Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-04-28 · Administracinė byla Nr. TA-291-525/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-28
Bylos Nr.
TA-291-525/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01277-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
Pareiškėjas
M. Ž.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-291-525/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01277-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), neturtinės žalos atlyginimą – 20 000 Eur. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. kovo 28 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis.

1.2. Nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus (toliau – ir 1-asis sektorius) 7-to būrio 5-tame miegamajame kuriame buvo 12 dviaukščių lovų (24 miegamosios vietos), o nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. kovo 28 d. – Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus (toliau – ir 2-asid sektorius) 4-to būrio 2-oje brigadoje, kurioje taip pat buvo 12 dviaukščių lovų (24 miegamosios vietos). Minėtose gyvenamosiose patalpose buvo pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma.

1.3. Lovos buvo netvarkingos, girgždančios, klibančios, nebetinkamos naudoti. Pataisos įstaiga nesilaikė teisės normose nustatytos lovų eksploatacijos normos – 10 metų. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas prastai išsimiegodavo, jautė diskomfortą, nepatogumus.

1.4. Perpildytoje gyvenamojoje patalpoje buvo per karšta, patalpos temperatūra viršijo 30°C, tačiau jis neturėjo galimybės turėti informaciją apie temperatūrą, nes bendrabučio gyvenamoji patalpa nebuvo aprūpinta kambariniu termometru. Taip pat ji nebuvo aprūpinta sieniniu laikrodžiu. Ji nebuvo aprūpinta ir užuolaidėlėmis, dėl to saulei šviečiant buvo neįmanoma būti patalpoje.

1.5. Nebuvo užtikrintos palankios sąlygos gaminti maistą. Bendrabučio virtuvėlėje nebuvo dviejų dalių plautuvės, garų surinktuvo, buitinio šaldytuvo, pakabinamos indų džiovyklos, kaip numato teisės normos.

1.6. Nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, dėl to laisvalaikį jis turėjo leisti gyvenamojoje patalpoje, nes nebuvo vykdomi jokie socialiniai užsiėmimai.

1.7. Nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti, dėl to nebuvo kur laikyti maisto, skirto laikyti žemesnėje temperatūroje, tai užkirsdavo kelią apsirūpinti pakankamu kiekiu maisto produktų. Nebuvo įrengtas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, pataisos įstaiga neaprūpino valymo inventoriaus komplektais, dėl to nebuvo galimybių palaikyti gyvenamųjų patalpų švarą.

1.8. Valgyklos patalpose nebuvo pakankamai praustuvių (tik 3 praustuvės, o kalinių daugiau nei 220).

1.9. Valgyklos patalpose nebuvo muilo ir lentynėlės muilui, rankų džiovinimo įrenginio, vienkartinių rankšluosčių, prieskoninių, šaukštų, tai sudarė nepatogumus naudotis valgyklos paslaugomis, nes žuvį su įrankiais suvartoti neįmanoma, o nesant minėto inventoriaus, nebuvo galima užtikrinti švarą.

1.10. Pataisos įstaigoje indai buvo plaunami vienoje vonioje juos praskalaujant. Indų plovyklos patalpos nebuvo aprūpintos indų plovimo mašinomis. Ant indų nuolat buvo matomi nešvarumai, dėl to jis buvo priverstas valgyti šlykščiomis sąlygomis.

1.11. Dušo patalpos nebuvo aprūpintos suolais, kėdėmis, taburetėmis, kilimėliais arba grotelėmis, veidrodžiais, lentynėle higienos priemonėms susidėti, kūno ir plaukų prausikliais, tai pablogino galimybes užsitikrinti higieną.

1.12. Dušo patalpos prieškambaris nebuvo aprūpintas veidrodžiu, plaukų džiovintuvu. Dėl to buvo sudaryta nesaugi aplinka, nes tekdavo eiti į lokalinį sektorių šlapia galva.

1.13. Nebuvo užtikrintos patalynės ir drabužių taisymo paslaugos, nebuvo sudarytos galimybės sutvarkyti patalynės ir drabužių defektus, į prašymus pasinaudoti tuo nebuvo reaguojama.

1.14. Pagal teisės normas pataisos įstaigoje turi būti patalynės ir drabužių taisymo kambarys su inventoriumi. Jis ir kiti nuteistieji nebuvo aprūpinti laisvalaikiui leisti būtinais daiktais, kamuoliais krepšiniui ir tinkliniui, šachmatais, šaškėmis, domino, tad nebuvo sudarytos sąlygos pozityviai ir turiningai leisti laisvalaikį.

1.15. Čiužinys turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo dezinfekavimo priemonėms audinio, ar iš audinio, tinkamo skalbti ar dezinfekuoti, tuo tarpu jam čiužinys buvo duotas be užvalkalo.

1.16. Bendrieji dušai buvo įrengti taip, kad pareiškėjas, maudydamasis po dušu, buvo matomas kitų, tai kėlė neigiamas emocijas, gėdą, pažeminimą, psichologinius išgyvenimus. Tualetai buvo nepilnai izoliuoti, o su pertvaromis, dėl to jis atlikdamas gamtinius reikalus išgyvendavo, ar jo nestebi, ar pareigūnai neužeis patikrinti, kadangi jie kartais įeidavo ir bandydavo užklupti tualete asmenis, besinaudojančius telefonu, taip kelis kartus atsitiko, dėl to jis buvo sukrėstas. Naudodamasis tualetu jis jautė su privatumo pažeidimu susijusius nepatogumus ir išgyvenimus. 1-ame sektoriuje nebuvo pisuarų, todėl šie išgyvenimai buvo patiriami naudojantis klozetu. Dušo patalpoje visi asmenys prie suolų nusirengdavo ir apsirengdavo be jokių matomumą ribojančių įrenginių, t. y. visiems tekdavo vos ne trintis nuogais kūnais. Tad jis jautė su privatumu pažeidimu susijusius neigiamus išgyvenimus.

1.17. Nurodytos kalinimo sąlygos prilygo kankinimui, pareiškėjas patyrė pažeminimą, buvo negerbiamas jo privatumas, jis buvo konsultuojamas psichologų dėl išgyvenimų, susijusių būtent su neteisėtais atsakovo veiksmais.

Atsiliepimas

2. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą, be kita ko, nurodė, kad nesutinka su atsakovės atstovo atsiliepimu.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašė prijungti prie bylos Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 7-4969 ir juo vadovautis.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Pravieniškių PN-AK taip pat pateikė 2019 m. rugsėjo 12 d. raštą „Dėl papildomų duomenų teikimo“. Nurodytuose dokumentuose Pravieniškių PN-AK savo poziciją grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Nuteistųjų gyvenamosios patalpos, virtuvėlė, dušo patalpa buvo aprūpintos baldais ir inventoriumi pagal teisės normų reikalavimus. 1-o sektoriaus valgyklos patalpose įrengtos 4 praustuvės, o 2-o sektoriaus – 3.

4.2. Pataisos įstaigos valgykloje nuteistųjų maitinimą organizuoja ir patalpas nuomojasi viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Bruneros“. Teigė, kad teisės aktai nenustato reikalavimo nuteistųjų gyvenamąsias patalpas aprūpinti laikrodžiu, termometru ir užuolaidomis, dušo patalpos prieškambarį aprūpinti veidrodžiu ir plaukų džiovintuvu.

4.3. Būriuose patalpos maistui laikyti nebuvo įrengtos, tačiau buvo įrengtos virtuvėlės, kuriose šaldytuvuose ir spintelėse nuteistieji galėjo laikyti savo maisto produktus. Įrengtas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėlis, valymo priemones iš jo paimdavo darbuotojai ir išduodavo nuteistiesiems.

4.4. Čiužiniai buvo iš audinio, tinkamo dezinfekuoti, su užvalkalais nepralaidžiais skysčiams. Pataisos įstaiga užtikrino tinkamą čiužinių būklę nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Čiužiniai dezinfekuojami. Turto valdymo skyrius nuteistojo skundų dėl netinkamo čiužinio negavo. 1-o sektoriaus 7-tame ir 8-tame būriuose, 2-o sektoriaus 3-ame ir 4-tame būriuose poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku jie galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų.

4.5. Teisės aktai nereglamentuoja nuteistųjų aprūpinimo sporto inventoriumi, tačiau pataisos įstaiga periodiškai aprūpina juos kamuoliais, šaškėmis, šachmatais.

4.6. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyrių dėl ventiliatoriaus išdavimo nesikreipė.

4.7. Pataisos įstaiga neturi prievolės įrengti matomumą ribojančias sieneles prausyklų patalpose. Teisės normos nenumato būriuose įrengtų prausyklų dušų sietelių vietų atskyrimo.

4.8. Privatumui užtikrinti būrių tualetuose įrengtos kabinos, o tarp pisuarų sumontuotos pertvaros, kurių aukštis 1,5 m.

4.9. Pataisos įstaiga užtikrina tinkamą baldų būklę. Lovos tvarkingos, nesurūdijusios, nesulaužytos. Nuteistųjų sulaužytos, sulankstytos lovos nedelsiant tvarkomos arba keičiamos kitomis. Gyvenamųjų patalpų langai tvarkingi. 1-o sektoriaus karantino patalpos tualetai atskirti siena nuo grindų iki lubų su varstomomis durimis. Teisės aktai nenumato prievolės įrengti persirengimo kabinas nuteistųjų dušinėse.

4.10. Valgyklos patalpose esančiu inventoriumi ir higienos priemonėmis nuteistuosius privalo aprūpinti VšĮ „Bruneros“, todėl atsakovės atstovas prašomų duomenų apie tai, ar valgykloje buvo muilas, lentynėlės muilui, rankų džiovinimo prietaisai ar vienkartiniai rankšluosčiai, bei kiek asmenų galėjo naudotis praustuvėmis vienu metu, neturi ir tokių duomenų pateikti negali.

4.11. Norint gauti informaciją apie valgyklos įrengimą, būtų tikslinga įtraukti į bylos nagrinėjimą maitinimą valgykloje organizuojančią įmonę trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

4.12. Atsiliepime dėl techninės klaidos pateikė klaidingus duomenis apie pareiškėjo gyvenamąją patalpą, ir nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 3 d. buvo paskirtas gyventi 2-ojo sektoriaus 4-ojo būrio 2-oje brigadoje.

4.13. Pataisos įstaigos pareigūnai veikė pagal teisės aktus ir jų nepažeidė, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalos, taigi, nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II.

5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo M. Ž. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui M. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. liepos 3 d., o Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje – laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. kovo 28 d. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą sprendžiama už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 28 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nebuvo aprūpintas tinkamu praustuvių kiekiu valgykloje, teismas apžvelgė teisinį reguliavimą – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) nuostatas (4 p., 5 p., 14 p., 18 p., 22 p., 25 p.), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos) nuostatas (11.2 p., 11.3 p., 11.4 p., 11.9 p.).

8. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus valgyklos patalpose įrengtos 4 praustuvės, o 2-ojo sektoriaus valgyklos patalpose – 3 praustuvės.

9. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kiek asmenų valgykloje galėjo naudotis praustuvėmis vienu metu, pateikė tik duomenis apie praustuvių skaičių valgykloje. Atsižvelgęs į tai, teismas vadovavosi pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad nuteistųjų valgykloje būdavo 220 (pareiškėjas nurodė, kad nuteistųjų buvo daugiau nei 220, tačiau tikslaus skaičiaus nenurodė, todėl teismas vadovavosi tuo, kad nuteistųjų buvo 220). Teismas padarė išvadą, kad iš duomenų apie nuteistųjų ir praustuvių skaičių valgykloje matyti, jog atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė 2017 m. Aprūpinimo normų 11.2 punkto reikalavimų, nes pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais 1-ajame ir 2-ajame sektoriuose nebuvo aprūpintas tinkamu praustuvių kiekiu valgykloje. Teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl per mažo praustuvių skaičiaus ir dėl to patiriamų nepatogumų naudojantis valgykla.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad bendrieji dušai buvo įrengti taip, jog pareiškėjas, maudydamasis po dušu, buvo matomas kitų asmenų, ir tai pareiškėjui nuolat kėlė neigiamas emocijas, gėdą, pažeminimą, psichologinius išgyvenimus, teismas pažymėjo, kad 2017 m. Aprūpinimo normose nurodyti dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir kitas inventorius, o detalesnio dušo patalpos įrengimo minėtas teisės aktas nereglamentuoja ir nenustato, kad dušai turi būti atskirti pertvaromis ar užuolaidomis. Įvertinęs atsakovo atstovo į bylą pateiktą medžiagą dėl dušų įrengimo, teismas taip pat nustatė, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog 1-o sektoriaus karantino patalpoje, 1-o sektoriaus 7-to ir 8-to būriuose dušai buvo įrengti taip, kad pareiškėjas, prausdamasis duše, buvo matomas kitų asmenų. Atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, t. y. prausiantis duše, buvo pažeidžiamas dalį ginčo laikotarpio – nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. liepos 3 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėjas buvo laikomas 1-ajame sektoriuje.

11. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad dušo patalpoje visi asmenys prie suolų nusirengdavo ir apsirengdavo be jokių matomumą ribojančių įrenginių, dėl ko pareiškėjas jautė su privatumu pažeidimu susijusius neigiamus išgyvenimus, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos ir saugos reikalavimai“16 punkte yra nustatyta pataisos įstaigose persirengimo kambariuose privaloma užtikrinti oro temperatūra, tačiau šių patalpų įrengimas nenurodytas. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja kabinų drabužiams pasikabinti dušo patalpoje įrengimo. 2017 m. Aprūpinimo normų 13.5 papunktis numato, kad dušo patalpos aprūpinamos sienine pakaba drabužiams (3 kabliukai 1 asmeniui), tačiau šis teisės aktas neįtvirtina reikalavimo dušo patalpoje dušo patalpoje įrengti pertvaras, užuolaidas ar kabinas persirengimui. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas neneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas dušo patalpoje turėjo persirengti kitiems asmenims matant, kadangi nebuvo jokių matomumą ribojančių įrenginių, todėl teismas konstatavo, kad byloje nepaneigta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dušo patalpoje turėjo nusirengti ir apsirengti be matomumą ribojančių įrenginių, tad jis galėjo būti matomas kitų asmenų, kurie tuo pačiu metu buvo atvesti praustis. Įvertinęs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo privatumas prieš ir po dušo, t. y. persirengiant dušo patalpoje, ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas.

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 28 d.) nebuvo aprūpintas tinkamu praustuvių kiekiu valgykloje; visą ginčo laikotarpį buvo pažeistas pareiškėjo privatumas prieš ir po dušo, t. y. persirengiant dušo patalpoje; taip pat nustatyta kad dalį ginčo laikotarpio (nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. liepos 3 d.) buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, t. y. prausiantis duše. Išsamiai ir visapusiškai įvertinęs kitus pareiškėjo nurodytus nusiskundimus, teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga ir teisiniu reguliavimu, visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų nenustatė, todėl juos atmetė.

13. Teismas pabrėžė, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, atsižvelgė į tai, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymais ar skundais dėl privatumo neužtikrinimo dušo patalpoje ir praustuvių trūkumo valgykloje. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas tuo laikotarpiu, kai buvo pažeistas jo privatumas dušo patalpoje (persirengiant ir prausiantis), pasinaudodavo dušu tik 1 kartą per savaitę, turi įtakos vertinant pažeidimo mastą.

14. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį ir atsižvelgęs į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, konstatavo, kad šiuo atveju 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

III.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, formalūs, dėl to pareiškėjui nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių nepatogumų, išgyvenimų ir nepadarė jokios realios neturtinės žalos.

15.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pagal patvirtintas nuteistųjų dienotvarkes į valgyklą pusryčiams, pietums ir vakarienei buvo vedama ne po 220 nuteistųjų, o nuteistieji buvo 9 vedami atskirais būriais, kuriuose nuteistųjų skaičius per ginčo laikotarpį buvo kintamas ir svyravo atitinkamai: 4-jame būryje - nuo 15 iki 55, 3-čiajame būryje - 43. Taigi, pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė pasinaudoti praustuve valgykloje pagal Aprašo reikalavimus.

15.3. Pravieniškių PN-AK neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skundęs jo teisės į privatumą pažeidimą duše, kad jo skundus nagrinėję subjektai būtų jo skundus tenkinę ir įpareigoję Pravieniškių PN-AK įrengti pertvaras dušo patalpose. Pareiškėjas neteikė prašymų sudaryti jam galimybę dušo patalpoje pagal sudarytą grafiką praustis vienam, nesant kitų nuteistųjų, taigi, jis sutiko su tokiomis privatumo sąlygomis.

15.4. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu

15.5. Net ir laisvėje gyvenančių asmenų bendrojo naudojimo dušo patalpose neprivalo būti įrengtos pertvaros tarp besimaudančių po atskirais dušo sieteliais asmenų.

15.6. Net ir pripažinus, kad atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą duše ir nepakankamą kiekį praustuvių duše, tokie pažeidimai yra mažareikšmiai, nebuvo tokie reikšmingi ir intensyvus, kad būtų sukėlę tokio lygio nepatogumus, negatyvius išgyvenimus, kurie būtų padarę realią žalą pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 28 d., atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 28 d.) nebuvo aprūpintas tinkamu praustuvių kiekiu valgykloje; visą ginčo laikotarpį buvo pažeistas pareiškėjo privatumas prieš ir po dušo, t. y. persirengiant dušo patalpoje; taip pat nustatyta kad dalį ginčo laikotarpio (nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. liepos 3 d.) buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

18. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl prausyklų valgykloje naudojimo, dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, be to, net ir nustačius pirmosios instancijos teismo nurodytus pažeidimus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. birželio 12 d. buvo laikomas 1-ojo sektoriaus 7-ajame būryje, o nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. liepos 3 d. pareiškėjas buvo laikomas 1-ojo sektoriaus 8-ajame būryje. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. spalio 4 d. buvo laikomas 2-ojo sektoriaus karantino patalpoje, nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2019 m. sausio 8 d. – 3-ajame būryje, o nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. kovo 28 d. – 4-ajame būryje. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus valgyklos patalpose įrengtos 4 praustuvės, o 2-o sektoriaus valgyklos patalpose – 3 praustuvės (I t., b. l. 17, 35).

21. Maitinimo organizavimo taisyklių 18 punktas nustato, kad nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos nusiplauti rankas, o 2017 m. Aprūpinimo normų 11.2 punktas nustato, kad valgykla aprūpinama praustuve (ne mažiau kaip 1 vnt. 20-iai vienu metu į valgyklą įleidžiamų asmenų).

22. Iš byloje pateiktų nuteistųjų būrių dienotvarkių (I t., b. l. 56–67 (1-ojo sektoriaus), I t., 71–84 (2-ojo sektoriaus)) matyti, kad kiekvienas būrys pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja atskirai, t. y. savo nustatytu laiku, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pareiškėjo teiginiais, kad vienu metu valgykloje buvo 220 kalinių. Įvertinus pateiktus duomenis apie kalinių skaičių 2-ojo sektoriaus būriuose, matyti, kad praustuvių skaičius atitiko teisės aktų reikalavimus – 3-ajam būryje buvo 43 nuteistieji, o 4-ajame būryje nuo 15 iki 54 nuteistųjų, t. y. buvo ne mažiau kaip 1 prausykla 20-iai vienu metu į valgyklą įleidžiamų asmenų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė neteisėtus veiksmus šiuo aspektu. Pasisakydama dėl 1-ajame sektoriuje įrengtų prausyklų, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie tai, kiek asmenų buvo laikoma 1-ojo sektoriaus būriuose, kuriuose pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jo vienu metu buvo 220 kalinių ir buvo pažeistas 2017 m. Aprūpinimo normų 11.2 punktas. Taigi, pareiškėjo kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų – nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 liepos 3 d. buvo pažeistas 2017 m. Aprūpinimo normų 11.2 punktas.

23. Dėl privatumo pažeidimo persirengimo kambariuose, teisėjų kolegija nurodo, kad persirengimo kambarys neturi pertvarų ar persirengimo kabinų, o atsižvelgdama į tai, kad į dušą vedami visi būryje esantys nuteistieji vienu metu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai, jog prieš dušą jis turėjo nusirengti patalpoje, kuri neturi pertvarų, todėl tuo metu jį galėjo stebėti kiti nuteistieji, kurie tuo pačiu metu buvo atvesti praustis, yra pagrįsti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenustato dušo kabinų atskyrimo bei atskirų persirengimo kabinų įrengimo, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atsakovo atstovą, jog jam būtų sudaryta galimybė nusirengti atskirai nuo kitų asmenų dėl to, jog jam reikalingas privatumas, o atsakovo atstovas to neužtikrino. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nebuvo atskirų kabinų persirengimo patalpoje.

24. Dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo, naudojantis dušais nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. liepos 3 d., teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2429-575/2020). Taigi bylą nagrinėjant iš naujo spręstina, ar privatumo neužtikrinimas duše gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų (žr. šios nutarties 22 p.), tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, negalima konstatuoti, kad kalinimo sąlygos buvo ypač prastos.

25. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

27. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

28. Akcentuotina, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyti pažeidimai sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl netinkamų kalinimo sąlygų, ar kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. Ž. skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad pareiškėjo M. Ž. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė