- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- I1-3336-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00200-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Kalėjimų tarnyba), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. spalio 14 d. atliko laisvės atėmimo bausmę netinkamomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Paaiškino, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime vienu metu maudosi ne mažiau kaip 2 – 3 asmenys, o kartais ir 5 – 6 asmenys, tačiau tarp dušų nebuvo jokių pertvarų, todėl privatumas visiškai nebuvo užtikrintas. Pareiškėjas paaiškino, jog ši situacija buvo itin žeminanti, todėl negalėjo tinkamai nusiprausti, dėl to jausdavosi nešvarus. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad persirengimo patalpoje nebuvo jokių pertvarų, todėl šluostantis kūną nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas daug kartų atsakovei žodžiu reiškė pretenzijas, tačiau į prašymus nebuvo reaguota. Dėl šios situacijos pareiškėjas jautėsi prislėgtas.
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir jį prašė atmesti kaip nepagrįstą arba pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus dušinėse ginčo laikotarpiu pertvaros nebuvo įrengtos, šiuo metu pertvaros jau yra įrengtos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos „Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) ir eksploatavimo taisyklės“ nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Taisyklėse reikalavimai dėl dušo kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms – nenumatyti. Teisės aktai taip pat nenumato reikalavimų dėl pertvarų įrengimo persirengimo kambariuose, todėl persirengimo vietose pertvaros nėra įrengtos. Atkreipė dėmesį, jog persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų ar pertvarų yra analogiškas viešų įstaigų persirengimo kambarių įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai visuomenės daliai priimtinas nuostatas. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje šiuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos negu likusiai visuomenės daliai. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, nesikreipė. Atsakovės atstovas mano, jog pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus, dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti asmenys, laikytini subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Skunde pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi ir reiškė pretenzijas dėl neužtikrinamo privatumo, tačiau nepateikia jokių prašymų / skundų kopijų, kurios tai patvirtintų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. spalio 14 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neužtikrinto privatumo maudantis duše, nesant įrengtų matomumą ribojančių pertvarų.
Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. 2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatoriaus) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse dušo įrengimo reikalavimai numatyti tik ilgalaikių pasimatymų patalpose. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.
Ginčo byloje dėl to, jog laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. spalio 14 d. dušinėse pertvarų nebuvo nėra. Šią aplinkybę pripažįsta atsakovė ir jos neginčija, tačiau nurodo, jog tokio reikalavimo nenumato teisės aktai.
Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušuose įrengti pertvaras. Tačiau vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-845-261/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Trečiajame sektoriuje prausėsi dušuose, kuriuose nebuvo pertvarų. Tai patvirtino pats atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą. Todėl, atsižvelgiant į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 straipsnis). Nustačius pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą, pripažintina, kad jis dėl to galėjo patirti perteklinius nepatogumus, neigiamus emocinius išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo asmens privatumas naudojantis dušu, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. spalio 14 d., buvo pažeidžiamas, toks pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas patyrė perteklinius neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą.
Kita vertus, atsakovės atstovo į bylą pateikta Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. vasario 8 d. pažymą Nr. RV-22-1670 „Dėl nuteistojo G. P.“ patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjas nesikreipė į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, teismas vertina, kad, kalinimo įstaigai neužtikrinus tinkamo privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 200 Eur, kuri priteistina iš atsakovo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Analogišką praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir LVAT (žr., pvz., 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-352-624/2023, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-463/2023).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad persirengimo patalpoje nebuvo jokių pertvarų, todėl šluostantis kūną nebuvo užtikrintas privatumas.
Teisės aktai, galioję ginčui aktualiu laikotarpiu, nenustatė atskirų persirengimo kabinų įrengimo. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovės atstovą, jog jam būtų sudaryta galimybė nusirengti atskirai nuo kitų asmenų dėl to, jog jam reikalingas privatumas, o atsakovės atstovas to neužtikrino. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad žodžiu kreipėsi į atsakovės atstovą prašydamas bei reikšdamas pretenzijas, tačiau teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodytas argumentas yra nekonkretus, nedetalizuotas, nėra galima suprasti su kokiu prašymu, pretenzija pareiškėjas kreipėsi į atsakovės atstovą, ko tiksliai prašė, todėl tokį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovei (jos atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl persirengimo kambaryje nesančių pertvarų dėl ko nebuvo užtikrintas jo privatumas, teisės aktus bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą aktualią praktiką, sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nebuvo atskirų kabinų persirengimo patalpoje.
Pažymėtina, kad tokia pozicija dėl persirengimo kabinų atitinka aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-291-525/2021, 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-487-261/2021, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021, 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-451-525/2022, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-372-821/2023).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.