Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

6. Pasisakydamas dėl nuteistųjų maitinimo atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Valgiaraščiai ir jų priedai, kuriuose yra nurodyti viešojo maitinimo patiekalai, maisto produktai, jų energetinė vertė, asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, skelbiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) interneto tinklapyje, kurio adresas www.kaldep.lt, valgyklos informaciniuose stenduose bei nuteistųjų skaitykloje. Marijampolės PN periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto Maisto instituto tyrimų centrui. Pagal atliktus maisto dienos patiekalų tyrimus Marijampolės PN valgykloje paruošti patiekalai atitiko valgiaraščių prieduose nustatytus maisto produktų kiekius ir nustatytas energetines vertes.

7. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos įstaigos administraciją kreipėsi du kartus, į psichologus dėl kalinimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė. Laisvės atėmimų vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų į medikus taip pat nesikreipė.

II.

10. Nustatęs, kad ginčas tarp tų pačių ginčo šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra išnagrinėtas, tačiau sprendimas administracinėje byloje Nr. eI1-2552-644/2021 dar nėra įsiteisėjęs, teismas paliko nenagrinėta skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos 2020 m. gegužės 14 d. – 2020 m. spalio 29 d. laikotarpiu iš minimalaus patalpų ploto normos pažeidimo, netinkamos patalpų ventiliacijos ir drėgmės jose, privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo ir netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, netinkamo natūralaus ir dirbtinio patalpos apšvietimo, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio ir trumpo pasivaikščiojimo kiemelyje laiko, atlyginimo priteisimo.

11. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatė, kad Regionų apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I1-5100-423/2020 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atsiradusios 2020 m. balandžio 11 d. – 2020 m. gegužės 14 d. laikotarpiu, atlyginimo priteisimo. Nurodytoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, įskaitant ir neužtikrintą natūralų apšvietimą, drėgmę patalpose, negalėjimą išvėdinti patalpą, netinkamą pasivaikščiojimo kiemelio įrengimą ir nekokybišką bei atšalusį maistą.

12. Nustatęs, kad ginčas tarp tų pačių ginčo šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra išnagrinėtas, tačiau sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-5100-423/2020 dar nėra įsiteisėjęs, teismas paliko nenagrinėta skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos 2020 m. gegužės 14 d. iš netinkamo patalpų vėdinimo ir drėgmės jose, netinkamo natūralaus patalpos apšvietimo, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio, nekokybiško ir atšalusio maisto, atlyginimo priteisimo.

13. Teismas nagrinėjamoje byloje sprendė ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurios atsiradimas 2020 m. gegužės 14 d. – 2020 m. spalio 30 d. laikotarpiu siejamas su kamerų tipo patalpoje Nr. 17 buvusiomis netinkamomis šildymo sąlygomis, joje buvusiais įvairiais kenkėjais, betoninės sienos priešais kameros langą, trukdžiusios natūralios šviesos patekimui į kamerą, įrengimu, gaunamu nekokybišku ir atšalusiu maistu, dušo patalpose neįrengtomis persirengimo kabinomis ir neužtikrinamu privatumu. Taip pat neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurios atsiradimas kildinamas 2020 m. spalio 30 d. iš minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo kamerų tipo patalpoje Nr. 17, šios patalpos netinkamos ventiliacijos ir drėgmės joje, natūralaus ir dirbtinio apšvietimo neužtikrinimo, netinkamai įrengto ir privatumo neužtikrinančio sanitarinio mazgo, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio ir trumpo pasivaikščiojimo kiemelyje laiko.

15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš 2020 m. spalio 30 d. neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, netinkamos patalpų ventiliacijos ir drėgmės jose, neužtikrinto natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, netinkamai įrengto ir privatumo neužtikrinančio sanitarinio mazgo, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio ir trumpo pasivaikščiojimo kiemelyje laiko.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, kad į 17-ąją kamerą nepatekdavo natūrali šviesa, nes tam trukdė priešais esanti betoninė siena, teismas nurodė, jog byloje nėra kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota Marijampolės PN kamerų tipo patalpos Nr. 17 įrengimo neatitikimas teisės aktų reikalavimams. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro planinio patikrinimo metu, vykusio 2018 m. lapkričio 15 d., kamerų neatitikimų teisės aktų reikalavimams nebuvo nustatyta. Teismas vertino, kad pareiškėjo tvirtinimas, jog dėl priešais esančios betoninės sienos į patalpą nepatekdavo pakankamai natūralios šviesos, yra abstraktus, todėl atmestinas.

20. Dėl pareiškėjo teiginių, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl to, jog dušo patalpose nebuvo įrengtų persirengimo kabinų, duše nebuvo užtikrintas privatumas, teismas nurodė, kad byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Marijampolės PN yra patvirtinti naudojimosi dušais grafikai, pareiškėjas, atliekantis bausmę kamerų tipo patalpose, dušu galėjo naudotis kiekvieną sekmadienį. Teismas pažymėjo, kad pataisos įstaigų įrengimo reikalavimus nustatančios Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato reikalavimų dušo patalpose įrengti persirengimo kabinas. Dušo patalpoje atskirų persirengimo kabinų įrengimo nenumato ir Higienos norma HN 134:2015. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas neneigė aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu privatumo užtikrinimui duše buvo įrengtos pertvaros, bei nesiskundė, kad turėjo ribotą galimybę naudotis dušu, karštu vandeniu, bei nustatęs, kad Marijampolės PN duše yra įrengtos pertvaros, teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas.

21. Teismas, nenustatęs visų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, sprendė, kad atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo priteisimo.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimus pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėta, o kitą skundą dalį atmetė kaip nepagrįstą.

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Apeliaciniame skunde pareiškėjas išvardino nusiskundimus, susijusius su parazitais kameroje Nr. 17, laisvo ploto trūkumu, patiekiamu atšalusius maistu, natūralios šviesos trūkumu dėl už lango stovinčios baltos betoninės sienos, kameroje įrengtu tupimu tualetu, neveikiančia ventiliacija, nuo 6 val. ryto iki 21.30 val. paimamais čiužiniu, antklode, pagalve, pasivaikščiojimo kiemelio netinkamu įrengimu, dušuose neįrengtomis persirengimo kabinomis, prausimosi duše laiku ir kamerose neįrengtu šiltu vandeniu. Dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Regionų apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėtos (tačiau dar neįsiteisėję) administracinės bylos Nr. I1-5100-423/2020 ir Nr. eI1-2552-644/2021, kuriose dalis iš pareiškėjo nurodytų nusiskundimo ir ginčo laikotarpių sutampa, pagrįstai ir teisėtai paliko nenagrinėta skundo dalį dėl neturtinės žalos, 2020 m. gegužės 14 d. – 2020 m. spalio 29 d. laikotarpiu kildinamos iš minimalaus patalpų ploto normos pažeidimo, netinkamos patalpų ventiliacijos ir drėgmės jose, privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo ir netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, netinkamo natūralaus ir dirbtinio patalpos apšvietimo, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio ir trumpo pasivaikščiojimo kiemelyje laiko, atlyginimo priteisimo, taip pat skundo dalį dėl neturtinės žalos, 2020 m. gegužės 14 d. kildinamos iš netinkamo patalpų vėdinimo ir drėgmės jose, netinkamo natūralaus patalpos apšvietimo, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio, nekokybiško ir atšalusio maisto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nagrinėjo tik pareiškėjo nusiskundimus dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas 2020 m. gegužės 14 d. – 2020 m. spalio 30 d. laikotarpiu siejamas su kamerų tipo patalpoje Nr. 17 buvusiomis netinkamomis šildymo sąlygomis, joje buvusių įvairių kenkėjų, dėl betoninės sienos priešais langą, pasak pareiškėjo, trukdžiusios natūralios šviesos patekimui į kamerą, gaunamo nekokybiško ir atšalusio maisto, dušo patalpose neįrengtų persirengimo kabinų ir neužtikrinamo privatumo, atlyginimo priteisimo, taip pat dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas 2020 m. spalio 30 d. siejamas su minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimu kamerų tipo patalpoje Nr. 17, šios patalpos netinkama ventiliacija ir drėgme joje, natūralaus ir dirbtinio apšvietimo neužtikrinimu, netinkamai įrengtu ir privatumo neužtikrinančiu kameros sanitariniu mazgu, netinkamai įrengtu pasivaikščiojimo kiemeliu ir trumpo pasivaikščiojimo laiko, atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde yra ir tokių argumentų, kurių jis nebuvo nurodęs teismui pateiktame skunde, t. y. dėl nuo 6 val. ryto iki 21.30 val. paimamais čiužiniu, antklode, pagalve bei kamerose neįrengtu šiltu vandeniu. Pareiškėjas apeliacinės instancijos procese neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo faktinio pagrindo (ABTĮ 134 str. 6 d.), todėl teisėjų kolegija nevertins tokių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų faktus, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

39. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas šios nutarties 38 punkte nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle tokio pobūdžio bylose, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažo jam tekusio gyvenamojo ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2020 m. spalio 30 d., atitiko minimalius teisės aktuose reglamentuojamus reikalavimus. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo 2020 m. spalio 30 d. vienam nuteistajam kameroje Nr. 17 tenkantį gyvenamąjį plotą.

40. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl higienos normų pažeidimų (parazitų kameroje Nr. 17, natūralaus apšvietimo trūkumo, neveikiančios ventiliacijos, netinkamo šildymo), netinkamo pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo, patiekiamo atšalusio maisto, dušuose neįrengtų persirengimo kabinų ir per trumpo prausimosi laiko, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 9–20 punktuose išdėstytas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą jų teisinį vertinimą, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti minėti pareiškėjo nusiskundimai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų ir argumentų, leidžiančių padaryti priešingas išvadas nei jas padarė pirmosios instancijos teismas.

41. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

42. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

43. Byloje nenustatyti Marijampolės PN administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų. Šiuo atveju taip pat nėra pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog pareiškėjui buvimo Marijampolės PN laikotarpiu buvo kilę tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėjo įtakos neturtinės žalos padarymo konstatavimui. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad būdamas Marijampolės PN patyrė objektyvias neigiamas pasekmes, todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.).

45. Nenustačius Marijampolės PN administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.