Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės D. T. atstovėms advokatei Dovilei Aukštuolytei, advokato padėjėjai Giedrei Sušinskaitei, ieškovės globėjai B. S., atsakovui A. T., atsakovo A. T. atstovei advokatei Ievai Kūrytei – Mockeliūnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui A. T. ir pagal atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei D. T. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti instituciją – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos atstovai neturi galimybės apsilankyti tėvo ir vaikų gyvenamoje vietoje, o motinos gyvenamoje vietoje nutarė nesilankyti atsižvelgiant į motinos sveikatos būklę, į tai, kad vaikai su ja negyvena, o reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo nėra susijęs su ieškovės buities sąlygomis. Tarnyba nėra gavusi tėvų ar trečiųjų asmenų pranešimų ar skundų dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atitinka nepilnamečių vaikų interesus, dėl konkretaus išlaikymo dydžio spręstina iš esmės ištyrus visas reikšmingas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Giedrė Sušinskaitė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad šalių santuokoje krizės iki ieškovės ligos nebuvo. Šalys buvo susitarusios, kad kol vaikai yra maži, ieškovė nedirbs. Vaikams paaugus ieškovė dirbo – tvarkė 5-6 namus. 2017 m. labai pablogėjo ieškovės sveikata, todėl atsakovas išsiuntė ieškovę į Lietuvą, kur jai atlikta operacija. Maždaug iki balandžio mėnesio, kol nematė, kad dėl liekamųjų reiškinių ieškovės elgesys pasikeitė, atsakovas demonstravo ieškovei meilę. Tačiau pamatęs, kad reikės rūpintis ieškove, ėmė rašyti ieškovės draugei, kad pavargo, pačiai ieškovei ėmė rašyti žinutes apie jos neištikimybę, parengė dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kuriuose numatė, jog išlaikymas ieškovei nebus teikiamas, ir davė juos ieškovei pasirašyti. Ieškovei reikalingas atsakovo išlaikymas, kadangi ji pripažinta neveiksnia, jos gaunamos mėnesio pajamos sudaro 358 Eur, ji turi specialių poreikių. 16 000 Eur, gautų ieškovei pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą išleisti, liko tik 1 600 Eur. Atvykęs į Lietuvą ir žinodamas apie ieškovės mamos dovanotus 6000 JAV dolerių, atsakovas nuvežė ieškovę į Luminor banką išsigryninti šių pinigų. Išlaikymas iš ieškovės nepilnamečiams vaikams neturėtų būti priteistas dėl sunkios jos sveikatos būklės. Atsakovas būdamas sveikas, darbingas ir uždirbdamas 10 kartų daugiau nei nurodo, nes platina žūklės prekes, turi galimybių išlaikyti vaikus ir teikti išlaikymą ieškovei.

Ieškovės atstovė advokatė Dovilė Aukštuolytė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad po operacijos atsakovas tris mėnesius rūpinosi ieškove, ketino vežtis ją į (duomenys neskelbtini), rašė ieškovės motinai, jog myli ieškovę. Vadinasi santykiai tarp šalių buvo geri. 2018 m. balandžio – gegužės mėn. prasidėjo rašinėjimas apie neištikimybę. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad susirašinėjimas buvo fiksuojamas renkant įrodymus. Vien ieškovės registracija pažinčių portaluose nėra neištikimybės įrodymas. Jei ieškovė būtų ieškojusi pažinčių, atsakovas būtų radęs susirašinėjimą ir pateikęs teismui. Atsakovas paliko ieškovę dėl jos ligos, jos neišlaikė, buvo nelojalus. Ieškovė yra nedarbinga, todėl neturi įrodinėti, kad jai reikalingas išlaikymas. Priešingas aplinkybes turi įrodyti atsakovas. Vaistams nuo epilepsijos („Keppra“) išleidžiama 56 Eur per mėnesį (4 dėžutės mėnesiui po 14 Eur), likusi ieškinyje nurodyta suma, susijusi ieškovės specialiaisiais poreikiais, skirta sauskelnėms, paklotams, papildams ir vitaminams. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo pajamos sudaro 3218 Eur per mėnesį. Ieškovė iš savo motinos gavo dovanų 1/2 namo, likusi dalis įsigyta iš ieškovės tėvo. Dalį lėšų šiam turtui įsigyti davė atsakovo mama, tačiau jas dovanojo abiem šalims. Kitos lėšos skirtos ieškovės motinos. Nors pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad turtas šalių įsigyjamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, reikia įvertinti, kad turtas įgytas už asmenines ieškovės lėšas, todėl pardavus turtą gautos lėšos taip pat laikytinos jos asmeninėmis. Net vertinant, kad 1/2 namo įgyta bendrojon jungtinėn šalių nuosavybėn, ieškovei priklausytų 120000 Lt asmeninės nuosavybės teise ir 60000 Lt iš bendrosios jungtinės nuosavybės, nes namas parduotas už 240000 Lt. 2012-05-16 pardavus namą, per porą mėnesių ieškovė atsakovui pervedė daugiau nei 1/4 dalį gautų lėšų, nurodant paskirtyje „pinigai už parduotą nuosavybę“. Nurodoma 16421,19 Eur suma yra neteisinga. Dėl konvertavimo ši suma yra 15950,30 Eur. Ši suma buvo įnešta į ieškovės banko sąskaitą ir yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nedalintina. Iš ieškovės asmeninės nuosavybės teise turėto turto pardavimo gauta dalis lėšų (21000 Eur) buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas patvirtina, kad buvo pirkta skalbyklė, mašina ir kt. Byloje nėra duomenų, kad 2707,01 Eur suma yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Jei šie pinigai buvo duoti ieškovės motinos, jie yra ieškovės asmeninė nuosavybė, jei išleisti ieškovės vaistams, negali būti laikomi iššvaistytais. Likusių 75,71 Eur kilmė ta pati.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. T. (atsakovo mama) paaiškino, kad ieškovė buvo lengvabūdiška, neatsakinga, nedirbo. Pastaruoju metu tvarkė vieną butą. Paskutinius pusę metų šalys gyveno atskiruose kambariuose. Atsakovas atskrido į Lietuvą kai ieškovei buvo atliekama operacija. Po operacijos buvo sutrikusi ieškovės koordinacija, kai kada ji neprisimindavo datų, tačiau pati nusiprausdavo, nueidavo pavalgyti į kavinę, nebuvo nei vieno epilepsijos priepuolio. Kol ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini) ją buvo ištikę du epilepsijos priepuoliai. Gydytoja sakė, jog epilepsijos priepuoliai ištinka todėl, kad ieškovė nevartoja vaistų. Ieškovė nuolat kalbėdavo telefonu su drauge, kuri klausdavo, ar atsakovas žino apie jos neištikimybę, tada ieškovė pradėdavo kalbėti angliškai. Ieškovė savo noru pasirašė skyrybų dokumentus, tarp šalių dėl to nebuvo jokio ginčo, ieškovė dar prieš operaciją sakė, kad skirsis su atsakovu. Ginčą šiuo klausimu sukėlė ieškovės motina. Pusė namo (duomenys neskelbtini) priklausė ieškovei, tačiau vėliau ji sugalvojo nusipirkti kitą namo pusę, todėl liudytoja už 30000 Eur pardavusi jai priklausiusį mišką, 10000 Eur padovanojo ieškovei ir atsakovui. Pinigus atsakovas grąžino. Name buvo atliktas kapitalinis remontas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį jei sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, jis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, kad santuoka laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi, todėl sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą svarbus faktinio santuokos iširimo momentas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

Pažymėtina, kad santuoka laikoma iširusia ne nuo sutuoktinių sprendimo ją nutraukti, o nuo jų santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio pabaigos. Nagrinėjamu atveju santuokos iširimo momento nustatymas yra apsunkintas, kadangi ieškovei išvykus į Lietuvą gydytis šalys kartu nebegyveno, tačiau būtina išsiaiškinti kada nutrūko šalių santuokiniai ryšiai. Teismas, spręsdamas dėl šalių gyvenimo skyrium momento, atsižvelgia į abiejų šalių nurodytas aplinkybes, kad po ieškovei atliktos operacijos atsakovas ja rūpinosi, lankė, prižiūrėjo ligoninėje ir rengėsi vežtis gydyti į (duomenys neskelbtini), kad ieškovė būtų su šeima. Tai patvirtina dar 2018 m. kovo mėn. pabaigoje vykęs atsakovo susirašinėjimas su ieškovės motina, pateiktos bendros šalių nuotraukos iš ligoninės. Akivaizdu, kad iki 2018 m. balandžio – gegužės mėn. šalis santuokiniai ryšiai dar siejo. Tačiau iš pateikto 2018-05-16 atsakovo susirašinėjimo su ieškovės broliu matyti, kad jau 2018 m. gegužės mėn. atsakovas nurodė, kad negali prižiūrėti ieškovės. 2018-06-12 atsakovas informavo ieškovę norintis nutraukti santuoką, o ieškovė atsakė su tuo sutinkanti. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to ar ieškovės atsakymas atitiko tikrąją jos valią dėl santuokos nutraukimo, tai, kad nuo 2018 m. gegužės mėnesio atsakovas nebeketino tęsti santuokinio gyvenimo su ieškove, nurodydamas tai jos giminaičiams, bei aiškiai išreikšta atsakovo valia nutraukti santuoką patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad nuo 2018-06-12 santuokiniai ryšiai tarp sutuoktinių buvo nutrūkę.

Nustačius šalių santuokos iširimo momentą, spręstina dėl kokių priežasčių santuoka iširo. Ieškovė santuokos iširimo priežastimi iš esmės nurodo tai, kad jai sunkiai susirgus, atsakovas ją paliko, o vėliau ieškovei nenaudingomis sąlygomis pateikė pasirašyti pareiškimą dėl santuokos nutrakimo bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Į bylą pateikta 2018-07-12 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad yra pasidalijusios visą turtą ir ateityje dėl jo pretenzijų nereikš, nereikalauja viena iš kitos išlaikymo, ieškovė įsipareigoja per 10 dienų išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu, o ieškovė teikia po 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Pripažintina, kad, atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę, galimybes dirbti, nurodytos santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos nebuvo jai palankios. Tačiau atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, kad šalių santuoka iširo iki 2018-06-12, po santuokos faktinio iširimo buvusios aplinkybės negali būti laikomos turinčiomis reikšmės šalių kaltei dėl santuokos iširimo nustatyti.

Iš į bylą pateikto šalių, atsakovo ir ieškovės motinos bei brolio susirašinėjimo matyti, kad santuoka iširo atsakovo iniciatyva. Atsakovas ieškovei rašytoje trumpojoje žinutėje nurodė, kad nebeturi ką su ja aiškintis, kad viskas baigta. Ieškovės broliui rašė, kad negali ieškovės prižiūrėti, kad pasikeitė jausmai, kad nenori taip gyventi. Ieškovės motinai rašė, kad skyrybos neišvengiamos. Tuo tarpu ieškovė susirašinėjime atsakovui ne kartą nurodė, kad jį myli, tačiau sutiko viską baigti, rašė, kad nebenori skaudinti atsakovo, jei jis nelaimingas.

Net jei neištikimybė būtų įrodyta, tai negalėtų būti pripažinta santuokos iširimo priežastimi, nes atsakovas nurodė, kad vardan vaikų interesų siekdamas išsaugoti šeimą, atleido ieškovei. Po to šeima dar ilgą laiką gyveno kartu (priešieškinyje atsakovas nurodė, kad kai sužinojo apie ieškovės neištikimybę, jų dukrai buvo vieni metai).

Tas pats pasakytina ir apie atsakovo teiginius, kad ieškovė neprisidėjo prie šeimos finansinės gerovės, nedirbo, išlaidavo, nesirūpino šeimos poreikiais ir moraliai nepalaikė atsakovo. Liudytoja N. T. paaiškino, kad ieškovė buvo lengvabūdiška, neatsakinga, dar prieš operacija sakiusi, kad skirsis su atsakovu, šalių sūnus P. liudytojai pasakojęs, kad tėvai jau pusę metų gyvena atskiruose kambariuose, kad mama negamina valgyti. Tačiau priešieškinyje atsakovas nurodo, kad nepaisant šalių nesutarimų dėl ieškovės indėlio į šeimą, šalių santykiai ieškovei susirgus ir išvykus į Lietuvą dar buvo grįsti meile ir rūpesčiu, o šalių santuoka iširo (šalys skyrium gyventi pradėjo) tik 2018-06-12. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad jokios atsakovo nurodytos priežastys, galimai egzistavusios iki ieškovės išvykimo į Lietuvą, negali būti laikomos šalių santuokos iširimo priežastimi, ką patvirtina ir į bylą pateiktas atsakovo susirašinėjimas su ieškovės motina, liudijantis, kad jis išgyveno dėl ieškovės ligos, ja rūpinosi ir ketino toliau gyventi kartu, tik vėliau ėmė ieškovei, jos motinai ir broliui rašyti apie tai, kad ieškovė išdavė šeimą, pati norėjo nutraukti santuoką, yra dalykų, kurių negali jai atleisti, nebenori gyventi po vienu stogu miegant atskirai.

Kita aplinkybė, kuria atsakovas grindžia ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, tai, jo teigimu, 2018 m. balandžio mėnesį paaiškėjęs faktas, kad ieškovė nuo 2015 metų buvo užsiregistravusi pažinčių svetainėse ir ieškojo santykių su kitais vyrais. Į bylą pateikti duomenys (ekrano nuotraukos) patvirtina, kad ieškovės vardu pažinčių svetainėse buvo sukurtos anketos, kuriose nurodoma, kad ji yra vieniša ir siekia susitikinėti su vyrais. Tačiau, teismo vertinimu, anketų pažinčių svetainėse užpildymas ir paskyrų sukūrimas patys savaime negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai kaltei dėl santuokos iširimo pripažinti. Visų pirma pažymėtina, kad tokius veiksmus kito asmens vardu gali atlikti bet kas, iš paskyrų nėra galimybės neginčijamai nustatyti, kas jas sukūrė. Net nustačius tikėtiną aplinkybę, kad ieškovė pati sukūrė minėtas paskyras, į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų susirašinėjusi ar susitikusi su vyrais iš pažinčių portalų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės anketos pažinčių portaluose 2018 m. buvo aktyvios (į bylą pateiktas „hi5“ internetinės žinučių svetainės vertimas, atliktas atsakovo atstovės, nėra tikslus, kadangi jame nurodoma, kad atsakovė atidarė elektroninį laišką, nors originalo kalba „open“ reiškia ne „atidarė“, o „atidaryti“).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovės paskyras pažinčių portaluose rado būtent 2018 m. balandžio mėn., todėl nėra galimybės nustatyti, kad atsakovui apie jas nebuvo žinoma anksčiau. Tokiu atveju jos būtų priskirtinos prie aplinkybių, nebuvusių santuokos iširimo priežastimi, nes iš į bylą pateiktų įrodymų akivaizdu, kad dar 2018 metų pradžioje šalių santykiai buvo geri, atsakovas rūpinosi ieškove ir ketino su ja toliau gyventi. Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu nurodė, kad tokia padėtis buvo iki jam randant paskyras pažinčių portaluose, vėliau paklaustas apie priežastis, dėl kurių nuo balandžio mėn. nebelankė ieškovės, atsakovas nurodė tik vaikų mokslus.

Atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad į bylą nėra pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, kad registracija pažinčių portaluose nebūtų pakankamu pagrindu pripažinti ieškovės neištikimybę atsakovui ir preziumuoti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.), todėl pareiga įrodyti ieškovės kaltę teko atsakovui. Nors, teismo vertinimu, registracija pažinčių portaluose galėtų būti pagrindu konstatuoti ieškovės nelojalumą atsakovui, tačiau nebūtų pakankama priežastimi teigti, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės galimas nelojalumas, atsakovo teigimu, paaiškėjo tuo metu kai ieškovė gydėsi po galvos smegenų operacijos, buvo prastos sveikatos būklės, buvo aišku, kad net jei ji santuokos metu ieškojo kitų pažinčių, situacija yra pasikeitusi, ieškovė tapo priklausoma nuo atsakovo, norėjo gyventi santuokoje su juo, todėl atsakovas turėjo visas galimybes išsaugoti šeimą. Duomenų, kad jis to siekė, dėjo atitinkamas pastangas, byloje nėra.

Analizuojant į bylą pateiktą susirašinėjimo medžiagą matyti, kad 2018 m. balandžio mėn. 3 d. atsakovas rašė: „atrodo, kad stogą jai rauna“, „su mintim prastai“, „niekus paisto ir kuo toliau, tuo baisiau“, „aš čia baigiu išprotėti pats“, „ji nesuvokia kokiam ji pasauly ir kas jai yra“, „visi laukia gerėjimo, bet dabar toks vaizdas, kad sustojo viename taške, manau čia tos pasekmės, kurios galėjo būt“, „elgesys toks, sunku net pasakyt, kaip išprotėjusio žmogaus, … man nuraus kaušą ir greit“, „man sunku, ji nieko neprisimena ir, atrodo, kuo toliau, tuo labiau stogą neša… labai sunku“, „taip pavargau nebegaliu“. Vėlesnis susirašinėjimas jau liudija apie atsakovo nenorą toliau gyventi santuokoje su ieškove. Nors to nenoro priežastimis jis iš esmės nurodė iki ieškovės ligos ir operacijos buvusias aplinkybes, nustačius, kad iki tol jos netrukdė tęsti santuoką, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl to, kad atsakovas, praėjus trims mėnesiams po ieškovės operacijos, palūžo matydamas negerėjančią ieškovės sveikatos būklę, atsisakė minties ja rūpintis kaip sutuoktinis, nurodė ieškovei, kad jų santuoka baigta, užkirsdamas kelią ją išsaugoti.

Iš nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad būtent atsakovas, palikdamas sergančią ieškovę, iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Abi šalys prašė palikti atsakovei T. pavardę. Esant tokioms aplinkybėms, šalių pavardės nekeičiamos, nutraukus santuoką joms paliekamos santuokinės pavardės.

Dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo

Pagal LR CK 3.72 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimo byloje teismas turi teisę priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Santuoka sukuria santuokines teises ir pareigas, tarp kurių yra pareiga sutuoktiniams vienas kitą remti (CK 3.27 str.), kas reiškia, kad teisė į išlaikymą atsiranda iš santuokos sudarymo ir ginama iki santuokos pasibaigimo, jeigu sutuoktiniai, susitardami dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl teisės į išlaikymą nesutaria kitaip arba teismas pagal vieno iš sutuoktinio ieškinį nenusprendžia kitaip (CK 3.72 str. 1 d., 3.51 str. 2 d., 3.56 str. 2 d.). Teisės į išlaikymą atsiradimui būtina nustatyti tokio išlaikymo reikalingumą, šį į reikalingumą patvirtinančios aplinkybės turi atsirasti esant santuokai.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės sveikatos būklės. Atsakovo teigimu, ieškovė simuliuoja savo itin prastą sveikatos būklę bei finansinę padėtį, teikdama melagingą ir nepilną medicininę informaciją į bylą bei, galimai, savo šeimos gydytojai. Grįsdamas tokias aplinkybes atsakovas į bylą teikė nuotraukas, kuriose ieškovė užfiksuota vaikštanti po Vilnių, rėmėsi į bylą pateiktais medicininiais įrodymais, iš kurių, jo teigimu matyti, kad per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovės sveikatos duomenys nepaaiškinamai kito, neaišku ar nedarbingumo lygis nustatytas dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų ar dėl būklės po pašalinto galvos smegenų naviko.

Teismas, spręsdamas dėl poreikio priteisti ieškovei išlaikymą, remiasi oficialiais rašytiniais įrodymais, išduotais kompetentingos institucijos - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Sprendime dėl darbingumo lygio nustatymo yra išdėstytos darbingumo lygio nustatymo priežastys, nurodyti diagnozių, dėl kurių nustatytas nedarbingumas, kodai. Nors darbingumo lygio priežastimi nurodyta ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų, sprendime taip pat nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis 2005-03-21 įsakymu „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų aprašas), įvertinus bazinį darbingumą ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus, remiantis pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytomis diagnozėmis: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo 16.2, 83.4 ir 10.2 punktais, kuriuose nurodytos šios diagnozės, ieškovei nustatytas 19.60 procentų bazinis darbingumo lygis. Įvertinus asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, nustatyti 44 balai, prilyginti koeficientui 1. Įvertinus medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, nustatytas 20 procentų darbingumo lygis. Darbingumo lygis nustatytas atsižvelgiant į jo vertinimo metu buvusią ieškovės sveikatos būklę. Teismas daro išvadą, kad pagrindo abejoti ieškovės sveikatos būkle ir darbingumo lygiu nėra. Pažymėtina, kad kompetentingos institucijos išvadų dėl darbingumo lygio nustatymo teisingumas ir sprendimų teisėtumas ar pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir bylą dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo nagrinėjančio teismo kompetencija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vadovaujasi aplinkybe, kad santuokos metu ieškovei nustatytas 20 procentų darbingumas, kas reiškia, kad taikytina CK 3.72 straipsnyje numatyta prezumpcija, pagal kurią sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jei jis yra nedarbingas dėl savo sveikatos būklės.

Tačiau CK 3.72 straipsnis numato, kad sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jei jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t.y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Tačiau šis sutuoktinis gali pasinaudoti aukščiau nurodyta CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Kitai šaliai šios prezumpcijos nepaneigus, t.y. neįrodžius, kad turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti, yra pagrindas priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090). CK 3.72 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktai numato, kad išlaikymą priteisti atsisakoma, jei sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais, jei santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo, tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams.

Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovės pajamos yra pakankamos save išlaikyti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė gauna 244,42 Eur per mėnesį nedarbingumo pensiją, 114 Eur - tikslinę kompensaciją, gavo 950 Eur vienkartinę išmoką, turi 16027,75 Eur dydžio lėšas, pervestas iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, 5395,08 Luminor banko sąskaitoje ir 4880 USD iš ieškovės motinos B. S. įkurto fondo. Be to, atsakovas įrodinėjo, kad gyvenant santuokoje ieškovė nebandė susirasti pastovaus darbo ir taip prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, iššvaistė didelę pinigų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, sumą, išleisdama juos pragyvenimui, dėl tokio ieškovės sprendimo atsakovui neturėtų kilti teisinės pasekmės, nes protingai naudojant šias lėšas buvo galima pragyventi 10 metų.

Nors atsakovas įrodinėja, kad ieškovė nebandė susirasti darbo, tiek jis pats, tiek liudytoja apklausta jo motina N. T., tiek ieškovės atstovė globėja ir turto administratorė B. S. paaiškino, kad ieškovė neoficialiai tvarkė namus ir iš to užsidirbdavo lėšų. Nors dėl ieškovės darbų apimties ir gaunamų lėšų dydžio tarp šalių kilo ginčas, atsižvelgtina į tai, kad sutuoktiniams esant santuokoje, jų indėlis į šeimos gerovę priklauso ne vien nuo jų iš darbinės veiklos gaunamų pajamų. Vertintinas jų indėlis į namų ūkio priežiūrą, vaikų auginimą, sudarant sąlygas dirbti kitam sutuoktiniui. Sprendžiant dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nustatyta, kad atsakovas neįrodė, kad ir prie šių šeimos poreikių tenkinimo ieškovė neprisidėjo. Liudytojos N. T. parodymai šiuo klausimu vertintini kritiškai, kadangi ji yra atsakovo motina, be to, paaiškino tik iš kitų asmenų, tarp jų – paties atsakovo girdėtas, o ne pačios matytas aplinkybes. Pats atsakovas nurodo, kad ieškovė, išleisdama pragyvenimui, iššvaistė lėšas, gautas iš parduoto nekilnojamojo turto. Šių lėšų panaudojimo įrodymų nepateikta.

Pareiga įrodyti aplinkybes, kurias teigia, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad dalis lėšų, paties atsakovo teigimu, panaudotos šalims gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl jų panaudojimo sprendė viena ieškovė, kad jos iššvaistytos jos vienos asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, lėšų panaudojimas pragyvenimui, šalims esant santuokoje ir gyvenant kartu, vertintinas kaip jų panaudojimas šeimos poreikiams tenkinti. Priešingų aplinkybių įrodymų, t.y kad ieškovė lėšas išleido vien savo asmeniniams poreikiams tenkinti, į bylą nepateikta.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2012-05-16 už 240000 Lt parduotas šalių nekilnojamasis turtas sudarymą (į bylą pateikta pirkimo-pardavimo sutartis). 40000 Lt sumokėti prieš pirkimo-pardavimo sutarties, o 200000 Lt pirkėjui pavedimu sumokant į ieškovės sąskaitą, ką patvirtina į bylą pateiktas 2012-06-07 – 2012-06-08 ieškovės sąskaitos išrašas. 2012-06-11 ieškovė pervedė atsakovui 30000 kronų, 2012-07-31 – dar 138000 kronų. 2013-04-11 į ieškovės A. S. banko sąskaitą pervesta 151000 Norvegijos kronų. 2013-12-10 iš jų 61350 kronų pervesta į ieškovės brolio A. P. sąskaitą, ieškovės sąskaitoje liko 88650 kronų suma. Iš šios sumos 71994,67 kronos 2019-03-18 pavedimu pervestos į kitą ieškovės sąskaitą. Į šią sąskaitą 2015-10-20 buvo grąžinta 91000 kronų A. P. skola. 2019-03-19 154812,06 kronų suma pervesta į ieškovės sąskaitą užsienyje. Kaip matyti iš pateikto prašymo pirkti ir parduoti valiutą Swedbank, 2019-04-03 ši suma konvertuota į 15950,30 Eur. 2019-05-10 ieškovės Swedbank sąskaitoje buvo 11117,22 Eur. Tą pačią dieną 5500 Eur suma pervesta grąžinant skolą pagal 2018-07-25, 2018-10-30, 2019-02-01 ir 2019-04-04 ieškovės globėjos B. S. sudarytas paskolos sutartis, kuriomis ji, atitinkamai, pasiskolino 1500 Eur, 1500 Eur, 1500 Eur ir 1000 Eur. Į bylą pateiktose paskolos sutartyse nurodoma, kad 2018-07-25 sutartimi pinigai buvo skolinami gydymui ir vaistams, įsikūrimui Vilniuje, 2018-10-30 – kineziterapijos procedūroms ir homeopatiniam gydymui, 2019-02-01 – priemonėms atminčiai lavinti, pavasariniams rūbams ir vaistams, 2019-04-04 – sanatoriniam gydymui. Kineziterapijos paslaugų suteikimas grindžiamas į bylą pateiktais šių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitais, remiantis kuriais 2018 m. spalio – 2019 m. vasario mėnesiais ieškovė pagal sudarytą kineziterapinę programą dalyvavo individualiuose užsiėmimuose su trenere, mankštose, buvo atliekami masažai, teikiamos konsultacijos, vien šioms paslaugoms apmokėti išleista virš 1000 Eur suma. Dar 234 Eur išlaidos homeopatiniam gydymui grindžiamos kasos pajamų orderio kvitais. Nors atsakovo manymu dalis šių lėšų skirtos pertekliniams ieškovės poreikiams (pvz. homeopatiniam gydymui), atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę, kurios sunkumą nuo 2018 m. pagrindžia į bylą pateikti medicininių dokumentų išrašai, epikrizės ir paties atsakovo susirašinėjimas, suprantama, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių šiai būklei gerinti, o patirtos išlaidos nelaikytinos nepateisinamu išlaidavimu ar kitokiais kaltais veiksmais, sukūrusiais sunkią ieškovės materialinę padėtį, kaip numato CK 3.72 straipsnio 6 dalis, ir nėra tokios didelės, kad galėtų lemti išvadą dėl išlaikymo ieškovei nereikalingumo pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalį. Tas pats pasakytina ir apie 2019-06-21 išgrynintą 500 Eur sumą, kuri, kaip nurodo ieškovės atstovės, sumokėta už skalbyklės ir kanalizacijos remontą (nors atitinkami įrodymai į bylą nepateikti, teismas atsižvelgia į tai, kad tokių išlaidų tikimybė yra).

Atsakovo atstovė ginčijo, kad ieškovės globėjos B. S. pasirašyti paskolos rašteliai aiškiai surašyti tą pačią dieną, tačiau šio deklaratyvaus teiginio nepagrindė, jį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo teigimu, pinigų gavimo nepagrindžia jokie kiti rašytiniai įrodymai, tačiau neatmestina, kad pinigai buvo paskolinti grynaisiais. Tai neriboja galimybės grąžinti juos pavedimu. Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad sudarant paskutinę paskolos sutartį į ieškovės sąskaitą iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 15950,30 Eur, todėl skolintis nebuvo būtinybės. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 2019-04-04, kuomet sudaryta paskutinė paskolos sutartis, ieškovės banko sąskaitoje buvo 15950,30 Eur suma. 2019-05-10 iš šios banko sąskaitos grąžintos B. S. paskolos, nors bylos duomenimis, ieškovės globėja ir turto administratore B. S. paskirta tik 2019-02-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, taigi tik paskutinė 2019-04-04 sutartis sudaryta jai esant dukters globėja, o pagal ankstesnes sutartis, sudarytas pačios B. S., nors ir dukters poreikių tenkinimo tikslu, atsiradę įsipareigojimai negali būti laikomi ieškovės prievole, kadangi B. S., dar nebūdama ieškovės globėja, skolinosi lėšas savo nuožiūra ir jos įsipareigojimai ieškovei teisių ir pareigų sukurti negalėjo. Vis dėl to pažymėtina, kad globėjo veiksmai panaudojant neveiksnaus asmens lėšas nėra šalių santuokos nutraukimo bylos dalykas ir negali būti laikomi ieškovės kaltais veiksmais ar pagrindu daryti išvadą, kad ieškovė nėra reikalinga išlaikymo iš sutuoktinio. Kita vertus, turi būti įvertinta ir tai, kad net iki paskyrimo globėja B. S. rūpinosi dukra ir patyrė išlaidų jai išlaikyti, kadangi pati ieškovė nuo 2018-08-20 ir dar anksčiau po operacijos buvo nedarbinga (į bylą pateiktas 2018-08-20 sprendimas dėl darbingumo lygio), neturėjo galimybės pati uždirbti lėšų pragyvenimui ir gydymui.

2019-08-19 ieškovės sąskaitos Swedbank likutis buvo tik 1679,28 Eur, 2019-09-04 – 55,87 Eur. Ieškovė 2019-09-30 pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus ir įrodymus apie tai, kad nuo 2019-04-03, kuomet į šią sąskaitą buvo pervesta 15950,30 Eur suma, be grąžintos 5500 Eur paskolos, dar 4000 Eur suma pervesta jos globėjai B. S., atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018-01-01 iki 2019-04-03 ji patyrė 8893,80 Eur išlaidų, susijusių su ieškovės priežiūra (3100 Eur pervedė N. T., 4048,80 Eur panaudojo teisinėms bei vertimo paslaugoms civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo apmokėti, 1745 Eur - buto nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčiams. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas ieškovės globėjos B. S. 2019-09-24 sąskaitos išrašas.

Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė turi 5395,08 Eur, esančius Luminor banko sąskaitose. Į bylą pateiktais duomenimis apie ieškovės sąskaitų Luminor banke likučius, tokia suma ieškovės sąskaitose buvo 2018-01-01. Iš į bylą pateikto kasos išlaidų orderio nustatyta, kad 2018-03-29 ieškovė Luminor banko skyriuje nuo sąskaitos nuėmė 5313,17 Eur sumą. Ieškovės atstovės įrodinėjo, kad ieškovės sveikatos būklė nebūtų galėjusi leisti jai savarankiškai nuvykti į banko skyrių, o kadangi tuo metu Lietuvoje buvo atsakovas, jis ir pasiėmė šias pinigines lėšas. Atsakovas tokias aplinkybes neigė.

Remiantis kasacinio teismo praktika, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS „Parekss banka“ v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-552/2004; 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Dominion Consultancy Services LLC v. UAB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-60/2005; ir kt.). Teismo vertinimu, vien tai, kad lėšų nuėmimo metu atsakovas buvo Lietuvoje, nereiškia, kad būtent jis vyko su ieškove nuimti šių lėšų. Tokia aplinkybė yra tik įrodymais nepagrįsta prielaida, kuria, kaip minėta, negali būti grindžiamos teismo išvados.

Vis dėl to teismas atsižvelgia į tai, kad, ieškovė yra tik iš dalies veiksni ir negali teikti paaiškinimų dėl to kur yra ar kur panaudotos šios lėšos. Ieškovei esant nedarbingai dėl sveikatos būklės, išlaikymo jai reikalingumas yra preziumuojamas. Todėl pareiga įrodyti, kad jos turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti, tenka atsakovui. Remiantis bendromis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklėmis (CPK 178 str.), tas pats pasakytina apie pareigą įrodyti CK 3.72 straipsnio 6 dalyje numatytus pagrindus, kuriems esant atsisakoma priteisti išlaikymą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė prieš du metus nusiėmė iš savo sąskaitos 5313,17 Eur sumą, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018-01-01 ji neturėjo pajamų, jai buvo reikalingas gydymas, kitų būtinųjų poreikių tenkinimas, nėra pakankama išvadai, kad ieškovė turi pakankamai lėšų save išlaikyti, kad išlaikymas jai šiuo metu nereikalingas ar neteiktinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis CK 3.72 straipsnio 11 dalimi, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, jos mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos, išskyrus atvejus kuomet pasikeitus CK 3.72 straipsnio 5 dalyje nurodytoms aplinkybėms, išlaikymo mokėjimas nutraukiamas. Todėl net jei ieškovė disponuoja 5313,17 Eur suma, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji būtų pakankama ieškovei save išlaikyti iki gyvos galvos.

Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad po ieškovės operacijos buvo atidarytas fondas aukoms rūpinimuisi ieškove rinkti, kuriame buvo suaukota 4880 Jungtinių Amerikos valstijų dolerių. Remiantis į bylą pateiktu fondo administravimo sistemos elektroniniu laišku, paskyra buvo uždaryta. Atsakovo atstovės nuomone, jei fondas nebūtų buvęs uždarytas, ieškovė būtų galėjusi gauti iš jo lėšų. Su tokia pozicija nesutiktina. Visų pirma, aukojantys žmonės neturi pareigos remti ieškovę, tokia parama priklauso nuo jų valios ir nebūtų galimybės užtikrinti nuspėti lėšų gavimą ateityje, be to, nėra pagrindo teigti, kad toks fondas gali generuoti lėšas neribotą laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, iš fondo gautos lėšos negalėtų būti laikomos nuolatinėmis ieškovės pajamomis ir nebūtų vertintinos sprendžiant dėl ieškovės galimybių pačiai save išlaikyti. Be to, į bylą pateikti US banko duomenys, iš kurių akivaizdu, kad 2019-05-13 buvo likę tik 898,19 JAV dolerių aukų. Tokia suma negalėtų būti laikoma pakankama visiškai save išlaikyti, todėl nebūtų pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė neturi teisės į išlaikymą, kaip numato CK 3.72 straipsnio 1 dalis. Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad paaukoti pinigai galimai nėra išleisti, o jei buvo išleisti, nėra aišku kur, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi fonde surinktos lėšos, remiantis į bylą pateiktu fondo įkūrėjos B. S. kreipimusi į aukotojus, buvo rinktos ne ieškovei, o pačiai B. S., jai nurodžius, kad išnaudojo visas savo santaupas ir neturi lėšų rūpintis dukra, todėl prašo žmonių pagalbos.

Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė iššvaistė turėtas lėšas ir savo kaltais veiksmais nulėmė tokią materialinę būklę, dėl kurios negali savęs išlaikyti ar priešingai, kad turi nekilnojamojo ar kito turto, iš kurio galėtų gauti lėšų savo poreikiams tenkinti, kad jos gaunamos pajamos yra visiškai pakankamos save išlaikyti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei esant nedarbingai, jai reikalingas išlaikymas, kuris, remiantis CK 3.72 straipsnio 1 dalimi, nutraukiant santuoką, priteistinas iš sutuoktinio.

Sprendžiant išlaikymo ieškovei dydžio klausimą, būtina nustatyti jos poreikius ir gaunamas pajamas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos išlaidos maistui sudaro 260 Eur per mėnesį, išlaidos už nuomą ir komunalines paslaugas – 225 Eur per mėnesį, išlaidos higienos poreikiams, drabužiams – 80 Eur per mėnesį, išlaidos vaistams, sauskelnėms – 120 Eur per mėnesį, specialiems poreikiams – 670 Eur per mėnesį, transportui – 80 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė patikslino, kad išlaikymo nurodytiems ieškovės specialiems poreikiams (kineziterapijai, mankštoms, masažams, gydytojo homeopato paslaugoms) iš atsakovo priteisti neprašo, ieškinyje nurodė, kad šias išlaidas dengs iš gaunamos pensijos, tikslinės kompensacijos ir santaupų.

Gyvenamasis būstas yra būtinasis kiekvieno asmens poreikis. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas ir viešai skelbiamas butų nuomos kainas Vilniuje, 300 Eur suma, už kurią nuomojamas butas ieškovei, nėra nepagrįstai didelė. Vien tai, kad butas nuomojamas iš ieškovės brolio, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad šios išlaidos patiriamos nepagrįstai, nes ieškovės brolis neturi pareigos ją remti, suteikdamas galimybę jam priklausančiame bute gyventi nemokamai, ir tokiu prarasdamas iš buto nuomos gaunamas pajamas. Iš į bylą pateiktų 2018-07-27 nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus ir ieškovės bei jos atstovės globėjos B. S. sąskaitos išrašų matyti, kad nuomos mokestis yra realiai mokamas, todėl abejonių, kad ieškovei reikalinga 300 Eur dydžio suma būsto nuomai, nekyla. Kadangi butu naudojasi ne tik ieškovė, bet ir jos atstovė globėja B. S., būsto nuomai, jame gyvenant dviem asmenims, patiriamos išlaidos dalintinos pusiau, nustatant, kad ieškovės būsto nuomos poreikiui patenkinti reikalinga 150 Eur per mėnesį suma.

Kitą dalį su būsto poreikiu susijusių išlaidų sudaro jo išlaikymo išlaidos – komunalinių paslaugų mokesčiai. Ieškovė nepateikė įrodymų apie komunalinių mokesčių dydį, tačiau iš ieškovės ir jos atstovės globėjos B. S. sąskaitos išrašų nustatyta, kad, atėmus nuomos mokestį, papildomai būsto nuomotojui mokama apie 160 Eur per mėnesį, kas leidžia daryti išvadą, jog komunalinių paslaugų, televizijos, interneto mokesčiai sudaro vidutiniškai apie 80 Eur per mėnesį kiekvienam bute gyvenančiam asmeniui.

Daroma išvada, kad 225 Eur per mėnesį ieškovės išlaidos būsto poreikiui tenkinti yra pagrįstos.

Ieškovės skaičiavimu jos išlaidos maistui sudaro apie 260 Eur per mėnesį. Į bylą pateikti keli kvitai iš maitinimo vietų, patvirtinantys, kad ieškovė maitinasi ne tik namuose. Teismo vertinimu, atsakovas neprivalo teikti ieškovei išlaikymo tokioms nebūtinoms išlaidoms. Pateiktos gydytojos dietologės maitinimosi rekomendacijos ieškovei, tačiau iš jų nėra galimybės nustatyti išlaidų, kurios reikalingos rekomendacijose nurodytam maitinimui. Pažymėtina, kad rekomendacijose nėra jokių ypatingų, brangiai kainuojančių maisto produktų, priešingai, nustatyta daugiau ribojimų. Į bylą pateiktais duomenimis ieškovė turi galimybę gauti paramą iš Maisto banko. Teismas daro išvadą, kad ieškovė ieškinyje nurodyto 260 Eur per mėnesį poreikio maistui dydžio neįrodė.

Ieškovės nurodytos 80 Eur per mėnesį išlaidos higienos priemonėms ir drabužiams, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, yra realios ir nėra neprotingai didelės.

Tarp šalių kilo ginčas dėl 120 Eur išlaidų vaistams ir sauskelnėms. Remiantis į bylą pateiktu 2020-01-09 (duomenys neskelbtini) klinikos medicinos dokumentų išrašu, ieškovei taikytas gydymas vaistais Levetiracetamum, Clonazepamum, Tiapridum, Quetiapinum, Diazepamum, nurodoma, kad reikalingos sauskelnės šlapimo nelaikymui. Iš 2018-08-17 receptų matyti, kad vaistai Kvetiapinas, Levetiracetamas, Paroksetinas, Klonazepamas buvo nekompensuojami. 2019-12-17 ieškovei pagal receptą dviem mėnesiams išduota 90 sauskelnių suaugusiems, už kurias reikėjo primokėti 56,70 Eur. 2020-01-10 papildomai įsigyta sauskelnių už 31,25 Eur. Tai rodo, kad sauskelnėms reikalinga daugiau nei 45 Eur per mėnesį suma. Vien už vaistus, neskaičiuojant sauskelnių, sumokėta 159,57 Eur, ką patvirtina 2019-12-17 UAB Eurovaistinė kvitas. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis apie vaisto/medicininės pagalbos priemonės išdavimą, Keppra vaistai, kurių veiklioji medžiaga – Levetiracetamas, kompensuojami iš dalies, o priemoka už vaistų kiekį, kurio pakanka 3 mėnesiams, sudaro 145,20 Eur, t. y. po 48,40 Eur per mėnesį. Vaistai Tiapridal (veiklioji medžiaga Taipridas) kainuoja apie 3,10 Eur mėnesiui, Relanium (veiklioji medžiaga Diazepamas) – 2,96 Eur mėnesiui. Clonazepam tabletės mėnesiui kainuoja 4,24 Eur. Atsakovo atstovės pateiktais duomenimis, vaistai Quetiapine kainuoja 6,06 Eur, Diazepeks (veiklioji medžiaga Diazepamum) – 1,98 Eur, o Dretacen, kurių veiklioji medžiaga – Levetiracetam, kaina – tik 15,31 Eur, t. y. gerokai mažesnė nei ieškovės perkamų vaistų Keppra, su ta pačia veikliąja medžiaga. Tačiau pažymėtina, kad iš atsakovo atstovės pateiktų duomenų neaišku koks kiekis šio vaisto už tokią kainą įgyjamas, todėl nėra galimybės daryti išvadą, kad pigiau galima įsigyti tokį patį kiekį vaistų. Į bylą taip pateikti vaistinių kvitai, iš kurių nustatytos patirtos 27,16 Eur išlaidos papildams ir vaistams, skirtiems sezoninėms ligoms gydyti. Tikėtina aplinkybė, kad ieškovės sveikatai stiprinti reikalingi ir maisto papildai bei vitaminai, kad pasitaiko sirgti sezoninėmis ligomis. Per tris pirmus 2019 m. mėnesius vaistams išleista apie 580 Eur, kas sudaro po 193 Eur per mėnesį, tačiau iš pateiktų kvitų nėra galimybės teigti, kad visos išlaidos patirtos būtent ieškovei reikalingiems vaistams. Daroma išvada, kad ieškovės išlaidos pagal jai paskirtų vaistų ir sauskelnių receptus, papildomus sveikatos poreikius sudaro virš 100 Eur per mėnesį.

Atsakovas taip pat ginčijo ieškovės nurodytas 80 Eur per mėnesį išlaidas transportui, atkreipdamas dėmesį, kad ieškovė į bylą pateikė vos kelis 2018 m. rugpjūčio mėn. kvitus bendrai 34 Eur sumai, susijusius su šiuo poreikiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad didesnės nei 34 Eur per mėnesį sumos transporto išlaidoms ieškovė nepagrindė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad, neskaitant specialiųjų poreikių kineziterapijai, mankštoms, masažams, gydytojo homeopato paslaugoms, kuriems išlaikymo iš atsakovo ieškovė priteisti neprašo, jai išlaikyti reikalingos lėšos sudaro apie 640 Eur per mėnesį.

Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš atsakovo neprašoma priteisti 670 Eur suma specialiesiems ieškovės poreikiams tenkinti (kineziterapijai, mankštoms, masažams, homeopato paslaugoms), atsižvelgiant į tai, kad ji nurodo, jog šiuos poreikius tenkins iš savo pačios gaunamų pajamų, būtina įvertinti poreikių pagrįstumą, kadangi nustačius, jog tokių poreikių tenkinimas būtinas, ieškovei galimai neliktų ar liktų mažiau lėšų kitiems savo poreikiams tenkinti, dėl ko atsakovas turėtų didesne suma prisidėti prie jos išlaikymo.

Ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas kineziterapijai, homeopato paslaugoms. Masažų poreikių įrodymų nepateikė, todėl toks poreikis nelaikytinas būtinuoju. Iš į bylą pateikto 2019-02-13 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro ambulatorinės reabilitacijos skyriaus Paciento procedūrų lapo ir tvrakaraščio nustatyta, kad ieškovei buvo skirta kinezitareapija. Duomenų apie tai, kad buvo ar yra reikalingos papildomos kineziterapijos paslaugos, į bylą nepateikta. Homeopato paslaugų poreikį ieškovė grindžia į bylą pateiktu 2018-04-30 Nacionalinio vėžio instituto fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus Fitoterapijos kabineto rekomendacijomis, kuriose ranka įrašytas biofizikės profesorės D. telefono numeris. Tai nėra siuntimas pas specialistą, pagrindžiantis homeopatinio gydymo poreikį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė specialiųjų poreikių būtinumo. Pateiktame šeimos gydytojos 2020-01-09 medicininių dokumentų išraše nėra nurodomos rekomendacijos kineziterapijai, mankštoms, masažams, homeopato paslaugoms, todėl neįrodytas ir jų aktualumas šiuo metu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis pateiktais 2019-08-17 sprendimu dėl ieškovės specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, ieškovei nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis iki 2021-07-16. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialieji poreikiai tenkinami teisės aktų nustatyta tvarka ir suteikia asmeniui tam tikrų lengvatų (asmuo gali gauti finansinės pagalbos priemones, socialines paslaugas). Byloje nepateikti duomenys, kad ieškovė yra kreipusis dėl jai nustatytų specialiųjų poreikių tenkinimo specialiosios pagalbos priemonėmis, tačiau buvo atsisakyta šiuos poreikius tenkinti dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių. Spręstina, kad ieškovė pati nėra išnaudojusi visų galimybių pasirūpinti savo specialiųjų poreikių tenkinimu.

Bylos duomenimis, 2018-10-09 BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro įsakymu ieškovei skirta 950 Eur tikslinė pašalpa. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iki 2019-04-03, kol į ieškovės banko sąskaitą Lietuvoje buvo pervestos lėšos iš jos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), ieškovė neturėjo pragyvenimo šaltinio, pajamų, iš kurių būtų galima tenkinti jos būtinuosius poreikius maistui ir kt. Esant tokioms aplinkybėms, tikėtina, kad šias lėšas ieškovė jau yra išleidusi.

Išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė gauna 244,42 Eur per mėnesį netekto darbingumo pensiją. Pagal į bylą pateiktą 2019-04-03 – 2019-09-24 ieškovės banko sąskaitos išrašą, ieškovė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos šiuo metu gauna 130,92 Eur tikslinę kompensaciją slaugai. Viešųjų registrų duomenimis, ieškovė neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto.

Įstatymų leidėjas numatė, kad, sprendžiant dėl išlaikymo iš sutuoktinio priteisimo, privalu atsižvelgti į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad išlaikymo sutuoktiniui priteisimui yra reikšmingi du aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-05-09 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-233/2011).

Iš byloje esančių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis 2017 metais sudarė 538081 Norvegijos kroną (NOK), kitos pajamos ar turtas – 6391 NOK, atskaitymai nuo darbo pajamų – 115324 NOK, pašalpa už 2 vaikus (nepaskirsčius tarp sutuoktinių) – 20564 NOK, kiti atskaitymai – 1231 NOK. Remiantis preliminariu mokesčių ir rinkliavų apskaičiavimu už 2017 m., paskaičiuota 132146 NOK mokesčių. Remiantis 2018 m. mokesčių deklaracija, atsakovo darbo užmokestis sudarė 507456 NOK, atsakovas turėjo turto (palūkanos, indėliai, vertybiniai popieriai, kitos kapitalo pajamos) už 8326 NOK, paskaičiuota 126029 NOK mokesčių. Duodamas paaiškinimus 2019-08-20 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jo darbo užmokesčio pajamos sudaro apie 3400 Eur per mėnesį, gauna apie 2100 NOK (189 Eur) pašalpą už vaikus. Ieškovė į bylą pateikė atsakovo žinučių socialiniuose tinkluose nuotraukas, kuriose jis reklamuoja žvejybos reikmenis, todėl yra pagrindo manyti, kad galimai gauna papildomų pajamų. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus apie tai, kad sergant šalių dukrai, turi prižiūrėti ją namuose, todėl, atsakovo teigimu, mažėja jo gaunamos pajamos. Lėšų likučiai atsakovo sąskaitose 2019-12-03 sudarė 24530,52 NOK ir 31006,35 NOK. 2020-01-12 likučiai atitinkamose sąskaitose sumažėjo iki 207,03 NOK ir 89,22 NOK. Duomenų apie tai, kur panaudotos turėtos santaupos atsakovas duomenų nepateikė. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovas registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vyriausybės patvirtintas minimalus pragyvenimo lygis suaugusiajam su dviem atitinkamo amžiaus vaikais sudaro 16973 NOK (1527,57 Eur), neskaičiuojant būsto nuomos išlaidų, kurios, kaip nurodė atsakovas teismo posėdžio metu, sudaro 8500 NOK (765 Eur) per mėnesį. Pažymėtina, kad būsto išlaidų įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Net įvertinus atsakovo nurodytas būsto išlaidas, remiantis atsakovo nurodytomis suomis, reikalingomis minimaliam pragyvenimo lygiui užtikrinti, atsakovui liktų apie 1300 Eur papildomiems savo ir vaikų poreikiams tenkinti. Nustačius, kad atsakovas privalo teikti ieškovei reikalingą išlaikymą, iš šios sumos turi būti skirtos lėšos ir ieškovės poreikių tenkinimui. Teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą ieškovei.

CK 3.72 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti ne tik į sutuoktinių išlaikymo reikalingumą ir abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, bet ir į santuokos trukmę, sutuoktinių sveikatos būklę, amžių, darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad šalių santuoka truko ilgą laiką - (duomenys neskelbtini) metų. Nors ieškovė yra jauno amžiaus, dėl sveikatos būklės jai nustatyta tik 20 procentų darbingumas. Toks darbingumo lygis ieškovei nustatytas tik iki 2021 metų, tačiau išlaikymo dydžio klausimas spręstinas atsižvelgiant į šiuo metu esančią situaciją, o jai pasikeitus, remiantis CK 3.72 straipsnio 11 dalimi, atsakovas turėtų teisę reikalauti sumažinti išlaikymo dydį arba apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad proporcingai darbingumo lygiui, atsakovė gali dirbti ir gauti pajamų. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Ieškovei nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kuris, remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalies 1 punktu, nustatomas asmeniui, kuriam išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad ieškovė negali dirbti ir tenkinti savo poreikius iš gaunamo darbo užmokesčio.

Nustačius, kad ieškovei reikalinga 640 Eur per mėnesį suma būtinųjų poreikių tenkinimui, kad ji gauna 375,34 Eur per mėnesį pajamų, iš kurių gali pati patenkinti atitinkamą dalį savo būtinųjų poreikių, spendžiama, kad atsakovas prie ieškovės išlaikymo turėtų prisidėti 265 Eur per mėnesį suma, kuri, remiantis CK 3. 72 straipsnio 11 dalimi, priteisiama iki ieškovės gyvos galvos ir kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo ieškovei priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Iš į bylą pateiktų vaikų gimimo liudijimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus P. T., (duomenys neskelbtini) - dukra E. T.. Remiantis dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakovu (duomenys neskelbtini).

Civilinio kodekso 3.192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovės pareigos išlaikyti vaikus, atsižvelgiant į tai, kad dėl sveikatos būklės jos darbingumas siekia tik 20 procentų, ji neturi galimybės dirbti, o jos pajamos nėra pakankamos net savo pačios būtiniesiems poreikiams tenkinti. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad susiklosčius išimtinėms aplinkybėms, tėvų pareigų išlaikyti vaiką nevykdymas gali būti pateisinamas, jei tai nepriklauso nuo tėvų valios. Šį argumentą ieškovė grindžia kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004. Tačiau ieškovės nurodytos kasacinio teismo nagrinėtos bylos ratio decidendi esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Atsakovas remiasi vėliau priimta kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi, kurioje pažymima, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas, tarp jų - pensiją, socialinę pašalpą, taip pat visas kitas pajamas. CK 3.199 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pajamos, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas vaikui, yra nurodoma, kad priteistas išlaikymas išskaitomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovė yra 80 procentų nedarbinga, kad jos pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija ir tikslinė kompensacija slaugai, nepaneigia ieškovės pareigos išlaikyti vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tai kad tėvų turtinė padėtis šiuo laikotarpiu yra nelygiavertė, yra tik pagrindas nustatyti, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo turi prisidėti proporcingai didesne dalimi, bet ne pagrindas paneigti ieškovės pareigą išlaikyti vaikus. Šios turtinės asmeninės prievolės ji negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Nedarbingumas ieškovei nustatytas tik iki 2021 metų, jo lygis ir, atitinkamai, ieškovės gaunamų pajamų rūšis bei dydis gali keistis, tokiu atveju ieškovė galimai turėtų galimybę sumokėti išlaikymo vaikams įsiskolinimą, jei toks susidarytų.

Atsakovas priešieškinyje teigia, kad abiem šalims su vaikais prieš keletą metų išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingos kelis kartus didesnės sumos nei būtų reikalingos gyvenant Lietuvoje. Tačiau kasacinis teismas formuluoja taisyklę, kuria remiantis, tokia aplinkybė, kuomet vaikais gyvena aukštesnio pragyvenimo lygio valstybėje, negali lemti didesnio išlaikymo iš skyrium nuo vaikų Lietuvoje gyvenančio vieno iš tėvų priteisimo, kadangi tėvo, gyvenančio Lietuvoje, galimybės tenkinti didesnius vaikų poreikius, jiems gyvenant užsienyje, gali būti mažesnės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Atsakovas ieškinyje nurodė, kad sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 1463,16 Eur, dukters – 1584,94 Eur. Maistui per mėnesį reikia skirti po 424 Eur kiekvienam vaikui, po 283,33 Eur - būsto išlaidoms (nuomai, komunaliniams mokesčiams per mėnesį reikia vidutiniškai 850 Eur), po 21,33 Eur - už internetą ir kabelinę televiziją, po 22,50 Eur - mokyklos išlaidoms (sąsiuviniams, knygoms, kitoms kanceliarinėms prekėms), po 110 Eur - maistui mokykloje, po 100 Eur - dienpinigiams (po 5 Eur dienai kiekvienam vaikui), po 20 Eur - lavinimo priemonėms namuose, po 20 Eur - kuro išlaidoms, po 50 Eur - higienos priemonėms, po 36,67 Eur - laisvalaikiui (teatrui, kinui, gimtadienio šventėms), 221,11 Eur - dukros užklasinei veiklai, 3,00 Eur - sūnaus narystei futbolo klube (36 Eur metams), 30 Eur - sūnaus kirpėjo paslaugoms, 10 Eur - dukters kirpėjo paslaugoms, 41,57 Eur - sūnaus mobiliojo ryšio paslaugoms. Per metus kiekvienam vaikui reikia skirti po 1000 Eur drabužiams ir avalynei, po 500 Eur – žaislams, sporto, laisvalaikio praleidimo inventoriui (dviračiams, paspirtukams ir pan.), po 400 Eur - šventinėms dovanoms ir vaišėms, po 500 Eur - atostogoms, po 100 Eur - vaistams, po 100 Eur - vitaminams ir papildams. Vienkartiniams vaikų poreikiams iki pilnametystės reikia: kompiuteriams – po 1 250 Eur kiekvienam vaikui (5 vnt. kompiuterių iki pilnametystės), po 341,81 Eur kiekvieno vaiko buitinei technikai (skalbimo mašina -444,40 Eur, drabužių džiovyklė - 899,80 Eur, bendra 944,43 Eur suma dalinama 3 asmenims), 650 Eur - mobiliems telefonams sūnui (iki pilnametystės reikės mažiausiai 2 vnt.), 950 Eur - mobiliems telefonams dukrai (iki pilnametystės reikės mažiausiai 3 vnt.), 345,64 Eur sūnui ir 571,45 Eur dukrai - spausdintuvams ir jų kasetėms (spausdintuvas 64,90 Eur vertės, papildymo kasečių 1 vnt. kaina yra 53,90 Eur, kurių per metus reikės 2 vnt., kas sudaro 107,80 Eur per metus), po 500 Eur - televizoriams (televizorius 500 Eur vertės, vaikams iki jų pilnametystės reikės mažiausiai 2 vnt.), po 1517,48 Eur - vaikų baldams (199,00 Eur lova, 60 Eur čiužinys, 175 Eur rašomasis stalas, 75 Eur kėdė, 270 Eur spinta, 60 Eur komoda, 110 Eur lentynos, kurių vaikams iki jų pilnametystės reikės mažiausiai po 2 vnt. kiekvienam).

Į bylą pateikti kvitai, patvirtinantys patiriamas išlaidas maistui, aprangai, vaistams, maisto papildams, buities, higienos prekėms, dukters mokyklai, kanceliarinėms prekėms, internetui, televizijai, transportui, kirpyklai, laisvalaikio veiklai, žaislams, žaidimams, baseinui, kitoms prekėms, kurių ne visos gali būti priskirtos vaikų poreikių tenkinimui (neaišku kam skirti vaistai nuo skausmo, ne vaikų poreikiams tenkinti pirktas dirvožemio kompostas, įrankių dėžė, statybinės prekės). Atsakovas taip pat pateikė nuotraukas, kuriomis įrodinėja augančio sūnaus poreikius dažnam aprangai, vaikų kambario baldų įsigijimą.

Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie būsto poreikiams patiriamas išlaidas – nuomos mokestį, komunalinių paslaugų mokesčius. Kadangi atsakovas su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), būsto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių kainos nelaikytinos visuotinai žinomomis aplinkybėmis Lietuvoje, todėl atsakovas privalėjo pateikti atitinkamų išlaidų įrodymus. Jų nepateikus, teismas atitinkamų vaikų poreikių skaičiuoti negali. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie išlaidas vaikų lavinimui namuose, kurui, įrodymų apie tai, kad vaikų higienos poreikiams tenkinti kas mėnesį patiriama po 50 Eur išlaidų kiekvienam vaikui. Atsakovas nurodo, kad maistui mokykloje skiriama po 110 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, tačiau pateikia tik dukters maitinimo mokykloje išlaidas patvirtinančią sąskaitą - faktūrą, iš kurios matyti, kad maistas mokykloje kainuoja 195 NOK (17,55 Eur) per mėnesį. Atsakovas taip pat nurodo vienkartinius vaikų poreikius iki pilnametystės, tačiau remiantis kasacinio teismo praktika, išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Todėl teismas, spręsdamas dėl šalių vaikų išlaikymui reikalingų lėšų, neskaičiuoja atsakovo nurodytų lėšų daiktams, kurių vaikams galimai reikės iki pilnametystės.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, sąlygos lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę, darbingumo lygį, turtinę padėtį, išlaikymas iš jos vaikams priteisiamas tik jų būtiniesiems poreikiams tenkinti, kadangi prisidėti prie jų laisvalaikio, užklasinės veiklos, žaislų, sporto, laisvalaikio inventoriaus, šventinių dovanų ir vaišių, atostogų poreikių tenkinimo ieškovė dėl nurodytų priežasčių neturi galimybės.

Teismo vertinimu atsakovo nurodyti poreikiai vaikų maistui, mokyklos išlaidoms (sąsiuviniams, knygoms, kitoms kanceliarinėms prekėms), kirpėjo paslaugoms, sūnaus mobiliojo ryšio paslaugoms, drabužiams ir avalynei, vaistams, vitaminams ir papildams, internetui ir televizijai yra įrodyti, realūs ir protingo dydžio. Mažindamas atsakovo nurodytas išlaidas higienos priemonėms, dukters maistui mokykloje, teismas daro išvadą, kad iš viso atsakovo įrodytų būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui reikalinga suma, prie kurios turi galimybę prisidėti ieškovė, sudaro apie 600 Eur per mėnesį.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tačiau gali skirtis priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Priteisiant išlaikymą ieškovei iš sutuoktinio nustatyta, kad abi šalys neturi jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kitų išlaikytinių. Ieškovės gaunamos pajamos sudaro 375,34 Eur per mėnesį, atsakovo pajamos sudaro apie 3590 Eur per mėnesį. Daroma išvada, kad atsakovo pajamos yra beveik 10 kartų didesnės nei ieškovės. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad iš atsakovo ieškovės išlaikymui priteista 265 Eur per mėnesį suma. Dėl savo ženkliai riboto darbingumo ieškovė neturi galimybes imtis priemonių siekdama užtikrinti tinkamo dydžio išlaikymą vaikų poreikių tenkinimui, tuo tarpu atsakovas, remiantis į bylą pateiktais įrodymais, galimai turi papildomų pajamų. Teismas, įvertinęs šalių turtinės padėties proporcijas, jų galimybes gerinti savo turtinę padėtį, ieškovės darbingumo lygį, daro išvadą, kad atsakovas turi teikti 90 procentų, o ieškovė - 10 procentų išlaikymo, reikalingo vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas iš dalies tenkina atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteisdamas iš ieškovės kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui po 60 Eur per mėnesį nuo patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos (2019-05-23) iki vaikų pilnametystės. Pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams, kiekviena iš šalių gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atsakovas yra nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą, todėl skiriamas vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Atsakovas pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo prašė priteisti iš ieškovės 2628,78 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnamečiam sūnui P. T. ir 2858,45 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnametei dukrai E. T.. Išlaikymo įsiskolinimą atsakovas skaičiuoja nuo šalių gyvenimo skyrium dienos - 2018 m. birželio 12 d., t. y. už 11,3 mėn. iki priešieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui dienos (2019-05-23). Išlaikymo įsiskolinimą atsakovas skaičiavo pagal priešieškiniu kiekvienam vaikui prašytas priteisti išlaikymo sumas. Atsakovas nurodė, kad įsiskolinimo laikotarpiu ieškovė išlaikymo vaikams visiškai neteikė. Ieškovė nesutiko su pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo motyvuodama tuo, kad neturi galimybių teikti išlaikymą, todėl, netenkinus reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, neturi būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Kaip minėta aukščiau, remiantis kasacinio teismo praktika, vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, todėl negali būti perkeliama kitiems asmenims. Priteisus iš ieškovės kiekvieno vaiko išlaikymui po 60 Eur per mėnesį, nesant į bylą pateiktų duomenų, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovė teikė vaikams išlaikymą, kad vaikų poreikiai buvo kitokio dydžio nei šiuo metu, atsakovo reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkinami iš dalies, priteisiant iš ieškovės išlaikymo įsiskolinimą po 678 Eur (60 x 11,3) kiekvienam vaikui.

Dėl teisinių pasekmių sutuoktinių turinėms teisėms

Atsakovas reiškia reikalavimą taikyti teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo šalių gyvenimo skyrium momento (2018-06-12). Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodydama, kad nutraukiant šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, toks atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas.

Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 str. 1 d.). Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Įstatyme esant numatytam apribojimui tenkinti tokį prašymą, susietam su sutuoktinio kalte dėl santuokos iširimo, nutraukiant šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, jo reikalavimas taikyti teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms nuo to momento kai šalys pradėjo gyventi skyrium atmetamas.

Dėl piniginių lėšų pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, jų padalinimo

Remiantis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro, VĮ Regitra duomenimis, šalys nei asmeninės, nei bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Sprendžiant iš Hipotekos, Turto arešto aktų registrų, antstolių ir teismų informacinių sistemų duomenų, šalys taip pat neturi bendrų kreditorinių įsipareigojimų, dėl kurių teismas turėtų pasisakyti nutraukdamas santuoką. Remiantis į bylą pateiktu 2019-09-18 informaciniu laišku, atsakovas turi kreditinę kortelę, tačiau kadangi prievolė pagal kreditinės kortelės sutartį yra akivaizdžiai asmeninio pobūdžio, santuokos nutraukimo byloje jos pobūdžio klausimas nesprendžiamas.

Ieškovė nurodo, kad 2019-03-19 paaiškėjo, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) banke A. S. turėjo 154812,06 Norvegijos kronų, kas atitinka 16027,75 Eur. Ieškovė prašo pripažinti šias lėšas jos asmenine nuosavybe, nurodo, kad jos gautos realizavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Atsakovas prašo šias lėšas padalinti priteisiant ieškovei, atsakovui priteisiant jo sąskaitose sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios dieną buvusius 2707,01 Eur ir priteisiant jam 6819,23 Eur kompensaciją už jam tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį. Tokiu reikalavimu atsakovas iš esmės prašo padalinti šalių sąskaitose gyvenimo skyrium pradžios dienai buvusias lėšas lygiomis dalimis.

Į bylą pateiktais duomenimis, 2005-12-28 Dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, turtas įgytas asmeninės ieškovės nuosavybės teise. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2005-12-28 Dovanojimo sutartimi įgytas turtas buvo įgytas ir registruotas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė. 2008-03-28 pirkimo-pardavimo sutartimi šis turtas parduotas. 2006-04-06 Dovanojimo sutartimi ieškovė asmeninės nuosavybės teise taip pat įgijo 523/1026 dalį žemės sklypo su 1/2 dalimi gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (2006-04-06 Žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartis, 2018-09-18 NTR išrašas). 2008-04-14 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakovu įgijo likusią šio turto dalį. 2012-05-16 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė, veikdama už save ir, pagal 2012-04-27 įgaliojimą, – už atsakovą, žemės sklypą su namu ir kitais statiniais pardavė už 240000 Lt.

Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, tas, kuris mano, kad turtas įgytas asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Taigi įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Nors ieškovė nurodė, kad jos sąskaitoje buvusi 16027,75 Eur suma gauta pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, iš aukščiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad asmeninės nuosavybės teise jai priklausė tik 1/2 dalis šio turto, kurią ieškovė įgijo 2006-04-06 Dovanojimo sutartimi. Tačiau kita dalis šio turto įsigyta 2008-04-14, t. y. iš karto po to kai 2008-03-28 parduotas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausęs kitas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl ko tikėtina aplinkybė, kad iš jo gautos lėšos panaudotos turto, esančio (duomenys neskelbtini), daliai įgyti. Iš 2018-09-18 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registro išrašo matyti, kad prieš sudarant šio turto pirkimo-pardavimo sutartį, nustatyta vidutinė jo rinkos vertė – 3012 Eur arba 10399,83 Lt, kuriuos savo paaiškinimuose kaip duotus ieškovės mamos, kuri ir dovanojo ieškovei sklypą (duomenys neskelbtini), nurodė atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad pardavus šį turtą iš karto įsigyta ieškovės tėvui priklausiusi ½ turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, daroma tikėtina išvada, kad ieškovė prie šios turto dalies įgijimo prisidėjo 10399,83 Lt suma. Tačiau net nustačius šią aplinkybę, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad visas turtas įsigytas už asmenines ieškovės lėšas. Iš ½ turto dalies įsigijimo sutarties matyti, kad ji įsigyta už 40000 Lt, todėl ieškovė iš asmeninių lėšų apmokėjo tik dalį turto kainos. Net nustačius, kad turtas įsigytas iš asmeninių ieškovės lėšų, nebūtų pakankamo pagrindo išvadai, kad visas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės asmeninė nuosavybė. Tam, kad turtas būtų įgytas asmeninės nuosavybės teise, turėjo būti aiškiai išreikšta ieškovės valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tuo tarpu 2008-04-14 sutarties 20 punkte nurodoma priešingai, kad turtas įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu A. T.. Atitinkamai bendrąja jungtine nuosavybe 1/2 turto registruota ir Nekilnojamojo turto registre.

Teismas daro išvadą, kad ½ dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise, o kita ½ dalis – bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu. Remiantis CK 3.98 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinis turi teisę į kompensaciją, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.

Atsakovas teigė, kad visas turtas esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes jo motina davė šalims 10000 Lt 1/2 šio turto dalies įsigijimui, atsakovas su savo tėvu pagerino namą, įrengė pirtį, sudėjo trinkeles. Liudytoja apklausta atsakovo motina N. T. paaiškino, kad už 30000 Lt pardavė mišką, pardavė butą ir dovanojo 40000 Lt ½ turto įsigijimui. Įsigijus namą buvo atliktas kapitalinis remontas, sudėti langai, įrengta pirtis, išklotos trinkelės.

CK 3.90 straipsnis numato, kad jeigu nustatoma, jog santuokos metu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) šis turtas gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, jog asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, jog asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kito sutuoktinio lėšomis padaryti kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016).

Spręsdamas dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad savo lėšomis ar darbu, bendromis sutuoktinių lėšomis pagerino turtą. Atsakovo motinos paaiškinimai negali būti pakankami spręsti apie tai, kad turto pagerinimai atlikti. Tokios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos teikiant į bylą atliktų pagerinimo darbų, patirtų išlaidų įrodymus. Atsakovas, teigdamas, kad pagerino turtą, turėjo įrodyti kokią dalį turto vertės padidėjime sudaro santuokos metu atlikti jo pagerinimo darbai. Tokių aplinkybių jis neįrodė. Nesant objektyvių įrodymų apie atliktus pagerinimus, investuotas lėšas, nėra galimybės daryti išvadą apie tai ar santuokos metu atlikti pagerinimai buvo esminiai. Nurodytu aspektu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turto vertės padidėjimas pats savaime neįrodo nei atliktų pagerinimų, nei jų masto. Pažymėtina, kad kainų skirtumas gali susidaryti ne tik dėl atliktų pagerinimų, bet ir rinkos svyravimų, ekonominių pokyčių. Iš nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė esminio ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusios turto dalies pagerinimo santuokos metu iš jo asmeninių ar bendrų šalių lėšų, todėl ieškovei priklausiusi turto dalis negali būti pripažinta buvusi šalių bendra jungtine nuosavybe.

Teismas daro išvadą, kad 1/2 dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o kita 1/2 dalis – šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Į ją įdėta 10399,83 Lt ieškovės asmeninių lėšų.

Ieškovės atstovė advokatė nurodė, kad net nustačius, jog 1/2 namo įgyta bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ieškovei priklausytų 120000 Lt už jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią dalį turto, ir 60000 Lt iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios dalies. Atsakovo atstovė ginčijo, kad turtą pardavus už trigubai didesnę kainą nei jis buvo įgytas, šio turto vertės padidėjimas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o remiantis CK 3.98 straipsnio 1 dalimi, jei prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti tik kompensaciją iš bendro turto.

Teismo vertinimu, nustačius, kad 1/2 turto priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, jai priklausė 1/2 dalis lėšų, gautų pardavus turtą, t. y. lėšų dalis, gauta pardavus jos asmeninę nuosavybę (120000 Lt). Už likusią dalį turto, priklausiusio šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gautos lėšos, atėmus ieškovei už įdėtas asmenines lėšas mokėtiną kompensaciją, dalintinos lygiomis dalimis, atsižvelgiant į sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 str. 1 d.).

Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas 2012-05-16 už 240000 Lt (69508,80 Eur). 40000 Lt kainos dalis buvo sumokėta prieš pasirašant sutartį, o likusi 200000 Lt (57924 Eur) dalis buvo pervesta į ieškovės sąskaitą AB DNB banke (dabar – AS Luminor bank). Iš šių lėšų – 30000 NOK 2012-06-11 buvo pervesta atsakovui namų apyvokos daiktams įgyti. 2012-07-31 atsakovui pervesta dar 138000 NOK suma, nurodant, kad tai pinigai už parduotą nuosavybę. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pervedė atsakovui iš viso 17427,75 Eur. Teismo vertinimu nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokiu būdu buvo pasidalinti už parduotą turtą gauti pinigai. Šalys gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, todėl manytina, kad atsakovui bendrų šalių poreikių tenkinimui pervesta suma, šalims priklausiusi bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ši suma sudaro apie 30 proc. ieškovės sąskaitoje buvusios už parduotą turtą gautos 57924 Eur (200000 Lt) sumos. ½ dalis nuo 57924 Eur sumos (28962 Eur) buvo asmeninė ieškovės nuosavybė.

Sprendžiant dėl ieškovės sąskaitoje likusių lėšų teisinio režimo, atsižvelgtina į tai, kad visos pardavus turtą gautos ieškovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje buvusios lėšos, išskyrus likusią 16027,75 Eur sumą, naudotos gyvenant (duomenys neskelbtini), t.y. tuo laikotarpiu kai šalys gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Todėl pripažintina, kad bendram šalių gyvenimui visų pirma buvo naudojamos joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos. Kadangi ieškovės sąskaitoje buvo 28962 Eur, priklausiusių jai asmeninės nuosavybės teise, o pradėjus gyventi skyrium, sąskaitoje buvo likusi tik 16027,75 Eur suma, daroma išvada, kad visos bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiusios lėšos buvo išleistos, o sąskaitoje likusios lėšos ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise.

CK 3.127 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrą jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CK 3.118 straipsnio 1 dalį, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Bylos duomenimis 154812,06 NOK (16027,75 Eur) suma pervesta į ieškovės sąskaitą Lietuvoje 2019-03-19. Ieškinys, kuriuo pareikštas reikalavimas dėl 16027,75 Eur sumos, esančios ieškovės žinioje, pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe, teismui pateiktas 2019-03-28. Nustačius, kad patikslinto ieškinio padavimo metu ieškovės sąskaitoje buvusi 16027,75 Eur suma buvo ieškovės gauta pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusią turto dalį, ieškovės reikalavimas dėl šios sumos pripažinimo jos asmenine nuosavybe tenkinamas.

Dėl atsakovo reikalavimų padalinti lėšas

Atsakovas prašė priteisti ieškovei 16421,19 Eur sumą, jo teigimu, priklausančią šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ši suma susideda iš šalims pradėjus gyventi skyrium ieškovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje buvusios sumos, kuri konvertuota pagal gyvenimo skyrium pradžios dienos (2018-06-12) valiutų kursą, ir tą pačią dieną Luminor banko sąskaitoje buvusios 75,71 Eur sumos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo reikalavimas taikyti teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo šalių gyvenimo skyrium momento (2018-06-12) atmetamas, nustačius, kad lėšos, buvusios ieškovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje, buvo jos asmeninė nuosavybė, atsakovo reikalavimai padalinti šias lėšas atmetami.

Pareiškimas dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo pareikštas reikalavimas dėl Luminor banko sąskaitoje esančių lėšų padalinimo, pateiktas teismui 2019-09-25. Tačiau jau 2019-05-10 duomenimis, šios sąskaitos likutis buvo lygus 0. Atmetus prašymą taikyti turtines teisines pasekmes nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, 2018-08-22 duomenimis sąskaitoje buvęs 75,71 Eur likutis nedalintinas.

Atsakovas pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo prašydamas padalinti kiekvienos iš šalių bankų sąskaitose gyvenimo skyrium pradžios dieną buvusias lėšas. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms taikymo nuo jų gyvenimo skyrium pradžios, todėl dalintinos lėšos, buvusios atsakovo banko sąskaitoje pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo pateikimo teismui dieną (2019-09-25). 2019-09-18 DNB banko pažymos duomenimis, atsakovo banko sąskaitoje buvo 26973,63 NOK (2727,23 Eur). Atsakovas prašė šią sumą priteisti jam, ieškovė atsakovo banko sąskaitoje esančių lėšų dalinti neprašė. Nesant ginčo, 2727,23 Eur suma, esanti atsakovo DNB ASA banke, priteistina atsakovui.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 2659,94 Eur kompensaciją už jos Luminor banko sąskaitoje buvusių lėšų – 5395,60 Eur (suma paskaičiuota šalių santuokos iširimo dienai) pasisavinimą.

CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jei jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems, su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Teismas, spręsdamas išlaikymo atsakovei priteisimo klausimą nustatė, kad aplinkybių, patvirtinančių, jog kartu su ieškove į banko poskyrį vyko atsakovas, kuris ir pasiėmė nurodytas lėšas, kaip nurodė ieškovės atstovės, įrodymų byloje nėra. Tačiau kyla abejonių dėl to ar ieškovė, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, galėjo 2018-03-29 savarankiškai nuvykti į Luminor banko poskyrį ir nusiimti šio banko sąskaitoje buvusius 5313,17 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, iš dalies veiksnia pripažintos ieškovės galimybės įrodyti, kad Luminor banko sąskaitoje buvusios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti yra apsunkintos dėl jos sveikatos būklės.

Teismo vertinimu, sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina į tai, kad lėšos nuo nurodytos sąskaitos nuimtos 2018-03-29, t. y. iki šalių gyvenimo skyrium pradžios. Ieškovė tuo metu buvo po sunkios operacijos, neturėjo pajamų ir pragyvenimo šaltinio. Atsakovas neteikė į bylą duomenų apie tai, kad tuo metu rėmė ieškovę, perdavė jai lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Esant tokioms aplinkybėms, tikėtina, kad jei nurodyta suma buvo panaudota pačios ieškovės, ji panaudota ieškovės būtiniesiems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimų lėšų panaudojimas pragyvenimui, esant santuokoje, negali būti laikomas bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu CK 3.98 straipsnio prasme ir laikytinas jos panaudojimu šeimos poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, toks aiškinimas nagrinėjamoje situacijoje atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo reikalavimas dėl 2659,94 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 274, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Biržų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės D. T. (iki santuokos –P.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo A. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei D. T. ir atsakovui A. T. santuokines pavardes – T. ir T..

Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki ieškovės D. T. gyvos galvos. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovės D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos (2019-05-23) iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovės D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiams vaikams P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą po 678 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) kiekvienam vaikui.

Nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra atsakovas A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti 16027,75 Eur lėšų, buvusių ieškovės D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje, yra ieškovės asmeninė nuosavybė.

Priteisti atsakovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2727,23 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt septynių eurų 23 euro centų) sumą, esančią jo sąskaitose DNB ASA banke.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Išsiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.