Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. G. ir asmens, kurio turtas konfiskuotas – P. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažinta kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto, pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajai J. G. paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu nuteistajai J. G. paskirta arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta 140 MGL (7 000 Eur) dydžio bauda bausmes visiškai sudedant ir nuteistajai J. G. paskirta galutinė subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė ir 140 MGL, t. y. 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų), dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, J. G. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jos faktinės gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirtos nuteistajai J. G. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šios pareigos:

- tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

- nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nuteistajai J. G. išaiškinta, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- nuteistajai J. G. 5 (penkerius) metus uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- konfiskuotas P. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Nuteistajai J. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu J. G. buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji:

1.1. 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 23 val. 00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentracijos kiekį iškvėptame ore, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo.

1.2. Be to, žinodama, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jai yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ketverius metus, ir būdama supažindinta su Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus oficialiu 2021 m. liepos 22 d. raštu, kuriuo buvo supažindinta su bausmės tvarka, teisėmis ir pareigomis, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2022 m. rugpjūčio 20 d. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Apeliaciniame skunde nuteistoji J. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje nurodytų nusikalstamos veikos aplinkybių nepatvirtina byloje esantys įrodymai, kiti surinkti duomenys. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas įrodymus šioje byloje vertino pažeisdamas minėtas baudžiamojo proceso nuostatas, juos vertino šališkai, už pagrindą imdamas tik dalį jų, neaptardamas jų patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti. Pagrindiniu įrodymų šaltiniu teismas laikė liudytojų parodymus, kurie yra iš esmės prieštaringi, neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau teismas, nepašalinęs esminių prieštaravimų, jais rėmėsi, kaip jau minėta rėmėsi tik jų dalimi, teismo nuomone patvirtinančiais nuteistosios kaltę, dėl to nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

2.2. Nuteistosios nuomone, pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas, kad „Kaltinamosios J. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat kritiškai vertina ir liudytojų P. K. ir K. L. parodymus. Įvykio metu tiek K. L., tiek P. K. vartojo alkoholį, o kaip matyti, iš policijos pareigūnės G. P. tarnybinio pranešimo, bei jos duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu, P. K., kuris įvykio metu prisistatė kaip automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, taip pat buvo neblaivus. Atitinkamai, bet kuriam iš jų vairavimas tokioje būsenoje būtų užtraukęs baudžiamąją atsakomybę, todėl jie yra suinteresuoti nenurodyti vairuotojo, kuris galėjo pasinaudoti P. K. priklausančiu automobiliu.“, neatmeta galimybės, kad automobilį galėjo vairuoti bet kuris iš paminėtų asmenų, todėl privalėjo itin visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylos įrodymus, kuriais remia būtent nuteistosios kaltę dėl pareikštų kaltinimų.

2.3. Nuteistoji nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, jai pareikštas kaltinimas nepagrįstai. Pažymi, jog nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), vakarojimo metu išėjo išmesti šiukšlių bei iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiimti savo asmeninius daiktus. Išmetusi šiukšles, iš automobilio pasiėmė „maudimuką“ ir „triusikėlius“, miške juos apsirengė ir, jau einant link įėjimo į prieplaukos teritoriją, prie vartų, ją sulaikė policijos pareigūnai. Labai išsigando dėl nepagrįsto kaltinimo, nesuprato kas vyksta, buvo apkaltinta vairavusi automobilį, ko nepripažino ir nepripažįsta. Išsigandusi nurodė, kad jai nėra žinoma kam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad tuo momentu, kuomet įlipo į automobilį pasiimti savo daiktų ir išlipo iš jo – ją pamatė liudytojai J., o policijos darbuotojai padarė išvadą, jog vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

2.4. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad liudytojai P. K. ir K. L., kurie vakarojo kartu su ja, nenurodė teismui, kad nuteistoji vairavo automobilį. Liudytojas K. L. patvirtino tai, kad nuteistoji buvo išėjusi išnešti šiukšlių ir skambino jam po 10-15 min., ir nuteistoji pasakė apie savo sulaikymą, per tokį laiką niekur nuvažiuoti ir parvykti nebūtį galėjusi. Nuteistoji nurodo, kad po skambučio K. L., skambino P. K., kuris atėjo aiškintis dėl jo mašinos. Deja, ir nuteistosios, ir minėtų liudytojų parodymai įvertinti kaip nepatikimi, kaip vengimas ir padėjimas išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal nuteistajai pareikštus kaltinimus.

2.5. Skunde pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis remiamas policijos darbuotojų K. N., G. P., liudytojų V. J. ir G. J. parodymais, kuriuos teismas laiko patikimais, atitinkančiais byloje surinktus objektyvius duomenis. Su tokia teismo išvada sutikti nėra pagrindo, kadangi šių asmenų parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, vieni yra šališki, kiti klysta, spėlioja, vengia nurodyti tikrąsias įvykio aplinkybes, kurios paneigia nuteistosios kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

2.6. Nuteistoji nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja K. N. parodė, kad ji, būdama Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini), tyrė šią bylą. 2022 m. rugsėjo 6 d. papildomai apeliantę apklausė įtariamąja, po apklausos kartu išėjo į lauką, kur neva tai nuteistoji jai prisipažino, jog vairavo mašiną būdama neblaivi, papasakojo, kokiu maršrutu važiavo, matė, jog liudytojas ją sekė iki (duomenys neskelbtini) teritorijos. Dėl to liudytoja surašė tarnybinį pranešimą ir jame detaliai nurodė, ką neva tai nuteistoji jai papasakojo. Byloje pateiktas K. N. 2022 m. rugsėjo 9 d. tarnybinis pranešimas (surašytas ne tuoj pat po nuteistosios menamo prisipažinimo, bet praėjus trims dienoms), kuriame nurodoma, kad apklausos metu nuteistoji kaltės dėl pareikšto įtarimo nepripažino, tačiau vėliau, išėjus kartu su nuteistąja iš kabineto į lauką, nuteistoji neva tai papasakojo liudytojai tikrąsias aplinkybes – pripažino vairavusi automobilį „(duomenys neskelbtini)“, būdama neblaivi, nusikalstamos veikos padarymo laiku važiavo iki „(duomenys neskelbtini)“ su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kadangi yra iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apylinkių nepažįsta, todėl neva nedetalizavo, kokiu tiksliai maršrutu važiavo. Taip pat papasakojo, kad važiuodama keliu kirto ištisinę liniją, tačiau jokių automobilių aplinkui nebuvo. Matė, kad iš paskos važiuoja automobilis, tačiau nekreipė į tai dėmesio. Atvažiavusi iki (duomenys neskelbtini), pamatė iš galo atvažiuojantį policijos pareigūnų ekipažą, todėl staigiai išlipo iš automobilio ir automobilio raktelius išmetė į šalia esančias marias. Skunde nuteistoji pažymi, kad šiai liudytojai neteikė jokio prisipažinimo. Teismo metu nurodė kad tyrėja, išėjus po apklausos į lauką, jai pareiškė, kad žino kaip viskas buvo ir įgarsino savo įvykių versiją, su kuria nuteistoji nesutiko. Savo versiją tyrėja pateikė kaip nuteistosios prisipažinimą, teismas šių aplinkybių neaptarė ir neįvertino. K. N. tarnybiniu pranešimu ir parodymais tikėti nėra pagrindo, kadangi jie nėra nuoseklūs esminėse aplinkybėse. K. N. tarnybiniame pranešime nurodė: „Kadangi nuteistoji yra iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apylinkių nepažįsta, todėl neva tai nedetalizavo, kokiu tiksliai maršrutu važiavo. Matė, kad iš paskos važiuoja automobilis, tačiau nekreipė į tai dėmesio.“ Teisme liudytoja jau nurodė: „Nuteistoji papasakojo, kokiu maršrutu važiavo, matė, jog liudytojas ją sekė iki (duomenys neskelbtini) teritorijos.“ Tyrėja, neva tai išgirdusi nuteistosios prisipažinimą, atpasakodama nuteistosios nurodytas esmines aplinkybes nurodo jas skirtingai, kas turėjo teismui sukelti rimtas abejones dėl šios liudytojos duodamų parodymų patikimumo. Minėti prieštaravimai duoda pagrindą manyti, kad nupasakotos įvykio aplinkybės yra sugalvotos pačios tyrėjos. Teismo dienai, duodama parodymus, ji bandė maksimaliai priderinti nuteistosios nebūtą prisipažinimą prie neva nustatytų byloje aplinkybių.

2.7. Nuteistoji skunde nurodo, kad policijos darbuotoja G. P. taip pat 2022 m. rugpjūčio 30 d. byloje apklausta liudytoja, pateikė paaiškinimą apie tai, kad P. K., tiriant vietoje įvykio aplinkybes, jai nurodė, kad neva tai nuteistoji jo paprašė duoti savo automobilį ir nuvykti iki degalinės, jis sutiko ir teigė, jog įspėjo nuteistąją, kad atsargiai vairuotų. Taip pat teigė, kad jam toliau leidžiant laiką laive, po kurio laiko, tiksliai neprisimena kada, į laivą grįžo nuteistoji ir pasakė, kad ją pagavo policija ir automobilio raktelius išmetė kažkur miške, nenurodydama kur. Taip pat P. K. nurodė, kad tai jau ne pirmas kartas, kuomet nuteistoji vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi ir už tai jau yra praradusi vairuotojo pažymėjimą. Menamą P. K. pasakojimą apie nuteistąją G. P. patvirtino teisme. Nuteistoji pažymi, kad P. K. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme nepatvirtino apie nuteistąją bendravęs su G. P.. Abiem atvejais jis nurodė, kad automobilio nuteistajai nedavė, kas galėjo važiuoti automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, jam nėra žinoma. G. P. parodymai nėra patikimi, kadangi ji suinteresuota bylos baigtimi, tačiau teismas jų nuodugniai neanalizavo ir nevertino. Policijos darbuotoja G. P. nuo pat pradžios dalyvavo įvykio aplinkybių fiksavime, pirminiame tyrime. Visi pokalbiai su asmenimis, buvusiais įvykio vietoje, buvo įrašomi ir filmuojami, tačiau esminio, neva tai pagrindžiančio nuteistosios kaltę, pokalbio su P. K. byloje nėra. G. P. teisme nurodė, kad visa aplinkybių tyrimo eiga buvo filmuojama kūno kameromis, o į klausimą kodėl nėra pokalbio įrašo su P. K. atsakyti nieko negalėjo. Nuteistoji pažymi ir tai, kad P. K. negalėjo G. P. sakyti, jog vienu metu, kuomet policijos darbuotojai aiškinosi įvykio aplinkybes, nuteistoji buvo grįžusi į laivą ir pranešusi P. K. apie savo ir automobilio sulaikymą, nes nuteistoji iš įvykio vietos pasitraukusi nebuvo iki to momento, kuomet policijos darbuotojai išvyko, pasišalinti jai nebuvo leista, buvo laikoma policijos automobilyje. Liudytojai K. L. ir P. K. byloje nurodė, jog apie nuteistosios sulaikymą ji abiem pranešė telefonu. Šis neatitikimas G. P. parodymuose negali būti vertinamas nereikšmingu, tačiau teismas to nevertino.

2.8. Skunde nurodoma, kad aptartų liudytojų (policijos darbuotojų) parodymų, kuriais iš esmės grindžiama nuteistosios kaltė dėl automobilio vairavimo esant neblaiviai, patikimumo ir tinkamumo vertinimas teisine prasme aktualus tuo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja tokią praktiką, jog nepriimtina kaip prieštaraujanti pagrindinėms proceso idėjoms bei teisinės valstybės principams situacija, kai procesą vykdantys subjektai (tyrėjai), turintys pareigą įrodinėti, gali būti vėliau apklausiami kaip liudytojai. Tyrėjas, kaip individualizuota procesinė figūra, negali būti apklausiamas kaip liudytojas toje pačioje byloje, nes toks asmuo nenustoja būti ikiteisminio tyrimo pareigūnu, kuriam uždėta įrodinėjimo našta. Įrodinėjimo subjektas negali pretenduoti į neutralumą ir objektyvumą. Taigi, teismas netinkamai vertino liudytojų K. N. ir G. P. parodymų neutralumą ir objektyvumą, todėl šių liudytojų parodymais nuosprendis remiamas nepagrįstai.

2.9. Nuteistoji nurodo, kad teismas liudytojo V. J. teisiamajame posėdyje duotus parodymus taip pat laikė nuosekliais ir patikimais, tačiau nuteistosios nuomone jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl jais remti apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo teisinga. 2022-08-21 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. J. paskutiniu sakiniu nurodė: „Pačio vairavimo fakto nei aš, nei mano sutuoktinė neužfiksavome, kadangi visą laiką telefonu kalbėjomės su policijos pareigūnais.“ Teisme V. J. pasakė, kad pamatyti kas vairavo automobilį buvo neįmanoma, kadangi buvo jau tamsu ir iš galo pamatyti kas vairavo – ar vyras, ar moteris, buvo neįmanoma. Dėl šių paties liudytojo nurodytų aplinkybių galima tik viena išvada – nei V. J., nei G. J. nematė, kas vairavo automobilį, tačiau savo parodymuose, prieštaraudamas pats sau V. J. nurodė: „Gerai įsidėmėjau merginą, kuri vairavo automobilį.“

2.10. Apeliantė skunde teigia, kad į bylą pateikti vaizdo kamerų įrašai paneigia V. J. teigimą, jog važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ paskui (duomenys neskelbtini) spalvos „(duomenys neskelbtini)“, nepamesdamas jo iš akių ir nesustodamas. Iš pateiktų įrašų pagal užfiksuotą laiką matyti, kad pradžioje automobiliai pravažiuoja pro antrą kamerą, o pravažiavimo skirtumas 18 sekundžių. Po to pravažiuoja pro pirmą kamerą, pravažiavimo skirtumas mašinų jau 32 sekundės. Imant už pagrindą V. J. nurodytą automobilių judėjimo greitį (20 km/h), tarp automobilių buvo susidaręs atstumas apie 178 metrus. Atsižvelgiant į tai, kad kelias į „(duomenys neskelbtini)“ miškingas ir vingiuotas, V. J. važiavęs „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu dar buvo sustojęs, yra objektyvus pagrindas teigti, kad šis liudytojas ir jo sutuoktinė sako netiesą – vis tik atitinkamą laikotarpį automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo dingęs iš jų akiračio. Automobilio dingimą iš liudytojų akiračio patvirtina ir tai, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme V. J. nurodė, kad jo sekamas automobilis važiavo be šviesų, tačiau iš byloje esančio 2022 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo bei vaizdo kamerų įrašų matyti, jog (duomenys neskelbtini) spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis pro vaizdo kameras važiuoja su šviesomis, ko liudytojai tvirtina nematę. Taigi, reziumuojant yra pagrindas konstatuoti, kad prieš automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ sustojant, jis buvo dingęs iš liudytojų V. ir G. J. akiračio tam tikrą laiką, kuris buvo pakankamas asmeniui, važiavusiam automobiliu iš jo išlipti, užgesinti šviesas ir pasišalinti. Apeliantė nurodo, kad kai ji įlipo į automobilį ir pasiėmė savo daiktus, ją jau išlipančią ir pamatė liudytojai, kurie vėliau be pagrindo užtikrintai tvirtino, kad automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ važiavo nuteistoji, kadangi išlipo iš jo. Beje, apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. J. liudytoja nebuvo apklausta, neapklausta ji ir teisme ir mano, kad to priežastis yra tai, kad neišdrįso meluoti, parodymus duoti atsisakė.

2.11. Skunde taip pat nurodoma, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairo ir vairuotojo durelių vidinės rankenos buvo paimtos nuoplovos, tačiau atlikti tyrimo niekas nesivargino, nors tyrimo rezultatai galėjo būti esminis nuteistosios kaltės paneigimas, nes, kaip teigia nuteistoji skunde, nei vairuotojo durelių rankenos, nei vairo išlipdama iš automobilio nelietė. Apeliantės nuomone, pareigūnų šališkumą, įvykio aplinkybių aplaidų fiksavimą, atmestinį aplinkybių vertinimą, patvirtina jau vien tai, kad prielaidą, jog ji vairavo automobilį, pirminiuose procesiniuose dokumentuose įvardina kaip nustatytą ir patvirtintą faktą, nors formaliai vertinant niekas nematė jos vairuojančios automobilio „(duomenys neskelbtini)“, nes ji jo paprasčiausiai nevairavo. Nuteistoji nurodo, kad dėl tos aplinkybės, jog ji praeityje yra vairavusi transporto priemonę būdama neblaivi ir už tai bausta, į jos paaiškinimus apie įvykio aplinkybes niekas nekreipia dėmesio. Taip pat pažymi, kad už ankstesnius suklydimus jau yra atlikusi bausmes, tačiau net ir šioje dalyje teismas ja nepatikėjo – skyrė bausmę, subendrindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtą 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą bausmes visiškai sudedant ir paskyrė galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę ir 140 MGL, t. y. 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) dydžio baudą, nors 7 000 Eur baudą, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu, nuteistoji seniai sumokėjo.

3. Apeliaciniame skunde liudytojas P. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendį dalyje pakeisti, panaikinti sprendimą dėl jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

3.1. Apeliantas skunde nurodė, kad nuosprendyje konstatuota, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistoji padarė vairuodama jam – liudytojui P. K., nuosavybes teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas nurodė, kad automobilyje paliko raktelius, kadangi aikštelė buvo saugoma ir nežino, kas galėjo pasinaudoti jo automobiliu, tačiau teismas liudytojo nurodytas aplinkybes vertina kaip bandymą sušvelninti savo padėtį bei išvengti automobilio konfiskavimo. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytoja G. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, davė vieningus ir analogiškus parodymus apie tai, jog liudytojas P. K. įvykio metu jai nurodė, kad nuteistoji paprašė duoti automobilį nuvažiuoti iki degalinės, o jis sutiko, o taip pat liudytojai nurodė, kad moteris ne pirmą kartą vairuoja būdama neblaivi. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad liudytoja apklausta pareigūnė G. P. turi suinteresuotumą apkalbėti tiek nuteistąją, tiek liudytoją ar kitus asmenis, kurie įvykio metu buvo kartu su nuteistąja. Teismo vertinimu, liudytojas, kaip automobilio savininkas, po to, kai su nuteistąja kartu vartojo alkoholinius gėrimus, automobilyje palikęs raktelius ir davęs leidimą akivaizdžiai neblaiviai nuteistajai pasinaudoti savo automobiliu, neabejotinai suvokė, kad automobilis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, todėl automobilis turi būti konfiskuojamas.

3.2. Apelianto nuomone, teismas, nuspręsdamas konfiskuoti jo automobilį, rėmėsi pareigūnės G. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, liudytojo parodymus, duotus teisme atmetė ir įvertino kaip ketinimą sušvelninti savo kaltę bei išvengti automobilio konfiskavimo. Apeliantas pažymi, kad parodymus yra davęs ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, niekada nuteistajai neleido, nedavė leidimo akivaizdžiai neblaiviai pasinaudoti jo automobiliu, to apie liudytoją negalėjo pasakyti ir nepasakė pati nuteistoji, nes taip nebuvo.

3.3. Liudytojas nurodo, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nurodė, kad automobilio nuteistajai nedavė, neleido juo pasinaudoti, kas galėjo važiuoti automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, jam nėra žinoma. G. P. parodymai nėra patikimi, kadangi ji suinteresuota bylos baigtimi, tačiau teismas jų nuodugniai neanalizavo ir nevertino. Liudytojo asmenį ir neva tai jai duotus paaiškinimus dėl neblaivios nuteistosios vairavimo automobilio, tyrėja įvardino kaip priemonę nuteistosios kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodymui. Visi pokalbiai su asmenimis, buvusiais įvykio vietoje, buvo įrašomi ir filmuojami, tačiau esminio, neva tai pagrindžiančio liudytojo neteisėtų veiksmų atlikimą pokalbio su G. P. byloje nėra. G. P. teisme nurodė, kad visa aplinkybių tyrimo eiga buvo filmuojama kūno kameromis, o į klausimą kodėl nėra pokalbio įrašo su liudytoju, atsakyti nieko negalėjo. Apeliantas pažymi ir tai, kad jis negalėjo G. P. sakyti, jog nuteistosios sulaikymo metu ji buvo grįžusi į laivą ir pranešė jam apie automobilio sulaikymą. Nuteistoji jam skambino telefonu, į laivą jos sulaikymo metu nebuvo atėjusi, tai patvirtino ir liudytojas K. T.

3.4. Apelianto nuomone, jei jau G. P. teigia, kad jis buvo girtas, nėra pagrįsta ir pateisinama baudžiamojo proceso prasme imti už pagrindą girto asmens pasakojimus ir jais vadovautis reiškiant kaltinimą kitam asmeniui, po to dar apkaltinti patį asmenį neteisėtų veiksmų, apie kuriuos neva tai pasakojo, atlikimu. Apelianto manymu, tai turi būti patvirtinta kitais objektyviais duomenimis. Vadovautis girto asmens, kuris iškreiptai suvokia ir vertina aplinką, neadekvačiai vertina ir savo, ir kitų aplinkinių veiksmus, kurio pasakojimai negali atspindėti tikrovės, realių įvykių raidos, parodymais nėra jokio pagrindo.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistosios gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios ir liudytojo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistosios J. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, asmens, kurio turtas konfiskuotas, P. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl nuteistosios J. G. apeliacinio skundo

6. Pagal BPK reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles ir teismų praktiką, baudžiamajame procese yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad visos įrodymų rūšys yra vienodos, jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-113/2013, 2K-495-697/2015, 2K-138-489/2022). Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad apylinkės teismas baudžiamąją bylą ištyrė, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai nuteistosios J. G. veiksmus kvalifikavo pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi ir vengė neblaivumo patikrinimo. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad, sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

10. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ginčo dėl to, jog nuteistoji vengė neblaivumo patikrinimo, nėra. Šią aplinkybę betarpiškai patvirtina byloje esančio 2022 m. rugpjūčio 29 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kurio duomenimis nuteistoji į policijos pareigūnų jai kelis kartus užduotą klausimą, ar ši sutinka pasitikrinti savo blaivumą, atsako, jog to daryti neketina (1 t., b. l. 75-80). Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pati nuteistoji. Remiantis jos pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, policijos pareigūnai jai „siūlė pūsti“, tačiau ji pasakė „nepūsiu“. 2022 m. rugpjūčio 20 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nuteistajai J. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, taip pat nurodyta, kad nuteistoji negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą, be to, užfiksuota ir ta aplinkybė, kad nuteistoji tikrintis blaivumą atsisakė (1 t., b. l. 33). Nuteistosios atsisakymas tikrintis blaivumą taip pat užfiksuotas ir kituose baudžiamosios bylos rašytiniuose įrodymuose, t. y. tarnybiniuose pranešimuose, įtariamojo ir liudytojo apklausos protokole bei pirmosios instancijos teisme liudytojos G. P. užfiksuotose parodymuose.

11. Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos duomenimis, vertinamo įvykio metu liudytojas V. J. su šeima, važiuodami automobiliu (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai manevruojantį, t. y. važiuojantį be šviesų, kelis kartus išvažiavusį prieš eismą, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie ką pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112, ir nusekė minėtą automobilį iki (duomenys neskelbtini), kur automobilis sustojo ir iš jo išlipo moteris, kaip vėliau paaiškėjo – nuteistoji J. G.. J. G. išlipusi iš automobilio, nuėjo link miško, kur ir buvo sulaikyta atvykusių policijos pareigūnų. Liudytojas V. J. patvirtino atvykusiems ir nuteistąją sulaikiusiems policijos pareigūnams, kad būtent ją matė išlipančią iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės. Liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad moteris, t. y. J. G., atrodė akivaizdžiai neblaivi, elgėsi neadekvačiai (1 t., b. l. 64-66). Šiuos savo parodymus liudytoja patvirtino ir duodama parodymus pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 41-44). Taip pat ir liudytojo V. J. žmona G. J., surašydama 2022 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinimą, nurodė, kad „sustojus automobiliui, išlipo svirduliuojanti moteris“ (1 t., b. l. 32). Pažymėtina, kad alkoholio vartojimo fakto neneigia ir pati nuteistoji, kaip nurodė ją sulaikiusiems pareigūnams, alkoholį vartojo ne mažiau kaip valandą prieš sulaikymą (1 t., b. l. 75-80).

12. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, J. G. neneigiant atsisakymo tikrintis savo neblaivumą fakto, šią aplinkybę betarpiškai patvirtinant tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pagrindo abejoti J. G. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nėra. Vien tik faktas, jog ji atsisakė tikrintis savo neblaivumą, kai to ji buvo paprašyta policijos pareigūnų, leidžia pagrįstai spręsti, jog ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą komentuojamame straipsnyje.

13. Klausimas dėl J. G. atsisakymo tikrintis neblaivumą apeliaciniame skunde nekeliamas. Nesutinkama tik su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybe, kad J. G. vairavo automobilį būdama neblaivi, teigiant, jog šį faktą patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, nes ji automobilio nevairavo. Ir vis tik, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, su tokiais apeliacinio skundo motyvais nesutiktina.

14. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad „bet kuriam iš jų vairavimas tokioje būsenoje būtų užtraukęs baudžiamąją atsakomybę, todėl jie yra suinteresuoti nenurodyti vairuotojo, kuris galėjo pasinaudoti P. K. priklausančiu automobiliu“, neatmetė galimybės, kad automobilį galėjo vairuoti bet kuris iš paminėtų asmenų. Darytina išvada, kad šis apeliantės teiginys yra tik jos gynybinė pozicija, išimta iš teismo procesinio sprendimo motyvų konteksto, stengiantis paneigti savo kaltę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje esančių surinktų įrodymų visumą, pagrįstai nusprendė, kad būtent J. G., būdama neblaivi, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Šią aplinkybę visų pirma patvirtina liudytojų V. ir G. J. parodymai, apklausų protokolai, paaiškinimas, kurie pirmieji pamatė įtartinai manevruojantį automobilį, apie tai pranešė bendruoju pagalbos centro telefono numeriu, paprašyti, sekė automobilį iki jo sustojimo vietos, matė nuteistąją išlipančią iš automobilio vairuotojo pusės, sulaukė policijos pareigūnų, atvykusių iki automobilių sustojimo vietos ir nurodė pareigūnams nuteistąją, kaip asmenį, vairavusį automobilį. Iš 2022 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad G. J. policijos pareigūnams įvykio vietoje nurodė, kad prieš pat jiems atvykstant, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sustojo ir iš jo išlipo moteris, kuri nuėjo link miško, policijos pareigūnams sulaikius moterį, G. J. patvirtino, kad tai yra ta pati, automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavusi, moteris, kuri, kaip paaiškėjo, yra J. G. (1 t., b. l. 31). Taip pat G. J. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog važiuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai važiuojantį „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) spalvos ((duomenys neskelbtini)) automobilis važiavo be šviesų bei įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, važiavo iš paskos, pranešė policijai. Sustojus automobiliui, išlipo svirduliuojanti moteris, atvažiavo pareigūnai ir svirduliuojančią moterį sulaikė (1 t., b. l. 32). Liudytojas V. J., apklaustas 2022 m. rugpjūčio 21 d., nurodė, kad apie 23 val. (duomenys neskelbtini) pamatė (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris įtartinai manevravo, t. y. automobilio šviesos nebuvo įjungtos, automobilis kelis kartus išvažiavo prieš eismą, vis sulėtindavo greitį, sustodavo ir vėl pradėdavo važiuoti, visą laiką važiavo iš paskos ir nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos numeriu, kad pranešti apie įvykį. Automobilį sekė iki (duomenys neskelbtini), kur minėtas automobilis sustojo, iš vairuotojo vietos išlipo moteris, kuri svyruodama nuėjo link miško, atvykusiems pareigūnams nurodė, kur nuėjo moteris, pareigūnai po kelių minučių parėjo su ta pačia moterimi, kuri vairavo automobilį (1 t., b. l. 43-46). Apklausiamas 2023 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio metu, liudytojas V. J. nurodė, kad važiuodamas su šeima (duomenys neskelbtini), pastebėjo (duomenys neskelbtini) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, važiuojantį be šviesų, kuris sustovinėdavo vidury važiuojamosios dalies, įvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą. Paskambino policijai, prašė važiuoti iš paskos, tai ir važiavo iš paskos. Liudytojas nurodė, kad automobilis nebuvo dingęs iš akiračio. Išlipo mergina ir nuėjo kažkur į miškelį link prieplaukos, išlipusi rankose nieko neturėjo, išlipo ir sunkiai bandė eiti. Nurodė, kad įsidėmėjo, kaip atrodė mergina, nurodė nuteistąją, gali patvirtinti, kad tai ta pati mergina. Liudytojas nurodė, kad nuteistoji sunkiai valdė automobilį. Taip pat nurodė, kad matė, kas vairavo automobilį, kai mašina sustojo, iš vairuotojo pusės išlipo nuteistoji (2 t., b. l. 41-44). Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojo V. J. parodymus, atmeta kaip nepagrįstą nuteistosios nurodytą aplinkybę, kad V. J. ir jo žmona G. J. nematė, kas vairavo automobilį, kadangi liudytojas V. J. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, jog matė, kad iš sustojus automobiliui, iš vairuotojo pusės išlipo nuteistoji.

16. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir liudytojos G. P. parodymai. Iš 2022 m. rugpjūčio 21 d. G. P. surašyto tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad pranešėjas V. J. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo prieš eismą, be įjungtų šviesų. Pranešėjas automobilį sekė iki (duomenys neskelbtini), kur automobilis sustojo ir iš jo išlipo moteris, kuri policijos pareigūnų buvo sulaikyta miške, kaip vėliau nustatyta, J. G.. Moteris teigė, jog automobilio nevairavo, jog nežino, kam jis priklauso, pasitikrinti blaivumą kategoriškai atsisakė (1 t., b. l. 6-7). Remiantis liudytojos G. P. parodymais, duotais 2022 m. rugpjūčio 30 d., nustatyta, kad pranešėjas iš karto patvirtino, kad sulaikyta moteris yra ta pati, kuri vairavo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, paklausus moters apie įvykio aplinkybes, moteris nurodė, kad nieko nežino, pati automobilio nevairavo, nežino kam jis priklauso, moteris atsisakė tikrintis blaivumą, net ir nurodžius, kad atsisakymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Be to, automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ priekyje esančioje daiktadėžėje buvo rastas pažymėjimas su J. G. asmens duomenimis. Vėliau prie jos ir jos kolegos priėjo vyriškis, kuris prisistatė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininku, nuo jo sklido alkoholio kvapas, paklausus, kaip jo automobilis atsidūrė pas J. G., vyriškis nurodė, kad J. paprašė jo duoti savo automobilį nuvykti iki degalinės, vyriškis sutiko ir teigė, kad įspėjo ją vairuoti atsargiai. Vyriškis nurodė, kad po kurio laiko į laivą grįžo J., kuri nurodė, kad ją pagavo policija, automobilio raktelius ji išmetė kažkur miške, policijos pareigūnai nori nutransportuoti jo automobilį. Taip pat vyriškis nurodė, kad tai jau ne pirmas kartas, kada J. vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi ir už tai jau yra praradusi vairuotojo pažymėjimą (1 t., b. l. 64-66). Apklausta 2023 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio metu, liudytoja G. P. nurodė, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), pamatė pareigūnus, kurie jau buvo sulaikę moterį, klausė, ar ji vairavo, sakė, kad ne, matėsi, kad buvo apsvaigusi. Moteris sakė, kad nežino, kam priklauso automobilis, blaivumo pasitikrinti nesutiko net ir įspėta dėl atsakomybės. Paklausus, iš kur jos pažymėjimas atsirado automobilio daiktadėžėje, nurodė, kad gal kažkas įdėjo. Vėliau atėjo apsvaigęs vyras, nurodė, kad yra automobilio savininkas. Vyras nurodė, kad moteris paprašė jo duoti automobilį nuvažiuoti iki degalinės ir jis sutiko. Vyras nurodė, kad moteris jau ne pirmą kartą vairuoja neblaivi. Liudytoja atsiminė kaip atrodė moteris, nurodė, kad tai nuteistoji. Liudytoja G. P. patvirtino, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė aplinkybes ir patvirtino savo, ikiteisminio tyrimo metu duotus, parodymus (2 t., b. l. 41-44).

17. Be to, liudytojos K. N. 2022 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime dėl J. G. nurodyta, kad po atliktos 2022 m. rugsėjo 6 d. nuteistosios apklausos, pastaroji pasiūlė tyrėjai išeiti į lauką, nurodė, kad „papasakos ne protokolui“. Nuteistoji tyrėjai nurodė, kad vairavo, būdama neblaivi, automobilį ir tame nemato nieko blogo, nurodė, kad važiavo iki (duomenys neskelbtini) automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistoji taip pat nurodė, kad važiuodama (duomenys neskelbtini), kirto ištisinę liniją, tik paskui pastebėjo, kad iš paskos važiuoja dar vienas automobilis, bet galvojo, kad pastarasis irgi važiuoja į (duomenys neskelbtini), todėl nekreipė į tai dėmesio. Atvažiavusi iki (duomenys neskelbtini) pamatė iš galo atvažiuojantį policijos pareigūnų ekipažą, todėl staigiai išlipo iš automobilio, o jo raktelius išmetė į šalia esančias marias (1 t., b. l. 83-84). Apklausiama 2022 m. gruodžio 12 d. teisiamajame posėdyje, liudytoja K. N. nurodė, kad nuteistoji po papildomos apklausos pasakė, kad vairavo automobilį, nurodė, kokiu maršrutu, nurodė, kad nori išvengti atsakomybės, matė, kad ją sekė, taip pat nurodė, kad bijojo prisipažinti. Kai vyko nuteistosios apklausa, jos kūno kalba buvo įdomi, ji keletą kartų apžiūrėjo ar filmuojama, klausė, ar tai daroma. Liudytoja teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nuteistosios parodymus smulkiai surašė savo tarnybiniame pranešime, nes nuteistoji nurodė, kad pasakys aplinkybes ne protokolui, tarnybinį pranešimą surašė po trijų dienų dėl didelio darbo krūvio (2 t., b. l. 29-31). Teisėjų kolegija, susipažinusi su liudytojos K. N. parodymais ir tarnybiniu pranešimu, atmeta kaip nepagrįstą apeliantės skundo teiginį, kad šios liudytojos parodymais tikėti nėra pagrindo, priešingai nei nurodo apeliantė, liudytojos K. N. parodymai esminėse aplinkybėse yra nuoseklūs.

18. Netikėti aukščiau aptartų liudytojų parodymais pagrindo nėra. Nei policijos pareigūnai, nei liudytojas V. J., nei jo žmona G. J. iki komentuojamo įvykio nepažinojo nuteistosios, taigi, jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai galėtų melagingai apkalbėti J. G., byloje nenustatyta. Liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, jog būtų turėję bent kokį pagrindą apkalbėti nuteistąją, o nuteistosios nurodomas suinteresuotumas vien todėl, kad liudytojos K. N. ir G. P. yra policijos pareigūnės, yra niekuo nepagrįstos prielaidos. Taigi, liudytojų suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi teisėjų kolegija neįžvelgia. Priešingai nei nurodoma nuteistosios apeliaciniame skunde, liudytojų K. N., V. J. ir G. P. parodymai buvo detalūs ir nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, jie iš esmės atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl nesivadovauti šių asmenų parodymais, sprendžiant J. G. kaltės klausimą, nėra pagrindo. Be to, įvertinus išdėstytą, apeliantės teiginys, kad G. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta, nes neišdrįso meluoti ir todėl atsisakė duoti parodymus, vertintinas kaip deklaratyvus, išreiškiantis jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstą subjektyvią nuteistosios nuomonę.

19. Be to, patį automobilio vairavimo faktą patvirtina 2022 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyti peržiūrėti vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini) teritorijos (1 t., b. l. 70-74). Minėtame protokole neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 23 val., automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo vairuojamas, taip pat kad jį iš paskos sekė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kaip nustatyta bylos duomenimis, vairuojamas liudytojo V. J., po kurių nuvažiavimo buvo užfiksuoti važiuojantys ir du policijos pareigūnų automobiliai, kas atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

20. Tuo tarpu nuteistosios parodymai neatitiko byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei buvo prieštaringi. Tikėti tokiais nuteistosios parodymais, atsižvelgiant dar ir į tai, jog įvykio metu ji neigė vairavusi automobilį, ir jų pagrindu konstatuoti jos nekaltumą, nėra pagrindo. Juo labiau, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti šiuo konkrečiu atveju pakanka vien tik fakto, kad paprašyta pasitikrinti savo neblaivumą, J. G. tai padaryti atsisakė, tokiu būdu vengdama neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai – nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, elgesys neadekvatus.

21. Be to, kaip užfiksuota 2022 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriame apžiūrėti ir aprašyti policijos pareigūnų kūno vaizdo kameros įrašai, nustatyta, kad nuteistoji, ją sulaikiusiems pareigūnams nurodė, kad automobilis yra ne jos, keletą kartų paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, atsakė „o galim susitvarkyt biškeli be to“, paklausta, kaip jos pažymėjimas atsirado automobilyje, J. G. nurodė „nežinau, gal pažįstamas kažkoks įdėjo“, pasitikrinti blaivumą atsisakė keletą kartų, net ir išaiškinus apie gresiančią atsakomybę, be to, nurodė, kad „aš nevairavau, aš turiu labai gerą advokatą“ (1 t., b. l. 75-80). J. G., 2022 m. rugpjūčio 23 d. apklausta kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad įvykio dieną kartu su K. vartojo alkoholinius gėrimus jam priklausančioje (duomenys neskelbtini), apie 23 val. sugalvojo išnešti šiukšles, ėjo miškeliu iki šiukšlių konteinerio, beeinant, ją pakvietė policijos pareigūnai, kurie paprašė jos pasitikrinti neblaivumą. Nesupratusi, kas vyksta, ji atsisakė tikrintis neblaivumą, pareigūnai ją informavo, kad ji vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pagalvojo, kad tai netiesa, nes jokios transporto priemonės nevairavo, kadangi neturi automobilio ir vairuotojo pažymėjimo. Kiek jai žinoma, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priklauso P. K., tačiau ji su P. nėra draugai, tik pažįstami (1 t., b. l. 162-164). Papildomos apklausos, vykusios 2022 m. rugsėjo 6 d., metu nuteistoji nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. ją iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ paėmė K. draugas, kurio vardo nežinojo, su savo automobiliu ir nuvežė į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), tas draugas atvežė ją ir išvažiavo, ji nuėjo paimti šiukšlių ir prisiminė, jog K. draugui P. priklausančiame automobilyje buvo palikusi savo asmeninius daiktus, todėl nuėjo iki P. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo neužrakintas, ir pasiėmė savo asmeninius daiktus. Jai buvo žinoma, kad automobilis priklauso P. ir į automobilį pasiimti daiktų ėjo jo žinioje, automobilio nevairavo (1 t., b. l. 170-172). Apklausiama 2023 m. vasario 8 d. teisiamajame posėdyje, nuteistoji nurodė, kad vakarojo, išėjo išnešti šiukšlių ir pasiimti asmeninių daiktų. Pamatė policiją, išsigando, klausė, ar vairavo, ji pasakė, kad ne. Pareigūnai jai siūlė pasitikrinti blaivumą, ji nesutiko. Nuteistoji nurodė, kad pirma skambino K., o paskui P.. Nuteistoji taip pat nurodė, kad atvažiavo kartu su P., jie abu iš (duomenys neskelbtini), važiuodami, vartojo alkoholį, tuo metu bendravo su K., visada vairuodavo blaivi. Nuteistoji nurodė, kad jos manymu liudytojui V. J. pasirodė, kad ji vairavo automobilį, gal jis matė kitą automobilį. Nuteistoji parodė, kad pareigūnė jai pasiūlė eiti parūkyti kai pati nerūko, pradėjo pasakoti įvairias istorijas, papasakojo kaip jai atrodo, nuteistoji su ja per daug nešnekėjo ir gal jai atrodė, kad nuteistoji jai taip pasakė. Taip pat nurodė, kad N. neprisipažino vairavusi, mano, kad gal ji tikėjosi ir norėjo, kad pasakytų. Be to, nuteistoji nurodė, kad dėl G. P. gal pajuokavo, neatsimena (2 t., b. l. 56-63).

22. Liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 23 d. duodamas parodymus, nurodė, kad automobilio raktus buvo palikęs automobilyje, J. G. pažįsta minimaliai, nes ji yra K. draugė, tą vakarą kartu buvo ir J., kuri galėjo žinoti, kad jo automobilis yra atrakintas, o raktai yra automobilyje, J. kažkuriuo metu išėjo, tačiau kur ir kiek laiko, nurodyti negali, kad jo automobilį nori nutransportuoti policijos pareigūnai, sužinojo iš K., kuriam telefonu pranešė J. ir tik nuėjęs prie automobilio sužinojo, kad J. vairavo jam priklausantį automobilį (1 t., b. l. 49-52). Apklaustas 2022 m. gruodžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. K. nurodė, kad raktelius paliko automobilyje, nes teritorija saugoma. Sėdėjo, vakarojo, buvo ir J., paskui sulaukė skambučio, kai J. G. paskambino buvo tamsu, po 22 val. J. buvo kažkur išėjusi, atėjo iki savo automobilio, pamatė, kad nutempinėja. Liudytojas nurodė, kad nežinojo, jog jo automobiliu naudojosi. Tą dieną J. G. neprašė pavairuoti automobilio. Vakarojo kartu – jis, K., kaimynas ir J. G., jie yra draugai. Nurodė, kad nežino, ar naudojosi kažkas automobiliu, nematė, kad būtų naudojamasi, kiek jam žinoma, negalėjo niekas naudotis (2 t., b. l. 29-31).

23. Liudytojas K. L. 2023 m. vasario 8 d., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, parodė, kad buvo kartu, šventė, galėjo būti 2022 m. rugpjūčio 20 d., J. surinko šiukšles išnešti ir už kokių 15 min. skambino, kad policija atvažiavo, kad reikia pagalbos, paprašė ateiti, jis netikėjo, padėjo ragelį, nuėjo P.. Mano, kad nuteistoji jam paskambino pirmam iš jų kompanijos, o paskui paskambino P. ir jis nuėjo. Liudytojas nurodė, kad jokio klabėjimo apie vairavimą nebuvo, jis viską sužinojo tik ryte (2 t., b. l. 56-63).

24. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent nuteistosios ir liudytojo P. K. parodymai šioje baudžiamojoje byloje yra prieštaringi, šališki, nuolat kintantys, neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apeliantės kaltės ir tėra nuteistosios ir jos gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, byloje esančiais įrodymais (vaizdo įrašų medžiaga) neginčijamai užfiksuotas pats automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimas. Liudytojas V. J. ir jo žmona G. J. sekė automobilį iki pat jo sustojimo ir matė bei policijos pareigūnams nurodė, kad iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pusės išlipo būtent nuteistoji. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad tiek pati nuteistoji, tiek liudytojai P. K. ir K. L. nurodo, kad nuteistoji J. G. buvo pasišalinusi iš vakarojimo vietos, pati nuteistoji nurodo, kad buvo automobilyje tik pasiimti savo asmeninius daiktus, abu paminėti liudytojai tvirtina, kad iš nuteistosios sužinojo, kad dėl aptariamo įvykio atvyko policija. Be to, nei nuteistoji, nei liudytojas P. K. nenurodo kito asmens, galėjusio vairuoti automobilį, o nuteistosios parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, jog liudytojas V. J. galėjo suklysti ir galbūt matė visai kitą automobilį, vertinti kaip deklaratyvūs nuteistosios teiginiai.

25. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad byloje nėra esminių, nuteistosios kaltę galinčių paneigti įrodymų – G. P. ir P. K. pokalbio įrašo bei nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ paimtų nuoplovų tyrimų rezultatų. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad šios aplinkybės buvo tiriamos ir pirmosios instancijos teisme. Dėl liudytojų G. P. ir P. K. pokalbio įrašo nebuvimo, liudytoja G. P. 2023 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kai prie jos ir jos kolegos priėjo vyriškis, prisistatęs automobilio savininku, šio vyriškio parodymai su kūno kameromis galėjo būti ir neužfiksuoti, nes viskas jau buvo kaip ir pasibaigę (2 t., b. l. 41-44). Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodė, kad su moterimi dėl jos neblaivumo procesinių veiksmų atlikti negalėjo, todėl jai įteikė šaukimą atvykti sekančią dieną į policijos komisariatą, atvyko tralas, kuris nutransportavo automobilį, po to liudytoja su kolega automobilyje toliau atlikinėjo procesinius veiksmus, kuomet prie jų priėjo vyriškis, prisistatęs automobilio savininku (1 t., b. l. 64-66). Dėl nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ paimtų nuoplovų tyrimų rezultatų nebuvimo baudžiamojoje byloje, pažymėtina, kad 2023 m. vasario 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, prokurorė baigiamųjų kalbų metu, pasinaudodama atsikirtimų, pastabų teise, nurodė, kad buvo nutarta neatlikinėti tyrimo, nes automobilį buvo vairavę tiek nuteistoji, tiek liudytojas P. K. ir jų abiejų pėdsakai likę, todėl gauti duomenys nebūtų objektyvūs (2 t., b. l. 56-63).

26. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dingimo atitinkamą laikotarpį iš liudytojo V. J. akiračio nepaneigia nuteistosios vairavimo, esant neblaiviai. Apeliaciniame skunde nurodyti automobilių važiavimo laiko, greičio ir atstumo paskaičiavimai yra subjektyvus nuteistosios vertinimas, be to, priešingai nei nurodo nuteistoji skunde, liudytojas V. J. nurodė, kad jis nebuvo sustojęs ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo dingęs iš jo akiračio. Apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dingimą iš liudytojo V. J. akiračio patvirtina ir ta aplinkybė, kad liudytojas V. J. nurodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važiavo be šviesų, o iš byloje esančio 2022 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo bei vaizdo kamerų įrašų matyti, jog (duomenys neskelbtini) spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis pro vaizdo kameras važiuoja su šviesomis. Teisėjų kolegijos nuomone, ši apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė taip pat nepaneigia nuteistosios vairavimo, esant neblaiviai. Pažymėtina, kad vaizdo kameromis užfiksuota tam tikra važiuojamojo kelio atkarpa, liudytojas V. J. teigė, kad pamatė įtartinai manevruojantį automobilį be šviesų ir pranešė apie tai bendruoju pagalbos telefonu, todėl darytina išvada, kad nuteistoji kažkuriuo metu, važiuodama automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, įjungė automobilio šviesas.

27. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

28. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

29. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio matyti, kad J. G. buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, J. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams (1 t., b. l. 105-118). Nustatyta, kad šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nepaisant to, kad buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė, ir žinodama apie ją, J. G. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 23 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišliai kalbėjo ir neadekvačiai elgėsi. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas J. G. pagrįstai pripažino kalta ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo, nes nustatyta, kad jai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemonę, tačiau, ji šios priemonės nevykdė, nes buvo sulaikyta, vairuojanti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. G. veiksmuose yra visi būtini BK 243 straipsnio ir 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Pripažindamas J. G. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino, laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl J. G. kaltės bei jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

31. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad J. G. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

32. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

33. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai J. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), kad jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies13 punktas). Teismas įvertino nuteistosios asmenybę (teista, du kartus už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bausta administracine tvarka, vykdo individualią veiklą). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nuteistoji J. G. yra teisiama jau ketvirtą kartą, du kartus buvo teista už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos baudos didesnės įtakos jos elgesiui neturėjo – ji ir toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo už padarytas nusikalstamas veikas nuteistajai skirti straipsnių sankcijoje numatytos švelniausios bausmės rūšies – baudos bausmės. Kauno apylinkės teismas, siekdamas tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, J. G. skyrė straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatydamas didesnį nei straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, manydamas, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti nuteistąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti J. G., kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios asmenybę, nustatė, kad ji anksčiau teista tris kartus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu J. G. pripažinta kalta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai taikant BK 68 straipsnį, uždrausta ketverius metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 20 d. Baudžiamaisiais įsakymais ir nuosprendžiu jai buvo taikytos baudos bausmės. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad J. G.2021 m. kovo 25 d. telefonu buvo supažindinta su jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tvarka ir sąlygomis, tačiau probacijos tarnybai išsiuntus jai paštu raštą „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“, ji jo pasirašyto probacijos tarnybai negrąžino, o probacijos tarnybai susisiekus su nuteistąja telefonu, pastaroji kalbėjo nemandagiai, teigė, kad neturi laiko kalbėti su probacija ir nežada pasirašyti rašto (1 t., b. l. 89-94). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad nuteistoji J. G. buvo bausta administracine tvarka eilę kartų (1 t., b. l. 127-150, 2 t., b. l. 65-87), ne visos paskirtos baudos sumokėtos, vadovaujantis Sodros duomenimis nuteistoji nuo 2020 m. gegužės 16 d. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 125-126).

35. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptartas nuteistosios asmenybę bei jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgiant į nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir esant vienai sunkinančiai aplinkybei, į tai, kad nuteistoji praeityje teista, jai skirtą bausmę – areštą, jo vykdymą atidedant ir paskiriant intensyvią priežiūrą, vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jos asmenybe, kurių pagrindu J. G. atžvilgiu būtų galima priimti išteisinamąjį nuosprendį, šioje byloje nenustatyta.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme nuteistajai J. G. pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, tinkamai ją individualizavimo, tačiau neteisingai taikė bausmių bendrinimo nuostatas. Kaip nurodo nuteistoji apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę bausmę, skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta 140 MGL (7 000 Eur) dydžio bauda bausmes visiškai sudedant, nors nurodytą baudą nuteistoji jau yra seniai sumokėjusi. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, skirdamas bausmės rūšį, trukmę ir (arba) dydį, vadovaujasi ben­draisiais bausmės skyrimo pagrindais, tačiau turi atsižvelgti ir į tai, ar naujos veikos padarymo metu ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė dar nebuvo atlikta. Kaip matyti iš byloje esančio 2022 m. rugpjūčio 21 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį, nuteistoji 2021 m. spalio 22 d. sumokėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2021 m. spalio 5 d., paskirtą 14 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą (1 t., b. l. 119-124). Įvertinus nurodytą aplinkybę, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas, skirdamas bausmę ir BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu subendrindamas ją su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nusprendžiu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajai paskyrė neteisingą galutinę bausmę.

37. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajai J. G. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl asmens, kurio turtas konfiskuotas, P. K. apeliacinio skundo

38. Vertinant asmens, kurio turtas konfiskuotas, P. K. pateikto apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.

39. Nagrinėjamu atveju, abejonių tuo, jog P. K. priklausanti transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudota J. G. inkriminuoto nusikaltimo padarymui, visiškai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla. Nors J. G. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę, todėl įvykio metu J. G. vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir skundžiamu nuosprendžiu.

40. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, bet P. K., todėl sprendžiant minėtos transporto priemonės konfiskavimo klausimą nagrinėjamu atveju įvertintinos ir BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nors tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniu skundu P. K. laikosi pozicijos, jog jam priklausančią transporto priemonę J. G. paėmė jam nežinant, fakto, kad automobilį ji vairuos būdama neblaivi, jis nežinojo, tačiau šie apelianto teiginiai buvo pagrįstai paneigti pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriems teisėjų kolegija pritaria ir jais neabejoja.

41. Pritariant apylinkės teismo išvadoms, tuo pačiu atmetant ir P. K. apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad, bylos duomenimis, P. K. iš karto po įvykio policijos pareigūnams sakė, jog J. G. paprašė jo duoti savo automobilį, jis sutiko ir teigė, kad įspėjo nuteistąją atsargiai vairuoti. Be to, P. K. taip pat nurodė, kad tai jau ne pirmas kartas kada nuteistoji vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi ir už tai jau yra praradusi vairuotojo pažymėjimą (1 t., b. l. 64-66). Versiją, kad automobilis buvo paimtas be jo žinios, P. K. iškėlė tik pirmosios apklausos metu, praėjus trims dienoms po įvykio, kas, priešingai nei tai iš esmės teigiama apeliaciniu skundu, leidžia pagrįstai abejoti tiek apelianto nuoširdumu, tiek ir jo parodymų patikimumu bei objektyvumu. Šios išvados kontekste akcentuotina ir tai, kad aukščiau aptartos apelianto versijos jokie kiti objektyvūs nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina.

42. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje. Akivaizdu, kad šiai nusikalstamai veikai padaryti būtina transporto priemonė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neblaiviam kaltininkui tokią priemonę suteikė teisėtas jos savininkas, taip sudarydamas sąlygas pažeisti kitų asmenų teises ir visuomenės interesą. Todėl pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas yra proporcinga priemonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-458/2021).

43. P. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad vadovautis girto asmens, kuris iškreiptai suvokia ir vertina aplinką, neadekvačiai vertina ir savo, ir kitų aplinkinių veiksmus, kurio pasakojimai negali atspindėti tikrovės, realių įvykių raidos, parodymais nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminiai parodymai paprastai būna teisingi, dėl to, jog nėra spėjama kelti įvairių versijų bei paveikti kitų asmenų parodymų. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmuosius liudytojo parodymus, užfiksuotus liudytojos G. P. apklausos protokole, apie tai, kad nuteistoji paprašė jo duoti savo automobilį nuvykti iki degalinės, jis sutiko ir įspėjo ją vairuoti atsargiai, laikė teisingais ir jais vadovavosi, grįsdamas nuteistosios kaltę. Be to, kaip jau buvo minėta, liudytojo P. K. parodymus, užfiksuotus įvykio dieną, patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad P. K. priklausančio automobilio konfiskavimas analizuojamu atveju tam tikrų teisinių pasekmių turės ne tik transporto priemonės savininkui, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Neabejotina, jog netekęs savo nuosavybės (automobilio) dėl kito asmens kaltės, t. y. J. G. įvykdytos nusikalstamos veikos, P. K. turi galimybę išsireikalauti žalos atlyginimą iš dėl jos atsakingo asmens, t. y. J. G., civilinio proceso tvarka.

45. Aplinkybės, kurioms esant P. K. priklausanti transporto priemonė negali būti konfiskuojama, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos. Pažymėtina, kad prieš perleisdamas sau nuosavybės teise priklausantį turtą kitam asmeniui, žinodamas, jog jis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti (P. K., vartojęs alkoholinius gėrimus kartu su J. G., neabejotinai žinojo, jog J. G. yra neblaivi, tačiau, nepaisydamas šios aplinkybės, patikėjo jai savo automobilį), gręsiančias pasekmes turėjo įvertinti pats transporto priemonės savininkas, o to nepadaręs, jis prisiėmė riziką už galimas tokio savo neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pasekmes.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti P. K. apeliacinį skundą ir jo pagrindu keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir pagrįstai konfiskavo P. K. priklausančią transporto priemonę.

Dėl rašymo apsirikimų

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašant nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, yra padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, nuosprendžio 2 ir 12 lapuose nurodant, kad nuteistoji automobilį vairavo apie 20 val. 30 min., kai tuo tarpu įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad nusikalstama veika buvo padaryta apie 23 val. Taip pat rašymo apsirikimo klaida padaryta, skundžiamame nuosprendyje nurodant, kad nuteistajai Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nors iš bylos duomenų akivaizdu, jog baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajai buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu. Be to, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje taip pat padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad nuteistajai arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nors nuteistoji nuteista ne baudžiamuoju įsakymu, o nuosprendžiu.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti aiškūs rašymo apsirikimai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje pateiktų išvadų dėl teisės žinoti kuo kaltinamas užtikrinimo, juos ištaisius nesikeičia kaltinimo apimtis ir esmė, todėl šie netikslumai laikytini nuosprendžio esmės nekeičiančiais rašymo apsirikimais ir šiuo nuosprendžiu netaisytini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistosios J. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, asmens, kurio turtas konfiskuotas, P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį, kuria J. G. bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.