Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 1.2.25.6; 2.3.4.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. kovo 1 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d. Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, vykdanti individualią veiklą, teista:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta 36 MGL (4 680 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. G. paskirta sumažinta 24 MGL (3 120 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL, t. y. 260 Lt dydžio baudai;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta 81 MGL (4 050 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. G. paskirta sumažinta 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas J. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 29 d. 13.57 val. iki 2021 m. sausio 30 d. 09.06 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir J. G. paskirta galutinė 52 MGL (2 600 Eur) dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus 6 mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. sausio 30 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. G. paskirtas subendrinta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme – 52 MGL (2 600 Eur) dydžio bauda, ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 140 MGL (7 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2020 m. liepos 19 d. 17.35 val. iki 2021 m. liepos 20 d. 15.40 val., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. baudžiamąjį įsakymą įskaityti laikotarpius bei sumokėtos baudos dalis. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 23.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentracijos kiekį iškvėptame ore, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y., vengė neblaivumo patikrinimo.

Be to, J. G., žinodama, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jai yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ketverius metus, ir būdama supažindinta su Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus oficialiu 2021 m. liepos 22 d. raštu, kuriuo buvo supažindinta su bausmės tvarka, teisėmis ir pareigomis, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 20.30 val. vairavo transporto priemonę „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamoji J. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir duodama parodymus po liudytojų apklausos parodė, kad dvi dienas prieš įvykį su P., jo vairuojamu „Mitsubishi“ automobiliu, iš Vilniaus atvyko į ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kelias dienas nakvojo prieplaukoje esančiame laive. Įvykio metu vakarojo, ir apie 23-24 val. ji išėjo išmesti šiukšlių bei iš automobilio pasiimti savo asmeninius daiktus. Išmetusi šiukšles, iš automobilio pasiėmė ,,maudomuką“ ir ,,triusikėlius“, ir jai einant link įėjimo į prieplaukos teritoriją, prie vartų, policijos pareigūnai pradėjo šaukti ir šviesti. Ji matė ateinančius pareigūnus, todėl išsigando, kadangi jai nebuvo aišku, kodėl yra kviečiama. Kartu su pareigūnais nuėjo į tarnybinį automobilį, kur pareigūnai jos klausė, ar ji vairavo transporto priemonę, ji jiems atsakė, kad nevairavo. Neprisimena, kad būtų siūlysi pareigūnams susitarti, galėjo pajuokauti. Pareigūnai pasiūlė jai ,,pūsti“, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Kuomet atvyko policijos pareigūnai, ji jau buvo neblaivi, o apie atvykusius pareigūnus informavo K. ir P., kadangi automobilis priklauso P.. P. atėjo prie pareigūnų ir aiškinosi su jais. Pažymi, kad automobilio ji tikrai nevairavo, liudytojui V. J. galėjo pasirodyti, jog vairavo ji arba jis galėjo sumaišyti automobilius. Įvykio metu ji buvo su juoda suknele ant kurios buvo raudona gėlė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. K. parodė, kad savo automobiliu atvyko prie ,, (duomenys neskelbtini)“, iš automobilio pasiėmė daiktus ir automobilį paliko stovėti prie sargų būdelės. Automobilio raktelius palikinėjo automobilyje, kadangi teritorija buvo saugoma. Jis kartu su K. L., J. G. ir kitais asmenimis vakarojo. J. G. išėjo ir apie 15 min. jos nebuvo kartu su jais, tačiau apie 22 val., kuomet jau buvo tamsu, ji jam paskambino ir informavo, kad jo automobilį nutempia. Jis pagalvojo, jog savo automobilį paliko ne tam skirtoje vietoje. Kai priėjo prie savo automobilio, pamatė, kad jo automobilį ,,nutempinėja“ jis paklausė, ką daro pareigūnai ir, kodėl jo automobilį nutempia. Pareigūnai kažką surašė ir paaiškino, kad buvo padarytas pažeidimas, tačiau neleido pasiimti asmeninių daiktų iš automobilio. Įvykio dieną J. G. neprašė leisti pavairuoti jo automobilį. Taip pat nežino ir nematė, ar kas nors kitas naudojosi jo automobiliu.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja K. N. parodė, kad ji yra Kauno apskrities VPK vyresnioji tyrėja. Visų aplinkybių nurodyti negali, tačiau prisimena, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo J. G.. Kaltinamoji buvo atvykusi į papildomą apklausą ir po jos pasiūlė išeiti pasikalbėti. Pokalbio metu nurodė reikšmingas aplinkybes, dėl to ji (liudytoja) surašė tarnybinį pranešimą. J. G. nurodė, kad vairavo automobilį, paaiškino, kokiu maršrutu važiavo, o taip pat nurodė, kad nori išvengti atsakomybės, be to, nurodė, jog matė, kad yra sekama. J. G. taip pat nurodė, jog bijojo prisipažino ir tuo metu nenorėjo papasakoti tiesos, tačiau išėjusi iš apklausos apie tai užsiminė. Tuo metu, kuomet vyko apklausa, J. G. kūno kalba buvo įdomi, ji kelis kartus apžiūrėjo, ar yra filmuojama ir pasiteiravo, ar tai yra daroma. Tuo metu, kuomet jos išėjo į lauką, ji kalbėjo apie nereikšmingas aplinkybes, klausė, ar jai gresia atsakomybė. Ji J. G. paklausė, ar vairavo automobilį, kadangi kilo įtarimas, kad kaltinamoji nurodė klaidingas aplinkybes, tuomet J. G. nurodė vėl kitas aplinkybes, papasakojo, kokiu maršrutu važiavo, kad matė, jog liudytojas ją sekė iki (duomenys neskelbtini) teritorijos. J. G. jai pasakė, kad papasakos aplinkybes ne protokolu, dėl to ji surašė tarnybinį pranešimą ir jame detaliai nurodė, ką pasakojo kaltinamoji. Tuo metu negalėjo surašyti tarnybinio pranešimo dėl didelio darbo krūvio, todėl jis buvo surašytas trijų dienų laikotarpyje. Ji nurodė, kad yra reikalinga atlikti papildomą įtariamojo apklausą ir nurodyti J. G. paminėtas aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad tai galėjo būti rugpjūčio 21 diena, tačiau tikslios datos neprisimena, vakare apie 22-23 val., važiuodamas su žmona ir dukra (duomenys neskelbtini) plentu, pastebėjo be šviesų važiuojantį baltos spalvos ,,Mitsubishi“ markės automobilį, kuris vis sustodavo viduryje važiuojamosios kelio dalies. Tai jam sukėlė įtarimą, kad kažkas yra negerai, kadangi tas automobilis apie kilometrą važiavo ne taip, kaip visi kiti automobiliai, įvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą. Todėl jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir informavo, kad važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, nurodė automobilio valstybinius numerius, kurių neprisimena. Jie paprašė jo sekti minėtą automobilį, todėl jis važiavo automobiliui iš paskos ir visą laiką telefonu kalbėjo su policijos pareigūnais. Kuomet sustojo, iš automobilio išlipo mergina ir nuėjo kažkur į miškelį linki prieplaukos. Išlipusi iš automobilio, mergina rankose nieko neturėjo, tačiau sunkiai bandė. Jis gerai įsidėmėjo merginą, kuri vairavo automobilį, kadangi ji buvo apie 20 metrų nuo jo. Ta moteris, kuri vairavo automobilį, kaltinamoji, ją atpažįsta ir gali patvirtinti, kad tai yra ta pati mergina. Įvykio metu buvo tamsių plaukų, dėvėjo raudonos spalvos suknelę. Jiems sustojus, iš karto atvyko ir policijos pareigūnai, kurie nubėgo į mišką paskui minėtą merginą, kuri išlipo iš automobilio vairuotojo pusės. Nežino, ar kaltinamoji bėgo, gali būti pasimetė ar išsigando, kadangi pamatė, kad jos automobilį kažkas atsekė. Su atvykusiais policijos pareigūnais kalbėjo ir jis ir jo žmona. Merginai sunkiai sekėsi valdyti automobilį, kadangi tuo metu buvo geras oras, o automobilio valytuvai buvo įjungti. Važiavimo nenufilmavo, kadangi tuo metu telefonu kalbėjo su policijos pareigūnais. Visą laiką sekė minėta automobilį, nebuvo sustoję, greitis buvo apie 20 km/h. Automobilis nebuvo dingęs iš akiračio.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. P. parodė, kad jai dirbant su kolega buvo gautas pranešimas apie įtartinai manevruojantį automobilį. Į pranešimą reagavo dar vienas ekipažas, pranešėjas nurodė, kad automobilis važiuoja link Kauno marių „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykus į „(duomenys neskelbtini)“, jie su kolega sustojo, nes pamatė, jau stovintį kitų pareigūnų automobilį. Atvykus į vietą, pranešėjas jiems nurodo, kad tai yra sustojęs automobilis, kuris įtartinai manevravo, ir kad iš jo išlipo moteris, kuri nubėgo į mišką. Pranešėjas nurodė, kad moteris buvo basa ir vilkėjo raudonos spalvos suknelę. Ji (liudytoja) nuėjusi link miško, pamatė pareigūnus, kurie jau buvo sulaikę merginą, kuri rankoje turėjo telefoną. Automobilis, iš kurio išlipo moteris, buvo baltos spalvos visureigis. Paklausus moters, ar ji vairavo minėtą automobilį, ji atsakė, kad nevairavo, tačiau matėsi, kad ji buvo apsvaigusi. Moteris nurodė, kad nežino, kam priklauso automobilis. Jai buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau ji nesutiko, todėl buvo įspėta dėl to, kad už atsisakymą pasitikrinti neblaivumą, gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau moteris vis tiek nepasitikrino neblaivumo. Kol ji bendravo su moterimi, patruliai atnešė kažkokį dokumentą, kuris buvo paimtas iš minėto automobilio daiktadėžės. Patikrinę duomenų bazę nustatė, kad tai tos pačios moters pažymėjimas. Paklausus moters, iš kur automobilyje atsirado pažymėjimas, ji pasakė, kad gal kažkas įdėjo. Moteriai buvo įteiktas šaukimas ir iškviestas tralas nutransportuoti automobilį. Po kurio laiko atėjo vyras, kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vyras paklausė, kur jo automobilis bus nutransportuotas ir nurodė, kad automobilis priklauso jam. Vyras paaiškino, kad moteris, buvusi su juo ar šalia ,, (duomenys neskelbtini)“ praprašė duoti automobilį nuvažiuoti iki degalinės, o jis sutiko, bei nurodė, kad moteris ne pirmą kartą vairuoja būdama neblaivi. Automobilio porankyje buvo rastas atidarytas šampano butelis. Kad moteris yra neblaivi suprato iš jos elgesio, kadangi ji nebuvo orientuota, kaip blaivus žmogus, taip pat bandė teikti pasiūlymus, kaip apeiti šią situaciją. Kad moteris yra neblaivi matėsi iš jos veido, akys buvo užkritusios. Atsimena, kaip atrodė moteris, patvirtina, kad tai yra kaltinamoji. Automobilio raktelių nebuvo, todėl ji pati vaikščiojo po mišką, tačiau jų nerado. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o įvykis užfiksuotas kūno bei tarnybinio automobilio kameromis. Neprisimena, ar visada buvo kamera įjungta, tačiau visuomet kūno kameros būna įjungtos arba vieno pareigūno arba kito, tačiau tarnybinio automobilio kamera visada veikia.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti G. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). 2022 m. rugpjūčio 30 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojos G. P. parodymai apie tai, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. dirbo radijo šaukiniu ,,K1735“ kartu su vyresniuoju specialistu E. P.. 23.10 val., gavo pranešimą iš Kauno AVPK budėtojo ROIK 0122000498323. 23.16 val. nuvykus į ,, (duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią Kaune(duomenys neskelbtini), pamatė netoli miško stovintį baltos spalvos automobilį ,,Mitsubishi“, džipą, už minėto automobilio stovėjo pranešėjo ,,BMW“ automobilis, o šalia jų stovėjo patrulių automobilis radijo šaukinys ,,K1738“, tačiau patrulių automobilyje jau nebuvo, jie buvo nubėgę į mišką. Tada pranešėjas ją informavo, kad baltos spalvos automobiliu ,,Mitsubishi“ atvyko moteris, juodų plaukų vilkinti raudonos spalvos ilgą suknelę, kuri sustojo prieš atvykstant pareigūnams ir nuėjo į mišką. Tuomet ji (liudytoja) nubėgo link miško ieškoti kolegų ir netoli, maždaug 50 metrų atstumu nuo automobilio ,,Mitsubishi“, pamatė policijos pareigūnus, kurie jau buvo sulaikę moterį. Moteris buvo juodų plaukų, vilkėjo raudonos spalvos, ilgą suknelę, rankose laikė mobilaus ryšio telefoną, buvo basa. Moteris atrodė akivaizdžiai neblaivi, elgėsi neadekvačiai, ką tiksliai ji šnekėjo, nurodyti negali, neprisimena. Tuomet ji (liudytoja) kartu su policijos pareigūnais ir moterimi grįžo prie tarnybinio automobilio. Prie tarnybinio automobilio buvo ir pranešėjas, kuris iš karto patvirtino, kad tai ta pati moteris, kuri vairavo baltos spalvos ,,Mitsubishi“ automobilį. Pasodinus moterį į tarnybinį automobilį ir paklausus apie įvykio aplinkybes, moteris nurodė, kad nieko nežino, pati automobilio nevairavo ir nežino, kam jis priklauso. Tuomet jos kolega E. P. pasiūlė moteriai pasitikrinti blaivumą, tačiau ji atsisakė, tuomet kolega dar kartą pasiūlė pasitikrinti blaivumą nurodydamas, kad atsisakymas pasitikrinti blaivumą užtraukia baudžiamąją atsakomybė, tačiau moteris toliau kategoriškai atsisakė tikrintis. Nori papildyti, kad apžiūrint automobilį, kiek prisimena, automobilio porankyje buvo šampano butelis, kuris buvo nugertas, automobilis buvo atrakintas, o automobilio raktų nebuvo nei pas rastą moterį, nei automobilyje, nei ant kelio. Taip pat minėta moteris nenorėjo pristatyti, savo asmens duomenų nenurodė. Po kurio laiko prie kolegos E. P. atėjo patruliai, kurie padavė pažymėjimą, ant kurio buvo parašyti moters duomenys t. y. J. G.. Dokumentą policijos pareigūnai rado ,,Mitsubishi“ automobilio priekyje esančioje daiktadėžėje. Pagal minėtą dokumentą pasitikrinus Polis II naršyklę, buvo nustatyta, kad tai ta pati moteris. Kadangi moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, su ja atlikti procesinių veiksmų nebuvo galimybės, todėl jai buvo įteiktas šaukimas kitą dieną atvykti į policijos komisariatą, moteris buvo paleista. Po kurio laiko atvyko tralas, kuris nutransportavo automobilį į saugomą aikštelę, esančią Kaune, Technikos g. 18A. Tada ji su kolega toje pačioje vietoje automobilyje toliau atlikinėjo procesinius veiksmus, tuomet priėjo vyriškis, kuris nurodė, kad yra automobilio, kuris ką tik buvo nutransportuotas, savininkas. Vyriškis pradėjo klausinėti, kur jo mašina, ar jis gali ją pasiimti. Nori pabrėžti, kad nuo vyriškio taip pat sklido alkoholio kvapas. Tada ji su kolega paklausė vyriškio, kaip jo automobilis atsirado pas J. G., vyriškis nurodė, kad J. G. buvo netoli, šalia esančioje jachtoje. Tada J. G. paprašė vyriškio duoti savo automobilį ir nuvykti, kiek prisimena, iki degalinės, vyriškis sutiko ir teigė, kad įspėjo ją, kad atsargiai vairuotų. Vyras teigė, kad jam toliau leidžiant laiką laive, po kurio laiko, tiksliai neprisimena kada, į laivą grįžo J. G., kuri nurodė vyriškiui, kad ją pagavo policiją ir ji jo automobilio raktelius išmetė kažkur miške, nenurodydama kur. Vyriškis taip pat papasakojo, kad J. G. jam pasakė, kad policijos pareigūnai nori nutransportuoti jam priklausantį automobilį, todėl jis iškart atėjo prie jos ir kolegų. Taip pat vyriškis teigė, kad tai jau ne pirmas kartas, kuomet J. G. vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi ir už tai jau yra praradusi vairuotojo pažymėjimą. Tuomet ji kartu su kolega vyriškiui nurodė, kad automobilis šiuo metu yra nutransportuotas ir bus grąžintas tik ikiteisminio tyrimo metu. Vyriškis viską suprato ir nuėjo. Daugiau papildyti nieko neturi. Teismo posėdžio metu prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 64–67).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja G. P. patvirtino jų teisingumą ir papildomai parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Gerai prisimena, kad automobilio savininkas nurodė, jog J. G. ne pirmą kartą vairuoja būdama neblaivi.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytojas K. L. parodė, kad buvo kartu su J. G., ,,baliavojo“. Tai galėjo būti 2022 m. rugpjūčio 20 d. J. G. į maišą surinko šiukšles, išnešė jas į konteinerį, kuris buvo prie teritorijos vartų, ir po 15 minučių paskambino bei pasakė, kad yra atvykusi policija ir reikia pagalbos, jis ten nėjo, nes netikėjo tuo, ką pasakė J. G. ir padėjo ragelį. Pas J. G. nuėjo P., nes po to ji paskambino jam. O apie įvykį jis pats sužinojo ryte. Vakare kalbėjimo apie vairavimą nebuvo. Nežino, su kuo J. G. atvyko, o jis pats atvyko savo automobiliu ,,BMW“, kurį buvo palikęs už tvoros, kadangi į teritoriją nebuvo galimybės atvažiuoti dėl ten vykdomų darbų. Jie leido laiką ant lieptelio bei ant laivo, buvo minimalus apšvietimas, ir tikrai matė, kad J. G. nešė šiukšles.

Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamosios ir liudytojų parodymų nustatytos ir kitais žemiau nurodytais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus viršininkės G. P. 2022 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 23.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) plente, pranešėjas V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., pastebėjo įtartinai manevruojanti automobilį „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo prieš eismą, be įjungtų šviesų. Pranešėjas automobilį sekė iki Kauno ,, (duomenys neskelbtini)“, esančio adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kur automobilis sustojo, iš vairuotojo vietos išlipo moteris, apsirengusi ilgą, raudonos spalvos suknelę ir nuėjo į mišką, tuomet po kelių sekundžių atvykus pareigūnų ekipažui, radijo šaukiniu „1738“, moteris buvo sulaikyta miške, kaip vėliau nustatyta tai buvo J. G.. Moteris teigė, jog automobilio nevairavo, jog nežino, kam jis priklauso, pasitikrinti blaivumą kategoriškai atsisakė. Įvykio vietos ir automobilio apžiūra atlikta adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Automobilis „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas saugojimui adresu Kaunas, Technikos g. 18A (1 t., b. l. 6–7).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. C. 2022 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl neblaivaus vairuotojo“ nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. dirbant radijo šaukiniu ,,K1738“ kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. K., patruliuojant nustatytame maršrute, iš OVS budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti į (duomenys neskelbtini). Kaunas, nes link (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, su automobiliu ,,Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), džipas, baltos spalvos. Vingiuoja po kelią, važiuoja be šviesų. Apie 23.45 val. atvykus adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį automobilį ,,Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio buvo pranešėja G. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri nurodė, kad pieš atvykstant policijos pareigūnams, automobilis ,,Mitsubishi“ sustojo, iš jo išlipo moteris su raudona suknele, pradėjo šalintis nuo automobilio link šalia esančio miško. Nuėjus link miško pusės, policijos pareigūnai pastebėjo sparčiai einančią moterį, raudona suknele, kuri atrodė sutrikusi, sunkiai galėjo paaiškinti, kur eina ir, ką čia veikia. Moteris buvo sulaikyta ir prie ,,Mitsubishi“ automobilio stovinti pranešėja G. J. patvirtino, kad ,,Mitsubishi“ automobilį vairavo būtent ši moteris. Pasak G. J., nuo automobilio ,,Mitsubishi“ sustojimo momento iki kol policijos pareigūnams sulaikant moterį, J. G. jokio alkoholio nevartojo. Paaiškėjo, kad automobilį vairavusi moteris yra J. G., gim. (duomenys neskelbtini) d. Moteris teigė, kad alkoholį vartojo prieš valandą, kad automobilio nevairavo. J. G. buvo įspėta apie atsakomybė atsisakius tikrinti blaivumą, tačiau J. G. vis tiek atsisakė tikrintis blaivumą. Iš G. J. priimtas paaiškinimas. Surašytas neblaivumo nustatymo aktas. Įvykis perduotas RV tyrėjams radijo šaukiniu ,,K1735“. Filmuota automobiline vaizdo kamera ,,VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Body“ kamera Nr. B0F1EC60BFF4 (1 t., b. l. 31).

G. J. 2022 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinime nurodyta, kad važiuodami (duomenys neskelbtini) plentu link (duomenys neskelbtini), pastebėjo baltos spalvos ,,Mitsubishi“ džipuką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojanti įtartinai. Automobilis važiavo be šviesų bei išvažiavo į priešpriešinę juostą. Važiavo iš paskos, pranešė policijai. Sustojus automobiliui išlipo svirduliuojanti moteris. Išlipus alkoholio nevartojo. Atvažiavo pareigūnai ir svirduliuojančią moterį sulaikė (1 t., b. l. 32).

2022 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), bei automobilio ,,Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Po apžiūros automobilis ,,Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas ir perduotas UAB ,,Augenas“ darbuotojui nutransportuoti į automobilių saugojimo aikštelę, esančia adresu Kaunas, Technikos g. 18A. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 8–30).

2022 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota kūno kamera Nr. B0F1EC609266 užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše ,,2022_0820_231836_018“ matomas vaizdas filmuojamas iš policijos pareigūno kūno kameros. Vaizdo kokybė gera, matomas tamsus paros metas. Kairėje pusėje, apačioje matomas pavadinimas ,,KNS_609266 2022/08/20 23:18:35“. Matomi policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai apžiūri baltos spalvos automobilį, tuomet nueina prie automobilio, kuriame sėdi pranešėjas ir nurodo jam, kad reiks atlikti jo apklausą, kadangi pranešėjas matė, kas vairavo automobilį. 23:21:53 min. matoma tarnybiniame automobilyje gale už grotu sėdinti moteris, tamsių plaukų, vilkinti raudonos/juodos spalvos suknelę. Moteris žinoma kaip J. G.. 23:22:31 min. vyksta pokalbis tarp policijos pareigūnų ir J. G.: Policijos pareigūnas Nr. 1: ,,prieš kiek laiko vartojot alkoholį?“, J. G.: ,,Aš nevairavau“. Policijos pareigūnas Nr. 1: ,,Aš neklausiu, jūs vairavote ar ne, klausiu, prieš kiek laiko vartojote alkoholį“. J. G.: ,,ką žinau tai, man atostogos, laba diena“. Policijos pareigūnas Nr. 2: ,,žiūrėkit mes klausiam vieno, jūs atsakot kitą“. J. G.: ,,šiandien“. Policijos pareigūnas Nr. 1: ,,šiandien, prieš kiek laiko, valandą daugiau mažiau“. J. G.: ,,prieš valandą jo“. Policijos pareigūnas Nr. 1: ,,valandą, bet ne mažiau, ne“. J. G.: ,,nemažiau“. Policijos pareigūnas Nr. 1: ,,gerai tada, pasitikrinti neblaivumą“. Policijos pareigūnas Nr. 2: ,,nes dabar žiūrėkit yra 23.22, tai kažkur dabar vartojot“. J. G.: ,,aš nevairavau“. Policijos pareigūnas Nr. 2: ,,gerai, kad nevairavot, bet vartojot alkoholį maždaug 10.22“. J. G.: ,,ką žinau, bet aš nevairavau, koks skirtumas, aš noriu vartoju, noriu nevartoju, tai yra mano reikalas“. Policijos pareigūnas Nr. 2: ,,tai taip, bet kada paskutinį kartą vartojot“. J. G.: ,,o galim susitvarkyt biškelį be to“. Policijos pareigūnas Nr. 2: ,,tai susitvarkysim, viską čia tik reik jum pasitikrint girtumą, tai kada vairavot tai yra vartojot paskutinį kartą alkoholį“. J. G.: ,,prieš valandą gal, aš net neatsimenu“. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įraše ,,2022_0820_232336_019“, matomas prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Vyksta pokalbis tarp policijos pareigūnų ir J. G.. Policijos pareigūnas Nr. 1: ,,sutinkate pasitikrinti blaivumą“. J. G.: ,,jeigu nesutiksiu, tai bus maksimumas ane“. Policijos pareigūnas Nr. 1: ,,taip“. J. G.: ,,nesutinku“. Policijos pareigūnas Nr.1: ,,nesutinkat? atsisakot tikrintis blaivumą?“. J. G.: ,,atsisakau“. Policijos pareigūnas Nr. 1: ,,bet tai bus prilyginima vidutiniam girtumo laipsniui“. J. G.: ,,aš žinau“. Policijos pareigūnas Nr.2: ,,bet žinot kad tai bus baudžiamoji atsakomybė ir automobilio konfiskaciją, gal jūs tiesiog įpusite ant lengvo“. J. G.: ,,aš nevairavau, to automobilio“. Policijos pareigūnas Nr. 2: ,,tai viskas tvarkoj“. J. G.: ,,parodykit kameras, kameras atsukit“. Policijos pareigūnas Nr. 2: ,,bus, taip niekas nedaro, kad iškart viskas atsiranda“. J. G.: ,,tai davai atsukit“. Policijos pareigūnas Nr. 2: ,,yra klausykit, yra žmonės kas matė“. Policijos pareigūnas Nr. 1: ,,tikrai nesitikrinsite blaivumo?“. J. G.: ,,ne, aš nevairavau, aš turiu labai gerą advokatą“. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Vaizdo įraše ,,2022_0820_232835_020“ matomas prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Policijos pareigūnas Nr. 1, bando įkalbėti J. G. pasitikrinti blaivumą, tačiau J. G. kategoriškai atsisako. Policijos pareigūnas Nr. 1 ne vieną kartą įspėja J. G. apie tai, kad atsisakymas pasitikrinti blaivumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau J. G. kategoriškai atsisako. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Vaizdo įraše ,,2022_0820_233334_021“ matomas prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Vaizdo įraše ,,2022_0820_233833_022“ matomas prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. J. G. atsisako pateikti policijos pareigūnams savo duomenis bei nurodyti vardą. Policijos pareigūnas Nr. 1 nurodo J. G., kad automobilyje ,,Mitsubishi“ rastas kursų baigimo pažymėjimas, kurio savininkė J. G., 1987 m. spalio 1 d. Tarp policijos pareigūno Nr. 2 ir J. G. vyksta pokalbis: Policijos pareigūnas Nr. 2: ,,Jūs sakot, kad tai ne jūsų automobilis“. J. G.: ,,Tai ne mano automobilis“. Policijos pareigūnas Nr. 2: ,,o tai kaip pažymėjimas atsirado automobilyje“. J. G.: ,,nežinau, gal pažįstamas kažkoks įdėjo“. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Vaizdo įraše 2022_0820_234332_023“ matomas prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įraše matoma kaip atliekama automobilio ,,Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Kituose vaizdo įrašuose tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 75–78).

2022 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, užfiksuotais ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančiomis vaizdo kameromis. Vaizdo įraše ,,00000000151004901“ matomas tamsus paros metas, tačiau spalvotas, ryškus vaizdas. Kairėje pusėje viršuje matomas pavadinimas ,,2022-08-20 22:23:38“, dešinėje pusėje apačioje matomas pavadinimas ,,Pirma“. Vaizdo įraše matoma ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorija, dešinėje pusėje matomi automobiliai, šalia automobilių matomas laivas. Kairėje pusėje matomas kelias, šonuose aptvertas segmentine tvora. 22:23:28 min. kairėje pusėje matomos automobilio šviesos. 22:23:36 min. kairėje pusėje matomas iš lėto keliu važiuojantis baltos spalvos automobilis (džipas), kuris iš kairės pusės nuvažiuoja keliu tiesiai. 22:24:08 min. matoma kaip paskui minėtą baltos spalvos automobilį ta pačia kryptimi nuvažiuoja tamsios spalvos ,,BMW“ markės automobilis. 22:24:44 min. matoma kaip ta pačia kryptimi paskui ,,BMW“ markės ir baltos spalvos automobilį nuvažiuoja policijos skiriamaisiais ženklais paženklintas automobilis. 22:25:18 min. matomas dar vieną ta pačia kryptimi atvažiuojantis policijos tarnybinis automobilis. Visi minėti automobiliai sustoja kelio gale. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Vaizdo įraše ,,00000000161003101“ matomas tamsus paros metas, spalvotas, ryškus vaizdas. Kairėje pusėje viršuje matomas pavadinimas ,,2022-08-20 22:22:33“, dešinėje pusėje apačioje, matomas pavadinimas ,,Antra“. Vaizdo įraše matomas kelias, kairėje pusėje matomas sidabrinės spalvos automobilis. Vaizdo įraše matoma, kad kelio viena pusė aptverta segmentine tvora. 22:22:50 min. matomas iš kairės pusės atvažiuojantis baltos spalvos ,,Mitsubishi“ markės automobilis (džipas) nuvažiuojantis keliu į dešinę pusę. 22:23:08 min. matomas ta pačia kryptimi atvažiuojantis tamsios spalvos ,,BMW“ markės automobilis. Minėtas tamsios spalvos automobilis sustoja. 22:23:41 min. iš lėto pradeda važiuoti ta pačia kryptimi kaip ir ,,Mitsubishi“ markės automobilis. 22:24:33 min. matoma ta pačia kryptimi greitai nuvažiuojantis policijos tarnybinis automobilis. 22:25:08 min. matomas dar viena ta pačia kryptimi nuvažiuojantis policijos tarnybinis automobilis. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota (1 t., b. l. 70–72).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. N. 2022 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 243 str.“ nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-31792-22 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus raštas, kuriame nurodoma, kad J. G. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2024 m. liepos 19 d. J. G. pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę, todėl tikslinga prie tiriamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pridėti nusikalstamą veiką numatytą BK 243 straipsnyje (1 t., b. l. 81–82).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. N. 2022 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl J. G.“ nurodyta, kad dirbant ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31792-22, po 2022 m. rugsėjo 6 d. atliktos J. G. apklausos pastaroji sėdėdama apklausos kambaryje apsidairė ir pasiūlė išeiti kartu į lauką. Ji sutiko išeiti į lauką su J. G., tada ji jai pasakė: ,,papasakosiu ne protokolui“ ir papasakojo ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes. Paklausus J. G., ar ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, J. G. atsakė, kad vairavo ir tame nemato nieko blogo, taip pat papasakojo, kad nusikalstamos veikos laiku važiavo iki ,, (duomenys neskelbtini)“ su automobiliu ,,Mitsubishi“, kadangi yra iš Vilniaus ir Kauno apylinkių nepažįsta, todėl J. G. nedetalizavo kokiu tiksliai maršrutu važiavo. Toliau J. G. pasakojo, kad važiavo (duomenys neskelbtini) plentu įsijungusi navigaciją. Taip pat papasakojo, kad važiuodama keliu kirto ištisinę liniją, tačiau jokių automobilių aplinkui nebuvo. J. G. pasakė, kad važiuodama link ,,(duomenys neskelbtini)“ tik paskui pastebėjo, kad iš paskos važiuoja dar vienas automobilis, tačiau per daug į tai dėmesio nekreipė, kadangi galvojo, kad pastarasis važiuoja irgi į ,,(duomenys neskelbtini)“. J. G. nurodė, kad atvažiavusi iki (duomenys neskelbtini), pamatė iš galo atvažiuojantį policijos pareigūnų ekipažą, todėl staigiai išlipo iš automobilio ir automobilio raktelius išmetė į šalia esančias marias (1 t., b. l. 83–84).

Iš 2022 m. rugpjūčio 20 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. G. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Taip pat nurodyta, kad įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos J. G. negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negali. Taip pat pažymėta, kad J. G. atsisakė tikrintis blaivumą (1 t., b. l. 33).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilio ,,Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra P. K. (1 t., b. l. 56).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono tarnybos skyriaus pateikto 2021 m. kovo 17 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 5DN-1090 matyti, kad J. G. pasirašytinai supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdymo tvarka bei nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (1 t., b. l. 95–104).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal komentuojamame straipsnyje įtvirtiną dispoziciją, matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y. 1 vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo esant vidutiniam neblaivumui; 2. vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3. vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji J. G. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatytai aiškūs neblaivumo požymiai. Visų pirma pažymėtina, kad vengimas aiškintinas kaip bet koks veikimas (arba neveikimas, kai asmuo privalo atlikti tam tikrą veiksmą), kurio metu kaltininkas stengiasi išvengti neblaivumo patikrinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad vengimas gali būti išreiškiamas tiek verbaliniu būdu (žodžiu ar raštu atsisakant pasitikrinti neblaivumą), tiek neverbaliniu būdu (atliekant tam tikrus veiksmus, kurie aiškiai rodo asmens nenorą tikrintis neblaivumą). Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino ir supranta pareigą vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus pasitikrinti neblaivumą, tačiau įvairiais veiksmais ar neveikimu sąmoningai stengiasi to išvengti.

Iš esmės byloje nekilo ginčo, dėl to, kad kaltinamoji J. G. vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau kaltinamoji neigė vairavusi transporto priemonę, nors ir pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivi, kadangi vakarojo su draugais. Pažymėtina, kad kaltinamajai nustatyti neblaivumo požymiai yra užfiksuoti 2022 m. rugpjūčio 20 d. neblaivumo nustatymo akte, kuriame nurodyta, jog J. G. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti (1 t., b. l. 33). Liudytoja apklausta pareigūnė G. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad kaltinamosios J. G. elgesys buvo neadekvatus, t. y. ne toks, koks būna blaivaus asmens, iš ko galima buvo suprasti, kad ji gali būti neblaivi, apsvaigusi nuo alkoholio. Kaltinamajai J. G. nustatytus neblaivumo požymius, o taip pat kaltinamosios atsisakymą paklusti pareigūnų reikalavimui pasitikrinti blaivumą patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: 2022 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti ,,Body“ kamera Nr. B0F1EC609266, darytų vaizdų įrašų apžiūros duomenys, policijos pareigūnų G. P. ir A. C. tarnybiniuose pranešimuose pateikti duomenys.

Nors kaltinamoji J. G. teisiamojo posėdžio metu nepripažino, jog vairavo automobilį ,,Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai paneigia šią kaltinamosios poziciją. Kaltinamosios J. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Spręsdamas dėl nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimo kaltinamosios J. G. veikoje, teismas taip pat kritiškai vertina ir liudytojų P. K. ir K. L. parodymus. Visų pirma, kaltinamoji J. G. įvykio metu laiką leido ir kartu vartojo alkoholį su P. K. ir K. L., todėl akivaizdu, kad kaltinamąją su šiais asmenimis sieja draugiški santykiai, be to, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad bendravo su K. L., atitinkamai, tiek P. K., tiek K. L. buvo suinteresuoti duoti kaltinamajai palankius parodymus. Taip pat kaltinamoji J. G. patvirtino, jog įvykio metu tiek K. L., tiek P. K. vartojo alkoholį, o kaip matyti, iš policijos pareigūnės G. P. tarnybinio pranešimo, bei jos duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu, P. K., kuris įvykio metu prisistatė kaip automobilio ,,Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, taip pat buvo neblaivus. Atitinkamai, bet kuriam iš jų vairavimas tokioje būsenoje būtų užtraukęs baudžiamąją atsakomybę, todėl jie yra suinteresuoti nenurodyti vairuotojo, kuris galėjo pasinaudoti P. K. priklausančiu automobiliu. Be to, minėtų liudytojų parodymai nepatvirtina kaltinamosios J. G. versijos, kad įvykio metu ji automobilio nevairavo. Priešingai – liudytoju apklaustas P. K. patvirtino, kad automobilio raktelius paliko automobilyje, tuo pripažindamas, jog nebuvo jokių kliūčių neblaiviai kaltinamajai važiuoti jam priklausančiu automobiliu. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja G. P. duodama parodymus tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog P. K., kaltinamajai paprašius nuvykti į degalinę, leido jai vairuoti automobilį bei nurodė, kad kaltinamoji ne pirmą kartą vairuoja būdama neblaivi.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamosios J. G. ir liudytojų P. K. bei K. L. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neatitinka byloje esančių objektyvių duomenų. Iš įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, 2022 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų ,,Body“ kamerą darytų vaizdų įrašų apžiūros duomenų, bei policijos pareigūnės G. P. parodymų, matyti, kad automobilyje ,,Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be automobilio dokumentų, buvo rastas tik kaltinamajai J. G. priklausantis pažymėjimas, automobilyje nebuvo rasta jokių kitiems asmenims priklausančių daiktų.

Tai, kad kaltinamoji J. G. 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 23.00 val. vairavo automobilį ,,Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje liudytoju apklausto V. J. parodymai apie tai, kad važiuodamas su žmona ir dukra (duomenys neskelbtini) plentu, pastebėjo be šviesų važiuojantį baltos spalvos ,,Mitsubishi“ markės automobilį, kuris buvo išvažiavęs į priešprešinę eismo juostą, vis sustodavo viduryje važiuojamosios kelio dalies, o tai sukėlė jam įtarimą, todėl jis apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui bei nurodė automobilio valstybinius numeris, o gavęs policijos pareigūnų nurodymą, sekė minėtą automobilį iki automobilis sustojo. Liudytojas patvirtino, kad vydamasis automobilį, jo nebuvo paleidęs iš akiračio ir kad sustojus minėtam ,,Mitsubishi“ markės automobiliui iš jo išlipo kaltinamoji, kurios išvaizdą jis įsidėmėjo. Teismo vertinimu, jei liudytojas V. J. nebūtų sekęs minėto ,,Mitsubishi“ markės automobilio iki jam sustojus ir būtų paleidęs jį iš akiračio bei būtų atvykęs kiek vėliau, objektyviai nebūtų spėjęs pamatyti, kai kaltinamoji išlipa iš minėto automobilio vairuotojo pusės ir jos bandymo pasišalinti. Pažymėtina ir tai, kad analogiškos aplinkybės nurodytos ir G. J. 2022 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinime (1 t., b. l. 32). Be to, 2022 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančiomis vaizdo kameromis darytų vaizdų įrašų apžiūros duomenys patvirtina, jog tamsios spalvos ,,BMW“ automobilis, kurį vairavo liudytojas V. J., ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje visą laiką važiavo iš paskos baltos spalvos ,,Mitsubishi“ markės automobiliui, o paskui juos atvažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis (1 t., b. l. 70-72). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad tiek liudytojas V. J., tiek jo sutuoktinė G. J. turėjo suinteresuotumą apkalbėti kaltinamąją J. G. ir kurios leistų abejoti jų nurodytų aplinkybių teisingumu. Be to, liudytojo V. J. parodymai, priešingai nei kaltinamosios ir jos draugų parodymai, yra nuoseklūs ir logiški, prieštaravimų tarp jų nenustatyta. Liudytojo parodymų teisingumą patvirtina ir policijos informacinės sistemos „Polis“ duomenys apie įvykio metų gautą iškvietimą dėl neblaivaus vairuotojo, vairuojančio baltą visureigį ,,Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas prašė kritiškai vertinti liudytojo V. J. parodymus dėl to, kad automobilis „Mitsubishi“ važiavo be šviesų, kadangi iš 2022 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog automobilis važiuoja su šviesomis, todėl liudytojas galėjo sumaišyti automobilius. Tačiau teismo vertinimu vien ta aplinkybė, kad vaizdo kameros prie „(duomenys neskelbtini)“ tam tikroje atkarpoje užfiksavo automobilį „Mitsubishi“ važiuojantį su įjungtomis šviesomis, niekaip nepaneigia liudytojo parodymų apie tai, jog minėtas automobilis be šviesų važiavo anksčiau, važiuodamas (duomenys neskelbtini) plentu. Teismui nekyla jokių abejonių, jog liudytojas V. J., pats pranešęs apie galimai neblaivų vairuotoją ir gavęs nurodymą šio automobilio neišleisti iš akių, faktiškai stebėjo ir matė, kas vairavo šią transporto priemonę bei vėliau neabejodamas patvirtino, jog automobilį vairavo būtent kaltinamoji J. G..

Kaltinamoji J. G. veikė tiesiogine tyčia – ji vairavo P. K. priklausantį automobilį, nors tam nebuvo jokios būtinybės, o policijos pareigūnams tikrinimo metu jai nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, tokiu būdu vengė blaivumo patikrinimo. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios J. G. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad kaltinamajai J. G. buvo pareišktas kaltinimas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai, o ne dėl neblaivumo patikrinimo vengimo, kai buvo nustaytti neblaivumo požymiai, be to, kaltinime neteisingai nurodytas kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos padarymo laikas, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, bei vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, kaltinimas J. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, keistinas (patikslintinas), jog visiškai atitiktų baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus. Atsižvelgiant į procesinį būtinumą patikslinti kaltinimą ir nurodytas aplinkybes, kaltinimas J. G. keistinas (patikslintinas) formuluojant jį pagal tokias nusikalstamos veikos aplinkybes: J. G. 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 23.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentracijos kiekį iškvėptame ore, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y., vengė neblaivumo patikrinimo

Pažymėtina, kad aplinkybės dėl nusikalstamos veikos aplinkybių bei nusikalstamos veikos padarymo laiko buvo tiriamos bei nustatinėjamos teisiamojo posėdžio metu, šis pakeitimas neturi esminės reikšmės kaltinamosios J. G. veikos kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl toks kaltinamojo akto tikslinimas kaltinamosios J. G. padėties nepablogina ir yra galimas.

Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Teismas, taip pat ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas J. G. dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, pasitvirtino.

Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu J. G. nuteista pagal pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, ir jai paskirta bauždiamojo povekio priemonė draudimas 4 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. spalio 5 d. Tačiau kaltinamoji J. G., ignoruodama jai nustatytą draudimą, 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 23.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams tikrinimo metu jai nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais ji vengė atlikti teismo nuosprendžiu jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 4 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog J. G. buvo žinoma, apie tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje jai pasirašytinai išaiškintas nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės turinys bei jos nevykdymo teisinės pasekmės. Paminėtos aplinkybės nustatytos iš baudžiamojoje byloje esančio 2021 m. kovo 17 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 5DN-1090 duomenų. Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie kaltinamajai J. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimų sistemingumą, tačiau nagrinėjant bylą ištirti įrodymai J. G. padarytą baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi pažeidimą leidžia vertinti kaip piktybinį dėl žemiau pateikiamų motyvų.

Nagrinėjant bylą ištirti įrodymai J. G. vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę leidžia vertinti kaip piktybinį, kadangi kaltinamoji draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pažeidė praėjus kiek daugiau nei septyniems mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir po to, kai buvo supažindinta su 2021 m. kovo 17 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 5DN-1090. Be to, kaltinamoji J. G. baudžiamojo poveikio priemonės laikymąsi pažeidė darydama BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y., tokį patį nusikaltimą, už kurį jai Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu ir buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamosios J. G. padaryto pažeidimo piktybiškumą rodo ir tai, kad ji policijos pareigūnams tikrinimo metu jai nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo. J. G. veikė tiesiogine tyčia – ji suprato jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį bei jos atlikimo tvarką, suvokė savo pareigą bei žinojo, kokie padariniai kyla už šių pareigų nevykdymą, suprato, jog nėra aplinkybių, trukdančių jai įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei neabejotinai suvokė, kad juos pažeidžia, ir tai suvokdama, norėjo taip elgtis. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad J. G. veiksmuose taip pat nustatyti visi BK 243 numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai. Kaltinamosios J. G. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, todėl ji pripažintina kalta ir baustina.

Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, kaltinimas J. G. padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, keistinas (patikslintinas), jog visiškai atitiktų baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus. Atsižvelgiant į procesinį būtinumą patikslinti kaltinimą ir nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamajai buvo patisklintas, kaltinimas dėl BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltinamajai J. G. taip pat keistinas (patikslintinas) formuluojant jį pagal tokias nusikalstamos veikos aplinkybes: J. G., žinodama, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jai yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ketverius metus, ir būdama supažindinta su Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus oficialiu 2021 m. liepos 22 d. raštu, kuriuo buvo supažindinta su bausmės tvarka, teisėmis ir pareigomis, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 20.30 val. vairavo transporto priemonę „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis tikslinimas dėl bauždiamojo nusižengimo padarymo buvo tiriamos bei nustatinėjamos teisiamojo posėdžio metu, šis pakeitimas neturi esminės reikšmės kaltinamosios J. G. veikos kvalifikavimui pagal 243 straipsnį, todėl toks kaltinamojo akto tikslinimas kaltinamosios J. G. padėties nepablogina ir yra galimas.

Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto bausmės.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji J. G. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinančių nenusutatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji J. G. praeityje teista tris kartus, du iš jų – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, be to, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdama neišnykusį teistumą (1 t., b. l. 119–124), ne kartą bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 127–150; 2 t., b. l. 65–87). VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 151). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kaltinamosios priklausomybės ligų gydymą. Kaltinamoji J. G. nuo 2020 m. gegužės 16 d. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 125), augina mažametę dukrą (2 t., b. l. 49).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs kaltinamosios J. G. asmenybę bei nusikalstamų veikų pavojingumą, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajai už jos padarytas nusikalstamas veikas skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmės rūšis – areštas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad kaltinamoji J. G. yra teisiama jau ketvirtą kartą, du kartus buvo teista už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, o taip pat ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos baudos bausmės didesnės įtakos kaltinamosios elgesiui neturėjo – ji ir toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajai skirti straipsnių sankcijoje numatytos švelniausios bausmės rūšies – baudos bausmės. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, J. G. skirtina straipsnių sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti J. G., kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą, už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirtinos arešto bausmės dydis nustatytas didesnis, nei straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies 1 punktas).

Šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajai J. G. paskirta arešto bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta 140 MGL (7 000 Eur) dydžio bauda, kuri Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nėra sumokėta ar išieškota. Kadangi kaltinamoji J. G. naujas nusikalstamas veikas padarė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, bausmės bendrintinos BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka. BK 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui subendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnį bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl bausmės bendrintinos jas visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys) – kartu su arešto bausme kaltinamajai J. G. skirtina ir 140 MGL (7 000 Eur) dydžio bauda.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamosios J. G., kuriai arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jos padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamoji turi darbą, viena augina mažametę dukrą, o taip pat dengia turimus įsiskolinimus antstoliams, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamosios elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose, t. y. įpareigojimą tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, kaltinamoji bus prižiūrima, sudrausminta, kontroliuojama ir tokiu būdu bus užtikrinta jos elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajai J. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad ji nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, J. G. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams, skiriant kaltinamajai intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamoji J. G. intensyvios priežiūros metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji J. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nors šią teisę yra praradusi. Siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės, arba kai ji yra atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo taikymo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsniu tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajai J. G. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasi J. G. padarė nusikaltimą. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji J. G. anksčiau teista už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, kas rodo, jog kaltinamoji yra linkusi šiurkščiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Kaltinamosios J. G. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jos paeis bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajai J. G. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 5 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis).

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamoji J. G. padarė vairuodama liudytojui P. K. nuosavybes teise priklausantį automobilį „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 56). Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas automobilio savininkas P. K. nurodė, kad automobilyje paliko raktelius, kadangi aikštelė buvo saugoma ir nežino, kas galėjo pasinaudoti jo automobiliu, tačiau teismas jo nurodytas aplinkybes vertina kaip bandymą sušvelninti savo padėtį bei išvengti automobilio konfiskavimo. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja G. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, davė vieningus ir analogiškus parodymus apie tai, jog P. K. įvykio metu jai nurodė, kad kaltinamoji paprašė duoti automobilį nuvažiuoti iki degalinės, o jis sutiko, o taip pat jis liudytojai nurodė, kad moteris ne pirmą kartą vairuoja būdama neblaivi. Kaip jau minėta, teismas nenustatė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad liudytoja apklausta pareigūnė G. P. turi suinteresuotumą apkalbėti tiek kaltinamąją J. G., tiek automobilio savininką ar kitus asmenis, kurie įvykio metu buvo kartu su kaltinamąja. Teismo vertinimu, P. K., kaip automobilio savininkas, po to, kai su kaltinamaja J. G. kartu vartojo alkoholinius gėrimus, automobilyje palikęs raktelius ir davęs leidimą akivaizdžiai neblaiviai kaltinamajai pasinaudoti jo automobiliu, neabejotinai suvokė, kad automobilis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, todėl automobilis turi būti konfiskuojamas.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajai J. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje, ir paskirti jai bausmes:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto;

- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei arešto bausmei, paskirtai už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, apimant švelnesnę arešto bausmę ir kaltinamajai J. G. paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajai J. G. paskirtą arešto bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta 140 MGL (7 000 Eur) dydžio bauda bausmes visiškai sudedant ir kaltinamajai J. G. paskirti galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę ir 140 MGL, t. y. 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, J. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams paskiriant jai intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jos faktinės gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajai J. G. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

- nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajai J. G. išaiškinti, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- kaltinamajai J. G. 5 (penkerius) metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- konfiskuoti P. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: JMBXJGA6WEZ400222.

Kaltinamajai J. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.