- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- e2-866-466/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11446-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – D. G., J. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 1022,85 Eur žalai atlyginti.
Ieškovas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 131 km. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis BMW 7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens D. G. atsitrenkė į tą pačią kryptimi tiesiai važiavusios trečiojo asmens J. L. vairuojamo autobuso Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų trečiasis asmuo J. L. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui buvo pateikti trečiojo asmens J. L. nedarbingumo pažymėjimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe 2019 m. rugpjūčio 17 d. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309, 4 ir 11 punktais, (duomenys neskelbtini) sprendimu „Dėl J. L. nelaimingo atsitikimo darbe“ Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino J. L. 2019 m. rugpjūčio 17 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykių. Ieškovas už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskyrė J. L. 1022,85 Eur ligos išmoką. Tokiu būdu, ieškovui buvo padaryta 1022,85 Eur dydžio žala.
Ieškovas pažymėjo, kad (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 2019m. rugsėjo 6 d. raštu informavo ieškovą, kad minėtas eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens D. G. kaltės, kuris vairuodamas automobilį BMW 7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Automobilis BMW 7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas atsakovės draudimo bendrovėje. Ieškovas 2019 m. gruodžio 13 d. pareiškė atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl 1022,85 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu informavo ieškovą, jog įvertinusi medicininius dokumentus bei policijos įstaigų pateiktą informaciją, nustatė, kad J. L. gydymas ir nedarbingumas nėra siejami su 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykiu, todėl atsisako atlyginti padarytą žalą.
2020 m. gegužės 13 d. buvo gautas atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimas į ieškovo ieškinį. Atsakovė pažymėjo, jog su pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo nesutinka. Atsakovė nurodė, kad jai nekyla pareiga kompensuoti ieškovo išmokėtų išmokų, nes trečiajam asmeniui J. L. ligos pašalpa buvo išmokėta ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Ieškovo reikalavimas grindžiamas nedarbingumo pažymėjimų išdavimu aukščiau minėtu laikotarpiu, ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpiu išmokėjimo faktu ir įrašais medicininiuose dokumentuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog svarbus ne tik ligos pašalpos išmokėjimo, nedarbingumo pažymėjimų išdavimas, bet ir šių veiksmų pagrįstumo aspektas. Vien nedarbingumo pažymėjimų išdavimas pagal vienokį ar kitokį ligos kodą bei aplinkybė, kad nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti po eismo įvykio, savaime neįrodo, kad buvo gydomi būtent eismo įvykio metu padaryti sužalojimai. Šiuo atveju teigtina, kad tarp transporto priemonės valdytojo neteisėtų veiksmų ir ieškovo prašomos žalos, kuri, pagal ieškovą, atsirado dėl ligos pašalpos išmokėjimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nėra priežastinio ryšio, nes tai nėra eismo įvykio pasekmė.
Atsiliepimas
Atsakovė pažymėjo, kad savo atsisakyme mokėti išmoką ieškovui nurodė, kad J. L. gydymas ir nedarbingumas nesiejamas su eismo įvykiu. Atsakovė savo atsisakymą grindžia šiais rašytiniais įrodymais: 1) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (Duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. spalio 28 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), į klausimus (I) kokie kūno sužalojimai padaryti J. L., kokia jų lokalizacija, (II) koks kūno sužalojimų mechanizmas, (III) koks sveikatos sutrikdymo mastas, ekspertė S. M. nurodė, kad objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Akivaizdu, kad sveikatos sužalojimo faktas turi būti pagrįstas ne tik paties eismo įvykio dalyvio subjektyviu įsitikinimu, bet ir objektyviais įrodymais. Iš šioje byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti sveikatos sutrikdymo mastą ar sužalojimo faktą, nėra; 2) AB „Lietuvos draudimas“ gydytoja ekspertė J. Š., įvertinusi medicininius J. L. dokumentus padarė išvadą, kad: „Sodrai nekompensuojama, nes įvertinus medicininius dokumentus, atliktus tyrimus, remiantis PK pateikta informacija, kad objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nenustatyta, tolesnis gydymas nesiejamas su 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykiu ir nepagrįstas objektyviais duomenimis apie sužalojimą“; 3) Kaip matyti iš medicininių dokumentų turinio, J. L. nėra aprašyti jokie išoriniai sužalojimai, trauminiai pakitimai, įrašai medicininėje dokumentacijoje yra pagrįsti tik subjektyviais nusiskundimais. Civilinės atsakomybės sąlygų asmens sveikatos sužalojimo situacijose egzistavimas negali būti grindžiamas iš esmės tik nukentėjusio asmens subjektyviais skundais, kurių nebūtų galima patikrinti objektyviais medicininiais tyrimais. Priešingas aiškinimas iškreiptų nukentėjusio ir už žalą galimai atsakingo asmens interesų pusiausvyrą, sudarytų prielaidas nukentėjusiam asmeniui piktnaudžiausi savo padėtimi, o kitai pusei apribotų galimybę gintis nuo galimai nesąžiningų ir (ar) neproporcingų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas visiškai nepagrįstai reikalauja iš atsakovės žalos atlyginimo.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų D. G. atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. L. atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė.
Atsiliepimas
Šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus, kuriuose laikosi ieškinyje ir atsiliepime į jį išdėstytų pozicijų.
Dublike ieškovas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti J. L. išduotų nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumu, teisingumu, juos išdavusių gydytojų kompetencija ar suinteresuotumu, todėl nedarbingumo pažymėjimuose bei J. L. ligos istorijoje nurodyta informacija, jog jis dėl eismo įvykio metu patirtos traumos buvo nedarbingas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikytina teisinga ir pagrįsta. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad J. L. kreipdamasi į gydytojus ir teigdamas, kad jaučia skausmą krūtinės, dešinio peties srityje ir dėl juntamo skausmo negali dirbti, buvo nesąžiningas, kad visą laiką simuliavo nedarbingumą ar, kad buvo sužalotas anksčiau nei eismo įvykio metu.
Ieškovas taip pat pažymėjo, kad kritiškai vertintina atsakovės pateiktą gydytojos J. Š. 2020 m. gegužės 13 d. išvada dėl J. L. sužalojimo eismo įvykio metu. Atsakovės ekspertė gydytoja J. Š. yra vaikų neurologė, o ne traumatologė, todėl jos subjektyvus vertinimas medicininių dokumentų, pacientui pasveikus, nesudaro pagrindo paneigti gydytojų, kurie betarpiškai apžiūrėjo nukentėjusįjį asmenį po eismo įvykio bei tęsiant nedarbingumo laikotarpį, nustatytų diagnozių.
Triplike atsakovė nurodė, kad atsiliepime į ieškinį nebuvo kvestionuojami ieškovo veiksmai, apskaičiuojant ir išmokant išmokas dėl nedarbingumo pažymėjimų ar šių veiksmų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinį ryšį tarp neteisėtų D. G. veiksmų ir patirtos žalos (išmokėtų išmokų). Argumentai, kodėl vien nedarbingumo pažymėjimo išdavimo faktas neįrodo visų civilinės atsakomybės sąlygų, yra pateikti atsiliepime į ieškinį ir papildomai nekartojami. Ieškovas dublike taip pat pacituoja įrašus medicininiuose dokumentuose bei pateikia savo samprotavimus dėl J. L. sveikatos būklės ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumo. Vėlgi, atsakovės manymu, bet kokios išvados dėl medicininių dokumentų, sužalojimų, diagnozių ir kt. vertinimo reikalauja specialiųjų žinių, todėl byloje turi būti remiamasi asmenų, turinčių medicininį išsilavinimą išvadomis.
Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovas dublike prašo kritiškai vertinti atsakovės gydytojos – ekspertės išvadą dėl J. L. sužalojimo eismo įvykio metu, nes ji yra vaikų neurologė, o ne traumatologė. Atsakovė paaiškina, kad atsakovės gydytoja – ekspertė yra ir šiuo metu praktikuojanti gydytoja, pagal įstatymų reikalavimus nuolat kelianti savo kvalifikaciją. Visi medikai iki specializacijos mokosi bendrųjų dalykų, tarp jų ir traumatologijos. Todėl asmuo, turintis medicininį išsilavinimą gali teikti išsamias ir objektyvias tokio pobūdžio išvadas.
2020 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę. 2021 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo gautas teismo medicinos eksperto P. P. ekspertizės aktas Nr. 0001/21.
2021 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso nustatyta tvarka 2021 m. vasario 11 d., atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbtą karantiną.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 22:04 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 131 km. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis BMW 7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens D. G. atsitrenkė į tą pačią kryptimi tiesiai važiavusios trečiojo asmens J. L. vairuojamo autobuso Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį.
Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) nedarbingumo pažymėjimą Serija EF Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui J. L. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą (-o), diagnozės kodas: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Pagal (duomenys neskelbtini) nedarbingumo pažymėjimą Serija EF Nr. (duomenys neskelbtini), J. L. buvo pratęstas nedarbingumas iki (duomenys neskelbtini). Nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą (-o), diagnozės kodas: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Pagal (duomenys neskelbtini) nedarbingumo pažymėjimą Serija EF Nr. (duomenys neskelbtini), J. L. buvo pratęstas nedarbingumas iki (duomenys neskelbtini), vėliau pratęstas iki (duomenys neskelbtini). Nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą (-o), diagnozės kodas: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Pagal (duomenys neskelbtini) nedarbingumo pažymėjimą Serija EF Nr. (duomenys neskelbtini), J. L. buvo pratęstas nedarbingumas iki (duomenys neskelbtini). Nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą (-o), diagnozės kodas: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Pagal (duomenys neskelbtini) nedarbingumo pažymėjimą Serija EF Nr. (duomenys neskelbtini), J. L. buvo pratęstas nedarbingumas iki (duomenys neskelbtini). Nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą (-o), diagnozės kodas: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Pagal VšĮ „(Duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. (duomenys neskelbtini), J. L. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad pakenkimas sveikatai pagal pavojingumą gyvybei nepriskiriamas prie sunkių.
(Duomenys neskelbtini) ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius priėmė sprendimą dėl J. L. nelaimingo atsitikimo darbe Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino J. L. 2019 m. rugpjūčio 17 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykiu.
2019 m. rugsėjo 24 d., 2019 m. spalio 3 d., 2019 m. spalio 10 d., 2019 m. gruodžio 3 d., ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius priėmė sprendimus Nr. VPA_SP1-206084, Nr. VPA_SP1-212760, Nr. VPA_SP1-218391, Nr. VPA_SP1-258988, Nr. VPA_SP1-258990, Nr. VPA_SP1-258992, kuriais J. L. paskyrė iš viso 1022,85 Eur ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
2019 m. gruodžio 13 d. ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius su pretenzija dėl žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo nukentėjus J. L., Nr. (8.5E) DV_S-76454, kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos draudimas“, reikalaudamas atlyginti ieškovui padarytą 1022,85 Eur žalą. Atsakovė 2020 m. kovo 17 d. raštu nurodė, kad neturi pagrindo mokėti draudimo išmokos kompensuojant už J. L. išmokėtą ligos išmoką, kadangi žalos administravimo byloje buvo nustatyta, jog J. L. gydymas ir nedarbingumas nesiejamas su eismo įvykiu.
2020 m. balandžio 8 d. ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius surašė J. L. medicinos dokumentų patikrinimo pažymą Nr. VPA_P5-1318, kurioje konstatavo, kad pagal įrašus medicinos dokumentuose J. L. buvo gydytas, pripažintas laikinai nedarbingu ir elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išduoti dėl nelaimingo atsitikimo darbe (eismo įvykio), įvykusio 2019 m. rugpjūčio 17 d., liekamųjų padarinių (pasekmių), vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo taisyklių reikalavimais.
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1022,85 Eur žalai atlyginti, teigdamas, jog žala susidarė ieškovui, laikotarpiu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), išmokėjus nukentėjusiam 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio metu J. L. ligos išmoką. Ieškovo teigimu, J. L. laikinas nedarbingumas yra susijęs su 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutinka, nurodydama, kad J. L. laikinas nedarbingumas nėra susijęs su 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio metu patirtais sužalojimais.
Šioje civilinėje byloje 2020 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė ir teismo ekspertui P. P. buvo pavesta atsakyti į klausimus: 1) Kokius sužalojimus patyrė J. L. dėl 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio? 2) Ar J. L. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo laikinai nedarbingas dėl 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio padarinių ? Jei 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio metu patirti J. L. sužalojimai nulėmė trumpesnį J. L. nedarbingumo laikotarpį, tai nurodyti kokį laikotarpį. Pagal 2021 m. sausio 6 d. ekspertizės aktą Nr. 0001/21, teismo ekspertas P. P. pateikė tokias išvadas – 1) J. L. dėl 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio sužalojimų nepatyrė, nes medicininėje dokumentacijoje objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nėra; 2) J. L. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išduotas nedarbingumas nesusijęs su 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio padariniais. Teismo ekspertas nurodė, kad J. L. dėl 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio buvo tirtas iš karto VšĮ „(Duomenys neskelbtini)“ bei VšĮ „(Duomenys neskelbtini)“ ir objektyvių traumos požymių nebuvo nustatyta, bei traumatologai neišdavė nedarbingumo pažymų. Šeimos gydytoja išdavė nedarbingumo pažymas remdamasi subjektyviu požymiu – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tolimesnio gydymo metu sužalojimų nebuvo nustatyta, buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), bei neurologas nustatė (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, ekspertizės akto turinio prieštaringumas, išvadų neišplaukimas iš tyrimo eigos, išvadų pateikimas dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).
Nors eksperto išvadai kaip įrodymų šaltiniui CPK nesuteikia išskirtinės galios, ji teismui neprivaloma, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017). Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).
Spręsdamas ginčus, kuriuose draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos siekia įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis) ar jo draudiką, kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų (CK 6.245 – 6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-388/2013). Tad socialinio draudimo įstaiga, reikšdama reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį.
Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį, įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.
Nagrinėjamu atveju teigtina, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo J. L. laikino nedarbingumo, jam išmokėtų ligos išmokų ir 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio. Pažymėtina, jog tokią išvadą patvirtina ne tik civilinėje byloje atlikta teismo medicinos ekspertizė, kurioje teismo ekspertas P. P. pateikė vienareikšmišką išvadą, jog J. L. eismo įvykio sužalojimų nepatyrė, bet ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos (Duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. spalio 28 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat pateikta išvada, kad J. L. medicininėje dokumentacijoje objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas; bei 2020 m. gegužės 13 d. atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ gydytojos ekspertės J. Š. išvada, kurioje nurodyta, jog objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nenustatyta, tolesnis gydymas nesiejamas su 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykiu ir nepagrįstas objektyviais duomenimis apie sužalojimą. Be to, teismo eksperto išvada yra išsami, aiški, neprieštaringa, ieškovas jos neginčijo ir neprašė skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, todėl teigtina, kad ieškovas sutiko su teismo eksperto padarytomis išvadomis. Todėl teigtina, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykis nenulėmė nukentėjusiojo J. L. nedarbingumo laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), dėl ko laikytina, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos nėra susiję su 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio pasekmėmis ir draudikas (atsakovė AB „Lietuvos draudimas“) neturi jų atlyginti.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir priteisti žalą, kadangi neįrodyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybes sąlygų, t. y. priežastinis ryšis tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų buvimo, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
Pažymėtina, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), tačiau procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (34,17 Eur) nėra priteistinos iš ieškovo, valstybės naudai, kadangi ieškovas yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, atmesti.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, į. k. 188677437, 560,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.