Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-216-618/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-31
Bylos Nr.: e2A-216-618/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-00763-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: S. S.
Atsakovas: S. A.
Advokatai: Vytautas Agintas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-216-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00763-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.2.4.9.6.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2319-439/2021 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui S. A. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. A. 591,50 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių 2020 m. spalio 14 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), ja ieškovas įsigijo iš atsakovo automobilį „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors Sutartyje buvo nurodyta, kad automobilio kaina yra 100 Eur, tačiau ieškovas atsakovui faktiškai sumokėjo 1 150 Eur. Prieš Sutarties sudarymą atsakovas nurodė ieškovui, kad automobilio būklė yra gera, todėl Sutartyje transporto priemonės trūkumai nenurodyti. Po Sutarties sudarymo, ieškovui įsigytu automobiliu vykstant iš Tauragės į Klaipėdą, jis pastebėjo variklio gedimą, susijusį su aušinimo skysčio temperatūra, todėl nedelsiant pristatė automobilį į autoservisą. Atlikę automobilio patikrą, autoserviso darbuotojai nustatė, kad užsikimšęs automobilio aušinimo bakas, tarpinė turi gedimų, reikia keisti atsilaisvinusį variklio paskirstymo diržą. Ieškovas už automobilio remontą sumokėjo iš viso 880 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad jis neprašo atsakovo atlyginti automobilio einamojo remonto išlaidų, tačiau prašo priteisti iš atsakovo 591,50 Eur išlaidų už paslėptų defektų šalinimą. Autoserviso darbuotojų teigimu, atsakovas turėjo žinoti apie automobilio variklio gedimus, t. y. pastarasis Sutarties sudarymo metu šias aplinkybes sąmoningai nuslėpė nuo ieškovo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas S. A. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovas nurodė, kad jis automobilį „Kia Carnival“ įsigijo 2020 m. birželio 16 d. iš UAB „Vigrida“. Automobilio įsigijimo metu jo techninė apžiūra nebuvo atlikta, todėl atsakovas, siekdamas naudotis šia transporto priemone, 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į UAB „Tauragės techninių apžiūrų centras“, prašydamas atlikti automobilio techninę apžiūrą. Minėtos techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad transporto priemonė atitinka nustatytus reikalavimus. Vis dėlto, atlikus techninę apžiūrą, taip pat paaiškėjo, kad, atsižvelgiant į automobilio išmetamo kuro kiekį, transporto priemonės registracijos metu atsakovui teks sumokėti 300,60 Eur taršos mokestį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad automobilis yra mažos vertės, daugiau nei 14 metų senumo, reikalauja daug kuro sąnaudų (variklio darbinis tūris 2.9 l), atsakovas nusprendė jį parduoti. Ieškovui atvykus apžiūrėti automobilio „Kia Carnival“, atsakovas jį supažindino su transporto priemonės technine būkle, defektais, leido ieškovui pačiam apžiūrėti išbandyti, patikrinti jo techninę būklę pasirinktame autoservise. Šalys dėl automobilio pirkimo–pardavimo buvo susitikusios du kartus. Pirmąjį kartą atsakovas paaiškino ir parodė ieškovui aušinimo sistemos gedimą, t. y. kiaurą variklio žarnelę, kurią atsakovas pakeitė, taip pat parodė, kad iš aušinimo sistemos pamažu išlaša vanduo, todėl, siekiant naudotis automobiliu, reikia patikrinti vandens kiekį bake ir, esant poreikiui, jį papildyti. Antrojo susitikimo metu ieškovas nuvyko į autoservisą „Dromita“, siekdamas patikrinti transporto priemonės techninę būklę, įskaitant variklio būklę. Jei automobilio aušinimo sistemos būklė būtų buvusi bloga, t. y. užkirtusi kelią automobilį naudoti pagal tikslinę paskirtį, toks gedimas būtų paaiškėjęs techninės apžiūros metu. Atsakovas pažymėjo, kad, ieškovui įsigijus transporto priemonę, jis dar kartą nurodė pastarajam papildyti aušinimo sistemą vandeniu ir perdavė jam vandens talpyklą. Aplinkybė, jog kelionės iš Tauragės į Klaipėdą metu pakilo variklyje esančio aušinimo skysčio temperatūra, patvirtina, kad ieškovas nesilaikė atsakovo nurodymų. Be to, teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga transporto priemonės pardavėjui nurodyti automobilio variklio aušinimo sistemos trūkumus.

Šalies argumentai

3. Ieškovas pateikė dubliką, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju atsakovas Sutartyje nenurodė visų ginčo automobilio defektų, todėl akivaizdu, kad pastarieji ieškovui nebuvo tinkamai atskleisti. Ieškovas neturi specialių žinių, todėl pirmosios automobilio apžiūros metu pastebėjo tik smulkius kėbulo defektus, dėl kurių šalys susitarė sumažinti transporto priemonės pardavimo kainą 300 Eur suma. Antrosios automobilio apžiūros metu automobilis buvo pristatytas į autoservisą, tačiau apžiūrą atlikęs darbuotojas ginčo gedimo nenustatė. Tai reiškia, kad minėtas gedimas nebuvo akivaizdus.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė tripliką, nurodydamas, kad jis tinkamai atskleidė ieškovui informaciją apie automobilio „Kia Carnival“ trūkumus, dėl jų taip pat sumažino turto pardavimo kainą. Atsakovas automobilio techninę apžiūrą atliko 2020 m. rugsėjo 4 d., jos metu buvo nustatytas trūkumas – skysčio nuotėkis. Atsakovas šį trūkumą pašalino ir 2020 m. rugsėjo 4 d. iš naujo atliko automobilio techninę apžiūrą. Minėtos apžiūros metu automobilio trūkumų nenustatyta. Atsakovas sutiko, kad ieškovas prieš sudarydamas Sutartį patikrintų automobilio techninę būklę autoservise. Minėtos patikros metu autoserviso darbuotojai nurodė ieškovui, kad automobiliu važiuoti galima, tačiau važiuojant reikia papildyti vandens kiekį, t. y. buvo nustatytas nežymus variklio skysčio lašėjimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškovo S. S. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. S. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. A. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

5.1. Teismas nurodė, kad, remiantis šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, prieš ginčo sandorio sudarymą šalys buvo susitikusios du kartus, ieškovas apžiūrėjo automobilį, jį išbandė, šalys aptarė automobilio trūkumus, atsakovas paaiškino ir parodė, jog transporto priemonės aušinimo sistema turi gedimų, t. y. variklio žarnelė yra kiaura, iš aušinimo sistemos laša vanduo, todėl reikia nuolat tikrinti vandens kiekį bake ir jį papildyti. Atsakovas, atsižvelgęs į transporto priemonės trūkumus, automobilio kainą sumažino 300 Eur suma. Ieškovas dublike patvirtino, kad, atvykęs apžiūrėti automobilio, matė aušinimo sistemos defektus, t. y. pamatė vamzdį, apvyniotą lipnia juosta, jį atsakovas teigė pakeisiąs. Atsakovas triplike pripažino, kad minėtą vamzdelį pakeitė, bet skystis toliau nežymiai lašėjo. Taigi akivaizdu, jog ieškovas matė minėtus defektus ir, norėdamas įsitikinti, kad automobilis yra tinkamas eksploatuoti, atliko jo patikrą UAB „Dromita autoservise. UAB „Dromita“ 2021 m. liepos 5 d. raštu patvirtino, jog 2020 m. spalio 14 d. ieškovo prašymu buvo atlikta transporto priemonės „Kia Carnival“ patikra, siekiant nustatyti transporto priemonės defektus. Minėtos patikros metu buvo nustatytas nežymus variklio aušinimo skysčio lašėjimas, kiti smulkūs defektai, tačiau žymesnių gedimų nerasta. Ieškovas buvo informuotas apie nustatytus defektus ir automobilio būklę, tačiau atsisakė autoservise atlikti automobilio remonto darbus. Šios aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovas žinojo apie automobilio trūkumus, tačiau pastarųjų nelaikė reikšmingais, kadangi, atsakovui sumažinus automobilio pardavimo kainą, sutiko sudaryti Sutartį. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas pateikė teismui neteisingą ar suklastotą automobilio techninės apžiūros pažymą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šios pažymos tikrumu.

5.2. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad Sutarties sudarymo metu transporto priemonė atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kad laikotarpiu nuo techninės apžiūros atlikimo (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki Sutarties sudarymo (2020 m. spalio 14 d.) automobiliu buvo nuvažiuota tik apie 187 km, laikytina, jog automobilio techninė būklė šiuo laikotarpiu negalėjo pasikeisti iš esmės. Pažymėtina, kad ginčo turtas yra 14 metų senumo, todėl nežymus variklio aušinimo skysčio lašėjimas nėra laikytinas esminiu trūkumu, juolab, kad prieš mėnesį iki Sutarties sudarymo atliktos techninės apžiūros metu automobilis buvo įvertintas kaip atitinkantis techninius reikalavimus. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovas, žinodamas apie automobilio variklio aušinimo skysčio lašėjimą, automobiliu vykdamas iš Tauragės į Klaipėdą, turėjo stebėti aušinimo sistemos temperatūrą, leisti varikliui atvėsti ir nuolat papildyti aušinimo skysčio talpyklą. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad atsakovas jam davė kanistrą su vandeniu ir nurodė vandeniu papildyti aušinimo bakelį.

5.3. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas siekė nuslėpti nuo ieškovo transporto priemonės trūkumus. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad atsakovas pardavė jam automobilį su paslėptais defektais, užkertančiais kelią automobilį nuo jo įsigijimo momento tinkamai eksploatuoti. Ieškovas pripažino, jog Sutarties sudarymo metu jis matė, kad atsakovas nebuvo pašalinęs anksčiau šalių aptarto defekto, t. y. nepakeitė vamzdelio, pro kurį bėgo aušinimo skystis. Aplinkybė, jog skelbime apie automobilio pardavimą ir Sutartyje nebuvo nurodyti automobilio trūkumai, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas šiuos trūkumus nuo ieškovo nuslėpė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas S. S. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su galiojančia automobilio „Kia Carnival“ technine apžiūra. Techninės apžiūros pažyma patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu, tačiau dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių jos techninė būklė iki techninės apžiūros galiojimo pabaigos gali pasikeisti (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga). Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tokio pobūdžio bylose nepakanka konstatuoti fakto, jog techninės apžiūros metu automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti.

6.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino duomenis apie UAB „Dromita“ atliktą automobilio „Kia Carnival“ techninę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi UAB „Dromita“ vadovo R. A. parengtu 2021 m. liepos 5 d. raštu, tačiau abejotina, ar asmuo gali tiksliai atsiminti prieš 8 mėn. atliktos automobilio techninės apžiūros rezultatus, juolab, kad minėta apžiūra buvo trumpa. 2021 m. spalio 14 d. apžiūros metu UAB „Dromita“ nustatė nežymų variklio aušinimo skysčio lašėjimą, kitus smulkius defektus, tačiau žymesnių gedimų nerado. Vis dėlto aplinkybės apie lašantį aušinimo skystį šalims buvo žinomos, tai nebuvo ginčo dalykas, pats ieškovas patvirtino, jog apie šį defektą jis žinojo jau pirmosios automobilio apžiūros metu. Esminiai automobilio gedimai, t. y. verdantis variklio aušinimo skystis, paaiškėjo po Sutarties sudarymo, ieškovui automobiliu vykstant į Klaipėdą. Šių defektų, t. y. variklio tarpinės gedimo, aušinimo sistemos užsikimšimo ir kt., UAB „Dromita“ atliktos apžiūros metu nebuvo galima nustatyti, kadangi jos metu automobiliu buvo nuvažiuotas tik nedidelis atstumas, variklis nebuvo pasiekęs darbinės temperatūros, todėl nesimatė, kad skystis užverda. Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra šios srities specialistas, todėl apie minėtus gedimus žinoti negalėjo. Vis dėlto atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, apie šiuo gedimus turėjo žinoti, juolab, kad jis automobilį įsigijo už itin nedidelę kainą (100 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pripažino, jog per pastaruosius 5 metus pardavė 3 automobilius, todėl manytina, kad jis verčiasi automobilių pardavimu.

6.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad automobilio variklio gedimą lėmė ieškovo veiksmai, t. y. tai, jog pastarasis, žinodamas apie iš automobilio lašantį aušinimo skystį, vairuodamas automobilį jo aušinimo sistemos nepapildė vandeniu. Tuo atveju, jeigu iš aušinimo sistemos būtų išbėgęs visas skystis, tai pastarasis negalėtų užvirti ir iš automobilio nepasklistų garai. Šiuo atveju aušinimo skysčio kiekis, t. y. ar atsakovas papildė aušinimo sistemą, neturėjo reikšmės įvykusiam gedimui, kadangi ji buvo užsikimšusi ir būtent dėl to aušinimo skystis užvirė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas galėjo skirti byloje ekspertizę, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

7. Atsakovas S. A. atsiliepimu į ieškovo S. S. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad automobilio „Kia Carnival“ techninė apžiūra buvo galiojanti, o nuo jos atlikimo (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki Sutarties sudarymo (2020 m. spalio 14 d.) buvo praėjęs tik vienas mėnuo, sudaro pagrindą vertinti, jog automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Ieškovas prieš sudarydamas Sutartį turėjo galimybę kelis kartus apžiūrėti parduodamą transporto priemonę, taip pat pasitelkti specialistus automobilio apžiūrai atlikti. Ieškovo prašymu UAB „Dromita“ apžiūrėjo ginčo automobilį, pasiūlė atlikti jo remontą, t. y. sutvarkyti aušinimo skysčio sistemos lašėjimą, tačiau ieškovas remonto darbų atsisakė. Kitų esminių gedimų UAB „Dromita“ nenustatė. Taigi atsakovas atskleidė ieškovui visas jam žinomas aplinkybes apie automobilio techninę būklę, pateikė rekomendacijas, kaip naudotis automobiliu, siekiant išvengti papildomų nuostolių.

7.2. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad automobilio gedimą lėmė užsikimšusi aušinimo sistema, o ne šios sistemos nesandarumas (aušinimo skysčio lašėjimas iš sistemos). Pažymėtina, kad apeliacinio skundo aplinkybės dėl iš automobilio pradėjusių sklisti garų grindžiamos tik paties ieškovo paaiškinimais. Be to, esant ieškovo nurodytoms aplinkybėms, įvykus automobilio gedimui, pagalbos automobiliui pargabenti nekvietė, nusprendė su automobiliu toliau važiuoti į Klaipėdą. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad automobilis galėjo būti naudojamas. Pažymėtina, kad aušinimo sistemos nuotėkis pats savaime nelemia variklio perkaitimo. Variklis pradeda kaisti dėl į sistemą patenkančio oro. Tai reiškia, kad, sumažėjus aušinimo skysčio kiekiui, per aušinimo sistemos nuotėkio vietą į aušinimo sistemą įsiurbiamas oras, kuris pradeda joje cirkuliuoti. Kadangi oras yra lengvesnis už aušinimo skystį, jis kyla į sistemos paviršių ir dėl to susidaro oro kamštis. Dėl šios priežasties aušinimo sistema praranda efektyvumą ir likęs aušinimo skystis ima kaisti. Ieškovas šių aplinkybių galėjo išvengti periodiškai papildydamas aušinimo sistemą skysčiu. Esant pakankamam aušinimo skysčio kiekiui, oras per aušinimo sistemos nuotėkio vietą į sistemą nebūtų patekęs, oro kamštis nebūtų susidaręs ir variklis nebūtų perkaitęs. Pažymėtina, kad, perkaitus varikliui, jis gali deformuotis, todėl gali kilti poreikis pakeisti variklio tarpinę.

7.3. Ieškovo teiginiai dėl teismo pareigos skirti ekspertizę yra vertintini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus. Ieškovui šiuo atveju atstovauja advokatas, todėl pastarasis turėjo ir galėjo žinoti apie savo pareigą būti aktyviam, teikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau prašymo dėl ekspertizės skyrimo ieškovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus

11. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta atmesti ieškovo reikalavimą dėl 591,50 Eur žalos atlyginimo už automobilio remontą, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog automobilio „Kia Carnival“ gedimą lėmė aušinimo sistemos defektai, apie kuriuos apeliantui Sutarties sudarymo metu buvo žinoma. Nagrinėjamu atveju automobilis sugedo dėl variklio tarpinės defektų ir užsikimšusios aušinimo sistemos. Apie šiuos automobilio trūkumus atsakovas apelianto informavęs nebuvo.

13. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

14. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

15. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.

16. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

18. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

19. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti.

20. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė priteisti iš atsakovo 591,50 Eur nuostolių atlyginimo, reikalingo siekiant pašalinti įsigyto naudoto automobilio trūkumus, apie kuriuos apeliantas, kaip jis pats teigia, nebuvo informuotas. Atsakovas, atsikirsdamas į pareikštą reikalavimą, nurodė, kad ieškovas apie ginčo automobilio trūkumus buvo informuotas tinkamai.

21. Remiantis bylos duomenimis, apeliantas 2020 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš atsakovo automobilį „Kia Carnival“, pirmosios registracijos data 2006 m. sausio 4 d. Taigi Sutarties sudarymo metu ginčo transporto priemonė buvo daugiau nei 14 metų senumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad akivaizdu, jog naudoto daikto kokybė gali būti kitokia nei analogiško naujo daikto, tačiau naudotam daiktui taip pat taikytini teisės aktuose nustatyti daikto kokybės reikalavimai.

22. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

23. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

24. Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).

25. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

27. Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

28. Remiantis bylos duomenimis, 2020 m. spalio 15 d., t. y. kitą dieną po Sutarties sudarymo, apeliantas kreipėsi į UAB „Gersna“ dėl automobilio „Kia Carnival“ remonto. Iš byloje pateiktos 2020 m. spalio 15 d. paraiškos matyti, kad apeliantas pateikė užsakymą dėl šių remonto darbų: 1) galvutės tarpinės keitimo; 2) aušinimo sistemos plovimo; 3) paskirstymo diržo keitimo. Atlikdama automobilio „Kia Carnival“ remonto darbus UAB „Gersna“ taip pat nustatė šiuos gedimus ir darbus, reikalingus automobilio trūkumams pašalinti: 1) vandens siurblio pratekėjimą; 2) galvutės šlifavimą; 3) kolektoriaus šlifavimą. UAB „Gersna“ pateikė apeliantui 2020 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą–faktūrą 880 Eur sumos už prekes ir atlikus darbus. Nagrinėjamu atveju apeliantas vertina, kad atsakovas turi jam atlyginti 591,50 Eur išlaidas pagal UAB „Gersna“ 20 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą–faktūrą: 1) 36 Eur už aušinimo sistemos plovimą; 2) 26,40 Eur už galvutės šlifavimą; 3) 242,40 Eur už galvutės tarpinės keitimą; 4) 14,40 Eur už kolektoriaus remontą; 5) 12 Eur už purkštuko tarpinę; 6) 40 Eur galvutės užveržimo varžtų komplektą; 7) 8 Eur už termostatą; 8) 3,64 Eur už flanšo tarpinę; 9) 7 Eur už dangtelio tarpinę; 10) 7 Eur už ploviklį; 11) 3 Eur už nuriebalintoją; 12) 56 Eur už tarpinės galvutę; 13) 10 Eur už riebokšlį; 14) 3 Eur už sąvaržą; 15) 20 Eur už aušinimo skystį. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas prašo priteisti iš atsakovo automobilio remonto išlaidas, patirtas dėl variklio tarpinės ir aušinimo sistemos gedimo.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Sutartyje ginčo automobilio trūkumai (defektai) nenurodyti. Vis dėlto tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad apeliantas Sutarties sudarymo metu apie transporto priemonės trūkumus nežinojo. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu apeliantas patvirtino, jog Sutarties sudarymo metu jis žinojo apie automobilio aušinimo sistemos gedimą, t. y. atsakovas jam pranešė, kad iš transporto priemonės laša aušinimo sistemos skystis. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantas Sutarties sudarymo metu buvo informuotas apie automobilio aušinimo sistemos trūkumus. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir 2021 m. liepos 5 d. UAB „Dromita“ raštas. Minėtame rašte nurodyta, kad 2020 m. spalio 14 d. apeliantas kreipėsi į UAB „Dromita“, prašydamas atlikti automobilio „Kia Carnival“ apžiūrą, siekiant nustatyti jo defektus. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilio aušinimo sistemos skystis nežymiai laša, nustatyti kiti smulkūs defektai, žymesnių gedimų nerasta. Apeliantas buvo informuotas apie apžiūros rezultatus, tačiau remonto darbų UAB „Dromita“ atsisakė. Nors apeliantas teigia, kad apžiūrą atlikusi UAB „Dromita“ jokių defektų nenustatė ir apie juos apeliantui nepranešė, taip pat nesiūlė atlikti remonto darbų, tačiau teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius vertina kritiškai. Kaip nustatyta šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, ginčo automobilio defektai, susiję su aušinimo skysčio pratekėjimu buvo matomi vizualiai, šalys apie šiuos trūkumus žinojo iki transporto priemonės apžiūros UAB „Dromita“, todėl labiau tikėtina, kad UAB „Dromita“ specialistai šiuos trūkumus taip pat pastebėjo, juolab, kad jie nurodyti UAB „Dromita“ 2021 m. liepos 5 d. rašte. Be to, akivaizdu, kad apeliantui, kaip ginčo turto pirkėjui, buvo svarbu įvertinti nurodytų aušinimo sistemos defektų reikšmę, kadangi tai neabejotinai turėjo reikšmės sprendžiant, ar sudaryti Sutartį, todėl labiau tikėtina, kad pastarasis atkreipė apžiūrą atliekančio specialisto dėmesį į aušinimo sistemos defektus.

30. Kaip jau minėta, Sutarties sudarymo metu apeliantas buvo informuotas apie automobilio aušinimo sistemos trūkumus. Tai reiškia, kad, sudarydamas Sutartį, jis prisiėmė riziką dėl šių defektų, taip pat dėl kitų automobilio gedimų, kurios sukėlė minėti trūkumai, atsiradimo. Apelianto teigimu, ginčo automobilio gedimą lėmė ne tai, kad iš transporto priemonės lašėjo aušinimo sistemos skystis, o tai, kad Sutarties sudarymo metu aušinimo sistema buvo užsikimšusi. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia tai, kad apeliantas, kaip pirkėjas, turi įrodyti parduoto daikto kokybės trūkumus. Vis dėlto nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad transporto priemonės aušinimo sistema buvo užsikimšusi, t. y. kad transporto priemonė turėjo jam neatskleistą gedimą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo, kaip pardavėjo, pareiga atskleisti parduodamo daikto trūkumus negali būti suprantama pernelyg plačiai, t. y. kaip pareiga įvardyti visas galimas trūkumų (defekto) atsiradimo priežastis, jų šalimo būdus ir nepašalinimo pasekmes. Šiuo atveju atsakovas pranešė apeliantui, jog automobilio aušinimo sistema turi trūkumų (defektų), nurodė, kad šie defektai pasireiškia tuo, jog iš automobilio laša aušinimo sistemos skystis, todėl laikytina, kad jis tinkamai įvykdė pareigą atskleisti pirkėjui informaciją apie parduodamo turto kokybę. Atitinkamai apeliantas, kaip pirkėjas, turėjo teisę nuspręsti, ar, esant minėtiems trūkumams, jis siekia sudaryti Sutartį, ar sutinka prisiimti riziką dėl defektų šalinimo darbų apimties ir išlaidų, kitų su šiais defektais susijusių pasekmių, pavyzdžiui, kad, nepašalinus nurodytų defektų, gali įvykti kiti transporto priemonės gedimai.

31. Apeliantas taip pat nurodo, kad ginčo automobilis sugedo dėl variklio tarpinės defektų. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog po Sutarties sudarymo apeliantas pakeitė automobilio galvutės tarpinę. Vis dėlto pastarasis nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad šiuos darbus atliko dėl įvykusio gedimo, o ne, pavyzdžiui, siekdamas pakeisti senas ir galbūt susidėvėjusias automobilio dalis naujesnėmis. Kaip jau minėta, ginčo automobilis yra daugiau nei 14 metų senumo, todėl akivaizdu, kad jo kokybė gali būti kitokia nei analogiško naujo automobilio, tam tikros dalys gali būti nusidėvėjusios. Remiantis bylos duomenimis, 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo atlikta ginčo automobilio techninė apžiūra, jos metu automobilis pripažintas tinkamu naudotis. Taigi automobilio techninės apžiūros metu variklio gedimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog, remiantis kasacinio teismo praktika, nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, kadangi galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Vis dėlto šiuo atveju Sutartis buvo sudaryta netrukus po techninės apžiūros, t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui laiko, o minėtu laikotarpiu transporto priemonė beveik nebuvo eksploatuojama, t. y. su ja nuvažiuota tik 187 km. Be to, apelianto prašymu Sutarties sudarymo dieną (2020 m. spalio 14 d.) ginčo automobilio apžiūrą atliko UAB „Dromita“, tačiau pastarosios darbuotojai transporto priemonės variklio defektų taip pat nenustatė. Taigi nei 2020 m. rugsėjo 8 d., nei 2020 m. spalio 14 d. transporto priemonės techninę apžiūrą atlikę specialistai apelianto nurodytų variklio defektų nenustatė.

32. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis informavo apeliantą apie automobilio aušinimo sistemos gedimą, taip pat nurodė jam, jog, vairuojant automobilį, transporto priemonės sistemą reikia nuolat papildyti vandeniu, priešingu atveju variklis gali perkaisti. Dėl šios priežasties Sutarties sudarymo metu atsakovas perdavė ieškovui kanistrą su vandeniu, kad šis, vykdamas atgal į Klaipėdą, galėtų papildyti aušinimo sistemą. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir apeliantas. Taigi Sutarties sudarymo metu apeliantui buvo žinoma, kad dėl aušinimo sistemos trūkumų automobilio variklis gali perkaisti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad automobilio galvutės tarpinės gedimą sukėlė aušinimo sistemos trūkumai, apie kuriuos apeliantas buvo tinkamai informuotas. Atkreiptinas dėmesys, jog, apelianto teigimu, automobilio gedimas pareiškė tuo, kad jam po Sutarties sudarymo vykstant automobiliu iš Tauragės į Klaipėdą pakilo aušinimo skysčio temperatūra ir jis užvirė. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliantas nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, t. y. koks buvo pirminis automobilio gedimas, tačiau, kaip matyti iš jo nurodytų aplinkybių, gedimas visų pirma pasireiškė būtent aušinimo sistemoje. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jis iki įvykusio gedimo automobiliu nuvažiavo apie 30 km, tačiau aušinimo sistemos vandeniu, kaip buvo nurodęs atsakovas, nepapildė, t. y. nesilaikė atsakovo pateiktų rekomendacijų. Be to, akivaizdu, jog automobilio aušinimo sistema, be kita ko, skirta tinkamai variklio temperatūrai palaikyti. Tai reiškia, kad, esant aušinimo sistemos trūkumams, gali būti pažeistas automobilio variklis. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog labiau tikėtina, kad, esant apelianto nurodytoms aplinkybėms, automobilio galvutės tarpinės gedimą lėmė aušinimo sistemos trūkumai, apie kuriuos apeliantas Sutarties sudarymo metu buvo informuotas.

33. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas Sutarties sudarymo metu buvo tinkamai informuotas apie transporto priemonės trūkumus, sąlygojusius poreikį atlikti ginčo remonto darbus, todėl atsakovas neturi prievolės atlyginti išlaidų už minėtus remonto darbus.

Dėl ekspertizės skyrimo

34. Apeliantas nurodė, kad, siekdamas nustatyti automobilio gedimų priežastis, pirmosios instancijos teismas galėjo skirti byloje ekspertizę, tačiau to nepadarė.

35. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos. Tais atvejais, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

37. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).

38. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantui atstovavo advokatas Vytautas Agintas, t. y. apeliantas buvo tinkamai atstovaujamas, todėl jam buvo žinoma apie galimybę teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau apeliantas minėto prašymo neteikė, savo poziciją dėl automobilio defektų nutarė grįsti kitais duomenimis. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčo automobilis bylos iškėlimo metu jau buvo suremontuotas, apeliantas jį toliau eksploatavo, todėl nėra aišku, ar ekspertizės metu būtų galima nustatyti 2020 m. spalio 14 d. atsiradusių gedimų priežastis. Apeliantas tokių duomenų teismui taip pat nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185, 212 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

40. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

42. Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, todėl jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

43. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. S. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atsakovui S. A.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė