- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2-2197-1097/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12210-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- mažosios bendrijos „Turgaus baronai“
- Advokatai
- Osvaldas Raščiukevičius, Vilius Virbickas
- Kategorijos
atsakovo D. K. ir trečiojo asmens mažosios bendrijos „Turgaus baronai“ atstovui advokato padėjėjui Viliui Virbickui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Turgaus baronai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. K., prašydamas priteisti iš atsakovo 330 Eur skolos, 11,31 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 12 d. su atsakovu sudarė žodinę garažo patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti 110 Eur / mėn. nuomos mokestį. Atsakovas sumokėjo 110 Eur depozitą, patalpomis naudojosi, tačiau už nuomą nemokėjo. Ieškovas sumokėtą depozitą užskaitė už 2019 m. lapkričio mėnesio nuomą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nuomos mokestį už 2019 m. gruodžio, 2020 m. sausio ir vasario mėnesius.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad po žodinės nuomos sutarties sudarymo, šalys susirašinėjo ir elektroniniu paštu derino rašytinės nuomos sutarties sąlygas, nes atsakovas prašė nuomos sutartį perrašyti bei nuomininku nurodyti ne atsakovą, o trečiąjį asmenį MB „Turgaus baronai“. Ieškovo teigimu, rašytinė sutartis nepasirašyta, nes MB ,,Turgaus baronai“ delsė pasirašyti. Teisiniai nuomos santykiai klostėsi ieškovo ir atsakovo žodinės nuomos sutarties pagrindu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas D. K. su pareikštu reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 12–15 d. ieškovas ir MB „Turgaus baronai“, atstovaujama bendrijos nario atsakovo D. K., vedė derybas dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo. 2019 m. lapkričio 12 d. ieškovas atsiuntė atsakovui nuomos sutarties projektą, tačiau MB „Turgaus baronai“ nusprendė patalpų nesinuomoti, todėl sutarties projekto nepasirašė. Nebuvo pasirašytas ir patalpų perdavimo-priėmimo aktas, atsakovui nebuvo perduoti patalpų raktai, o atsakovas patalpomis nepradėjo naudotis. Atsižvelgdama į tai, kad buvo sugaištas ieškovo laikas, MB „Turgaus baronai“ geranoriškai nusprendė palikti ieškovui sumokėtą 110 Eur depozitą ir jo grąžinti nereikalavo. Atsakovas pabrėžė, kad nei raštu, nei žodžiu jokia nuomos sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nuomos mokesčio skolą yra nepagrįstas. Be to, dėl nuomos sutarties projekto derėjosi ir sutartį ketino sudaryti MB „Turgaus baronai“, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
5. Trečiasis asmuo MB ,,Turgaus baronai“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškojo nuomai patalpų, kuriose galėtų sandėliuoti savo turtą (lauko kavinės įrangą). Trečiojo asmens direktoriaus pavedimu patalpų ieškoti buvo paskirtas atsakovas, kuris surado ieškovo nuomotas negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovas parengė nuomos sutarties projektą, tačiau trečiasis asmuo nusprendė sandėlio nesinuomoti. Dėl to sutartis nebuvo pasirašyta, patalpos ar jų raktai trečiajam asmeniui neperduoti, trečiasis asmuo patalpų nenaudojo. Trečiasis asmuo taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas verčiasi nekilnojamojo turto administravimu, yra savo srities profesionalas, todėl supranta, kas yra derybos ir kokie teisiniai padariniai atsiranda pasirašius nuomos sutartį ir jos nepasirašius.
6. Ieškovas dublike palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad
atsakovas neinformavo ieškovo, jog nutraukia derybas ir nesinuomos patalpų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas patalpas galiausiai išsinuomojo. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo 2019 m. lapkričio 15 d. el. laiškas, kuriame pastarasis nurodė norintis vežti daiktus. Be to, atsakovas sumokėjo 110 Eur depozitą, kurio grąžinti niekada neprašė. Susirašinėjimas žinutėmis patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 16 d. atsakovas jau buvo įsikėlęs į patalpas – ieškovas SMS žinutėje nurodė, kad „spyna viena nuimta, kita manau pjauti reikes, arba uz pora dienu kitus raktus gausiu“, o tai parodo, kad raktus nuo bent vienos spynos ieškovas atsakovui buvo perdavęs. Galiausiai ieškovas nurodė „galite tvarkytis“, kas rodo, kad atsakovas jau buvo įsikėlęs į patalpas, tuo labiau, kad į tokią žinutę atsakovas nieko neatsakė. Ieškovas taip pat nurodė, kad norėjo sudaryti rašytinę sutartį, tačiau atsakovas jos nepasirašė net ir faktiškai pradėjęs naudotis patalpomis. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas nuo pat pradžių siekė patalpas išsinuomoti pats ir tik vėliau paprašė pakeisti nuomininką į MB „Turgaus baronai“. Dėl to, ieškovo teigimu, ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.
Atsiliepimas
7. Atsakovas triplike prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog ieškovas ir atsakovas būtų sudarę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, jog atsakovui patalpos būtų perduotos, jog atsakovas būtų jomis naudojęsis. Tai, kad vyko derybos, nereiškia, jog sutartis buvo sudaryta žodžiu. Atsakovo teigimu, nuomos sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas sandėliu nesinaudojo, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir aplinkybėmis. Pabrėžė, kad nuomos sutartis buvo sudaryta žodžiu su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu. Šalys susitarė dėl nuomos sąlygų, atsakovas sumokėjo avansą. Ieškovas nurodė, kad netikrino, ar atsakovas buvo užėmęs patalpas, o patalpų raktą atsakovui perdavė palikęs jį pakištą po patalpų durimis. Apžiūrint patalpas buvo sutarta dėl jų nuomos, o atsakovas niekada neinformavo ieškovo, kad patalpomis naudotis neketina. Taip pat ieškovas nurodė, kad šalys derino ir rašytinės nuomos sutarties projektą, nes atsakovas paprašė sutartį perrašyti juridiniam asmeniui. Tačiau tokia sutartis nebuvo pasirašyta, nes juridinis asmuo MB ,,Turgaus baronai“ sutarties nepasirašė. Kelis mėnesius nepasirašius sutarties, atsakovui nemokant nuomos, ieškovas sutartį su fiziniu asmeniu atsakovu nutraukė ir reikalauja priteisti nuomos mokesčio skolą už patalpų nuomos laikotarpį. Nuvykęs į nuomotas patalpas, ieškovas jas rado neužrakintas, tuščias.
9. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir aplinkybėmis. Pabrėžė, kad patalpas apžiūrėjo kaip MB ,,Turgaus baronai“ narys ir sumokėjo depozitą, kad patalpos nebūtų išnuomotos kitiems asmenims, kol bus pasirašyta nuomos sutartis. Vėliau buvo nuspręsta patalpų nesinuomoti, todėl sutartis nesudaryta. Atsakovas teigė, kad nepranešė ieškovui apie tai, jog patalpų nebesinuomos, nes nuomos sutartis ir nebuvo sudaryta. Atsakovo teigimu, nuomos sutartis nesudaryta, patalpos nei atsakovui, nei MB ,,Turgaus baronai“ neperduotos ir jomis pastarieji nesinaudojo. Patalpose atsakovas buvo vienintelį kartą jas apžiūrint. Be to, nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas skaičiuoja būtent nurodyto dydžio nuomos mokesčio skolą, kodėl pasirinko trijų mėnesių laikotarpį. Skaičiuojama yra pagal nepasirašytą sutarties projektą, o žodžiu dėl nuomos sąlygų sutarta nebuvo ir žodinė nuomos sutartis nesudaryta. Tokia sutartis ir negalėjo būti sudarytą, nes pagal teisės aktų reikalavimus statinių nuomos sutartis ilgesiam nei metų laikotarpiui turi būti sudaroma raštu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
10. Byloje kilo šalių ginčas dėl to, ar buvo sudaryta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Ieškovo teigimu, buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis, kuria ieškovas šias patalpas išnuomojo atsakovui, atsakovas neatsiskaitė, todėl iš jo turi būti priteista nuomos mokesčio skola. Atsakovo teigimu, nuomos sutartis sudaryta nebuvo, patalpos nuomininkui neperduotos, todėl prievolės mokėti nuomos mokestį nekilo. Atsakovas nurodė, kad vyko ieškovo ir trečiojo asmens MB ,,Turgaus baronai“ derybos dėl patalpų nuomos, tačiau sutartis nebuvo sudaryta. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas priteisti nuomos mokesčio skolą, teigia, kad nuomos sutartis buvo sudaryta žodžiu, o atsakovas nepripažįsta sutarties sudarymo fakto, nes sutartis nebuvo pasirašyta.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal bendrąją taisyklę laikoma, kad sutartis sudaryta, kai šalys susitaria dėl jos esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Sutarties esmė – šalių bendras valios sutapimas, todėl būtinas sutarties elementas yra šalių susitarimas, t. y. aiškus abiejų šalių valios prisiimti tarpusavyje suderintus sutartinius įsipareigojimus išreiškimas kitai šaliai. Susitarimas gali būti pasiekiamas tik sąmoningais, valingais veiksmais derinant abiejų šalių pozicijas ir gali būti laikomas pasiektu tik tada, kai abi šalys įsitikinusios, jog kita šalis jį suvokė ir įsipareigojo jo laikytis. Jei viena šalis nežino kitos šalies pozicijos dėl jos pasiūlytų sąlygų priimtinumo, konstatuoti susitarimą kaip aiškiai išreikštą šalių valios suderinimą nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).
12. Negyvenamųjų patalpų komerciniams nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuomos sutartis yra dvišalis, atlygintinas konsensualinis sandoris, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008).
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju rašytinė nuomos sutartis nebuvo pasirašyta. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, nurodė, jog rašytinės formos nesilaikymas vertintinas kaip sutarties nesudarymas, nes nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių – visais atvejais, turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis). Teismas atmeta šiuos atsakovo teiginius, nes nagrinėjamu atveju nėra aišku dėl šalių valios nuomos termino klausimu – pateiktame sutarties projekte nuomos terminas nėra nurodytas, susirašinėjimo laiškuose dėl nuomos termino taip pat nesitarta. Be to, nuomos objektas turėjo būti patalpos, o ne pastatas ar statinys. Kaip pagrįstai nurodo pats atsakovas, įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą. CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Ieškovas nagrinėjamu atveju liudytojų parodymais nesiremia, tačiau turi teisę kitomis įrodinėjimo priemonėmis grįsti savo poziciją dėl žodinės nuomos sutarties sudarymo fakto.
14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys buvo susitikusios atsakovui apžiūrint patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir derėjosi dėl šių patalpų nuomos. Ieškovas ir atsakovas dėl patalpų nuomos sudarymo susirašinėjo elektroniniais laiškais 2019 m. lapkričio 12–16 dienomis. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo nuomos mokesčio skolą, teigia, jog patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta žodžiu ieškovui ir atsakovui susitarus dėl nuomos sąlygų. Taigi, ieškovui teigiant, jog sutartis buvo sudaryta žodžiu, jam tenka pareiga įrodyti, jog šalys buvo susitarusios dėl esminių nuomos sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).
15. Šios bylos kontekste, įvertinus žodine forma sudaromos sutarties specifiką – kad tokiu atveju nėra rašytinio sutarties sąlygas patvirtinančio dokumento – reikšminga atsižvelgti ir į tai, jog sudarytą sutartį gali patvirtinti tam tikras šalių elgesys – sutarties vykdymas. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Nuomos sutarties atveju pagrindinė nuomotojo pareiga perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1112-924/2020). Ieškovui (nuomotojui) teigiant, jog buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis, jam tenka ir pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė pagrindinę nuomotojo pareigą perduoti nuomininkui nuomos objektą laikinai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015). Taip pat ieškovas, teigdamas buvus sudarytą ir, bent iš nuomotojo pusės, vykdomą nuomos sutartį, turi įrodyti ir aplinkybę, jog nuomininkas patalpas perėmė ir jomis naudojosi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievoliniuose nuomos santykiuose nuomotojas turi nuolat domėtis išnuomotu daiktu ir jo būkle – tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi daiktu (CK 6.489 straipsnio 5 dalis), daryti daikto kapitalinį remontą (CK 6.492 straipsnis), pašalinti daikto trūkumus (CK 6.493 straipsnis), spręsti, ar nuomininkui leisti perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuomos teisę (CK 6.491 straipsnis) ir kt. – t. y. būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012).
16. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esminę reikšmę ginčui išspręsti turi šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
17. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tokias faktines aplinkybes:
17.1. 2019 m. lapkričio 12 d. el. laišku ieškovas prisegtą siuntė atsakovui ,,nuomos sutarties projektą įvertinimui“. Atsakydamas atsakovas paprašė ,,pakoreguoti įmonei“. Reaguodamas atsakovas siuntė pakoreguotą projektą, prašydamas ,,peržiūrėti, užpildyti, bei atkreipti pabrautas vietas, kokiam terminui reikalingos patalpos“.
17.2. Byloje abi šalys yra pateikusios tokį patį negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projektą, kuriame nuomininku nurodyta MB ,,Turgaus baronai“, nuomojamas objektas – sandėliavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Sutarties projekto grafa, kurioje turėjo būti nurodytas nuomos laikotarpis, yra tuščia (neužpildyta). Projekto 5.1 punkte įrašyta, kad nuomos mokestis yra 110 Eur per mėnesį ir skaičiuojamas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. Projekto 5.2 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja sumokėti 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio depozitą.
17.3. 2019 m. lapkričio 13 d. el. laišku atsakovas rašė ieškovui, jog nebuvo sutarta dėl mokėtino depozito ir ,,mes nesame nusimatę biudžete depozito sumokėjimo“. Taip pat minima, jog nuomininkas ruošiasi sutvarkyti duris, todėl norėtų susitarti be depozito. Atsakydamas ieškovas nurodė, kad depozitas būna visada ir nėra svarstytinas klausimas, bet galima susitarti dėl minimalaus vieno mėnesio dydžio depozito. Atsakovas el. laiške nurodė pakoreguojantis į vieno mėnesio ir siunčiantis direktoriui pasirašyti. Ieškovas atsakė lauksiantis žinių ir ,,numatomo patogaus laiko susitikimui“.
17.4. 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad D. K. sumokėjo M. Š. 110 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,depozitas“.
17.5. 2019 m. lapkričio 15 d. laišku atsakovas ieškovui nurodė, kad ,,norėčiau jau vežti daiktus šiandien“.
17.6. 2019 m. lapkričio 16 d. trumpąja žinute ieškovas nurodė atsakovui, kad ,,spyna viena nuimta, kitą, manau, pjauti reikės, arba už poros dienų kitus raktus gausiu. Galite tvarkytis.“
17.7. 2019 m. gruodžio 18 d. el. laišku ieškovas klausė atsakovo, kada gaus pasirašytą sutartį.
17.8. 2020 m. vasario 5 d. el. laišku ieškovas nurodo atsakovui, kad suprato, jog pasirašytų dokumentų nebus, patalpos jau nebereikalingos, todėl skelbs naują patalpų nuomą. Taip pat ieškovas prašė per savaitę atlaisvinti patalpas ir nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio 1 d. nebuvo mokamas nuomos mokestis, todėl susidarė skola už 2 mėnesius ir 5 dienas. Ieškovas prašė pranešti, jei yra kokių nors neatitikimų, prieštaravimų ar kitokių pastabų.
18. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir nurodytą rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti, jog šalys buvo susitarusios dėl esminių nuomos sutarties sąlygų, todėl labiau tikėtina, kad derybos dėl galimos nuomos sutarties sudarymo nutrūko ir ginčo patalpų nuomos sutartis nebuvo sudaryta (CPK 185 straipsnis). Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad buvo derinamos nuomos sutarties, kurios šalimi turėjo būti nuomininkas MB ,,Turgaus baronai“, sąlygos: šalių persiųstas ir į bylą pateiktas sutarties projektas yra surašytas šiam juridiniam asmeniui, šalių susirašinėjimas patvirtina, jog tartasi dėl nuomininko juridinio asmens – jau pirmajame elektroniniame laiške atsakovas prašo sutarties projektą ,,pakoreguoti įmonei“, o byloje nėra pateikta duomenų, jog prieš tai būtų buvęs susitarimas dėl patalpų išnuomojimo atsakovui, kaip fiziniam asmeniui. Tolimesni laiškai taip pat patvirtina, jog tartasi dėl nuomos juridiniam asmeniui, pavyzdžiui, atsakovas apie nuomininką rašo daugiskaita, mini, jog siunčia sutartį pasirašyti direktoriui. Taigi, visas pateiktas susirašinėjimas iš esmės siejamas su nuomininku, kaip juridiniu asmeniu. Minėta, kad su šiuo subjektu nuomos sutartis pasirašyta nebuvo.
19. Ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, remiasi prielaida, jog su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu, buvo žodžiu sutarta dėl nuomos sutarties laiškuose ir sutarties projekte nurodytomis sąlygomis. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys visuomet susirašinėjo ir viską derino tuo pačiu atsakovo elektroninio pašto adresu, tačiau byloje nėra nė vieno laiško ar kitokio dokumento, kuris galėtų patvirtinti, jog ieškovas ir atsakovas, kaip fizinis asmuo, būtų susitarę dėl patalpų nuomos ieškovo nurodytomis sąlygomis. Ieškovo reikalavimai iš esmės grindžiami nepasirašytame sutarties su MB ,,Turgaus baronai“ projekte nurodytomis sąlygomis (CPK 178, 185 straipsnis). Taigi, bylos duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad ieškovas ir atsakovas, kaip patalpų nuomos sutarties šalys, buvo žodžiu suderinę savo valią dėl esminių sutarties sąlygų – nuomos kainos, nuomos termino. Sutarties su juridiniu asmeniu projektas nėra pakankamas nurodytoms aplinkybėms patvirtinti, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad projekte nustatytas trijų mėnesių įmokos dydžio depozitas, o laiškuose šalys susiderėjo dėl vieno mėnesio depozito, tačiau pakeistos sutarties projekto nėra – tai leidžia spręsti, jog į bylą pateiktas rašytinės sutarties projektas nėra galutinis.
20. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų realų patalpų perdavimą nuomininkui ir pastarojo naudojimąsi patalpomis. Ieškovas nurodytas aplinkybes įrodinėjo elektroninio susirašinėjimo žinutėmis: atsakovo 2019 m. lapkričio 15 d. laišku, kuriame atsakovas ieškovui nurodė, kad ,,norėčiau jau vežti daiktus šiandien“; ir ieškovo 2019 m. lapkričio 16 d. trumpąja žinute, kuria ieškovas nurodė atsakovui, kad ,,spyna viena nuimta, kitą, manau, pjauti reikės, arba už poros dienų kitus raktus gausiu. Galite tvarkytis.“ Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad raktą buvo padėjęs po nuomojamų patalpų durimis. Teismo vertinimu, tokia medžiaga nėra pakankama konstatuoti, kad nuomotos patalpos buvo tinkamai perduotos atsakovui naudotis. Nurodytas atsakovo 2019 m. lapkričio 15 d. elektroninis laiškas nurodo galimo nuomininko poziciją dėl patalpų poreikio ir pageidavimą dėl nuomos pradžios, tačiau šis pageidavimas nepatvirtina, kad patalpos buvo realiai atsakovui perduotos ir kada tai padaryta. Ieškovo žinutė apie spyną, kurią galbūt reikės pjauti, taip pat žadėjimas gauti raktus aiškiai nurodo, jog patalpos užrakintos ir nuomininkui neprieinamos. Apie tai, jog patalpų raktai buvo perduoti paliekant juos ,,po durimis“ ir jog tai buvo šalių sutartas bei atsakovui priimtinas patalpų perdavimo būdas, nėra jokių duomenų. Aplinkybę, jog ieškovas nevykdė savo, kaip nuomotojo, esminės pareigos tinkamai perduoti nuomotas patalpas nuomininkui, patvirtina ir teismo posėdžio metu ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su patalpų grąžinimu ieškovui. Ieškovas nurodė, kad, kurį laiką negavęs nuomos mokesčio, nuvyko į ginčo patalpas, rado jas tuščias ir neužrakintas, kaip ,,benamių vietą“, ir perėmė. Tokie paaiškinimai nėra nuoseklūs, lyginant su ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, kad ,,praėjus maždaug kelioms savaitėms laiko ieškovas nuvyko į patalpas, ir turėjo nupjauti spyną, kadangi atsakovui atidavė vienintelius nuo patalpų turėtus raktus.“ Be to, toks patalpų perdavimas, jei jis būtų buvęs, vertintinas kaip lengvabūdiškas, o ieškovas, tokiu būdu vykdydamas savo, kaip nuomotojo, pareigą perduoti patalpas, turi prisiimti su tuo susijusią riziką – kad toks perdavimas realiai neįvyko dėl tam tikrų šalių nesusikalbėjimų ar nesusipratimų. Nesant duomenų apie tai, kad atsakovas realiai perėmė patalpas ir jomis naudojosi, nėra galimybės nustatyti buvus vykdomą galimai žodžiu sudarytą nuomos sutartį.
21. Ieškovas, grįsdamas savo ieškinio reikalavimą, taip pat nurodė, kad atsakovas jam nepranešė, jog patalpų nebeketina nuomotis, be to, neginčijo ieškovo 2020 m. vasario 5 d. el. laiške nurodyto nuomos mokesčio skolos dydžio. Atsakovas teigė, jog sutartis nebuvo sudaryta, todėl jis nebebendravo su ieškovu, nereagavo į ieškovo laiškus. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos pripažinti buvus sudarytą nuomos sutartį, nes, kaip minėta, kiti bylos duomenys nepatvirtina nei šalių susitarimo dėl esminių nuomos sutarties sąlygų, nei tinkamo patalpų perdavimo nuomininkui, nei realaus nuomininko naudojimosi patalpomis. Minėta, kad ieškovas, kaip nuomotojas, turi prievolę tinkamai perduoti nuomos objektą nuomininkui, o atlikus šią prievolę itin neformaliu būdu (jo teigimu, pakišus raktą po durimis ir nurodžius nupjauti spyną) bei per visą laikotarpį netikrinus realaus atsakovo naudojimosi patalpomis, ieškovui ir tenka su tuo susijusi rizika. Šalys tarėsi dėl rašytinės sutarties pasirašymo 2019 m. lapkričio 12-16 d., pakartotinai dėl sutarties pasirašymo ieškovas į atsakovą kreipėsi tik po mėnesio 2019 m. gruodžio 18 d. el. laišku, o į patalpas nuvyko dar vėliau nei po 2020 m. vasario 5 d. el. laiško. Ieškovas procesiniuose dokumentuose pripažino, kad jam nėra žinoma, kiek laiko atsakovas faktiškai naudojosi patalpomis, o teismo posėdžio metu teigė, jog patalpose atsakovo daiktų nematė, po kelių mėnesių nuvykęs rado jas tuščias. Taigi, nėra aišku, kodėl ieškovas pasirinko nuomos mokestį skaičiuoti už laikotarpį, kurį nustatė pats ieškovas savo atvykimu į patalpas. Dėl to prašomas priteisti nuomos mokesčio skolos dydis nėra pagrįstas bylos duomenimis.
22. Ieškovas sutarties su atsakovu buvimą įrodinėja ir aplinkybe, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 110 Eur, mokėjimo pavedime nurodydamas ,,depozitas“. Tačiau, nesant kitų duomenų apie realų nuomos sutarties vykdymą, toks mokėjimas pats savaime nėra pakankamas sutarties sudarymo faktui nustatyti (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad derybos dėl ginčo patalpų nuomos iš tiesų vyko, pateikti elektroniniai laiškai taip pat patvirtina, jog šalys derino sutarties sąlygas. Vis dėlto, sutartis pasirašyta nebuvo ir byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog sutartis nepasirašyta dėl MB ,,Turgaus baronai“ pasikeitusių poreikių – ji nusprendė patalpų nebesinuomoti. Šiame kontekste nėra nelogiška, kaip kad teigia ieškovas, depozitą, sumokėtą užtikrinant patalpų neišnuomojimą kitiems asmenims, palikti nuomotojui, sugaišusiam laiką derybose, kai derybos nutrūko dėl potencialaus nuomininko valios pasikeitimo.
23. Apibendrinant, vadovaujantis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, atsižvelgiant į rungimosi principą ir šalių turimą įrodinėjimo pareigą, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo šalys buvo susitarusios dėl esminių ginčo patalpų nuomos sutarties sąlygų, jog patalpos būtų realiai perduotos atsakovui bei pastarojo naudotos (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė realaus nuomos sutarties sudarymo fakto. Teismui negalint daryti pagrįstos išvados, jog šalys susitarė dėl esminių nuomos sutarties sąlygų ir laikyti ją faktiškai sudaryta žodine forma, nenustačius abiejų šalių valios sutapimo, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Dėl to teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas nuomos sutarties sudarymo faktas. Neįrodžius šios aplinkybės, ieškinys dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.
24. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo atmestas, atsakovui iš ieškovo priteistinas jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 8 Eur žyminio mokesčio ir 1 131,70 Eur išlaidų teisinei pagalbai (duomenys neskelbtini) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Taip pat, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas trečiajam asmeniui – 145,20 Eur (duomenys neskelbtini). Prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl priteistinos atsakovui ir trečiajam asmeniui iš ieškovo.
26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 10,81 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, t. y. į tai, jog ieškinys atmestas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.
Priteisti atsakovui D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 139,70 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti trečiajam asmeniui MB ,,Turgaus baronai“ (j. a. k. 304869711) iš ieškovo M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš ieškovo M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,81 Eur (dešimt eurų 81 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.