08-12 – 700 Eur; 2016-09-02 – 700 Eur; 2016-09-05 – 500 Eur; 2016-09-06 – 700 Eur; 2016-09-07 – 700 Eur; 2016-09-09 – 700 Eur; 2016-09-10 – 500 Eur; 2016-09-15 – 100 Eur; 2016-09-15 – 1 000 Eur; 2016-09-15 – 1 000 Eur; 2016-09-19 – 500 Eur; 2016-09-19 – 900 Eur; 2016-09-23 – 700 Eur; 2016-09-26 – 400 Eur; 2016-09-29 – 700 Eur; 2016-09-30 – 700 Eur; 2016-10-01 – 700 Eur; 2016-10-08 – 700 Eur; 2016-10-14 – 700 Eur; 2016-10-15 – 600 Eur; 2016-10-21 – 300 Eur; 2016-10-21 – 800 Eur; 2016-10-21 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 100 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 800 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 100 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-10 – 350 Eur; 2016-11-11 – 500 Eur; 2016-11-11 – 1 000 Eur; 2016-11-26 – 700 Eur; 2016-11-26 – 1 000 Eur (per 2015–2016 metus paėmė 183 205 Eur), kurių į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino;

1.6. A. Ž. , iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2014-03-04– 2014-03-25 DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynaisiais paėmė 8 804 Eur (30 400 Lt) sumą (2014-03-04 – 4 000 Lt; 2014-03-05 – 2 000 Lt; 2014-03-05 – 4 000 Lt; 2014-03-14 – 2 000 Lt, 4 000 Lt ir 4 000 Lt; 2014-03-18 – 2 000 Lt, 4 000 Lt ir 4 000 Lt; 2014-03-25 – 400 Lt (iš viso 8 804 Eur suma)), kurių į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino.

1.7. Taip A. Ž., UAB „B. S.“ faktinis direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „B. S.“ direktoriumi R. T. L., laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-26 tyčia pasisavino jam su R. T. L. patikėtą ir jo su R. T. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas – 264 000 Eur (8 400 Eur + 14 900 Eur sumą + 231 896 Eur + 8 804 Eur sumą) sumą.

1.8. A. Ž. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „B.“ turtą – pinigines lėšas, tai yra jis nuo 2014-05-27 būdamas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklą vykdė Palangos m., faktiniu direktoriumi, nuo 2017-03-07 būdamas bendrovės direktoriumi, nuo 2017-06-19 būdamas UAB „B.“ atskaitingu asmeniu – kasininku, nors iki 2017-06-19 jis (A. Ž.) oficialiais darbo santykiais su UAB „B.“ nebuvo susijęs, laikotarpiu 2016-10-14–2018-01-05, iš UAB „B.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB DNB (šiuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius) grynaisiais pinigais paėmė ir iš bendrovės kasos išėmė bendrą 151 966,97 Eur sumą, paimtų pinigų į UAB „B.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, dokumentų, pateisinančių paimtų grynųjų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B.“ veikloje, nepateikė ir taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „B.“ turtą – pinigines lėšas, o būtent:

1.9. A. Ž. , vykdydamas savo parengtą nusikalstamą veiką – pasisavinti didelės vertės svetimą UAB „B.“ turtą – pinigines lėšas, siekdamas nuslėpti savo ryšius su bendrove „B.“, 2014-05-27 Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, R. T. L. vardu įgijo 100 paprastųjų vardinių nematerialių UAB „B.“ akcijų, po kurių įgijimo faktiškai valdydamas bendrovę „B.“, nors iki 2017-06-19 jis (A. Ž.) oficialiais darbo santykiais su UAB „B.“ nebuvo susijęs, 2016 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bendrovės „B. M.“ atstovams prisistatė bendrovės „B.“ atstovu bei išreiškė norą per šios bendrovės administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavinėti bendrovės „B.“ teikiamas paslaugas (su nakvyne, maitinimu, pramogomis) poilsio viloje „T. V.“, adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2017-07-03 ir poilsio viloje „T.“, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „B. M.“ atstovams sutikus per jų administruojamus interneto portalus parduoti bendrovės „B.“ teikiamas paslaugas ir pradėjus ruošti paslaugų teikimo sutartį, A. Ž., toliau slėpdamas savo ryšius su bendrove „B.“, bendrovės „B.“ direktoriumi nurodė N. S., kuris niekada šioje bendrovėje nedirbo, niekaip su šia bendrove nebuvo susijęs ir nežinojo, kad paslaugų teikimo sutartyse yra nurodytas UAB „B.“ direktoriumi. Po paslaugų teikimo sutarčių sudarymo, A. Ž., UAB „B.“ faktinis direktorius, laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2018-01-31 per interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavė bendrovės „B.“ teikiamas paslaugas, po kurių pardavimo bendrovė „B. M.“ laikotarpiu nuo 2016-10-14 iki 2017-12-22 per 281 kartą į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke, pervedė 207 651,92 Eur sumą.

1.1. Toliau A. Ž., vykdydamas savo parengtą nusikalstamą veiką – pasisavinti didelės vertės svetimą UAB „B.“ turtą – pinigines lėšas, po pinigų gavimo iš bendrovės „B. M.“ jis iš UAB „B.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-11-08 dalį pinigų – 2930 Eur sumą – pervedė į kitą UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke. Toliau A. Ž., nesant juridinio pagrindo, be apskaitos dokumentų, iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2016-11-08– 2016-11-09 pervedė 2 480 Eur sumą (2016-11-08 – 2 100 Eur; 2016-11-09 – 380 Eur), o iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2016-10-14–2016-11-26 pervedė 9 910 Eur sumą (2016-10-14 – 570 Eur; 2016-10-14 – 1 550 Eur; 2016-10-21 – 2 200 Eur; 2016-10-27 – 2 280 Eur; 2016-11-11 – 1 560 Eur; 2016-11-25 – 50 Eur; 2016-11-26 – 1 700 Eur), bendrą 12 390 Eur sumą, į paties faktiškai valdomos ir disponuojamos UAB „B. S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke (šiuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius), bei šiuos neteisėtai pervestus pinigus laikotarpiu 2016-10-15–2016-11-26, DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė grynaisiais 12 250 Eur sumą (2016-10-15 – 600 Eur; 2016-10-21 – 300 Eur; 2016-10-21 – 800 Eur; 2016-10-21 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 100 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 800 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 100 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-10 – 350 Eur; 2016-11-11 – 500 Eur; 2016-11-11 – 1 000 Eur; 2016-11-26 – 700 Eur). A. Ž. neteisėtai iš bendrovės „B.“ į bendrovę „B. S.“ pervestą 12 390 Eur sumą ir paimtą 12 250 Eur sumą į UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė, į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą, nepateikė ir UAB „B.“ pinigines lėšas pasisavino.

1.2. Toliau A. Ž., nesant juridinio pagrindo, be apskaitos dokumentų iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-12-02 pervedė 2 150 Eur sumą į kitą jo paties vadovaujamos realios veiklos nevykdančios UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke (šiuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius). Iškart po to iš šios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) jis (A. Ž.) 2016-12-02 pervedė 2 100 Eur sumą į UAB „K.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke (šiuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius), bei laikotarpiu 2016-12-03–2017-03-16 iš UAB „B.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 43 770 Eur sumą (2016-12-03 – 2 100 Eur; 2016-12-09 – 1 000 Eur; 2016-12-10 – 700 Eur; 2016-12-13 – 330 Eur; 2016-12-16 – 1 400 Eur; 2016-12-17 – 180 Eur; 2016-12-21 – 1 400 Eur; 2016-12-23 – 4 200 Eur; 2016-12-28 – 3 500 Eur; 2016-12-30 – 3 500 Eur; 2017-01-05 – 2 800 Eur; 2017-01-06 – 1 650 Eur; 2017-01-18 – 1 500 Eur; 2017-01-21 – 2 800 Eur; 2017-01-27 – 2 100 Eur; 2017-02-01 – 700 Eur; 2017-02-02 – 2 100 Eur; 2017-02-03 – 800 Eur; 2017-02-09 – 2 100 Eur; 2017-02-14 – 100 Eur; 2017-02-16 – 1 600 Eur; 2017-02-20 – 160 Eur; 2017-02-24 – 1 700 Eur; 2017-02-25 – 200 Eur; 2017-03-01 – 1 400 Eur; 2017-03-03 – 2 100 Eur; 2017-03-06 – 250 Eur; 2017-03-16 – 1 400 Eur) į UAB „K.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). A. Ž. į UAB „K.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedęs bendrą 45 920 Eur sumą, šiuos neteisėtai pervestus pinigus laikotarpiu 2016-12-02–2017-03-16, DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė grynaisiais 41 140 Eur sumą (2016-12-02 – 700 Eur; 2016-12-02 – 700 Eur; 2016-12-03 – 700 Eur; 2016-12-03 – 700 Eur; 2016-12-06 – 700 Eur; 2016-12-07 – 300 Eur; 2016-12-09 – 300 Eur; 2016-12-10 – 700 Eur; 2016-12-10 – 400 Eur; 2016-12-14 – 200 Eur; 2016-12-16 – 700 Eur; 2016-12-17 – 500 Eur; 2016-12-20 – 100 Eur; 2016-12-21 – 700 Eur; 2016-12-22 – 500 Eur; 2016-12-23 – 1 000 Eur; 2016-12-23 – 1 000 Eur; 2016-12-23 – 500 Eur; 2016-12-25 – 500 Eur; 2016-12-28 – 1 000 Eur; 2016-12-28 – 1 000 Eur; 2016-12-28 – 1 000 Eur; 2016-12-29 – 300 Eur; 2016-12-30 – 1 000 Eur; 2016-12-30 – 1 000 Eur; 2016-12-31 – 1 000 Eur; 2016-12-31 – 10 00 Eur; 2017-01-05 – 1 000 Eur; 2017-01-06 – 500 Eur; 2017-01-06 – 1 000 Eur; 2017-01-06 – 700 Eur; 2017-01-06 – 700 Eur; 2017-01-18 – 700 Eur; 2017-01-18 – 700 Eur; 2017-01-21 – 700 Eur; 2017-01-21 – 700 Eur; 2017-01-21 – 400 Eur; 2017-01-23 – 700 Eur; 2017-01-24 – 50 Eur; 2017-01-27 – 700 Eur; 2017-01-27 – 700 Eur; 2017-01-30 – 400 Eur; 2017-02-01 – 200 Eur; 2017-02-02 – 700 Eur; 2017-02-03 – 700 Eur; 2017-02-04 – 700 Eur; 2017-02-06 – 500 Eur; 2017-02-09 – 700 Eur; 2017-02-10 – 700 Eur; 2017-02-11 – 300 Eur; 2017-02-14 – 140 Eur; 2017-02-17 – 1 000 Eur; 2017-02-17 – 300 Eur; 2017-02-17 – 300 Eur; 2017-02-20 – 100 Eur; 2017-02-24 – 700 Eur; 2017-02-25 – 1 000 Eur; 2017-03-01 – 700 Eur; 2017-03-02 – 700 Eur; 2017-03-03 – 400 Eur; 2017-03-03 – 1 000 Eur; 2017-03-04 – 700 Eur; 2017-03-06 – 200 Eur; 2017-03-15 – 150 Eur; 2017-03-16 – 400 Eur; 2017-03-16 – 1 000 Eur), bei laikotarpiu 2016-12-05–2017-03-07 4 400 Eur sumą pervedė juridiniams asmenims už jo, kaip fizinio asmens, įsigytas prekes. A. Ž. neteisėtai iš bendrovės „B.“ į bendrovę „K.“ pervestą 45 920 Eur sumą ir panaudotą 45 540 Eur sumą į UAB „K.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė, į UAB „K.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą, nepateikė, ir UAB „B.“ pinigines lėšas pasisavino.

1.3. Toliau A. Ž. iš UAB „B.“ kasos kaip atskaitingas asmuo – bendrovės „B.“ kasininkas, pagal 2017-06-19 kasos išlaidų orderį Nr. 17/06-02 2017-06-19 paėmė 50 000 Eur sumą ir iš UAB „B.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2017-06-19–2018-01-05, DNB banko (šiuo metu banko pavadinimas „Luminor Bank“, AB) bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei AB SEB banko bankomatuose, esančiuose Kaune, bankomato Nr. 187 ir Kaune, bankomato Nr. 153, paėmė grynaisiais 66 660 Eur sumą (2017-06-19 – 210 Eur; 2017-06-30 – 700 Eur; 2017-07-03 – 700 Eur; 2017-07-03 – 700 Eur; 2017-07-06 – 700 Eur; 2017-07-06 – 700 Eur; 2017-07-06 – 700 Eur; 2017-07-17 – 700 Eur; 2017-07-19 – 700 Eur; 2017-08-25 – 600 Eur; 2017-08-25 – 700 Eur; 2017-08-31 – 700 Eur; 2017-09-04 – 700 Eur; 2017-09-04 – 700 Eur; 2017-09-05 – 700 Eur; 2017-09-07 – 700 Eur; 2017-09-07 – 1 000 Eur; 2017-09-10 – 400 Eur; 2017-09-10 – 700 Eur; 2017-09-10 – 1 000 Eur; 2017-09-14 – 400 Eur; 2017-09-15 – 700 Eur; 2017-09-17 – 700 Eur; 2017-09-18 – 1 000 Eur; 2017-09-18 – 1 000 Eur; 2017-09-18 – 700 Eur; 2017-09-22 – 700 Eur; 2017-09-24 – 1 000 Eur; 2017-09-24 – 1 000 Eur; 2017-09-25 – 1 000 Eur; 2017-09-25 – 1 000 Eur; 2017-10-01 – 1 000 Eur; 2017-10-01 – 1 000 Eur; 2017-10-01 – 1 000 Eur; 2017-10-05 – 200 Eur; 2017-10-08 – 700 Eur; 2017-10-08 – 700 Eur; 2017-10-08 – 700 Eur; 2017-10-08 – 700 Eur; 2017-10-10 – 700 Eur; 2017-10-10 – 700 Eur; 2017-10-12 – 700 Eur; 2017-10-15 – 500 Eur; 2017-10-15 – 700 Eur; 2017-10-20 – 700 Eur; 2017-10-20 – 700 Eur; 2017-10-22 – 700 Eur; 2017-10-22 – 700 Eur; 2017-10-22 – 700 Eur; 2017-10-23 – 300 Eur; 2017-10-25 – 700 Eur; 2017-10-27 – 700 Eur; 2017-10-27 – 700 Eur; 2017-10-29 – 700 Eur; 2017-11-01 – 700 Eur; 2017-11-03 – 500 Eur; 2017-11-03 – 700 Eur; 2017-11-06 – 100 Eur; 2017-11-09 – 700 Eur; 2017-11-09 – 100 Eur; 2017-11-09 – 700 Eur; 2017-11-10 – 700 Eur; 2017-11-10 – 700 Eur; 2017-11-13 – 100 Eur; 2017-11-15 – 700 Eur; 2017-11-15 – 100 Eur; 2017-11-16 – 500 Eur; 2017-11-20 – 1 000 Eur; 2017-11-20 – 100 Eur; 2017-11-20 – 1 000 Eur; 2017-11-22 – 700 Eur; 2017-11-24 – 1 000 Eur; 2017-11-24 – 1 000 Eur; 2017-11-24 – 100 Eur; 2017-11-26 – 500 Eur; 2017-11-30 – 700 Eur; 2017-12-01 – 700 Eur; 2017-12-01 – 700 Eur; 2017-12-03 – 700 Eur; 2017-12-03 – 700 Eur; 2017-12-04 – 200 Eur; 2017-12-06 – 100 Eur; 2017-12-07 – 700 Eur; 2017-12-07 – 700 Eur; 2017-12-07 – 700 Eur; 2017-12-11 – 1 000 Eur; 2017-12-12 – 200 Eur; 2017-12-13 – 100 Eur; 2017-12-13 – 1 000 Eur; 2017-12-13 – 1 000 Eur; 2017-12-17 – 400 Eur; 2017-12-17 – 210 Eur; 2017-12-19 – 140 Eur; 2017-12-20 – 700 Eur; 2017-12-22 – 700 Eur; 2017-12-24 – 400 Eur; 2017-12-24 – 1 000 Eur; 2017-12-24 – 700 Eur; 2017-12-28 – 500 Eur; 2017-12-29 – 700 Eur; 2018-01-05 – 200 Eur). A. Ž., kaip UAB „B.“ atskaitingas asmuo – bendrovės „B.“ kasininkas, savo žinioje turėdamas 116 660 Eur sumą, paimtą iš bendrovės kasos ir bendrovės banko sąskaitos, laikotarpiu 2017-06-16–2018-01-31 pateisino 23 003,03 Eur sumos panaudojimą, o likusią 93 656,97 Eur sumą pasisavino.

1.4. Taip A. Ž., būdamas UAB „B.“ direktorius, laikotarpiu 2016-12-02– 2018-01-05, tyčia pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „B.“ turtą – pinigines lėšas – 151 966,97 (12 390 Eur + 45 920 Eur + 93 656,97 Eur) sumą.

2. A. Ž. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, tai yra jis, nuo 2014-05-27 būdamas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklą vykdė Palangos m., faktiniu direktoriumi, nuo 2017-03-07 būdamas bendrovės direktoriumi, nuo 2017-06-19 būdamas UAB „B.“ atskaitingu asmeniu – kasininku, nors iki 2017-06-19 jis (A. Ž.) oficialiais darbo santykiais su UAB „B.“ nebuvo susijęs, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės vykdomą ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, deklaracijų teikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, tyčia, siekdamas pasisavinti UAB „B.“ pinigines lėšas bei siekdamas UAB „B.“ vardu išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą.

2.1. A. Ž. tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“; 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; to paties įstatymo 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis“, laikotarpiu 2016-01-01–2017-05-01 pats, o laikotarpiu 2017-05-02–2018-01-31, veikdamas per UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, pagal 2017-05-02 buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. BV 170503 tarp UAB „B.“ ir UAB „B. V.“ tvarkančią S. B., kuri A. Ž. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokė, tyčia nepateikė duomenų (dokumentų) apie UAB „B.“ įvykusias ūkines, finansines operacijas, dėl to šios operacijos nebuvo įtrauktos į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, t. y.:

2.2. - laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-01-31 94 atvejais, UAB „B.“ 17 darbuotojų (Dž. L., A. R., A. M., A. N., A. S., D. D., E. D., G. B., I. M., J. A., K. Š., R. S., S. K. (K.), S. Ž., V. T., V. R., M. B.) išmokėto darbo užmokesčio – 35 349,49 Eur sumos, bei 2017 m. rugpjūčio mėnesį 1 atveju Dž. L. išmokėtos kompensacijos už važinėjimo išlaidas – 200 Eur sumos, šios išmokėtos 33 766,61 Eur sumos nepagrindė UAB „B.“ apskaitos dokumentais, UAB „B.“ apskaitos dokumentais nepagrindė ir darbo užmokesčio ir kompensacijos už važinėjimą priskaitymo – 47 062,23 Eur sumos;

2.3. - laikotarpiu nuo 2017-10-02 iki 2018-01-03 153 atvejais, kasos pajamų orderiais nepagrindė grynųjų pinigų – 4 570,60 Eur sumos įnešimo į kasą, kurios buvo gautos iš fizinių asmenų už bendrovės „B.“ suteiktas paslaugas;

2.4. - 2017-10-05 kasos išlaidų orderiais nepagrindė UAB „B.“ piniginių lėšų – 132,75 Eur sumos išmokėjimo iš kasos ir šios išmokėtos sumos neužregistravo UAB „B.“ apskaitos registre – kasos knygoje;

2.5. - laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2018-01-10 UAB „B.“ apskaitos registruose neužregistravo trylikos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „B.“ už bendrą 28 935,37 Eur sumą (2017-04-25 BKS Nr. 00025 – 1 182,61 Eur; 2017-04-30 BKS Nr. 00026 – 607,10 Eur; 2017-05-31 BKS Nr. 00054 – 293,58 Eur; 2017-06-30 BKS Nr. 00067 – 331 Eur; 2017-07-31 BKS Nr. 00083 – 404,84 Eur; 2017-09-31 BKS Nr. 00133 – 16 362 Eur; 2017-09-30 BKS Nr. 00134 – 1 110,13 Eur; 2017-10-31 BKS Nr. 00149 – 1 818 Eur; 2017-10-31 BKS Nr. 00150 – 458,52 Eur; 2017-11-30 BKS Nr. 00178 – 1 818 Eur; 2017-11-30 BKS Nr. 00186 – 465,77 Eur; 2017-12-31 BKS Nr. 00214 – 2 265,82 Eur; 2018-01-10 BKS Nr. 00215 – 1 818 Eur);

2.6. - laikotarpiu nuo 2017-07-26 iki 2018-01-03 UAB „B.“ kasos knygoje neužregistravo piniginių lėšų – 20943 Eur sumos – gavimo į UAB „B.“ kasą, kurios buvo gautos iš fizinių asmenų už bendrovės „B.“ suteiktas paslaugas, ir taip sumažino dokumentinį kasos likutį;

2.7. - UAB „B.“ 2016-12-31 apskaitos registre – „Suteiktų paslaugų savikaina“, be UAB „K.“ apskaitos dokumento (Nr. KOL161201) užregistravo bendrovės „K.“ suteiktų paslaugų savikainos padidėjimą (sąnaudas) – 20 460 Eur sumos, dėl to laikotarpiu 2016-12-02 – 2016-12-30 iš UAB „B.“ į UAB „K.“ buvo pervesta 20 460 Eur suma;

2.8. - laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2018-01-10 neišsaugojo trylikos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „B.“ už bendrą 28 935,37 Eur sumą (2017-04-25 BKS Nr. 00025 – 1 182,61 Eur; 2017-04-30 BKS Nr. 00026 – 607,10 Eur; 2017-05-31 BKS Nr. 00054 – 293,58 Eur; 2017-06-30 BKS Nr. 00067 – 331 Eur; 2017-07-31 BKS Nr. 00083 – 404,84 Eur; 2017-09-31 BKS Nr. 00133 – 16 362 Eur; 2017-09-30 BKS Nr. 00134 – 1 110,13 Eur; 2017-10-31 BKS Nr. 00149 – 1 818 Eur; 2017-10-31 BKS Nr. 00150 – 458,52 Eur; 2017-11-30 BKS Nr. 00178 – 1 818 Eur; 2017-11-30 BKS Nr. 00186 – 465,77 Eur; 2017-12-31 BKS Nr. 00214 – 2 265,82 Eur; 2018-01-10 BKS Nr. 00215 – 1 818 Eur);

2.9. - neišsaugojo grynųjų piniginių lėšų –39 206,29 Eur sumos – įnešimo į UAB „B.“ kasą pagrindžiančio 2017-06-18 kasos pajamų orderio BBC Nr. 1701 bei aštuonių laikotarpio nuo 2017-05-05 iki 2017-09-05, UAB „B.“ kasos išlaidų orderių (Nr. 17/05-01; Nr. 17/05-02; Nr. 17/05-03; Nr. 17/06-01; Nr. 17/06-02; Nr. 17/07-01; Nr. 17/08-01; Nr. 17/09-01), pagrindžiančių 56 484,20 Eur sumos išmokėjimą iš UAB „B.“ kasos, kurių duomenys buvo užregistruoti UAB „B.“ kasos apskaitos registre – „Apyvartos žiniaraštis“.

2.10. Toliau A. Ž., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „B.“ laikotarpiu 2016-10-14–2017 m. sausio mėnuo, iš vykdomos veiklos gavo 55 890,90 Eur pajamų, t. y. didesnę kaip 45 000 Eur sumą per paskutinius 12 mėnesių, nesivadovavo 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“; 71 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas<...>“; 71 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju <...> jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas<...>“; 92 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju<...>“; 92 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad „<...> Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos“, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, 2017 m. sausio mėnesį bei vėliau neteikė prašymo įregistruoti UAB „B.“ pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, bendrovės vardu neteikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (forma FR0600), dėl to laikotarpiu 2017 m. sausio – 2018 metų sausio mėnesiais nuo UAB „B.“ gautų pajamų – 256 678,66 Eur sumos, šios gautos sumos nedeklaravo 2017 m. sausio – 2018 m. sausio mėnesių PVM deklaracijose bei, neteikdamas PVM deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, nesumokėjo 21 194 Eur sumos PVM į valstybės biudžetą.

2.11. Toliau A. Ž., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „B.“ laikotarpiu 2017-01-01–2017-12-31 iš vykdomos veiklos gavo 259 616 Eur pajamų, nesivadovavo 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas“; 51 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Metinė pelno mokesčio <...> deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“; 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675: 4 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad ,,Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 53 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, ir bendrovės vardu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2017 metus, dėl to nuo UAB „B.“ gautų pajamų – 259 616 Eur sumos, šios gautos sumos nedeklaravo 2017 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje bei, nepateikdamas metinės pelno mokesčio deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, nesumokėjo 12 981 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą.

2.12. Tokiu būdu A. Ž. tyčia pažeidė išdėstytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, mokesčių mokėjimą, nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių, bendros 34 175 Eur sumos, ir apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „B.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. A. Ž. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „B.“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, tai yra jis nuo 2014-05-27 būdamas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklą vykdė Palangos m., faktiniu direktoriumi, nuo 2017-03-07 būdamas bendrovės direktoriumi, nuo 2017-06-19 būdamas UAB „B.“ atskaitingu asmeniu – kasininku, nors iki 2017-06-19 jis (A. Ž.) oficialiais darbo santykiais su UAB „B.“ nebuvo susijęs, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų pateikimą bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, nesivadovavo 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 17 dalies nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį<...>“; to paties straipsnio 20 dalies nuostata, numatančia, kad „Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu“; 40 straipsnio nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...>; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; 66 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius<...>“, tyčia, pažeisdamas: 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“; 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“; 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 14 straipsnio 2 dalies (nuo 2017-01-01 17 straipsnio 2 dalies) nuostatą, numatančią, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“; 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675: 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad ,,Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, <...> iš pajamų: <...> 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai“; 11 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad ,,Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“; 53 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, siekdamas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-01-31 UAB „B.“ vardu išvengti 7 059 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 19 233,34 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą; 94,13 Eur įmokų į Garantinį fondą; 1 023 Eur pelno mokesčio mokėjimo, laikotarpiu 2016-01-01–2017-05-01, pats, o laikotarpiu 2017-05-02–2018-01-31, veikdamas per UAB „B.“ buhalterinę apskaitą pagal 2017-05-02 buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. BV 170503 tarp UAB „B.“ ir UAB „B. V.“ tvarkančią S. B., kuri A. Ž. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokė, tyčia UAB „B.“ apskaitoje neparodė faktiškai bendrovėje „B.“ įvykusių finansinių operacijų:

3.1. apskaitos dokumentais nepagrįstą darbo užmokesčio priskaitymą, iš viso 46 799,17 Eur sumą, bei 35 149,49 Eur sumos išmokėjimą UAB „B.“ darbuotojams: E. D. laikotarpiu 2016-01-31–2017-06-30, neoficialiai priskaityta 5 294,84 Eur, neoficialiai išmokėta 3 918,19 Eur; V. T. laikotarpiu 2016-01-31–2018-01-31 neoficialiai priskaityta 17977,90 Eur, neoficialiai išmokėta 13 663,13 Eur; G. B. laikotarpiu 2016-09-30–2018-01-31, neoficialiai priskaityta 11 249,42 Eur, neoficialiai išmokėta 8 324,57 Eur; R. S. laikotarpiu 2017-05-31 – 2017-08-31, neoficialiai priskaityta 3875,67 Eur, neoficialiai išmokėta 2945,51 Eur; Dž. L., laikotarpiu 2017-07-31–2017-08-31 neoficialiai priskaityta 94,55 Eur, neoficialiai išmokėta 71,86 Eur; A. S. laikotarpiu 2017-08-31–2017-10-31 neoficialiai priskaityta 2 398,48 Eur, neoficialiai išmokėta 1 774,88 Eur; J. A. laikotarpiu 2017-09-30–2017-12-31 neoficialiai priskaityta 825,87 Eur, neoficialiai išmokėta 611,14 Eur; D. D., per 2017 m. rugsėjo mėn. neoficialiai priskaityta 194,74 Eur, neoficialiai išmokėta 148 Eur; K. Š. laikotarpiu 2017-09-30–2017-12-31 neoficialiai priskaityta 828,93 Eur, neoficialiai išmokėta 629,99 Eur; I. M. laikotarpiu 2017-09-30–2017-12-31, neoficialiai priskaityta 1 316,40 Eur, neoficialiai išmokėta 1 000,46 Eur; A. M. per 2017 metų rugsėjo mėn. neoficialiai priskaityta 403,08 Eur, neoficialiai išmokėta 298,28 Eur; A. N. laikotarpiu 2017-09-30–2017-10-31 neoficialiai priskaityta 496,51 Eur, neoficialiai išmokėta 367,42 Eur; A. R. laikotarpiu 2017-09-30–2017-11-30 neoficialiai priskaityta 662,25 Eur, neoficialiai išmokėta 503,31 Eur; V. R. per 2017 m. spalio mėn. neoficialiai priskaityta 225 Eur, neoficialiai išmokėta 166,50 Eur; S. Ž. laikotarpiu 2017-12-31–2018-01-31 neoficialiai priskaityta 639,47 Eur, neoficialiai išmokėta 486 Eur; S. K. laikotarpiu 2017-12-31–2018-01-31 neoficialiai priskaityta 310,52 Eur, neoficialiai išmokėta 236 Eur; M. B. per 2017-12-31 neoficialiai priskaityta 5,54 Eur, neoficialiai išmokėta 4,21 Eur);

3.2. apskaitos dokumentais nepagrįstą UAB „B.“ piniginių lėšų – 20 460 Eur sumos – mokėjimą laikotarpiu 2016-12-02–2016-12-30 bendrovei „K.“, todėl buvo užfiksuotas UAB „B.“ paslaugų savikainos padidėjimas (sąnaudos), dėl to deklaracijose, teikiamose Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, ir pranešimuose apie apdraustuosius, teikiamuose valstybinio socialinio draudimo ir fondo valdybai, deklaravo neteisingus duomenis, o būtent: 2017 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) 16 eilutėje „išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ deklaravo 45 128,27 Eur mažesnę sumą; 17 eilutėje „išskaičiuoto pajamų mokesčio suma“ deklaravo 6 769 Eur mažesnę sumą; 2018 m. 1 mėn. Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma GPM313): 5 eilutėje „išmokų, neatėmus NPD, GPM ir VSDĮ suma“ deklaravo 1 933,96 Eur mažesnę sumą; 6 eilutėje „išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėtą GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 290,09 Eur mažesnę sumą; 7 eilutėje „išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, suma“ deklaravo 290,09 Eur mažesnę sumą, dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą – 7 059 gyventojų pajamų mokesčio. 2017 m. Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (forma FR0573) ir 2018 m. 1 mėn. Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (forma GPM313), per elektroninę deklaravimo sistemą 2018-01-11 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

3.3. 2016 metų sausio – 2018 metų sausio mėnesių 50-yje pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) S4 laukelyje „Pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ ir 9 pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD): A11 laukelyje „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“) deklaravo 47 062,23 Eur mažesnę sumą, bei pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) S5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ ir pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) A12 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 19 295,89 Eur mažesnę sumą, dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 19 295,89 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie LR SADM. Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), per elektroninę deklaravimo sistemą 2016-02-03 (2 pranešimus), 2016-03-03 (2 pranešimus), 2016-04-05 (2 pranešimus), 2016-05-02 (2 pranešimus), 2016-06-02 (2 pranešimus), 2016-07-01 (2 pranešimus), 2016-08-09 (2 pranešimus), 2016-09-05 (2 pranešimus), 2016-10-04 (2 pranešimus), 2016-11-02 (2 pranešimus), 2016-12-05 (2 pranešimus), 2017-01-02 (2 pranešimus), 2017-02-04 (2 pranešimus), 2017-03-11 (2 pranešimus), 2017-04-04 (2 pranešimus), 2017-05-02 (2 pranešimus), 2017-06-01 (2 pranešimus), 2017-07-04 (2 pranešimus), 2017-07-11 (1 pranešimą), 2017-08-11 (2 pranešimus), 2017-09-06 (4 pranešimus), 2017-10-09 (2 pranešimus, 2017-10-19 (2 pranešimus), 2017-10-31 (2 pranešimus), 2017-12-05 (3 pranešimus), 2017-12-19 (1 pranešimą), 2018-01-04 (2 pranešimus), 2018-01-05 (1 pranešimą), 2018-01-24 (1 pranešimą), 2018-02-06 (1 pranešimą), 2018-02-07 (1 pranešimą) pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM.

3.4. UAB „B.“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus (pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM 2017-07-11) 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vienetų pajamų bendra suma“ deklaravo 2 Eur mažesnę sumą; 19 eilutėje „Pelno (nuostolio) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ deklaravo 20 460 Eur mažesnę sumą; 43 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos pelno suma po atskaitymo paramai“ deklaravo 20 460 Eur mažesnę sumą; 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 20 460 Eur mažesnę sumą; 64 eilutėje „Mokėtina pelno mokesčio suma“ deklaravo 1 023 Eur mažesnę sumą, dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 1 023 pelno mokesčio. Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metus per elektroninę deklaravimo sistemą 2017-07-11 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos .

3.5. Taip A. Ž., siekdamas išvengti 7 059 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 19 233,34 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų; 94,13 Eur įmokų į Garantinį fondą; 1 023 Eur pelno mokesčio, iš viso 27 409,47 Eur, įrašė į deklaracijas ir kitus nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „B.“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

4. A. Ž. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui UAB „K.“, naudojamam nusikalstamai, neteisėtai veiklai nuslėpti, tai yra jis žinodamas, kad UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), kaip juridinis asmuo, bus panaudota UAB „B.“ vykdomai nusikalstamai, neteisėtai veiklai nuslėpti, nes į UAB „K.“ bus pervedami pinigai turint tikslą juos pasisavinti, jis (A. Ž.) 2016-11-24 įgijo UAB „K.“ akcijas ir nuo 2016-11-24, paskirdamas save bendrovės direktoriumi, vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai, neteisėtai veiklai nuslėpti – UAB „B.“ pinigų pasisavinimui, o būtent:

4.1. A. Ž., UAB „B.“ direktorius ir kasininkas, vykdydamas savo parengtą nusikalstamą veiką pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą „B.“ turtą – pinigines lėšas, 2016 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB „B. M.“ atstovams prisistatė bendrovės „B.“ atstovu ir išreiškė norą per bendrovės „B. M.“ administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavinėti bendrovės „B.“ teikiamas paslaugas (su nakvyne, maitinimu, pramogomis) poilsio viloje „T. V.“, adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2017-07-03 ir poilsio viloje „T.“, adresu (duomenys neskelbtini). Po paslaugų teikimo sutarčių sudarymo su UAB „B. M.“ A. Ž., UAB „B.“ faktinis direktorius, laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2018-01-31, per UAB „B. M.“ administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavė bendrovės „B.“ teikiamas paslaugas, po kurių pardavimo bendrovė „B. M.“ laikotarpiu 2016-10-14–2017-03-16 į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB (šiuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius), pervedė 56 261,47 Eur sumą.

4.2. Toliau A. Ž. vykdydamas savo parengtą nusikalstamą veiką pasisavinti didelės vertės svetimą UAB „B.“ turtą – pinigines lėšas, nesant juridinio pagrindo, be apskaitos dokumentų iš UAB „B.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-12-02 pervedė 2 150 Eur sumą į UAB „K.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB (šiuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius). Iškart po to iš UAB „K.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) jis (A. Ž.) 2016-12-02 pervedė 2 100 Eur sumą į UAB „K.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB (šiuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius), ir laikotarpiu 2016-12-03–2017-03-16 iš UAB „B.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 43 770 Eur sumą į UAB „K.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). A. Ž., į UAB „K.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedęs bendrą 45 920 Eur sumą, šiuos neteisėtai pervestus pinigus laikotarpiu 2016-12-02–2017-03-16 AB DNB bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei AB SEB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė grynaisiais 41 140 Eur sumą, ir laikotarpiu 2016-12-05–2017-03-07 jis (A. Ž.) iš UAB „K.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 4 400 Eur sumą pervedė juridiniams asmenims už jo, kaip fizinio asmens, įsigytas prekes. A. Ž. neteisėtai iš bendrovės „B.“ į bendrovę „K.“ pervestą 45 920 Eur sumą ir panaudotą 45 540 Eur sumą į UAB „K.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė, į UAB „K.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą, nepateikė ir UAB „B.“ pinigines lėšas pasisavino.

4.3. Toliau A. Ž. vykdydamas savo parengtą nusikalstamą veiką pasisavinti didelės vertės svetimą UAB „B.“ turtą – pinigines lėšas, iš anksto žinodamas, kad poilsio viloje „T. V.“ ir poilsio viloje „T.“ paslaugas (su nakvyne, maitinimu, pramogomis) teikia bendrovė „B.“, o bendrovė „K.“ yra naudojama nusikalstamai, neteisėtai veiklai nuslėpti – UAB „B.“ pinigų pasisavinimui, 2018-12-12 jis (A. Ž.) su UAB „B. M.“ atstovais sudarė paslaugų teikimo sutartį kaip UAB „K.“ direktorius ir laikotarpiu 2017-12-12–2018-01-31 per UAB „B. M.“ administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“, pasinaudodamas UAB „K.“ vardu ir rekvizitais, pardavė bendrovės „B.“ teikiamas paslaugas poilsio vilose „T. V.“ bei „T.“. Po paslaugų pardavimo UAB „B. M.“ atstovai laikotarpiu nuo 2017-12-28 iki 2018-01-04 į UAB „K.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyriuje, pervedė 5 273 Eur sumą, o laikotarpiu nuo 2018-01-17 iki 2018-02-08 į UAB „K.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Citadele“ banke, pervedė 10 298,48 Eur sumą, iš viso 15 571,48 Eur sumą.

4.4. A. Ž. toliau iš UAB „K.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-12-29 pervedė 1 000 Eur į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios laikotarpiu 2017-12-29–2018-01-05 paėmė grynaisiais bendrą 900 Eur sumą; 2017-12-29 pervedė 1 000 Eur į V. R., kuris su UAB „K.“ niekaip nebuvo susijęs, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); laikotarpiu 2017-12-31–2018-01-04 „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyriaus bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynaisiais paėmė bendrą 3 220 Eur sumą.

4.5. A. Ž. toliau iš UAB „K.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2018-01-27–2018-02-24, „Citadele“ banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynaisiais paėmė bendrą 10 040 Eur sumą. Neteisėtai pervestus pinigus ir toliau jo panaudotus, A. Ž. į UAB „K.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė, į UAB „K.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą, nepateikė ir UAB „B.“ pinigines lėšas – 15 571,48 Eur sumą – pasisavino.

4.6. Taip A. Ž. vadovavo juridiniam asmeniui UAB „K.“, naudojamam nusikalstamai, neteisėtai veikai nuslėpti – UAB „B.“ pinigų pasisavinimui.

5. R. T. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. Ž., pasisavino jam su A. Ž. patikėtą ir jo su A. Ž. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas, tai yra jis nuo 2013-01-03 būdamas UAB „B. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), įmonė veiklą vykdė Palangos m., direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „B. S.“ faktiniu direktoriumi nuo 2013-01-03 buvusiu A. Ž., kuris darbo santykiais su UAB „B. S.“ niekada nebuvo susijęs, laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-26 iš UAB „B. S.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB DNB (šiuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius) grynaisiais pinigais paėmė 264 000 Eur sumą, pinigų į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, dokumentų, pateisinančių paimtų grynųjų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, nepateikė ir taip pasisavino jam su A. Ž. patikėtą ir jo su A. Ž. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas, o būtent:

5.1. R. T. L., veikiant bendrininkų grupe su A. Ž., pastarajam (A. Ž.) vykdant savo parengtą nusikalstamą veiką – pasisavinti didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas, A. Ž. slepiant savo ryšius su bendrove „B. S.“, 2013-01-03 Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, įgijo 100 paprastųjų vardinių nematerialių UAB „B. S.“ akcijų, po kurių įgijimo, surašęs vienintelio akcininko sprendimą Nr. 13/01/02, save (R. T. L.) paskyrė bendrovės „B. S.“ direktoriumi. A. Ž., R. T. L. vardu įgijus UAB „B. S.“ akcijas, R. T. L. paskyrus save UAB „B. S.“ direktoriumi, toliau A. Ž. 2013 metų gruodžio – 2014 metų vasario mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, AB DNB banko skyriuje, organizavo UAB „B. S.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymą, UAB „B. S.“ čekių knygelės ir mokėjimo kortelės išdavimą R. T. L. vardu. R. T. L. gavus UAB „B. S.“ čekių knygelę, mokėjimo kortelę ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavus A. Ž., A. Ž. įgijo teisę valdyti ir disponuoti bendrove „B. S.“, bendrovės vardu atidarytomis banko sąskaitomis, čekių knygele ir mokėjimo kortele. Toliau A. Ž. 2013 metų gruodžio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku bendrovės „C. M. LT“ (šiuo metu bendrovės pavadinimas yra „B. M.“) atstovams prisistatė bendrovės „B. S.“ atstovu bei išreiškė norą per šios bendrovės administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavinėti bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas (su nakvyne, maitinimu, pramogomis) poilsio viloje „T. V.“, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „C. M. LT“ atstovams sutikus per jų administruojamus interneto portalus parduoti bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas, A. Ž., UAB „B. S.“ faktinis direktorius, laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2016-08-23, per interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavė bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas, po kurių pardavimo bendrovė „C. M. LT“ laikotarpiu nuo 2014-05-08 iki 2016-10-07 per 285 kartus į UAB „B. S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke, pervedė 287 692,14 Eur sumą.

5.2. Toliau R. T. L., veikiant bendrininkų grupe su UAB „B. S.“ faktiniu direktoriumi A. Ž., pastarajam vykdant savo parengtą nusikalstamą veiką – pasisavinti didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas, iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dalį pinigų paėmė grynaisiais ir, perdavus A. Ž., pasisavino, A. Ž. iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedus į UAB „B. S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigus paėmus grynaisiais, šiuos pinigus pasisavino, t. y.:

5.3. R. T. L., iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2014-03-04–2016-06-23 grynaisiais paėmė 8 400 Eur sumą (2014-03-04 panaudodamas čekį Nr. 0199451 paėmė 15 000 Lt (4 344 Eur); 2014-05-02 grynaisiais paėmė 3 300 Lt (956 Eur); 2016-04-30 panaudodamas čekį Nr. 0199454 paėmė 1 000 Eur; 2016-06-23 grynaisiais paėmė 2 100 Eur), kuriuos, nesant juridinio pagrindo, be pateisinančių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė A. Ž., kurių jis (A. Ž.) – UAB „B. S.“ faktinis direktorius – į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino.

5.4. A. Ž. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2016-04-26– 2016-07-22 grynaisiais paėmė 14 900 Eur sumą (2016-04-26 pagal čekį Nr. 0199453 paėmė 2 100 Eur; 2016-05-04 pagal čekį Nr. 0199455 paėmė 1 000 Eur; 2016-06-14 pagal čekį Nr. 0199456 nuėmė 600 Eur; 2016-07-02 pagal čekį Nr. 0199458 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-08 pagal čekį Nr. 0199459 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-13 pagal čekį Nr. 0199460 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-22 pagal čekį Nr. 0199461 paėmė 4 900 Eur), kurių į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino.

5.5. A. Ž. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedė į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu 2014-05-08–2016-11-26 iš šios banko sąskaitos, DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynais nuėmė 231 896 Eur sumą (2014-05-08 – 600 Lt; 2014-05-08 – 4 000 Lt; 2014-05-09 – 4 000 Lt; 2014-05-13 – 940 Lt; 2014-05-14 – 2 500 Lt; 2014-05-20 – 800 Lt; 2014-05-29 – 3 400 Lt; 2014-06-06 – 2 700 Lt; 2014-06-06 – 4 000 Lt; 2014-06-13 – 100 Lt; 2014-06-13 – 2 000 Lt; 2014-06-19 – 2 800 Lt; 2014-06-25 – 4 000 Lt; 2014-06-25 – 4 000 Lt; 2014-06-27 – 1 600 Lt; 2014-07-18 – 2 500 Lt; 2014-07-12 – 2 000 Lt; 2014-07-11 – 2 000 Lt; 2014-07-17 – 1 500 Lt; 2014-07-18 – 2 000 Lt; 2014-07-22 – 2 000 Lt; 2014-07-22 – 3 000 Lt; 2014-07-24 – 2 500 Lt; 2014-08-09 – 500 Lt; 2014-08-20 – 800 Lt; 2014-08-29 – 3 000 Lt; 2014-09-02 – 2 000 Lt; 2014-09-02 – 3 000 Lt; 2014-09-16 – 2 000 Lt; 2014-09-18 – 3 900 Lt; 2014-09-24 – 1 400 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-10-01 – 2 000 Lt; 2014-10-01 – 2 200 Lt; 2014-10-21 – 1 480 Lt; 2014-10-22 – 4 000 Lt; 2014-10-30 – 4 000 Lt; 2014-10-30 – 4 000 Lt; 2014-11-06 – 2 000 Lt; 2014-11-06 – 4 000 Lt; 2014-11-06 – 4 000 Lt; 2014-11-10 – 1 300 Lt; 2014-11-18 – 1 000 Lt; 2014-11-18 – 2 000 Lt; 2014-11-18 – 2 000 Lt; 2014-11-19 – 300 Lt; 2014-11-19 – 4 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 2 000 Lt; 2014-11-20 – 2 000 Lt; 2014-11-30 – 2 500 Lt; 2014-12-01 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 200 Lt; 2014-12-03 – 500 Lt; 2014-12-03 – 1 000 Lt; 2014-12-03 – 1 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-10 – 4 000 Lt; 2014-12-10 – 4 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-19 – 2 000 Lt; 2014-12-19 – 4 000 Lt; 2014-12-21 – 2 000 Lt; 2014-12-29 – 800 Lt; 2014-12-30 – 1 300 Lt; 2014-12-30 – 2 000 Lt; 2014-12-30 – 2 000 Lt (per 2014 metus paėmė 168 120 Lt/48 691 Eur); 2015-01-06 – 870 Eur; 2015-01-09 – 200 Eur; 2015-01-10 – 1 000 Eur; 2015-01-11 – 100 Eur; 2015-01-11 – 900 Eur; 2015-01-13 – 300 Eur; 2015-01-15 – 1 000 Eur; 2015-01-16 – 850 Eur; 2015-01-20 – 520 Eur; 2015-01-23 – 500 Eur; 2015-01-23 – 1 000 Eur; 2015-01-25 – 1 000 Eur; 2015-01-29 – 1 000 Eur; 2015-01-30 – 1 000 Eur; 2015-02-04 – 120 Eur; 2015-02-05 – 400 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-11 – 590 Eur; 2015-02-13 – 500 Eur; 2015-02-14 – 700 Eur; 2015-02-19 – 610 Eur; 2015-02-20 – 190 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 1 000 Eur; 2015-02-26 – 800 Eur; 2015-02-27 – 870 Eur; 2015-03-09 – 500 Eur; 2015-03-12 – 1 000 Eur; 2015-03-12 – 1 000 Eur; 2015-03-15 – 1 000 Eur; 2015-03-16 – 400 Eur; 2015-03-20 – 780 Eur; 2015-03-26 – 500 Eur; 2015-03-27 – 500 Eur; 2015-03-27 – 500 Eur; 2015-03-29 – 800 Eur; 2015-04-02 – 1 000 Eur; 2015-04-04 – 700 Eur; 2015-04-10 – 1 000 Eur; 2015-04-12 – 550 Eur; 2015-04-15 – 100 Eur; 2015-04-16 – 250 Eur; 2015-04-17 – 200 Eur; 2015-04-17 – 400 Eur; 2015-04-19 – 550 Eur; 2015-04-21 – 195 Eur; 2015-04-23 – 400 Eur; 2015-04-24 – 700 Eur; 2015-04-26 – 420 Eur; 2015-04-29 – 350 Eur; 2015-05-01 – 200 Eur; 2015-05-03 – 100 Eur; 2015-05-05 – 200 Eur; 2015-05-06 – 100 Eur; 2015-05-07 – 1 000 Eur; 2015-05-10 – 1 000 Eur; 2015-05-14 – 500 Eur; 2015-05-15 – 500 Eur; 2015-05-15 – 500 Eur; 2015-05-16 – 500 Eur; 2015-05-17 – 400 Eur; 2015-05-19 – 150 Eur; 2015-05-21 – 1 000 Eur; 2015-05-21 – 1 000 Eur; 2015-05-23 – 400 Eur; 2015-05-25 – 140 Eur; 2015-05-28 – 1 000 Eur; 2015-05-28 – 1 000 Eur; 2015-05-30 – 650 Eur; 2015-06-02 – 700 Eur; 2015-06-03 – 100 Eur; 2015-06-11 – 1000 Eur; 2015-06-11 – 1 000 Eur; 2015-06-13 – 500 Eur; 2015-06-15 – 400 Eur; 2015-06-18 – 650 Eur; 2015-06-18 – 1 000 Eur; 2015-06-20 – 200 Eur; 2015-06-22 – 200 Eur; 2015-06-22 – 400 Eur; 2015-06-22 – 400 Eur; 2015-06-26 – 200 Eur; 2015-06-27 – 300 Eur; 2015-06-27 – 1 000 Eur; 2015-06-27 – 1 000 Eur; 2015-07-01 – 500 Eur; 2015-07-01 – 1 000 Eur; 2015-07-02 – 500 Eur; 2015-07-02 – 1 000 Eur; 2015-07-04 – 300 Eur; 2015-07-04 – 1 000 Eur; 2015-07-08 – 200 Eur; 2015-07-10 – 1 000 Eur; 2015-07-11 – 1 000 Eur; 2015-07-14 – 1 000 Eur; 2015-07-16 – 1 000 Eur; 2015-07-17 – 500 Eur; 2015-07-23 – 500 Eur; 2015-07-24 – 500 Eur; 2015-07-26 – 300 Eur; 2015-08-07 – 500 Eur; 2015-08-07 – 1 000 Eur; 2015-08-11 – 500 Eur; 2015-08-11 – 1 000 Eur; 2015-08-11 – 1 000 Eur; 2015-08-13 – 100 Eur; 2015-08-13 – 1 000 Eur; 2015-08-13 – 1 000 Eur; 2015-08-14 – 200 Eur; 2015-08-18 – 500 Eur; 2015-08-18 – 1 000 Eur; 2015-08-22 – 500 Eur; 2015-08-26 – 1 000 Eur; 2015-08-28 – 500 Eur; 2015-08-29 – 700 Eur; 2015-09-03 – 750 Eur; 2015-09-04 – 1 000 Eur; 2015-09-04 – 1 000 Eur; 2015-09-06 – 500 Eur; 2015-09-08 – 500 Eur; 2015-09-09 – 1 000 Eur; 2015-09-10 – 700 Eur; 2015-09-11 – 700 Eur; 2015-09-11 – 700 Eur; 2015-09-12 – 500 Eur; 2015-09-17 – 500 Eur; 2015-09-18 – 500 Eur; 2015-09-18 – 500 Eur; 2015-09-19 – 500 Eur; 2015-09-20 – 750 Eur; 2015-09-23 – 300 Eur; 2015-09-24 – 500 Eur; 2015-09-24 – 500 Eur; 2015-09-24 – 1 000 Eur; 2015-09-26 – 300 Eur; 2015-09-26 – 1 000 Eur; 2015-09-28 – 350 Eur; 2015-09-30 – 700 Eur; 2015-10-01 – 300 Eur; 2015-10-02 – 200 Eur; 2015-10-02 – 400 Eur; 2015-10-02 – 400 Eur; 2015-10-03 – 700 Eur; 2015-10-04 – 350 Eur; 2015-10-08 – 1 000 Eur; 2015-10-09 – 1 000 Eur; 2015-10-10 – 600 Eur; 2015-10-16 – 1 000 Eur; 2015-10-17 – 1 000 Eur; 2015-10-21 – 500 Eur; 2015-10-21 – 1 000 Eur; 2015-10-21 – 1 000 Eur; 2015-10-23 – 1 000 Eur; 2015-10-25 – 500 Eur; 2015-10-28 – 1 000 Eur; 2015-10-29 – 1 000 Eur; 2015-10-30 – 500 Eur; 2015-10-30 – 1 000 Eur; 2015-10-31 – 700 Eur; 2015-11-01 – 100 Eur; 2015-11-03 – 100 Eur; 2015-11-10 – 400 Eur; 2015-11-10 – 1 000 Eur; 2015-11-11 – 200 Eur; 2015-11-12 – 300 Eur; 2015-11-13 – 1 000 Eur; 2015-11-15 – 1 000 Eur; 2015-11-21 – 1 000 Eur; 2015-11-23 – 700 Eur; 2015-12-06 – 400 Eur; 2015-12-10 – 500 Eur; 2015-12-12 – 70 Eur; 2015-12-13 – 1 000 Eur; 2015-12-17 – 1 000 Eur; 2015-12-20 – 350 Eur; 2015-12-22 – 300 Eur; 2015-12-24 – 300 Eur; 2015-12-24 – 500 Eur; 2015-12-26 – 1 000 Eur; 2015-12-27 – 500 Eur; 2015-12-30 – 700 Eur; 2015-12-31 – 200 Eur; 2016-01-05 – 200 Eur; 2016-01-11 – 1 000 Eur; 2016-01-14 – 200 Eur; 2016-01-15 – 1 000 Eur; 2016-01-16 – 700 Eur; 2016-01-19 – 700 Eur; 2016-01-22 – 1000 Eur; 2016-01-28 – 500 Eur; 2016-01-30 – 400 Eur; 2016-02-01 – 1 000 Eur; 2016-02-03 – 700 Eur; 2016-02-05 – 700 Eur; 2016-02-06 – 400 Eur; 2016-02-09 – 700 Eur; 2016-02-10 – 700 Eur; 2016-02-11 – 700 Eur; 2016-02-12 – 1 000 Eur; 2016-02-13 – 700 Eur; 2016-02-13 – 1 000 Eur; 2016-02-15 – 700 Eur; 2016-02-18 – 200 Eur; 2016-02-18 – 700 Eur; 2016-02-18 – 1000 Eur; 2016-02-18 – 1 000 Eur; 2016-03-04 – 700 Eur; 2016-03-05 – 200 Eur; 2016-03-09 – 700 Eur; 2016-03-12 – 500 Eur; 2016-03-19 – 450 Eur; 2016-03-19 – 1 000 Eur; 2016-03-21 – 500 Eur; 2016-03-23 – 500 Eur; 2016-03-25 – 900 Eur; 2016-04-01 – 400 Eur; 2016-04-01 – 1 000 Eur; 2016-04-05 – 100 Eur; 2016-04-07 – 200 Eur; 2016-04-08 – 700 Eur; 2016-04-08 – 700 Eur; 2016-04-10 – 200 Eur; 2016-04-10 – 400 Eur; 2016-04-14 – 210 Eur; 2016-04-15 – 700 Eur; 2016-04-16 – 100 Eur; 2016-04-16 – 300 Eur; 2016-04-19 – 90 Eur; 2016-04-20 – 180 Eur; 2016-04-22 – 700 Eur; 2016-04-23 – 600 Eur; 2016-05-05 – 700 Eur; 2016-05-06 – 300 Eur; 2016-05-10 – 200 Eur; 2016-05-11 – 700 Eur; 2016-05-12 – 1 000 Eur; 2016-05-14 – 700 Eur; 2016-05-15 – 700 Eur; 2016-05-19 – 200 Eur; 2016-05-23 – 700 Eur; 2016-05-26 – 700 Eur; 2016-05-27 – 700 Eur; 2016-06-03 – 700 Eur; 2016-06-05 – 500 Eur; 2016-06-09 – 700 Eur; 2016-06-10 – 700 Eur; 2016-06-12 – 700 Eur; 2016-08-11 – 400 Eur; 2016-08-11 – 700 Eur; 2016-08-11 – 1 000 Eur; 2016-08-12 – 700 Eur; 2016-09-02 – 700 Eur; 2016-09-05 – 500 Eur; 2016-09-06 – 700 Eur; 2016-09-07 – 700 Eur; 2016-09-09 – 700 Eur; 2016-09-10 – 500 Eur; 2016-09-15 – 100 Eur; 2016-09-15 – 1 000 Eur; 2016-09-15 – 1 000 Eur; 2016-09-19 – 500 Eur; 2016-09-19 – 900 Eur; 2016-09-23 – 700 Eur; 2016-09-26 – 400 Eur; 2016-09-29 – 700 Eur; 2016-09-30 – 700 Eur; 2016-10-01 – 700 Eur; 2016-10-08 – 700 Eur; 2016-10-14 – 700 Eur; 2016-10-15 – 600 Eur; 2016-10-21 – 300 Eur; 2016-10-21 – 800 Eur; 2016-10-21 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 100 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 800 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 100 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-10 – 350 Eur; 2016-11-11 – 500 Eur; 2016-11-11 – 1 000 Eur; 2016-11-26 – 700 Eur; 2016-11-26 – 1 000 Eur (per 2015–2016 metus paėmė 183 205 Eur), kurių į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino.

5.6. A. Ž., iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2014-03-04– 2014-03-25 DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynaisiais paėmė 8 804 Eur (30 400 Lt) sumą (2014-03-04 – 4 000 Lt; 2014-03-05 – 2 000 Lt; 2014-03-05 – 4 000 Lt; 2014-03-14 – 2 000 Lt, 4 000 Lt ir 4 000 Lt; 2014-03-18 – 2 000 Lt, 4 000 Lt ir 4 000 Lt; 2014-03-25 – 400 Lt (iš viso 8 804 Eur suma)), kurių į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino.

5.7. Taip R. T. L., UAB „B. S.“ direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „B. S.“ faktiniu direktoriumi A. Ž., laikotarpiu 2014-03-04– 2016-11-26 tyčia pasisavino jam su A. Ž. patikėtą ir jo su A. Ž. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas – 264 000 Eur (8 400 Eur + 14 900 Eur sumą + 231 896 Eur + 8 804 Eur sumą) sumą.

6. R. T. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą, tai yra jis nuo 2013-01-03 būdamas UAB „B. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini),registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklą vykdė Palangos m., direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės vykdomą ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, deklaracijų teikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, tyčia, siekdamas veikiant bendrininkų grupe su UAB „B. S.“ faktiniu direktoriumi pasisavinti UAB „B. S.“ pinigines lėšas ir UAB „B. S.“ vardu nemokėti privalomų mokėti mokesčių į valstybės biudžetą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; to paties įstatymo 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis“, laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2016-11-28 tyčia neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė buhalterio, kuris vestų UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą, ir pats į UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą tyčia neįtraukė bendrovėje „B. S.“ įvykusių ūkinių, finansinių operacijų, t. y.:

6.1. laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2016-11-28 391 atveju apskaitos dokumentais nepagrindė 264 000 Eur sumos, kuri buvo paimta iš UAB „B. S.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių „Luminor Bank“, AB, įnešimo į UAB „B. S.“ kasą bei jų panaudojimo;

6.2. laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-08-31 40 atvejų, apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų: 23 130,39 Eur sumos darbo užmokesčio priskaitymo ir 17 579,24 Eur sumos darbo užmokesčio mokėjimo UAB „B. S.“ darbuotojams V. T. ir G. B.;

6.3. laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 285 atvejais 287 692,14 Eur sumos, kuri buvo pervesta į UAB „B. S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavimo iš UAB „B. M.“;

6.4. laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 142 atvejais 361 880 Eur sumos gavimo, už parduotus kuponus per UAB „B. M.“ administruojamus interneto portalus;

6.5. laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 9 atvejais 12 390 Eur sumos gavimo iš UAB „B.“, kuri laikotarpiu 2016-10-14– 2016-11-26 buvo pervesta į UAB „B. S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

6.6. laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 380 atvejais 240 700,37 Eur sumos grynųjų pinigų nurašymo kortele, kurie laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-28, buvo paimti iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

6.7. laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 4 atvejais 8 400,05 Eur sumos, grynųjų pinigų išmokėjimo piliečiui R. T. L., kurie laikotarpiu 2014-03-04–2016-06-23 buvo paimti iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

6.8. laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 7 atvejais 14 900 Eur sumos, grynųjų pinigų išmokėjimo piliečiui A. Ž., kurie laikotarpiu 2016-04-26–2016-07-22, buvo paimti iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

6.9. neišsaugojo 91 apskaitos dokumento, susijusio su bendrove „B. S.“, ir UAB „B. S.“ banko sąskaitų, esančių „Luminor Bank“, AB (buvęs DNB bankas), išrašų, t. y.:

6.10. 56 UAB „B. M.“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendrovei „B. S.“, kurias UAB „B. S.“ panaudojo laikotarpiu 2014-05-01–2016-09-30, komisinio mokesčio – 74 188,02 Eur sumos mokėjimui pagrįsti;

6.11. 35 darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, kuriuos UAB „B. S.“ panaudojo R. T. L. darbo užmokesčio priskaitymui laikotarpiu 2013-12-09–2016-10-20 iš viso 2 711,80 Eur sumai pagrįsti;

6.12. banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių „Luminor Bank“, AB (buvęs DNB bankas), išrašų laikotarpio 2013-12-09–2017-04-01.

6.13. Toliau R. T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „B. S.“ laikotarpiu 2014-05-01–2014 m. spalio mėnesį, iš vykdomos veiklos gavo 52 068 Eur pajamų, t. y. didesnę kaip 45 000 Eur (155 000 Lt) sumą per paskutinius 12 mėnesių, nesivadovavo 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“; 71 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas <...> Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju“; 71 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už <...> teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 155 000 litų (galiojo iki 2014-12-31, nuo 2015-01-01 – 45 000 eurų). PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta“, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM 2014 m. spalio mėnesį bei vėliau neteikė prašymo įregistruoti UAB „B. S.“ pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, bendrovės vardu neteikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (forma FR0600), dėl to laikotarpiu 2014-05-01–2016-08-22 nuo UAB „B. S.“ gautų pajamų – 361 880 Eur sumos, šios gautos sumos nedeklaravo 2014 m. spalio – 2016 m. rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijose ir nepateikdamas PVM deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, nesumokėjo 29 684 Eur sumos pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą.

6.14. Toliau R. T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „B.“, per 2016 metus iš vykdomos veiklos gavo 96 979 EUR pajamų, nesivadovavo 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112: 40 straipsnio nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas“; 51 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Metinė pelno mokesčio <...> deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“; 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Metinė pelno mokesčio <...> deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, ir bendrovės vardu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2016 metus, dėl to nuo UAB „B. S.“ gautų pajamų – 96 979 Eur sumos – šios gautos sumos nedeklaravo 2016 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ir nepateikdamas metinės pelno mokesčio deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nesumokėjo 4 849 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą.

6.15. Toliau R. T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-08-31 40 atveju UAB „B. S.“ darbuotojams V. T. ir G. B. buvo priskaitytas darbo užmokestis – 23 130,39 Eur suma, kuris bendrovės „B. S.“ apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas ir į apskaitą nebuvo įtrauktas, nesivadovavo 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“; to paties straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, ir bendrovės vardu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nepateikė Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572) už 2014 m. lapkričio mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn., dėl to nuo UAB „B. S.“ darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio – 23 130,39 Eur sumos – šios priskaičiuotos sumos nedeklaravo Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2014 m. lapkričio mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn. ir nepateikdamas deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nesumokėjo 3 474 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą.

6.16. Tokiu būdu R. T. L. tyčia pažeidė išdėstytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, mokesčių mokėjimą, nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių bendros 38 007 Eur sumos ir apgaulingai tvarkė UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2017-04-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „B. S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

7. R. T. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „B. S.“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, tai yra jis nuo 2013-01-03 būdamas UAB „B. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklą vykdė Palangos m., direktoriumi ir kasininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų pateikimą bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, nesivadovavo 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 17 dalies nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį...<“; to paties straipsnio 20 dalies nuostata, numatančia, kad „Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu“; 40 straipsnio nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...>; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; 66 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius<...>“, tyčia, pažeisdamas: 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 2002-12-03 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis<...>“; 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“; 2000-09-12 Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) darbdavių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos“; 3 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“; 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 53 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, siekdamas UAB „B. S.“ vardu išvengti 5 535 Eur pelno mokesčio mokėjimo; 7 165,89 Eur įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą; 2 081,58 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 46,26 Eur įmokų į Garantinį fondą, tyčia neorganizavo UAB „B. S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė buhalterio, kuris vestų UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą, ir pats bendrovės apskaitoje neparodė duomenų apie faktiškai įvykusias UAB „B. S.“ ūkines, finansines operacijas, t. y.:

7.1. Laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-08-31 apskaitos dokumentais nepagrįstą darbo užmokesčio priskaitymą, iš viso 23 130,39 Eur sumą bei 17 579,24 Eur sumos išmokėjimą UAB „B. S.“ darbuotojams: V. T. laikotarpiu 2014 m. lapkričio – 2016 m. rugpjūčio mėnesiais neoficialiai priskaityta 8 656,76 Eur, neoficialiai išmokėta 6 579,24 Eur; G. B. laikotarpiu 2015 m. sausio – 2016 m. birželio mėnesiais neoficialiai priskaityta 1 4473,63 Eur, neoficialiai išmokėta 11 000 Eur.

7.2. 2014, 2015 metais gautų pajamų, iš viso 110 703 Eur sumos, už suteiktas paslaugas, dėl to pranešimuose apie apdraustuosius, teikiamuose Valstybinio socialinio draudimo ir fondo valdybai, ir deklaracijose, teikiamose Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, deklaravo neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną, turtą.

7.3. 2014 metų lapkričio – 2016 metų liepos mėnesių 21-ame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD), kurie per elektroninę deklaravimo sistemą 2014-12-01, 2015-01-05, 2015-02-11, 2015-03-03, 2015-04-01, 2015-05-04, 2015-06-02, 2015-07-01, 2015-08-03, 2015-09-02, 2015-10-01, 2015-11-03, 2015-12-01, 2016-01-04, 2016-02-03, 2016-03-02, 2016-04-04, 2016-05-02, 2016-06-02, 2016-07-01, 2016-08-09 buvo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM, S4 laukelyje „Pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 21 683,02 Eur mažesnę sumą; S5 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 8 668,81 Eur mažesnę sumą.

7.4. Laikotarpio 2016-06-01–2016-06-30, pranešimo apie apdraustojo (G. B.) valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM ir A11 laukelyje „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ ir P5 eilutėje „Iš viso pranešime pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ nedeklaravo 1 052,64 Eur sumos; A12 laukelyje „įmokų suma Eur“ ir P6 laukelyje „Iš viso pranešime įmokų suma Eur“ nedeklaravo 420,85 Eur sumos.

7.5. Laikotarpio 2016-08-01 iki 2016-08-31 pranešimo apie apdraustojo (V. T.) valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM ir A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“, ir P5 laukelyje „Iš viso pranešime pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ nedeklaravo 394,73 Eur; A12 laukelyje „įmokų suma Eur“ ir P6 eilutėje „Iš viso pranešime įmokų suma Eur“ nedeklaravo 157,81 Eur. Dėl neteisingų duomenų pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) įrašymo ir pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM bei pranešimų apie apdraustuosius valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) nepateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM UAB „B. S.“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 7 165,89 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, 2 081,58 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei įmokų 46,26 Eur sumos į Garantinį fondą.

7.6. Toliau jis (R. T. L.) 2014 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vienetų pajamų bendra suma“ deklaravo 20 992 Eur (72 481 Lt) mažesnę sumą; 40 eilutėje „Pelnas“ deklaravo 20 992 Eur (72 481 Lt) mažesnę sumą; 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 20 992 Eur (72 481 Lt) mažesnę sumą; 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ deklaravo 1 049,60 Eur (3 624,05 Lt) mažesnę sumą; 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ deklaravo 1 049,60 Eur (3 624,05 Lt) mažesnę sumą; 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204): 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų bendra suma“ deklaravo 89 711 Eur mažesnę sumą; 40 laukelyje „Pelnas“ deklaravo 89 711 Eur mažesnę sumą; 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 89 711 Eur mažesnę sumą; 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ deklaravo 4 485,55 Eur mažesnę sumą; 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ deklaravo 4 485,55 Eur mažesnę sumą, dėl to už 2014–2015 metus UAB „B. S.“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 5 535 Eur pelno mokesčio. Metines pelno mokesčio deklaracijas už 2014, 2015 metus per elektroninę deklaravimo sistemą 2016-10-27 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

7.7. Taip R. T. L., siekdamas UAB „B. S.“ vardu išvengti 7 165,89 Eur įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą; 2 081,58 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 46,26 Eur įmokų į Garantinį fondą, 5535 Eur pelno mokesčio, iš viso 14 828,73 Eur sumos, įrašė į deklaracijas ir kitus nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „B. S.“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

8. R. T. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tai yra jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2018-01-04 savo darbo ir gyvenamojoje vietoje, esančioje poilsio viloje „T. V.“, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudymui tinkamą šaunamąjį ginklą – savadarbės gamybos pistoletą, pagamintą perdarius pramoninės gamybos (Iževsko ginklų gamyklos) dvivamzdį lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį šautuvą IŽ-58, modelis Nr. (duomenys neskelbtini), lovelio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais, bei šaudymui tinkamus šaudmenis – 6 fabrikinės gamybos 16-o kalibro medžioklinius šovinius, kurie priskiriami B ir C kategorijos šaunamiesiems ginklams ir yra skirti šaudyti 16-o kalibro lygiavamzdžiais šautuvais, kol kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. Ž. gynėjas advokatas V. Ančiukaitis prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir A. Ž. veiką perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies (dėl UAB „B.“ turto pasisavinimo) į BK 184 straipsnio 2 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti A. Ž. švelnesnę bausmę; 2) jeigu teismas neras teisinio pagrindo perkvalifikuoti A. Ž. veiką pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir A. Ž. skirti švelnesnę bausmę; 3) jeigu teismas neras teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepriklausomai, ar A. Ž. veika bus perkvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, paskirti jam nedidesnę kaip 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas bei iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

10.1. Gynėjas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu A. Ž. savo kaltę dėl daugumos inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino, tačiau neigė kartu su R. T. L. pasisavinęs jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „B.“ didelės vertės svetimą turtą. Teisminio nagrinėjimo metu A. Ž. parodė, kad jokios materialinės naudos iš šių nusikalstamų veikų neturėjo ir kad iš įmonės veiklos ‑ žmonių apgyvendinimo viešbutyje „T. V.“ ir „T.“ ‑ gautas pajamas toliau naudodavo šių viešbučių veikloje. Gauti pinigai buvo naudojami pirkti maistui, mokėti darbuotojams atlyginimus, apmokėti patalynės skalbimo paslaugas, sumokėti už viešbučiams teikiamas komunalines paslaugas. Tam A. Ž. naudodavo bankomatuose išgrynintus įmonės pinigus. Tačiau apygardos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nurodytų nuteistojo A. Ž. parodymų nei patvirtino, nei paneigė.

10.2. Advokatas pažymi, kad byloje yra duomenys, kurie patvirtina, jog piniginės įmonės lėšos nebuvo paverstos A. Ž. turtu. 2018-03-05 raštu viešbutis „A. G.“ pateikė informaciją, kad į šį viešbutį atvykdavo viešbučio „T. V.“ svečiai, kurie pateikdavo kuponus, pagal kuriuos buvo teikiamos SPA paslaugos. Pagal faktinį svečių kuponų kiekį per einamąjį mėnesį viešbučio „T. V.“ atstovai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais viešbučio „A. G.“ registratūros kasoje. 2018-03-08 raštu UAB „A. I.“ pateikė informaciją, kad ši bendrovė su vila „T. V.“ ir „T.“ bendradarbiavo 2016-2018 metais. Pastarosios vilos į „A.“ siųsdavo savo klientus SPA paslaugoms, kartais ir maitinimui. Šioms viloms atstovavo A. Ž., kuris už paslaugas mėnesio pabaigoje sumokėdavo grynaisiais pinigais. 2016 m. paslaugos buvo suteiktos 299 asmenims už 1 196 Eur; 2017 m. ‑ 631 asmeniui už 2 524 Eur; 2018 m. ‑ 127 asmenims už 508 Eur. 2018-03-08 UAB „Miesto skalbykla“ pateikė informaciją, kad viešbučiui „T.“ skalbimo paslaugas teikia nuo 2017-10-12, išrašo užsakymo ir pinigų priėmimo kvitus. Viešbučio „T.“ apmokėta suma — 3 597,66 Eur. 2019-03-30 UAB „Palangos vandenys“ pateikė informaciją apie UAB „B.“ vykdytus mokėjimus UAB „Palangos vandenys“. 2019-04-17 raštu UAB „Lietuvos dujos tiekimas“ pateikė informaciją apie UAB „B.“ vykdytus mokėjimus UAB „Lietuvos dujos tiekimas“. 2019-04-04 UAB „Elektrum Lietuva“ pateikė informaciją apie UAB „B.“ vykdytus mokėjimus UAB „Elektrum Lietuva“.

10.3. Bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. N., S. K., S. Ž., G. B., D. L., I. M., M. B., A. R., A. S., A. A., V. O. B., D. P., K. Š., E. D., R. S., J. A., V. R., V. T. parodė, kad jie skirtingais laikais dirbo poilsio viloje „T. V.“ ir „T.“ įvairius gyventojų aptarnavimo darbus. Už tai jiems A. Ž. mokėjo atlyginimus tiek grynaisiais pinigais, tiek bankiniais pavedimais į sąskaitas. Liudytojas V. R. taip pat parodė, kad A. Ž. jam duodavo grynųjų pinigų nupirkti maisto produktus ir viešbučiui „T.“ reikalingas buitines prekes.

10.4. Gynėjas mano, kad šios teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės parodo, jog A. Ž. UAB „B.“ turto ‑ piniginių lėšų nepavertė savo turtu. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad A. Ž. būtų įsigijęs kokį nors kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Taigi, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad A. Ž. inkriminuojamas pinigines lėšas jis pasisavino. Byloje nenustatyta A. Ž. tyčia pasisavinti turtą, taigi nėra ir visų būtinų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Advokato nuomone, A. Ž. veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip svetimo turto išvaistymas.

10.5. Gynėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A. Ž. nepagrįstai paskyrė griežtą laisvė atėmimo bausmę. Advokatas atkreipia dėmesį, kad A. Ž. yra 53 metai, jis anksčiau neteistas, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinės. Paskutinę nusikalstamą veiką A. Ž. padarė dar 2018 m. sausio 3 d., o skundžiamas nuosprendis buvo priimtas 2021 m. balandžio 15 d., t. y. nuo paskutinės A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos praėjus beveik trims su puse metų. Per tą laiką A. Ž. nepadarė jokios kitos nusikalstamos veikos. Taigi, A. Ž. pradėjo keisti gyvenimo būdą. Tai rodo, kad jis nėra linkęs nusikalsti. Todėl šiuo atveju ilgos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra aiškiai neteisingas. Gynėjo nuomone, tokia bausmė nepakeistų A. Ž. elgesio, tačiau padarytų žalą tiek nuteistojo, tiek jo šeimos gyvenimui. Nors A. Ž. yra išsituokęs, tačiau išlaiko savo mažametę dukterį, kurios interesai, pasiuntus A. Ž. atlikti laisvės atėmimo bausmės, taip pat nukentėtų, nes ji prarastų ne tik išlaikymą, bet ir ryšį su tėvu. Advokatas pažymi, kad byloje yra pateikta pažyma apie A. Ž. sveikatos būklę, iš kurios matyti, jog jį ištiko (duomenys neskelbtini), konstatuotas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad tokį asmenį pasiuntus atlikti ilgos laisvės atėmimo bausmės jo sveikatai būtų padaryta didelė žala dėl laisvės atėmimo vietoje ribotų galimybių gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą.

10.6. Gynėjas mano, kad aptarti duomenys patvirtina, jog A. Ž. savo elgesį bei požiūrį į nusikalstamas veikas gali pakeisti ir nepasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Advokato nuomone, jeigu apeliacinės instancijos teismas nematytų galimybės A. Ž. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, A. Ž. turėtų būti paskirta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė ir taikomas BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytas dalinis laisvės atėmimo bausmės atidėjimas. Šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kai nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyčius ir patvirtina nuteistojo dedamas pastangas keistis, turėtų neigiamas pasekmes A. Ž. tolesniam taisymosi procesui.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. T. L. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria R. T. L. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį, bei šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį; 2) jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį, pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

11.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, tuo pažeisdamas BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nesivadovavo aktualia teismų praktika, analizuodamas byloje surinktus įrodymus nevertino jų visumos, rėmėsi prielaidomis ir padarė neteisingas bei įrodymais nepagrįstas išvadas, ignoravo faktines bylos aplinkybes, teisinančias ir šalinančias apelianto atsakomybę. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Be to, apygardos teismas apeliantui paskyrė per griežtą bausmę.

11.2. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį rėmėsi 2018 m. spalio 17 d. specialisto išvada Nr. 04/12-2-6-11071 dėl UAB „B. S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Šios išvados pradžioje specialistė nurodė, kad užduotyje atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą FNTT tyrėjo yra nurodyta, jog poilsio viloje „T. R.“ apgyvendinimo paslaugas teikė kita A. Ž. per jį valdoma UAB „B. S.“. Tačiau išvadą pateikusi specialistė į šią nurodytą aplinkybę nekreipė dėmesio, savo pateiktose išvadose nepagrįstai nustatydama, kad visus teisės aktus pažeidė ne faktinis UAB „B. S.“ vadovas A. Ž., bet jis, kuris realiai dirbo administratoriumi ir tik vykdė visus A. Ž. nurodymus, pats apie įmonės valdymą ir buhalterijos tvarkymą neturėdamas jokių tam reikiamų žinių. Dėl nurodytų priežasčių ši specialisto išvada yra neobjektyvi ir neteisėta, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią specialisto išvadą, skundžiamame nuosprendyje padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad analogiškoje situacijoje 2018 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-8-13569 dėl UAB „B.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistas konstatavo, kad A. Ž. yra faktinis bendrovės vadovas, taip padarydamas priešingą išvadą analogiškoje situacijoje.

11.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad teisiamajame posėdyje liudytojais apklausus visus UAB „B. S.“ darbuotojus, nei vienas iš jų apie jį neatsiliepė kaip apie buvusį bendrovės UAB „B. S.“ vilos „T. R.“ akcininką ir direktorių. Priešingai nei konstatavo teismas skundžiamame nuosprendyje, visi liudytojai nurodė, kad faktinis šios bendrovės vadovas buvo A. Ž., kuris ir priiminėjo visus sprendimus dėl UAB „B. S.“ valdymo, t. y. priimdavo į pareigas darbuotojus, nustatydavo atlyginimo dydį, mokėdavo jiems grynais pinigais sutartą atlyginimą bei spręsdavo kitus svarbius bendrovės UAB „B. S.“ klausimus. Tuo tarpu jis buvo tik administratoriumi, samdomu A. Ž. darbuotoju, kuriam buvo mokamas mėnesinis atlyginimas, o jo dydį taip pat nustatydavo A. Ž. Liudytojai P. A., D. R., G. L. ir kiti teisiamajame posėdyje patvirtino, kad dėl visų UAB „B. S.“ komercinių reikalų jie bendravo su A. Ž., kuris kaip bendrovės vadovas dalyvavo komerciniuose susitikimuose, pasirašydavo sudarant ar nutraukiant sutartis, nors oficialiai ant sutarčių būdavo nurodyta jo pavardė.

11.4. Apelianto nuomone, tai neabejotinai įrodo, kad būtent A. Ž. buvo faktiniu UAB „B. S.“ vadovu, o jis tik vykdydavo jo nurodymus ir nesuprato įstatymų jam, kaip įmonės vadovui, keliamų reikalavimų tinkamai vesti įmonės buhalterinę apskaitą ir laiku teikti teisingas įmonės deklaracijas atitinkamoms valstybės institucijoms. Tai privalėjo daryti faktinis įmonės vadovas A. Ž. Apeliantas mano, kad tokie teisme duoti liudytojų parodymai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl jam pateiktų kaltinimų pagrįstumo. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje (49 lape) ir padarė išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad A. Ž. buvo UAB „B. S.“ faktinis direktorius, tačiau toliau nuosprendyje teismas šią išvadą ignoravo ir ja nesivadovavo, nepagrįstai konstatuodamas jam pateiktų kaltinimų pagrįstumą, jam būnant UAB „B. S.“ direktoriumi.

11.5. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad A. Ž., būdamas UAB „B. S.“ faktiniu direktoriumi, veikdamas bendrininku grupe su UAB „B. S.“ juo, kaip direktoriumi, tyčia pasisavino didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą ‑ pinigines lėšas – 264 000 Eur sumą. Priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, šioje baudžiamojoje byloje nėra neabejotinų duomenų, kad jis padarė šį jam inkriminuotą nusikaltimą. Jau aptartų liudytojų parodymais yra neginčijamai nustatyta, kad UAB „B. S.“ faktiniu direktoriumi buvo A. Ž., o jis buvo tik samdomas darbuotojas – „V. T. R.“ administratorius. Iš minėtų liudytojų parodymų, banko „Luminor“ pateiktų UAB „B. S.“ čekių matyti, kad ne jis, o A. Ž. paimdavo pinigus iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos. Iš banko pateiktų nuotraukų matyti, kad būtent A. Ž. iš bankomatų Kauno, Klaipėdos ir Palangos miestuose išimdavo grynuosius pinigus iš UAB „B. S.“ sąskaitos. Nors byloje nustatyta, kad jis yra čekių knygele paėmęs iš sąskaitos 8 400 Eur grynųjų pinigų, tačiau šiuos pinigus jis atidavė A. Ž. Byloje taip pat yra pakankamai duomenų (raštai iš viešbučio „A. G.“, UAB „A. I.“ valdomos vilos „A.“, UAB „B. M.“, UAB „Miesto skalbykla“, UAB „Palangos vandenys“, UAB „Lietuvos dujos“, UAB „Elektrum Lietuva“ Palangos miesto skyriaus), kurie patvirtino, kad A. Ž. už UAB „B. S.“ klientus bei įmonės einamus mokesčius atsiskaitydavo grynaisiais pinigais.

11.6. Apeliantas nurodo, kad pastaroji aplinkybė, jog faktinis UAB „B. S.“ direktorius A. Ž. mokėdavo visus įmonės mokesčius ir atsiskaitydavo su kitomis bendrovėmis, nesukėlė jam įtarimo, todėl apeliantas būtent jam ir atidavė nuo UAB „B. S.“ sąskaitos nuimtus grynuosius pinigus (8 400 Eur), neabejodamas, kad iš šitų piniginių lėšų bus atsiskaitoma su UAB „B. S.“ kreditoriais. Apeliantas pažymi, kad apygardos teismas netyrė ir nenustatė jo bendrininkavimo su A. Ž. požymių, BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių, taip pat, kaip konkrečiai jis panaudojo tariamai pasisavintą bendrovės turtą. Apeliantas mano, kad byloje nėra surinkta ir ištirta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis neteisėtai užvaldė bendrovės UAB „B. S.“ pinigines lėšas ir neatlygintinai pavertė jas asmeniniu turtu, tuo padarydamas UAB „B. S.“ turtinę žalą.

11.7. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jis padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apelianto nuomone, vien faktas, kad šaunamasis ginklas buvo rastas patalpoje, kurioje jis miegojo naktį iš 2018 m. sausio 3 d., nepatvirtina, jog šaunamasis ginklas priklauso būtentjam. Teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina jo parodymus, kad jis „Vilos T. R.“ antro aukšto salėje (kratos protokole ikiteisminio tyrimo pareigūnai įvardino kaip kambariu, kuriame gyvena R. T. L.) miegodavo, kuomet dirbdavo Palangoje. Apeliantas Palangoje dirbdavo kas savaitę, o nedarbo savaitę grįždavo į namus Kaune, kur slaugydavo savo sergančią motiną, kuriai nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. yra išduota specialiojo nuolatinės priežiūros pagalbos poreikio nustatymo pažyma, nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Apelianto vertinimu, tai paneigia teismo išvadas, kad jis patalpoje gyvendavo nuolat.

11.8. Apeliantas pažymi, kad salės, kurioje miegodavo, vienus raktus tarėjo jis, kiti raktai visada būdavo registratūroje. Jam nebūnant Palangoje, į minėtą salę būdavo įleidžiami poilsiautojai. Minėtoje patalpoje yra daug senų nenaudojamų daiktų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad savadarbio pistoleto, kuris kratos metu buvo surastas po senais nenaudojamais daiktais, jis niekada nematė ir nelaikė rankose bei nežinojo, kad jis ten yra. Ginklą galėjo palikti bet kas iš buvusių minėtoje patalpoje, netyčia pamiršus jį ar iš piktos valios. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių neabejotinų duomenų, kad minėtas šaunamasis ginklas priklauso būtent jam. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, šiuos duomenis, kurie patvirtina jo poziciją ir jo kaltės požymių nebuvimą, visiškai ignoravo, jų netyrė ir skundžiamajame nuosprendyje apie juos nepasisakė bei jų nevertino, tuo padarydamas BKP 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

11.9. Apeliantas taip pat nurodo, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Apeliantas pažymi, kad jis nėra teistas, yra baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau tik 2016 metais, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, šiuo metu registruotas užimtumo tarnyboje. Apeliantas gyvena kartu su savo motina, kuria rūpinasi nuo 2012 m. rugsėjo 5 d, jai yra išduoda specialiojo nuolatinės priežiūros pagalbos poreikio nustatymo pažyma, nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Kitų artimų asmenų nėra likę. Kartais, kai jis dirbdavo Palangoje, jam už atitinkamą atlygį padėdavo kaimynai. Pasak apeliantą, jį pasiuntus atlikti laisvės atėmimo bausmės, jis negalėtų rūpintis savo motina, taip pat neturėtų pinigų sumokėti kaimynams už jos priežiūrą.

11.10. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d. galiojusi BK 75 straipsnio redakcija numatė, jog teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metu ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šis tarpinis baudžiamasis įstatymas, kaip švelninantis kaltininko teisinę padėtį, gali būti taikytinas ir nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Apelianto teigimu, jis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus bausmės vykdymui atidėti ‑ nėra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Apelianto nuomone, šiuo atveju būtų tikslinga atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip jam sudarant galimybę realiai atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą ir nenutraukiant jo socialinių ryšių. Apeliantas mano, kad tokiu būdu būtų įgyvendintas proporcingumo principas.

12. Teisiamojo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13. Nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato V. Ančiukaičio ir nuteistojo R. T. L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo R. T. L. ir nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato V. Ančiukaičio apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai A. Ž. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (du nusikaltimai), 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, tačiau iš dalies netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas ir nepagrįstai R. T. L. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos apygardos teismo ši 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir R. T. L. atžvilgiu šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir, kad nepadaryta veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje (BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalys, 329 straipsnio 1 punktas). Taip pat nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir neteisingai paskirtų bausmių (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktai).

Dėl nuteistojo R. T. L. apeliacinio skundo

Dėl nuteistojo R. T. L. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

15. Skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. ir R. T. L. nuteisti bendrininkų grupe pasisavinę UAB „B. S.“ jiems patikėtą ir jų žinioje esantį didelės vertės turtą. A. Ž. nuteistas kaip UAB „B. S.“ faktinis, o R. T. L. ‑ kaip formalus šios bendrovės direktorius.

16. Nuteistasis R. T. L. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jo pripažinimo UAB „B. S.“ vadovu, o tuo pačiu ir BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu, teisingumo. Apelianto nuomone būtent A. Ž. buvo faktiniu UAB „B. S.“ vadovu, kuris priiminėjo visus sprendimus dėl UAB „B. S.“ valdymo. Tuo tarpu jis (R. T. L.) realiai buvo tik poilsio vilos „T. R.“ administratorius, samdomas A. Ž. darbuotojas, kuriam buvo mokamas mėnesinis atlyginimas, jis tik vykdė visus A. Ž. nurodymus.

17. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas naudoja tokias sąvokas, kaip „faktinis direktorius“ ir „formalus direktorius“, priskirdamas nuteistiesiems tam tikrus vaidmenis. Tokie nuteistų asmenų vaidmens bendrovėje įvardijimai lyg ir reiškia, kad vienas yra realus (faktinis) direktorius, iš tikrųjų valdęs bendrovę, tačiau įstatymuose nustatyta tvarka neįformintas kaip toks, o kitas buvo formalus direktorius, kuris buvo įformintas tokiais, tačiau direktoriaus funkcijų neatliko ir bendrovės nevaldė, o vykdė realaus direktoriaus nurodymus. Prokuratūros nuomone, kurią palaikė pirmosios instancijos teismas, apkaltinti ir nubausti reikia tiek realų, tiek formalų direktorių. Taip dėl turto pasisavinimo veikiant UAB „B. S.“ vardu prokuratūra kaltino ir pirmosios instancijos teismas nuteisė A. Ž. kaip faktinį šios bendrovės vadovą, o R. T. L. kaip direktorių, ir jie veikė bendrininkų grupe.

18. Baudžiamajai teisei yra žinomi atvejai, kuomet tam tikrų nusikaltimų padarymui juos darantys asmenys panaudoja bendroves, nes kitaip nusikaltimo schema gali būti neįgyvendinama, o turto pasisavinimas yra viena iš tokių nusikalstamų veikų. Tokiais atvejais darantys nusikaltimą ir siekiantys įgyti turtą asmenys įkalba arba už žadamą atlygį susitaria, kad bendrovės akcininku ir (ar) direktoriumi taps su bendrovės valdymu ir veikla nesusijęs asmuo, jo vardas ir pavardė bus įrašyti bendrovės dokumentuose kaip direktoriaus, tai bus įregistruota viešuose registruose, jis pasirašys bendrovės veiklos dokumentus, jis išgrynins pinigus, tačiau realiai jis nepriiminės su bendrovės veikla susijusių sprendimų, jos kasdienės veiklos neorganizuos, nevystys ir ja nesirūpins, sutarčių nesudarinės. Toks asmuo gali būti pavadintas formaliu vadovu. Visus su bendrovės veikla susijusius sprendimus priiminės nusikalstamą veiką sukūręs asmuo, tačiau jis pats nebus minimas bendrovės veiklos dokumentuose, grynųjų pinigų neišiminės, nes visi šie veiksmai palieka pėdsakus, pagal kuriuos galima nustatyti tikrąjį veiksmus atlikusį asmenį ir jo veiksmų apimtį, bei jį patraukti atsakomybėn. Toks asmuo gali būti pavadintas realiu vadovu. Tokiais atvejais kyla subjekto – realaus ir formalaus vadovų – atsakomybės, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymo ir jų turinio, taip pat benrininkavimo klausimai. Nagrinėjamu atveju būtina aptarti, ar turi būti traukiamas atsakomybėn formalus vadovas, jeigu jis neturi sąlygų ir galimybių vykdyti savo kaip bendrovės direktoriaus funkcijas (jei iš tiesų tokių sąlygų neturi), ypač jei jis nesuvokia kitų asmenų nusikalstamų ketinimų, arba kodėl turi atsakyti realus vadovas, nors jis bendrovės dokumentuose neminimas, jis nėra registruotas registrų centre kaip bendrovės vadovas. Bendrovės vadovu nebūtinai yra tas, kuris save tokiu laiko, kaip ir gali būti tas, kuris savęs tokiu nelaiko. Viskas priklauso nuo to, koks turinys įdedamas į direktoriaus pareigas ir kokius veiksmus asmuo atliko, ar jie atitinka direktoriaus pareigų turinį.

19. Vadovo paskyrimo tvarką, jo įgaliojimų apimtį ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnis. ABĮ 37 straipsnio 3, 4 ir 6 dalys nustato formaliuosius vadovo požymius: bendrovės vadovą renka <...> visuotinis akcininkų susirinkimas <...>. Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip; su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo <...> visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo; apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Formalieji vadovo požymiai apibūdina jį per paskyrimo, darbo sutarties sudarymo ir įregistravimo viešame registre veiksmus. Materialieji uždarosios akcinės bendrovės vadovo požymiai yra nustatyti ABĮ 37 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, 10 dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius ir 12 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Materialieji vadovo požymiai apibūdina jį per jo veiklos vadovaujant bendrovei, vystant jos veiklą, įgyvendinant tikslus, užsiimant jos kasdiene veikla, veiksmus.

19.1. Baudžiamasis kodeksas nenurodo uždarosios akcinės bendrovės vadovo (direktoriaus) požymių. Uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus požymiai yra nustatyti ABĮ 37 straipsnyje ir tai yra civilinės teisės nagrinėjimo dalykas. Lietuvos teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra šiai bylai reikšmingų išaiškinimų apie asmens pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu sąlygas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas). De facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktą). Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra de facto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

Žemesnės instancijos teismas

19.2. Dėl formalaus ir faktinio vadovų atsakomybės yra pasisakyta ir teismų praktikoje baudžiamosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pripažinus, jog formaliai juridinio asmens vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytą žalą taikoma tais pačiais pagrindais kaip ir de jure (pagal teisę) vadovui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-427/2013, e3K-3-324-915/2017; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017). Juridinio asmens vadovo baudžiamoji atsakomybė, ypač už kitų asmenų padarytus veiksmus, negali būti grindžiama vien tik jo pareigomis ir jam formaliai priskirta kompetencija. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiškia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje formuoja nuostatą, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, joje numatyta atsakomybė tik už padarytus pavojingus veiksmus.

20. Šioje baudžiamojoje byloje yra nagrinėjami nusikaltimai, kuriuos gali padaryti specialiųjų požymių turintys subjektai: pasisavinti turtą gali tas, kam tas turtas buvo patikėtas ar buvęs jo žinioje, apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą gali tas, kas privalo organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą ar ją tvarkyti, o neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą pateikti gali tas, kas privalo pildyti ir valstybės įgaliotai institucijai pateikti deklaraciją. Tokios pareigos kyla iš teisės aktų arba užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu ir dažniausiai jos yra priskiriamos bendrovės vadovui (direktoriui).

21. Nagrinėjamojoje byloje pagal VĮ Registrų centro 2017-10-30 išplėstinį išrašą iš Juridinių asmenų registro, R. T. L. inrimijuojamu laikotarpiu, t. y. nuo 2013-12-09 iki 2016-10-20, buvo UAB „B. S.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi (t. 18, b. l. 48‑51). Pagal 2018-07-03 išrašą iš VRM CIS duomenų bazės „Sodra ir jos darbuotojai“ nuo 2013-12-09 iki 2016-10-20 UAB „B. S.“ buvo įdarbintas vienintelis darbuotojas R. T. L. (t. 18, b. l. 52), t. y., A. Ž. oficialiai nebuvo įdarbintas UAB „B. S.“. Taigi, R. T. L. atitinka formalųjį šios bendrovės vadovo kriterijų.

22. Nuteistasis R. T. L. viso proceso metu (taip pat ir apeliacinės instancijos teisme) teigė, kad jis buvo UAB „B. S.“ statytinis direktorius, tačiau realiai dirbo administratoriumi viloje „T. R.“, kuri priklausė UAB „B. S.“, jis tik pasitikdavo, užregistruodavo ir palydėdavo svečius, jokių sprendimų nepriiminėjo, jokių finansinių operacijų nevykdė. Jis nežinojo bendrovės apyvartos, kiek ji uždirba pinigų. Jam per mėnesį buvo mokamas apie 800 eurų atlyginimas. Kaip paaiškino R. T. L., tikrasis įmonės vadovas buvo A. Ž., kuris turėjo įmonės bankines korteles, išimdavo iš įmonės sąskaitos grynuosius pinigus, mokėdavo atlyginimus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. T. L. dar buvo nurodęs, kad UAB „B. S.“ surado A. Ž., jis susitarė dėl įmonės kainos ir sumokėjo už įmonės akcijas, jis buvo tik formalus įmonės akcininkas ir direktorius, viskam realiai vadovavo A. Ž., kuris pasiūlė jam administratoriaus darbą viloje „T. R.“, mokėdavo jam atlyginimą už administratoriaus darbą. A. Ž. nuomojo vilos „T. R.“ patalpas, pastarasis buvo už viską atsakingas, už visą vilos „T. R.“ veiklą, vadovavo įmonei ir tvarkė visus reikalus, susijusius su vila „T. R.“, sudarinėjo sutartis, derino kainas, surasdavo darbuotojus ir su jais sutardavo jų atlyginimus, taip pat mokėdavo atlyginimus. R. T. L. dar kartą patvirtino, kad A. Ž. turėjo įmonės dokumentus, banko korteles ir generatorių, tvarkė UAB „B. S.“ banko sąskaitas, nuimdavo pinigus, pirkdavo maistą ir mokėdavo atlyginimus grynaisiais pinigais, kartais duodavo grynuosius pinigus ir jam tam, kad jis sumokėtų atlyginimus. Nuteistojo R. T. L. parodymus iš esmės patvirtino ir nuteistasis A. Ž. Pastarasis apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad R. T. L. buvo vilos „T. R.“ administratorius ir nieko nedarė kaip direktorius. Pirmosios instancijos teisme A. Ž. parodė, kad R. T. L. prižiūrėjo vilą „T. R.“, tačiau įmonei nevadovavo, kad jis (A. Ž.) mokėjo už UAB „B. S.“ akcijas, tvarkė visus reikalus su „B. M.“, nuspręsdavo, kokius atlyginimus mokėti darbuotojams, paprastai buvo mokama grynaisiais pinigais, kartais pavedimais į banko sąskaitą, kartais jis grynus pinigus palikdavo R. T. L., kad pastarasis sumokėtų darbuotojams atlyginimus.

Žemesnės instancijos teismas

23. Šioje byloje svarbūs įrodymai, padedantys objektyviai įvertinti kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus ir vaidmenį bendrovės veikloje, o tuo pačiu materialiuosius bendrovės vadovo požymius, yra poilsio vilos „T. R.“, priklausančios UAB „B. S.“, darbuotojų parodymai. Liudytojai G. B., A. A., D. P., E. D., R. S., V. T. paliudijo, kad R. T. L. buvo tik poilsio vilos „T. R.“ administratorius, jokių sprendimų nepriiminėjo, viskam vadovavo A. Ž., kuris spręsdavo visus darbinius klausimus, priiminėjo ir atleisdavo darbuotojus, mokėjo atlyginimus (t. 3, b. l. 116-117; t. 4, b. l. 21-22, 46, 64-66, 68-70; t. 21, b. l. 12-13, 150, 180; t. 22, b. l. 29, 30-31). Taipogi ir liudytojas D. R., UAB „B. M.“ darbuotojas, parodė, kad UAB „B. S.“ atstovai kreipėsi į UAB „B. M.“ dėl apgyvendinimo paslaugų pardavimo per „B. M.“ administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ jų valdomoje apgyvendinimo įstaigoje „T. R.“, esančioje Palangoje, kad jis daugiausiai (apie 80 proc. atvejų) kontaktavo su UAB „B. S.“ atstovu A. Ž., su juo derino apgyvendinimo paslaugų pardavimo detales, o tik išskirtiniais atvejais, labai retai, kai A. Ž. buvo išvažiavęs ar dėl kažkokių kitų priežasčių negalėjo atsakyti į jo žinutes ar skambučius, bendravo su R. (R. T. L.), su kuriuo spręsdavo pardavimo klausimus apgyvendinimo įstaigoje. Pasak šį liudytoją, A. Ž. inicijavo apgyvendinimo paslaugų „T. R.“ pardavimą per UAB „B. M.“ administruojamus interneto portalus, visus komercinius klausimus, t. y. už kiek apgyvendinimo paslaugos turi būti parduotos, kas į jas įeina, kitaip tariant, apgyvendinimo paketą, derino su A. Ž. (t. 4, b. l. 42; t. 22, b. l. 30). Taip pat svarbūs yra ir rašytiniai įrodymai, o būtent A. Ž. ir R. T. L. byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad A. Ž. aiškiai duoda nurodymus R. T. L. dėl pinigų nuvežimo į Palangą, dalyje pokalbių A. Ž. kalbasi ir su kitais asmenimis ir rūpinasi UAB „B. S.“ reikalais. mini, kad jis yra susijęs su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir kt. (t. 4, b. l. 185–191); R. T. L. pateikti elektroniniai laiškai (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad susirašinėjimą iš šio elektroninio pašto adreso su UAB „B. M.“ atstovais atliko A. Ž., kuris ir sukūrė šį pašto adresą (t. 18, b. l. 161–192; t. 19, b. l. 1–13). Šie liudytojų parodymai yra objektyvūs ir nepriklauso nuo jų subjektyvaus supratimo, vertinimo ir gynybos strategijos, o minėti telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimai elektroniniais laiškais yra tokie, kokie jie realiai vyko tarp pokalbių ir susirašinėjimo elektroniniais laiškais dalyvių.

24. Šie įrodymai labai akivaizdžiai rodo, kad UAB „B. S.” vadovavo tik A. Ž., kuris faktiškai organizavo įmonės veiklą ir ją valdė, sprendė visus klausimus ir priiminėjo galutinius sprendimus, susijusius su įmonės veikla, finansais, tame tarpe ir su UAB „B. S.“ turtu, t. y. iš esmės disponavo UAB „B. S.“ turtu, turėjo visus įmonės dokumentus ir prisijungimą prie įmonės banko sąskaitų, o R. T. L. buvo formalus įmonės direktorius, kuris realiai dirbo vilos „T. R.“ administratoriumi ir vykdė A. Ž. nurodymus, pasirašinėjo jam pateiktus dokumentus. Vertinant ištirtus įrodymus teisėjų kolegija daro vienareikšmišką išvadą, kad vien tik A. Ž. atitinka bendrovės vadovo požymius ir buvo faktinis bendrovės vadovas, o R. T. L. vaidmuo visgi vertintinas tik kaip formalaus direktoriaus.

25. R. T. L., kaip UAB „B. S.“ direktorius (formalus) nuteistas pasisavinęs su šios bendrovės faktiniu dirktorium A. Ž. jo su A. Ž. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas ‑ laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-26 iš UAB „B. S.“ banko sąskaitų grynaisiais pinigais paėmė 264 000 Eur sumą, pinigų į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, dokumentų, pateisinančių paimtų grynųjų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, nepateikė.

26. Anot nuteistojo R. T. L., nors jis yra čekių knygele paėmęs iš sąskaitos 8 400 Eur grynųjų pinigų, tačiau šiuos pinigus jis atidavė A. Ž., kuris paprastai grynindavo pinigus iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos ir jais apmokėdavo įvairius mokesčius ir kreditorių sąskaitas. Taip pat apeliantas nurodo, kad pastaroji aplinkybė, jog faktinis UAB „B. S.“ direktorius A. Ž. mokėdavo visus įmonės mokesčius ir atsiskaitydavo su kitomis bendrovėmis, nesukėlė jam įtarimo, todėl jis būtent A. Ž. ir atidavė iš UAB „B. S.“ sąskaitos nuimtus grynuosius pinigus (8 400 Eur), neabejodamas, kad iš šių piniginių lėšų bus atsiskaitoma su UAB „B. S.“ kreditoriais.

27. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Turto pasisavinimas (BK 183 straipsnis) – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto pasisavinimo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. UAB vadovo ir net vienintelio akcininko veiksmai netinkamai disponuojant įmonės turtu tam tikromis aplinkybėmis gali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Ši nuostata pagrįsta UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisiniu statusu ir nuostata, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių, taip pat ir vienintelio akcijų savininko, turto. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Tolesni kaltininko veiksmai su svetimu turtu (padovanojimas, pardavimas ir pan.) šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir nori šių padarinių. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

28. R. T. L. neigė pasisavinęs bendrovės lėšas ir teigė, kad per kelis kartus paėmė tik 8 400 eurų iš bendrovės sąskaitos, dėl to išrašė čekius ir juos perdavė A. Ž. Kaip paaiškino R. T. L., dėl kitų, kaltinime nurodytų, bendrovės pinigų išgryninimo jis nieko nežinojo, nes jis bendrovės pinigų neišiminėjo ir nežinojo, kad jie yra išimami. Pasak nuteistąjį, jis su A. Ž. nesikalbėjo dėl išimamų pinigų, dėl jų panaudojimo, taip pat nežinojo išimamų (gryninamų) pinigų skaičiaus, o žinojo, kad iš išgrynintų pinigų yra mokami atlyginimai, perkamas maistas. Jis dėl išlaidų sprendimų nepriminėjo, ir nurodymų dėl jų niekam neduodavo. Tokius reikalus spręsdavo A. Ž., kuris su juo jų neaptarinėjo. Jam teko kelis kartus pirkti maistą, per savaitę išleisdavo apie 1,5 tūkst. litų, A. Ž. maistą pirkdavo ir Kaune. Kaip paaiškino R. T. L., jam niekas nepateikdavo dokumentų už perkamą maistą. Skalbiniai ir maistas buvo tiesiogiai susiję su jo darbu, žinojo, už tai buvo mokama grynaisiais pinigais. Skalbyklai už paslaugas ir „A. G.“ už baseiną buvo mokama grynaisiais pinigais, mokėjimą patvirtinančių dokumentų nėra. Tuo tarpu dujų, elektros ir vandens paslaugas tvarkė A. Ž. Jis asmeniškai neprašė A. Ž. pateisinamųjų dokumentų už maistą ir kitas paslaugas. Jis negali atsakyti, kodėl nėra pateisinančių dokumentų dėl grynųjų pinigų mokėjimo už paslaugas (t. 23, b. l. 148–149). Iš esmės analogiškus parodymus nuteistasis R. T. L. davė ir pirmosios instancijos teisme.

29. Nuteistasis A. Ž. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad dažniausiai įmonės pinigus grynino jis (A. Ž.), R. T. L. nieko nežinojo apie gryninamus pinigus, nes už tuos pinigus paprastai buvo perkamas maistas, jis pats turguje pirkdavo maistą. Jis paprašė R. T. L. „nuimti“ (išgryninti) 8 400 eurų. Tuomet jis paaiškino R. T. L., kad šie pinigai reikalingi įmonės veiklai, t. y. pirkti maistą, mokėti už pirtis. Nuteistasis A. Ž. negalėjo atsakyti, ar buvo išrašyti apskaitos dokumentai dėl pinigų, kuriuos išgrynino R. T. L. ir paaiškino, kad kai jis pats išgrynindavo pinigus, kartais išrašydavo apskaitos dokumentus, kartais ne. R. T. L., kaip įmonės direktorius, iš jo nereikalavo jokių dokumentų (t. 23, b. l. 150). Iš esmės analogiškus parodymus nuteistasis A. Ž. davė ir pirmosios instancijos teisme, kuomet paaiškino, kad 90 proc. apgyvendinimo paslaugų parduodavo per „B. M.“ portalą, pinigus gaudavo pavedimais, kad jis daugiausiai „B. M.“ pervestus pinigus nuimdavo bankomatuose, jais buvo išmokami atlyginimai darbuotojams, už juos pirko maistą „Sanitex“ ir turguose, jais buvo mokama už komunalines ir kitas paslaugas, t. y. pinigai buvo naudojami įmonės veikloje, jis sau pinigų nepasilikdavo; viešbutyje buvo laikomos nedidelės pinigų sumos (keli šimtai), šie pinigai buvo naudojami veikloje, t. y. mokėdavo už skalbyklas, maistą. Pasak A. Ž., kai R. T. L. banke gavo prisijungimą prie sąskaitų, generatorių, tai juos iš karto atidavė jam. Gal kelis kartus R. T. L. buvo išgryninęs įmonės pinigus, tačiau juos jam atiduodavo arba mokėdavo atlyginimus darbuotojams (t. 22, b. l. 117‑120).

30. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad R. T. L. laikotarpiu 2014-03-04–2016-06-23 iš visos jam inkriminuotos 264 000 Eur sumos pats asmeniškai per keturis kartus paėmė iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos grynaisiais iš viso 8 400 Eur sumą, t. y. 2014-03-04 panaudodamas čekį Nr. 0199451 paėmė 15 000 Lt (4 344 Eur); 2014-05-02 grynaisiais paėmė 3 300 Lt (956 Eur); 2016-04-30 panaudodamas čekį Nr. 0199454 paėmė 1 000 Eur; 2016-06-23 grynaisiais paėmė 2 100 Eur). Visas kitas inkriminuotas pinigų sumas (iš viso 255 600 Eur) paėmė pats asmeniškai nuteistasis A. Ž.

31. Nuteistasis R. T. L. neginčija, kad išgrynino 8 400 Eur pinigų sumą, tačiau neigia ją pasisavinęs, nurodo, kad ją atidavė A. Ž. Tai iš esmės patvirtino ir nuteistasis A. Ž.

32. Iš pareikšto kaltinimo ir bylos duomenų matyti, kad R. T. L. minėtą sumą paėmė per pakankamai ilgą laikotarpį, t. y. 2 metus 3 mėnesius ir 19 dienų, ir per 4 kartus (2014 metais ‑ du kartus, 2016 metais – du kartus) ir ši suma, palyginus su jam ir A. Ž. inkriminuojama suma – 264 000 eurų, sudaro sąlyginai nedidelę dalį – iš viso tik 8 400 eurų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis R. T. L. šiuos bendrovės pinigus būtų pasisavinęs, t. y. neteisėtai, neatlygintinai, įmonės pinigus pavertęs savo turtu. Priešingai, pačiame kaltinime nurodyta, kad nuteistasis R. T. L. pinigus perdavė A. Ž. Šią aplinkybę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patvirtino ir nuteistieji R. T. L. ir A. Ž.

33. A. Ž. ir R. T. L. kaltinami nusikalstamai veikę bendrininkų grupe. Iš jiems inkriminuoto nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, kaltinimo matyti, kad A. Ž. nusikalstama veika pasireiškė 255 600 eurų išgryninimu ir pasisavinimu, o R. T. L. – 8 400 eurų.

34. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo – konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.

35. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).

36. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

37. Kaip matyti iš R. T. L. parodymų, jis viso proceso metu nuosekliai neigė veikęs bendrininkų grupe su A. Ž. ir teigė nieko nežinojęs apie A. Ž. išiminėjamus pinigus iš bendrovės sąskaitos, dėl jų gryninimo ir panaudojimo su A. Ž. neaptarinėjo, dėl to sprendimų jokių nepriiminėjo, tik žinojo, kad iš išgrynintų pinigų yra mokami atlyginimai, mokama už paslaugas ir perkamas maistas.

38. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi aukščiau paminėtus duomenis, R. T. L. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad R. T. L. žinojo, kad jo išgryninti pinigai bus pasisavinti, panaudoti netenkinant įmonės poreikių, o kitiems tikslams. Priešingai, iš A. Ž. parodymų matyti, kad jis, prašydamas R. T. L. išgryninti įmonės pinigus (8 400 eurų), nurodė jam, kad pinigai reikalingi įmonės veiklai (pirkti maistą, sumokėti už pirtis). Taip pat byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad R. T. L. žinojo (suprato), kad A. Ž. grynina įmonės pinigus ir juos naudoja ne įmonės poreikiams tenkinti, t. y. kad žinojo (suprato), jog A. Ž. savinasi įmonės turtą, daro įmonei žalą. Byloje apklausti liudytojai G. B., A. A., D. P., E. D., R. S., V. T., poilsio vilos „T. R.“ darbuotojai, parodė, kad A. Ž. jiems atlyginimus mokėjo grynaisiais pinigais, kartais tai darė R. T. L. (t. 4, b. l. 21–22, 46, 64‑66, 68 –70; t. 21, b. l. 150; t. 22, b. l. 29–31). Taip pat iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad A. Ž. su vila „T. R.“ (UAB „B. S.“) paslaugas teikiančiomis įmonėmis ‑ kreditoriais (viešbučiu „A. G. A.“ už SPA paslaugas (baseiną ir pirtis), UAB „A. I.“ už viloje „A.“ suteiktas SPA paslaugas (baseiną ir pirtis) bei maitinimą)) atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais (t. 6, b. l. 184, 186–189). Tai patvirtino ir patys nuteistieji R. T. L. ir A. Ž., papildomai nurodydami, kad už grynuosius pinigus jie pirko ir maistą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. T. L. turėjo pagrindą manyti, kad įmonės pinigai yra naudojami įmonės interesais, tenkinant jos poreikius. Byloje nepaneigti R. T. L. viso proceso metu duoti nuoseklūs parodymai, kad jis neveikė bendrininkų grupėje su A. Ž. ir nepasisavino įmonės pinigų.

39. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o ne prieš jį. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-7-173/2014).

40. Byloje esantys duomenys dėl R. T. L. kaltės yra nepakankami ir keliantys abejonių, be to, yra grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, t. y. duomenimis, kuriais remiantis galima buvo tik manyti, kad R. T. L. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nors tai daryti įstatyme draudžiama (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Kilusių abejonių dėl R. T. L. įmonės pinigų pasisavinimo ir nusikalstamo veikimo kartu su A. Ž., nepavyko pašalinti ir apeliacinės instancijos teisme, atlikus papildomą įrodymų tyrimą. Atsižvelgiant į tai, visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Byloje nesurinkus pakankamo kiekio duomenų, kurie patvirtintų R. T. L. pasisavinus UAB „B. S.“ turtą ir bendrininkavus su A. Ž., teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis R. T. L. nedalyvavo darant šį nusikaltimą, todėl jis išteisinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (BPK 329 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

41. Nagrinėjamu atveju R. T. L. išteisinus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B. S.“ turto pasisavinimo), šioje dalyje keičiamas A. Ž. kaltinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B. S.“ turto pasisavinimo), pašalinant aplinkybę, kad A. Ž. veikė bendrininkų grupėje su R. T. L., nurodant, kad R. T. L. nesuvokė A. Ž. nusikalstamų veiksmų pobūdžio.

42. Byloje nustatyta, kad:

Žemesnės instancijos teismas

43. A. Ž., veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusį asmenį R. T. L., pasisavino jam su R. T. L. patikėtą ir jo su R. T. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas, tai yra A. Ž. nuo 2013-01-03, būdamas UAB „B. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklą vykdė Palangos m., faktiniu direktoriumi, nors darbo santykiais su UAB „B. S.“ niekada nebuvo susijęs, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusį asmenį – UAB „B. S.“ direktorių R. T. L., laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-26 iš UAB „B. S.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB DNB (šiuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius) grynaisiais pinigais paėmė 264 000 Eur sumą, pinigų į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, dokumentų, pateisinančių paimtų grynųjų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, nepateikė ir taip pasisavino jam su R. T. L. patikėtą ir jo su R. T. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas, o būtent:

43.1. A. Ž., vykdydamas savo parengtą nusikalstamą veiką – pasisavinti didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusį asmenį R. T. L., siekdamas nuslėpti savo ryšius su bendrove „B. S.“, 2013-01-03 Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, R. T. L. vardu įgijo 100 paprastųjų vardinių nematerialių UAB „B. S.“ akcijų, po kurių įgijimo R. T. L. surašius vienintelio akcininko sprendimą Nr. 13/01/02, R. T. L. buvo paskirtas bendrovės „B. S.“ direktoriumi. A. Ž., R. T. L. vardu įgijus UAB „B. S.“ akcijas, R. T. L. paskyrus save UAB „B. S.“ direktoriumi, toliau jis (A. Ž.) 2013 metų gruodžio – 2014 metų vasario mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, AB DNB banko skyriuje, organizavo UAB „B. S.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymą, UAB „B. S.“ čekių knygelės ir mokėjimo kortelės išdavimą R. T. L. vardu. R. T. L. gavus UAB „B. S.“ čekių knygelę, mokėjimo kortelę ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavus A. Ž., jis (A. Ž.) įgijo teisę valdyti ir disponuoti bendrove „B. S.“, bendrovės vardu atidarytomis banko sąskaitomis, čekių knygele ir mokėjimo kortele. Toliau A. Ž. 2013 metų gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bendrovės „C. M. LT“ (šiuo metu bendrovės pavadinimas yra „B. M.“) atstovams prisistatė bendrovės „B. S.“ atstovu bei išreiškė norą per šios bendrovės administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavinėti bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas (su nakvyne, maitinimu, pramogomis) poilsio viloje „T. V.“, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „C. M. LT“ atstovams sutikus per jų administruojamus interneto portalus parduoti bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas, A. Ž., UAB „B. S.“ faktinis direktorius, laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2016-08-23 per interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavė bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas, po kurių pardavimo bendrovė „C. M. LT“ laikotarpiu nuo 2014-05-08 iki 2016-10-07 per 285 kartus į UAB „B. S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke, pervedė 287 692,14 Eur sumą.

43.2. Toliau A. Ž., vykdydamas savo parengtą nusikalstamą veiką – pasisavinti didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusį asmenį R. T. L., iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dalį pinigų paėmė grynaisiais ir pasisavino, bei pačiam (A. Ž.) iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedus į UAB „B. S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jis (A. Ž.) pinigus paėmė grynaisiais ir pasisavino, t. y.:

43.3. R. T. L., nesuvokęs A. Ž. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2014-03-04–2016-06-23 grynaisiais paėmė 8 400 Eur sumą (2014-03-04 panaudodamas čekį Nr. 0199451 paėmė 15 000 Lt (4 344 Eur); 2014-05-02 grynaisiais paėmė 3 300 Lt (956 Eur); 2016-04-30 panaudodamas čekį Nr. 0199454 paėmė 1 000 Eur; 2016-06-23 grynaisiais paėmė 2 100 Eur), kuriuos, nesant juridinio pagrindo, be pateisinančių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė A. Ž., kurių jis (A. Ž.), UAB „B. S.“ faktinis direktorius, į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, nepateikė, ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas A. Ž. pasisavino;

43.4. A. Ž. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2016-04-26– 2016-07-22 grynaisiais paėmė 14 900 Eur sumą (2016-04-26 pagal čekį Nr. 0199453 paėmė 2 100 Eur; 2016-05-04 pagal čekį Nr. 0199455 paėmė 1 000 Eur; 2016-06-14 pagal čekį Nr. 0199456 paėmė 600 Eur; 2016-07-02 pagal čekį Nr. 0199458 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-08 pagal čekį Nr. 0199459 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-13 pagal čekį Nr. 0199460 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-22 pagal čekį Nr. 0199461 paėmė 4 900 Eur), kurių į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė, ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas A. Ž. pasisavino;

43.5. A. Ž. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedė į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu 2014-05-08–2016-11-26 iš šios banko sąskaitos DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynaisiais paėmė 231 896 Eur sumą (2014-05-08 – 600 Lt; 2014-05-08 – 4 000 Lt; 2014-05-09 – 4 000 Lt; 2014-05-13 – 940 Lt; 2014-05-14 – 2 500 Lt; 2014-05-20 – 800 Lt; 2014-05-29 – 3 400 Lt; 2014-06-06 – 2 700 Lt; 2014-06-06 – 4 000 Lt; 2014-06-13 – 100 Lt; 2014-06-13 – 2 000 Lt; 2014-06-19 – 2 800 Lt; 2014-06-25 – 4 000 Lt; 2014-06-25 – 4 000 Lt; 2014-06-27 – 1 600 Lt; 2014-07-18 – 2 500 Lt; 2014-07-12 – 2 000 Lt; 2014-07-11 – 2 000 Lt; 2014-07-17 – 1 500 Lt; 2014-07-18 – 2 000 Lt; 2014-07-22 – 2 000 Lt; 2014-07-22 – 3 000 Lt; 2014-07-24 – 2 500 Lt; 2014-08-09 – 500 Lt; 2014-08-20 – 800 Lt; 2014-08-29 – 3 000 Lt; 2014-09-02 – 2 000 Lt; 2014-09-02 – 3 000 Lt; 2014-09-16 – 2 000 Lt; 2014-09-18 – 3 900 Lt; 2014-09-24 – 1 400 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-10-01 – 2 000 Lt; 2014-10-01 – 2 200 Lt; 2014-10-21 – 1 480 Lt; 2014-10-22 – 4 000 Lt; 2014-10-30 – 4 000 Lt; 2014-10-30 – 4 000 Lt; 2014-11-06 – 2 000 Lt; 2014-11-06 – 4 000 Lt; 2014-11-06 – 4 000 Lt; 2014-11-10 – 1 300 Lt; 2014-11-18 – 1 000 Lt; 2014-11-18 – 2 000 Lt; 2014-11-18 – 2 000 Lt; 2014-11-19 – 300 Lt; 2014-11-19 – 4 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 2 000 Lt; 2014-11-20 – 2 000 Lt; 2014-11-30 – 2 500 Lt; 2014-12-01 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 200 Lt; 2014-12-03 – 500 Lt; 2014-12-03 – 1 000 Lt; 2014-12-03 – 1 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-10 – 4 000 Lt; 2014-12-10 – 4 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-19 – 2 000 Lt; 2014-12-19 – 4 000 Lt; 2014-12-21 – 2 000 Lt; 2014-12-29 – 800 Lt; 2014-12-30 – 1 300 Lt; 2014-12-30 – 2 000 Lt; 2014-12-30 – 2 000 Lt (per 2014 metus paėmė 168 120 Lt/48 691 Eur); 2015-01-06 – 870 Eur; 2015-01-09 – 200 Eur; 2015-01-10 – 1 000 Eur; 2015-01-11 – 100 Eur; 2015-01-11 – 900 Eur; 2015-01-13 – 300 Eur; 2015-01-15 – 1 000 Eur; 2015-01-16 – 850 Eur; 2015-01-20 – 520 Eur; 2015-01-23 – 500 Eur; 2015-01-23 – 1 000 Eur; 2015-01-25 – 1 000 Eur; 2015-01-29 – 1 000 Eur; 2015-01-30 – 1 000 Eur; 2015-02-04 – 120 Eur; 2015-02-05 – 400 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-11 – 590 Eur; 2015-02-13 – 500 Eur; 2015-02-14 – 700 Eur; 2015-02-19 – 610 Eur; 2015-02-20 – 190 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 1 000 Eur; 2015-02-26 – 800 Eur; 2015-02-27 – 870 Eur; 2015-03-09 – 500 Eur; 2015-03-12 – 1000 Eur; 2015-03-12 – 1 000 Eur; 2015-03-15 – 1 000 Eur; 2015-03-16 – 400 Eur; 2015-03-20 – 780 Eur; 2015-03-26 – 500 Eur; 2015-03-27 – 500 Eur; 2015-03-27 – 500 Eur; 2015-03-29 – 800 Eur; 2015-04-02 – 1 000 Eur; 2015-04-04 – 700 Eur; 2015-04-10 – 1 000 Eur; 2015-04-12 – 550 Eur; 2015-04-15 – 100 Eur; 2015-04-16 – 250 Eur; 2015-04-17 – 200 Eur; 2015-04-17 – 400 Eur; 2015-04-19 – 550 Eur; 2015-04-21 – 195 Eur; 2015-04-23 – 400 Eur; 2015-04-24 – 700 Eur; 2015-04-26 – 420 Eur; 2015-04-29 – 350 Eur; 2015-05-01 – 200 Eur; 2015-05-03 – 100 Eur; 2015-05-05 – 200 Eur; 2015-05-06 – 100 Eur; 2015-05-07 – 1 000 Eur; 2015-05-10 – 1 000 Eur; 2015-05-14 – 500 Eur; 2015-05-15 – 500 Eur; 2015-05-15 – 500 Eur; 2015-05-16 – 500 Eur; 2015-05-17 – 400 Eur; 2015-05-19 – 150 Eur; 2015-05-21 – 1 000 Eur; 2015-05-21 – 1 000 Eur; 2015-05-23 – 400 Eur; 2015-05-25 – 140 Eur; 2015-05-28 – 1 000 Eur; 2015-05-28 – 1 000 Eur; 2015-05-30 – 650 Eur; 2015-06-02 – 700 Eur; 2015-06-03 – 100 Eur; 2015-06-11 – 1 000 Eur; 2015-06-11 – 1 000 Eur; 2015-06-13 – 500 Eur; 2015-06-15 – 400 Eur; 2015-06-18 – 650 Eur; 2015-06-18 – 1 000 Eur; 2015-06-20 – 200 Eur; 2015-06-22 – 200 Eur; 2015-06-22 – 400 Eur; 2015-06-22 – 400 Eur; 2015-06-26 – 200 Eur; 2015-06-27 – 300 Eur; 2015-06-27 – 1 000 Eur; 2015-06-27 – 1 000 Eur; 2015-07-01 – 500 Eur; 2015-07-01 – 1 000 Eur; 2015-07-02 – 500 Eur; 2015-07-02 – 1 000 Eur; 2015-07-04 – 300 Eur; 2015-07-04 – 1 000 Eur; 2015-07-08 – 200 Eur; 2015-07-10 – 1 000 Eur; 2015-07-11 – 1 000 Eur; 2015-07-14 – 1 000 Eur; 2015-07-16 – 1 000 Eur; 2015-07-17 – 500 Eur; 2015-07-23 – 500 Eur; 2015-07-24 – 500 Eur; 2015-07-26 – 300 Eur; 2015-08-07 – 500 Eur; 2015-08-07 – 1 000 Eur; 2015-08-11 – 500 Eur; 2015-08-11 – 1 000 Eur; 2015-08-11 – 1 000 Eur; 2015-08-13 – 100 Eur; 2015-08-13 – 1 000 Eur; 2015-08-13 – 1 000 Eur; 2015-08-14 – 200 Eur; 2015-08-18 – 500 Eur; 2015-08-18 – 1 000 Eur; 2015-08-22 – 500 Eur; 2015-08-26 – 1 000 Eur; 2015-08-28 – 500 Eur; 2015-08-29 – 700 Eur; 2015-09-03 – 750 Eur; 2015-09-04 – 1 000 Eur; 2015-09-04 – 1 000 Eur; 2015-09-06 – 500 Eur; 2015-09-08 – 500 Eur; 2015-09-09 – 1 000 Eur; 2015-09-10 – 700 Eur; 2015-09-11 – 700 Eur; 2015-09-11 – 700 Eur; 2015-09-12 – 500 Eur; 2015-09-17 – 500 Eur; 2015-09-18 – 500 Eur; 2015-09-18 – 500 Eur; 2015-09-19 – 500 Eur; 2015-09-20 – 750 Eur; 2015-09-23 – 300 Eur; 2015-09-24 – 500 Eur; 2015-09-24 – 500 Eur; 2015-09-24 – 1 000 Eur; 2015-09-26 – 300 Eur; 2015-09-26 – 1 000 Eur; 2015-09-28 – 350 Eur; 2015-09-30 – 700 Eur; 2015-10-01 – 300 Eur; 2015-10-02 – 200 Eur; 2015-10-02 – 400 Eur; 2015-10-02 – 400 Eur; 2015-10-03 – 700 Eur; 2015-10-04 – 350 Eur; 2015-10-08 – 1 000 Eur; 2015-10-09 – 1 000 Eur; 2015-10-10 – 600 Eur; 2015-10-16 – 1 000 Eur; 2015-10-17 – 1 000 Eur; 2015-10-21 – 500 Eur; 2015-10-21 – 1 000 Eur; 2015-10-21 – 1 000 Eur; 2015-10-23 – 1 000 Eur; 2015-10-25 – 500 Eur; 2015-10-28 – 1 000 Eur; 2015-10-29 – 1 000 Eur; 2015-10-30 – 500 Eur; 2015-10-30 – 1 000 Eur; 2015-10-31 – 700 Eur; 2015-11-01 – 100 Eur; 2015-11-03 – 100 Eur; 2015-11-10 – 400 Eur; 2015-11-10 – 1 000 Eur; 2015-11-11 – 200 Eur; 2015-11-12 – 300 Eur; 2015-11-13 – 1 000 Eur; 2015-11-15 – 1 000 Eur; 2015-11-21 – 1 000 Eur; 2015-11-23 – 700 Eur; 2015-12-06 – 400 Eur; 2015-12-10 – 500 Eur; 2015-12-12 – 70 Eur; 2015-12-13 – 1 000 Eur; 2015-12-17 – 1 000 Eur; 2015-12-20 – 350 Eur; 2015-12-22 – 300 Eur; 2015-12-24 – 300 Eur; 2015-12-24 – 500 Eur; 2015-12-26 – 1 000 Eur; 2015-12-27 – 500 Eur; 2015-12-30 – 700 Eur; 2015-12-31 – 200 Eur; 2016-01-05 – 200 Eur; 2016-01-11 – 1 000 Eur; 2016-01-14 – 200 Eur; 2016-01-15 – 1 000 Eur; 2016-01-16 – 700 Eur; 2016-01-19 – 700 Eur; 2016-01-22 – 1 000 Eur; 2016-01-28 – 500 Eur; 2016-01-30 – 400 Eur; 2016-02-01 – 1 000 Eur; 2016-02-03 – 700 Eur; 2016-02-05 – 700 Eur; 2016-02-06 – 400 Eur; 2016-02-09 – 700 Eur; 2016-02-10 – 700 Eur; 2016-02-11 – 700 Eur; 2016-02-12 – 1000 Eur; 2016-02-13 – 700 Eur; 2016-02-13 – 1000 Eur; 2016-02-15 – 700 Eur; 2016-02-18 – 200 Eur; 2016-02-18 – 700 Eur; 2016-02-18 – 1000 Eur; 2016-02-18 – 1 000 Eur; 2016-03-04 – 700 Eur; 2016-03-05 – 200 Eur; 2016-03-09 – 700 Eur; 2016-03-12 – 500 Eur; 2016-03-19 – 450 Eur; 2016-03-19 – 1 000 Eur; 2016-03-21 – 500 Eur; 2016-03-23 – 500 Eur; 2016-03-25 – 900 Eur; 2016-04-01 – 400 Eur; 2016-04-01 – 1000 Eur; 2016-04-05 – 100 Eur; 2016-04-07 – 200 Eur; 2016-04-08 – 700 Eur; 2016-04-08 – 700 Eur; 2016-04-10 – 200 Eur; 2016-04-10 – 400 Eur; 2016-04-14 – 210 Eur; 2016-04-15 – 700 Eur; 2016-04-16 – 100 Eur; 2016-04-16 – 300 Eur; 2016-04-19 – 90 Eur; 2016-04-20 – 180 Eur; 2016-04-22 – 700 Eur; 2016-04-23 – 600 Eur; 2016-05-05 – 700 Eur; 2016-05-06 – 300 Eur; 2016-05-10 – 200 Eur; 2016-05-11 – 700 Eur; 2016-05-12 – 1000 Eur; 2016-05-14 – 700 Eur; 2016-05-15 – 700 Eur; 2016-05-19 – 200 Eur; 2016-05-23 – 700 Eur; 2016-05-26 – 700 Eur; 2016-05-27 – 700 Eur; 2016-06-03 – 700 Eur; 2016-06-05 – 500 Eur; 2016-06-09 – 700 Eur; 2016-06-10 – 700 Eur; 2016-06-12 – 700 Eur; 2016-08-11 – 400 Eur; 2016-08-11 – 700 Eur; 2016-08-11 – 1 000 Eur; 2016-08-12 – 700 Eur; 2016-09-02 – 700 Eur; 2016-09-05 – 500 Eur; 2016-09-06 – 700 Eur; 2016-09-07 – 700 Eur; 2016-09-09 – 700 Eur; 2016-09-10 – 500 Eur; 2016-09-15 – 100 Eur; 2016-09-15 – 1 000 Eur; 2016-09-15 – 1 000 Eur; 2016-09-19 – 500 Eur; 2016-09-19 – 900 Eur; 2016-09-23 – 700 Eur; 2016-09-26 – 400 Eur; 2016-09-29 – 700 Eur; 2016-09-30 – 700 Eur; 2016-10-01 – 700 Eur; 2016-10-08 – 700 Eur; 2016-10-14 – 700 Eur; 2016-10-15 – 600 Eur; 2016-10-21 – 300 Eur; 2016-10-21 – 800 Eur; 2016-10-21 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 100 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 800 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 100 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-10 – 350 Eur; 2016-11-11 – 500 Eur; 2016-11-11 – 1 000 Eur; 2016-11-26 – 700 Eur; 2016-11-26 – 1 000 Eur (per 2015–2016 metus paėmė 183 205 Eur), kurių į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas A. Ž. pasisavino;

43.6. A. Ž. , iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2014-03-04– 2014-03-25 DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynaisiais paėmė 8 804 Eur (30 400 Lt) sumą (2014-03-04 – 4 000 Lt; 2014-03-05 – 2 000 Lt; 2014-03-05 – 4 000 Lt; 2014-03-14 – 2 000 Lt, 4 000 Lt ir 4 000 Lt; 2014-03-18 – 2 000 Lt, 4 000 Lt ir 4 000 Lt; 2014-03-25 – 400 Lt (iš viso 8 804 Eur suma)), kurių į UAB „B. S.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas A. Ž. pasisavino.

43.7. Taip A. Ž., UAB „B. S.“ faktinis direktorius, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusį UAB „B. S.“ direktorių R. T. L., laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-26 tyčia pasisavino jam su R. T. L. patikėtą ir jo su R. T. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „B. S.“ turtą – pinigines lėšas – 264 000 Eur (8 400 Eur + 14 900 Eur sumą + 231 896 Eur + 8 804 Eur sumą) sumą.

Dėl R. T. L. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

44. Nuteistasis R. T. L. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jis realiai dirbo tik samdomu darbuotoju ‑ poilsio vilos administratoriumi ir tik vykdė visus A. Ž. nurodymus, neturėjo jokių žinių apie įmonės buhalterijos tvarkymą, nesuprato įstatymų jam, kaip įmonės vadovui, keliamų reikalavimų tinkamai vesti įmonės buhalterinę apskaitą ir laiku teikti teisingas įmonės deklaracijas atitinkamoms valstybės institucijoms. Anot nuteistojo R. T. L., tai privalėjo daryti faktinis įmonės vadovas A. Ž.

45. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (redakcija galiojusi iki 2022-05-01 (2021-11-23 įstatymas Nr. XIV-692)). Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, fiksavimas buhalterinės apskaitos dokumentuose neobjektyvių, tikrovės neatitinkančių duomenų ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pagal asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės. Tačiau būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia.

46. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (redakcija galiojusi iki 2022-05-01 (2021-11-23 įstatymas Nr. XIV-692)). Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, vykdymas, pavyzdžiui, kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo.

47. Sisteminis, gramatinis, loginis BK 222 straipsnio (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir BK 223 straipsnio (Aplaidus apskaitos tvarkymas) nuostatų (nusikaltimų sudėčių požymių) aiškinimas suponuoja išvadą, kad BK 222 straipsnyje numatyti nusikaltimai padaromi tik tyčia, tuo tarpu BK 223 straipsnyje numatyti nusikaltimai gali būti padaromi ir tyčia, ir neatsargiai. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, tačiau kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo.

48. Kasacinio teismo praktikoje teismams yra išaiškinta, kad apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, atsako už nusikaltimus, kuriuos siekė padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, o ūkio subjekto vadovas šiuo atveju atsako tik už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jeigu minėtas asmuo apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą susitaręs su ūkio subjekto vadovu, abu atsako pagal BK 222 straipsnį. Tokiu atveju kito asmens veika kvalifikuojama kaip padėjėjo (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2010).

49. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik esant prokuroro, privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo rašytiniam prašymui, bet ir teismo iniciatyva, be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos.

50. Skundžiamu nuosprendžiu R. T. L. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistajam R. T. L. ir jo gynėjui, taip pat kitiems proceso dalyviams buvo iš anksto pranešta apie galimą R. T. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimą į lengvesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas), apeliacinės instancijos teismas užtikrino teisę žinoti kaltinimą bei suteikė nuteistajam ir jo gynėjui laiką pasirengti gynybai, padarydamas byloje pertrauką (t. 23, b. l. 151) (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 2, 3 dalys).

51. R. T. L. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą, tai yra jis būdamas UAB „B. S.“ direktorius, tyčia, siekdamas veikiant bendrininkų grupe su UAB „B. S.“ faktiniu direktoriumi pasisavinti UAB „B. S.“ pinigines lėšas ir UAB „B. S.“ vardu nemokėti privalomų mokėti mokesčių į valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2016-11-28 tyčia neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė buhalterio, kuris vestų UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą, ir pats į UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą tyčia neįtraukė bendrovėje „B. S.“ įvykusių ūkinių, finansinių operacijų, t. y. apskaitos dokumentais nepagrindė kaltinime nurodytų piniginių lėšų įnešimo į įmonės kasą bei jų panaudojimo, apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų, apskaitos registruose neužregistravo kaltinime nurodytų pinigų sumų gavimo, grynųjų pinigų nurašymo kortele, kurie buvo paimti iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos, grynųjų pinigų išmokėjimo R. T. L., A. Ž., kurie buvo paimti iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos; taip pat neišsaugojo apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, banko sąskaitų išrašų); nepateikė PVM deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, nesumokėjo 29 684 Eur sumos pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą; nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nesumokėjo 4 849 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą; nedeklaravo Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2014 m. lapkričio mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn. ir nepateikė deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nesumokėjo 3 474 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą. Tokiu būdu R. T. L. tyčia pažeidė išdėstytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, mokesčių mokėjimą, nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių bendros 38 007 Eur sumos ir apgaulingai tvarkė UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2017-04-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „B. S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

52. Nagrinėjamoje byloje atlikus UAB „B. S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „B. S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2017-04-01 (t. 16, b. l. 144‑170). Šie duomenys patvirtina esant BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius.

53. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neskyrė dėmesio kaltės formai nustatyti, nenurodė jokių motyvų, konstatuojant, kad R. T. L. veikė tyčia. Kadangi pagal R. T. L. inkriminuotą neveikimą (veiksmus) (neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė buhalterio, kuris vestų UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą, ir pats į UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė bendrovėje „B. S.“ įvykusių ūkinių, finansinių operacijų, neišsaugojo apskaitos dokumentų, nepateikė deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai) galima padaryti ir tyčia, ir dėl neatsargumo, kyla klausimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis) atribojimo nuo aplaidaus (BK 223 straipsnis).

54. Nuteistasis R. T. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis formaliai buvo įmonės akcininkas ir direktorius, formaliai buvo atsakingas už buhalterinę apskaitą, tačiau realiai įmonei vadovavo A. Ž. R. T. L. teigimu, jis negalėjo apgaulingai tvarkyti buhalterijos, nes buvo tik poilsio namų administratorius ir buhalterijos netvarkė, realai direktoriaus pareigų nevykdė, buhalteriją pagal susitarimą turėjo tvarkyti A. Ž., nes pastarasis tvarkė visus reikalus, susijusius su poilsio vila „T. R.“, tame tarpe ir UAB „B. S.“ banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, bei turėjo įmonės banko korteles, generatorių. Kaip jis suprato iš A. Ž. žodžių, įmonės buhalteriją turėjo tvarkyti „Buhalteriniai sprendimai“. Kaip paaiškino nuteistasis R. T. L., jis rinko sąskaitas už maistą, tuo tarpu A. Ž. nuimdavo iš įmonės sąskaitos pinigus, už juos pirko maistą ir mokėdavo atlyginimus grynais pinigais (t. 22, b. l. 106-108). Nuteistasis R. T. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis nežinojo bendrovės apyvartos, kiek ji uždirba pinigų, jis su A. Ž. nesikalbėjo dėl A. Ž. išimamų iš įmonės sąskaitų pinigų, dėl jų panaudojimo. Pasak R. T. L., jis nežinojo išimamų (gryninamų) pinigų skaičiaus; skalbyklai už suteiktas paslaugas ir „A. G.“ už baseiną mokėdavo tik grynais pinigais, mokėjimą patvirtinančių dokumentų nėra. Taip pat nuteistasis R. T. L. nurodė, kad niekas jam nepateikdavo dokumentų už maistą, nežinodavo, kokios sumos išleistos, bet jis asmeniškai ir neprašė A. Ž. pateisinamųjų dokumentų už maistą. Nuteistasis R. T. L. negalėjo atsakyti, kodėl nėra pateisinančių dokumentų dėl grynųjų pinigų mokėjimo už paslaugas. R. T. L. teigimu, tam tikrais atvejais jis mokėdavo grynaisiais pinigais už skalbyklą ir baseiną, tačiau iš šias paslaugas teikusių įmonių neprašė pateisinančių dokumentų; jis asmeniškai nevedė užrašų dėl išlaidų ir gautų lėšų (t. 23, b. l. 148-149). Šiuos nuteistojo R. T. L. parodymus iš esmės patvirtino ir nuteistasis A. Ž.

55. Nuteistasis A. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, jog vedė savo užrašus, skaičiavimus apie gaunamą įmonės pelną, turėjo prisijungimą prie įmonės banko sąskaitų, generatorių, nuimdavo įmonės pinigus bankomatuose, tuo tarpu R. T. L. įmonei nevadovavo, pastarasis buvo poilsio namų administratorius, prižiūrėjo poilsio namus. Kaip paaiškino A. Ž., buvo sudaryta sutartis su bendrove „B. V.“, ir jis šiai bendrovei kiekvieną savaitę atveždavo dokumentus, pagal kuriuos buvo pildoma buhalterija. Pasak A. Ž., R. T. L. paduodavo jam dokumentus, pats R. T. L. jų buhalterijos bendrovei neveždavo (t. 22, b. l. 117-119). Nuteistasis A. Ž. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad R. T. L. nieko nedarė kaip įmonės direktorius, jis buvo tik vilos „T. R.“ administratorius; dažniausiai įmonės pinigus grynino jis (A. Ž.), R. T. L. nieko nežinojo apie gryninamus pinigus. Nuteistasis A. Ž. negalėjo atsakyti, ar buvo išrašyti apskaitos dokumentai dėl pinigų, kuriuos išgrynino R. T. L. Taip pat A. Ž. nurodė, kad jis pats išgrynindavo pinigus, kartais išrašydavo apskaitos dokumentus, kartais ne; R. T. L. kaip įmonės direktorius iš A. Ž. nereikalavo jokių dokumentų (t. 23, b. l. 150).

56. R. T. L. parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu R. T. L. raštu nurodė, kad neturi UAB „B. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų, susijusių su įmonės vykdyta veikla (t. 8, b. l. 182). UAB „B. V.“ pateikė informaciją, kad planavo pasirašyti paslaugų teikimo sutartį su UAB „B. S.“, tačiau, nesutarus su R. T. L. dėl teikiamų paslaugų apmokėjimo ir teikimo, sutartis nebuvo pasirašyta. Pirminių dokumentų UAB „B. V.“ nebuvo gavusi (t. 8, b. l. 184). „Luminor bank“ pateikė UAB „B. S.“ čekius, iš kurių matyti, kad A. Ž. paėmė pinigus iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos (t. 14, b. l. 2-9, 15-22).

57. Byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių duomenų, kad R. T. L. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tyčia, t. y. sąmoningais veiksmais apgaulingai tvarkė UAB „B. S.“ apskaitą, o būtent, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo, arba, nors padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

58. Kaip jau minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad A. Ž. buvo tikrasis (faktinis) UAB „B. S.“, kuriai priklausė poilsio vila „T. R.“, savininkas ir vadovas, faktiškai organizavo įmonės veiklą ir ją valdė, sprendė visus klausimus ir priiminėjo galutinius sprendimus, susijusius su įmonės veikla, tame tarpe ir su UAB „B. S.“ turtu, t. y. iš esmės disponavo UAB „B. S.“ turtu, turėjo visus įmonės dokumentus ir prisijungimą prie įmonės banko sąskaitų, o R. T. L. buvo formalus įmonės direktorius, kuris realiai dirbo vilos „T. R.“ administratoriumi ir vykdė A. Ž. nurodymus, pasirašinėjo jam pateiktus dokumentus.

59. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų nuteistojo R. T. L. parodymus, kuriuos iš esmės patvirtina kito nuteistojo A. Ž. parodymai, kad R. T. L. manė, kad UAB „B. S.“ buhalterine apskaita, kaip ir visais kitais įmonės klausimais, rūpinasi A. Ž., kuris turėjo tam pasamdyti buhalterius, todėl jis buhalterijos netvarkė, realai direktoriaus pareigų nevykdė. Tai patvirtina ir R. T. L. pareikštas kaltinimas, kuriame iš esmės R. T. L. inkriminuotas neveikimas (neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė buhalterio, kuris vestų UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą, ir pats į UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė bendrovėje „B. S.“ įvykusių ūkinių, finansinių operacijų, neišsaugojo apskaitos dokumentų, nepateikė deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai). Priešingai nei nurodyta kaltinime, byloje nėra jokių duomenų, kad R. T. L. šiuo atveju turėjo kažkokių savanaudiškų paskatų, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su UAB „B. S.“ faktiniu direktoriumi A. Ž., siekė pasisavinti UAB „B. S.“ pinigines lėšas ir UAB „B. S.“ vardu nemokėti privalomų mokėti mokesčių į valstybės biudžetą. Kaip jau minėta aukščiau, R. T. L. šiuo nuosprendžiu išteisintas dėl UAB „B. S.“ piniginių lėšų pasisavinimo veikiant bendrininkų grupe su A. Ž. Todėl šios aplinkybės taip pat šalintinos iš R. T. L. inkriminuoto kaltinimo dėl buhalterinės apskaitos.

60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju R. T. L. neveikimas pasireiškė neatsargia kaltės forma, o būtent, nusikalstamai nerūpestingai, t. y. jis, darydamas nusikalstamą veiką, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų taisyklių pažeidimas gali sukelti padarinius, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

61. Apeliaciniame skunde R. T. L. argumentuoja, kad jis nebuvo atsakingas už UAB „B. S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą, kadangi tuo rūpinosi faktinis bendrovės vadovas A. Ž. Toks R. T. L. teiginys yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju iškyla šios nusikalstamos veikos tinkamo subjekto klausimas. Minėta, kad R. T. L. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pats į UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė bendrovėje „B. S.“ įvykusių ūkinių, finansinių operacijų. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal šį BK straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką.

62. Nors, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius, apgaulingo (aplaidaus) apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), įmonės savininkas arba vadovas taip pat atsako pagal šį straipsnį, jeigu buhalterinę apskaitą aplaidžiai tvarko jis pats arba kitas asmuo, nesusijęs su įmone darbo ar sutartiniais teisiniais santykiais, tik žodžiu susitaręs su įmonės vadovu ar savininku dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą.

63. Akcinių bendrovių įstatyme (13 punktas). Bendrovės vadovui tenkančios civilinių įstatymų pareigos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnyje ir kituose norminiuose aktuose, taip pat detalizuojamos bendrovės įstatuose, vadovo pareiginiuose nuostatuose, kituose vidaus administravimą reglamentuojančiuose aktuose. Bendrovės vadovo teisinis statusas įgyjamas ABĮ nustatyto juridinio fakto pagrindu, konkrečiai, bendrovės valdybos (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų tarybos, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinio akcininkų susirinkimo) nutarimu. Taigi įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos negali būti keičiamos kitokiu pagrindu (darbo sutartimi, įgaliojimu ir kt.), t .y. vadovas deleguoti (perduoti) savo, kaip vadovo įstatyme nustatytų pareigų (tarp kurių – ir bendrovės turto ir dokumentų išsaugojimas, buhalterinės apskaitos organizavimas) kitiems asmenims. .). Taigi, už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą bet kokiu atveju yra atsakingas įmonės vadovas.

64. Iš bylos duomenų matyti, kad R. T. L. UAB „B. S.“ direktorius buvo nuo 2013-12-09 iki 2017-04-01. Bylos duomenimis inkriminuojamu laikotarpiu bendrovėje nebuvo buhalterio ir kasininko bei nebuvo sudaryta jokia sutartis su buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis, todėl R. T. L., kaip bendrovės savininkas ir vadovas turėjo pats tvarkyti buhalterinę apskaitą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog UAB „B. S.“ išvis nebuvo nustatytos aiškios apskaitos politikos: apskaitos principų, apskaitos metodų ir taisyklių, skirti bendrovės dokumentų saugojimui, darbu su kasa, piniginių lėšų inkasacija ir pan, kai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą , apskaitos politiką privalo turėti visi juridiniai (UAB, AB, TŪB, VšĮ, VĮ, asociacijos, draugijos) ir fiziniai asmenys, vykdantys ekonominę veiklą.

65. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. T. L. yra tinkamas subjektas pagal BK 222 ir 223 straipsnius. Nors tikrasis (faktinis) įmonės vadovas buvo A. Ž., tačiau nuteistasis R. T. L. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jis formaliai buvo įmonės akcininkas ir direktorius, formaliai buvo atsakingas už buhalterinę apskaitą (t. 22, b. l. 106-108). R. T. L. suvokė savo, kaip įmonės vadovo (nors ir buvo tik formalus vadovas), pareigas. Tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą.

66. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju R. T. L. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, objektyvius ir subjektyvius požymius. Todėl nuteistajam R. T. L. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuojama į BK 223 straipsnio 1 dalį.

67. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad R. T. L. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą, tai yra jis nuo 2013-01-03 būdamas UAB „B. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklą vykdė Palangos m., direktorius, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės vykdomą ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, deklaracijų teikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; to paties įstatymo 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis“, laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2016-11-28 neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė buhalterio, kuris vestų UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą, ir pats į UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė bendrovėje „B. S.“ įvykusių ūkinių, finansinių operacijų, t. y.:

laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2016-11-28 391 atveju apskaitos dokumentais nepagrindė 264 000 Eur sumos, kuri buvo paimta iš UAB „B. S.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių „Luminor Bank“, AB, įnešimo į UAB „B. S.“ kasą bei jų panaudojimo;

laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-08-31 40 atvejų, apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų: 23 130,39 Eur sumos darbo užmokesčio priskaitymo ir 17 579,24 Eur sumos darbo užmokesčio mokėjimo UAB „B. S.“ darbuotojams V. T. ir G. B.;

laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 285 atvejais 287 692,14 Eur sumos, kuri buvo pervesta į UAB „B. S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavimo iš UAB „B. M.“;

laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 142 atvejais 361 880 Eur sumos gavimo, už parduotus kuponus per UAB „B. M.“ administruojamus interneto portalus;

laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 9 atvejais 12 390 Eur sumos gavimo iš UAB „B.“, kuri laikotarpiu 2016-10-14– 2016-11-26 buvo pervesta į UAB „B. S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 380 atvejais 240 700,37 Eur sumos grynųjų pinigų nurašymo kortele, kurie laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-28, buvo paimti iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 4 atvejais 8 400,05 Eur sumos, grynųjų pinigų išmokėjimo piliečiui R. T. L., kurie laikotarpiu 2014-03-04–2016-06-23 buvo paimti iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 7 atvejais 14 900 Eur sumos, grynųjų pinigų išmokėjimo piliečiui A. Ž., kurie laikotarpiu 2016-04-26–2016-07-22, buvo paimti iš UAB „B. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

neišsaugojo 91 apskaitos dokumento, susijusio su bendrove „B. S.“, ir UAB „B. S.“ banko sąskaitų, esančių „Luminor Bank“, AB (buvęs DNB bankas), išrašų, t. y.:

56 UAB „B. M.“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendrovei „B. S.“, kurias UAB „B. S.“ panaudojo laikotarpiu 2014-05-01–2016-09-30, komisinio mokesčio – 74 188,02 Eur sumos mokėjimui pagrįsti;

35 darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, kuriuos UAB „B. S.“ panaudojo R. T. L. darbo užmokesčio priskaitymui laikotarpiu 2013-12-09–2016-10-20 iš viso 2 711,80 Eur sumai pagrįsti;

banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių „Luminor Bank“, AB (buvęs DNB bankas), išrašų laikotarpio 2013-12-09–2017-04-01.

67.1. Toliau R. T. L., UAB „B. S.“ laikotarpiu 2014-05-01–2014 m. spalio mėnesį, iš vykdomos veiklos gavus 52 068 Eur pajamų, t. y. didesnę kaip 45 000 Eur (155 000 Lt) sumą per paskutinius 12 mėnesių, nesivadovavo 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“; 71 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas <...> Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju“; 71 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už <...> teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 155 000 litų (galiojo iki 2014-12-31, nuo 2015-01-01 – 45 000 eurų). PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta“, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM 2014 m. spalio mėnesį bei vėliau neteikė prašymo įregistruoti UAB „B. S.“ pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, bendrovės vardu neteikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (forma FR0600), dėl to laikotarpiu 2014-05-01–2016-08-22 nuo UAB „B. S.“ gautų pajamų – 361 880 Eur sumos, šios gautos sumos nedeklaravo 2014 m. spalio – 2016 m. rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijose ir nepateikdamas PVM deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, nesumokėjo 29 684 Eur sumos pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą.

67.2. Toliau R. T. L., UAB „B. S.“ per 2016 metus iš vykdomos veiklos gavus 96 979 EUR pajamų, nesivadovavo 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112: 40 straipsnio nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas“; 51 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Metinė pelno mokesčio <...> deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“; 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Metinė pelno mokesčio <...> deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, ir bendrovės vardu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2016 metus, dėl to nuo UAB „B. S.“ gautų pajamų – 96 979 Eur sumos – šios gautos sumos nedeklaravo 2016 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ir nepateikdamas metinės pelno mokesčio deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nesumokėjo 4 849 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą.

67.3. Toliau R. T. L., laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-08-31 40 atvejų UAB „B. S.“ darbuotojams V. T. ir G. B. priskaičius darbo užmokestį – 23 130,39 Eur suma, kuris bendrovės „B. S.“ apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas ir į apskaitą nebuvo įtrauktas, nesivadovavo 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“; to paties straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, ir bendrovės vardu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nepateikė Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572) už 2014 m. lapkričio mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn., dėl to nuo UAB „B. S.“ darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio – 23 130,39 Eur sumos – šios priskaičiuotos sumos nedeklaravo Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2014 m. lapkričio mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn. ir nepateikdamas deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nesumokėjo 3 474 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą.

67.4. Tokiu būdu R. T. L., veikdamas neatsargia kaltės forma, pažeidė išdėstytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, mokesčių mokėjimą, nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių bendros 38 007 Eur sumos ir aplaidžiai tvarkė UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2017-04-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „B. S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Dėl R. T. L. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį

68. Nuteistasis R. T. L. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes jis realiai dirbo tik samdomu darbuotoju ‑ poilsio vilos administratoriumi ir tik vykdė visus A. Ž. nurodymus, neturėjo jokių žinių apie įmonės buhalterijos tvarkymą, nesuprato įstatymų jam, kaip įmonės vadovui, keliamų reikalavimų laiku teikti teisingas įmonės deklaracijas atitinkamoms valstybės institucijoms. Anot nuteistojo R. T. L., tai privalėjo daryti faktinis įmonės vadovas A. Ž.

69. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-697/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-273-693/2017, 2K-158-689/2020). Būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnyje, požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, 2K-236-648/2020, 2K-70-719/2021 ir kt.). Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek ir už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali būti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą, bei juridinis asmuo. Įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis. Pagal teismų praktiką galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-202-303/2020).

70. R. T. L. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „B. S.“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas UAB „B. S.“ vardu išvengti 5 535 Eur pelno mokesčio mokėjimo; 7 165,89 Eur įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą; 2 081,58 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 46,26 Eur įmokų į Garantinį fondą, tyčia neorganizavo UAB „B. S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė buhalterio, kuris vestų UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą, ir pats bendrovės apskaitoje neparodė duomenų apie faktiškai įvykusias UAB „B. S.“ ūkines, finansines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio priskaitymu ir išmokėjimu, gautomis pajamomis, nedeklaravo kaltinime nurodytų pinigų sumų arba deklaravo mažesnes sumas nei nurodyta kaltinime.

71. Kaip jau minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad A. Ž. buvo tikrasis (faktinis) UAB „B. S.“, kuriai priklausė poilsio vila „T. R.“, savininkas ir vadovas, faktiškai organizavo įmonės veiklą ir ją valdė, sprendė visus klausimus ir priiminėjo galutinius sprendimus, susijusius su įmonės veikla, tame tarpe ir su UAB „B. S.“ turtu, t. y. iš esmės disponavo UAB „B. S.“ turtu, turėjo visus įmonės dokumentus ir prisijungimą prie įmonės banko sąskaitų, o R. T. L. buvo formalus įmonės direktorius, kuris realiai dirbo vilos „T. R.“ administratoriumi ir vykdė A. Ž. nurodymus, pasirašinėjo jam pateiktus dokumentus.

72. Nagrinėjamu atveju nenustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, požymiai, o būtent, kad R. T. L. įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B. S.“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Nuteistasis R. T. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis manė, kad UAB „B. S.“ buhalterine apskaita, kaip ir visais kitais įmonės klausimais, rūpinasi tikrasis įmonės vadovas A. Ž., kuris turėjo tam pasamdyti buhalterius, todėl jis buhalterijos netvarkė, realai direktoriaus pareigų nevykdė; tai darė A. Ž., kuris nuimdavo iš įmonės sąskaitos pinigus, už juos pirko maistą ir mokėdavo atlyginimus grynais pinigais (t. 22, b. l. 106‑108). Nuteistasis R. T. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis nežinojo bendrovės apyvartos, kiek ji uždirba pinigų, jis su A. Ž. nesikalbėjo dėl pastarojo išimamų iš įmonės sąskaitų pinigų, dėl jų panaudojimo; jis asmeniškai nevedė užrašų dėl išlaidų ir gautų lėšų (t. 22, b. l. 106‑108; t. 23, b. l. 148‑149). Šiuos R. T. L. parodymus iš esmės patvirtino nuteistasis A. Ž., tikrasis (faktinis) UAB „B. S.“ vadovas, kuris tvarkė visus įmonės reikalus, tame tarpe ir finansinius, mokėjo darbuotojams atlyginimus, ir kuris pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino kaltę dėl neteisingo buhalterinės apskaitos vedimo, kad jis įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis. A. Ž. taip pat nurodė, kad jis vedė savo užrašus, skaičiavimus apie gaunamą įmonės pelną, o R. T. L. nieko nedarė kaip įmonės direktorius, nieko nežinojo apie gryninamus įmonės pinigus (t. 22, b. l. 117‑119).

73. Kaip minėta pirmiau, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį galima tik nustačius asmens tiesioginę tyčią ir tikslą.

74. Byloje taip pat nėra jokių patikimų, objektyvių ir tvirtų duomenų, kad R. T. L. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to norėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. T. L., nežinodamas bendrovės apyvartos, pajamų bei nevaldydamas įmonės pinigų, pastoviai nemokėdamas darbuotojams atlyginimų grynaisiais pinigais bei nepervesdamas atlyginių bankiniais pavedimais, t. y. nežinodamas tikrų duomenų apie bendrovės pajamas, objektyviai negalėjo deklaracijose nurodyti žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B. S.“ pajamas, pelną, turtą. Iš R. T. L. pareikšto kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį matyti, kad jam iš dalies inkriminuoti tie patys tyčiniai veiksmai kaip ir apgaulingoje apskaitos tvarkyme (BK 222 straipsnio 1 dalyje). Nagrinėjamu atveju, nenustačius apgaulingos apskaitos tvarkymo požymių R. T. L. veikoje, t. y. kad jis veikė tyčia (byloje nustatyta, kad jis veikė neatsargia kaltės forma), nėra pagrindo R. T. L. veiksmų kvalifikuoti ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes kaip jau minėta anksčiau, ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Priešingai nei nurodyta kaltinime, byloje nėra jokių duomenų, kad R. T. L. šiuo atveju turėjo kažkokių savanaudiškų paskatų, t. y. turėjo tikslą išvengti mokesčių.

75. Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad objektyvieji ir subjektyvieji BK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymiai R. T. L. veiksmuose patikimai nenustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. T. L. veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos, nurodytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl R. T. L. išteisinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs nusikaltimo, numatyto šiame straipsnyje (BPK 329 straipsnio 1 dalyje).

Dėl R. T. L. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

76. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis dalyje dėl R. T. L. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R. T. L. disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenis, o vien tai, kad teismo padarytos išvados netenkina proceso dalyvio savaime nereiškia baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo.

77. Apeliantas R. T. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jis padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. T. L. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nevertino byloje esančius duomenis (liudytojų parodymus, kad jis „Vilos T. R.“ antro aukšto salėje, kurioje miegodavo, kuomet dirbdavo kas savaitę Palangoje, kad vienus raktus nuo tos salės turėjo jis, kiti raktai visada būdavo registratūroje, kad jam nebūnant Palangoje, į minėtą salę būdavo įleidžiami poilsiautojai, kad rasto ginklo niekada nematė ir t. t.), kurie patvirtina jo poziciją ir jo kaltės požymių nebuvimą, visiškai ignoravo, jų netyrė ir skundžiamajame nuosprendyje apie juos nepasisakė bei jų nevertino, tuo padarydamas BKP 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

78. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013 ir kt.).

79. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

80. Aukštesnės instancijos teismas, remdamasis minėtomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, iš naujo išanalizavo byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir konstatuoja, jog, priešingai nei teigiama R. T. L. apeliaciniame skunde, byloje yra surinkta pakankamai įtikinamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog R. T. L. neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Žemesnės instancijos teismas

81. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

82. Nuteistasis R. T. L. viso proceso metu savo kaltės dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo nepripažino, teismui paaiškino, kad tą dieną, kai buvo atliekama krata viešbutyje, ryte nuėjo į dušą pirmame aukšte, duše pabeldė į duris ir jam pranešė, kad atvyko pareigūnai. Nuėjo į viršų, nepamena, ar buvo užrakinęs salę, jam atrodo, kad vienas pareigūnas įėjo, paklausė, kas maiše, pažiūrėjo ir rado šautuvą ir keletą šovinių. Ten gyvendavo tada, kai dirbdavo Palangoje. Tą naktį nakvojo ten. Jis kambaryje to maišo nepamena, tiksliau, nepastebėjo. Nežino, kas galėjo jį ten padėti. Jis turėjo leidimą ginklui, turėjo du medžioklinius šautuvus. Jų nebeturi, nes ten, kur gyveno, buvo įvykdyta vagystė, pavogta daug daiktų. Salės viduryje daiktų nebūdavo, būdavo palei sienas. Išeidamas į dušą to maišo nepastebėjo. Jis turėjo vienus raktus, atsarginiai salės durų raktai buvo visiems prieinamoje vietoje. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo R. T. L. parodymus, neigiant padarius jam šią inkriminuotą nusikalstamą veiką, atmeta kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės ir bausmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors kaltinamasis R. T. L. kaltu dėl neteisėto šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymo neprisipažįsta, tačiau tai paneigiama bylos duomenimis.

83. Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. T. L. beveik visą laiką gyveno viloje, kol jis 4 metus dirbo viloje, visą tą laiką gyveno tame pačiame kambaryje be numerio, antrame aukšte, kuriame pareigūnai atliko kratą ir rado ginklą; ji niekada netvarkė to kambario (t. 4, b. l. 21‑22). Liudytoja V. T. parodė, kad vilos administratorius R. T. L. gyveno toje pačioje viloje, antrame aukšte; tame kambaryje jis gyveno vienas (t. 4, b. l. 46). Tą patį patvirtino ir liudytoja R. S. (t. 21, b. l. 180‑181). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu ir objektyvumu. Iš 2018 m. sausio 4 d. kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata poilsio viloje „T. R.“, esančioje (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo paimti mobiliojo ryšio telefonas, kompiuteriai, laikmenos, įvairūs dokumentai, susiję su UAB „B.“, bei šaunamasis dvivamzdis ginklas su nupjautais vamzdžiais, šeši medžiokliniai šoviniai su užrašu „t‘m beitus special 70 mm“. Šiame protokole užfiksuota, kad kratos metu buvo apžiūrėta registratūra bei antrame aukšte esantis kambarys, kuriame gyvena R. T. L., kuriame, kampe, po džiovykla, kuri buvo apdėta drabužiais, ant grindų buvo maišas, kuriame buvo metaliniai antrankiai, į dvi dalis išardytas medžioklinis šautuvas su nupjautais dviem vamzdžiais bei šeši medžiokliniai šoviniai su baltomis tūtelėmis su užrašu „t‘m beitus special 70 mm“ (t. 5, b. l. 28, 30‑32), antrankiai kartu su kitais daiktais buvo grąžinti R. T. L. (t. 5, b. l. 33). Specialistas, ištyręs minėtą ginklą ir šovinius, nustatė, kad tirti pateiktas pistoletas yra draudžiamas šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu, panaudojus pramoninės gamybos (Iževsko ginklų gamyklos) dvivamzdį lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį šautuvą IŽ-58, modelis Nr. (duomenys neskelbtini), lovelio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šaudymui tinkamas. Šoviniai yra fabrikinės gamybos 16-o kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti šaudyti 16-o kalibro lygiavamzdžiais šautuvais. Šoviniai yra šaudmenys, skirti B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudymui tinkami (2018 m. sausio 19 d. specialisto išvada Nr. 30-(22)-IS1-61) (t. 14, b. l. 109‑112). Bylos duomenimis R. T. L. 1997-03-29 Kauno AVPK buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Buvo registruoti lygiavamzdis šautuvas IZH 12, cal. 12x70 (1998-08-09 paskelbta ginklo paieška) ir lygiavamzdis šautuvas „Browning“, cal. 12x70. 2000-03-29 leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas (t. 9, b. l. 109).

84. Taigi aptartų bylos duomenų analizė rodo, jog 2018 m. sausio 4 d. krata „Vilos T. R.“ buvo atlikta tik registratūroje ir kambaryje, dar kitaip vadinamu „sale“, kuriame miegodavo R. T. L. Priešingai nei teigiama R. T. L. apeliaciniame skunde, minėtu kambariu, kuris buvo be numerio, R. T. L. naudojosi vienas, šis kambarys nebuvo duodamas kitiems viloje apsistojusiems poilsiautojams ar vilos darbuotojams. Minėtas ginklas ir šaudmenys buvo rasti po asmeniniais R. T. L. drabužiais ir šie daiktai buvo sudėti viename maiše, kuriame buvo ir kiti R. T. L. priklausantys daiktai – antrankiai, kurie buvo grąžinti R. T. L. kaip teisėtam savininkui, dėl to jis prieštaravimų nereiškė.

85. Darant išvadą dėl R. T. L. kaltės, o būtent supratimo disponavus civilinėje apyvartoje draudžiamu šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, teismas išsamiai analizavo aukščiau pamintus duomenis, o taip pat tai, kad jis negalėjo logiškai paaiškinti šių daiktų atsiradimo aplinkybių jo kambaryje. Kaltinamojo R. T. L. aiškinimas, kad nežino, iš kur pas jį kambaryje atsirado ginklas ir šoviniai, galėjo kažkas kitas palikti, yra neįtikėtinas ir paneigiamas byloje surinktais, tinkamai užfiksuotais, anksčiau išdėstytais įrodymais, todėl ši R. T. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

86. Apeliantas R. T. L. akcentuoja, kad vienus raktus nuo kambario, kuriame miegodavo, kai dirbdavo viloje, turėjo jis, kiti raktai visada būdavo registratūroje ir, kad jam nebūnant Palangoje, į minėtą salę būdavo įleidžiami poilsiautojai. Toks apelianto teiginys neatitinka tiesos. Aukščiau paminėti, pirmosios instancijos teisme apklausti, liudytojai paneigė šią R. T. L. versiją, nurodydami, kad kambariu – sale, kuris buvo be numerio, naudojosi tik R. T. L. Atkreiptinas dėmesys, kad ginklas ir šaudmenys buvo surasti tuo metu, kai R. T. L. dirbo ir nakvojo viloje, o ne prižiūrėjo savo sergančią motiną kitame mieste, kaip buvo nurodęs savo apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad R. T. L. 1997 metais buvo išduotas leidimas medžiokliniam šautuvui, kuriam yra paskelbta paieška, šis leidimas panaikintas 2000 metais, todėl, teisėjų kolegijos manymu, R. T. L. turėjo žinoti ir suprasti, kad jo laikomi daiktai yra šaunamasis ginklas ir šoviniai, kuriems įsigyti ir laikyti reikalingas specialus leidimas, o be leidimo toks šio ginklo ir šaudmenų disponavimas yra neteisėtas.

87. Taigi, pirmosios instancijos teismas pas R. T. L. kratos metu rastą vieną šaunamąjį ginklą – savadarbės gamybos pistoletą, pagamintą perdarius pramoninės gamybos medžioklinį šautuvą bei šešis šaudymui tinkamus šaudmenis – medžioklinius šovinius pagrįstai įvertino kaip nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, tinkamu dalyku, ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį.

Dėl nuteistojo A. Ž. gynėjo dvokato V. Ančiukaičio apeliacinio skundo

Dėl A. Ž. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

88. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nuteistojo A. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde neginčijama A. Ž. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „B. S.“ turto pasisavinimo), 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nuteistojo A. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma A. Ž. veiką perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies (UAB „B.“ turto pasisavinimo) į BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB „B.“ turto iššvaistymą). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Ž. UAB „B.“ turto ‑ piniginių lėšų nepavertė savo turtu. Gynėjo nuomone, A. Ž. veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip svetimo turto išvaistymas.

89. Turto pasisavinimas BK 183 straipsnio prasme – tai tyčinis neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą. Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui.

90. Esminis turto pasisavinimo ir iššvaistymo požymis, skiriantis šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo ar iššvaistyto turto atžvilgiu. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu arba perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo neteisėtai disponuoti savo nuožiūra taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas gali būti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

91. Nuteistasis A. Ž. pirmosios instancijos parodė, kad 90 proc. apgyvendinimo paslaugų parduodavo per „B. M.“ portalą, pinigus gaudavo pavedimais į įmonės banko sąskaitą. A. Ž. daugiausiai „B. M.“ pervestus į įmonės banko sąskaitą pinigus nuimdavo (išgrynindavo) bankomatuose, jais buvo išmokami atlyginimai darbuotojams, už juos pirko maistą „Sanitex“ ir turguose, jais buvo mokama už komunalines ir kitas paslaugas, t. y. visi pinigai buvo naudojami įmonės veikloje, jis sau pinigų nepasilikdavo; viešbutyje buvo laikomos nedidelės pinigų sumos (keli šimtai), šie pinigai buvo naudojami veikloje, t. y. mokėdavo už skalbyklas, maistą (t. 22, b. l. 117‑120). Nuteistasis A. Ž. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis dažnai grynindavo įmonės pinigus, tuomet kartais išrašydavo apskaitos dokumentus, bet nevisais atvejais; už komunalines paslaugas mokėjo pavedimais. Kaip paaiškino A. Ž., savo asmeninei naudai ar kitų asmenų naudai jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo (t. 23, b. l. 150).

92. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantys duomenys (viešbučio „A. G.“, UAB „A. I.“, UAB „Miesto skalbykla“, UAB „Palangos vandenys“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, „UAB „Elektrum Lietuva“), kurie patvirtina, kad tam tikros piniginės lėšos buvo naudojamos viešbučių veikloje ir nebuvo paverstos A. Ž. turtu. Iš tiesų byloje yra viešbučio „A. G.“ 2018-03-05 raštas, kuriame nurodyta, jog į viešbutį „A. G. A.“ atvykdavo viešbučio „T. V.“ svečiai, kurie pateikdavo kuponus, pagal kuriuos buvo teikiamos SPA paslaugos (baseinas ir pirtys). Pagal faktinį svečių kuponų kiekį per einamąjį mėnesį viešbučio „T. V.“ atstovai atsiskaitydavo grynaisiais į viešbučio „A. G.“ registratūros kasą. Sąskaitų faktūrų viešbučio „T. V.“ atstovai nepageidavo. Svečiai atvykdavo retai, suteiktų paslaugų vertė buvo maža (iki 200 Eur per mėnesį) (t. 6, b. l. 184); UAB „A. I.“ 2018-03-08 raštas, kuriame nurodyta, kad UAB „A. I.“ su vila „T. V.“ ir „T.“ bendradarbiavo 2016–2018 metais. Pastarosios vilos į „A.“ siųsdavo savo klientus SPA paslaugoms (baseinas ir pirtys), kartais ir maitinimui. Šioms viloms atstovavo A. Ž., kuris už paslaugas mėnesio pabaigoje sumokėdavo grynaisiais pinigais. 2016 m. paslaugos buvo suteiktos 299 asmenims už 1 196 Eur; 2017 m. paslaugos buvo suteiktos 631 asmeniui už 2 524 Eur; 2018 m. paslaugos buvo suteiktos 127 asmenims už 508 Eur (t. 6, b. l. 186‑189); UAB „Miesto skalbykla“ 2018-03-08 raštas Nr. 2018/03-08 su priedais, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2017-10-12 iki 2018-02-28 viešbučiui „T.“ buvo atlikta paslaugų už 3 597,66 Eur su PVM (apmokėta – 3 597,66 Eur) (t. 7, b. l. 4‑65); UAB „Palangos vandenys“ 2018-03-30 raštas Nr. (11.6.)-IS-457, kuriame nurodyta, jog bendrovė buvo gavusi iš UAB „B.“ tris pavedimus (18,32 Eur, 200 Eur ir 200 Eur) pagal sąskaitas faktūras už paslaugų atlikimą adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių viena paslauga buvo atlikta UAB „B.“ direktoriaus A. Ž. prašymu, o kitos dvi, nurodant UAB „B. S.“ mokėtojo kodą (t. 7, b. l. 67); UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2018-04-17 raštas Nr. 3021-458 su priedais, kuriame nurodyta, kad pagal sutartį su UAB „R. M. S. B.“, bendrovė gavo įmokas iš UAB „B.“ (1 700 Eur, 200 Eur, 949,15 Eur, 1 462,21 Eur, 900,82 Eur, 500 Eur, 604,42 Eur, 600 Eur, 1 102,49 Eur) (t. 7, b. l. 69‑78); UAB „Elektrum Lietuva“2018-04-04 raštas su priedais, kuriame nurodyta, jog pagal sutartį su UAB „R. M. S. B.“ UAB „B.“ yra atlikusi penkis pavedimus UAB „Elektrum Lietuva“ (240,84 Eur, 218,35 Eur, 304,30 Eur, 250,38 Eur, 251,74 Eur) (t. 7, b. l. 80‑82). Iš 2018-12-10 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 04/12-2-8-13569 (dėl UAB „B.“ ūkinės finansinės veiklos) specialistei kartu su visa bylos medžiaga buvo pateikti ir šie duomenys ir ji juos įvertino (specialisto išvados 56, 57 priedai) (t. 14, b. l. 140‑178; t. 15, b. l. 192‑193). Taip pat iš šios specialisto išvados matyti, kad tyrimo metu buvo vertinami ir liudytojų ‑ UAB „B.“ darbuotojų parodymai apie jiems mokėtus atlyginimus, darbo sutartys, UAB „B.“ darbo užmokesčio žiniaraščiai ir t. t. (t. 14, b. l. 156‑161).

Žemesnės instancijos teismas

93. Apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą, specialistė Vitalija Usevičiūtė paaiškino, kad atliekant UAB „B.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo įvertinti visi dokumentai, kurie buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tame tarpe įvertino UAB „Miesto skalbykla“ 2018-03-08 raštą Nr. 2018/03-08 su priedais, UAB „Palangos vandenys“ 2018-03-30 raštą Nr. 11-6-1S-457, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2018-04-17 raštą Nr. 3021-458, UAB „Elektrum Lietuva“ 2018-04-04 raštą. Taip pat nurodė, kad tyrimo metu buvo įvertinti viešbučio „A. G.“ bei UAB „A. I.“ raštai. Specialistė teismo posėdžio metu detaliai paaiškino dėl kiekvieno rašto. Specialistė nurodė, kad nemato jokių duomenų, kurie galėtų turėti įtakos A. Ž. inkriminuotai pasisavintai pinigų sumai. Taip pat specialistė nurodė, kad rėmėsi liudytojų, buvusių UAB „B.” darbuotojų, apklausų duomenis, kuriuose liudytojai nurodė, kad tam tikru laikotarpiu yra gavę tam tikras pinigines sumas (t. 23, b. l. 156‑158). Apeliacinės instancijos teisme iš esmės tokius pačius paaiškinimus davė ir specialistė Aistė Razmienė (t. 23, b. l. 147‑148).

94. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „B.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusiai specialistei buvo pateikti visi turimi UAB „B.“ finansiniai dokumentai, tarp jų apeliaciniame skunde paminėti ir specialistė, atlikdama šios bendrovės finansinį tyrimą, juos įvertino. Taip pat tyrimo metu buvo įvertinti UAB „B.“ darbuotojų parodymai apie jiems mokėtus atlyginimus ir kiti dokumentai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti specialisto išvados dėl UAB „B.“ ūkinės finansinės veiklos pagrįstumu, išsamumu, patikimu, atliktų paskaičiavimų teisingumu.

95. Byloje nustatyta, kad A. Ž., nuo 2014-05-27 būdamas UAB „B.“ faktinis direktorius, nuo 2017-03-07 būdamas bendrovės direktorius, nuo 2017-06-19 būdamas UAB „B.“ atskaitingas asmuo – kasininkas, vienintelis disponavo įmonės banko sąskaitose ir kasoje buvusiais grynaisiais pinigais, laikotarpiu 2016-10-14–2018-01-05 iš UAB „B.“ banko sąskaitų grynaisiais pinigais paėmė ir iš bendrovės kasos išėmė bendrą 151 966,97 Eur sumą, paimtų pinigų į UAB „B.“ kasą ar bendrovės banko sąskaitas neįnešė, dokumentų, pateisinančių paimtų grynųjų piniginių lėšų panaudojimą UAB „B.“ veikloje, nepateikė.

96. Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistasis A. Ž. iš UAB „B.“ banko sąskaitų pinigines lėšas pervesdavo į kitų savo faktiškai valdomų ir disponuojamų įmonių – UAB „B. S.“ ir UAB „K.“ banko sąskaitas, o paskui šiuos pinigus pats asmeniškai išgrynindavo bankomatuose. Taip pat A. Ž. iš UAB „B.“ kasos paėmė 50 000 Eur sumą ir iš UAB „B.“ banko sąskaitos bankomatuose paėmė grynuosius pinigus. Taip pat A. Ž. laikotarpiu 2016-12-05–2017-03-07 4 400 Eur sumą (pervestą į UAB „K.“ banko sąskaitą) pervedė juridiniams asmenims už jo, kaip fizinio asmens, įsigytas prekes.

97. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo neteisėtai disponuoti savo nuožiūra taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad įmonės turtas buvo neteisėtai ir neatlygintinai perleistas tretiesiems asmenims. Priešingai, byloje nustatyta, kad A. Ž. pats asmeniškai labai intensyviai (per vieną dieną net po kelis kartus) išgrynindavo įmonės pinigus bankomatuose ir iš UAB „B.“ kasos paėmė 50 000 Eur sumą (per vieną kartą, pagal 2017-06-19 kasos išlaidų orderį), t. y. neteisėtai užvaldė ir įgijo realią galimybę savo nuožiūra disponuoti svetimu jam patikėtu ir jo žinioje buvusiu UAB „B.“ turtu – piniginėmis lėšomis, tokiu būdu padarydamas žalą UAB „B.“. Nagrinėjamu atveju A. Ž. veiksmai atitinka turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis), o ne iššvaistymo (BK 184 straipsnis) požymius.

98. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

99. Byloje nėra duomenų, kad kaltinime nurodytas turtas (UAB „B.“ piniginės lėšos) buvo naudojamas tenkinant UAB „B.“ poreikius. Nuteistasis A. Ž. nepagrindė savo argumentų dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms, nepateikė jokių rašytinių duomenų ar kitos medžiagos, kad pinigai buvo naudojami UAB „B.“ poreikiams tenkinti, įmonės interesais (2018-07-13 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokole A. Ž. nurodė, kad neturi UAB „B.“ dokumentų, nes visus dokumentus paėmė FNTT pareigūnai (t. 8, b. l. 186–187)). Nenustačius, kad A. Ž. naudojo 151 966,97 Eur UAB „B.“ naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) toks turtas (piniginės lėšos) buvo naudojamas. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje. Taip pat apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad A. Ž. būtų įsigijęs kokį nors kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą nepaneigia turto pasisavinimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad A. Ž. pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „B.“ turtą – 151 966,97 Eur, padarydamas UAB „B.“ 151 966,97 Eur turtinę žalą.

Dėl nuteistiesiems

paskirtų bausmių

100. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nuteistiesiems A. Ž. ir R. T. L. paskirtų bausmių grindžiamas klaidingai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, priimtas iš esmės neįvertinus jų asmenybę bei kitų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių, todėl yra neteisingas ir turi būti pakeistas.

Dėl R. T. L. paskirtos bausmės

101. Nuteistojo R. T. L. teigimu, apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai išsprendė jam skiriamos bausmės klausimą, nesilaikė BK 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir paskyrė neteisingą, t. y. per griežtą bausmę. Pasak nuteistojo, jam paskiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis anksčiau neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų bei, kad gyvena kartu su savo motina, kuria jis vienintelis rūpinasi nuo 2012 m. rugsėjo 5 d., jai yra išduoda specialiojo nuolatinės priežiūros pagalbos poreikio nustatymo pažyma, nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

102. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

103. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

104. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo R. T. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, kad nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalis 3 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Ginčijamame nuosprendyje nurodyta, kad R. T. L. nėra teistas, padarė 4 tyčines nusikalstamas veikas, vieną iš jų sunkią. Nusikaltimai buvo iš anksto apgalvoti ir suplanuoti, tęsėsi tam tikrą laiko tarpą, padarytos didelės turtinės žalos, kurių nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei Valstybinio socialinio draudimo fondui neatlygino, kad jis yra baustas už administracinės teisės pažeidimus, o tai reiškia, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Taip pat apygardos teismas įvertino tai, kad R. T. L. yra dirbantis ir, atsižvelgdamas į tai, kad jis prisipažino apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą bei prisipažino, jog, siekdamas išvengti mokesčių pateikė neteisingus duomenis apie įmonės turtą, todėl jam skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytų bausmės dydžių vidurkiai.

105. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad R. T. L. šiuo nuosprendžiu išteisinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „B. S.“ turto 264 000 Eur pasisavinimo veikiant bendrininkų grupe su A. Ž.) ir 220 straipsnio 1 dalyje, bei, kad nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuojama į lengvesnį nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, turi būti iš naujo išspręsti ir bausmės paskyrimo bei bausmių bendrinimo nuteistajam klausimai. Antra, išteisinus R. T. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, naikinamos jo atžvilgiu apygardos teismo nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad jis nusikalstamas veikas (turto pasisavinimus) padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, kad nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

106. Už nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato mažesnes ir švelnesnes bausmes nei už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje,– viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki dvejų metų. Ši veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis), o kita, R. T. L. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas R. T. L. už šio nusikaltimo padarymą parinko griežčiausią šiame straipsnyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą vieneriems metams, tačiau bausmės dydį nustatė mažesnį nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (dveji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų).

107. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad kitų R. T. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Byloje nenustatyta ir R. T. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skiriant bausmę R. T. L., teisėjų kolegija įvertina tai, kad jis padarė vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą tiesiogine tyčia ir vieną neatsargų nusikaltimą, nėra R. T. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgia į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, praeityje nebuvo teistas, buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pagrinde už leistino greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę, tačiau nuo 2016 m. galiojančių nuobaudų neturi (t. 19, b. l. 125, 137‑140) bei į tai, kad jis yra vyresnio amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje, yra sunki jo materialinė padėtis, turi gyvenamąją vietą (gyvena pas motiną), vienas prižiūri sunkiai sergančią motiną, kuriai nustatyti specialūs poreikiai (t. 23, b. l. 41‑47). Teisėjų kolegijos manymu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant vieną iš švelnesnių, BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861redakcija) nustatytam šios bausmės vidurkiui, paskiriant įpareigojimą, numatytą šio straipsnio 6 dalies 3 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, žemesnės instancijos teismas R. T. L. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį parinko griežčiausią šiame straipsnyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą vieneriems metams, tačiau bausmės dydį nustatė mažesnį nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (dveji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų). Atsižvelgiant į šio nusikaltimo pavojingumą, teisėjų kolegijos manymu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ji nekeistina. Šios bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto tvarka, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšimis bei kategorijoms, ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

108. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumas; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog realus laisvės atėmimas asmeniui yra skiriamas tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, kadangi priešingu atveju visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę.

109. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-283-458/2019).

110. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. R. T. L. yra nuteistas už neatsargų ir apysunkį nusikaltimus, jam už apysunkį nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija ketverių metų. Akivaizdu, jog R. T. L., atliekant laisvės atėmimo bausmę, būtų visiškai užtikrinta, kad bausmės atlikimo metu jis nepadarys naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, jis pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Taigi realus bausmės vykdymas padėtų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatytus bausmės tikslus. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. R. T. L. po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo daugiau nenusikalto, administracinių teisės pažeidimų nepadarė, toliau dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, vienintelis prižiūri sunkiai sergančią motiną, kuriai nustatyti specialūs porekiai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. T. L. suvokia, kokias neigiamas pasekmes jam pačiam, jo šeimai gali sukelti laisvės atėmimo bausmės vykdymas, šių pasekmių jis nenori, bando ir nori jų išvengti. Tai patvirtino ir pats nuteistasis apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos kaip neigiamai nuteistąjį R. T. L. charakterizuojančios aplinkybės apie jo ankstesnius baustumus administracine tvarka, yra neteisingos ir vertintos aiškiai hiperbolizuojant nuteistojo asmenybės pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, kad minėti administraciniai nusižengimai negalėjo būti pernelyg sureikšminami darant išvadas apie asmens, aplaidžiai tvarkiusio buhalteriją ir disponavusio šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis, pavojingumą visuomenei. Jokių kitų pažeidimų ar nusikaltimų nuo minėtų draudžiamų daiktų radimo nuteistasis nepadarė. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apygardos teismo išvadomis apie tokį R. T. L. pavojingumą, dėl kurio jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visas šias, teigiamai R. T. L. charakterizuojančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

111. BK 75 straipsnio 2 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) yra nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytos pareigos R. T. L. padės keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punkto nuostatomis, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl A. Ž. paskirtos bausmės

112. Nuteistojo A. Ž. gynėjo teigimu, apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai išsprendė jam skiriamos bausmės klausimą, nesilaikė BK 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir paskyrė neteisingą, t. y. per griežtą bausmę. Pasak nuteistojo, jam paskiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę, asmenybės ypatumus.

113. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas lemia tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Todėl teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

114. BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki ketverių metų, BK 220 straipsnio 1 dalyje – bauda ir laisvės atėmimas iki ketverių metų, BK 203 straipsnio 2 dalyje – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą (už UAB „B. S.“ turto pasisavinimą) A. Ž. paskyrė trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už UAB „B.“ turto pasisavinimą – trejų metų laisvės atėmimą, t. y. bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (bausmės vidurkis – penkeri metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų); už BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo padarymą paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu beveik prilygsta įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui (bausmės vidurkis – dveji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų); už BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo padarymą paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui (bausmės vidurkis – dveji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų) bei už BK 203 straipsnio 2 dalyje nustatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu beveik prilygsta įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui (bausmės vidurkis – dveji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų).

115. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad bausmės nuteistajam A. Ž. skyrimo motyvus teismas išdėstė pakankamai trumpai ir lakoniškai. Teismas pripažino nuteistojo A. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, kad nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalis 3 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Ginčijamame nuosprendyje nurodyta, kad A. Ž. padarė 5 tyčinius nusikaltimus, iš kurių du jo padaryti nusikaltimai yra sunkūs, kad nusikaltimai buvo iš anksto apgalvoti, suplanuoti, tęsėsi tam tikrą laiko tarpą, padarytos didelės turtinės žalos, kurių nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei Valstybinio socialinio draudimo fondui neatlygino, kad A. Ž. neigiamai charakterizuoja jo daromi administraciniai nusižengimai, iš kurių jis nepadarė tinkamų išvadų, nėra linkęs laikytis įstatymų, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nurodė ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, kad jis yra dirbantis, prisipažino apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą bei prisipažino, jog, siekdamas išvengti mokesčių, pateikė neteisingus duomenis apie įmonės turtą, todėl nuosprendyje nurodė skiriąs su laisvės atėmimu susijusias bausmes, nurodydamas nuosprendyje, kad jos yra mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių dydžių vidurkiai.

116. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad nuteistajam A. Ž. paskirtos bausmės yra aiškiai neteisingos, o bylos aplinkybių visuma šioje byloje nebuvo nei atskleista, nei tinkamai įvertinta, be to, teismo nurodytos kaip neigiamai nuteistąjį A. Ž. charakterizuojančios aplinkybės netgi neteisingos ir vertintos hiperbolizuojant nuteistojo asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad skiriant bausmę, jokiu būdu negalima vadovautis tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir atsiradusiomis pasekmėmis, nes tokiu būdu paneigiamas bausmės individualizavimo principas.

117. Pirmiausia, teisėjų kolegija pastebi, kad byloje inkriminuotos veikos buvo padarytos A. Ž. būnant neteistam, tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas A. Ž. skyrė už visas jam inkriminuojamas veikas vieną iš alternatyvių pačią griežčiausią sankcijose (išskyrus nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta tik laisvės atėmimo bausmė) numatytą vieną iš alternatyvių bausmių – terminuotą laisvės atėmimą, kurių dydžiai, priešingai nei nurodė apygardos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, yra artimi šios bausmės sankcijose numatytiems vidurkiams (išskyrus nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje). Be to, apygardos teismo argumentai, neigiamai charakterizuojant A. Ž. asmenybę ir teigiant, kad šis nepadarė išvadų dėl ankstesnių nubaudimų administracine tvarka, yra aiškiai nepagrįsti. Lygiai taip pat teismas nepagrįstai sureikšmino A. Ž. padarytus administracinius nusižengimus, įvardindamas jį kaip asmenį sistemingai darantį tokio pobūdžio pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, nedetalizuodamas padarytų nusižengimų pavojingumo, iš esmės rėmėsi byloje esančiais duomenimis apie A. Ž. padarytus administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi jų pobūdį, konstatuoja, kad byloje A. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams bei ekonomikai ir verslo tvarkai niekaip nesusijusios su A. Ž. pagrinde padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais – automobilio vairavimu viršijant leistiną greitį, vairavimu rankomis naudojant mobilaus ryšio priemones ir pan. bei higienos taisyklių pažeidimais (t. 19, b. l. 80-95). Atsižvelgiant į tai, minėti administraciniai nusižengimai negalėjo būti pernelyg sureikšminami darant išvadas apie asmens, pasisavinusio didelės vertės turtą, apgaulingai tvarkiusio buhalteriją, užsiėmusio neteisėta juridine veikla bei pateikusio melagingus duomenis apie įmonės turtą, pelną ir pajamas, pavojingumą visuomenei. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad po šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų jis daugiau nenusikalto, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. Ž. turėtų galiojančių administracinių nuobaudų. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apygardos teismo išvadomis apie tokį A. Ž. pavojingumą, dėl kurio jam reikėtų skirti už sunkiausius jo padarytus nusikaltimus tokio dydžio laisvės atėmimo bausmes bei pačias griežčiausias bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, už kitus, jo padarytus lengvesnius nusikaltimus, kokias jam skyrė pirmosios instancijos teismas ir jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad A. Ž. turi rimtų sveikatos problemų (duomenys neskelbtini) (t. 21, b. l. 108–115, 125‑129; t. 23, b. l. 33). Teismui pateikti medicininiai dokumentai apie jo sveikatos būklę nekelia jokių abejonių. Taigi akivaizdu, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės turėtų jam neigiamų pasekmių.

118. Nuteistojo A. Ž. gynėjas, prašydamas pakeisti apygardos teismo sprendimą dėl nuteistajam A. Ž. paskirtų laisvės atėmimo bausmių, savo prašymą grindė teismo galimybe skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas arba BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas bei iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

119. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018, 2K-269-719/2019 ir kt.). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

120. Taigi, norint taikyti išimtines bausmės skyrimo taisykles būtina nustatyti, kad byloje esančių aplinkybių visuma rodo gerokai mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumą, nei rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas įtvirtintas įstatymų leidėjo už konkrečią nusikalstamą veiką. Šioje byloje teigiamai apelianto asmenybę apibūdina tai, kad jis dirba, turi legalias pajams, pastovią gyvenamąją vietą. Tačiau be teigiamai charakterizuojančių duomenų, egzistuoja ir kitos aplinkybės, kurios nemažina padarytos veikos pavojingumo. Nuteistasis A. Ž. yra pripažintas kaltu padaręs du tyčinius sunkius, du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, padaryta didelė žala Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondui bei UAB „B. S.“ ir UAB „B.“, žalos neatlygintos. Pabrėžtina, kad remiantis aukščiau išdėstytu įstatyminiu aiškinimu, išimtiniam bausmės švelninimui reikia aplinkybių visumos, remiantis kuria, būtų galima spręsti apie žymiai mažesnį padarytos veikos pavojingumą, o apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės, laikytinos ženkliai nemažinančiomis veikos pavojingumo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Ž. paskyrus už sunkiausius jo padarytus nusikaltimus bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu, jos nepasiektų visų bausmės paskirčiai keliamų tikslų ir būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis.

121. Visgi, atsižvelgus į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, t. y. į nuteistojo sveikatos būklę (diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir kt.), jo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, senyvo amžiaus, dirbantis, turintis šeimą, pastovią gyvenamąją vietą), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (tyčiniai du sunkūs, du apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai), įvertinus ir tai, kad jo atžvilgiu naikintina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra pagrindas A. Ž. paskirtas bausmes sušvelninti. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti nuteistajam A. Ž. paskyrus BK 183 straipsnio 2 dalyje (už du nusikaltimus) numatytą vienintelę, alternatyvų neturinčią, bausmę ‑ laisvės atėmimą, nustatant jos dydį dar mažesnį nei numatytas sankcijos vidurkis, t. y. už BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „B. S.“ turto pasisavinimas) numatytą nusikaltimą – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą, už BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „B.“ turto pasisavinimas) numatytą nusikaltimą – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą, o už kitas A. Ž. inkriminuotas veikas (BK 222 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis ir 203 straipsnio 2 dalis) – po švelniausią sankcijose numatytą bausmę ‑ baudą, kurios dydis būtų artimas BK 47 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytiems minimumams už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „B. S.“ turto pasisavinimas) ir BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „B.“ turto pasisavinimas), padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 4 dalis) bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes.

122. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Ž. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamojoje byloje A. Ž. nuteistas už du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, kurie padaryti: UAB „B. S.“ turto pasisavinimas – nuo 2014-03-04 iki 2016-11-26 ir UAB „B.“ turto pasisavinimas – nuo 2016-10-14 iki 2018-01-05. Šių nusikaltimų padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo nustatyta, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui tam tikram laikotarpiui gali būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, ir nustatytos sąlygos, kuriomis teismas gali taikyti bausmės vykdymo atidėjimą; viena iš būtinų sąlygų yra tai, kad asmens padarytas nusikaltimas (padaryti nusikaltimai) pagal BK 11 straipsnį nėra priskiriamas (priskiriami) labai sunkių nusikaltimų kategorijai, – tai yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Vadinasi, šioje byloje aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam ir už sunkų nusikaltimą, t. y. už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnis 5 dalis). Palyginus BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytu BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), matyti, jog jis pakito taip, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos tapo griežtesnės – teismas negali atidėti paskirtos bausmės vykdymo, jeigu asmuo nuteistas laisvės atėmimu ne tik už labai sunkius, bet ir už sunkius nusikaltimus.

123. Teismų jurisprudencijoje pripažįstama, kad baudžiamuoju įstatymu, kuris kitokiu būdu palengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį, yra toks įstatymas, kuris pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, didina galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nustato asmeniui palankesnę pataisos darbų įstaigos rūšį ir režimą ir kt. A. Ž. nuteistas už du tyčinius sunkius nusikaltimus, už vieną sunkų nusikaltimą ‑ laisvės atėmimu dvejiems metams ir 3 mėnesiams, už kitą – dvejiems metams, ir pagal nusikaltimų sunkumo laipsnį bei paskirtos bausmės dydį (jam paskirta galutinė subendrinta bausmė ‑ treji metai laisvės atėmimo) atitinka nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusio BK 75 straipsnio normoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nustatytas sąlygas. Nekyla abejonių, kad įstatymas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, palengvina tokių asmenų teisinę padėtį, todėl gali būti taikomas nuteistajam A. Ž., vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, 3 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatytos pareigos A. Ž. padės keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. BK 75 straipsnio 3 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nurodyta, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Iš nuteistojo A. Ž. buvo priteisti civiliniai ieškiniai, o būtent skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta priteisti iš A. Ž. dėl UAB „B.“ 42 286,57 Eur į valstybės pajamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytą žalą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 19 233,34 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Fondo biudžetą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teigiamos įtakos nuteistojo A. Ž. elgesiui turėtų įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 3 metus atlyginti dalį priteistos turtinės žalos – valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ‑ 4 000 eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 1 000 eurų.

124. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punkto nuostatomis, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl civilinių ieškinių

125. Byloje pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys dėl 45 670,62 Eur turtinės žalos priteisimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl 9 247,47 Eur turtinės žalos priteisimo iš R. T. L. (t. 4, b. l. 118‑120, 142‑145). Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta priteisti iš R. T. L. dėl UAB „B. S.“ padarytos žalos 45 670,62 Eur į valstybės pajamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytą žalą. Taip pat nuspręsta priteisti iš R. T. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 9 247,47 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Fondo biudžetą (t. 4, b. l. 118‑120, 142‑145).

126. Šiuo nuosprendžiu R. T. L. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys dėl 45 670,62 Eur turtinės žalos priteisimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl 9 247,47 Eur turtinės žalos priteisimo iš R. T. L. paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl turto konfiskavimo iš R. T. L.

127. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta iš A. Ž. konfiskuoti 132 000 Eur ir iš R. T. L. konfiskuoti 132 000 Eur.

128. Kaip jau minėta, šiuo nuosprendžiu R. T. L. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „B. S.“ turto 264 000 Eur pasisavinimo veikiant bendrininkų grupe su A. Ž.). Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad UAB „B. S.“ turtą – 264 000 Eur pasisavino tik A. Ž. Atitinkamai ši visa suma – 264 000 Eur turi būti konfiskuotina tik iš A. Ž. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, nurodant, kad 264 000 Eur suma konfiskuojama tik iš A. Ž.

Dėl proceso išlaidų

129. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį R. T. L. ginti parinktas advokatas Kęstutis Ožiūnas (t. 23, b. l. 59), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartimi buvo paskirtas nuteistojo R. T. L. gynėju (t. 23, b. l. 60) ir dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo R. T. L. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 90 eurų (t. 23, b. l. 179‑181).

130. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

131. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato V. Ančiukaičio ir nuteistojo R. T. L. apeliacinius skundus, kurie tenkinti iš dalies. Šiuo nuosprendžiu R. T. L. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „B. S.“ turto pasisavinimo), nes R. T. L. nedalyvavo darant šį nusikaltimą, ir 220 straipsnio 1 dalyje, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčių veikų, o jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota į švelnesnę veiką – BK 223 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje nuteistasis R. T. L. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (veiką perkvalifikavus iš BK 222 straipsnio 1 dalies) ir 253 straipsnio 1 dalį. Įvertinus nuteistojo R. T. L. turtinę padėtį, kad jis nedirba, daroma išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl R. T. L. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. T. L. išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jis nedalyvavo darant šį nusikaltimą.

R. T. L. išteisinti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl R. T. L. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti:

R. T. L. veiką perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant R. T. L. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti su paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, ir R. T. L. paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), R. T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos iki jam sueis pensinis amžius.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl A. Ž. paskirtų bausmių ir bausmių subendrinimo.

A. Ž., nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „B. S.“ turto pasisavinimas), sumažinti bausmę iki 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo.

A. Ž., nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „B.“ turto pasisavinimas), sumažinti bausmę iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo.

A. Ž., nuteistam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

A. Ž., nuteistam pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

A. Ž., nuteistam pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir A. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trijų) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 3 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) A. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos iki jam sueis pensinis amžius, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 3 (trejus) metus atlyginti dalį priteistos turtinės žalos – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ‑ 4 000 eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 1 000 eurų.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybes apie tai, kad: A. Ž. veikė bendrininkų grupėje su R. T. L., nurodant, kad R. T. L. nesuvokė A. Ž. nusikalstamų veiksmų pobūdžio.

Panaikinti A. Ž. ir R. T. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panaikinti R. T. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių, priteistų iš R. T. L., pakeisti:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį dėl 45 670,62 Eur turtinės žalos priteisimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl 9 247,47 Eur turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtus.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo pakeisti:

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš A. Ž. konfiskuoti 264 000 Eur sumą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą R. T. L. apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Teisėjai Albinas BielskisVitalija NorkūnaitėRegina Pocienė