- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- TA-845-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01826-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga, Pravieniškių PN-AK), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad, atliekant bausmę Pataisos įstaigos 2 sektoriaus 12 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. gegužės 30 d., nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamosios patalpos plotas. Patalpa buvo apie 40 kv. m ploto, joje gyveno 23 nuteistieji, įrengtos 23 lovos. Tarp lovų buvo maži tarpai, nebuvo kur pajudėti. Gyvenamojoje patalpoje taip pat nebuvo stalo, todėl pareiškėjas neturėjo kur pasidėti televizoriaus ir kompiuterio.
3. Lokaliniame sektoriuje nebuvo įrengtos rūkymui skirtos vietos. Nuteistieji rūkė bet kur, o pareiškėjas, kaip nerūkantis, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Dušo patalpos įrengtos be didesnių pertvarų, todėl buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d., prasidėjus Covid-19 pandemijai, patalpoje nebuvo užtikrintas atstumas tarp asmenų, lovos buvo viena nuo kitos apie 10 cm. Pandemijos metu du kartus išduotos vienkartinės kaukės, kurios buvo netinkamos kokybės, todėl kiekvieną dieną jautė baimę užsikrėsti virusu. Dėl atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, pažeista teisė į orumą,
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus teisės aktuose numatytas gyvenamosios patalpos plotas. Nuteistiesiems įrengta ir specialiu lipduku pažymėta rūkymo vieta kiemelyje, teisės aktai nenumato prievolės Pataisos įstaigai įrengti nuteistiesiems rūkymo skirtas patalpas. Nuteistiesiems draudžiama rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose. Teisės aktai nenumato, kad duše turi būti įrengtos pertvaros, tačiau Pataisos įstaiga kreipėsi dėl lėšų skyrimo, todėl, kai lėšos bus gautos, įrengs duše pertvaras. Teisės aktai nenumatė pandemijos metu atstumų tarp asmenų, gyvenančių toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, ir vienam asmeniui gyvenamojoje ploto norma tuo laikotarpiu nekito. Nuteistiesiems buvo išduotos pasirašytinai vienkartinės ir daugkartinio naudojimo kaukės, siekiant apsaugoti nuo koronaviruso infekcijos. Apibendrino, kad, nesant neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, nėra pagrindo priteisti ir neturtinę žalą.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. gegužės 30 d.
8. Teismas, vadovaujantis į bylą pateiktais atsakovo atstovo duomenimis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. sausio 28 d. pareiškėjas gyveno karantino patalpoje, kurios plotas 40,69 kv. m. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. gegužės 30 d. paskirtas gyventi į antrojo sektoriaus 11 būrio 4 brigadą, kurios plotas 67,41 kv. m ir joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui teko 3,21 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas nurodė, kad gyveno 2 sektoriaus 12 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo apie 40 kv. m, joje buvo įrengtos 23 lovos ir todėl nebuvo užtikrintas minimalus gyvenimasis plotas. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, jog pareiškėjas gyveno 2 sektoriaus 11 būrio 4 brigadoje. Gavęs atsakovo atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo priskirtą gyvenamąją vietą ginčo laikotarpiu, gyvenamosios vietos plotą, įrengtų miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo. Pareiškėjas teismui nenurodė, kiek ginčo laikotarpiu buvo įrengta lovų 11 būrio 4 brigadoje. Pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų, todėl teismas padarė išvadą, kad nebuvo paneigti atsakovo atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu. Atsižvelgęs į tai, teismas vadovavosi oficialiai pateiktais atsakovo duomenimis. Dėl to teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpoje, buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamosiose tipo patalpose.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas skunde teigė, kad lokaliniame sektoriuje nebuvo įrengtos rūkymui skirtos vietos. Nuteistieji rūkė bet kur, o pareiškėjas kaip nerūkantis, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas paaiškino, jog nuteistiesiems yra draudžiama rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, todėl kiemuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Tačiau, kaip nurodė teismas, byloje nėra duomenų, jog pataisos namai laikosi reikalavimų ir matomose vietose bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti. Kadangi atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, šią skundo aplinkybę teismas įvertino pareiškėjo naudai. Tačiau toliau teismas dėstė argumentus, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar kitas įstaigas dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose, o šie nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti. Taigi, teismas apibendrino, kad atsakovo atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo prastos ir nurodė, jog privatumo duše neužtikrinimas galėtų būti laikomas tik kumuliacine aplinkybe, jei būtų nustatytos ypač prastos kalinimo sąlygos ir vertinamas jų visetas. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, kad tokių aplinkybių nenustačius, nėra pagrindo vertinti pataisos namų administracijos veiksmus kaip pažeidžiančius Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas.
11. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo neįtvirtino reikalavimų įkalinimo įstaigoms nustatyti atitinkamus atstumus vienoje patalpoje gyvenantiems asmenis. Teismas taip pat pareiškėjo teiginius dėl išduotų netinkamų kaukių atmetė, nes pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Kaip nurodė teismas, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog šios aplinkybės atitinka tikrovę, nėra duomenų, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų teikęs skundus Pravieniškių PN-AK ar kitai įstaigai. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pažeidimus, susijusius su aptariamais pareiškėjo nusiskundimais.
12. Teismas vadovavosi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo norma), 1.4 punktu ir nustatė, kad atsakovo atstovas nenurodė, ar gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtas stalas, todėl pareiškėjo nusiskundimus dėl stalo nebuvimo laikė nepaneigtais. Tačiau teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatyto pažeidimo patyrus neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme.
13. Taigi, teismas nurodė, kad nors byloje nustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl stalo nebuvimo, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas įvertino, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo bei nepagrindė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
III.
14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
15. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl laikymo su rūkančiais asmenimis. Paaiškina, kad būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Pravieniškių PN-AK administracija, neužtikrinusi nerūkančio pareiškėjo laikymo atskirai nuo rūkančių asmenų, pažeidė pareiškėjo teisę į sveikatai saugią aplinką ir orumą.
16. Dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu pareiškėjas teigia, kad pertvarų dušo patalpose neįrengimas ar dušo patalpų neįrengimas tokiu būdu, jog dušu besinaudojantis nuteistasis (suimtasis) yra (gali būti) stebimas kitų asmenų, sudaro pagrindą pripažinti, jog ši aplinkybė neužtikrina visiško asmens privatumo. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir prieina prie išvados, kad jo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas teigia, kad Pravieniškių PN-AK atlieka laisvės atėmimo bausmes Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl reikalavimai nešioti kaukes, laikytis nustatyto atstumo privalu ir nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos namuose. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, dėl administracijos kaltės, jam nebuvo suteikta galimybė laikytis reglamentuojančių įstatymų, teisės aktų dėl Covid-19 reikalavimų. Teigia, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kokios kaukės pareiškėjui buvo išduotos ginčo laikotarpiu, todėl aplinkybė, jog jam nebuvo išduota reikiamų kaukių apsisaugoti nuo Covid-19 susirgimų, turėtų būti vertinama pareiškėjo naudai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl to, jog neturėjo stalo, patyrė emocinę depresiją, jautėsi pažemintas.
Atsiliepimas
18. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. gegužės 30 d.
21. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai arba aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl laikymo su rūkančiais asmenimis. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijai būtų skundęsis dėl laikymo su rūkančiais asmenimis ar prašęs jį laikyti su nerūkančiais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl to, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais ar teisės aktų nuostatomis.
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengto stalo. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl to, jog nebuvo įrengto stalo, negalėjo rašyti, televizorių teko prisirišti prie lovos galo. Pareiškėjas taip pat turėjo kompiuterį, tačiau, nesant stalo, neturėjo vietos jam laikyti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjo paaiškinimai apie patirtas neigiamas pasekmes yra deklaratyvūs ir nedetalizuoti. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjui gali kilti tam tikrų nepatogumų, diskomfortas ir kiti neigiami išgyvenimai, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
24. Pareiškėjas teigia, kad Pravieniškių PN-AK atlieka laisvės atėmimo bausmes Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl reikalavimai nešioti kaukes, laikytis nustatyto atstumo privalu ir nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos namuose. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teisės aktai dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo neįtvirtino reikalavimų įkalinimo įstaigoms nustatyti atitinkamus atstumus vienoje patalpoje gyvenantiems asmenis. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su vienkartinės kaukės išdavimu, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad byloje yra pateikta Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. pažyma Nr. 77-1603 ,,Apie nuteistojo R. G. laikymo sąlygas“, kurioje nurodyta, jog Pravieniškių PN-AK, siekiant apsaugoti nuo naujojo koronaviruso infekcijos, bausmę atliekančius nuteistuosius, Pravieniškių PN-AK personalą ir kitus atvykstančius asmenimis, nuteistiesiems pasirašytinai išduotos vienkartinės ir daugkartinio naudojimo veido kaukės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl vienkartinės ar daugkartinės veido kaukės išdavimo, neišdavimo ar netinkamos veido kaukės išdavimo kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pažeidimus, susijusius su aptariamais pareiškėjo nusiskundimais.
25. Vertinant, ar pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jo teisė į privatumą prausiantis duše Pravieniškių PN-AK buvo pažeidžiama ginčo laikotarpiu (2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. gegužės 30 d.), pažymėtina, kad vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
26. Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas prausėsi dušuose, kuriuose nėra pertvarų. Todėl, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 str.). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
27. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (privatumo pažeidimas naudojantis dušu, bendrabučio gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengto stalo), pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
28. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
29. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu laikotarpiu, bendrabučio gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengto stalo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. gegužės 30 d.), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai; pareiškėjas jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą, nenurodė) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta), sprendžia, kad tai nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino pažeidimo dėl neįrengto stalo ir pareiškėjo privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo ginčo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Pareiškėjo R. G. skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad pareiškėjo R. G. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmesti.“
Nutartis neskundžiama.