- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- e2A-1831-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12210-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Turgaus baronai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. K. 330 Eur skolą, 11,31 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 12 d. su atsakovu sudarė žodinę garažo patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti 110 Eur / mėn. nuomos mokestį. Atsakovas sumokėjo 110 Eur depozitą, patalpomis naudojosi, tačiau už nuomą nemokėjo. Ieškovas sumokėtą depozitą užskaitė už 2019 m. lapkričio mėnesio nuomą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nuomos mokestį už 2019 m. gruodžio, 2020 m. sausio ir vasario mėnesius. Pažymėjo, kad po žodinės nuomos sutarties sudarymo, šalys susirašinėjo ir elektroniniu paštu derino rašytinės nuomos sutarties sąlygas, nes atsakovas prašė nuomos sutartį perrašyti bei nuomininku nurodyti ne atsakovą, o trečiąjį asmenį mažąją bendriją (toliau – MB) „Turgaus baronai“. Ieškovo teigimu, rašytinė sutartis nepasirašyta, nes MB ,,Turgaus baronai“ delsė pasirašyti. Teisiniai nuomos santykiai klostėsi ieškovo ir atsakovo žodinės nuomos sutarties pagrindu.
3. Atsakovas D. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 12–15 d. ieškovas ir MB „Turgaus baronai“, atstovaujama bendrijos nario atsakovo D. K., vedė derybas dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo. 2019 m. lapkričio 12 d. ieškovas atsiuntė atsakovui nuomos sutarties projektą, tačiau MB „Turgaus baronai“ nusprendė patalpų nesinuomoti, todėl sutarties projekto nepasirašė. Nebuvo pasirašytas ir patalpų perdavimo-priėmimo aktas, atsakovui nebuvo perduoti patalpų raktai, o atsakovas patalpomis nepradėjo naudotis. Atsižvelgdama į tai, kad buvo sugaištas ieškovo laikas, MB „Turgaus baronai“ geranoriškai nusprendė palikti ieškovui sumokėtą 110 Eur depozitą ir jo grąžinti nereikalavo. Atsakovas pabrėžė, kad nei raštu, nei žodžiu jokia nuomos sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nuomos mokesčio skolą yra nepagrįstas. Be to, dėl nuomos sutarties projekto derėjosi ir sutartį ketino sudaryti MB „Turgaus baronai“, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
5. Trečiasis asmuo MB ,,Turgaus baronai“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
6. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškojo nuomai patalpų, kuriose galėtų sandėliuoti savo turtą (lauko kavinės įrangą). Trečiojo asmens direktoriaus pavedimu patalpų ieškoti buvo paskirtas atsakovas, kuris surado ieškovo nuomotas negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovas parengė nuomos sutarties projektą, tačiau trečiasis asmuo nusprendė sandėlio nesinuomoti. Dėl to sutartis nebuvo pasirašyta, patalpos ar jų raktai trečiajam asmeniui neperduoti, trečiasis asmuo patalpų nenaudojo. Trečiasis asmuo taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas verčiasi nekilnojamojo turto administravimu, yra savo srities profesionalas, todėl supranta, kas yra derybos ir kokie teisiniai padariniai atsiranda pasirašius nuomos sutartį ir jos nepasirašius.
7. Ieškovas dublike palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad
atsakovas neinformavo ieškovo, jog nutraukia derybas ir nesinuomos patalpų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas patalpas galiausiai išsinuomojo. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo 2019 m. lapkričio 15 d. el. laiškas, kuriame pastarasis nurodė norintis vežti daiktus. Be to, atsakovas sumokėjo 110 Eur depozitą, kurio grąžinti niekada neprašė. Susirašinėjimas žinutėmis patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 16 d. atsakovas jau buvo įsikėlęs į patalpas – ieškovas SMS žinutėje nurodė, kad „spyna viena nuimta, kita manau pjauti reikes, arba uz pora dienu kitus raktus gausiu“, o tai parodo, kad raktus nuo bent vienos spynos ieškovas atsakovui buvo perdavęs. Galiausiai ieškovas nurodė „galite tvarkytis“, kas rodo, kad atsakovas jau buvo įsikėlęs į patalpas, tuo labiau, kad į tokią žinutę atsakovas nieko neatsakė. Ieškovas taip pat nurodė, kad norėjo sudaryti rašytinę sutartį, tačiau atsakovas jos nepasirašė net ir faktiškai pradėjęs naudotis patalpomis. Teigė, kad atsakovas nuo pat pradžių siekė patalpas išsinuomoti pats ir tik vėliau paprašė pakeisti nuomininką į MB „Turgaus baronai“. Dėl to, ieškovo teigimu, ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.
Atsiliepimas
8. Atsakovas triplike prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog ieškovas ir atsakovas būtų sudarę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, jog atsakovui patalpos būtų perduotos, jog atsakovas būtų jomis naudojęsis. Tai, kad vyko derybos, nereiškia, jog sutartis buvo sudaryta žodžiu. Atsakovo teigimu, nuomos sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas sandėliu nesinaudojo, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Pabrėžė, kad nuomos sutartis buvo sudaryta žodžiu su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu. Šalys susitarė dėl nuomos sąlygų, atsakovas sumokėjo avansą. Ieškovas nurodė, kad netikrino, ar atsakovas buvo užėmęs patalpas, o patalpų raktą atsakovui perdavė palikęs jį pakištą po patalpų durimis. Apžiūrint patalpas buvo sutarta dėl jų nuomos, o atsakovas niekada neinformavo ieškovo, kad patalpomis naudotis neketina. Taip pat ieškovas nurodė, kad šalys derino ir rašytinės nuomos sutarties projektą, nes atsakovas paprašė sutartį perrašyti juridiniam asmeniui. Tačiau tokia sutartis nebuvo pasirašyta, nes juridinis asmuo MB ,,Turgaus baronai“ sutarties nepasirašė. Kelis mėnesius nepasirašius sutarties, atsakovui nemokant nuomos, ieškovas sutartį su fiziniu asmeniu atsakovu nutraukė ir reikalauja priteisti nuomos mokesčio skolą už patalpų nuomos laikotarpį. Nuvykęs į nuomotas patalpas, ieškovas jas rado neužrakintas, tuščias.
10. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, kad patalpas apžiūrėjo kaip MB ,,Turgaus baronai“ narys ir sumokėjo depozitą, kad patalpos nebūtų išnuomotos kitiems asmenims, kol bus pasirašyta nuomos sutartis. Vėliau buvo nuspręsta patalpų nesinuomoti, todėl sutartis nesudaryta. Atsakovas teigė, kad nepranešė ieškovui apie tai, jog patalpų nebesinuomos, nes nuomos sutartis ir nebuvo sudaryta. Atsakovo teigimu, nuomos sutartis nesudaryta, patalpos nei atsakovui, nei MB ,,Turgaus baronai“ neperduotos ir jomis pastarieji nesinaudojo. Patalpose atsakovas buvo vienintelį kartą jas apžiūrint. Be to, nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas skaičiuoja būtent nurodyto dydžio nuomos mokesčio skolą, kodėl pasirinko trijų mėnesių laikotarpį. Skaičiuojama yra pagal nepasirašytą sutarties projektą, o žodžiu dėl nuomos sąlygų sutarta nebuvo ir žodinė nuomos sutartis nesudaryta. Tokia sutartis ir negalėjo būti sudaryta, nes pagal teisės aktų reikalavimus statinių nuomos sutartis ilgesniam nei metų laikotarpiui turi būti sudaroma raštu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 1 139,70 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė trečiajam asmeniui MB ,,Turgaus baronai“ iš ieškovo 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovo 10,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
12. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad rašytinė nuomos sutartis nebuvo pasirašyta. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad rašytinės formos nesilaikymas vertintinas kaip sutarties nesudarymas, nes nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių – visais atvejais, turi būti rašytinė, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku dėl šalių valios nuomos termino klausimu – pateiktame sutarties projekte nuomos terminas nėra nurodytas, susirašinėjimo laiškuose dėl nuomos termino taip pat nesitarta. Be to, nuomos objektas turėjo būti patalpos, o ne pastatas ar statinys. Pažymėjo, kad įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą – atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnis). Teismas nurodė, kad ieškovas nagrinėjamu atveju liudytojų parodymais nesiremia, tačiau turi teisę kitomis įrodinėjimo priemonėmis grįsti savo poziciją dėl žodinės nuomos sutarties sudarymo fakto.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčas dėl to, jog šalys buvo susitikusios atsakovui apžiūrint patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir derėjosi dėl šių patalpų nuomos. Teismas nurodė, kad kadangi ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo nuomos mokesčio skolą, teigė, jog patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta žodžiu ieškovui ir atsakovui susitarus dėl nuomos sąlygų, jam teko pareiga įrodyti, jog šalys buvo susitarusios dėl esminių nuomos sutarties sąlygų.
14. Teismas nurodė, kad šios bylos kontekste, įvertinus žodine forma sudaromos sutarties specifiką – kad tokiu atveju nėra rašytinio sutarties sąlygas patvirtinančio dokumento – reikšminga atsižvelgti ir į tai, jog sudarytą sutartį gali patvirtinti tam tikras šalių elgesys – sutarties vykdymas. Pažymėjo, kad nuomos sutarties atveju pagrindinė nuomotojo pareiga perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Be to, ieškovas, teigdamas buvus sudarytą ir, bent iš nuomotojo pusės, vykdomą nuomos sutartį, turėjo įrodyti ir aplinkybę, jog nuomininkas patalpas perėmė ir jomis naudojosi.
15. Teismas nustatė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tokias faktines aplinkybes: 1) 2019 m. lapkričio 12 d. el. laišku ieškovas prisegtą siuntė atsakovui ,,nuomos sutarties projektą įvertinimui“. Atsakydamas atsakovas paprašė ,,pakoreguoti įmonei“. Reaguodamas atsakovas siuntė pakoreguotą projektą, prašydamas ,,peržiūrėti, užpildyti, bei atkreipti pabrautas vietas, kokiam terminui reikalingos patalpos“; 2) abi šalys yra pateikusios tokį patį negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projektą, kuriame nuomininku nurodyta MB ,,Turgaus baronai“, nuomojamas objektas – sandėliavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Sutarties projekto grafa, kurioje turėjo būti nurodytas nuomos laikotarpis, yra tuščia (neužpildyta). Projekto 5.1 punkte įrašyta, kad nuomos mokestis yra 110 Eur per mėnesį ir skaičiuojamas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. Projekto 5.2 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja sumokėti 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio depozitą; 3) 2019 m. lapkričio 13 d. el. laišku atsakovas rašė ieškovui, jog nebuvo sutarta dėl mokėtino depozito ir ,,mes nesame nusimatę biudžete depozito sumokėjimo“. Taip pat minima, jog nuomininkas ruošiasi sutvarkyti duris, todėl norėtų susitarti be depozito. Atsakydamas ieškovas nurodė, kad depozitas būna visada ir nėra svarstytinas klausimas, bet galima susitarti dėl minimalaus vieno mėnesio dydžio depozito. Atsakovas el. laiške nurodė pakoreguojantis į vieno mėnesio ir siunčiantis direktoriui pasirašyti. Ieškovas atsakė lauksiantis žinių ir ,,numatomo patogaus laiko susitikimui“; 4) 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad D. K. sumokėjo M. Š. 110 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,depozitas“; 5) 2019 m. lapkričio 15 d. laišku atsakovas ieškovui nurodė, kad ,,norėčiau jau vežti daiktus šiandien“; 6) 2019 m. lapkričio 16 d. trumpąja žinute ieškovas nurodė atsakovui, kad ,,spyna viena nuimta, kitą, manau, pjauti reikės, arba už poros dienų kitus raktus gausiu. Galite tvarkytis.“; 7) 2019 m. gruodžio 18 d. el. laišku ieškovas klausė atsakovo, kada gaus pasirašytą sutartį; 8) 2020 m. vasario 5 d. el. laišku ieškovas nurodo atsakovui, kad suprato, jog pasirašytų dokumentų nebus, patalpos jau nebereikalingos, todėl skelbs naują patalpų nuomą. Taip pat ieškovas prašė per savaitę atlaisvinti patalpas ir nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio 1 d. nebuvo mokamas nuomos mokestis, todėl susidarė skola už 2 mėnesius ir 5 dienas. Ieškovas prašė pranešti, jei yra kokių nors neatitikimų, prieštaravimų ar kitokių pastabų.
16. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą, konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti, jog šalys buvo susitarusios dėl esminių nuomos sutarties sąlygų, todėl labiau tikėtina, kad derybos dėl galimos nuomos sutarties sudarymo nutrūko ir ginčo patalpų nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Nurodė, kad iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad buvo derinamos nuomos sutarties, kurios šalimi turėjo būti nuomininkas MB ,,Turgaus baronai“, sąlygos: šalių persiųstas ir į bylą pateiktas sutarties projektas yra surašytas šiam juridiniam asmeniui, šalių susirašinėjimas patvirtina, jog tartasi dėl nuomininko juridinio asmens – jau pirmajame elektroniniame laiške atsakovas prašo sutarties projektą ,,pakoreguoti įmonei“, o byloje nėra pateikta duomenų, jog prieš tai būtų buvęs susitarimas dėl patalpų išnuomojimo atsakovui, kaip fiziniam asmeniui. Tolimesni laiškai taip pat patvirtina, jog tartasi dėl nuomos juridiniam asmeniui, pavyzdžiui, atsakovas apie nuomininką rašo daugiskaita, mini, jog siunčia sutartį pasirašyti direktoriui. Taigi, visas pateiktas susirašinėjimas iš esmės siejamas su nuomininku, kaip juridiniu asmeniu, su kuriuo nuomos sutartis pasirašyta nebuvo.
17. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, rėmėsi prielaida, jog su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu, buvo žodžiu sutarta dėl nuomos sutarties laiškuose ir sutarties projekte nurodytomis sąlygomis. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys visuomet susirašinėjo ir viską derino tuo pačiu atsakovo elektroninio pašto adresu, tačiau byloje nėra nė vieno laiško ar kitokio dokumento, kuris galėtų patvirtinti, jog ieškovas ir atsakovas, kaip fizinis asmuo, būtų susitarę dėl patalpų nuomos ieškovo nurodytomis sąlygomis. Ieškovo reikalavimai iš esmės grindžiami nepasirašytame sutarties su MB ,,Turgaus baronai“ projekte nurodytomis sąlygomis. Teismas sprendė, kad bylos duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad ieškovas ir atsakovas, kaip patalpų nuomos sutarties šalys, buvo žodžiu suderinę savo valią dėl esminių sutarties sąlygų – nuomos kainos, nuomos termino. Sutarties su juridiniu asmeniu projektas, teismo vertinimu, nėra pakankamas nurodytoms aplinkybėms patvirtinti, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad projekte nustatytas trijų mėnesių įmokos dydžio depozitas, o laiškuose šalys susiderėjo dėl vieno mėnesio depozito, tačiau pakeistos sutarties projekto nėra – tai leidžia spręsti, jog į bylą pateiktas rašytinės sutarties projektas nėra galutinis.
18. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų realų patalpų perdavimą nuomininkui ir pastarojo naudojimąsi patalpomis. Teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad nuomotos patalpos buvo tinkamai perduotos atsakovui naudotis. Nurodytas atsakovo 2019 m. lapkričio 15 d. elektroninis laiškas ,,norėčiau jau vežti daiktus šiandien“ nurodo galimo nuomininko poziciją dėl patalpų poreikio ir pageidavimą dėl nuomos pradžios, tačiau šis pageidavimas nepatvirtina, kad patalpos buvo realiai atsakovui perduotos ir kada tai padaryta. Ieškovo 2019 m. lapkričio 16 d. žinutė apie spyną, kurią galbūt reikės pjauti, taip pat žadėjimas gauti raktus aiškiai nurodo, jog patalpos užrakintos ir nuomininkui neprieinamos. Apie tai, jog patalpų raktai buvo perduoti paliekant juos ,,po durimis“ ir jog tai buvo šalių sutartas bei atsakovui priimtinas patalpų perdavimo būdas, nėra jokių duomenų. Aplinkybę, jog ieškovas nevykdė savo, kaip nuomotojo, esminės pareigos tinkamai perduoti nuomotas patalpas nuomininkui, patvirtina ir teismo posėdžio metu ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su patalpų grąžinimu ieškovui. Ieškovas nurodė, kad, kurį laiką negavęs nuomos mokesčio, nuvyko į ginčo patalpas, rado jas tuščias ir neužrakintas, kaip ,,benamių vietą“, ir perėmė. Tokie paaiškinimai nėra nuoseklūs, lyginant su ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, kad ,,praėjus maždaug kelioms savaitėms laiko ieškovas nuvyko į patalpas, ir turėjo nupjauti spyną, kadangi atsakovui atidavė vienintelius nuo patalpų turėtus raktus.“ Be to, toks patalpų perdavimas, jei jis būtų buvęs, vertintinas kaip lengvabūdiškas, o ieškovas, tokiu būdu vykdydamas savo, kaip nuomotojo, pareigą perduoti patalpas, turi prisiimti su tuo susijusią riziką – kad toks perdavimas realiai neįvyko dėl tam tikrų šalių nesusikalbėjimų ar nesusipratimų. Nesant duomenų apie tai, kad atsakovas realiai perėmė patalpas ir jomis naudojosi, nėra galimybės nustatyti buvus vykdomą galimai žodžiu sudarytą nuomos sutartį.
19. Teismas pažymėjo, kad ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovas jam nepranešė, jog patalpų nebeketina nuomotis, be to, neginčijo ieškovo 2020 m. vasario 5 d. el. laiške nurodyto nuomos mokesčio skolos dydžio. Atsakovas teigė, jog sutartis nebuvo sudaryta, todėl jis nebebendravo su ieškovu, nereagavo į ieškovo laiškus. Teismas vertino, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos pripažinti buvus sudarytą nuomos sutartį, nes kiti bylos duomenys nepatvirtina nei šalių susitarimo dėl esminių nuomos sutarties sąlygų, nei tinkamo patalpų perdavimo nuomininkui, nei realaus nuomininko naudojimosi patalpomis. Ieškovas, kaip nuomotojas, turi prievolę tinkamai perduoti nuomos objektą nuomininkui, o atlikus šią prievolę itin neformaliu būdu (jo teigimu, pakišus raktą po durimis ir nurodžius nupjauti spyną) bei per visą laikotarpį netikrinus realaus atsakovo naudojimosi patalpomis, ieškovui ir tenka su tuo susijusi rizika. Šalys tarėsi dėl rašytinės sutarties pasirašymo 2019 m. lapkričio 12-16 d., pakartotinai dėl sutarties pasirašymo ieškovas į atsakovą kreipėsi tik po mėnesio 2019 m. gruodžio 18 d. el. laišku, o į patalpas nuvyko dar vėliau nei po 2020 m. vasario 5 d. el. laiško. Ieškovas procesiniuose dokumentuose pripažino, kad jam nėra žinoma, kiek laiko atsakovas faktiškai naudojosi patalpomis, o teismo posėdžio metu teigė, jog patalpose atsakovo daiktų nematė, po kelių mėnesių nuvykęs rado jas tuščias. Taigi, teismas sprendė, kad nėra aišku, kodėl ieškovas pasirinko nuomos mokestį skaičiuoti už laikotarpį, kurį nustatė pats ieškovas savo atvykimu į patalpas. Dėl to prašomas priteisti nuomos mokesčio skolos dydis nėra pagrįstas bylos duomenimis.
20. Teismas nurodė, kad nesant kitų duomenų apie realų nuomos sutarties vykdymą, 110 Eur depozito mokėjimas pats savaime nėra pakankamas sutarties sudarymo faktui nustatyti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad derybos dėl ginčo patalpų nuomos iš tiesų vyko, pateikti elektroniniai laiškai taip pat patvirtina, jog šalys derino sutarties sąlygas. Vis dėlto, sutartis pasirašyta nebuvo ir byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog sutartis nepasirašyta dėl MB ,,Turgaus baronai“ pasikeitusių poreikių – ji nusprendė patalpų nebesinuomoti. Teismas pažymėjo, kad šiame kontekste nėra nelogiška, kaip kad teigia ieškovas, depozitą, sumokėtą užtikrinant patalpų neišnuomojimą kitiems asmenims, palikti nuomotojui, sugaišusiam laiką derybose, kai derybos nutrūko dėl potencialaus nuomininko valios pasikeitimo.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo šalys buvo susitarusios dėl esminių ginčo patalpų nuomos sutarties sąlygų, jog patalpos būtų realiai perduotos atsakovui bei pastarojo naudotos. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė realaus nuomos sutarties sudarymo fakto. Teismui negalint daryti pagrįstos išvados, jog šalys susitarė dėl esminių nuomos sutarties sąlygų ir laikyti ją faktiškai sudaryta žodine forma, nenustačius abiejų šalių valios sutapimo, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Dėl to teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas nuomos sutarties sudarymo faktas. Neįrodžius šios aplinkybės, ieškinys dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo atmestas kaip neįrodytas.
22. Atmetęs pagrindinį reikalavimą dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.
23. Atmetęs ieškinį, teismas atsakovui iš ieškovo priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidos – 8 Eur žyminį mokestį ir 1 131,70 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Be to, iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui – 145,20 Eur. Teismas sprendė, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus.
24. Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), atsižvelgdamas į procesinę bylos baigtį, t. y. į tai, jog ieškinys atmestas, 10,81 Eur išlaidas teismas priteisė valstybei iš ieškovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Ieškovas M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas dėl nuomos teisinių santykių bei procesines teisės normas dėl įrodymų vertinimo ir nepagrįstai sprendė, kad šalys nesusitarė dėl esminių nuomos sutarties sąlygų.
25.2. Abi šalys pateikė tą patį negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projektą. Iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad jos suderino abiem šalims priimtinas sąlygas, t.y. dėl jų susitarė apsikeisdamos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projektu.
25.3. Šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projekto matyti, kad buvo susitarta, kokias konkrečiai patalpas atsakovas nuomosis iš ieškovo (nurodytas adresas, unikalus daikto numeris), kainos, kurią taip pat patvirtina pervesto depozito dydis bei paties atsakovo paaiškinimai byloje, o terminas nebuvo nurodytas, kadangi šalys susitarė dėl neterminuotos sutarties. Atsakovas neginčijo, jog šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, o gynėsi tik tuo, kad faktiškai sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas (trečiasis asmuo) apsigalvojo.
25.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė sutarties sudarymo fakto, kadangi iš byloje surinktų įrodymų ne tik matyti, kad ieškovas pateikė ofertą dėl sutarties sudarymo, bet ir atsakovas pateikė akceptą, dėl ko laikytina, kad šalys sudarė nuomos sutartį. Tą patvirtina šie byloje surinkti įrodymai: 1) šalys suderino visas esmines sutarties sąlygas; 2) atsakovas 2019 m. lapkričio 15 d. laiške nurodė, kad „noreciau jau vezti daiktus siandien“, todėl patvirtino, kad sutartis faktiškai yra sudaryta, teliko atsakovui pradėti naudotis patalpomis; 3) į 2020 m. vasario 5 d. el. laišką atsakovas nieko neatsakė, taigi sutiko su jame išdėstytais teiginiais ir tokiu būdu pripažino tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius; 4) atsakovas sumokėjo ieškovui 110 Eur dydžio depozitą, kurio grąžinti neprašė, tokiu būdu patvirtindamas savo akceptą dėl sutarties sudarymo. Jeigu atsakovas nebūtų nuomojęsis patalpas, jis būtų pareikalavęs grąžinti sumokėtą 110 Eur dydžio depozitą. Atsakovo teiginiai, kad jis sutiko geranoriškai palikti ieškovui sumokėtą depozitą yra neįtikinantys, kadangi šalys derėdamosi dėl sutarties sudarymo sugaišo nedaug laiko; 5) pats atsakovas nurodė, kad apie tai, jog apsigalvojo nebesinuomoti patalpas ieškovui nepranešė, realių priežasčių nepateikė, todėl toks atsakovo elgesys laikytinas aplaidžiu ir nesąžiningu ieškovo atžvilgiu. Atsakovas patvirtino, kad depozitas buvo sumokėtas tam, kad ieškovas niekam kitam neišnuomotų patalpų, kol jų neišsinuomojo atsakovas. Atsakovas aiškiai leido suprasti ieškovui, kad esant jo akceptui sudaryti nuomos sutartį, ieškovas turėjo pagrindo suprasti, kad sutartis bus sudaryta ir niekam kitam nenuomojo patalpų.
25.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas susitarė sudaryti nuomos sutartį ne su atsakovu, o su trečiuoju asmeniu MB „Turgaus baronai“. Atsakovas kreipėsi į ieškovą kaip fizinis asmuo ir niekada neprisistatė kaip MB „Turgaus baronai“ atstovas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nuo pat pradžių bendravo su juo ne kaip įmonės MB „Turgaus baronai“ atstovas, o kaip fizinis asmuo. Be to, depozitą sumokėjo taip pat ne MB „Turgaus baronai“, o pats atsakovas, kuris paaiškino, kad taip padarė, nes neva pati įmonė neturėjo pinigų. Tokiu būdu kyla klausimas, kas tuomet būtų mokėjęs nuomos mokestį, jeigu sutartį ieškovas būtų sudaręs su MB „Turgaus baronai“. Be to, atsakovas patvirtino, kad tuo laikotarpiu, kai bendravo su ieškovu dėl nuomos sutarties sudarymo, MB „Turgaus baronai“ vadovu nebuvo. Vadinasi, atsakovas net negalėjo veikti MB „Turgaus baronai“ vardu ir derėtis dėl jokių sandorių. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų ieškovui, kurie leistų jam manyti, jog dėl nuomos sutarties sudarymo jis derasi ne su atsakovu kaip fiziniu asmeniu, o su juridinio asmens vadovu.
25.6. Nors teismas ieškovo elgesį dėl patalpų perdavimo ir nesidomėjimo, ar atsakovas faktiškai išsinuomojo patalpas, laikė nerūpestingu, tačiau tai paneigia byloje esantys įrodymai. 2019 m. gruodžio 16 d. atsakovas ieškovui atsiuntė automatinę žinutę „Sorry, I can't talk right now“ (liet. - atsiprašau, šiuo metu negaliu kalbėti), kuri reiškia, kad ieškovas tą dieną atsakovui skambino, tačiau atsakovas atmetė ieškovo skambutį ir atsiuntė automatinę žinutę, tačiau vėliau neperskambino. 2019 m. gruodžio 18 d. ieškovas el. laišku rašė atsakovui „prašau, praneškite kada gausime pasirasyta sutarti“, kas reiškia, jog ieškovas neklausė, ar atsakovas sudarys sutartį, o prašė tik jau sudarytą sandorį patvirtinančios rašytinės sutarties. Į šį laišką atsakovas taip pat nieko neatsakė. Galiausiai ieškovas 2020 m. vasario 5 d. parašė laišką, ragindamas atsakovą atsiskaityti ir išsikelti iš patalpų, tačiau ir šį laišką atsakovas ignoravo, nors pats atsakovas pateikė įrodymus, kad šiuos ieškovo laiškus gavo.
25.7. Teismas pernelyg sureikšmino faktą, kad šalys nepasirašė patalpų perdavimo-priėmimo akto. Ieškovas paaiškino, kad raktą nuo vienų patalpų paliko po durimis, o šio fakto atsakovas neneigė, tik nurodė, kad neprisimena. Be to, atsakovas patalpas priėmė pradėjęs jomis faktiškai naudotis, ką patvirtina jo 2019 m. lapkričio 15 d. el. laiškas bei sumokėtas depozitas. Kadangi ieškovas nėra verslininkas, jis nesureikšmino tokių dokumentų pasirašymo ir patalpas faktiškai perdavė atsakovui naudotis. Be to, ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o nuomojamos patalpos yra (duomenys neskelbtini), t. y. apie 130 km, arba 1 val. 40 min., atstumu, todėl „tinkamai“ perduoti patalpas abiem suderintu laiku objektyviai buvo neįmanoma. Būtent dėl šios priežasties ieškovas paliko raktus po patalpų durimis ir atsakovui apie tai buvo žinoma.
25.8. Teismas ignoravo ieškovo teiginius, kurių atsakovas neneigė, jog buvo išnuomotos dvejos garažų patalpos. Vienos patalpos buvo užrakintos ir ieškovas paliko raktą nuo jų, o kitos patalpos apskritai nebuvo užrakintos. Tai atsispindi ir ieškovo 2019 m. lapkričio 16 d. žinutėje, kurioje ieškovas nurodė atsakovui, jog „spyna viena nuimta, kitą, manau, pjauti reikės, arba už poros dienų kitus raktus gausiu. Galite tvarkytis“. Taigi ieškovas netgi neturėjo raktų nuo vienos iš dviejų patalpų, o spyną būtų įsirengęs pats atsakovas, kadangi dar 2019 m. lapkričio 13 d. el. laiške atsakovas patvirtino šalių susitarimą, kad „juk ir duris ruošiames sutvarkyti, tai norėtume be depozito susitarti“.
25.9. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas atvykęs patalpas rado tuščias, nes ieškovas teismo posėdžio metu patikslino, jog atvykęs atsiimti patalpas rado daiktų: kibirą, elektros skydinės dalis, nevertingus daiktus.
25.10. Teismas iš ieškovo atsakovui priteisė 1131,70 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidas MB „Turgaus baronai“, skirtas teisinei pagalbai, tik formaliai nurodydamas, kad šių išlaidų sumos atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R- 85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus.
25.11. Nagrinėjamu atveju byla buvo nesudėtinga, mažos apimties, jai nereikėjo daug specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, taip pat atsakovo ir trečiojo asmens atstovų darbo vieta ir bylos nagrinėjimo vietos sutapo (Vilnius), ginčo suma nebuvo didelė, todėl buvo pagrindas bylinėjimosi išlaidas mažinti.
25.12. Buvo pagrindas mažinti ir 266,20 Eur išlaidas už prieštaravimų parengimą, kadangi šis procesinis dokumentas nebuvo sudėtingas, o prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti buvo rengiamas dėl paties atsakovo aplaidumo (atsakovas neužtikrino, kad atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu būtų galima įteikti procesinius dokumentus).
25.13. Teismas nepagrįstai priteisė 200 Eur išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje, kadangi, atsižvelgiant į teismo posėdžio trukmę (1 val. 12 min.) bei į tai, kad atsakovą atstovavo advokato padėjėjas (tokiu atveju priteistina 80 procentų išlaidų), šios išlaidos turėjo sudaryti ne daugiau 116,38 Eur. Tuo tarpu, kiek truko rengimasis bylos nagrinėjimui, nei prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų, nei sąskaitoje faktūroje nenurodyta.
Atsiliepimas
26. Atsakovas D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Ieškovas ir atsakovas nesusitarė dėl esminių nuomos sutarties sąlygų. Trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovo, su ieškovu vedė derybas dėl sandėlio nuomos, tačiau šalys dėl esminių nuomos sutarties sąlygų nesusitarė, ieškovas patalpų trečiajam asmeniui neperdavė, todėl nuomos santykių tarp šalių neatsirado.
26.2. Nepasirašyta nuomos sutartis, t. y. sutarties projektas šalims negali sukelti jokių teisių ir pareigų. Ieškovo teiginys, jog šalys susitarė dėl esminių sąlygų apsikeisdamos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projektu, nepagrįstas. Ieškovas ir trečiasis asmuo rengė rašytinę nuomos sutartį, jog nuomos santykiai būtų įforminti būtent rašytinėje sutartyje, tačiau šalims nesutarus dėl esminių nuomos sutarties sąlygų, ji pasirašyta nebuvo. Akivaizdu, jog rašytinės nuomos sutarties nepasirašymas preziumuoja faktą, jog šalys neišreiškė valios sudaryti nuomos sutarties nei žodžiu, nei raštu.
Šalies argumentai
26.3. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog sutarties projekte terminas nebuvo nurodytas, kadangi šalys neva susitarė dėl neterminuotos sutarties. Tiek ieškovas, tiek atsakovas teismui pateikė tą patį sutarties projektą. Sutarties projekto grafoje, kurioje turėjo būti nurodytas nuomos laikotarpis, yra palikta tuščia vieta. Ieškovui teigiant, kad šalys susitarė, jog nuomos sutartis yra neterminuota, būtent tokia nuostata bent jau turėjo būti įrašyta sutarties projekte, tačiau tas padaryta nebuvo. Trečiasis asmuo dėl nuomos termino (ar sutartis terminuota ar neterminuota) su ieškovu nesusitarė nei raštu, nei žodžiu.
26.4. Byloje yra pateiktas 2019 m. lapkričio 12 d. atsakovo ir ieškovo susirašinėjimas, kuriame atsakovas nurodo ieškovui: „sveiki, ar galetumete pakoreguoti imonei: https://rekvizitai.vz.lt/imone/turgaus_baronai/“ . Ieškovas atsako: „pakoreguota, prašome peržiūrėti, užpildyti, bei atkreipti pabrauktas vietas, kokiam terminui reikalingos patalpos?“. Trečiasis asmuo į ieškovo klausimą dėl nuomos termino neatsakė, taigi šalys dėl nuomos termino nebesusitarė. Ieškovas nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų dėl neterminuotos nuomos sutarties, todėl jo teiginys, jog šalys susitarė, kad nuomos sutartis yra neterminuota, laikytinas neįrodytu. Be to, ieškovas, teikdamas ieškinį, nebuvo nurodęs, jog šalys susitarė, kad nuomos sutartis yra neterminuota. Akivaizdu, jog šią aplinkybę ieškovas sugalvojo tik teikdamas apeliacinį skundą ir tokiu būdu bandydamas paaiškinti, kodėl sutarties projekto grafoje nebuvo nurodytas nuomos terminas.
26.5. Šalys buvo sutariusios, kad bus nuomojamas sandėlis, sutarties projekte buvo nurodytas unikalus daikto numeris, adresas. Atsakovas, kaip trečiojo asmens atstovas, tik vieną kartą buvo nuvykęs apžiūrėti sandėlio, kurį sudarė 2 atskiros patalpos. Ieškovas nesugebėjo pilnai aprodyti viso sandėlio vidaus, kadangi ant durų buvo dvi spynos, o ieškovas turėjo raktą tik nuo vienos iš spynų, todėl atsakovas buvo įleistas apsižvalgymui tik į vieną iš patalpų, tačiau raktai nebuvo duoti, kadangi apsilankymo tikslas buvo įvertinti patalpas prieš pasirašant rašytinę nuomos sutartį. Iš ieškovo 2019 m. lapkričio 16 d. žinutės akivaizdu, jog iki 2019 m. lapkričio 16 d. ieškovas sandėlio trečiajam asmeniui, jo atstovui, iš vidaus pilnai aprodęs nebuvo, kadangi ant vienų durų vis dar buvo uždėta spyna, kurią ieškovas turėjo nupjauti. Atsakovas ne tik negalėjo pilnai apžiūrėti sandėlio, bet ir jame padėti daiktus bei juo naudotis. Trečiasis asmuo planavo nuomotis visą sandėlį, o ne tik jo vieną dalį, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sandėlyje buvo planuojama laikyti trečiojo asmens kavinės įrangą, todėl akivaizdu, jog buvo reikalingas visas sandėlis.
26.6. Ieškovui teigiant, jog bus pjaunama spyna ar poros dienų laikotarpyje ieškomi kiti raktai, trečiasis asmuo, nebegalėdamas daugiau laukti, tiesiog nutraukė derybas. Ieškovas trečiajam asmeniui pilnai sandėlio iš vidaus aprodęs nebuvo, todėl ieškovo teiginys, jog šalys buvo sutariusios dėl nuomojamo turto, atmestinas kaip nepagrįstas. Vien formalus sandėlio rekvizitų įrašymas į nepasirašytą sutarties projektą, niekaip nepatvirtina, jog šalys buvo sutariusios dėl sandėlio nuomos ir kad trečiasis asmuo išreiškė valią nuomotis tokios būklės sandėlio patalpas.
26.7. Atsakovas 110 Eur depozitą sumokėjo ieškovui kaip trečiojo asmens atstovas, jog ieškovas sandėlio neišnuomotų kitiems iki tarp ieškovo ir trečiojo asmens bus pasirašyta nuomos sutartis. Toks mokėjimas kaip užstatas (avansas) yra įprastinė praktika. Derybų metu trečiasis asmuo persigalvojo ir nuomos sutartis pasirašyta nebuvo. Trečiasis asmuo sumokėtą 110 Eur depozitą paliko ieškovui kaip kompensaciją už ieškovo sugaištą laiką vedant derybas.
26.8. Tiek ieškovo, tiek atsakovo teismui pateiktos sutarties projekte nuomininku yra nurodytas ne atsakovas, o trečiasis asmuo MB „Turgaus baronai“. Byloje yra pateiktas 2019 m. lapkričio 12 d. atsakovo ir ieškovo susirašinėjimas, kuriame atsakovas nurodo ieškovui: „sveiki, ar galetumete pakoreguoti imonei: https://rekvizitai.vz.lt/imone/turgaus_ baronai/“. Atidarius atsakovo nurodomą nuorodą, pateikiami trečiojo asmens rekvizitai. Ieškovas atsakovui atsakė: „pakoreguota, prašome peržiūrėti, užpildyti, bei atkreipti pabrauktas vietas, kokiam terminui reikalingos patalpos? Ieškovas ieškinį pateikė atsakovui, nors pats ieškovas iš atsakovo gavęs informaciją, sutarties projekte, nuomininku įrašė trečiąjį asmenį „MB Turgaus baronai“. Ieškovas teismui nepateikė sutarties projekto, kuriame nuomininku būtų įvardintas būtent atsakovas.
26.9. Ieškovas derybas vedė su trečiuoju asmeniu, o ne su atsakovu, todėl ieškovas ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui. Ieškovas nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kurie bent kaip nors patvirtintų, jog ieškovas nuomos sutartį žodžiu sudarė su atsakovu.
26.10. Ieškovas neįvykdė esminės pareigos perduoti nuomos objektą atsakovui. Nagrinėjamu atveju, net jeigu teismas ir spręstų, jog buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis, tačiau ieškovas išnuomoto daikto atsakovui neperdavė, tai reikštų, kad atsakovas visiškai pagrįstai savo konkliudentiniais veiksmais atsisakė sutarties (CK 6.483 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.484 straipsnis).
26.11. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie bent kaip nors patvirtintų, jog ieškovas perdavė sandėlį atsakovui ir jis naudojosi sandėliu. Ieškovas nepateikė nei patalpų perdavimo–priėmimo akto, nei jokio kito rašytinio įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, jog sandėlis buvo realiai perduotas atsakovui bei atsakovas šiuo sandėliu naudojosi (pvz. nuotraukų su atsakovo turtu).
26.12. Ieškovas apeliaciniame skunde sugalvojo naują aplinkybę, jog sandėlis atsakovui buvo perduotas pagal faktą, atsakovui juo faktiškai pradėjus naudotis, ką neva patvirtina atsakovo 2019 m. lapkričio 15 d. el. laiškas, kuriame atsakovas ieškovui nurodė „sveiki noreciau jau vezti daiktus siandien“. Visgi šis sakinys patvirtina, jog trečiojo asmens atstovas ne atvežė į sandėlį daiktus, bet nurodė, jog norėtų šiandien atvežti daiktus. Šis laiškas nurodo nuomininko poziciją dėl sandėlio poreikio ir pageidavimą dėl nuomos pradžios, tačiau nepatvirtina, kad sandėlis buvo realiai perduotas trečiajam asmeniui. Ieškovo 2019 m. lapkričio 16 d. laiškas „Labas, spyna viena nuimta, kita manau pjauti reikes, arba uz pora dienu kitus raktus gausiu. Galite tvarkytis“ patvirtina, kad ieškovas realiai neperdavė sandėlio trečiojo asmens atstovui nei 2019 m. lapkričio 15 d., nei vėliau, kadangi į sandėlį patekti nebuvo įmanoma dėl spynos, nuo kurios ieškovas neturėjo rakto. Nurodymas, jog reikia pjauti spyną ar tai, kad poros dienų laikotarpyje bus ieškoma raktų, aiškiai nurodo, jog sandėlys yra užrakintas ir nuomininkui nėra prieinamas.
26.13. Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sandėlio raktus perdavė atsakovui palikdamas „po durimis“, tačiau nenurodė, nei kada tas buvo padaryta, nei pateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog raktai iš tiesų buvo perduoti atsakovui. Ieškovas užsiiminėjo patalpų nuoma, t.y. dirbo brokeriu, todėl jam kaip savo srities profesionalui, kuriam yra keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, buvo neabejotinai žinoma, jog nuomojamų patalpų raktai nuomininkui yra perduodami šalims pasirašant patalpų priėmimo–perdavimo aktą, o ne paliekant patalpų raktus po durimis.
26.14. Ieškovas nepateikė jokių susirašinėjimų, kurie patvirtintų, jog ieškovas po 2019 m. lapkričio 16 d. laiško buvo informavęs atsakovą, jog sandėlio raktas yra paslėptas po durimis. Turėtų būti keliamas klausimas, kaip atsakovas turėjo sužinoti, jog sandėlio raktas kažkur paslėptas, jeigu ieškovas jo apie tai neinformavo.
26.15. Ieškovas bando suklaidinti teismą, teikdamas, jog buvo nuomojamos dvi atskiros patalpos ir nuo vienos raktas neva buvo perduotas atsakovui, o į kitas patalpas patekti reikėjo pjauti spyną. Visų pirma, sutarties projekte yra nurodyta viena, o ne dvi nuomojamos patalpos, todėl jau vien šiuo pagrindu ieškovo sugalvotas deklaratyvus teiginys neatlaiko jokios kritikos.
26.16. Trečiojo asmens 2019 m. lapkričio 13 d. laiškas, jog jie planuotų tvarkyti duris ir patvirtina tą faktą, jog ieškovui, kuris neturi rakto nuo durų spynos, ją nupjovus, trečiasis asmuo dėtų naują spyną. Dar iki 2019 m. lapkričio 13 d. laiško parašymo trečiasis asmuo buvo nuvykęs apžiūrėti sandėlio, tačiau ieškovas neturėjo raktų nuo vienos spynos, todėl buvo informuotas, jog nuomininkui reikės pačiam savo pinigais tvarkytis duris.
26.17. Pats ieškovas apklaustas teisme patvirtino faktą, jog po poros mėnesių atvykęs į sandėlį atsakovo daiktų nematė. Akivaizdu, jog ieškovas tokiu būdu patvirtino faktą, jog atsakovui sandėlis perduotas nebuvo ir jis juo nesinaudojo, t.y. nelaikė savo daiktų. Manytina, jog jeigu sandėlyje būtų buvę atsakovo daiktai, tada jau būtų galima spręsti, jog atsakovas turėjo sandėlio raktus ir juo naudojosi, tačiau to nebuvo ir negalėjo būti, kadangi ieškovas raktų atsakovui neperdavė.
26.18. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad net pačiam ieškovui nėra iki galo žinoma, kokias jis atsiėmė sandėlio patalpas, ar neužrakintas, ar užrakintas, ir jam teko pjauti spyną. Taip pat nėra aišku ir už kokį konkretų laikotarpį ieškovas atsakovui paskaičiavo nuomą, t.y. nuo kada iki kada. Tokių esminių aplinkybių nežinojimas neginčytinai patvirtina faktą, jog sandėlis atsakovui perduotas nebuvo ir jis juo nesinaudojo, todėl neturėjo pareigos mokėti nuomos mokestį ieškovui.
26.19. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog teismas turėjo mažinti iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, pasinaudodamas teise reikšti aiškiai nepagrįstą ir nemotyvuotą ieškinį, prisiėmė ir riziką, jog netenkinus jo ieškinio, jam gali kilti pareiga atlyginti kitų proceso šalių patirtas bylos vedimo išlaidas. Maža ieškinio suma nėra joks pagrindas bylą laimėjusiai šaliai mažinti bylinėjimosi išlaidas.
26.20. Ieškovas tik deklaratyviai nurodė, jog bendros atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažintinos, tačiau nenurodė kokie konkretūs atsakovo procesiniai dokumentai viršijo maksimalius leistinus priteistinus dydžius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog visų atsakovo procesinių dokumentų parengimo teisinės išlaidos atitiko teisės aktuose nustatytus maksimalių dydžių reikalavimus, todėl buvo priteistos iš ieškovo atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos (nuomos mokesčio) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų
30. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2019 m. lapkričio 12 d. vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos: ieškovas išsiuntė atsakovui nuomos sutarties projektą įvertinimui; atsakovas, atsakydamas ieškovui, paprašė jį pakoreguoti įmonei: https://rekvizitai.vz.lt/imone/turgaus_baronai/; ieškovas atsiuntė atsakovui pakoreguotą projektą, prašydamas peržiūrėti, užpildyti bei atkreipti dėmesį į pabrautas vietas, kokiam terminui reikalingos patalpos.
31. Šalių susirašinėjimas tęsėsi ir 2019 m. lapkričio 13 d.: atsakovas elektroniniame laiške ieškovui rašė, kad „apie depozitą nebuvo kalbos, mes nesame nusimatę biudžete depozito sumokėjimui. Juk duris ruošiamės sutvarkyti, tai norėtume be depozito susitarti“. Ieškovas, atsakydamas atsakovui, nurodė, kad depozitas nėra svarstytinas klausimas, jis visada būna. Pažymėjo, kad kadangi įranga neperduodama, galima sutarti dėl minimalaus 1 mėnesio dydžio depozito. Atsakovas ieškovui atrašė, kad tuomet pakoreguoja į 1 mėnesį ir siunčia direktoriui pasirašyti. Ieškovas į tai atsakovui atrašė, kad lauks žinių ir patogaus laiko susitikimui.
32. Byloje esantis 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas pervedė ieškovui 110 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas ,,depozitas“.
33. Atsakovas 2021 m. lapkričio 15 d. elektroniniame laiške atsakovui parašė, kad ,,norėčiau jau vežti daiktus šiandien“.
34. Ieškovas 2021 m. lapkričio 16 d. SMS žinute atsakovui nurodė, kad ,,spyna viena nuimta, kitą, manau, pjauti reikės, arba už poros dienų kitus raktus gausiu. Galite tvarkytis.“
35. Ieškovas 2019 m. gruodžio 18 d. elektroniniame laiške klausė atsakovo, kada gaus pasirašytą sutartį.
36. Ieškovas 2020 m. vasario 5 d. elektroniniame laiške, adresuotame atsakovui, nurodė, kad suprato, jog pasirašytų dokumentų nebus, patalpos jau nebereikalingos, todėl patalpų nuomą skelbs iš naujo. Prašė per savaitę atlaisvinti patalpas ir nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio 1 d. nebuvo gauta įmoka, todėl susidarė skola už 2 mėnesius ir 5 dienas. Ieškovas prašė pranešti, jei yra kokių nors neatitikimų, prieštaravimų ar kitokių pastabų.
37. Ieškovas, remdamasis tuo, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo nesumokėtą nuomos mokestį už tris mėnesius – 2019 m. gruodžio, 2020 m. sausio ir vasario mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
38. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, t.y. ieškovas neįrodė, jog šalys buvo susitarusios dėl esminių nuomos sutarties sąlygų (nuomos kainos, termino), taip pat neįrodė, jog nuomos objektas – negyvenamosios patalpos, buvo perduotas atsakovui ir jis jomis naudojosi, todėl ieškovo ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
39. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys nesusitarė dėl esminių nuomos sutarties sąlygų. Pasak ieškovo, šalys suderino abiem šalims priimtinas sąlygas, apsikeisdamos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projektu. Šalys susitarė dėl visų esminių nuomos sutarties sąlygų – nuomos sutarties projekte buvo susitarta, kokias konkrečias patalpas atsakovas nuomosis, taip pat šalys susitarė dėl nuomos kainos, kurią patvirtina pervesto depozito dydis, o nuomos terminas nebuvo nurodytas, kadangi šalys susitarė dėl neterminuotos nuomos sutarties. Ieškovo teigimu, šalių veiksmai, susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas pateikė ofertą dėl sutarties sudarymo, o atsakovas išreiškė akceptą sutarčiai sudaryti – ne tik nurodė, kad jau nori įsikelti į nuomojamas patalpas, bet ir pervedė vieno mėnesio nuomos dydžio depozitą (110 Eur), nepranešė, kad atsisako sudaryti sutartį, bet ir vėliau ieškovui rašant el. laiškus neneigė, kad sutartis yra sudaryta. Ieškovas pažymi, kad jis susitarė sudaryti nuomos sutartį su atsakovu, o ne su trečiuoju asmeniu MB „Turgaus baronai“; atsakovas ieškovui nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų jam manyti, jog dėl nuomos sutarties sudarymo jis derėjosi ne su atsakovu kaip fiziniu asmeniu, o su juridinio asmens MB „Turgaus baronai“ atstovu.
40. Ieškovas nurodo, kad atsakovas patalpas apžiūrėjo ir nors šalys nepasirašė patalpų perdavimo-priėmimo akto, tačiau patalpos atsakovui buvo perduotos – raktas nuo patalpų buvo paliktas po durimis ir atsakovui apie tai buvo žinoma. Pasak ieškovo, teismas ignoravo ieškovo teiginius, kurių atsakovas neneigė, jog buvo išnuomotos dvejos garažų patalpos. Vienos patalpos buvo užrakintos ir ieškovas paliko raktą nuo jų, o kitos patalpos apskritai nebuvo užrakintos. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas atvykęs patalpas rado tuščias, nes ieškovas teismo posėdžio metu patikslino, jog atvykęs atsiimti patalpas rado daiktų: kibirą, elektros skydinės dalis, nevertingi daiktai.
41. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas atsakovui iš ieškovo. Pasak ieškovo, byla buvo nesudėtinga, mažos apimties, jai nereikėjo daug specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, taip pat atsakovo ir trečiojo asmens atstovų darbo vieta ir bylos nagrinėjimo vietos sutapo (Vilnius). Be to, ginčo suma taip pat nebuvo didelė. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, teismas turėjo mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas už atsakovo ir trečiojo asmens procesinių dokumentų parengimą.
42. Ieškovas pažymi, kad už prieštaravimų dėl teismo įsakymo parengimą atsakovas sumokėjo 266,20 Eur, nors toks procesinis dokumentas buvo nesudėtingas, o prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti buvo rengiamas dėl paties atsakovo aplaidumo, todėl šios bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos. Be to, ieškovo teigimu, mažintinos ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą 2021 m. kovo 23 d. teismo posėdyje, kadangi jos viršija Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytą dydį, taip pat dėl to, jog atsakovą atstovavo advokato padėjėjas, dėl ko suma mažintina dar 20 procentų. Ieškovo teigimu, atsakovui turėjo būti priteista ne daugiau nei 116,38 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje.
43. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, toliau pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (ne)sudarymo
44. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, nekilo. Ginčas byloje kilo dėl to, ar šalys sudarė žodinę minėtų patalpų nuomos sutartį, t.y. ar susitarė dėl esminių nuomos sutarties sąlygų, ar atsakovui buvo perduotos patalpos ir jis jomis naudojosi.
45. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015). Bendrąsias nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas nustato CK XXVIII skyriaus pirmasis ir antrasis skirsniai, kur 6.477 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
46. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, t. y. siekiama teisinio rezultato (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
47. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių bendras valios sutapimas. CK 6.162 straipsnis, reglamentuojantis sutarties sudarymo tvarką, nustato: sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais; kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas.
48. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovas derėjosi dėl rašytinės nuomos sutarties sudarymo dėl negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos ir, nors rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, šalys faktiškai susitarė dėl visų esminių nuomos sutarties sąlygų – nuomojamo objekto, nuomos termino, nuomos mokesčio dydžio, todėl atsakovui kilo pareiga mokėti nuomos mokestį. Taigi, pasak ieškovo, tarp šalių buvo sudaryta žodinė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo teiginiais nesutinka.
49. Iš tarp šalių 2019 m. lapkričio 12-13 d. vykusio susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad nors dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo derėjosi (faktiškai bendravo) du fiziniai asmenys – ieškovas ir atsakovas, tačiau jau pirmasis atsakovo atsakymas ieškovui į pastarojo 2019 m. lapkričio 12 d. elektroninį laišką (kuriuo ieškovas siuntė nuomos sutarties projektą) – „ar galėtumėte pakoreguoti įmonei“, pateikiant nuorodą, kurią atidarius, yra trečiojo asmens MB „Turgaus baronai“ rekvizitai (https://rekvizitai.vz.lt/imone/turgaus_baronai/), iš esmės patvirtina, kad atsakovas nesiekė būti nuomos teisinių santykių šalimi – nuomininku, o derantis su ieškovu dėl nuomos sutarties sąlygų veikė kaip trečiojo asmens MB „Turgaus baronai“ – potencialaus nuomininko – atstovas. Šias aplinkybes pagrindžia ir tolimesni atsakovo 2019 m. lapkričio 13 d. elektroniniai laiškai, kurių turinys leidžia daryti išvadą apie tai, kad rašytinę nuomos sutartį su ieškovu siekė sudaryti būtent juridinis asmuo – MB „Turgaus baronai“, o ne atsakovas, kaip fizinis asmuo. Atsakovo 2019 m. lapkričio 13 d. laiškuose vartojamos formuluotės „mes nesame nusimatę biudžete depozito sumokėjimui“ (vartojamas daugiskaitos linksnis „mes“, kalbama apie biudžetą), „siunčiu pasirašyti direktoriui“ (valdymo organą – direktorių (vadovą), kurį turi juridinis asmuo) tik patvirtina faktą, kad nuo pat derybų pradžios dėl rašytinės nuomos sutarties sudarymo derėjosi ieškovas ir atsakovas trečiojo asmens MB „Turgaus baronai“ vardu. Byloje nekilo ginčo, kad nei tarp ieškovo ir trečiojo asmens MB „Turgaus baronai“, nei tarp ieškovo ir atsakovo, kaip fizinio asmens, nebuvo sudaryta rašytinė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.
50. Nors ieškovas nurodo, kad jis nesuprato, jog atsakovas su juo dėl nuomos sutarties sudarymo derasi kaip trečiojo asmens MB „Turgaus baronai“ atstovas, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis veikia ir turi teisę veikti mažosios bendrijos vardu, tačiau šie ieškovo argumentai nepagrindžia ir to, kad rašytinę nuomos sutartį su ieškovu siekė sudaryti būtent pats atsakovas, kaip fizinis asmuo. Pažymėtina, kad ieškovui kylant abejonių dėl kitos sutarties šalies – subjekto, būsimo nuomininko, ieškovas turėjo galimybę prašyti atsakovo patikslinti šią aplinkybę, taip pat prašyti pateikti įrodymus apie atsakovo galėjimą veikti trečiojo asmens MB „Turgaus baronai“ vardu sudarant nuomos sutartį, tačiau byloje duomenų apie tai, kad ieškovas būtų tą padaręs, nėra (CPK 178 straipsnis). Priešingai, atsakovui dar 2019 m. lapkričio 12 d. pirminiame elektroniniame laiške paprašius ieškovo pakoreguoti nuomos sutarties projektą įmonės vardu, ieškovas tą ir padarė – nuomininku sutarties projekte nurodė MB „Turgaus baronai“. Taigi ieškovas derybų dėl nuomos sutarties pasirašymo metu nekėlė klausimo dėl nuomininko tinkamumo, todėl ieškovo nurodomi argumentai, kad jis nesuprato, jog nuomos sutartį ketina sudaryti su juridiniu asmeniu, vertintini kritiškai. Tai, kad sutarties sąlygos, kurios viena šalimi yra juridinis asmuo, derinamos per fizinį asmenį, savaime suprantama, kadangi, juridinis asmuo, nors ir būdamas teisės subjektu, galinčiu įgyti teises ir prisiimti pareigas, visgi pasižymi specialiu subjektiškumu, realiai pasireiškiančiu jo vardu veikiant fiziniams asmenims. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas būtent ir veikė juridinio asmens – MB „Turgaus baronai“ – vardu derantis dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos (CPK 178, 185 straipsniai).
51. Nepaisant to, ieškovas, vadovaudamasis nepasirašyta nuomos sutartimi, kurios šalimi (nuomininku) nurodyta MB „Turgaus baronai“, t. y. remdamasis joje nurodytomis sąlygomis, iš esmės bando įrodyti, kad šiomis sąlygomis buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ne tik dėl to, jog byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovo ir būtent atsakovo, kaip fizinio asmens, derybas dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, tačiau ir dėl to, jog apskritai negalima konstatuoti, kad šalys susitarė dėl esminių nuomos sutarties sąlygų – nuomos mokesčio ar nuomos termino, vadovaujantis nuomos sutarties tarp ieškovo ir MB „Turgaus baronai“ projekte nurodytomis sąlygomis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutarties su juridiniu asmeniu projektas nėra pakankamas šalių žodinės nuomos sutarties aplinkybėms patvirtinti, atsižvelgiant ir į tai, kad projekte nustatytas trijų mėnesių įmokos dydžio depozitas, o laiškuose šalys susiderėjo dėl vieno mėnesio depozito, tačiau pakeistos sutarties projekto nėra – tai leidžia spręsti, jog į bylą pateiktas rašytinės sutarties projektas nėra galutinis.
52. Ta aplinkybė, jog depozitą ieškovui bankiniu pavedimu pervedė atsakovas, savaime nepatvirtina žodinės nuomos sutarties sudarymo su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu, fakto. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pat pradžių MB „Turgaus baronai“ vardu nuomos sutarties sąlygas su ieškovu derino atsakovas, nelaikytina neįprasta, kad depozitą taip pat pervedė atsakovas, be to, tokio dydžio (vieno mėnesio), kuris buvo sutartas elektroniniuose laiškuose ir kuriais apsikeistas nuomos sutarties projektas, kuriame nuomininku nurodyta MB „Turgaus baronai“, o ne atsakovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuma aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad vieno mėnesio dydžio depozitas ieškovui sumokėtas buvusio susitarimo – derinant nuomos sutarties sąlygas tarp nuomotojo ieškovo ir potencialaus nuomininko MB „Turgaus baronai“ – kontekste, o duomenų, kad ieškovas ir atsakovas, kaip fizinis asmuo, būtų taręsi dėl patalpų nuomos ir atsakovas būtų pervedęs depozitą, siekdamas užtikrinti būtent nuomos teisinių santykių, kurių šalimi jis būtų, buvimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
53. Pats depozito sumokėjimo faktas ir tai, kad atsakovas, nutrūkus deryboms dėl nuomos sutarties pasirašymo, neprašė jo grąžinti ir kokių veiksnių toks atsakovo elgesys buvo nulemtas (atsakovo teigimu, depozitas ieškovui paliktas dėl vykusių derybų, sugaišto laiko) savaime taip pat neįrodo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis ir atsakovas savo veiksmais patvirtino tokios sutarties egzistavimo faktą. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste depozito pervedimas patvirtina tik tai, kad trečiasis asmuo MB „Turgaus baronai“ siekė išsinuomoti patalpas iš ieškovo, tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad nepasirašytos nuomos sutarties, kurios šalimis nurodytos ieškovas ir MB „Turgaus baronai“, sąlygomis ieškovas ir būtent asmeniškai atsakovas, kaip fizinis asmuo, sudarė žodinę nuomos sutartį, susitardami dėl esminės nuomos sutarties sąlygos – nuomos mokesčio dydžio.
54. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuomos sutarties terminas nuomos sutarties projekte nebuvo nurodytas, kadangi šalys susitarė dėl neterminuotos nuomos sutarties, tačiau šie ieškovo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti.
55. Iš ieškovo 2019 m. lapkričio 12 d. elektroninio laiško matyti, kad ieškovas, atsiųsdamas atsakovui pakoreguotą nuomos sutarties projektą, prašydamas jį peržiūrėti, užpildyti, bei atkreipti pabrautas vietas, klausė kokiam terminui reikalingos patalpos. Nuomos sutarties projekto 2.1 punkte numatyta, kad „sandėlys išnuomojamas ________ mėnesių terminui (toliau – Nuomos terminas)“, tačiau ši grafa neužpildyta. Vertinant bendrą nuomos sutarties formą, į tai, kad grafos, kurios turėjo būti užpildytos konkrečiais duomenimis, vizualiai išdėstytos paliekant tuščius pabrauktus tarpus, darytina loginė išvada, kad rašytinėje nuomos sutartyje turėjo būti nurodytas ir atitinkamas konkretus nuomos terminas, kas paneigia ieškovo argumentus, jog jis su atsakovu, vadovaudamasis minėtos nepasirašytos nuomos sutarties projektu, sudarė žodinę neterminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Ieškovas taip pat nepateikė ir jokių kitų įrodymų (susirašinėjimo su atsakovu, kt.) apie tai, kad jis su atsakovu būtų sutaręs ne tik dėl žodinės nuomos sutarties sudarymo apskritai, tačiau ir dėl to, kad, kaip teigia ieškovas, būtų siekta sudaryti būtent neterminuotą nuomos sutartį (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti, po 2019 m. lapkričio 12 d. ieškovo laiško dėl termino, vėlesniuose laiškuose (2019 m. lapkričio 13 d., 15-16 d.) termino klausimas keliamas nebebuvo, atsakovas į šį ieškovo klausimą neatsakė ir nuomos sutarties projekte ši grafa nebuvo užpildyta.
56. Pastebėtina ir tai, kad pats ieškovo 2019 m. lapkričio 12 d. elektroninis laiškas, klausiant kokiam terminui reikalingos patalpos, iš esmės reiškia, jog konkretus nuomos terminas turėjo būti šalių suderintas ir ši grafa turėjo būti užpildyta. Be to, 2.1 punkte numatyto sakinio konstrukcija, esant nurodytam „_______mėnesių terminui“, taip pat leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad sutartyje turėjo būti nurodytas konkretus mėnesiais apibrėžtas nuomos terminas (CPK 185 straipsnis). Tuo tarpu ieškovo teiginiai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė neterminuota nuomos sutartis, kuriuos jis iš esmės pateikė tik apeliaciniame skunde, laikytini ieškovo gynybine pozicija ir prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir esantiems įrodymams.
57. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino faktą, jog šalys nepasirašė patalpų perdavimo-priėmimo akto. Teigia, kad tai, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovui buvo perduotos nuomojamos patalpos atsakovui faktiškai jomis pradėjus naudotis. Šiems savo teiginiams pagrįsti ieškovas remiasi atsakovo 2019 m. lapkričio 15 d. elektroniniu laišku, kuriame atsakovas nurodė, kad „norėčiau jau vežti daiktus šiandien“, taip pat paties ieškovo 2019 m. lapkričio 16 d. SMS žinute atsakovui, kurioje ieškovas atsakovui nurodė ,,spyna viena nuimta, kitą, manau, pjauti reikės, arba už poros dienų kitus raktus gausiu. Galite tvarkytis.“. Be to, ieškovas pažymi, kad patalpų perdavimas atsakovui įvyko palikus raktus po durimis, kadangi dėl tarp šalių buvusio atstumo, tinkamai perduoti patalpas abiem šalims suderintu laiku objektyviai buvo neįmanoma.
58. CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomotojo pareiga perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, o CK 6.484 straipsnyje reglamentuojamos daikto neperdavimo nuomininkui pasekmės, kuriame numatyta, kad, neperdavus išnuomoto daikto, jo dokumentų ir priedų nuomininkui naudotis, šis turi teisę, inter alia, išsireikalauti tą daiktą arba atsisakyti sutarties. Pažymėtina, kad nei šiose, nei kitose bendrosiose nuomos santykius reglamentuojančiose CK normose nėra įtvirtinta imperatyvaus reikalavimo nuomojamą daiktą – šiuo atveju negyvenamąsias patalpas – perduoti nuomininkui pagal perdavimo–priėmimo aktą, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015). Dėl šios priežasties nuomos teisinių santykių šalys turi teisę susitarti dėl nuomos objekto (patalpų) perdavimo nuomininkui pagal perdavimo–priėmimo aktą, lygiai kaip ir faktiškai jį perduoti, t. y. nesurašant tokio akto, tačiau šiuo atveju pareiga įrodyti, kad patalpos buvo perduotos atsakovui tenka ieškovui (nuomotojui) (CPK 178 straipsnis). Taigi šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl to, ar tarp šalių buvo sudaryta žodinė negyvenamųjų patalpos nuomos sutartis, taip pat aktualūs ir šalių veiksmai patvirtinantys/paneigiantys nuomos objekto perdavimo ir atsakovo naudojimosi juo faktą.
59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo teigti, kad ieškovas įrodė, jog atsakovui buvo perduotos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir kad atsakovas jomis naudojosi.
60. Nors ieškovas teigia, kad atsakovo 2019 m. lapkričio 15 d. elektroninis laiškas, kuriame atsakovas nurodė, kad „norėčiau jau vežti daiktus šiandien“ patvirtina tai, kad atsakovas patalpas priėmė pradėjęs jomis faktiškai naudotis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio atsakovo laiško turinio lingvistinis aiškinimas atskleidžia ne realiai įvykusį faktą – daiktų atgabenimą į nuomojamas patalpas ir jų ten buvimą (taigi naudojimąsi patalpomis), tačiau tik atsakovo ieškovui pareikštą norą (siekį) atvežti daiktus į patalpas. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas būtent 2019 m. lapkričio 15 d. ar kitą dieną po to būtų pradėjęs naudotis patalpomis, juolab šias aplinkybes paneigia ir paties ieškovo 2019 m. lapkričio 16 d. SMS žinutė ,,spyna viena nuimta, kitą, manau, pjauti reikės, arba už poros dienų kitus raktus gausiu. Galite tvarkytis.“, kuri kaip tik parodo, kad dar net 2019 m. lapkričio 16 d. (po atsakovo elektroninio laiško, kad jis nori vežtis daiktus) patekimas į patalpas buvo apribotas.
61. Pažymėtina tai, kad nors tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, jog nuomos objektas faktiškai buvo sudarytas iš dviejų patalpų, tačiau pats ieškovas žodinės nuomos sutarties su atsakovu buvimo faktui pagrįsti rėmėsi nepasirašytu nuomos sutarties projektu, kuriame nuomos objektas – nuomojamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nurodytos tik kaip vienas turtinis vienetas, turintis vieną unikalų numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pačiam ieškovui iš esmės neneigiant, kad dalis patalpų nebuvo prieinama, kadangi būtų reikėję dar pjauti spyną arba ieškovas būtų gavęs kitus raktus nuo jų (2019 m. lapkričio 16 d. SMS žinutė), o nuomos objektas turėjo būti patalpos kaip vienas turtinis vienetas, spręstina, jog ieškovas neįrodė, kad jis perdavė nuomos objektu turėjusias būti patalpas atsakovui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad po šalių elektroninio susirašinėjimo 2019 m. lapkričio 15-16 d. spyna nuo vienų patalpų būtų buvusi nupjauta ar kad ieškovas būtų perdavęs raktą atsakovui (CPK 178 straipsnis).
62. Ieškovo teiginiai, kad jis patalpas atsakovui perdavė palikdamas raktus po patalpų durimis ir atsakovui tas buvo žinoma, nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas nenurodė, nei kada raktai buvo palikti po durimis, nei kaip atsakovas buvo informuotas apie šį galimą patalpų perdavimo būdą, todėl šie ieškovo argumentai nelaikytini pagrindžiančiais patalpų perdavimą atsakovui, taigi ir nepatvirtina žodinės nuomos sutarties su atsakovu egzistavimo. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių bendravimas (derybos) dėl nuomos sutarties sudarymo po 2019 m. lapkričio 16 d. iš esmės nutrūko, ieškovas tik 2019 m. gruodžio 18 d., t.y. po šiek tiek daugiau nei mėnesio laiko, kreipėsi į atsakovą, prašydamas nurodyti, kada gaus pasirašytą nuomos sutartį.
63. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas naudojosi patalpomis, kadangi ieškovas, atvykęs atsiimti patalpas, rado daiktų: kibirą, elektros skydinės dalis, nevertingus daiktus, tačiau šie ieškovo argumentai atmestini kaip neįrodyti. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų ne tik apie tai, kad tokie jo nurodomi daiktai apskritai buvo rasti patalpose, bet ir apie tai, kad šie galimai rasti daiktai priklausė būtent atsakovui. Pats ieškovas nurodė, kad jis kurį laiką negavęs nuomos mokesčio nuvyko į ginčo patalpas ir rado jas neužrakintas, kaip benamių vietą, todėl tai, kad galimai šie atsitiktiniai ir neidentifikuoti daiktai priklausė atsakovui, neįrodyta jokiais objektyviais įrodymais ir nepatvirtina atsakovo naudojimosi patalpomis fakto (CPK 178 straipsnis).
64. Tai, kad atsakovas neatsakė į ieškovo siunčiamus 2021 m. lapkričio 16 d., 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. vasario 5 d. elektroninius laiškus, kuriuose ieškovas nurodė lauksiantis pasirašytos nuomos sutarties ir nurodė apie susidariusį įsiskolinimą (2020 m. vasario 5 d. laiškas), savaime nereiškia, jog tokie atsakovo veiksmai (laiškų ignoravimas) patvirtina nuomos teisinių santykių tarp šalių buvimą, t.y. atsakovo pritarimą jiems, o ne reiškia tiesiog nutrūkusias derybas dėl patalpų nuomos.
65. Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).
66. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju tarp jo ir atsakovo, kaip fizinio asmens, susiklostė žodine sutartimi pagrįsti nuomos teisiniai santykiai dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Raugyklos g. 13, Vilnius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
67. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo atsakovui visas 1 131,70 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. Pasak ieškovo, byla buvo nesudėtinga, mažos apimties, jai nereikėjo daug specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, taip pat atsakovo ir trečiojo asmens atstovų darbo vieta ir bylos nagrinėjimo vietos sutapo (Vilnius), ginčo suma nebuvo didelė, todėl buvo pagrindas bylinėjimosi išlaidas mažinti. Be to, ieškovo teigimu, buvo pagrindas mažinti ir 266,20 Eur išlaidas už prieštaravimų parengimą, kadangi šis procesinis dokumentas nebuvo sudėtingas, o prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti buvo rengiamas dėl paties atsakovo aplaidumo. Ieškovas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 200 Eur išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje, kadangi, atsižvelgiant į teismo posėdžio trukmę bei į tai, kad atsakovą atstovavo advokato padėjėjas, šios išlaidos turėjo sudaryti ne daugiau 116,38 Eur.
68. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
69. Nustatyta, kad ieškovo 1 131,70 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sudaro: 266,20 Eur už prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimus, 363 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 302,50 Eur už tripliko parengimą, 200 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė įrodymus.
70. Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
71. Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį rekomenduotinas maksimalus dydis yra 2,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių); už tripliką – 1,5 (Rekomendacijų 8.3 punktas); už skolininko prieštaravimą dėl kreditoriaus pareiškimo – 0,25 (Rekomendacijų 8.7 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas). Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
72. Nagrinėjamu atveju teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2020 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir 2021 m. kovo mėnesiais, t.y. 2020 m. III, IV ir 2021 m. I ketvirčiais. 2020 m. III ketvirtį patirtos išlaidos už prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimus; 2020 m. IV ketvirtį patirtos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, o 2021 m. I ketvirtį – išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. kovo 23 d. teismo posėdyje.
73. Dėl 2020 m. III ketvirčio metu patirtų išlaidų Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 381 Eur; dėl 2020 m. IV ketvirčio metu patirtų išlaidų nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 m. II ketvirčio VDU, kuris buvo 1 398,50 Eur; dėl 2021 m. I ketvirčio metu patirtų išlaidų nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 m. III ketvirčio VDU, kuris buvo 1 454,80 Eur.
74. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju maksimalus rekomenduojamas išlaidų dydis už prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimus sudarytų 345,25 Eur (0,25 x 1 381 Eur); už atsiliepimą į ieškinį – 3 496,25 Eur (2,5 x 1 398,50 Eur); už tripliką – 2 097,75 Eur (1,5 x 1 398,50 Eur).
75. Nagrinėjamu atveju pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje apėmė bendrai 4 val. (2021 m. kovo 22 d. sąskaita faktūra VV 21/15). Vadovaujantis 2021 m. kovo 23 d. informacine pažyma 2021 m. kovo 23 d. teismo posėdis truko 1 val. 12 min. (nuo 9:02 iki 10:14), taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovą teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėjas, maksimalus atstovavimo teismo posėdyje išlaidų dydis sudarytų 116,38 Eur (0,1 x 1 454,80 Eur x 80/100) (Rekomendacijų 8.19, 5, 9 punktai). Tuo tarpu pasirengimo teismo posėdžiui valanda taip pat sudaro 116,38 Eur sumą (0,1 x 1 454,80 Eur x 80/100).
76. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, mastą, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus išlaidų maksimalius dydžius atskirai už kiekvieno procesinio dokumento parengimą, pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje trukmę, neturi pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad yra pagrindas mažinti atsakovui iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas.
77. Pažymėtina, kad tiek už atsiliepimo į ieškinį (363 Eur), tiek už tripliko parengimą (302,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos yra protingo ir pagrįsto dydžio, netgi ženkliai mažesnės negu galimi maksimalūs dydžiai, numatyti Rekomendacijose (atitinkamai 3 496,25 Eur už ieškinį ir 2 097,75 Eur už tripliką), todėl spręstina, kad šių išlaidų dydis atsakovo ir jo atstovo jau ir buvo sulygtas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nagrinėjamo ginčo pobūdį, kitas aplinkybes ir jų papildomai dar mažinti nėra pagrindo.
78. Tai, kad prašoma priteisti ieškinio suma yra mažesnė už atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, savaime taip pat nesudaro pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina tai, kad šalys, kreipdamosi į teismą turi įvertinti savo reikalavimų pagrįstumą, gebėjimą juos įrodyti ir numatyti tą aplinkybę, kad teisminio proceso metu bus/gali būti patiriamos papildomos – bylinėjimosi – išlaidos, kurias pralaimėjusiai bylą šaliai tektų atlyginti. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti proporcingas ieškinio sumai ir/ar jos neviršyti, todėl ieškovo argumentai, kad yra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas dėl to, jog ginčo suma yra mažesnė už patirtas bylinėjimosi išlaidas, atmestini kaip nepagrįsti.
79. Nors ieškovas nurodo, kad turėtų būti sumažintos bylinėjimosi išlaidos už prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimų parengimą dėl to, jog šio procesinio dokumento parengimas nėra sudėtingas, o ir išlaidos patirtos dėl paties atsakovo aplaidumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Nagrinėjamu atveju išlaidos už prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimų parengimą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, o įvertinus ir procesinio dokumento turinį, taip pat laikytina, kad jį parengti, išdėstyti argumentus reikėjo laiko, todėl spręstina, kad nėra pagrindo mažinti šių bylinėjimosi išlaidų. Aplinkybė, kad atsakovas prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti motyvavo tuo, jog jam faktiškai procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, o įteikti remiantis teisine fikcija (CPK 123 straipsnio 3 dalimi), ir teismas sprendė, kad yra pagrindas sutikti su atsakovo argumentais ir terminą atnaujinti, kadangi teismui kilo pagrįstų abejonių dėl kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo aplaidumo ar tyčinių veiksmų, sąmoningai leidžiant šioms išlaidoms atsirasti siekiant kitų, nei gynybos nuo ieškovo argumentų, tikslų. Atsakovo teisė procesinių dokumentų surašymui pasitelkti advokatą yra užtikrinta įstatymo, todėl tai, kad dėl to susidarė bylinėjimosi išlaidos ir vėliau, ieškovo ieškinio netenkinus, pastarasis atsakovui turi atlyginti šio viso teisminio bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra nulemta nepalankios bylos baigties ieškovui, teismui visapusiškai išnagrinėjus bylą.
80. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka, kad yra pagrindas mažinti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. kovo 23 d. teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad ši suma paskaičiuota už 4 val. (2021 m. kovo 22 d. sąskaita faktūra VV 21/15). Įvertinus tai, kad už atstovavimą teismo posėdyje, kuriame atsakovą atstovavo advokato padėjėjas, atsakovas turi teisę į 116,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, konstatuotina, kad likusi suma – 83,62 Eur (200 Eur – 116,38 Eur) apima pasirengimą teismo posėdžiui. Kadangi, kaip jau buvo minėta, pasirengimo teismo posėdžiui, kuriam atstovautų advokato padėjėjas, viena valanda sudarytų 116,38 Eur sumą, taigi už apytikriai 3 val. tai sudarytų 349,14 Eur sumą. Kadangi atsakovo prašoma suma už pasirengimą teismo posėdžiui sudaro 83,62 Eur, ji nelaikytina per didele ar nepagrįsta, dėl ko turėtų būti mažinama.
81. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir jas paskirstė teisingai – ieškovui priėmus nepalankų sprendimą, priteisė iš jo atsakovui visas šio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo sumažinti atsakovui iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylos baigties
82. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
83. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
84. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 650 Eur dydžio išlaidas ir prašo jas priteisti iš ieškovo.
85. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, atsakovo teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (7, 8.11 punktai), yra pagrįstos ir protingos, ieškovui iš atsakovo priteistina 650 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
86. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo M. Š., asmens kodas 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.