- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-2702-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26039-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- D. T.
- Atsakovas
- A. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal
ieškovės D. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. T. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti išlaikymą iš atsakovo, mokamą po 765,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną ieškovės išlaikymą po 765,00 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad ieškovei dėl jos labai sunkios sveikatos būklės reikalinga finansinė parama ir nuolatinė priežiūra, ji negali gyventi savarankiškai. Šiuo metu ieškove rūpinasi ir ją išlaiko iš Jungtinių Amerikos Valstijų specialiai šiuo tikslu grįžusi jos motina, kuri gauna tik senatvės pensiją. Išlaikymas ieškovei yra būtinas dėl jos sveikatos būklės nulemtos būsenos, kuomet ji negali pasirūpinti net kasdieniais buitiniais reikalais, tuo labiau dirbti ir save išlaikyti. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki sprendimo priėmimo, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-27 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. T. laikiną išlaikymą ieškovei D. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 320,00 Eur išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018-08-22) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Teismas pažymėjo, jog ieškovė ir atsakovas 2003-09-13 sudarė santuoką Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, o 2018-08-20 ieškovei išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad jos darbingumo lygis yra 20 procentų. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai gauti materialinę paramą iš sutuoktinio, teismas vertino, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną sutuoktinės išlaikymą iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
5. Byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie tai, kokios yra atsakovo galimybės teikti išlaikymą ieškovei, kokie yra ieškovės poreikiai ir galimybės finansiškai savimi pasirūpinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2018-07-01 patvirtinta 400,00 Eur minimali mėnesinė alga. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra 20 procentų darbinga, todėl priteisdamas iš atsakovo laikiną sutuoktinės išlaikymą teismas proporcingai ieškovės darbingumo lygiui sumažino jai atsakovo teiktino išlaikymo dydį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas A. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-27 nutartį. Nurodo, kad ieškinys prima facie nepagristas.
7. Atsakovas neturi finansinių galimybių teikti išlaikymo ieškovei. Šalys turi du nepilnamečius vaikus, jie gyvena su atsakovu Norvegijoje ir yra pilnai jo išlaikomi. Atsakovo darbo užmokesčio pajamos sudaro maksimaliai 2 500,00 Eur. Norvegijos nustatyta minimali suma, reikalinga pragyventi vienam suaugusiam asmeniui su dviem nepilnamečiais vaikais yra 1 747,00 Eur, į išlaidų sumą įskaičiuotinos ir dukros privalomojo papildomo ugdymo išlaidos 217,00 Eur, būsto nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidos 875,00 Eur. Atsakovo uždirbamų pajamų nepakanka net minimaliems poreikiams užtikrinti.
8. Ieškovė 2018-01-09 atvykusi į Lietuvą pirmiausiai buvo globojama atsakovo giminaičių. 2018-01-30 ieškovė buvo hospitalizuota ir atsakovas iš karto tą pačią dieną atskrido į Lietuvą. 2018-02-04 atsakovas grįžo į Norvegiją. Būtinybę grįžti sąlygojo darbas ir vaikai. 2018-02-18 – 2018-02-25 atsakovas su vaikais jų atostogų metu buvo atskridęs ieškovės aplankyti. Po mėnesio atsakovas su vaikais vėl buvo atskridęs į Lietuvą lankyti ieškovės. Nuo 2018 m. gegužės pradžios ieškovė apsigyveno atsakovo tėvų namuose. Birželio pabaigoje ten laiką leido ir šalių vaikai. 2018-08-15 ieškovė išvyko į Vilnių. Tą pačią dieną atsakovas su vaikais išvyko į Norvegiją.
9. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovo ir jo išlaikomų nepilnamečių vaikų finansinė padėtis ne tik kad neišliks nepakitusi, bet žymiai pablogės. Būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad Norvegijoje ypatingai didelis dėmesys skiriamas vaiko teisių apsaugai, todėl neužtikrinimas vaikams minimalių poreikių tenkinimo lygio gali būti pripažintas netinkama vaikų priežiūra.
Atsiliepimas
10. Ieškovė D. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas.
11. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra 2 500,00 Eur, tačiau jis kas mėnesį gauna 100,00 Eur dydžio išmokas už kiekvieną vaiką, tai patvirtina atsakovo pateikti įrodymai. Taigi, atsakovo pajamų suma yra 2 700,00 Eur. Atsakovo nurodyta suma už būsto nuomą ir elektrą (772+103) turi būti įskaičiuojama į minimalią sumą (1 747,00 Eur), reikalingą pragyventi Norvegijoje. Atsakovui yra žinoma labai sunki ieškovės sveikatos būklė, dėl kurios ieškovė nedarbinga ir reikalinga išlaikymo, tačiau jis nei karto materialiai neparėmė ieškovės, nors jam buvo žinoma ieškovės diagnozė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
14. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu ir lydraščiu dėl įrodymų pateikimo pateikė 15 papildomų įrodymų. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant ieškovės ir atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, todėl atsakovo pateiktus naujus įrodymus, kurie yra išversti į lietuvių kalbą, priima, o tuos, kurie išversti nėra – atsisako priimti.
15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog yra preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.
16. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti laikiną išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka bei pažymi, jog nors atsakovas ginčija ieškinio tikėtiną pagrįstumą, pritartina ieškovės argumentams – ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo ieškinio prima facie pagrįstumą.
17. Dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos bei atsakovo galimybių teikti laikiną išlaikymą atsakovei apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji ieškovės poreikiai, tiek atsakovo galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra nedarbinga, iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje būtina užtikrinti minimalių jos poreikių tenkinimą.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo A. T. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.