Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-763-569/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-19
Bylos Nr.: e2A-763-569/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03883-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: B. C.
Atsakovas: J. Š., D. Š.
Trečiasis asmuo: V. C., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos ugnė“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, V. P., M. P., G. B., N. B., R. B., A. B., A. D., S. S., A. S., S. M., G. M.

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas

Civilinė byla Nr. e2A-763-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03883-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 3.1.9.1.3.; 3.2.3.6.1.1.3.; 2.4.4.11.; 3.2.6.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. C. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo ir 2019 m. gegužės 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-243-889/2019 pagal ieškovės B. C. patikslintą ieškinį atsakovei J. Š. ir D. Š., tretieji asmenys V. C., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos ugnė“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, V. P., M. P., G. B., N. B., R. B., A. B., A. D., A. D., S. S., A. S., S. M., G. M., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė B. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovams J. Š. ir D. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovą D. Š. per 12 kalendorinių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti visas reikiamas sutartis, pateikti prašymus, gauti visus reikiamus leidimus, sutikimus, suderinimus, savo sąskaita atlikti visus būtinus mokėjimus ir atlikti visus kitus aukščiau neaptartus veiksmus tam, kad ieškovei B. C. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 25/231 dalyje žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) esantis dujotiekis būtų perkeltas į ieškovės B. C. 2013 m. gruodžio 13 d. sutartyje su akcine bendrove (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (ankstesnis pavadinimas „Lietuvos dujos“) numatytą dujų apskaitos sistemos įrengimo vietą, t. y. ant sklypo išorinės ribos, o atsakovui D. Š. nevykdant teismo įpareigojimo, skirti jam piniginę baudą po 20 Eur už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo kalendorinę dieną; 2) įpareigoti atsakovę J. Š. per 12 kalendorinių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti visas reikiamas sutartis, pateikti prašymus, gauti visus reikiamus leidimus, sutikimus, suderinimus, savo sąskaita atlikti visus būtinus mokėjimus ir atlikti visus kitus aukščiau neaptartus veiksmus tam, kad visiškai būtų įrengtas įvažiavimas iš vietinės reikšmės kelio į ieškovei B. C. priklausančius: žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) ir 25/231 dalis žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) taip, kaip yra numatyta pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendime Nr. T11-114 patvirtintą J. Š. žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) detalųjį planą, o atsakovei J. Š. nevykdant teismo įpareigojimo, skirti jai piniginę baudą po 20 Eur už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo kalendorinę dieną; 3) priteisti ieškovės B. C. naudai iš atsakovų J. Š. ir D. Š. lygiomis dalimis visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso 0,0783 ha ploto žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) su šiame žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu; taip pat priklauso 25/231 dalys žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)).

3. Ieškovė nurodė, kad su atsakove J. Š., kurią atstovavo įgaliotas asmuo D. Š., 2012 m. rugsėjo 27 d. sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią jie susitarė, kad atsakovė ieškovei parduos 2 žemės sklypus vienaaukščių gyvenamųjų namų statybai su būsimu gyvenamuoju namu už bendrą 120 000 Eur (415 000 litų) sumą.

4. Ieškovė nurodė, kad su atsakove, atstovaujant jos įgaliotam asmeniui D. Š., buvo sudaryta 2013 m. vasario 6 d. pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią buvo įgyti minėti 2 žemės sklypai, kadangi ieškovė planavo pasistatyti šiuose žemės sklypuose du gyvenamuosius namus. Ieškovės žemės sklype buvo pastatytas vienas gyvenamasis namas, kuris šiuo metu yra įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre; remiantis sudaryta preliminaria sutartimi, žemės sklype esantį gyvenamąjį namą statė atsakovės J. Š. įgaliotas asmuo D. Š., kuris veikė pagal ieškovės B. C. išduotą įgaliojimą.

5. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. vasario 6 d. sudarytos sutarties 7.1.3. punktas nustatė, kad perkamuose žemės sklypuose nėra jokių kitų daiktinių apsunkinimų, išskyrus nurodytų pirkimo pardavimo sutarties 2.2. ir 2.3. punktuose nurodytus servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Ieškovė pažymėjo, kad pirkimo pardavimo sutarties 2.2. punkte buvo nustatyti tokie ieškovės žemės sklypo suvaržymai: žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) – servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis), servituto turėtojas ESO; specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos – žemės sklype yra valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai; žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) – servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), servitutas – teisė tiesti, naudoti, aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas); specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos – elektros linijų apsaugos zonos, požeminių vandens telkinių sanitarinės apsaugos zonos bei žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai.

6. Ieškovė pažymėjo, kad jai buvo didelis netikėtumas, kai sužinojo, jog atsakovas D. Š., veikdamas kaip jos įgaliotas asmuo, sutiko, kad per ieškovės B. C. žemės sklypą būtų įrengtas dujotiekis. Ieškovės žemės sklype pravestas dujotiekis nustato griežtus apribojimus žemės sklypo naudojimui, tačiau pagal išrašus iš nekilnojamojo turto registro, jokio dujotiekio ieškovės žemės sklype nėra įrengta. Ieškovė nurodė, kad pagal 2013 m. gruodžio 13 d. sutartį su AB ESO, dujų apskaitos sistemos įrengimo vieta buvo nustatyta ant sklypo ribos, o pagal projektinę dokumentaciją – dujų apskaitos sistemos įvedimo vieta yra įrengta daugiau nei 3 metrus nuo ieškovės žemės sklypo ribų. Dujotiekis šiuo metu yra įregistruotas AB ESO nuosavybės teise, tačiau jokio servituto, kuris būtų nustatytas ieškovės žemė sklype, nėra.

7. Ieškovė nurodė, kad ji, nenumatydama, kad jos žemės sklype yra pravestas dujotiekis, apsodino žemės sklypą augalais, tačiau dujotiekį kontroliuojanti institucija reikalauja šiuos augalus pašalinti; dėl pravesto dujotiekio ji nebetenka galimybės naudotis pagal tiesioginę paskirtį didele žemės sklypo dalimi; dėl nustatytos dujotiekio apsaugos zonos ieškovė nebetenka galimybės statyti savo žemės sklypuose antrą gyvenamąjį namą, nors tam yra parengtas projektas.

8. Ieškovė akcentavo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą jos žemės sklype 3 metrus nuo sklypo ribos įrengti dujotiekį, pažeidė 2013 m. vasario 6 d. išduotame įgaliojime įtvirtiną pareigą visus veiksmus atlikti siekiant, kad vykdymas geriausiai atitiktų ieškovės interesus, t. y. atsakovas nebuvo apdairus ir nerūpestingai atliko jam išduoto įgaliojimo pavestas pareigas.

Šalies argumentai

9. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T11-114 patvirtino J. Š. žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) detalųjį planą, kuris yra įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Pažymėjo, jog atsakovė įsipareigojo visas gatves bei privažiavimus įrengti iki gyvenamųjų namų ir jų priklausinių pridavimo valstybinei komisijai; į detaliuoju planu suprojektuotą teritoriją turėjo būti patenkama iš vietinės reikšmės kelio vedančio privažiavimo kelio. Savo įsipareigojimo atsakovė neįvykdė, nors gyvenamieji namai yra priduoti valstybinei komisijai, tačiau įvažiavimas į žemės sklypus iš vietinės reikšmės kelio vedančio privažiavimo kelio nėra įrengtas, t. y. nėra įvykdytas įsipareigojimas, kuris buvo viena iš sąlygų detaliajam planui tvirtinti. Ieškovė akcentavo, kad ji jokių prievolių įrengti privažiavimo kelią į jos žemės sklypus iš vietinės reikšmės kelio vedančio privažiavimo kelio iš atsakovės neperėmė; atsakovė tokį įsipareigojimą prisiėmė jo nesiedama su žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimu; sutikimu įsipareigojo visas gatves bei privažiavimus įrengti iki gyvenamųjų namų ir jų priklausinių pridavimo valstybinei komisijai.

Atsiliepimas

10. A. D. Š. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje ginčo nėra, kad atsakovė J. Š. pardavė ieškovei ginčo sklypus, o ieškovė pasistatė gyvenamą namą adresu (duomenys neskelbtini) ir jame gyvena. Taip pat ginčo nėra, kad šio gyvenamo namo statybas prižiūrėjo ir jas valdė ieškovės įgaliotas asmuo atsakovas, o už viską mokėjo pati ieškovė. Ieškovei įsigyjant ginčo sklypus, juose jau buvo visos reikalingos komunikacijos gyvenamo namo eksploatacijai, išskyrus dujotiekį. Dujotiekis buvo tiesiamas ir sutartys dėl jo projektavimo ir statybos buvo pasirašomos ieškovės pageidavimu, kadangi ji norėjo turėti dujas. Atsakovas akcentavo, kad ginčas kilo dėl dujotiekio tiesimo vietos ir privažiavimo kelio prie ieškovei priklausančio pastato.

11. Atsakovas nurodė, kad į ieškovės įsigytus žemės sklypus yra patenkama (duomenys neskelbtini), kuri šią dieną yra įrengta, nors ne visa asfaltuota. Iš (duomenys neskelbtini) į kvartalo, kuriame yra ginčo sklypai, vidų ir prie gyvenamų namų galima patekti vidine trinkelėmis grįsta gatve, tai reiškia, kad ieškovė neturi jokių problemų naudotis ginčo sklypais, todėl ieškovės reikalavimas įrengti dar vieną papildomą gatvę valstybinėje žemėje ir iš kitos pusės patekti prie jai priklausančių ginčo sklypų yra visiškai nepagrįstas ir neadekvatus toms išlaidoms, kurias patirtų atsakovė J. Š.. Ieškovė reikalauja valstybinėje žemėje įrengti kitą privažiavimą prie jai priklausančių žemės sklypų, kuris buvo pirminiuose Detaliojo plano sprendiniuose. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė įsigijo ginčo sklypus jau su juose įrengtomis susisiekimo komunikacijomis ir inžineriniais tinklais, pagal pakeistus Detaliojo plano sprendinius, kurie buvo pakeisti 2011 m. UAB „AMVK“ projektuotojams parengus Tinklų ir susisiekimo techninį projektą ir gavus statybos leidimą. Atsakovo vertinimu, ieškovės reikalavimas atsakovei J. Š. neįgyvendinamas jau vien dėl to, kad reikėtų iš naujo keisti ne tik Detaliojo plano sprendinius, bet ir minėtą gatvės statybos techninį projektą, naikinti statybos leidimą ir gauti naują.

12. Be to, ieškovės reikalavimas atsakovei neįgyvendinamas ir todėl, kad atsakovė negali būti statytoja valstybinėje žemėje, nes Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys (šiuo atveju gatvė), valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų numatytais pagrindais. Atsakovė jokiais pagrindais nevaldo valstybinės žemės, kurioje ieškovė reikalauja iš atsakovės įrengti gatvę.

Atsiliepimas

13. Atsakovas nurodė, kad dėl tų pačių priežasčių jis negali būti naujo dujotiekio statytoju, nes jis ginčo sklypų nevaldo jokia teise; atsakovas tai galėtų atlikti ieškovės vardu pagal jam suteiktą įgaliojimą, tačiau ieškinio reikalavime nėra nurodyta, kad jis turėtų veikti kaip ieškovės įgaliotas asmuo ir jos vardu, o tai reiškia, kad ieškinio reikalavimas yra toks, kad atsakovas net neturėtų galimybės jį įvykdyti net ir teismui įpareigojus jį tai padaryti. Atsakovas negalėtų įgyvendinti ieškinio reikalavimo, kad esantis dujotiekis būtų perkeltas į ieškovės B. C. 2013 m. gruodžio 13 d. sutartyje su AB ESO numatytą dujų apskaitos sistemos įrengimo vietą, t. y. ant sklypo išorinės ribos, nes tai neįgyvendinama techniškai, o tai reiškia, kad nebus galima panaikinti dujotiekio statybos leidimo ir pakeisti dujotiekio statybos techninį projektą; techninis projektas buvo parengtas vadovaujantis techniniais reikalavimais ir kitais teisės aktais.

14. Atsakovas nurodė, kad kvartalo viduje esančiai gatvei nebuvo išskirtas atskiras žemės sklypas ir ši trinkelėmis grįsta gatvė buvo įrengta ant bendros žemės sklypų ribos, todėl dujotiekį nutiesus ant ginčo sklypų ribos, dujų apskaitos spinta atsidurtų viduryje gatvės. Pagal UAB „Klaipėdos ugnė“ projektą dujotiekio linija buvo nutiesta lygiagrečiai gatvės pakraščiu, o dujų apskaitos spinta pastatyta šalia, kaip tai numato institucijų išduoti projektavimo reikalavimai. Visoje kvartalo gatvėje elektros ir dujų apskaitos spintos su apskaitos prietaisais buvo įrengtos ne ant bendrų sklypų ribų, o atitraukus jas į sklypą tiek, kad jos nemaišytų eismui gatve, todėl ieškovės reikalavimas, kad atsakovas vidury gatvės įrengtų dujotiekį ir apskaitos spintas, yra ir pažeidžiantis kitų asmenų, gyvenančių kvartale, teisėtus interesus laisvai judėti gatve.

15. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė teigia, jog ji (duomenys neskelbtini) žemės sklype negali pasistatyti antro gyvenamojo namo, tačiau tai netiesa, kadangi šiame žemės sklype yra pakankamai vietos antram gyvenamajam namui, kaip ir kituose keturiuose kvartalo žemės sklypuose. Ieškovė nurodė, kad jos teisės buvo pažeistos todėl, kad ji negali sodinti ant dujotiekio medžių ir krūmų, nes tai draudžia specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tačiau ji pati norėjo, kad jos namas būtų aprūpintas dujomis, kurias naudoja ne tik maistui gaminti, bet ir šildyti. Jei būtų panaikintas dujotiekis, tai jos gyvenamo namo nebebus galima eksploatuoti.

16. Atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, o reikalavimas perkelti dujotiekį su apskaitos spinta į gatvės vidurį yra nepagrįstas ir neįgyvendinamas dėl teisės aktų reikalavimų ir todėl, kad bus pažeisti kitų kvartalo gyventojų teisės ir teisėti interesai. Atsakovas akcentavo, kad ieškovė siekia įgyvendinti savo teises, pažeisdama kitų asmenų teises, ir prašo teismo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, uždraustus įstatymo, nors nepateikė jokių duomenų, kad ji kaip nors nukentėjo (patyrė žalą), ar kad atsakovas veikė ne jos interesais ir dėl to ji patyrė žalą, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

17. A. J. Š. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje ginčo nėra, kad ieškovė, po žemės sklypų įsigijimo iš atsakovės, pasistatė gyvenamą namą adresu (duomenys neskelbtini) ir jame gyvena. Atsakovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) adresu esančio žemės sklypo dalį ieškovė įsigijo tam, kad galėtų jo dalimi patekti prie savo gyvenamo namo, taip pat šioje dalyje yra inžineriniai tinklai, reikalingi ieškovės gyvenamam namui aptarnauti ir eksploatuoti.

18. Atsakovė nurodė, kad į ieškovės įsigytus žemės sklypus yra patenkama (duomenys neskelbtini), kuri šiai dienai yra įrengta. (duomenys neskelbtini) nėra privati, ji yra įrengta valstybinėje žemėje ir yra Klaipėdos rajono savivaldybės žinioje, kuri ir aptarnaują šią gatvę, todėl atsakovei visiškai nesuprantamas ieškovės reikalavimas įrengti gatvę, kuri jau yra įrengta. Klaipėdos rajono savivaldybei atsakovė, kaip planuojamų žemės sklypų savininkė, 2008 m. balandžio 28 d. buvo įsipareigojusi po Detaliojo plano patvirtinimo įrengti 4 gyvenamų žemės sklypų kvartalo tinklus ir gatves, prieš tai parengiant techninius projektus ir gaunant statybą leidžiančius dokumentus. Šitą įsipareigojimą ji beveik įvykdė, t. y. parengė projektą ir gavo statybą leidžiantį dokumentą, įrengė gatves ir visas inžinerines komunikacijas, reikalingas šių gyvenamų namų eksploatacijai, išskyrus dujų tinklus, nes Detaliuoju planu suplanuotus sklypus išpardavė kitiems asmenims, taip pat ir ieškovei. Atsakovė pažymėjo, kad dabar, nebebūdama šių sklypų savininkė, neteko teisės statyti juose suprojektuotus tinklus, tačiau visas statytojo teises ir pareigas iš jos perėmė Detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų savininkai, taip pat ir pati ieškovė.

19. Atsakovė nurodė, kad dėl gatvės ar privažiavimo kelio ginčo tarp ieškovės ir atsakovės niekada nebuvo, nes visos reikalingos prie parduodamų žemės sklypų susisiekimo komunikacijos buvo įrengtos visiškai dar iki ieškovei įsigyjant iš atsakovės žemės sklypus, t. y. tiek (duomenys neskelbtini), tiek kvartalo viduje esanti gatvė buvo įrengtos ir sutvarkytos visiškai. Ieškovės teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, ji atsakovės nebuvo kaip nors apgauta, dėl ko negalėtų naudotis iš atsakovės įsigytais žemės sklypais. Atsakovės vertinimu, ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių reikalauja valstybinėje žemėje įrengti kitą privažiavimą prie jai priklausančių žemės sklypų, kuris buvo pirminiuose Detaliojo plano sprendiniuose. Ieškovė įsigijo iš atsakovės žemės sklypus su juose įrengtomis susisiekimo komunikacijomis ir inžineriniais tinklais jau pagal pakeistus Detaliojo plano sprendinius, kurie buvo pakeisti 2011 m. UAB „AMVK“ projektuotojams parengus Tinklų ir susisiekimo techninį projektą ir gavus statybos leidimą. Ieškovės reikalavimas atsakovei neįgyvendinamas dėl to, kad reikėtų iš naujo keisti ne tik Detaliojo plano sprendinius, bet ir minėtą gatvės statybos techninį projektą, naikinti statybos leidimą ir gauti naują. Be to, atsakovė negali būti statytoja valstybinėje žemėje, nes Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys (šiuo atveju gatvė), valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų numatytais pagrindais. Atsakovė jokiais pagrindais nevaldo valstybinės žemės, kurioje ieškovė reikalauja iš atsakovės įrengti gatvę. Jei ir valdytų, jei ir pastatytų gatvę reikalaujamoje vietoje, tai gatvė, kaip statinys, būtų atsakovės, o ne ieškovės, turtas ir ieškovė neįgytų teisės naudotis tokia gatve.

20. Trečiasis asmuo AB ESO atsiliepime prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra įrengtas skirstomasis dujotiekis pagal 2013 m. gegužės mėn. suderintą Skirstomojo dujotiekio statybos projektą Nr. 13-037-TDP. Projektas buvo parengtas, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, gavus atitinkamų institucijų, su kuriomis pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus Projektas turėjo būti suderintas, leidimus, suderinus projektą su privačių žemės sklypų, per kuriuos buvo tiesiami įrenginiai, valdytojais. Projekto derinimo metu žemės sklypų, priklausančių ieškovei, savininko vardu veikė atsakovas D. Š., kuris projekto sprendiniams pritarė.

21. Atlikti skirstomojo dujotiekio statybos darbai teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos sudarytos Statybos užbaigimo komisijos, kuri nustatė, kad skirstomasis dujotiekis atitinka projekto sprendinius, tai patvirtina 2013 m. gruodžio 11 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduota Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 14ĮP2-63508. Skirstomasis dujotiekis yra įrengtas teisėtai, pagal projekto sprendinius, o nuosavybės teisė trečiojo asmens vardu įregistruota VĮ Registrų centras.

22. Trečiasis asmuo AB ESO pažymėjo, kad 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu NR. 343 patvirtintų Specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų IX skyriaus 35 p. nustato dujotiekiui (iki 16 barų slėgio) apsaugos zoną, kurią sudaro žemės juosta išilgai vamzdynų trasos po du metrus abipus vamzdyno ašies. Dujotiekio apsaugos zonoje privaloma laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taip pat draudžiama sodinti medžius ir krūmus bei kasti žemę giliau kaip 0,3 metro be raštiško įmonės, kuriai nuosavybės teise priklauso dujotiekis, sutikimo. Toks pat reikalavimas yra nustatytas ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1-228 patvirtintų Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklių 5 ir 29 punktuose. Trečiasis asmuo paaiškino, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.

Atsiliepimas

23. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius atsiliepime nurodė, kad ši civilinė byla yra susijusi tik su ieškovės ir atsakovų teisėmis ir pareigomis; šios bylos išsprendimas trečiojo asmens teisėms ir pareigoms įtakos neturės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas; iš ieškovės priteista atsakovės J. Š. naudai 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė savo reikalavimų teisinio pagrindo – neginčijo sutarčių bei kitų dokumentų, kurių pagrindų buvo atlikti ieškovės nurodyti atsakovų veiksmai. Ieškovė įsigijo ginčo sklypus jau su juose įrengtomis susisiekimo komunikacijomis ir inžineriniais tinklais, pagal patikslintus 2009 m. vasario 26 d. patvirtinto Detaliojo plano sprendinius, kurie buvo pakeisti 2011 metais UAB „AMVK“ projektuotojams parengus Tinklų ir susisiekimo techninį projektą, pagal kurį buvo numatyta projektuojama D2-7 gatvė ir gautas statybos leidimas, tačiau ieškovė nei projektų sprendinių, nei statybą leidžiančių dokumentų, kuriais tie projektai patvirtinti, neginčijo.

26. Teismas nurodė, kad atsakovės pareiga įrengti būtent tokį įvažiavimą, kokio reikalauja ieškovė, nebuvo numatyta šalių žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyje. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalauja valstybinėje žemėje įrengti kitą privažiavimą prie jai priklausančių žemės sklypų, tačiau atsakovė valstybinės žemės, kurioje ieškovė reikalauja įrengti gatvę, nevaldo jokiais pagrindais. Teismas konstatavo, kad atsakovė, nebebūdama žemės sklypų savininke, neteko teisės statyti juose suprojektuotų kelių, tačiau visas statytojo teises ir pareigas iš jos perėmė detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų savininkai, taip pat ir pati ieškovė. Teismas akcentavo, kad ieškovė, kaip žemės sklypų savininkė, turi galimybę imtis veiksmų, kad galiojantys detaliojo plano sprendiniai, bei jų pagrindu patikslintos, suprojektuotos susisiekimo komunikacijos ir įrengti įvažiavimai prie gyvenamųjų namų jos sklypuose, būtų įteisinti.

27. Teismas nurodė, jog techninis dujotiekio projektas buvo parengtas vadovaujantis techniniais reikalavimais ir kitais teisės aktais, t. y. tinkamai, o dujotiekio statyba nenukrypo nuo projekto; pati ieškovė su dujotiekio įrengimo vieta sutiko ir asmeniškai pasirašė su AB „Energijos skirstymo operatorius“ susitarimą dėl dujotiekio nuosavybės teisių atribojimo, pagal kurį nuosavybės teisė į skirstomąjį dujotiekį iki dujų apskaitos spintos, stovinčios ieškovės žemės sklype, priklauso AB „Energijos skirstymo operatorius“, o nuo dujų apskaitos spintos iki gyvenamo namo – ieškovei. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieškovės teiginiai, jog jai buvo nežinoma, kokioje vietoje jos sklypuose buvo rengiamas dujotiekis, yra nepagrįsti.

28. Teismas nurodė, kad atsakovas parengė ir suderino dujotiekio projektinę dokumentaciją, dujotiekis ieškovės žemės sklypuose yra pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad įstatymas numato, jog tais atvejais, kai atstovas, pažeisdamas jam suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo gali būti pripažintas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.135 straipsnio 1 dalį, tačiau ieškovė jokių įgaliotinio sudarytų sandorių, susijusių su dujotiekio įrengimu, neginčijo.

Atsiliepimas

29. 2019 m. balandžio 30 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo D. Š. prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį ir prašė teismo priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas; 2019 m. sausio 9 d. į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas įrodančius dokumentus; prašė priteisti 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau šis klausimas teismo sprendimu liko neišspręstas.

Žemesnės instancijos teismas

30. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 8 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš ieškovės B. C. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui D. Š..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

31. Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) B. C. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

31.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas – atsakovei norint įvykdyti detaliuoju planu prisiimtus įsipareigojimus, nėra būtina būti kelio savininke, todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinę teisės normą – Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bei 2 dalies 1 punktą, t. y. žemės savininkas, kelio įrengimo laikotarpiui, turi teisę atsakovei suteikti tam tikrus įgalinimus vykdyti kelio įrengimo darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovė detaliuoju planu.

31.2. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Civilinėje byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovė negali įvykdyti detaliuoju planu prisiimtų įsipareigojimų, todėl teismas tokias išvadas sprendime grindė tik prielaidomis, o ne įrodymais. Teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes (ieškovė nereikalavo įrengti naujo kelio, o reikalavo, kad atsakovė įvykdytų detaliuoju planu prisiimtus įsipareigojimus). Teismas nevisapusiškai, neobjektyviai ištyrė civilinėje byloje esančiu įrodymus ir suformavo praktiką, kuria įteisina savavališkai, nukrypstant nuo projektinės dokumentacijos įvykdyti statybos darbus; įteisina nesąžiningus atsakovės veiksmus ieškovės atžvilgiu (galima prisiimti detaliuoju planu numatytus įsipareigojimus ir vėliau jų nevykdyti, šią naštą užkraunant būsimiems pirkėjams, nors tai yra detaliojo plano organizatoriaus pareiga). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovui D. Š. įrengus dujotiekį ir apskaitos spintas, būtų pažeisti kitų asmenų, gyvenančių kvartale, interesai laisvai judėti gatve. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nevertino.

31.3. Teismas perkėlė teisinių santykių kvalifikavimą ieškovei, nors pagal nustatytą kasacinio teismo praktiką, tarp bylos šalių kilusių santykių teisinė kvalifikacija yra išimtinė teismo pareiga.

31.4. Apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 8 d. papildomo sprendimo ieškovė B. C. prašo papildomą sprendimą panaikinti apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

32. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. Š. prašo: 1) palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2) skirti ieškovei 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos paskiriant atsakovui; 3) priteisti atsakovui D. Š. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai, atsakingai ir išsamiai išstudijavo ne mažos apimties bylą bei ginčijamame sprendime pateikė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai jas vertino. Teismas tinkamai taikė bei aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl ginčą išsprendė teisingai. Pažymėjo, kad ieškovė byloje pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, jį tikslino, daug kartų reikalavo teismo, kad byla būtų stabdoma nesusijusiais su byla pagrindais, prašė skirti ekspertus, tačiau negalėjo nurodyti kokios srities, kokie jiems būtų užduodami klausimai, kelis kartus atsisakė vykdyti teismo nurodymus, t. y. į bylą teikti projektus ir kitus dokumentus ir dėl šių aplinkybių bylos nagrinėjimas buvo atidėtas daug kartų.

33. Atsakovas akcentavo, kad ieškovės elgesys buvo nukreiptas į tai, kad byla būtų vilkinama ilgą laiką, ką įrodo ir apeliacinio skundo nepagrįstas reikalavimas stabdyti bylos nagrinėjimą bei kaltinimai, kad teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, kai tuo tarpu ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris leistų kaip nors daryti prielaidą, kad galimai ieškovės teisės buvo pažeistos. Atsakovo vertinimu, ieškovės elgesys, pateikiant nepagrįstą apeliacinį skundą, kuriame atsisakoma nurodyti, kokios jos teisės buvo pažeistos ir kaip, t. y. nenurodant apeliacinio skundo pagrindo, negali būti pripažintas sąžiningu ir tinkamu, todėl toks apeliacinis skundas kaip nepagrįstas turi būti atmestas. Atsakovo nuomone, ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, t. y., jos elgesys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje aprašytus piktnaudžiavimo požymius, todėl atsakovei turėtų būti skirta 1 000 Eur bauda, pusę sumos paskiriant atsakovui.

Atsiliepimas

34. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė J. Š. prašo: 1) atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo atsakovės atžvilgiu pareikšto reikalavimo nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu; 2) skirti ieškovei 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos paskiriant atsakovei; 3) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai, atsakingai ir išsamiai išstudijavo ne mažos apimties bylą bei ginčijamame sprendime pateikė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai jas vertino. Teismas tinkamai taikė bei aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, išskyrus tai, kad byla dalyje dėl įpareigojimo atsakovei įrengti įvažiavimą iš vietinės reikšmės kelio turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kadangi ši ginčo dalis nepriskirtina teismui ir tai paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė, pareikšdama ieškiniu atsakovei reikalavimą įvykdyti duotus Klaipėdos rajono savivaldybei įsipareigojimus dėl privažiavimo kelio įrengimo, gina ne savo, o kito asmens interesus, todėl ji CPK 2 ir 5 straipsnių prasme negali būti pripažinta suinteresuotu asmeniu dalyje dėl pareikšto reikalavimo.

35. Ieškovė reikalavimą, kad atsakovė įrengtų įvažiavimą iš vietinės reikšmės kelio į žemės sklypus, kaip tai buvo numatyta Detaliuoju planu, kildina iš Detaliajame plane esančio atsakovės įsipareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybei, t. y. ginčas kildinamas iš materialinio teisinio santykio, kurio šalimis yra atsakovė ir trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Ieškovė nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvė ir jai atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), todėl ji laikytina netinkama šalimi civiliniame procese. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė reikalauja, kad ji įvykdytų įsipareigojimą Klaipėdos rajono savivaldybei, kuris jau yra įvykdytas, t. y. gyvenamajame kvartale, suprojektuotame Detaliuoju planu, yra įrengta ne tik gatvė, bet ir visos inžinerinės komunikacijos, kuriomis ieškovė sėkmingai šiuo metu naudojasi. Atsakovė neturi galimybės tinkamai atsikirsti į jai metamus kaltinimus, nes ieškovė galimai tyčia netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, siekdama suklaidinti teismą. Toks ieškovės elgesys negali būti pripažintas kaip teisingas, protingas ir sąžiningas, todėl pripažintina, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos elgesys atitinka CPK 95 straipsnyje aprašytus piktnaudžiavimo požymius, todėl atsakovės manymu, ieškovei turėtų būti skirta 1 000 Eur bauda, pusę sumos paskiriant atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

37. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

38. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu ((duomenys neskelbtini); ieškovei nuosavybes teise priklauso 25/231 dalys žemės sklypo ((duomenys neskelbtini).

39. 2012 m. rugsėjo 27 d. tarp atsakovės J. Š., atstovaujamos jos įgalioto asmens atsakovo D. Š., ir ieškovės B. C. buvo sudaryta preliminari pirkimo –pardavimo sutartis, pagal kurią šalys sutarė dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ir būsimo gyvenamo namo pardavimo sutarties sudarymo pagal šios preliminarios sutarties sąlygas. 2013 m. vasario 6 d. tarp atsakovės J. Š., atstovaujamos jos įgalioto asmens atsakovo D. Š., ir ieškovės B. C. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutartis, pagal kurią ieškovė nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) .

40. 2013 m vasario 6 d. įgaliojimu ieškovė įgaliojo atsakovą D. Š. atstovauti jai santykiuose su fiziniais ir / arba juridiniais asmenimis dėl pastatų ir statinių statybos savo nuožiūra ieškovės nuosavybės teise priklausančiose 25/231 dalyse žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), bei žemės sklype ((duomenys neskelbtini).

41. Ieškovės žemės sklype buvo pastatytas vienas gyvenamasis namas, kuris šiuo metu yra įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre. 2014 m. vasario 25 d. ieškovė, atstovaujama atsakovo D. Š., su AB „Lietuvos dujos“ sudarė preliminarią sutartį dėl servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo. A. D. Š., veikdamas kaip žemės sklypų pardavėjos J. Š. įgaliotas asmuo ir ieškovės B. C. įgaliotas asmuo, sutiko, kad per ieškovės B. C. žemės sklypą būtų įrengtas dujotiekis.

42. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. Š. (kaip detaliojo plano organizatorė) 2008 m. balandžio 28 d. rašte Klaipėdos rajono savivaldybei nurodė, kad įsipareigoja po detaliojo plano patvirtinimo įrengti keturių gyvenamų žemės sklypų kvartalo tinklus ir gatves, prieš tai parengiant techninius projektus ir gaunant statybą leidžiančius dokumentus. Pagal 2009 m. vasario 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-114 patvirtintą detalųjį planą (detaliojo plano registro Nr. 03553002112) buvo suformuoti keturi žemės sklypai, privažiavimas į planuojamą teritoriją numatytas iš vietinės reikšmės kelio vedančio privažiavimo kelio, automobilių stovėjimo vietos numatomos sklypų ribose. Planavimo tikslai – žemės sklypų sujungimas, paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus. 2009 m. vasario 26 d. patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai pakeisti 2011 m. UAB „AMVK“ projektuotojams parengus Tinklų ir susisiekimo techninį projektą, pagal kurį buvo numatyta projektuojama D2-7 gatvė – 4,5 m pločio trinkelių danga, gautas statybos leidimas.

43. Nustatyta, kad 2012 m. vasario 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija davė rašytinį pritarimą statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projektui. Pagal 2012 m. vasario 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui, adresu (duomenys neskelbtini), projektuojami buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai buvo numatyti šalia ant sklypų ribų projektuojamos D2-7 gatvės, grįstos trinkelių danga. 2013 metų UAB „Progresyvūs projektai“ parengtame Dviejų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)., statybos techniniame projekto planą suvestiniame inžinierinių tinklų plane numatyti elektros tinklai suprojektuoti ieškovės žemės sklypuose šalia ant sklypų ribos esančios D2-7 gatvės.

44. 2013 m. sausio 3 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-3 J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose ((duomenys neskelbtini)) leista rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų ((duomenys neskelbtini), statinių statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Atsakovė parengė projektą ir gavo statybą leidžiantį dokumentą, įrengė gatves ir inžinerines komunikacijas, reikalingas šių gyvenamų namų eksploatacijai. Dujų tinklai nebuvo įrengti.

45. Detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai buvo parduoti. A. J. Š. 2013 m. vasario 6 d. pardavė ieškovei ginčo sklypus, o ieškovė pasistatė gyvenamą namą adresu (duomenys neskelbtini), šio gyvenamo namo statybas prižiūrėjo ir jas valdė ieškovės įgaliotas asmuo atsakovas D. Š..

46. 2013 metų UAB „Progresyvūs projektai“ parengtame Dviejų vieno buto gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybos techniniame projekto sklypo plane ir dangų plane nurodomi įvažiavimai į projektuojamus namus iš esamo privažiavimo – D2-7 kategorijos gatvės pagal 2012 m. vasario 27 d. rašytinį pritarimą projektui.

47. UAB „Klaipėdos ugnė“ parengė „Kiemo dujotiekio projektą, (duomenys neskelbtini)“, iš jo bei iš jame įdėto 2013 m. balandžio 3 d. sutarties 19/136 priedo, kuriame nubraižyta dujų vartotojo prijungimo schema, nustatyta, kad dujotiekio linija privalo būti nutiesta ieškovei priklausančiame žemės sklype lygiagrečiai šio žemės sklypo vakarinei ribai, o dujų apskaitos spinta pastatyta šalia, kaip tai numato institucijų išduoti projektavimo reikalavimai. Prisijungimo sąlygos ir kiemo dujotiekio tinklų projektas patvirtinti 2013 m. rugpjūčio 21 d.

Dėl ginčo esmės

48. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo D. Š. pareigos įrengti dujotiekį kitoje vietoje ir atsakovės B. Š. pareigos įrengti privažiavimo kelią prie ieškovei priklausančius žemės sklypus.

Dėl atsakovo D. Š. įpareigojimo perkelti esantį dujotiekį į ieškovės B. C. 2013 m. gruodžio 13 d. sutartyje su AB „Energijos skirstymo operatorius“ numatytą dujų apskaitos sistemos įrengimo vietą

49. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m vasario 6 d. įgaliojimu ieškovė įgaliojo atsakovą D. Š. atstovauti jai santykiuose su fiziniais ir / arba juridiniais asmenimis dėl pastatų ir statinių statybos savo nuožiūra ieškovės nuosavybės teise priklausančiose 25/231 dalyse žemės sklypo ((duomenys neskelbtini).

50. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas D. Š., priimdamas sprendimą jos žemės sklype 3 metrus nuo sklypo ribos įrengti dujotiekį, pažeidė 2013 m. vasario 6 d. išduotame įgaliojime įtvirtiną pareigą visus veiksmus atlikti siekiant, kad vykdymas geriausiai atitiktų ieškovės interesus, t. y. atsakovas D. Š. nebuvo apdairus ir nerūpestingai atliko jam išduotu įgaliojimu pavestas pareigas.

51. CK 2.132 straipsnyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareiga (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises (CK 2.133 straipsnio 9 dalis).

52. CK 1.92 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis). Jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (CK 2.135 straipsnio 1 dalis).

53. Kaip patvirtina byloje esantys duomenys, atsakovė parengė projektą, gavo statybą leidžiančius dokumentus, įrengė gatves ir inžinerines komunikacijas, reikalingas gyvenamo namo eksploatacijai; kvartalo gatvėje elektros ir dujų apskaitos spintos su apskaitos prietaisais buvo įrengtos ne ant bendrų sklypų ribų, o atitraukus jas į sklypą tiek, kad jos netrukdytų eismui gatve. Patvirtintame detaliajame plane dujotiekis nebuvo planuojamas, tačiau buvo rezervuota trasa jo tiesimui, kuri turėjo būti sprendžiama techninio projekto rengimo metu, teisės aktų nustatyta tvarka, gavus technines sąlygas. Atsakovas parengė ir suderino dujotiekio projektinę dokumentaciją, techninis dujotiekio projektas buvo parengtas vadovaujantis techniniais reikalavimais ir kitais teisės aktais, t. y. tinkamai, o dujotiekio statyba nenukrypo nuo projekto, dujotiekis ieškovės žemės sklypuose pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė su dujotiekio įrengimo vieta sutiko ir asmeniškai pasirašė su AB „Energijos skirstymo operatorius“ susitarimą dėl dujotiekio nuosavybės teisių atribojimo, pagal kurį nuosavybės teisė į skirstomąjį dujotiekį iki dujų apskaitos spintos, stovinčios ieškovės žemės sklype, priklauso AB „Energijos skirstymo operatorius“, o nuo dujų apskaitos spintos iki gyvenamo namo – ieškovei.

54. Juridiniai asmenys, sudarę sutartis dėl dujotiekio ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose projektavimo ir įrengimo, pripažino, kad ieškovės atstovas, veikiantis pagal ieškovės išduotą įgaliojimą, kuriame jam buvo leista veikti savo nuožiūra, yra tinkamas ieškovės atstovas. Ieškovė, sudarydama su ESO gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį ir įrengto dujotiekio nuosavybės bei atsakomybės atribojimo aktą, patvirtino, kad ji sutinka su įrengto dujotiekio vieta, jo eksploatavimo sąlygomis ir tuo patvirtino, kad minėtų įmonių sutartiniai įsipareigojimai jai pagal įgalioto asmens sudarytas sutartis dėl dujotiekio įrengimo yra pilnai ir tinkamai įvykdyti.

55. Kaip patvirtina civilinės bylos medžiaga, ieškovė jokių įgaliotinio sudarytų sandorių, susijusių su dujotiekio įrengimu, neginčija; klausimo dėl atstovo įgaliojimų viršijimo nekelia. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių sutarčių naikinimui nėra jokio teisinio pagrindo, numatyto CK 1.92 straipsnyje. Atsakovo sudarytos sutartys ieškovės vardu dėl dujotiekio projektavimo ir įrengimo ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose ieškovei sukūrė civilines pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis) leisti šių dujų tinklų savininkams (ESO) dujotiekio apsaugos zonoje naudoti ir aptarnauti dujotiekį, jo neužsodinant želdiniais bei laikantis kitų nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Kartu pažymėtina, kad dujotiekiui aptarnauti servitutai gali būti nenustatomi, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) IX skyriaus (Dujotiekių apsaugos zonos) 38 punktą, dujotiekį eksploatuojančios įmonės darbuotojams leidžiama prieiti prie dujotiekio, suderinus tai su žemės savininkais ir (ar) naudotojais.

56. Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, minėtas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ieškovės reikalavimą atsakovui perkelti ieškovės žemės sklypuose esantį dujotiekį į ieškovės 2013 m. gruodžio 13 d. sutartyje su AB „Energijos skirstymo operatorius“ numatytą dujų apskaitos sistemos įrengimo vietą, t. y. ant sklypo išorinės ribos, laikė nepagrįstu, todėl atmetė.

Dėl atsakovės J. Š. įpareigojimo įrengti įvažiavimą iš vietinės reikšmės kelio į ieškovei B. C. priklausančius žemės sklypus.

57. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. Š. 2008 m. balandžio 28 d. rašte Klaipėdos rajono savivaldybei nurodė, kad įsipareigoja po detaliojo plano patvirtinimo įrengti keturių gyvenamų žemės sklypų kvartalo tinklus ir gatves, prieš tai parengiant techninius projektus ir gaunant statybą leidžiančius dokumentus. Ieškovė savo ieškinio reikalavimo faktiniu pagrindu nurodė atsakovės, žemės sklypų detaliojo plano organizatorės, 2008 m. balandžio 28 d. raštą Klaipėdos rajono savivaldybei, kuriai ji įsipareigojo po detaliojo plano patvirtinimo parengti magistralinių kvartalo tinklų ir gatvių techninius projektus, juos suderinti ir gauti statybos leidimą gatvių ir tinklų statybai, iki teritorijoje suplanuotų gyvenamųjų namų projektavimo ir statybos pradžios, gyvenamų žemės sklypų kvartalo tinklus ir gatves, namų techninius projektus derinti ir gauti leidimus jų statybai, inžinierinius tinklus ir gatves/privažiavimus įrengti iki gyvenamųjų namų ir jų priklausinių pridavimo valstybinei komisijai, t. y. pripažinimo tinkamu naudoti.

58. Pagal 2009 m. vasario 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-114 patvirtintą detalųjį planą (detaliojo plano registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuoti keturi žemės sklypai, privažiavimas į planuojamą teritoriją numatytas iš vietinės reikšmės kelio vedančio privažiavimo kelio, automobilių stovėjimo vietos numatomos sklypų ribose. 2013 m. vasario 6 d. tarp atsakovės J. Š., atstovaujamos jos įgalioto asmens atsakovo D. Š., ir ieškovės B. C. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutartis, pagal kurią ieškovė nupirko žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

59. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

60. Kaip minėta, ieškovę ir atsakovę nagrinėjamu atveju sieja sandoris – 2013 m. vasario 6 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutartis, kurioje nebuvo numatyta atsakovės pareiga ar įsipareigojimas įrengti įvažiavimą iš vietinės reikšmės kelio į ieškovei B. C. priklausančius žemės sklypus. Kaip matyti iš nurodytų CK teisės normų, prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Kadangi atsakovės pareiga įrengti būtent tokį įvažiavimą, kokio reikalauja ieškovė, nebuvo numatyta šalių žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyje, šiuo atveju pagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tai nėra sutartinė atsakomybė. Nagrinėjamos civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, reikšdama atsakovei minėtą reikalavimą, nenurodė kitų teisės aktų, kurių pagrindu atsakovei atsirastų tokia pareiga. Kaip savo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė atsakovė, ieškovė reikalavimą, kad atsakovė įrengtų įvažiavimą iš vietinės reikšmės kelio į žemės sklypus, kaip tai buvo numatyta Detaliuoju planu, kildina iš Detaliajame plane esančio atsakovės įsipareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybei, t. y. ginčą kildina iš materialinio teisinio santykio, kurio šalimis yra atsakovė ir trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

61. Byloje nustatyta, kad pagal 2009 m. vasario 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-114 patvirtintą detalųjį planą (detaliojo plano registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuoti keturi žemės sklypai, privažiavimas į planuojamą teritoriją numatytas iš vietinės reikšmės kelio vedančio privažiavimo kelio, automobilių stovėjimo vietos numatomos sklypų ribose; planavimo tikslai – žemės sklypų sujungimas, paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus. 2009 m. vasario 26 d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinys buvo pakeistas – įvažiavimas į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Atsakovė parengė projektą ir gavo statybą leidžiantį dokumentą, įrengė gatves ir inžinerines komunikacijas, reikalingas šių gyvenamų namų eksploatacijai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė įsigijo ginčo sklypus jau su juose įrengtomis susisiekimo komunikacijomis ir inžineriniais tinklais, pagal patikslintus 2009 m. vasario 26 d. patvirtinto Detaliojo plano sprendinius, kurie buvo pakeisti 2011 metais UAB „AMVK“ projektuotojams parengus Tinklų ir susisiekimo techninį projektą, pagal kurį buvo numatyta projektuojama D2-7 gatvė – 4,5 m pločio trinkelių danga, ir gautas statybos leidimas (nei tų projektų sprendinių, nei statybą leidžiančių dokumentų, kuriais tie projektai buvo patvirtinti, ieškovė neginčija). Ieškovė nekilnojamojo turto savininke tapo 2013 m. vasario 6 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutarties pagrindu. Kaip pagrįstai akcentavo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovės įsipareigojimai Klaipėdos rajono savivaldybei yra įvykdyti, gyvenamajame kvartale, suprojektuotame Detaliuoju planu, yra įrengta ne tik gatvė, bet ir visos inžinerinės komunikacijos, kuriomis ieškovė taip pat naudojasi.

62. Kaip patvirtina nagrinėjamos civilinės bylos duomenys, ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei valstybinėje žemėje, kurios atsakovė nevaldo jokiais pagrindais, įrengti kitą privažiavimą prie jai priklausančių žemės sklypų. Minėtu detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai buvo parduoti. Atsakovė, nebebūdama žemės sklypų savininke, neteko teisės statyti juose suprojektuotų kelių, o visas statytojo teises ir pareigas iš jos perėmė detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų savininkai.

63. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnis apibrėžia teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimą. Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.) (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos įstatymo nuostatos visiškai paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė materialines teisės normas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymą). Nagrinėjamu atveju atsakovė, nebūdama žemės sklypų savininke, neturi teisės statyti juose suprojektuotų kelių, o visas statytojo teises ir pareigas iš jos perėmė detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų savininkai, taip pat ir ieškovė.

Žemesnės instancijos teismas

64. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, minėtas teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas atsakovei įrengti įvažiavimą iš vietinės reikšmės kelio į ieškovei priklausančius žemės sklypus pirmosios instancijos teismo buvo atmestas visiškai pagrįstai.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė J. Š. pirmosios instancijos teismo spendimo neskundė, todėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą iškelto klausimo dėl civilinės bylos nutraukimo (atsakovei pareikšto reikalavimo dalyje) apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir dėl jo nepasisako.

Dėl teismo pareigos atlikti teisinį santykių kvalifikavimą

66. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas perkėlė teisinių santykių kvalifikavimą ieškovei, nors pagal nustatytą kasacinio teismo praktiką, tarp bylos šalių kilusių santykių teisinė kvalifikacija yra išimtinė teismo pareiga.

67. Minėtina, kad ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Tačiau nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Vadinasi, ginčo šalys gali pasiūlyti teismui ginčo teisinę kvalifikaciją, tačiau šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

68. Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).

69. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovė nenurodo savo reikalavimų teisinio pagrindo – neginčija sutarčių, projektų sprendinių, statybą leidžiančių dokumentų bei kitų dokumentų, kuriais remiantis buvo atlikti ieškovės nurodyti atsakovų veiksmai, tačiau toks teismo vertinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas perkėlė teisinių santykių kvalifikavimą ieškovei. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčo klausimui aktualias teisės normas, sprendė, kad ieškovės reikalavimai atsakovams yra nepagrįsti, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

Dėl įrodymų vertinimo

70. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas; kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė negali įvykdyti detaliuoju planu prisiimtų įsipareigojimų; kad atsakovui įrengus dujotiekį ir apskaitos spintas, būtų pažeisti kitų asmenų, gyvenančių kvartale, interesai laisvai judėti gatve; kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų; kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nevisapusiškai, neobjektyviai ištyrė civilinėje byloje esančiu įrodymus.

71. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

72. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirta bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ir ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl papildomo sprendimo

73. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 8 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš ieškovės B. C. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui D. Š., kadangi pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo D. Š. prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

74. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog teismas, priėmęs sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

75. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. atsakovas D. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, prašė teismo priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas; 2019 m. sausio 9 d. į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas įrodančius dokumentus; klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų teismo sprendimu liko neišspręstas; prašymą priimti papildomą sprendimą atsakovas pareiškė nepraleidęs įstatyme nustatyto termino. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priimti papildomą sprendimą ir, atsižvelgiant šioje byloje priimtą procesinį sprendimą ginčo klausimu, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

76. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas ieškovės prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kuriame nurodė, jog apeliaciniame skunde jau yra išreiškusi prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas administracinėje byloje; teismui pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-935-492/2019.

77. Nustatyta, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė, remdamasi CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jau prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiais administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą, kurioje yra ginčijamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. AV-497, kuriuo buvo nuspręsta pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose ((duomenys neskelbtini))“ 1 punktą ir po žodžių „statinių statybos zoną, statybos ribas“ įrašyti žodžius „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus“.

78. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-890-162/2017 panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. AV-497, tačiau šis teismo sprendimas buvo apskųstas, byla buvo išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuriame administracinė byla Nr. eA-935-492/2019 buvo išnagrinėta, priimtas procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byla šiuo metu neišnagrinėta, teismo posėdis nepaskirtas.

79. Ieškovės vertinimu, yra būtina sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą tam, kad įsiteisėtų Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas, kuris turės prejudicinę galią šioje civilinėje byloje. Ieškovė taip pat nurodė, kad klausimai, susiję su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 27 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-34-120227-00006 panaikinimu, bus sprendžiami Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-39-1025/2019, dėl ko taip pat yra tikslinga šios civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-39-1025/2019.

80. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

81. Teismas privalo ex officio (pagal pareigas) patikrinti gautus duomenis apie CPK 163 straipsnyje nustatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų buvimą ir nustatyti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

82. Minėta, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte aptariamas negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol neišnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir pats negali jų nustatyti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudarantys faktai yra nustatomi kitose civilinėse bylose ir jie negali būti nustatomi savarankiškai nagrinėjamoje byloje. Šioje civilinėje byloje yra keliamas atsakovų pareigos atlikti tam tikrus veiksmus klausimas; Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas buvo panaikintas, byla, kurioje sprendžiama dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. AV-497 pagrįstumo ir teisėtumo, perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; jokių aplinkybių ar argumentų, kodėl tikslinga bylos nagrinėjimą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-39-1025/2019, ieškovė nepateikė.

83. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustatyta teisiškai reikšmingų faktų, kurie turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kurie nustatomi kitose (administracinėje, civilinėje) bylose, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą, tiesioginio teisinio ryšio; šiose bylose nustatyti faktai neturės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.

Dėl baudos skyrimo

84. Atsiliepimuose į ieškovės B. C. apeliacinį skundą atsakovai D. Š. ir J. Š. prašė skirti ieškovei 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovams.

85. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

86. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016).

87. Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

88. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą su ieškiniu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas.

89. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama ieškinį bei apeliacinį skundą, neabejojo savo kreipimosi į teismą pagrįstumu, argumentavo savo poziciją, kad jos teisės, galimai buvo pažeistos. Vien tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, nenustačius jokio tyčinio nesąžiningo elgesio, negali būti pagrindas skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl atsakovų prašymai skirti ieškovei baudą atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

90. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, taip pat paliktinas nepakeistas ir pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 8 d. papildomas sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

91. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

92. Atsakovai atsiliepimuose į apeliacinius skundus teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. A. D. Š. pateikė 2019 m. birželio 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas KG Nr. 2019-057, kurios suma 400 Eur; 2019 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 400 Eur sumos sumokėjimą pagal sąskaitą KG Nr. 2019-057. A. J. Š. pateikė 2019 m. birželio 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas KG Nr. 2019-058, kurios suma 400 Eur; 2019 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 400 Eur sumos sumokėjimą pagal sąskaitą KG Nr. 2019-058.

93. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovų pateiktų procesinių dokumentų turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl atsakovų D. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos (400 Eur) ir atsakovės J. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos (400 Eur) priteistinos iš ieškovės B. C. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės B. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė