Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Šilutės vandenys“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo AB firmos „Šilutės Rambynas“ 808 909,16 Lt baudą už padidintos taršos nuotekų išleidimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis eksploatuoja Šilutės miesto biologinius nuotekų valymo įrenginius, į kuriuos patenka centralizuotai surenkamos fizinių ir juridinių asmenų išleidžiamos buitinės ir komunalinės nuotekos. Ieškovas ir atsakovas 2008 m. gegužės 1 d. sudarė šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuri 2009 m. sausio 21 d. buvo pakeista nesutarimų protokolu Nr. 1 prie sutarties. Sutarties 1.2 punktu atsakovas įsipareigojo šalinti nuotekas, kurių teršiančiųjų medžiagų koncentracijos yra: BDS7 1500 mg/l, riebalų 50mg/l, naftos produktų 5 mg/l, Cu 0 mg/l, Cr 0 mg/l, Zn 0 mg/l, Fe 0 mg/l, Ni 0 mg/l, Nb 58 mg/l, Pb 13 mg/l, detergentų 2 mg/l, pH ne mažiau kaip 6,5 ir ne daugiau kaip 8,5. Sutarties 2.7 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai abonentas viršija sutartyje deklaruotas nuotekų taršos elementų koncentracijas, nustatyta 1 kv.m nuotekų kaina apmokama padidintu tarifu, kuris apskaičiuojamas pagal UAB „Šilutės vandenys“ 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. (1.7-01)-21(V10) patvirtintą Mokesčio už padidintą ir specifinę taršą skaičiavimo ir taikymo tvarką. Šilutės rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą Nr. T1-715, kuriuo patvirtino Kainos už padidintą ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kurio nuostatos privalomos šalims vykdant sutartį (Aprašo 4 punktas ir Sutarties 5.1 punktas). Ieškovo taršos integruotos prevencijos kontrolės leidime Nr. (11.2)38-18/2005 nustatyti abonentai ir iš jų galimos priimti teršalų koncentracijos. 2009 m. birželio 23 d., 2009 m. birželio 29 d., 2009 m. liepos 8 d., 2009 m. liepos 15 d. ir 2009 m. liepos 20 d. iš atsakovo eksploatuojamų nuotekų šulinių buvo paimti nuotekų paros mėginiai tyrimams. Ieškovas nustatė, kad atsakovo išleidžiamose nuotekose teršiančių medžiagų kiekiai labai viršijo Sutarties 1.2 punkte nustatytas maksimalias vertes. Tai patvirtino ir 2009 m. liepos 20 d. paimtą mėginį ištyrusi nepriklausoma atestuota AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tyrimo laboratorija. Atsakovas taip pat paėmė mėginius, kuriuos ištyrus nustatė, kad jo išleidžiamose nuotekose teršiančių medžiagų kiekiai atitinka Sutartyje nustatytas vertes. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūra pateikė ieškovui 2009 m. liepos 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. LT29-14, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas nustatyti atsakovui, kaip didžiausiam teršėjui, griežtesnius reikalavimus nuotekų išleidimui į komunalinių nuotekų nuotakyną už nustatytus aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (pakeistas 2007 m. spalio 8 d įsakymu Nr. D1-515) patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente. Šilutės rajono savivaldybės taryba 2009 m. liepos 27 d. kreipimesi Nr. R3-(5.18)-2623 dėl Šyšos upės užterštumo įpareigojo ieškovą, esant viršnorminei taršai iš AB „Biofuture“, ABF „Šilutės Rambynas“ ar bet kurios kitos įmonės, nepriimti gamybinių–buitinių nuotekų į Šilutės vandens valymo įrenginius bei informuoti apie tai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas 2009 m. liepos 28 d. nutraukė atsakovo nuotekų priėmimą į magistralinius tinklus. UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus 2009 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. (1.7-01)-35(V10) paskelbta techninio pobūdžio ekstremali situacija „Šilutės miesto biologinio valymo įrenginių sutrikimas“. Ieškovo ir atsakovo 2009 m. gruodžio 1 d. nuotekų tvarkymo sutartimi Nr. 09/12/01 atsakovui buvo sudarytos sąlygos išleisti mobiliomis priemonėmis atvežtas nuotekas į ieškovo valdomą nuotekų tvarkomą infrastruktūrą. Atsakovo nuotekų priėmimas į ieškovo magistralinius tinklus buvo atnaujintas 2010 m. birželio 4 d. Ieškovo teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų išleidžiant padidintos taršos nuotekas jis patyrė nuostolių, nes biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose sutriko technologinis procesas, kurį ieškovas savo lėšomis privalėjo atkurti, dėl šio sutrikimo į gamtinę aplinką buvo išleistos nuotekos, viršijančios ieškovės taršos integruotos prevencijos kontrolės leidime Nr. (11.2)38-18/2005 nustatytas koncentracijas, todėl ieškovė privalės papildomai sumokėti 415 941 Lt už aplinkos teršimą ir atlyginti aplinkai padarytą žalą. Taip pat ieškovui nuo 2009 m. liepos 28 d. nutraukus nuotekų priėmimą iš didžiausių savo abonentų, t. y. iš atsakovo ir AB „Biofuture“, ieškovas patyrė nuostolių ir dėl negautų pajamų.

Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, prašė iš ieškovo priteisti 516 423 Lt tiesioginių nuostolių. Jis nurodo, kad, ieškovui vienašališkai nutraukus Sutartį, atsakovas buvo priverstas transportuoti nuotekas į UAB „Klaipėdos vanduo“ ir kitas vietas –Šilutės r., Pagrynių mst., UAB Šilutės autobusų parko kanalizacijos šulinius. Sutarties vykdymas pakeistomis sąlygomis buvo atnaujintas tik 2010 m. birželio 4 d. Atsakovas nuotekas transportavo tiek savo transportu, tiek pasitelkdamas trečiuosius asmenis. Atsakovo teigimu, ieškovas neteisėtai nutraukė sutartį, nes Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros privalomuoju nurodymu ieškovas nebuvo įpareigotas nutraukti sutartinius santykius su atsakovu, o nurodyta sugriežtinti atsakovui reikalavimus vykdant sutartinius įsipareigojimus, taigi ieškovas privalėjo tęsti sutartinius santykius iš dalies juos pakeitus. Atsakovo nuomone, nuotekų valymo įrengimų biologinio proceso sutrikdymo priežastis buvo AB „Biofuture“ išleistos nuotekos, t. y. šios bendrovės veiksmai ir (ar) 2009 m. liepos 1 d. stichinis gamtinis įvykis – per trumpą laiką iškritęs labai gausus kritulių kiekis, tačiau ne atsakovo veiksmai. Taip pat atsakovas nurodo, kad yra neaiški kainos už padidintos taršos nuotekas apskaičiavimo tvarka. Pirma, ieškovas neturėjo teisės patvirtinti tokios tvarkos, nes tai įgaliota padaryti tik savivaldybės taryba, kuri tokią tvarką patvirtino vėliau, nesuderinusi su Valstybine kainų ir energetikos komisija.