- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- A-2614-492/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01959-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. T. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 2–9) į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 2 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių TI buvo laikomas perpildytose kamerose, nesilaikant nustatyto vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimų. Kamerose šalta, drėgna, tamsu, baldai ir sanitarinis mazgas užėmė dalį jų ploto, neužtikrintas natūralus apšvietimas, rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais asmenimis, pareigūnai tyčia sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. Be to, atvykstant ar išvykstant etapu iš Šiaulių TI asmens ar daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. Dėl tokių Šiaulių TI veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą (b. l. 58–65) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą. Skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą, visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių trūkumų pašalinti neįmanoma. Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Patikrinimo akto turinys paneigia aplinkybę, kad sąlygos apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje yra antisanitarinės. Į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas nėra pateikęs. Įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus. Pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu (b. l. 74–87) iš dalies patenkino pareiškėjo K. T. skundą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.Teismas nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas siekia, kad jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas periodiškai Šiaulių TI buvo nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. (106 dienas). Jis buvo laikomas 98 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, 4 dienas buvo laikomas, kai galbūt teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, ir 4 dienas kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galbūt mažesnio nei nustatyta norma. Taigi Šiaulių TI administracija iš dalies pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. atsakovas iš dalies neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog kamerose šalta, drėgna, tamsu. Remdamasis Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktu Nr. EP-594 (patikrinimas atliktas 2015 m. gruodžio 16 d.), teismas nustatė, kad kameroje Nr. 7, kurioje periodiškai buvo pareiškėjas, dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 14 punkto reikalavimus, patalpų oro temperatūra – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, santykinė oro drėgmė – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Remdamasis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. pažyma Nr. 62/08-647 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, teismas nustatė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos šviesos lempos (lium 36 W/840 613), ir dirbtinė naktinė šviesa (kaitrinė lemputė 25 W); Šiaulių TI visos patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų, pati įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliuoja. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl nepakankamo apšvietimo, šalčio, drėgmės, ir duomenų, kad pareiškėjas skundėsi Šiaulių TI administracijai dėl nurodytų aplinkybių, o administracija atsisakė spręsti iškilusias problemas. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad pareiškėjas buvo kalinamas atitinkančiomis higienos normų reikalavimus sąlygomis.Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog, atvykstant ar išvykstant etapu iš Šiaulių TI, asmens ar daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis: šalta, purvina, daiktai dedami į nešvarias dėžes, o asmenys, esant žemai oro temperatūrai, verčiami nusirengti. Teismas pažymėjo, jog suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 143, 144 p.). Pagal Instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, jog Šiaulių TI laikosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų dėl apžiūros (patikros) patalpų, ir nebuvo rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI (ar atvežimo į Šiaulių TI) metu kokie nors pažeidimai būtų nustatyti. Teismo nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl šalčio yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nebuvo galimybės įvertinti. Dėl šių priežasčių teismas negalėjo nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais asmenimis. Remdamasis pareiškėjo sveikatos istorijoje esančiu pirminės gydytojų apžiūros lapu, teismas nustatė, kad prie pareiškėjo žalingų įpročių nėra priskiriamas rūkymas. Remdamasis Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog sutinka būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl laikymo su nerūkančiais būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją raštu. Nebuvo įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją nurodydamas, jog prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nenustatyta Šiaulių TI neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiškėjo buvimo kamerose drauge su rūkančiais asmenimis.Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog kamerose nėra užtikrinamas natūralus apšvietimas, o tai kenkia regėjimui. Susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašais, teismas padarė išvadą, kad nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl regėjimo sutrikimų, akių ligų.Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog būdamas Šiaulių TI patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus. Įvertinęs asmens sveikatos istorijos duomenis, teismas negalėjo konstatuoti, kad dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Teismas nurodė, jog pareiškėjo teiginys, kad Šiaulių TI pareigūnai tyčia sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, pažymėjo, jog pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo trukmę, mastą bei intensyvumą, t. y. nurodytu laiku pareiškėjas buvo laikomas 98 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, 4 dienas buvo laikomas, kai pareiškėjui galbūt teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, ir 4 dienas kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galbūt mažesnio nei nustatyta norma; kameroje Nr. 7, kurioje periodiškai buvo pareiškėjas, dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus, patalpų oro temperatūra – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, santykinė oro drėgmė – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus; nėra nustatyta kitų galimų esminių higienos normų pažeidimų; pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas pakankamai trumpus laiko tarpus (pvz., 2015 m. vasario mėn. 4 dienas, 2015 m. balandžio mėn. 5 dienas, 2015 m. lapkričio mėn. 8 dienas, 2016 m. sausio mėn. 7 dienas, 2016 m. vasario mėn. 5 dienas, 2016 m. kovo mėn. 4 dienas, 2016 m. birželio mėn. 1 dieną, 2016 m. rugpjūčio mėn. 2 dienas), teismo vertinimu, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pareiškėjas nepatyrė tokių didelių kančių ar nepatogumų bei dvasinė skriauda nėra tokia didelė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais buvo atmestas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas K. T. apeliaciniu skundu (b. l. 90–91) prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas nurodo, kad jis periodiškai lankydavosi pas psichologus, ne kartą kreipėsi į Šiaulių TI direktorių. Šiaulių TI buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, todėl jam priteistinas 2 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Aptarta tik kamera Nr. 7, tačiau nepasisakyta dėl kitų kamerų. Teismas pripažino, jog buvo pažeista jo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 95–97) prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pažymi, jog Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos, ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, jokių aplinkybių, jog kalinimo sąlygos iš esmės pakenkė jo sveikatai, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui K. T. kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis.Pareiškėjas kreipėsi su skundu į pirmosios instancijos teismą dėl 2 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių TI laikomas perpildytose kamerose, kurios neatitiko higienos reikalavimų (šalta, drėgna, tamsu, neužtikrintas natūralus apšvietimas, rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais asmenimis), atvykstant ar išvykstant etapu asmens ar daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, pareigūnai tyčia sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. Dėl tokių veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus.Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių TI buvo nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. (106 dienas), iš jų 4 dienas buvo laikomas, kai galbūt teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta norma – 3,6 kv. m, ir 4 dienas kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galbūt mažesnio nei nustatyta norma; o kitus nusiskundimus (dėl šalčio, drėgmės, apšvietimo, rūkymo, asmens ar daiktų apžiūros antisanitarinėmis sąlygomis, konfliktinių situacijų) laikęs nepagrįstais.Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis periodiškai lankydavosi pas psichologus, ne kartą kreipėsi į Šiaulių TI direktorių; aptarta tik kamera Nr. 7, tačiau nepasisakyta dėl kitų kamerų; teismas pripažino, jog buvo pažeista jo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, todėl jam priteistinas 2 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados.Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, būtinumo apsaugoti viešąjį interesą ar reikšmingai pažeistus valstybės, savivaldybės ar asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, apeliacinio skundo ribų neperžengia (ABTĮ 140 str. 2 d.) ir bylą nagrinėja pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų ir neturtinės žalos atlyginimo būdo aspektais.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl įrodymų tinkamumo ir pakankamumo yra pažymėjęs, jog visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai gali būti vienas iš įrodymų apie kalinimo sąlygas, tačiau tai, kad tam tikra gyvenamoji kamera ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta, savaime nereiškia, kad joje nebuvo skundžiamų neatitikimų higienos normoms. Todėl turi būti vertinama įrodymų visuma pagal pirmiau minėtą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).Pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 7, Nr. 14, Nr. 17, Nr. 39, Nr. 41, Nr. 57, Nr. 73 (b. l. 21–23). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. EP-594 užfiksuoti kameros Nr. 7 patikrinimo rezultatai (nenustatyta dirbtinės apšvietos, patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės pažeidimų) (b. l. 42–45). Kitos kameros ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos. Pareiškėjo laikymo sąlygoms pagrįsti atsakovo atstovas pateikė, be kita ko, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. pažymą Nr. 62/08-647 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (b. l. 28–29). Remdamasis šia pažyma, taip pat nenustatęs, jog pareiškėjas Šiaulių TI administracijai skundėsi dėl šalčio, drėgmės, apšvietimo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas buvo kalinamas atitinkančiomis higienos normų reikalavimus sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl kamerų neatitikimo paminėtiems reikalavimams nedetalizavo, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su išvadomis, padarytomis pirmosios instancijos teismo, kuris šiuos pareiškėjo paaiškinimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų vertino kaip nepagrįstus.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl kitų faktinių aplinkybių vertinimo. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (iš 106 dienų 4 dienas pareiškėjas buvo laikomas, kai jam galbūt teko mažesnis kalinimo kameros plotas (3,33 kv. m) nei nustatyta norma, ir 4 dienas kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galbūt mažesnio (3,33 kv. m) nei nustatyta norma; nenustatyta esminių higienos normų pažeidimų), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. T. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.